visų Salių
proletarai, v&nykjtesi
C0J3VBOS scuoencas
SIAME
MJMERYJE: STUDENTŲ MOKSLO DRAUGIJA
SPAUDOS APŽVALGA
UŽSIENIO RYŠIŲ SKYRIUJE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ__________
1980 m. lapkričio 21 d.
Nr. 32(1134)
LAPKRIČIO 17-oji-TARPTAUTlNĖ STUDENTŲ DIENA §1 diena (kurta 1941 me tais Londone per tarptautinį susitikimą, kuriame dalyvavo studentija iš kovojusių prieš fašizmą šalių. Data įsteigta pažymėti Čekoslovakijos stu dentams — Pasipriešinimo didvyriams: 1939 metų lap kričio 17 d. dauguma Čeko slovakijos studentų sąjungos vadovų buvo areštuoti vo kiškųjų fašistų okupacinės valdžios ir sušaudyti, daugiau kaip tūkstantis aukštų jų mokyklų studentų ir dės tytojų išvežti į koncentraci jos stovyklą, aukštosios niokyklos uždarytos. Pirmąkart Tarptautinė studentų diena pažymėta 1941 metais.
meninės politinės prakti kiekviena kilusi klausim; kos valandėles. Ne iš Ruošti įvairius renginius vieno komjaunuolio ten pradėkime ne prieš ke ka girdėti, jog tos valan lias dienas, o prieš mėne Rodos, dar visai nese nu darnioje Matematikos dėlės ir kiti renginiai — sį ir galbūt dar daugiau niai nuskambėjo paskuti fakulteto komjaunuoliu tai tik betikslis laiko gai Štai tada ir bus idomu. nis mokyklinis skambu šeimoje kilo daug įvairiu šimas. Taip ir norisi pa Be to, aukštojoje mo tis, atsisveikinimo su mo problemų. Pasidalvti pir klausti: o ka iūs siūlote kykloje mes susidūrėme kykla valso akordai... maisiais įspūdžiais, pa kad būtu idomu, kad po su visai nauja mokymosi Tačiau visa tai liko tik klausti patarimo kuriuc litiniu informacijų metu metodika, kuri reikalauja prisiminimuose. Šiandien nors klausimu visada nereikėtu žvalgytis pro daug savarankiškumo. To — mes iau aukštosios skubi pas fakulteto kom langus. Tai kam gi tie su dėl jaunoms komjaunuo mokvkios studentai. Prieš jaunimo organizacijos sirinkimai, valandėlės? liu organizacijoms ir čia | peržengdami mūsų Almae sekretore Raimonda Ma- Auditoriiu sienoms?! Sa įkilo nemaža uždaviniu Matris slenksti, mes ne šanauskaite. Ji ne tik pa kysit: perdaug juokingai Visu pirma, sukurti gruvienas galbūt susim;stė- tars, supažindins su nau skamba. Gali būti. Bet pėje darbo nuotaika. Re? me: a r malšindami moks- jais uždaviniais, bet ir ka galima atsakyti i tokia k i a, kad komjaunuoliai l o al ki ir troškuli. mes paklaus, kaip sekasi, pa- replik;?! Kodėl mes labai kuriems geriau sekasi mo nepritrūksime iėgu, iš- drąsins šypsena ir žo- retai pažiūrime savikritiš kytis, padėtu atsiliekan tvermės, ar pateisinsime džiu. O tada smagiau ir kai i save? Kokia teise tiems. Tačiau daugelis garbinga studento vardą dirbti. mes turime reikalauti iš (kaip keista!) vadovaujasi Šis klausimas opus vi Atrodytu, viskas sekasi kitu, patvs nieko neduo principu: „Ne mano nu siems. I erdvias Universi labai gerai, nesudėtinga dami. Ne vienam iš mūsų pos, ne mano kiaulės". teto auditorijas mes susi O kurgi dar nuolatinis būtu pravartu susimasty Tokiems studentams pir rinkome skatinami vieno bendravimas su grupės ti: o ka aš padariau drau miausia „aš", o tik pas tikslo: dar geriau pažinti draugais, įvairiu renginiu go labui? Ar aš turiu tei kui grupės draugo nelai mokslo gudrybes, prasi organ izav ima s ?! se taip sakyti? Tai nėra mė. Todėl susirinkimuose skverbti i įvairiu moksle reikėtų ne tik paskatinti Komjaunimo biure sek skambios frazės. šakų platu ir gana sudė retoriai supažindinami su Kartais būna labai skau- atsiliekančius, bet ir kri tingą pasaulį. Aukštosios artimiausiais uždaviniais du. kai ilgai puoselėta tiškai atsiliepti i egoisti mokyklos tikslas nėra planais. Todėl kupini ryž minti, ne karta apgalvotą nes kai kuriu mokslo pir vien tik parengti specia to, energijos skubame ■rfengini draugai sutinka mūnu pažiūras. listą su aukštuoju išsila pas grupės draugus pasi abejingai. Ne veltui kiekvienas vinimu. bet' ir išugdyti dalyti įspūdžiais, rūpes Ar politinės informaci komjaunuolis turi kom harmoninga asmenybe čiais. Čia. mano nuomo jos, susirinkimai, visuo jaunimo bilietą — kuk Čia ir yra vienas svar- ne. kaip tik ir svarbu, meninės politinės prakti lia knygele su Lenino si biausiu komjaunimo otr- kaip perteiksi visa ta in kos valandėlės bus įdo luetu viršuje. Ši raudona ganizacijos uždaviniu. formacija draugams, kad mios, ar tik formalumas knygelė įpareigoja nuolat Kaip ši klausima spren iiįe suprastu planuojamo priklauso nuo mūsų pa kovoti, nerimti, degti Bronius AISMONTAS džia kurso grupių sekre renginio turini, kad dar čiu. Visu pirmiausia atsi MąF toriai? Kokiu sunkumu iš bo realizavimas įteiktu sakykime aukštu frazių kyla. bendraujant su save nauju minčių, idėjų. Ta pažvelkime i mūsų stu matematikos specialybės I kurso IV grupės draugais? Juk ne vienas čiau taip padaryti kartais dentu gyvenimą, io ypa komjaunimo sekretorius galbūt pirma karta pradė labai sunku. Ir sunku ne tybes. Šių renginiu metu jome ši atsakinga, o kar todėl, kad, mano nuomo mes ir turime kalbėti tu ir idomu visuomeninės ne, daugelis iš mūsų esa apie savo klaidas, nesėk veiklos darbo bari. me išsiugdė neigiama po mes, dalintis įspūdžiais, Jau nuo pat pirmųjų žiūri i susirinkimus, poli išmokti pasakyti draugui komjaunimo veiklos die- tines informacijas, visuo- tiesa i akis, analizuoti
Kaina 2 kap.
DEŠIMTAJAM PENKMEČIUI — SPARTUOLISKĄ FINIŠĄ, TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI — GARBINGĄ SUTIKIMĄ!
TURISTŲ ĮSPŪDŽIAI
MOKYTIS KOMUNIZMO
Jau tapo tradicija kasmet Chemijos fakultete or ganizuoti konferenciją „Tęskime V. Lenino priesa ką mokytis komunizmo". Jų metu chemikai aptaria einamuosius komjaunimo organizacijos uždavinius, susitinka su įžymiais revoliucinio judėjimo veikė jais, Lietuvos Komunistų partijos veteranais. Pasta raisiais metais konferencijoje dalyvavo M. Bordonaitė, F. Bieliauskas, M Gedvilas. Šiemet Chemijos fakulteto studentai ir dėstytojai turėjo progos su sitikti su Lietuvos TSR MA nariu korespondentu, istorijos mokslų daktaru, profesoriumi Partijos is torijos instituto prie Lietuvos KP CK direktoriumi R. Šarmaičiu. Konferencijų iniciatorė, TSKP istorijos katedros docentė S. Čepulienė įžanginiame žodyje paminėjo, kad šiemet sukanka 60 metų nuo istorinės V. Lenino kalbos, pasakytos RKJS III suvažiavime; kalbos, ku rioje ils iškėlė tarybiniam jaunimui uždavinį mo kytis komunizmo. Ši priesaką jaunimas vykdė sun kiais pilietinio karo metais, pirmaisiais penk mečiais, Didžiojo Tėvynės karo ir atstatomojo pe riodo laikotarpiu, vykdo ii ir dabar. Apie savo turtingą revoliucinę praeiti papasako jo prof. R. Šarmaitis. Jis pradėjo savo veiklą bur žuazijos valdymo laikotarpiu, kai 1926 m. istojo i LLKJS. Ilgą laiką buvo Ukmergės gimnazijos LLKJS kuopelių biuro sekretorius, padėjo Įkurti žemės ūkio darbininkų profsąjungą Paširvlntvie, su draugais leido antiklerikalinj moksleivių laikraštj „Jaunystės akordai". Fašistinė valdžia ne kartą ka lino pažangų jaunuoli. 1930 m. jis buvo nuteistas iki gyvos galvos, bet kaip nepilnamečiui bausmė sumažinta iki 15 metų. 1933 m., TSRS ir Lietuvai pasikeitus politiniais kaliniais, R. Šarmaitis kartu su A, Sniečkumi, I Gaška, K. Preikšu ir kitais išvy ko i Maskvą, kur toliau mokėsi ir dirbo. Savo at siminimus profesorius iliustravo nuotraukomis. Apie studentų komjaunimo organizacijos veiklą pokario metais papasakojo docentė N. Raguotienė, prisimindama pirmųjų Chemijos fakulteto komjau nuolių entuziazmą, norą mokytis, kūrybiškai pra leisti laisvalaiki. Konferencijoje kalbėjo ir fakulteto studentai. Diplomantas R. Slniauskas aptarė fakulteto ir Universiteto komjaunimo organizacijų laimėjimus ir svarbesnes problemas, o pirmakursių vardu kal bėjusi komjaunuolė B. Bielinytė įsipareigojo gerai mokytis, tęsti komjaunimo organizacijos tradicijas, tobulinti darbą. Pokalbį apibendrino fakulteto dekanas A. Levinskas, dar kartą Išryškindamas komjaunimo darbo reikšmės didėjimą, stiprėjanti jo ryšį su partine or ganizacija. Taigi, šiemetinė konferencija „Tęskime V. Lenino priesaką mokytis komunizmo" praėjo turiningai ir įdomiai. Ją ruošiant daug prisidėjo studentu akademinių grupių kuratoriai doc. S. Ra monaitė, doc, E. Cižiūnaitė, doc. L. Naruškevičius, v. m b. M. Sniečkutė, fakulteto partinės organizaci jos sekretorius V. Skučas. Tokios konferencijos naudingos tiek pažinties prasme, tiek ir toliau stip rinant studentų ideologinį brandumą ir moraline iš tikimybe V. Lenino priesakui mokytis komunizmo Egidijus VAREIKIS Ch F V k.
RUDENS TALKOSE
Didžiojo Spalio 63-uiu metiniu diena Lietuvos KP Centro Komitetas Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mas ir Lietuvos TSR Mi nistru Taryba pareiškė didele padėka pramonės ir transporto įmonių dar bininkams, studentams ■moksleiviams. Tarybinės armijos kariams, visiems Lietuvos TSR darbo žmo nėms, suteikusiems pagal ba žemės ūkio darbuoto jams nuimti 1980 metų derliu. Šiuo sunkiu metu žem dirbiams talkino ir mūsų senojo Universiteto vai kinai ir merginos. Rudens taikos akimirkas mums ■primins ir šios Arūno KARENO nuotraukos.
KĄ RAŠO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ
LAIKRAŠČIAI
VASARA PRABĖGO Nepastebimai prabėgo riungryje — Pietų Jaku Miiulchauzeno aukštojoje I pirmieji mokslo metu mė- tijos anglies komplekse. pedagoginėje mokykloje „Pilėnų - 80" ~ komisa nemažai papildė vokiečiu | nėšiai. Lietuvos aukštuiu [mokyklų studentai vasara ras pasakota apie atlik kalbos žinias, tobulino pailsėję, padirbėję stu tus darbus, aptaria socia tarti. Laisvu laiku dentu statybos būriuose listinio lenktyniavimo re ekskursija i Veimarą vėl grižo i auditorijas. zultatus, džiaugiasi. kad daug kitu įdomiu išvykų Apie studentiški vasara ■būrio nariai „J. Polita Turiningai vasara pra ir pasakoja aukštuiu mo A. Taraila ir L. Mockus leido ir kiti Lietuvos stu atstovavo zoniniam bū dentai. Štai Veterinarijos kyklų laikraštėliai. Štai Vilniaus pedagogi riui ,,Lietuva-80" Jakut- akademijos studentai su nio instituto „Tarybinis ske vykusiame SSB festi Žemės ūkio akademijos išs pa u ad i n c valyje ir pelnė laureatu profesoriumi P. Vasinausped ag ogas" ku vasara praleido prie SSB „Lietuva" vado Tado vardą”. Girčiaus laišką. Būrvs Geriausi iš geriausiu Šventosios, Anykščiu ra darbavosi Volgogrado sri Lietuvos akademiniam done, kur buvo ikūre sto tyje. Studentai laisvalai jaunimui atstovavo užsie vyklą „Niūronių kaubo kiu skaitė paskaitas vie nyje. 15 Kauno medici jai". Studentai darbavosi tos gyventojams, rengė nos instituto studentu su netoliese įsteigtame Ark koncertus, šefavo karo kolegomis iš kitu aukštų lio muziejuje. Ka talki veteranus ir t. t. Talki- jų respublikos mokyklų ninkai nuveikė, kokiu ninkai triūsė Liniovo vai išvyko i Vokietijos De- buvo sunkumu sužinome veterinariioj siu ir daržovių fabri mokratne Respubliką. Bu Lietuvos ,,Gyvulinin ke, kurio partinės organi simieji medikai talkino laikraštyje zacijos sekretorius Alek geležinkelininkams šiauri kystės specialistas" per sandras Gruško — per niame VDR mieste -- skaitė A. Malinausko re Didiii Tėvynės karą da Greifsvalde. Iki devinto portažą „Vasara su žir lyvavęs mūšiuose, vaduo prakaito plušo studentai gais". O „Žemės ūkio išspausdinta jant mūsų Lietuva iš vo o „pasibaigus darbo va specialiste" kiškųjų okupantu. Vete landoms, autobusai su vo prof. P. Vasinausko žinu ranas kovojo drauge su kišku punktualumu su- tė. Po visu darbu profeso pulko „Normandija—Ne veždavo nepailstančius rius su darbščiausiais sa munas" lakūnais. A. Gruš darbininkus i Hans Beim- vo studentais išsiruošė ko ne karta svečiavosi ler gatvę, ir mūsų bend jaunais ristūnais ir žemai pas st uden tu s, pa sako i o rabutis suūždavo įvairio tukais kelionėn po Šiau jiems apie kovas Lietu mis kalbomis ir muzika rės Lietuva. „Keliavome — prisimena mediku bū septynias dienas. — skai vos žemėje. rio komisarė V. Voiten- tome žinutėje. — Jos pra Lapkričio 14 dieną vidurinio mokslo minist ros katedros vedėjas doc I Kauno A. Sniečkaus po- ko". Jai įsiminė ir liepos bėgo kaip sapnas. Sumir I litechnikos instituto laikWU vyko Rusų kalbos ras H. Zabulis. Jis Įteikė R. Slderavičius. kusios ir purvinos buvo Susirinkusieil išklausė | rastis „Už tarybini moks- 21 d., kai kauniečiai kar mūsų sermėgos, bet gita ir rusų literatūros kated Ministerijos ir švietimo, tu su mūsų Universiteto rų jubiliejinis posėdis, aukštuiu mokyklų ir Vilniaus pedagoginio ins-informuoja, kad šia atstovais surengė vakarą ros ir žvanguliai skambė profesoriaus K I vasarą „10 būriu darbaskirtas mokytojų filologu mokslo ištaigu darbuoto tituto Tarvbu valdžios jo keliuose, mes dainavo Pedagogikos Ivosi vuž respublikos ribų skirta ruošimo Lietuvos TSR ju profsąjungos komiteto Musteikio, atkūrimo 40-mečiui Lie- me". Taigi pirmieji turis problemoms. Dalyvavo Garbės raštus mūsų Uni mokslinio tyrimo instltu-l^® žmonių dirbo tolimo- tuvoie paminėti. tiniai maršrutai išvykoms respublikos aukštuiu mo versiteto Rusu kalbos ir to pedagogikos mokslų I i°ie Jakutijoje, 120 — Kitame VDR mieste — arkliais jau nutiesti kyklų rusų kalbos ir lite rusu literatūros kated daktaro V. Šerno ir kitu I Smolensko. 50 — Volgo- Erfurte — vasara viešėjo Studentu vėl laukia ratūros katedru, mokslo roms. Posėdyje dalyvavo posėdžio dalyvių praneši-1 Srado srityse. 40 geriau- Vilniaus valstybinio pe- žiemos, pavasario sesijos I siu instituto pasiuntiniu ištaigu darbuotojai, rusu prorektorius prof. A. Bi- mus. nuo-1 atstovavo mūsų respubli- daigoginio instituto III o paskui — nebaigti šios kalbos mokytojai • meto- kelis, partijos komiteto Vido NAUJIKO _______ ___ kurso germanistai. Jie vasaros darbai. dlstai. sekretorius doc. V. Gobis traukoje: LTSR Aukštojo Ikos studentijai Gagarino Posėdi pradėjo Rusu Įžanginius pranešimus ir specialiojo vidurinio | mieste". Iš komisaro K korespondenkalbos katedros doc. L. apie katedrų istoriją pa mokslo ministras iteikia I Šidlausko Sudavičienė. Posėdžio da darė Rusu kalbos kated apdovąnojimą Rusu - kai-1 ciios tai,p pat sužinome lyvius pasveikino LTSR ros vedėja doc. L. Suda- bos katedros vedėjai doc. I 'Kacl Dorogobuže (Smolens| ko sritis) Instituto skai Aukštojo ir specialiojo vičienė ir Rusų literatū- L. Sudavlčienei. čiavimo technikos fakul teto „Ritmo" statybos bū rio koncertinė brigada laimėjo zonos politinės Svečiai dainos konkursą. iš Vengrijos Liaudies Respublikos Lietuvos Darbo raudo nosios vėliavos ordino praėjusią savaite Uni kai kurie interklubo na-1 žemės ūkio akademijo-s I| laikraštis „Žemės ūkio versiteto interklube sve riai. Sveikino draugai iš I specialistas" 33-ajame nučiavosi studentai iš Veng rijos Liaudies Respubli Debreceno, vėliau nepa lmervie publikuoja stukos. Daug studentų sugu mirštamus įspūdžius prisi dentu statybos būrio „Pilėnai-80” komisaro V žėjo i susitikimą „Žalt minė mūsiškiai. Kartu su vengrais žiū Pranckiečio pasakoiima vykslėje". Tie patys vei dairbt Jakutijos dai, draugiški rankų spus rėjome V. Tomkaus ir apie telėjimai, vengriški pasi V. Svilo filmą apie būrio ATSR. Kauniečiai, kaip ir peržiūrė- mūsų Universiteto auklė sveikinimai grąžino i va šiokiadienius, tiniai, taikino pietiniame sarą, i Vengriją, kur kar me skaidres. Danutė DRANGINYTE respublikos mieste Ne tu su vengrais SSB dirbo
IŠKILMINGAS POSĖDIS
ŽUVO 1941-aisiais Nuo hitlerinių okupantų rankos žuvo daug Universi teto darbuotojų, dėstytojų ir auklėtinių. Jų tarpe buvo ir bibliotekininkų. Vienas jų — Jagomastas. Tačiau labai apmaudu, kad šio žmogaus biografijoje patys jvėlėme klaidą ir ją kartas nuo karto kartojame. Pirmiausiai paimkime 1970 m. „Bibliotekų darbo" šeštą numerį. Jame paskelbtas V. Kisinlenės straipsnis „WU biblioteka vokiečių okupaci joje". Autorė sako: „Vieną rytą, atėję Į darbą,_sužinom, kad naktį suimta ir rytą Pa neriuose jau sušaudyta visa buvusio Tilžės spaustuvinin ko Jagomasto šeima. Jau niausias jų sūnus, studentas Vilius — mūsų bibliotekos bendradarbis". Šiuos žodžius Universiteto bibliotekos ve teranė kartoja ir šiandien, Fašistų piktadarybes vlešumon kelia naujojo Mokslo muziejaus ekspozicija. Unlbibllotekai skirtaverslteto me stende parašyta: „(.. .)dails bibliotekos darbuotojų nu kentėjo nuo okupantų. Bib liotekininkė O. Šimaitė buvo išvežta į koncentracijos sto vyklą, bibliotekininkai Tugan-Baranovskis ir E. Jago mastas buvo gestapo suimti ir nužudyti, bibliografas I. Kisinas slapstėsi bibliotekos saugyklose". Panašiai tvirti na Mažoji lietuviškoji tary binė enciklopedija, apibūdin dama pažangų Mažosios Lie tuvos visuomenininką, žurna listą ir knygų leidėją Enzj Jagomastą, mums rūpimo as mens tėvą. Čia (t. 3, p. 662) pasakyta: „1941 pavasarį su šeima repatriavo Į Tarybų Lietuvą. Okupavę Vilnių, hitlerininkai suėmė Jagomas tą ir sušaudė su visa šeima: žmona M. Ja&omastiene, sū numis D. Jagomastu, E. Ja gomastu, dukteria O. Jagomastaite". Tad koks buvo Universitete studijavusio ir bibliotekininku dirbusio Ja gomasto sūnaus vardas? Į šį klausimą atsakyti ne sunku. Pakanka žvilgtelti į LTSR MA bibliotekos rank-
Nuotraukoje — Jurgis (dešinėje) ir Enzys Jagomastai raštyne saugomą Jagomastų šeimos archyvą ir Universi tete esančią studento Jago masto asmens bylą Nr. 489. 1941-als žuvo Jurgis Zigfri das Jagomastas, artimųjų, draugų ir šiaip mažiau ofi cialiais atvejais visų vadina mas tiesiog Jurgiu. Jis gimė 1917 m. gegužės 13 d. Tilžė je. Buvo jauniausias šeimoje. gimnazijoje, Mokėsi Tilžės kurią baigė ir 1937 m. vasario 3 d. gavo brandos atestatą. J is yra studentlškoje asmens byloje. Įdomu žvilgtelti Į pažy mius: muzikos, geografijos, anglų, prancūzų, lotynų kal bų žinios įvertintos gerai, vokiečių, graikų kalbų, tlky-
bos, istorijos, matematikos, fizikos, biologijos, piešimo, gimnastikos pratimai — pa tenkinamai. Atestato pabai goje pažymima: Jurgis Jago mastas nori būti grafiku. Ja gomastų šeima dėl hitlerinin kų persekiojimų spaudos darbu vos vertėsi. Tėvas iš pradžių norėjo, kad Jurgis liktų raidžių rinkėju spaustu vėje. Tačiau sumanymui ne pritarė kiti namiškiai ir Jur gis tais pačiais metais buvo išleistas studijuoti į Kauno universitetą. Pinigų jis netu rėjo. Mokesti už pirmo se mestro mokslą užmokėjo tik gavęs 100 litų pašalpą iš Draugijos užsienio lietuviams remti. Mokslui lėšų neužteko.
Nuo 1938 m. iki 1939 m. gruodžio 1 d. J. Jagomastas buvo kursantu valdžios išlai komoje kariūnų aspirantų mokykloje. Tai tapo svarbiu inkriminuojančiu nusikaltimu hitlerininkų akyse. Juk Lie tuvon J. Jagomastas atvyko kaip Vokietijos pilietis. 1940 m. sausio 13 d. jis pa rašė pareiškimą Vilniaus universiteto rektoriui, prašy damas leisti tęsti studijas humanitarinių mokslų fakul tete. Rektorius prašymą pa tenkino. Jo rezoliucija užra šyta 1940 m. sausio 16 d. Negaudamas ir negalėdamas gauti paramos iš namų, J. Jagomastas ieškojo darbo. Jam pasisekė. Studentą, ge rai mokėjus} vokiečių kalbą, priėmė humanitarinių mokslų fakulteto skaityklos, vadina mos germanistikos seminaru, bibliotekininku. Čia sūnų daug kartų lankė E. Jagomas tas, kuris 1941 m. kovo mė nesi su šeima atsikėlė i Vil nių. Lietuvių kultūros vetera nas dažnai užsukdavo ir blbliotekon. E. Jagomastą mena tada daug kartų ji matęs universiteto darbuotojas J. Berželion's. Jurgis Vilniuje gyveno Tilto gatvėle Nr. 3 a, tėvai — atskirai. Tarybų val džia jiems paskyrė butą Klai pėdos gatvėje Nr. 8 (dabar — Nr 3) 1941 m. rugpjūčio 23 d., šeštadienĮ, 6 vai. ryto prie trečiuoju numeriu pažy mėto namo Tilto gatvėje su stojo gestapo automobilis. Du uniformuoti fašistai liko gatvėje, du — prie durų, du Įsiveržė butan. Jurgiui Įsakė skubiai rengtis, daiktų neim ti. Tuo pačiu laiku areštuoja mi tėvai, brolis Dovas. Iš Panerių jie nebegrįžo. Iš ten niekas nebegrįždavo. ♦ Viena norėtųsi priminti. Mums žinoma tik tiksli Ja gomastų arešto data. Gal jie buvo kvočiami ir Išliko kvo tos dokumentai, galbūt bent parą laikyti kalėjime? Į šluos klausimus galima atsakyti, suradus dokumentus gestapo archyve. Atlikę ŠĮ darbą mes ne tik ištaisytume enciklo pedinius netikslumus, bet ir atiduotume pagarbą taurios ir pagarbos vertos Jagomastu šeimos nariams. Domas KAUNAS
GERUMAS
Aš tau dar vis geruma auginu.
DRAUGYSTĖS RYŠIAI Vilniaus universitetas — ne tik akademinio jau numo. beit ir kultūros bei mokslo centras, kuriame atliekamas didžiulis mokslinis-tiriamasis darbas, atitinkantis pasaulini progreso lygi. Aišku, kad, sprendžiant bendras problemas, išsiversti be bend ravimo. keitimosi žiniomis ir patirtimi su užsieniu yra neįmanoma Todėl natūralu, kad Universitetas turi ir savo administratorių šioje srityje. Tai Už sienio ryšiu skyrius, i kurį sueina draugystės ir bendradarbiavimo ryšiai iš viso pasaulio. Plačiau apie šio skyriaus darbą pasakoja io vedėja Laima MILIAUSKIENE.
Beveik prieš trylika metų buvo užmegzti pir mieji tarptautiniai kon taktai. Tada ir iškilo bū tinybė įkurti skyrių, ku ris galėtų tvarkyti keiti mąsi delegacijomis, orga nizuoti išvykas i užsieni globotų atvykusius sve čius. Iš pradžių skyriuje dirbo tik du darbuotojai dabar — darbo užtenka penkiems. Visiškai mūsų veikla susiformavo 1978 metais ir šiuo metu apima daugeli sričių: mokslinio darbo organizavima. pa skaitas, kurias skaito at vykę iš užsienio dėstyto jai. studentu pilno moky mosi kursą bei asoirantūrą, saviveiklininkų ir sportininkų keliones sve tur. Taip pat rengiame ir kalbos kursus, siunčiame studentus atlikti gamybi ne - pažintine praktika i kitas šalis. Kasmet i užslėnį išvyksta daugiau pusė tūkstančio kaip žmonių. Maždaug tiek pat sulaukiame ir svečių Su kuriais kraštais pa laikomi ryšiai? Daugiausia bendrauja me su socialistinėmis šali mis Pirmieji ryšiai buvo užmegzti su VDR Greifsvaldo universitetu, vė liau susidraugavome su Prahos, Krokuvos univer sitetais, Erfurto medicinos akademija, Debreceno universitetu. Siunčia me savo mokslininkus Ir priimame svečius iš kapi talistinių kraštų — Vokie tijos Federatyvinės Res publikos, Prancūzijos,
Juk palikai man šitą kuklią teise Tave apgint nuo liūdesio dienu —
Aš tau dar vis geruma auginu.
DŽINSAI .. .Vyksta iškilmingas Mokslinės tarybos posėdis, skirtas mokslo metų pra džiai. Salėje garbingi svečiai, žilagalviai profesoriai, dėsty tojai. Skoningai, dailiai at rodo „naujai priimamas kon tingentas" — pirmakursiai. Į tribūną kyla vakarykščiai moksleiviai, mokslo pirmūnai, baigę vidurines mokyklas aukso medaliais. Rektorius sveikina, įteikia naujus stu dento bilietus.
Kliūtis. . .
Į tribūną pakilo jaunuolis. Išsiskyrė jis gal tik tuo, kad šią šventiškai rinitą minutę dėvėjo prastais, madingai „nutrintais" džinsais. Jokio sumišimo, nepatogumo jaus mo nesimatė šio savimi pa sitikinčio jaunuolio veide. Priekinėse eilėse sėdinčiųjų veiduose — apmaudus nepa togumo jausmas. Kažin ar ta iškilminga minutė šiam pir makursiui buvo tikra šven tė?.. „Tarybinis medikas", KMI
Lapkričio 4 d. Rektora to posėdžiu salėje įvyko Universiteto studentų mokslinės draugijos ata skaitinis susirinkimas. Ja me dalyvavo LTSR Aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos, rektoraito, partijos, kom jaunimo komitetu ir stu dentu profsąjungos atsto vai. Susirinkusieji išklau sė Universiteto SMD Ta rybos pirmininko R. Stuokos ataskaita, delegatu ir svečiu kalbu, Buvo išrinkta nauja Universiteto SMD Taryba. Šiuo metu Universitete veikia 90 studentu moks liniu būreliu (pernai — 87). Nauji būreliai įsikū rė Teisės ir Medicinos fa kultetuose. Universiteto SMD vieniją 2870 stu dentu, tai sudaro 33 proc. viso stacionaro stu dentu skaičiaus. Manoma kad tokie kiekybiniai SMD parametrai yra opti malūs. Tolesnes būreliu kokybės augimo kryptis nurodo TSKP CK ir TSRS Ministru Tarybos nutari mas „Dėl tolesnio aukš tosios mokyklos vystymo
Jungtiniu Amerikos Vals tijų, Anglijos. Pedagogi niam darbui mūsų dėsty tojai vyksta tiek i socia listines, tiek i kapitalisti nes šalis. Kaiip pasireiškia bend radarbiavimas su užsienio šalimis? Svarbiausią vieta ryšiuose su užsieniu užima bendrų mokslinių proble mų sprendimas, sprendimas. Toliau mokslinės stažuotės, dalyvavimas konferencijose, paskaitų skaitymas pedagoginis darbas ir t. t P ristai alsiais metais užsie nyje išaugo susidomėiimas rusu kalba. todėl šios kalbos specialistai Lenkijoje, darbuojasi VDR, dėsto vasaros kursuose kapitalistinėse šaly se. Tačiau ryšiai neapsi riboja vien Universitetu Atvykę iš užsienio mokslininkal skaito paskaitas Mokslų akademijos (dažniausiai Fizikos, Biologijos, Istorijos institutų) darbuotojams, Pedagoginlame institute ir kitur. Be to, i Vilniaus uni versitetą atvažiuoja mo kytis ir studentų užsie niečių. Šiuo metu medici ną, rusų ir lietuviu kal bas, žurnalistiką studijuo ja dvylika studentų iš VFR. JAV ir LLR. Ryšiams su emigrantais stiprinti labai padeda organizuo j ami Universitete šešių savaičių lietuvių kalbos vasaros kursai, ku rių metu kapitalistiniu šalių jaunimas tobulina savo lietuviu kalbos sinias, susipažjsta su savo tėvų krašto istorija, kultūriniu gyvenimu. Ačiū už pokalbi. Kalbėjosi Linas BALSYS
Naujų darbų verpete ir geresnio specialistu parengimo", kuriame pa brėžiama, kad „būtina padidinti vaidmenį, kuri vaidina katedra kaip svarbiausia ' aukštosios mokyklos grandis, le mianti mokymo, moksli nio ir auklėjimo proceso turini ir vienove". Štai jau keleli metai Universi tete ir savo fakultete ge riausiu tampa Medicinos fakulteto Bendrosios chi rurgijos būrelis. Gera at mosfera katedroje, moks linio vadovo, kuratoriaus autom tetas ir iniciatyva sudaro puikias sąlygas studentu mokslinei veiklai. Pernai Universitete vyko teminės SMD konfe rencijos „Studentu svei kata", „Gamtos apsauga”, XXI Pabaltijo ir Baltaru sijos TSR aukštųjų medicinos mokyklų SMD kon ferencija. XXXII Univer siteto SMD konferencija. Šiemet i respublikinį geriausių visuomeninių
gąmtos ir humanitarinių studentu moksliniu darbo konkursą buvo išsiųsta 164 darbai, iš kuriu 64 — apdovanoti. Susirinkimas apsvarstė SMD nariu komandiruo čių i kitas aukštąsias mo kyklas finansavimą, fa kultetu SMD metraščiu puoselėjimo, kitas organi zacines problemas.
UNIVERSITETO SMD
TARYBA Stuoka Romas — pirmi ninkas, MF VI k. Gradauskas Audrius — pirmininko pavaduotojas, MF V k. Savickas Virgilijus — organizacinis, propagan dos sektoriai, IF IV k. Sniukaitė Daiva — ry šių su aukštosiomis mo kyklomis. einamosios do kumentacijos tvarkymo sektoriai, IF III k.
FAKULTETŲ SMD TARYBŲ PIRMININKAI Strupas Kęstutis — MF V k. Grinevič Ana — TF IV k. Austrotaitė Rasa — PF III k. Pazniokaitė Klotilda — PEF V k. Gasparavičius Rimas — EKFF IV k. Baubinas Ričardas GF V k. Narbutas Sigitas Fil. F IV k. Bakūnas Leonidas IF IV k. Baronas Romas — MaF. IV k. Cesiulis Henrikas ChF V k. Grigas Andrius — FF III k. Mokslinis vadovas — Medicinos fakulteto do centas Petras Šileikis.
kalnus! nė. Paminėk Vytui laužąi džiaugsi, žinodamas, kad KONKURSO Karakolo slėnis. Čia — tik niekinanti žvilgsnii Lietuvai dovanu pa rve dažnai skamba lietuviškos pelnysi. Beje, Leonas galI šim naują perėją. Gvido „Geriausias VU studentų bendrabučio dainos. Mat jau tapo tra irgi būtų i am pritaręs, ta nas fotoaparatu tebefik- kambarys“ dicija užkopti i Gedimino čiau tyliai kramsnojo la■ suoia mūsų džiaugsmą, c Akstino, vieno pirmųjų šinius ir meistriškai po- mes iau sukam link Kiče NUOSTATAI Lietuvos alpinistu, viršū stringavo apie bulvinius Kyzvl Su upės, susitiksi ne. Pasigrožėję šia ir ki blynus. Bet puodu tarškė- me su Pietinio Kaškatoro I. KONKURSO TIKSLAS — 4. Sieninė spauda Ir vaiz. Kas bent karta pabuvo tomis viršūnėmis, trankia- svs nutyla, apsupa tyla perėja. Jinai nelabai mie gerinti bendrabučių tarybų dlnė agitacija: kalnuose, ta nesulaiko• me link Gastelos perėjos retkarčiais trikdoma nu- la — sutinka svečius lie darbą, šalinant bendrabučio a) visuomeninės - politinės mai traukia vėl sugrįžtii Pirmieji pakilimai, pir- dundančios lavinos ir tum ir sniego gūsiais. Pa vidaus tvarkos trūkumus, atributikos panaudojimas ir nuo viršūnės ar per■ mosios nuospaudos ir. .. krintančiu akmenų gaus- galiau įsitikinus mūsų siekiant aukštesnės buities vaizdinėje agitacijoje — jįų ėjos taip pažvelgt i žeme, pirmieji edelveisai. mo. Klausomės legendos tvirtumu, padovanoja ar kultūros, organizuojant auk- 100 t. literatūrinio kad šio žvilgsnio pakak Ant perėjos nuovargio apie sužeista žmogų, ku timiausią. snieguota kalna lėjamąjį ir kultūrinį darbą b) reguliarus tu iki kito susitikimo su lyg nebūta. Nusileidžiant ris mirė kalnuose todėl gūbrį juosiančia vaivo bendrabučiuose, kovojant už sienlaikraščio leidimas — — pa iki 80 t. kalnais. dangus surimtėja, keletą kad ii paliko draugai rykšte. Šypsodamiesi lei garbingą Universiteto aukštosios mokyk c) reguliarus satyrinio sienKirgizai sako: „Kas ne kartų perspėjamai su Dabar šis žmogus — Juo džiamės žemyn, klauso vyzdinės los respublikoje — studento laikraščio leidimas — iki buvo Tian Šanvie, tas ne griaudžia ir paskleidžia dasis Alpinistas — vis mės vinguriuojančios Kaš vardą. 80 t. matė kalnu". visa snaigių debesį. klajoja po kalnus ir ieško katoro upės šnekos ir d) fotostendas — už kiekvie Todėl mūsų šešetukas Tolimesnis mūsų kelias tų, savo kailio gelbėto ruošiamės paskutinei Fi II. KONKURSĄ ORGANI ną iki 40 t. e) sporto stendas — už kiek palikes nelabai iau šyp raitos šalia Džetv Ogiu- ju. .. riuzos perėjai, kurios ne- ZUOJA sančia lietuviška rugpjū zo upės. Kilometras, pen Pabundant anksti. Dar aplankė dar nė viena lie- Studentų profsąjungos komi vieną iki 20 t. teto sudaryta komisija. Jis f) ekspozicija — už kiekvie čio saule, atsidūrė kal ki, dešimt. .. Arčatoro per tik viena slėnio pusė tuvių grupė. prasidė jo lapkričio 1 d , baig ną iki 40 t. nuose, pačiame Tian Ša- ėja, regis, ranka pasiekia pratusias! rytmečio saulės Paskutinieji žingsniai sis — balandžio 1 d. Yra du g) bendrabučio interjeras jr nvie. ma, bet einant tarytum spinduliuose, o mūsų va aukštyn Nugąlėta ir Fi- etapai: I — iki gruodžio 25 tvarka — iki 80 t. Prževalskas sutiko nak ne artėja, o traukias nuo das Česlovas, patikrines riuza! 5. Švara Ir tvarka: d., II — iki balandžio 1 d. tiniais žiburiais ir smul mūsų. Pagaliau viršūnė! maršrutą žemėlapyje, ra a) švaros ir tvarkos kamba Dabar namo. Rodos, vikiu lietučiu, kuris po riuose pažymio vidurkis: ni. VERTINIMAS Orientuodamiesi i Ašu- gina sukrusti. sa kelia švietė saulė, Ža1. Organizacinis bendra (vertinama pagal 5 balų sismaudymosi Isyk Kulio toro upe, žygiuojam to Kilometrai, pakilimas vėjo saulėlydžiai o kup temą): už vidurkį 5 — 500 t., ežere nelabai buvo reika liau. Mūsų laukia Lavini- virvės, karabinai ir — rinės tebuvo pūku pri bučio tarybos darbas: lingas. Pernakvoie, kuo nė Tariamoji perėja. Vė tikslas pasiektas. Mes iau kimštos. Ir liko atminty a) bendrabučio tarybos do 4,9 — 480 t., 4,8 — 460 t.,i. 4,7 — 440 t., 4,6 — 420 greičiau skubam tolvn lei palydim už kalnagūb ant perėjos, paliekame tik vien gerumas, dar no kumentacija — iki 50 taškų; 4,5 — 400 t., 4,4 — 380 t.,' kambario pasų kontrolė nuo miesto dūmu ir rio saule, ir tuoj viską rašteli ir Dalia užtraukia nas sugrįžti, kur snieguo b) 4,3 — 360 t., 4,2 — 340 t,, — 10—30 t. triukšmingu gatvių. Ne apgaubia tiršta tamsa J dainą. .. Štai jau uolos vir tos viršūnės, kur. anot c) gyventojų leidimų į bend 4,1 — 320 t., 4,0 — 300 betraukia mūsų žvilgsnio kainus atėjo naktis, Gera pa nuo mūsų balsų, ku kirgizo Kenešo Džusupo- rabutį kontrolė — 10—30 t. 3,9 — 250 t., 3,8 — 200 nei krūvos arbūzu, nei būtų dabar pasėdėti prie riuose didelis neblėstan vo, gyvenimas baltas, są d) bendrabučio tarybos ren 3,7 — 150 t., 3,6 — 100 3,5 — 50 t. vynuogės, nei auksaspal- laiužo, bet trijų su puse tis džiaugsmas. O kaip žinė balta. giniai — 20—50 t. e) pagalbinių patalpų bend b) švaros ir tvarkos bendro vės dvnės, surinkusioi kilometrų aukštyje apie nesidžiaugsi, žiūrėdamas i naudojimo vietose vidurkis: savyje visa Vidurinės ii svajoti nevalia. Tiesa sniego ir ledo pluta pa Birutė JUKNAITE rabutyje įrengimas — po už vidurkį 5 — 200 t., 4,5 — t. Azijos saule. Greičiau j tai ne mūs visu nuomo- dengta slėni, kaip neši Fil F diplomantė f)30 už prizinę vietą bet kuria 150 t., 4,0 — 100 t., 3,5 —
TIAN ŠANYJE
Daug nuostabiu vietų mūsų krašte, tik ne visi jas esame aplanke. Tad kuprine — ir i kelione.
a
. w
me Universiteto konkurse — 40—50 t. g) bendrabučio tarybos kova su antivisuomeninėmis ap raiškomis — iki 50 t. h) budėjimo bendrabučiuose organizavimas — iki 40 t. Pastaba: bet už kiekvieną planuotą, . neįvykusį renginį nubraukia ma 30 t. 2. Auklėjamasis - kultūri nis darbas: a) susitikimai su darbo, mokslo, Didžiojo Tėvynės ka ro dalyviais — 30—40 t. b) teminis vakaras — 30— 40 t. c) ekskursija, turistinis žygis, išvyka — 30—50 t. 3. Kova su bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pa žeidėjais: a) girtavimo atvejai, išaiškinti tarybos —- 50 t., kitų komisijų — minus 50 t. b) azartinių lošimų atvejai, išaiškinti tarybos — 30 t. ki tų komisijų — minus 30 t c) kitų bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, išaiškinti bendrabučio tary bos — 20 t., kitų komisijų — minus 20 t.
Lapkričio pradžioje Vil niuje specializuotos šach matu - šaškių mokyklos salėje, buvo surengtos LTSR komandinės šaškių pirmenybės, kuriose da lyvavo septynios koman dos. Gražiai pasirodė mū sų Universiteto atstovai iškovoję I-aia vieta. Si sėkmė neatsitiktinė: Uni versiteto auklėtiniai daug treniravosi, buvo serai psichologiškai pasiruošė Nemaža indėli i koman dos pergale įnešė Univer siteto vvr. dėstytoja K Ambraziejūtė, komandos vadovė. Čempionais tapo šie „Mokslo" atstovai: Ži vilė Sakalauskaitė (IF, II k.), Jelena Tkačenko (GF II k.), Linas Pocevičius Pastaba: (IF, I k.), Vitalijus Prusa- bendrabučio taryba, nustakovas (MaF. II k.), Virgi; čiusi vidaus tvarkos — tainijus Žutautas (MaF, III syklių pažeidimą, turi pažei k.) ir Kastytis Lubys dėją apsvarstyti tarybos po sėdyje ir, priėmusi nutarimą, (MaF, V k.l. raštiškai pranešti Studentų Gintautas DAUKŠA profsąjungos komitetui.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 800843, išduo tą FilF studentei Rasai TARTELAITEI, laikyti ne galiojančiu. Laikraščio 31 numeryje straipsnyje ..Mainai ir dova nos“ 40 eilutę nuo viršaus skaityti: „daugiau kaip de šimt tūkstančiu leidiniu“, 24-ą eilutę A. Mažiulis.
Antano BUNIKIO piešinys
MaF matematikos spe cialybės II kurso II gru pės studentai ir kuratorė reiškia gilią užuojautą grupės draugui Gedimi nui MARTINKĖNUI dčl mamos mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas”. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir lšklliuojn būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «T<Ph6hhbc CTyĄeHTac» (cCobctckhR CTyAeHT»). Opren napTKOMa perropaTa, KOMHTe-ra AAKCM, npo$xoMa opAeHoB TpyAoeoro KpacHoro AnaMesH ■ Apy«6u HapriĄOB BHASHioccKoro yHHBepcmeTa hm. Butųaca Kancyicaca Am. CCP. Ha ahtobckom *3UKe.
50 t., 3,0 — atimama 50 t. 6. Sportinis darbas: a) dalyvavimas kompleksi nės bendrabučių spartakia dos varžybose — iki 100 t b) kiekviena kompleksinėje spartakiadoje bendrabučių užimta prizinė vieta (pagal rungtis) — 30 t. c) sportinis renginys bend rabutyje — 20—30 t. d) komandos neatvykimas j varžybas — minus 30 t. e) PDG normų laikymas — iki 50 t. Pastaba: komisijai išimtinais atvejais paliekama teisė nubraukti ar skirti papildomai savo nuo žiūra iki 100 taškų.
IV. KONKURSO NUGALĖTOJŲ APDOVANOJIMAS I vietą užėmusi bendrabučio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 200 rublių pinigine premija (ekskursijai ar kultūriniam inventoriui įsigyti); II vietą užėmusi bendrabučio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 150 rublių pinigine premija. III vietą užėmusi bendrabu čio taryba apdovanojama VU Studentų profsąjungos komi teto pagyrimo raštu ir 100 rublių premija. VU STUDENTU PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
Gamtos fakulteto geolo ginių katedrų kolektyvas nuoširdžiai užjaučia geo logijos ir mineralogijos muziejaus vedėją Euge niją RUDNICKAITĘ dėl brolio mirties.
Ūkio padalinių darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia bendradarbius Antaną ir Mintautą ŠINKŪNUS dėl brolio ankstyvos mirties.
Akušerijos ir ginekolo gijos katedros kolekty vas nuoširdžiai užjaučia docentą Anatolijų GAMPERĮ dėl brolio Vladimi ro mirties.
Gamtos fakulteto deka natas bei Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentą V. ŠČE MELIOVĄ dėl mylimo tė vo mirties.
Tiražas 4500 LV 16828 Užs. Nr. 2879
REDAKTORE A. NUGARAITE