VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
carviiidis
scuDencas EINA NUO 1950 METŲ
tarybinė liaudis ir vi
so pasaulio pažangioji visuomenė
pažymės
Spalio revoliucijos me tines. Prieš 61 metus
V. Lenino vadovauja
ma
Komunistų Partija
įkūrė
naujo
tipo —
socialistinę — valsty bę. Geru mokymusi ir
1978 m. lapkričio 3 d. Nr. 32 (1057)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Lapkričio septintąją
KAINA 2 KAI’.
aktyvia veikla
visuomenine
pasitikime
Di
džiojo Spalio jubiliejų.
SVEIKINAME UNIVERSITETO XXIV KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS MiiiiiiuniiiuinnniiiiiiniiiiiiniiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiuiiiiiiiiiiiiuiiiiiHniluiiniiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiiinniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniHiiiniiiiiiiiiiiiiitniliiiiiiiiiiiinuiniiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiitiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
D A L Y V I U SI tuiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETUI, LIETUVOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMUI, LIETUVOS LKJS CENTRO KOMITETUI
L. Skirpsto nuotraukoje: iškilmingo
Spalio 26- ąją rektorato posėdžių salė buvo pilnu tėlė žmonių. Iškilmingame komjaunimo komiteto posėdyje gausiai dalyvavo viso Universiteto kom jaunimo aktyvas. Tai iš tiesų reikšminga data mūsų Alma Mater komjaunimo istorijoje. Už aktyvia, vi suomeninę politinę veiklą ir nuopelnus komunistiš kai auklėjant jaunimą, VLKJS 60-mečio proga, Vil niaus V. Kapsuko universiteto komjaunimo orga nizacija apdovanota Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu. Tokio komjaunuo liško darbo įvertinimo susilaukia tik geriausieji. Susirinkime dalyvavo svečiai: LLKJS CK sekre torė G. Saitenienė, LLKJS CK studentų skyriaus ve dėjas V. Vitkauskas, Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, Universiteto partijos komiteto sekreto rius K. Poškus, prorektoriai B. Sudavičius ir J. Gri gonis, Universiteto partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojai J. Bagdonas ir V. Gobis. Posėdį pradėjo Universiteto komjaunimo komite to sekretorius H. Ramonas. Jis savo kalboje, trum pai apžvelgęs visą, sudėtingą ir prieštaringą organi zacijos nueitą kelią, padėkojo Universiteto vado vams ir partijos komitetui už nuoširdžią pagalbą ir nuolatinį dėmesį, rodomą komjaunimo organizacijai. Kalbėjusi LLKJS CK sekretorė G. Saitenienė visus pasveikino su aukštu vyriausybiniu apdovanojimu. Ji pabrėžė, jog Universiteto komjaunimo organiza cija viena gausiausių visoje respublikoje ir jos at liekamas propagandinis bei ideologinis darbas už ima svarbią vietą visoje LLKJS veikloje. Universi teto komjaunimo komitetas ne pirmi metai yra savo tiška vadovaujančių komjaunimo kadrų kalvė: akty viausi universiteto visuomenininkai vėliau baigę
posėdžio metu.
ptudijas, ne iretai įsijungia į komjaunimo darbą. Sis apdovanojimas ne tik įvertina nueitą Universiteto komjaunimo kelią, bet ir įpareigoja ateičiai. Drauge G. Saitenienė LLKJS CK vardu padėkojo Universi teto vadovybei už tėvišką rūpestį ir pagalbą, teikia mą komjaunimo komitetui jo kasdieniniame darbe. Žodis buvo suteiktas rektoriui prof. dr. J. Kubi liui: be mūsų komjaunimo organizacijos, turinčios daugiau kaip devynis tūkstančius narių, vargu ar mes galėtume įsivaizduoti Universitetą tokį, koks jis yra šiandien. Universiteto komjaunimas nuveikė didelį darbą, auklėjant jaunimą komunistinės mo relės principais, proletarinio internacionalizmo dva sia, ir nėra abejonės, kad studentams tvirtai įsisa vinant mokslinės pasaulėžiūros pagrindus komjau nimo organizacija vaidina ne paskutinį vaidmenį. Pasisakiusius lydėjo nuoširdūs plojimai. Komjaunimo sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė perskaitė padėkos laišką Lietuvos KP CK, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir Lietu vos LKJS CK. Buvo pasiūlyta grupę aktyviausių kom jaunuolių įrašyti į Universiteto Garbės knygą. Tai EKFF darbuotojas G. Kalčinskas, ChF, V k. studen tas R. Makuška, MaF V k. studentė L. Leščiauskaitė, TF V k. studentas S. Židonis, MaF asistentas A. Pikturna, PEF V k. I. Budrytė. Suteikta teisė nu sifotografuoti prie Universiteto komjaunimo organi zacijos vėliavos aktyvistams K. Galvičiui, V. Alk-;neriui, N. Stankevičiui, A. Jacevičiui, R. Mašanauskaitei, L. Tauškutei, A. Žilinskui, R. Dudonytei, D. Šiurkutei.
V. SAVICKAS
SU JUBILIEJŲ VĖLIAVA Studentų mokslo tiria masis darbas yra viena iš pagrindinių priemonių ruošti liaudies ūkiui kva lifikuotus specialistus, vie nas iš TSKP XXV suva žiavimo uždavinių, iškeltų aukštajai mokyklai, įgy vendinimo būdų. Studen tų mokslo tiriamasis dar bas įtraukiamas į bendrus Universiteto auklėjimo ir
mokymo planus, o dalis jo dirbama atskirai nuo mokymo. Šį darbą organizuoja Studentų mokslinė draugija. Aukštoji mokykla šiandien pergyvena pasikeitimų laikotarpį — ji turi taikytis prie kokybinių mokslinės techninės revoliucijos išdavų, operatyviai taikyti jas studentų mokymo procese. Mokslo tiriamojo darbo sferoje privalu daugiau rūpintis
yra rimtas Universiteto mokslinių • kadrų rezervas. „.. .kaip tik darbu studentų savarankiška Studentų mokslinėje drauveikla, o mokymo eigą — gijoje pradėjo savo kelią individualizuoti. Šiandie- šiandien žinomi mokslininė Studentų mokslinė ninkai profesoriai lituanisdraugija, kuri ir atlieka tai Vytautas Mažiulis, JOšias funkcijas, leidžia stu- nas Palionis, medikas Petdentui pasireikšti kaip ras Visockas, geografas ieškančiai, savarankiškai Ceslovas Kudaba ir dauasmenybei. Pirmieji moks- gelis kitų", — yra pašaliniai darbai patikrina stu- kęs Universiteto rektorius dentų jėgas, žinias, cha- £fiš>s Kubilius. rakterio bruožus, reikalinTruputis istorijos. Pirgus šiuolaikiniam tarybieji devyni studentų niam mokslininkui. Stu- moksliniai būreliai Unidentų mokslinė draugija versitete įkuriami 1945/46
Dienomis, kai visa tarybinė liaudis ruošiasi pami nėti garbingą Lenino komjaunimo 60-metj, mus pasiekė džiugi žinia — Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto pirminė komjaunimo organizacija Lietuvos TSR Aukščiau sios Tarybos prezidiumo 1978 m. spalio mėn. 23 d. įsaku už aktyvią visuomeninę politinę veiklą .nuo pelnus komunistiškai auklėjant jaunimą ryšium su VLKJS 60-mečiu apdovanota LTSR Aukščiausios Ta rybos prezidiumo Garbės raštu. Komjaunimas šiandien teisėtai didžiuojasi tuo, kad jis visuomet buvo aktyvus mūsų šalies istorijos kūrėjas. Šešių ordinų šlove pažymėta jo bolševiki nė aistra, darbas, mokymasis. Į bendrą komjaunimo darbų pynę savo indėlį įdė jo ir akademinis jaunimas. Pradėjusi savo kelią ryžtinga pirmųjų komjau nuolių veikla pokario metais, šiandien mūsų aukš tosios mokyklos organizacija išaugo į vieną stam biausių respublikoje. Išaugo ir kokybiškai — paty rimu, darbo formomis. Nauja mūsų komjaunuolių darbo programa tapo TSKP XXV, Lietuvos KP XVII, VLKJS XVIII ir LLKJS XIX suvažiavimų nu tarimai, TSKP Generalinio sekretoriaus TSRS Aukš čiausios Tarybos prezidiumo Pirmininko drg. Leoni do Brežnevo kalba, pasakyta per šalies komjauni mo forumą — XVIII-j į suvažiavimą. Dėkojame partijai ir vyriausybei už pareikštą di delį pasitikėjimą ir aukštą mūsų darbo įvertinimą. Sis garbingas vyriausybinis apdovanojimas įpareigo ja mūsų organizaciją naujiems darbams ir siekiams. Užtikriname LKP Centro Komitetą, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, Lietuvos LKJS Centro komitetą, kad daugiatūkstantinė Universite to komjaunuolių šeima garbingai pateisins aukštą lenininės jaunimo sąjungos vardą, pademonstruos savo susitelkimą apie partiją, savo pasiryžimą vi suomet žengti pirmosiose komunistinės visuomenės kūrėjų gretose.
Lietuvos LKJS Universiteto aktyvo iškilmingas susirinkimas
m. m. Kitais mokslo metais jie susivienija į Studentų mokslinę draugiją. Pirmasis jos mokslinis vadovas buvo prof. V. Girdzijauskas. Tuomet trisdešimt septyniems SMD būreliams priklausė 323 studentai. 1948 m. įvyko pirmoji SMD konferencija. Joje perskaityti 63 pranešimai. Per ataskaitinį laikotarpį Universiteto Studentu mokslinės draugijos 85 būreliai vienijo 2785 studentus. Tiek būrelių, tiek ir juose dirbančių studen
tų skaičus per pastaruo sius trejis metus maždaug nesikeičia ,tačiau, turint galvoje, kad moksliniai būreliai veikia ne prie vi sų katedrų, galimybių Draugijai augti dar yra. Šių metų kovo pabaigo je įvyko XXX-oji studen tų moks'nnė~"konferenc4ja, kurioje buvo perskaityta 679 pranešimai. Jubilieji nėje konferencijoje daly vavo 73 svečiai iš respub likos ir šalies, bei 15 sve čių iš broliškų socialisti nių šalių aukštųjų moNukelta į 3 psl.
l/