VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
PARTINĖSE
ORGANIZACIJOSE
O
a
o
UDENTAS
Ekscesams
M ŪSUOSE vis dar pasitai”*ko chuliganizmo, vagys čių, girtuokliavimo ir įvairių amoralių faktų, į kuriuos bū tina atkreipti kuo rimčiausią dėmesį. Tai buvo konstatuota lapkričio 5 d. įvykusiame VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. Universiteto rektorato ir par PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS tijos komiteto posėdyje. Nu tarta “iki gruodžio 1 d. ap EINA NUO 1950 METŲ. svarstyti nusikalstamą ir amo1968 M. LAPKRIČIO 29 D. Nr. 33 (656) Kaina 2 kap. PENKTADIENIS D RAEJUSĮ penktadienį ■ Kolonų salėje partijos komitetas ir rektoratas suren FOTOLAlSKAI IS gė pasitarimą-instruktažą kursų vadovams aktualiems darLABORATORIJŲ bo su grupėmis klausimams
i
NUO PENKTADIENIO
• Praeitą penktadienį į Universiteto kavinę rinkosi EF pramonės plana vimo spec. studentai. Čia įvyko susitikimas su Me chiko olimpiados daly viais: irkluotojais A. Bag donavičium ir V. Briedžiu bei boksininku D. Poz niaku. Svečiai papasakojo apie Meksiką, jos sostinę, apie šalies papročius ir, žinoma, apie olimpines žaidynes, savo kovas. Va karo dalyviai turėjo progą apžiūrėti olimpinį D. Poz niako medalį. Susirinkusius linksmino bigbito grupė „Vienuoliai". N. TREINYTĖ I k. žurnalistė
* Šeštadienį UTK su ruošė vakarą. Svečiavosi KPI turistas G. Račkaus kas. Jis papasakojo apie Lietuvos turistų grupės žygį Cerskiui atminti. Eksponuoti fotonuotrau kų stendai bylojo apie įvairias turistines keliones, kiekviename jų atsispin dėjo savita žygio dvasia. D. MIELIAUSKAITĖ
9 Jau daug metų stu
dentai klausosi įdomių LTSR nusipelniusio moky tojo doc. A. Gučo paskai tų. O dabar ir platesnieji inteligentijos sluoksniai galės daugiau sužinoti apie Lietuvos psichologi nės minties raidos kryptis, pagrindinius jos atstovus, ryšius su kitų tautų psi chologijos mokslu — apie tai nauja doc. A. Gučo knyga „Psichologijos raida Lietuvoje (XIX a. pabai ga — XX a. pradžia)". Ją išleido „Mintis".
• Yra graži medikų tra dicija: kasmet pirmakur siai ruošia fakulteto Įkū-
•••
rimo minėj imą-vakarą. Šiemet studentai atšventė jau 187-ąsias metines. Po oficialiosios dalies koncer tavo I k. saviveiklinin kai.
• Lapkričio 21 d. MF Mokslinėje Taryboje kandidatines disertacijas apgynė Farmakologijos katedros asistentas J. Rama nauskas ir Bendrosios chi rurgijos katedros stažuoto jas E. Barkauskas. R. MATUZAS
• Pirmadienį komjauni mo komitete pasirašyta sutartis su Graifsvaldo universiteto atstovais dėl apsikeitimo darbo ir poil sio stovyklomis ateinan čią vasarą. Kitąmet vasaros atosto gų metu 30 Graifsvaldo universiteto antro-penkto kurso studentų dirbs ir ilsėsis Lietuvoje, o tiek pat mūsų auklėtinių — Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. • Kaip paprastai, pir madienio vakare Universi teto literatų būrelis su kvietė studentus į Kolonų salę. Sį kartą svečiu buvo ir lietuvių poetų eiles skai tė Akademinio dramos teatro artistė D. Kazragytė.
• Įvyko Universiteto turistų klubo ataskaitinissusirinkimas. rinkiminis, Pranešimą apie šio klubo darbą ir rūpesčius skaitė buvęs valdybos pirminin kas V. Baltrūnas. Išrinkta nauja UTK val dyba. Plačiau apie ataskaitinįrinkiminj susirinkimą skai tykite trečiame psl.
ralų studentų elgesį ir numa tyti kovos su blogybėmis priemones atviruose pirminių partinių organizacijų, katedrų ir kursų komjaunimo organi zacijų susirinkimuose. Posėdyje buvo nutarta už nusikalstamą, nesuderinamą su tarybinio studento vardu elge sį pašalinti iš Universiteto EF IV k. stud. V. Budraitį, EF
III k. studentus A. Vasiljevą, K. Svetiką ir A. Poltoržickį bei TF II k. stud. P. Reinikovą, prašyti liaudies teismą su rengti išvažiuojamąją sesiją Universitete šių studentų bau džiamajai bylai svarstyti ir leisti dalyvauti joje visuome niniu kaltintoju Universiteto atstovui.
aptarti. Jame svečiai — LTSR televizijos komentatorius C. Juršėnas ir valstybės saugu mo komiteto darbuotojas Ročka — supažindino susirin-
kusius su padėtimi Čekoslo vakijoje, su ideologiniu ir psichologiniu karu, kurį vyk do užsienio spauda, įvairios organizacijos prieš mūsų šalį, jaunimą.
dėstytojai ir studentai. Komu kad ateityje to nebūtų.
VYKO Medicinos fakul Panašūs susirinkimai įvyko teto atviras partinės or nistai savo pasisakymuose 1 analizavo kai kurių fakultetų Matematikos ir mechanikos Mikroskopas ganizacijos susirinkimas, ku studentų chuliganiško elgesio bei Gamtos fakultetuose. riame dalyvavo prorek
ir nauji miestai
torius
doc.
B.
Sudavičius, priežastis, tarėsi ką
daryti,
Mūsų inf.
Geologai. . . Išgirdę šį žo dį, dažnai vaizduotėje mato me žmones su barzdomis, kuprinėmis, dideliais aštria briauniais plaktukais. Jie pirmieji praeina negyvena momis tundromis, taiga ir kalnais, išžvalgo žemės gel mes. Tik po to kuriasi naujos gyvenvietės, miestai — atsi veria nauji rūdynai ar naftos verslovės. Norėdamas gerai pažinti uolieną, duoti jai tikrą vardą, šiandien jaunasis geologas daug valandų praleidžia la boratorijoje, šlifuoja uolieną, tyrinėja su mikroskopu jos kristalinę sudėtį ir struktūrą. Dabartinio geologo didelis pagalbininkas — mikrosko pas.
NUOTRAUKOJE: busimieji geologai Gamtos fakulteto latvių-estų grupės studentai R. Mokrikas, I. Spudas, I. Malcevas ir kt. laboratorinių darbų metu. K. TURONIS Autoriaus nuotrauka
Kazachstano buriui-medalis Prie paminklo Kauno kom jaunuoliams įsižiebia deglai, pasigirsta priesaikos žodžiai. Beveik tūkstantis studentų su stingsta minutei, pagerbdami žuvusiųjų atminimą. Gyvų gėlių puokštės ir vainikai pri dengia paminklą. Nuskamba „Gaudeamus"... Lapkričio 23—24 d. d. Kauno Politechnikos instituto Statybos fakultete vyko studentų darbo ir poilsio stovykių sąskrydis. Lietuvos LKJS Centro Komiteto sekretorius — darbo ir poilsio stovyklų virši ninkas R. Judeika stovyklau tojų vardu perskaito raportą Lietuvos KP Centro Komite-
Trečiojo semestro darbo rezultatai suvesti, Geriausiai organizacijai komjaunimo įteikiama Lietuvos (KPI) LKJS CK pereinamoji Raudonoj i vėliava. Geriausiu bū riu pripažintas Kl’I Vilniaus filialo „Žalgiris". Jam taip pat Įteikta VLKJS Kokčetavo srities komiteto pereinamoji Raudonoji vėliava. Dešimtys studentų, labiausiai pasižymė jusių darbe ir visuomeninėje veikloje vasaros atostogų metu, buvo apdovanoti me daliais, Aukštojo ir spec. vi durinio mokslo, Statybos mi nisterijų Garbės ir Pagyrimo laštais. Nemažai apdovanojimų par sivežė ir Universiteto studen-
tai. Svečiai iš Kazachstano „Dariaus ir Girėno" būriui įteikė medalj „Už plėšinių įsisavinimą". N. Nedilko, G. Michailova, V. Ramaškaitė apdovanotos Kazachijos kom jaunimo CK, profsąjungos Garbės raštais. A. Apynis, R. Žukas, J. Lakis ir kt. apdo vanoti Lietuvos komjaunimo CK Garbės raštais. Norėčiau papriekaištauti dėl delegatų pasiuntimo į sąskry dį. Komjaunimo komitetas pa vedė fakultetų komjaunimo biurams numatyti delegatus. O kas iš to išėjo? Vienos stovyklos važiavo dešimt at stovų, o kitos, kaip Kazach stano, nė vieno. Važiavo ir tokių žmonių, kurie iš viso
stovyklose nebuvo. Ar ne ge riau būtų siųsti ne fakultetų, bet būrių delegatus? Ir siųsti labiausiai pasižymėjusius, nes, kaip pabrėžė svečias iš Lat vijos A. Liubuškinas, į są skrydį susirenka geriausi iš geriausių. Sąskrydis baigėsi liaudies šokių ansamblio „Rasa" kon certu. Bet nesibaigs draugystė užsimezgusi stovyklose. „Ji neįkainojama jokiais pini gais, — pasakė Kazachijos respublikos Kokčetavo srities Ruzajevkos rajono komjau nimo komiteto antrasis sek retorius Smirnovas. — Lauk sime jūsų kiekvienais metais!" J. KACINAUSKAITE III k. žurnalistė
SMD XXI konferencija, skirta VLKJS 50-mečiui Teisės fakulteto stu dentai susitiko su Viešo sios tvarkos apsaugos mi nisterijos ir laikraščio „Liaudies sargyba" dar buotojais. Svečiai kalbėjo apie teisininkų darbą, apie
kriminalistikos naujoves, atsakė į studentus domi nančius klausimus. Vakaro pabaigoje teisi ninkai studentai parodė svečiams koncertą. I. DAGIO nuotrauka.
...IKI PENKTADIENIO
SKAIČIAI IR FAKTAI Perskaityta 380 praneši mų. Konferencijos darbe daly vavo apie 2580 studentų ir 340 dėstytojų. Diskusijose pasisakė 189 studentai ir 162 dėstytojai. J konferenciją buvo atvykę 103 svečiai iš Odesos, Rygos, Lvovo, Tartu, Minsko, Kauno, Užgorodo, Rostovo
prie Dono, Kijevo, Charkovo, Baku, Tomsko, Tbilisio, Lenin grado, Gardino, Kaliningrado, Kazanės, Permės, Voronežo. Jie perskaitė 76 pranešimus. 8Į Aktyviausiai diskutavo pranešimą (atsižvelgiant j skaičių) filologai: 45 studentai ir 28 dėstytojai. Daugiausia pranešimų
perskaityta Gamtos fakultete — 132. Gamtininkai daugiau sia susilaukė ir svečių — 52, kurie perskaitė 42 pranešimus. * MMF V k. stud. E. Manstavičiaus darbas „Tolydinės pasiskirstymo funkcijos egzis tavimas tam tikrų muitiplikatyvinių funkcijų liekamiesiems nariams" bus spausdinamas „Lietuvos matematikos rinki nyje". GF V k. stud. M. Jan kauskaitės darbe „Karbonatų
išplovimo gylis moreniniuose Įvairaus amžiaus priemoliuo se" gausiai surinkta faktinė medžiaga, padarytos teisingos išvados. Tai pirmas tokio pobūdžio pranešimas sąjungi niu mastu. SĮ LTSR aukštųjų mokyklų Mokslo darbuose bus išspaus dintas GF V k. stud. Z. Že maitytės darbas „Apie laiki ną EDTA inaktyvaciją ir kiti mą pupų daiguose". (Konferencijos rezultatus skelbiame 2-ame puslapyje.).
z*/*/**/*/*^*’ TARYBINIS STUDENTAS
*s*s*'** 1968 m. lapkričio mėn. 29 d.
APDOVANOJIMAI Rektoriaus įsakymu studentai, XXI SMD kon ferencijoje, skirtoje kom jaunimo 50-mečiui, užėmusiejl pirmąsias vietas, ap dovanoti Universiteto Gar
bės raštais. Dėstytojams, kurių vadovaujami stu dentai užėmė 1—3 vietas, bei studentams, kuriems už darbus paskirtos 2—3 dietos, pareikštos padėkos.
TIKIMYBIŲ IR SKAIČIŲ TEORIJOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. E. Manstavičiui, mokslinis vado vas prof. dr. J. Kubilius. II-III vietas pasidalino: V k. III vieta — III k. stud. Z. Blažytei, mokslinis vadovas Radeckiui, mokslinis vadovas stud. Z. Navickas, mokslinis doc. L. Steponaitienė. vadovas doc. Br. Grigelionis, Slnevičiūtei, mokslinis vado prof. A. Minkevičius. III vieta — V k. stud. J. GENETIKOS SEKCIJA ir V k. studentai K. Kulvins- vas doc. A. Levinskas. ZOOLOGIJOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. Ž. Že Blinkevičiūtei, V. Gedvilaitei kas bei I. Krasauskas, moks I vieta — VI k. stud. A. maitytei, mokslinis vadovas ir I, Jablonskytei, mokslinis linis vadovas prof. V. Statulevadovas asist. J. Butkus. Mackevičiui, mokslinis va- e. doc. p. V. Rančelis. vičius. dovas v. d. A. Macionis. II vieta — IV k. stud. K. SKAIČIAVIMO TERAPIJOS SEKCIJA II vieta —- III k. stud. J. Žukui ir O. Vasiliauskaitei, MATEMATIKOS, FUNKCIJŲ I vieta — VI k. stud. A. Milčiūtei, ir J. Kaladytei, moksliniai vadovai e. doc. p. TEORIJOS, GEOMETRIJOS IR Plechavičiūtei, mokslinis vamokslinis vadovas dėst. A. V. Rančelis ir aspirantai A. dovas med. m. kand. I. MiTOPOLOGIJOS SEKCIJA Levickas. Baranauskaitė ir J. Vasiliaus sevičius. I vieta — V k. stud. E. III vieta — II k. stud. P. kas. Esui, mokslinis vadovas fiz.II vieta — VI k. stud. L. Ivinskiui, mokslinis vadovas III vieta — IV k. stud. V. Liepaitei ir D. Gavėnytei, mat. m. kand. V. Matulis. Kučinskui, moksliniai vado mokslinis vadovas asist. A. II vieta — V k. stud. N. doc. R. Kazlauskas. vai j. m. b. L. Pabrėžaitė ir Vidugiris. HIDROGEOLOGIJOS IR Utkaitei, mokslinis vadovas KLIMATOLOGIJOS SEKCIJA biol. m. kand. R. Lekevičius. doc. A. Matuzevičius. III vieta — IV k. stud. D. I vieta — V k. stud. K. Kil TEORINES MEDICINOS III vieta — V k. stud. N. Balčiūnaitei, mokslinis vado SEKCIJA Akucevičiūtei, mokslinis va kui, mokslinis vadovas doc. vas doc. M. Krikštopaitis. E. Cervinskas. I vieta — IV k. stud. B. Padovas vyr. dėst. V. Merkys. LIETUVIŲ KALBOS SEKCIJA II vieta —- III k. stud. H. laimaitei ir L. Patrakejevai, OPTIKOS IR I vieta — IV k. stud. D. Lęšiui, mokslinis vadovas mokslinis vadovas med. m. SPEKTROSKOPIJOS Bajorūnaitei, mokslinis vado geogr. m. kand. A. Barisas. kand. M. Repčytė. SEKCIJA vas doc. J. Pikčilingis. III vieta — IV k. stud. J. II vieta — VI k. stud. E. I vieta — V k. stud. K. Ba II vieta — S. Vasiliauskai Moško, mokslinis vadovas Mošinskaitei, mokslinis vado cevičiūtei ir IV k. stud. L. Jotei, mokslinis vadovas filol. vyr. dėst. I. Matulevičienė. vas doc .J. Rugienius. ciūtei, mokslinis vadovas III vieta — VI k. stud. L. m. kand. A. Piročkinas. FIZINES GEOGRAFIJOS doc. A. Kazlauskas. III vieta — V k. stud. D. Stankevičiui, moksliniai vado SEKCIJA II vieta >•— IV k. stud. M. Tarvydaitei, III k. stud. T. vai doc. S. Keblas ir vyr. dėst. I vieta — V k. stud. M. Ignatavičiui, mokslinis vado Guogaitei, mokslinis vadovas Jankauskaitei, moksliniai va- V. Gutauskas. vas inž. J. Šalkauskas. filol. m. dr. J. Palionis. dovai doc. C. Kudaba CHIRURGIJOS SEKCIJA ir III vieta — V k. stud. R. LIETUVIŲ LITERATŪROS geogr. m. kand. D. Galvydytė. I vieta — VI k. stud. V. Breneriui, mokslinis vadovas SEKCIJA II vieta — V k. stud. K. Jurkuvėnui, V k. stud. A. vyr. dėst. V. Norkūnas. I vieta •— IV k. stud. R. Švedui ir III k. stud. V. SpūGrebeliui ir V. Butkui ir IV RADIOFIZIKOS SEKCIJA Mikutienei-Štukėnaitei, moks I vieta — V k. stud. V. dytei ir M. Marcinkevičiūtei, k. stud. E. Janušauskui, moks linis vadovas dėst. M. Bie mokslinis vadovas geogr. linis vadovas med. m. kand. iu. Stalnionytei, mokslinis vado liauskienė. V. Sirvydis. vas vyr. dėst. A. Juodviršis. kand. G. Galvydytė. II vieta — II k. stud. P. III vieta — III k. stud. II vieta — VI k. stud. L. E. II vieta — III k. stud. A. Skirmantui, mokslinis vado Janulytei ir G. Narbutytei, Liepaitei, D. Gavėnytei, B. Juciui ir A. Tamulaičiui, R. Totoraitytei, vas doc. J. Girdzijauskas. mokslinis vadovas vyr. inž. A. mokslinis vadovas prof. V. Jagaitei, III vieta — III k. stud. S. Chomskis. moksliniai vadovai doc. J. Renčiui, Sereika. mokslinis vadovas Serapinas ir doc. A. Žygas. dėst. M. Bieliauskienė. PUSLAIDININKIŲ FIZIKOS HIDROGEOLOGIJOS IR INŽ. III vieta — VI k. stud. E. GEOLOGIJOS SEKCIJA SEKCIJA Aršui, IV k. stud. M. Sučilai RUSŲ LITERATŪROS I vieta — V k. stud. J. ir I vieta — V k. stud. R. DieV. Žilinskui, mokslinis va SEKCIJA niui, mokslinis vadovas asp. Paltanavičiui, mokslinis vado dovas doc. A. Sučila. I vieta — V k. stud. M. vas doc. A. Kondratas. A. Požėra. Trauberg, mokslinis vadovas AKUŠERIJOS IR II vieta — V k. stud. G. II vieta — V k. stud. K. Ja filol. m. kand. E. Safronova. GINEKOLOGIJOS SEKCIJA Juozapavičiui, mokslinis varašiūnui, mokslinis vadovas K. II vieta — IV k. stud. B. I vieta — IV k. stud. S. dovas asp. E. Laškovas. fiz.-mat. m. kand. J. Vait Belkind, mokslinis vadovas Bumelytei ir L. Navakaitytei, III vieta — III k. stud. R. kus. doc. N. Mitropolskaja. III vieta — IV k. stud. V. Mokrik. mokslinis vadovas mokslinis vadovas doc. S. III vieta — IV k. stud. Pavilonis. Kabelkai, mokslinis vadovas asp. E. Laškovas. II vieta — VI k. stud. I. Ro- Maksimovai, mokslinis vado asist. S. Vengrys. AUGALŲ FIZIOLOGIJOSzental, mokslinis vadovas vas doc. E. Cervinskienė. MIKROBIOLOGIJOS TEORINES FIZIKOS SEKCIJA asist. A. Venckauskas. RUSŲ KALBOS SEKCIJA SEKCIJA I vieta — V k. stud. Z. III vieta — VI k. stud. R. I vieta — III k. stud. L. I vieta — V k. stud. K. Kupliauskui, mokslinis vado Tumėnaitei ir A. Laučkaitei, Aronaitei, mokslinis vadovas Cieminiui, mokslinis vadovas vas prof. A. Jucys. mokslinis vadovas asist. Pr. doc. L. Sudavičienė. II vieta —- IV k. stud. L. vyr. dėst. P. Bruzgulis. Skruibys. II vieta — IV k. stud. L. II vieta —■ IV k. stud. P. Fridlandui ir G. Tokeriui, PEDIATRIJOS SEKCIJA Kijeničenko, mokslinis vado mokslinis vadovas prof. A. Jackiui, mokslinis vadovas I vieta — VI k. stud. A. vas filol. m. kand. E. Marčenvyr. moksl. bendr. V. Grinius. Adomaičiui, Bolotinas. mokslinis vado ko. III vieta — V k. stud. E. vas doc. S. Pavilonis. III vieta — V k. stud. B. III vieta — II k. stud. N. mokslinis vadovas Levitui, mokslinis vadovas e. Ilaitei, II vieta — VU k. stud. G. Vorobjovai ir T. Škurko, prof. J. Dagys. i prof. p. V. Šugurovas. BIOCHEMIJOS SEKCIJA ANALIZINES CHEMIJOS I vieta — V k. stud. H. NiSEKCIJA I vieta — III k. stud. Br. vinskui, mokslinis vadovas A. Giedraičiui, mokslinis vado Gineitis. II vieta — V k. stud. M. vas doc. E. Ramanauskas. II vieta — III k. stud. V. Kovarskaitei, mokslinis vadoMirauskaitei ir E. Gavelytei, vas biol. m. kand. I. Savic mokslinis vadovas doc. M. kaitė. III vieta — V k. stud. V. Finkelšteinaitė. III vieta — III k. stud. G. Rešeliauskaitei, mokslinis va Berlinskui, mokslinis vadovas dovas biol. m. kand. A. Glemža. doc. E. Ramanauskas. BIOFIZIKOS SEKCIJA ORGANINES CHEMIJOS I vieta — IV k. stud. V. SEKCIJA I vieta — III k. stud. V. Gūžiui, moksliniai vadovai A. Palubinskui ir A. Vaitkevi Glemža ir A. Smilgevičius. II vieta — V k. stud. J. čiui, moksliniai vadovai vyr. lab. J. Steponavičius ir doc. Ketleriui ir IV k. stud. S. G. Dienys. Blaževič ir S. Idovič, moksli II vieta — V k. stud. M. niai vadovai biol. m. kand. Masiulytei ir V. Valantinaitei, E. Naruševičius ir asist. R. mokslinis vadovas e. doc. p. Žiliukas. III vieta — V k. stud. A. P. Kadziauskas. Šliterytei, mokslinis vadovas FIZIKINES CHEMIJOS asist. A. Smilgevičius. SEKCIJA BOTANIKOS SEKCIJA I vieta — II k. stud. S. Ar I vieta — IV k. stud. B. maliui, mokslinis vadovas doc. Viesulaitei, moksliniai vado A. Levinskas. II vieta — III k. stud. B. Se- vai prof. A. Minkevičius ir bėkai, V k. stud. G. Šatkaus- biol. m. kand. O. Špokauskiekaitei ir R. Pranculytei, moks nė. linis vadovas J. JanuševičieII vieta — IV k. stud. D. Virkštytei ir V k. stud. D. nė.
TEISES SEKCIJA i vieta — IV k. stud. A. O. Kvaraciejūtei, mokslinis vadovas doc. A. Žiurlys II vieta — IV k. stud. S. mokslinis vamokslinis vadovas doc. L. Su- Bakšinskaitei, dovas teisės m. kand. I. Nedavičienė. krošius. UŽSIENIO LITERATŪROS III vieta — IV k. stud. A. SEKCIJA Vaišvilai, mokslinis vadovas I vieta — III k. stud. V. doc. A. Žiurlys. Ceplėjui, mokslinis Vadovas pramones ir darbo doc. G. Baužytė. EKONOMIKOS SEKCIJA II vieta — III k. stud. J. I vieta — IV k. stud. M. Kanytei, IV k. stud. J. Viliniš- Didžiūnaitytei, mokslinis va kytei, moksliniai vadovai dovas dėst. A. Skrupskelis. dėst. C. Gečienė ir vyr. dėst. II vieta — IV k. stud. A. G. Bartkus . Deveikiui, mokslinis vadovas III vieta — III k. stud. K. ekon. m. kand. A. Baranaus Mačėnui ir IV k. stud. L. kas. Deksnytei, moksliniai vadovai III vieta — V k. stud. J vyr. dėst. G. Bartkus ir dėst. Kazlauskui, mokslinis vado C. Gečienė. vas vyr. dėst. J. Liubertas. ANGLŲ KALBOS SEKCIJA PREKYBOS, PREKIŲ I vieta — stud. A. Ločery- MOKSLO, MATERIALINIO tei, mokslinis vadovas fil. m. TECHNINIO APRŪPINIMO kand. S. Nedeliajeva-SteponaSEKCIJA vičienė. I vieta — IV k. stud. 1.. II vieta — IV k. stud. R. Matulaitytei, mokslinis vado Šurkutei, mokslinis vadovas vas ekon. m. kand. J. Stan doc. N. Kameneckaitė. kevičius. III vieta IV k. stud. N. KaiII vieta — IV k. stud. V. karytei, mokslinis vadovas fil. Bujauskui, J. Jaskoniui, m. kand. S. Nedeliajeva-Ste- mokslinis vadovas doc. A ponavičienė. Pajuodis. III vieta — IV k. stud. />. PRANCŪZŲ KALBOS Juškevičiui, mokslinis /■adoSEKCIJA I vieta — IV k. stud. S. vas ekon. m. kand. J. Stanke Bakanavičiūtei, mokslinis va- vičius. dovas vyr. dėst. R. RamunieFINANSŲ IR KREDITO nė. SEKCIJA II vieta — III k. stud. N. I vieta — V k. stud. A. Gumbrevičiūtei, mokslinis va- Grabiui, mokslinis vadovas dovas doc. D. Čebelis. prof. A. Žilėnas. LTSR ISTORIJOS, SOCIOLOGIJOS SEKCIJA VISUOTINES ISTORIJOS IR I vieta — II k. stud. A. BIBLIOTEKININKYSTES Čaplikui, mokslinis va lovas SEKCIJA dėst. A. Mačiulis. I vieta — IV k. stud. V. II vieta — IV k. stud. K. Abromaičiui, mokslinis vado Jaskelevičiui, mokslinis ' adovas doc. P. Dundulienė. vas dėst. A. Mačiulis. II vieta — III k. stud. O. III vieta — II k. stud. J Janoniui, mokslinis vadovas Nedzveckui, mokslinis vado doc. V. Lyrovas. vas v. d. I. Žeberskis. III vieta — III k. stud. S. Juzekovičiui, mokslinis vado BUHALTERINĖS APSKAITOS SEKCIJA vas doc. P. Dundulienė. I vieta — IV k. stud. N. TSRS ISTORIJOS SEKCIJA Purauskaitei, mokslinis vado I vieta — IV k. stud. K. vas vyr. dėst. A. Kairys. Skerstonui, mokslinis vadovas II vieta — V k. stud. D. Veitekėnaitei ir E. Ivony.ei, doc. R. Krutulytė. II vieta — IV k. stud. A. mokslinis vadovas e. doc. p. Kavaliauskui, mokslinis vado J. Mackevičius. vas. doc. A. Šidlauskas. III vieta — IV k. stud. O. III vieta — III k. stud. V. Sidikerskienei, mokslinis va Karačkai, mokslinis vadovas dovas vyr. dėst. A. Jankaitiene. vyr. dėst. V. Lesčius.
Konferencijos rezultatai
/R FIZIKAI KALBININKAI? Praėjusio sekmadienio va kara trečiakursiai lituanistai susirinko pasidalinti jspū džiais iš praėjusios dialektologinės praktikos. Apie „žo džių rankfojlma“ papasakojo Z. Jocytė ir A. Kazakevičiūtė. Studentų dėrba aptarė filolo gijos m. kandidatai A. Gir denis ir A. Pupkis. 0 Lietu viu kalbos ir literatūros in stituto darbuotojas J. Senkus papasakojo apie pirmąsias ekspedicijas, dialektologinio darbo sunkumus pokario metais. Vakare trečiakursiai atliko savo sukurtas dainas, prisi minė linksmus atsitikimus. Išrenkama mis Dialektologija 68. Pretendentėms reikėjo pakartoti žemaitišką tekstų, pasakyti savo tarmės patarlę, įminti misle. Geriausiai atsa kė ir vyrus sužavėjo D. Puodytė. Vakaro pabaigai — geriau sio tarminio pasakojimo kon kursas. Ir čia neblogai pasi rodė svečiai — fizikai vyrai. Sudainavę šmaikščią žemai tišką dainą, jie gavo links miausios vakaro dainos priyg J B A. NARMONTO nuotr.
1968 m. lapkričio mėn. 29 d.
STUDENTAS
„NEKALTI AVINĖLIAI“ Per mėnesį iš bendrabučių pašalinta 12 studentų. Kai kuriems gyventojams pareikš ti rektoriaus ir studentų profkomiteto griežti papeikimai ar papeikimai. Nemaža stu dentų svarstyta bendrabučių tarybose. Pašalinimo priežastys aiš kios. Tačiau daugelis svars tytųjų gaubiasi „nekaltų avi nėlių" kailiu — atseit, nežino ję, kad taip negalima elgtis. Kiekvienam aišku, kad bendrabutyje reikia elgtis taip, kaip to reikalauja tai syklės, rektoriaus įsakymai, tarybų nutarimai, pagaliau, sveikas mūsų protas. Su bend rabučio taisyklėmis studentai buvo supažindinti bendruose gyventojų susirinkimuose. Taigi, net tie, kurie „nežino", turi atsiminti, kad jie privalo elgtis ir gyventi taip, kaip to reikalauja mūsų gyvenimo etika. Štai keletas ne „nežinoji mo", o aplaidumo, kitų neger bimo ir nerūpestingumo pa vyzdžių. II bendrabučio 35 .kambario gyventojai pirma kursiai bibliotekininkas H. Vaitiekūnas, žurnalistai A. Norvaiša, S. Varneckas ir buvę šio kambario gyvento jai bibliotekininkas V. Zalikas bei žurnalistas S. Verba naktį, apie pusę dviejų, sma giai lošė kortomis, tuo truk dydami miegantiems drau gams. „Tauro" bendrabutyje IV k. romanistės G. Stonytė, I. Sajauskaitė ir J. Šulskytė su bičiuliais ir giminaičiais taip „įsidžiaugė gyvenimu", kad jų linksmybes 0 vai. 45 min. turėjo nutraukti reido daly viai. Gražu, kada pasveikiname draugą gimtadienio proga, bet degtinė, vynas ir triukšmas nakties metu, kai kambaryje kartais net iki dešimties susi renka, — argi čia draugo, sa vęs gerbimas? Toks nesugebė jimas gyventi — smerktinas. Mes budime bendrabutyje. Daugelis šią bendrabučio pa reigą atlieka sąžiningai, bet yra ir kitokių. M. Cirlina (EF, I k.) IV bendrabutyje budėjo nuo 24 vai. iki 4 vai. Mergi na, nors žinojo, kas ją turėjo pakeisti, lengvabūdiškai pali kusi budėtojo vietą, nuėjo miegoti. Ją turėjęs pakeisti J. Jarmala (EF, I k.) nejausda mas reikiamos pareigos, bu dėti pavėlavo visu pusvalan džiu. Tuo metu kažkas „pa juokaudamas" paėmė visas knygas su gyventojų sąrašu, budėjimų atžymėjinįais. Ir vėl dėl nerūpestingumo ir nępa-
reigingumo svarstymas, nau jų knygų rašymas... III, IV bendrabutyje budė tojai dažnai laiką smagiai praleidžia besišnekučiuodami su draugais. Arba budėtojai taip „įklimpsta" į romaną, kad visiškai nebekreipia dė mesio į praeinančius. Kai kuriuose bendrabučiuo se bereikalingos privilegijos suteikiamos diplomantams. Jie atleidžiami nuo budėjimo, bu dėjimo virtuvėje ir pan. Dip lomantai nuo budėjimo, savitvaikos atleidžiami tik po žiemos atostogų, prasidėjus baigiamajai sesijai. Dar vis kampuose krebžda „zuikiai". Buvo jų ir V k. li tuanisto J. Dermonto ir II k. lit. E. Sventicko kambariuose. Pirmasis pašalintas iš bendra bučio, antrajam — pareikštas rektoriaus papeikimas. III bendrabutyje pradeda įsigalėti nesveika tradicija — apie 24 vai., kada daugelis ruošiasi miegoti ar jau ilsisi, čia tik prasideda triukšmingai kleganti savitvarka, nors tai syklėse pažymėta, kad bet koks triukšmas po 23 vai. ne galimas. Daugeliui kambarių reika lingas remontas, bet suma nus ir išmoningi gyventojai sugeba puikiai įsikurti ir tokiuose. Kiti gi, siekdami jaukumo, sienas nuklijuoja įvairiausiomis žurnalų iškar pomis. Daugelis vyrų „pamė go" „Nemuną" ... Aš ne prieš jaukumą, grožį, ne prieš paveikslus ir menines nuot raukas, bet tokios nuotraukos, užkištos už laidų, priklijuotos ant sienų ar spintelių, tikrai kambariui nesuteikia jauku mo. Jaukumas — tai pirmiau sia švara, tvarkingumas ir skonis. Kiekvieno jie gali bū ti skirtingai suprasti. Todėl gyvenime ir egzistuoja visuo meninis skonio ir grožio su pratimas, kurį turi žinoti ir tas kiekvienas. Didele dalimi drausmė ir tvarka bendrabutyje priklau so nuo bendrabučio tarybos darbo. Todėl teisingai studen tų profkomiteto prezidiumas lapkričio 18 d. posėdžio nu tarime pažymėjo: „Tarybos yra tiesiogiai atsakingos už budėjimą, tvarką ir gyvento jų drausmę bendrabutyje". Ant. ABLINGIS
3 psl.
UVĘS Universiteto Tu ristų klubo pirmininkas Gamtos fakulteto IV kurso studentas V. Baltrūnas savo ataskaitiniame pranešime pa sakė: „Pati didžiausia žygių dalis neturėjo kažkokių konk rečių ir didelių tikslų. Pagrin dinis mūsų uždavinys buvo kuo daugiau studentų ištempti respublika pergyvena refor mas, — auga naujos įmonės, į gamtą". Tai labai gerai — išvilioti pertvarkomos gyvenvietės, šeštadienį žmogų į gamtą, kad vyksta melioracijos darbai. Ir pailsėtų. Tačiau, kaip sakė V. kartais neapgalvotai, iš iner Baltrūnas, „.. .tik. žygyje būsi cijos naikinamos gražios vie mam chemikui ar inžinieriui tos, prie upių atsiranda kol parodysi, kaip buvo žalojama ūkinės naftos gaminių bazės. melioracijos grioviais Čiurlio Štai turistas ir turi būti aky nio mėgstama vieta — Rai las. Juk pašaliniam žmogui, gardo slėnis, parodysi negyvą gal būt, geriau pastebimas žvėrelį ar žuvį, apsinuodiju vienos ar kitos vietovės gro sius trąšomis ir kitais chemi žis, liaudies paminklai, negu kalais, kaip Jašiūnuose gretą šeimininkui. Pastarojo akis Universiteto profesorių kapi įpratusi prie jų. Žinoma, nių liejasi benzinas, kriokia dažnas ištaisys savo klaidą, traktoriai... Juk tik žygyje reikia tik ją nurodyti. konkrečių pavyzdžių akivaiz Taigi, šiuo metu turistas, doje žmogus dar labiau pa tur būt, jau ne tik poilsiauto milsta savo tėvynę, jos žmo jas. nes, darosi nesutaikomas su Pernai dauguma UTK narių jos gamtos ir istorijos pa buvo užsidegę pakeisti savo minklų žalojimu ar naikini vardą. Žygeiviais pasivadinti norėjo. Nesigilinsim į šių mu". žodžių prasmines Vadinasi, pagrindinis turis dviejų tų tikslas — jau ne šiaip sau reikšmes. Reikia tik pagalvoti, pasivaikščiojimas, ieškojimas kad visur (ir ne tik Universi romantikos ar gražios vietos tete!) turistai — tai iš esmės apsistoti vienai-dviem die visai kiti žmonės, negu buvo nom. Visi, pasisakiusieji ata prieš 10 ar mažiau metų. O skaitiniame susirinkime, vie mūsij studentams nepatinka, ningai kalbėjo apie tai, kad kad tie, kurie važiuoja į už turistas — tai savotiškas gam sienį, keliauja nuosavomis tos grožio sargas. Docentas C. mašinomis į Kaukazą, Krymą, Kudaba pažymėjo, kad mūsų vadina save turistais, kad nu
Turistai ar žygeiviai?
B
sipirkę kažkur Užkaukazės respublikose vaisių vežasi juos namo. Nieko nepadarysi — kiekvienas žmogus savaip supranta turizmą ir dauguma stengiasi parsigabenti į namus nors dalį to naudingo ir ver tingo, ką suranda. Pagaliau, žmonių taip pat yra blogų ir gerų. Ir pastarieji, tur būt, nenori pasivadinti kitaip dėl to, kad blogieji taip pat vadi nami žmonėmis. Ir dar. Turiz mas —■ tai, kaip kalbėjo kom jaunimo komiteto sekretorius Antanas Skrupskelis, masinė tarptautinė organizacija. Nesiginčysim su mūsų tu ristais, kaip jiems vadintis. Svarbu tai, kad turistas-studentas būtų tik turistu gerąja prasme. Norėtųsi, kad su stiprėtų internacionaliniai momentai turistiniame gyve nime. „Tai būtini ir labai gra žūs faktai", sako C. Kudaba. Docentui pritaria V k. geog rafas K. Turonis, doc. R. Mironas ir daugelis kitų pasi sakiusiųjų. „Mes, keliaudami Koloje septynias dienas, nematę jokio žmogaus, staiga susitikome grupę maskviečių. Ir jie, ir mes buvome labai laimingi. Jie mums padovano
jo savo žemėlapį, o mes juos pavaišinome pietumis. Svarbu žygyje, žinoma, ir duonos rie kė. bet svarbiausia — žmogiš kieji santykiai, draugystė tarp įvairių, tautų", — pasakoja K. Turonis. Pernai klubą buvo primiršu si komjaunimo organizacija. Jis gana dažnai blaškėsi į ša lis. Kartais turizmas likdavo savitiksliu, o ne priemone pa žinti gyvenimą, gražų ir prieš taringą, buvusį ir esamą. Tu ristiniai žygiai turi mokyti vertinti šiandieną, matyti žmogaus genijaus pasireiški mą, o ne tik grožėtis šerkšnu ar čiulpti pirštus, radus kuni gaikščio buveinę. Daug kalbėjo turistai savo susirinkime. Belieka jiems pa linkėti, kad ateityje UTK tiks las būtų ne tik .išvilioti stu dentus į gamtą, bet kad kiek vienas žygis būtų turiningas, kažką gero duodantis ne tik keliaujantiems studentams, bet ir žmonėms, su kuriais jie susitinka, bendrauja žygių metu. Kad kiekviename Lietu vos ar kitos respublikos kai me ir miestelyje ilgai prisi mintų Universiteto studentus. A. DARGUNAS
FOTOKONKURSAS
VLKJS — 50 DIRIGENTĖ Alg. BITVINSKAS
:p Į
REVOLIUCIJOS ŽMONĖS
APIE praėjusius
METUS Laurynas KAPOČIUS 1932 metų vasarą, dirbant man LKP CK pogrindiniu instruktoriumi Žemaitijoje, iš Kauno i Mažeikius buvo pri siųstas atvirukas su Vytau to Didžiojo bažnytėlės vaiz du. Atvirukas buvo adresuo tas vienai dievobaimingai Mažeikių miesto senutei, gy venusiai prie pat pušyno Lai žuvos gatvėje. Užsukus man Į Mažeikius,
Pabaiga. Pradžia Nr. 30, 31.
draugai nedelsdami perdavė atviruką. Man jis reiškė, Jog aš turiu vykti i Kauną. Kaune susitikau su LKP CK nariu K. Preikšu. Tarėmės, kaip Žemaitijos komunistai galėtų ateiti pagalbon Klai pėdos miesto komunistų or ganizacijai, kuri tuo metu buvo labai nukentėjusi nuo fašistinės policijos ir žvalgy bos antpuolio. Iš visų LKP CK įpareigoji mu sunkiausiais man atrodė uždaviniai, susiję su Klaipė dus kraštu ir miestu.
Sunkus ir atsakingas po grindinis darbas buvo Klaipė dos krašte ir mieste. Jį sunki no eilė aplinkybių. Vokietijo je prie valdžios vairo jau stovėjo hitlerinė partija, kuri žiauriausiu teroru slopino re voliucinį judėjimą. Netoli nuo Lietuvos, Magdeburgo pilyje, Rytų Prūsijoje, jau veikė Tre čiojo reicho ekspansijos į Ry tus štabas, kuris viešai skelbė ruošiąs planus Reichsvero (hitlerinės kariuomenės) žy giui į Rytus. Rytų Prūsijoje, o kartu ir Tilžėje, pradėjo siautėti svastikuoti, rudais marškiniais apsitempę esesi ninkai. Ligtolinis Lietuvos ko munistų partijos literatūros
3. Atvirukas su bažnytėlės vaizdu spausdinimas Tilžėje atsidūrė dideliame pavojuje. dilte.’lnė Vokietija vis dau giau dėmesio kreipė ir Į Klai pėdos. kraštą, l vienintelį LNiuvos uosta. Kad patrauk tų Į savo pusę vokiškai kal bančius Klaipėdos krašto gy ventojus, hitlerinės Vokietijos valdžios organai negailėjo pi nigų šių gyventojų finansa vimui, tikriau sakant, jų pa pirkinėjimui. Ypatingas dėmesys buvo k eipiamas į hitlerines orga r.lzacijas. Iš pradžių jos buvo organizuojamos „slaptai', o vėliai' viešai. Jų organizav <mas Klaipėdos krašte buvo pavestas vietiniams „fiure riams": veterinoriul Noimanui ir dvasiškiui Zasui. šių organi. acijų nariai įvairiausiais būdais pradėjo terorizuoti kei-viena revoliucinį ir antlfašistinį pasireiškimą Klaipė d darbininkų tarpe. „Slap ia“ kūrėsi ir vokiečių esesi ninkai Kiekvienas Klaipėdos kraš to ir nuėsto gyventojas bent liek i ■ t ireikšdamas revoliu cingame antifašistiniame ju dėjime, turėjo būti dvigubai atsargus. Privalėjo skaitytis su gresiančiais pavojais ir iš lietuviškųjų, ir iš vokiškųjų fašistų pusės. Abiejų tautybių
vaidmenį politinių kalinių ir jų šeimų šelpime vaidino Susipažinęs su bendra padė „Raudonosios pagalbos" kuo timi Klaipėdos mieste, pradė pelės, kuriose tuo metu daly jau bendrauti su likusiais vavo apie 40 darbininkų. dar „laisvais" komunistais. Tuometinis revoliucinis ju 1933 m. Klaipėdos mieste dėjimas Klaipėdoje negalėjo apsieiti be spausdinto žodžio. buvo sudaryta pirmoji komu Tuo tikslu buvo suorganizuo nistų kuopelė. Ji susidėjo iš ta nesudėtinga slapta spaus keturių asmenų. Visi kuope tuvėlė. Ji susidėjo iš šaplroglės nariai jau nekartą buvo rafo, keletos guminių volelių rašomosios mašinėlės, ku areštuoti ir juos, be abejo, ir ria galima buvo spausdinti įdėmiai sekė žvalgyba. lietuviški ir vokiški tekstai. Esant tokiai padėčiai, teko Visą spaustuvėle buvo galima j du nedidelius lengvai įvairiais būdais rūpintis, kad sudėti kilnojamus portfelius. šioje užsimegztų ryšiai su naujais spaustuvėlėje kelis kartus Klaipėdos darbininkais, kurie buvo atspausdinti lapeliai be lapeliai galėtų papildyti praretėjusias darbių klausimais. ir tekstilės įmonių dar revoliucinių organizacijų ei uosto bininkams, Leipcige teisiamo les. G. Dimitrovo Išvadavimo rei Iki 1933 m. pabaigos Klai kalu. lapeliai lietuviška lam ir vokiškajam hitlepėdos miesto revoliucinis ju fašizmui rizmui demaskuoti. Išleidome dėjimas gerokai sustiprėjo. kelis atsišaukimus, skirtus Per tuos metus Klaipėdos valstiečiu reikalams. šioje spaustuvėlėje buvo miesto komunistinė organiza Išleisti du numeriai laikraš cija išaugo iki 8 kuopelių, čio ..Kova“. kurių narių skaičius svyravo Klaipėdos revoliucionieriai aktyviai dalyvavo ir ekono tarp 3 ir 5 asmenų. darbininkų kovoje, Klaipėdoje veikė trys kom minėje stengdamiesi stoti šios kovos jaunimo kuopelės. Svarbų priešakin. fašistams didžiausiu buvo komunistai.
priešu
Visa eilė klaipėdiškių „Rau donosios pagalbos" narių ne tik rinkdavo aukas politi niams kaliniams, bet dažnai už surinktus pinigus pirkda vo produktų ir juos perduo davo Bajorų kalėjimo politi niams kaliniams.
Revoliucinio darbo pagyvė jimas Klaipėdoje kėlė neri mą tiek lietuviškajai žvalgy bai. tiek ir vokiškajam gesta pui. Klaipėdoje dažnai vykda vo komunistų ir jiems prijau čiančių areštai, tardymai, kan kinimai. Labai retai pasitaikydavo, kad areštuotasis neišlaikytų žvalgybos teroro ir prisipa žintų dirbęs pogrindyje. Bū davo ir silpnadvasių. Vie nas iš tokių buvo komjau nuolis Samuelis Grosmanas, areštuotas 1934 m. sausio mė nesį. Tardymo metu, jis pasi rašė po žvalgybos paruoštu protokolu, kur pasakyta, jog jis mane pažįstąs kaip komu nistą, jog aš jam aiškinęs komunizmo principus, jog jis (Nukelta i 4 psl.)
1968 m. gruodžio mėn. 13 d. */*/*/*?*/*^/*^*/*/*^*'*^*^*/*^*^*' TARYBINIS STUDENTAS1
(Atkelta iš 1 psl.)
2 psl.)
Šventės ir šiokiadieniai
teikė originalų darbą „K. Markso darbai matematikos srityje", kuris taip pat buvo gerai įvertintas. darbas (pernai — 14) buvo visasąjunginio forumo rezul Pagaliau net 12 (iš 19) mū pasiųstas į visasąjunginę stu tatai dar negauti. sų draugijos studentų skaitė dentų mokslinių darbų apžiū Ataskaitiniais metais Uni savo pranešimus konkursinėje rą. Rezultatai kol kas ne visi versiteto SMD sėkmingai da respublikinėje konferencijoje žinomi. Tiesa, atsiųsta pora lyvavo Vingio parke organi visuomenės mokslų tematika. padėkų ir pagyrimo raštų, ta zuotoje parodoje „Akademinis Daugelis skaitytų konferenci čiau gavome ir priekaištų, jaunimas". Į šią parodą visų joje darbų parodė, kad jų au daugiausia dėl darbų apifor fakultetų SMD tarybos prista toriai gerai išstudijavo pasi minimo. Gamtos fakulteto tė po 5—6 geriausius studentų rinktą klausimą, remiasi ar SMD, mano nuomone, patei mokslinius pranešimus, kursi chyvine medžiaga, prisimini kė visasąjunginei apžiūrai nius bei diplominius darbus. mais, sociologiniais tyrimais. tikrai gerus, originalius ir Labai įtemptas Universiteto Gerai buvo įvertinti stud. E. įdomius darbus, tačiau jie SMD buvo pokonferencinis Einaitės ir L. Sabajevaitės buvo apiforminti nepakanka laikotarpis: reikėjo paruošti pranešimas „K. Markso ir F. mai kruopščiai ir todėl nebu darbus eilinei respublikinei Engelso sociologinės pažiūros vo gerai įvertinti. apžiūrai ir nustatyti, vertinant iki 1848 metų", studento A. Dalyvavimas Visasąjungi pagal balų sistemą, koks fa Nesavo darbas „Marksizmo nėje liaudies ūkio pasiekimų kultetas, koks mokslinis bū pradininkų veikalų leidimas parodoje Maskvoje pareika relis ir mokslinis vadovas ge lietuvių kalba ir jų platinimas lavo daug jėgų. Atrinkti dar riausiai organizavo studentų 1904—1940 melais", D. Klio- bus nebuvo lengva, nes nere mokslinį darbą. Reikia pasa rytės ir S. Krasauskaitės pra tai patys moksliniai vadovai kyti, kad šiais metais į res nešimas „Moters padėtis re nesiryždavo parašyti reko publikinę apžiūrą buvo pri liginių raštų šviesoje" ir kiti. mendaciją apie darbo kokybę. statytas rekordinis mokslinių Ataskaitiniais metais Uni Vienok, iš kiekvieno fakulte darbų skaičius — net 208. 164 versiteto SMD dalyvavo dau to buvo išsiųsta po vieną-du mūsų Universitete ir 44 Kau gelyje kitų konkursų ir paro geriausius studentų moksli no Medicinos institute organi dų. Pirmiausia, 21 mokslinis nius darbus. Tačiau ir iš šio zuotose apžiūrose.
Konkurse geriausiam fakul tetui organizuojant SMD dar bą išaiškinti pelnytai nugalėjo Gamtos fakultetas (mokslinis vadovas — e. doc. p. V. Rančelis, SMD pirmininkas J. Gir džius). Sis fakultetas ištisus metus saugos šiais metais įsteigtą pereinamąjį „gintari nį prizą". Geriausiais moksli niais būreliais Universitete pripažinti: augalų fiziologijos ir mikrobiologijos, fizinės ge ografijos, genetikos, istorikų, bendrosios chirurgijos būre liai. Geriausiais moksliniais vadovais pripažinti: doc. S. Pavilonis (Medicinos fak.), prof. V. Statulevičius (Mate matikos ir mechanikos fak.), prof. A. Jucys (Fizikos fak.), dėst. A. Mačiulis (Ekonomikos fak.), v. dėst. A. Bunikis (Chemijos fak.), doc. A. Žiurlys (Teisės fak.), doc. V. Urbutis (Filologijos fak.). Reikia pasakyti, kad nustatyti geriausiusius buvo labai sunku,
nes patvirtintuose Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos nuostatuose yra nemaža netikslumų. Beje, šie nuostatai neatspindi ir tos specifikos, kuri pasireiškia or ganizuojant SMD darbą atski ruose fakultetuose. Kokie trūkumai ir kokios problemos labiausiai jaudina Universiteto SMD? O jų mūsų darbe iki šiol nemaža. Daugiausia tai orga nizacinio pobūdžio nesklandu mai, susiklausymo bei koordi nacijos stoka. O darbas SMD reikalauja kaip tik kruopštaus atskirų fakultetų veiklos su derinimo. Pakanka kuriam nors fakultetui laiku neatlikti tos ar kitos užduoties, kai žlunga visos centrinės SMD tarybos užduoties įvykdymas. Daug rūpesčių iki šiol kelia silpna SMD materialinė-tech ninė bazė. Tai sena bėda. Pri brendo reikalas turėti etatinę
mašininkę, kuri spausdintų studentu mokslinius praneši mus, siunčiamus į apžiūras, konkursus, parodas, o taip pat tezes ir programas. Beje, te zių ir programų klausimas — tai neeilinis SMD darbo tvarkės punktas. Jau kelinti metai, kai tezės ir programos pasirodo pirmąją konferenci jos dieną. Apkaltinti tuo ga lima daug ką — ir spaustu ves, ir rotoprintą, ir centrinę SMD tarybą, tačiau kalčiausi čia yra tie fakultetai, kurie tezes ir programas pristato ne tik ne laiku, bet ir neko kybiškai paruoštas. Universiteto Studentų Mokslinė Draugija metai iš metų auga: didėja narių skai čius, mokslinių pranešimų skaičius. Kasmet vis daugiau susilaukiame svečių ir patys išvažiuojame svetur, kasmet daugėja garbės raštų, diplo mų, premijų. Kasmet atsiran da naujų problemų, nes SMD tampa vis populiaresne. E. doc. p. J. MACKEVIČIUS
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE
„T S“ IR STUDENTAI
| ką taikome?
Redakcija visom išgalėm bandė apginti laikraštį, plati namą Centriniuose rūmuose ant staliuko. Ilgapirščiams ir su rykšte pamosavo. Veltui. . . Pagaliau nutarėm nebepardavinėti, turėdami omeny, kad visi, norintieji skaityti „T. S.", užsiprenumeruos jį, ir reikalai bus tvarkoje. Kai kas susi tvarkė, kai kas nė nemano. Patenkinti savo šefu J. Kripu matematikai: jie laikraštį gauna laiku. „Metų pradžioje nenoromis davėme kapeikas „T. S." prenumeratai, —• sako I kurso matematikė A. Bartaškaitė. — O kai pamatėm laikraštį, visi panorom jį turė ti". Pagirtinai prenumeruoja ekonomistai. Šio fakulteto profbiuro pirmininkas V. Kleiva dažnai pats užeina į redak ciją pasitarti dėl prenumeratos. Savaip galvoja fizikai: jie iki gruodžio mėnesio turėjo nulį egzempliorių, šiek riek daugiau skaito chemikai: stu dentai — 40, dėstytojai 46, apsileidę filologai. Niekas pre numerata nesirūpina Teisės fakultete, katedrose ir laboratorij ose.
Kai tik pasirodo antro stu dentu bendrabučio naujas sienlaikraščio ..Studentų šei ma“ numeris, tuoj jį apspinta būrelis smalsiu skaitytojų. Ir lai nenuostabu: sienlaikraštis gražiai apipavidalintas, jame talpinama medžiaga įdomi ir aktuali. ,.Studentų šeima“ re guliariai spausdina jaunųjų kūrybaKad sienlaikraštis labai mėgiamas studentų, ne mažas nuopelnas tenka jo redaktoriui Gintarui Jatkoniui bei Mariui Glinskui. Siame bendrabutyje leidžia mas ir ,,Komjaunimo prožek torius“. Tačiau jau s daugiau kaip mėnuo vyksta keisti da lykai: matyt, prie „Komjauni mo prožektoriaus“ įsiveisė kažkoks „Fantomas“, kuris paslaptingu būdu „išima“ kal tinamąją medžiagą. Vos tik pasirodė „Komjaunimo pro žektoriuje“ didžiojo muzikos mėgėjo vidurnakty E. Uznevičiaus „patyrimai“, tuoj kažko kia paslaptinga jėga juos lik vidavo, „kad bloga akis“ ne matytų. . . Reikėtų tokį „Fantomasą“ ištraukti į šviesą.
Neblogai dirba ir penktojo bendrabučio „Bendrabučio balso“ ir „Spyglio“ redkolegi jos. „Spyglyje“ talpinamos nuotraukos, fiksuojančios ne tvarką. „Užgesk, žiburėli, užgesk, pirmajam gaidžiui pra gydus“ — taip „Spyglys“ pra šo 21, 22, 35 ir 50 kambarių gyventojų laiku užgesinti šviesą. 6 šeštojo bendrabučio 233, 305, 405 ir 411 kambarių vyrai net sušilę „Studentiškų dienų“ redkolegijos pagalba ieško valytojos, kad jiems apšluotų kambarius. . . „Geriausiai“ dirba „Tauro“ bendrabučio „Ant Tauro ra gų“ redkolegija, kuri iki gruodžio mėnesio siūlė gyventojams.......... Spalio šven čių dienomis sukaupti jėgas mokslui ir. . . savitvarkai. Peržiūrėjus bendrabučių sienlaikraščius, reikia pasa kyti, kad beveik nenurodo mos tvarkos pažeidėjų pa vardės. šaudoma, kaip sako liaudies patarlė, tuščiais šo viniais. To ateityje reikėtų iš vengti. J. MAŽEIKIS
Apsidairius... Minu bene kas rytą tuo pačiu Istorijos ir Filologijos fakultetų koridorium ir nesi dairau į šalis, nes amžinai vė luoju. Taigi einu nosies tiesumu, o iš kampo į mane begėdiškai įsistebeilija nuogas stendas. Ant jo papilkėjusio kūno sty ro tik mažyčiai apipešioti sku teliai. Susisarmatijusi pasuku kairėn.,. Et! Antras stendas akiplėšiškai išsiskėtojęs. . . ir gi. .. nuogas šaiposi iš manęs. Žvilgsnį suku į šalį ir galvoju — kas gi juos turėtų apreng ti? Ir kam stovi tie tušti sten dai: skelbimams ar kad ankš tame koridoriuje vietą užim tų? . . Taigi, akis suku į šalį. O! Senas pažįstamas! Prisimenat lituanistų sienlaikraštį „Lin-
gua"? Pernai, maždaug, tokiu pat laiku „Tarybinis studen tas" jau vanojo nuodėmingas lituanistų nugaras už jų „kū dikį". Bet jiems, matyt, dar trūko garo iki įkaitimo. Ir šiemet priklijavo jie ant po pieriaus skiautės gražių pa veikslėlių, prirašė ir prikalė colio didumo vinimis prie sie nos. Moderniška ir patogu.. . Kabo kelių metrų ilgio sien laikraštis „Jaunystė". Nuo traukos nuplėšytos. Gražu? Redkolegija, tur būt, taip ir galvoja. O kas nuotraukas nuplėšė? Ne sargas ar valy toja, o studentai. Tur būt, nelabai gražu. .. Kaip galvo jat filologai?
J. BALČIŪNAITĖ II k. žurnalistė
M. KURAIČIO nuotraukoje: geriausias laikraščio platin tojas MF pediatrijos spec. II k. stud. Leonardas Varnas.
ALBETI labai sunku. Kuo ir kaip išmatuoti studen tų, komjaunuolių, nusikalti mą? Kaip atskirti jų pasisa kymuose išsisukinėj imą nuo nuoširdaus pasiaiškinimo? Pa galiau — kodėl? Kodėl gi kai kurie mūsų Universiteto stu dentai nei iš šio, nei iš to mieste primuša sutiktą žmogų, nusigeria taip, kad „šviesoj krapinėdami, šviesos nepaži no", negerbia vyresniųjų ir pan.? Rektorato posėdis. Svarstomi II k. medikas Linas Jovaiša ir IIII k. germanistas Vygan das Medeišis. Abu lapkričio 10 d. čeburekinėje šildėsi kon jaku beužšąlančią sielą ir drą sumą. O kai išėjo į gatvę, pa saulis buvo jau pasikeitęs: prie jų kibo žmonės. Jūs tik pamanykit, vienas žmogėnas juos, tris (buvo kartu dar vie nas draugužis iš Pedagoginio instituto) vargšus, net mušęs. Bet čia užvirė vyrų ambicija: nepasiduot. Ir šoko vytis įžūlų tipą... Sulaikė draugovininkai... Teismas L. Jovaišą ir V. Medeįšį už smulkų chuliganizmą nubaudė po 30 rb. Dabar abu ginasi, teisinasi,
O KAS TOLIAU? atseit, niekada per savo am želį negėrę, nesimušę. Jie tik pirmą kartą. . . — Jūs mėgėjas išgerti? — klausia prorektorius doc. B. Sudavįčius pirmakursį eko nomistą Mažeiką. — Ne, aš pirmą kartą... — gūžiasi berniokėlis. Bet tas „pirmas kartas" ver tas „aplodismentų": fuksas, vos apsigyvenęs bendrabutyje, pradėjo su kambario draugais, irgi fuksais — ekonomistais Navicku, Norvilą, Krasausku ir Laurynu, daryti naują, „sa vą", tvarką: kalė ant durų pa sagas, barškino kaukolėm, ko lekcionavo likerio butelius (tuščius; pirma, tur būt, išger davo). Avinukai, nutrūkę nuo mamyčių pasaito, bandė „nu stebinti" Universitetą: ne moksliniais darbais, ne penke tais. Gerdavo vyrai iki nuvirtimo, „lupdavo ožius", ir vėl iš pradžių... — Aš draugą palydėjau į kariuomenę. Niekad negerda-
KAIP RAŠO MEDIKAI IR TEISININKAI Apie kalbos kultūrą rašyta gana daug, tačiau dažnai ga lima pamatyti nemaža kalbos „perliukų", kurie prašyte pra šosi užfiksuojami ir pateikia mi kaip prastos kalbos pa vydžiai. Skelbimus skaito daugybė žmonių. Tas, kuris gerai mo ka savo kalbą, nevartos ten parašytų netaisyklingų pasa kymų. O ką daryti tam, kuris
dar prastai moka gimtąją kal bą arba tik mokosi lietuviš kai? Kiekvieną žodį ir pasa kymą jis įsidėmės ir pats ims vartoti. Taip ir plinta kal bos šiukšlės. Šį kartą pateikiame pluoš tą klaidų, pastebėtų Teisės ir Medicinos fakultetų skelbi muose. Būdingiausios klaidos — žodžių vartojimas ne savo reikšme. Pavyzdžiui, Teisės
fakultete rašoma: „Be teisės į stipendiją". Toks pasakymas nėra logiškas, nes kiekvienas gerai besimokantis studentas turi teisę gauti stipendiją. Jiems galima neišmokėti sti pendijų ar pan. „... atimti stipendijas nuo 1968 m. lapkričio 1 d. iki se mestro pabaigos iš trečio kur so studentų". Atimti reiškia, kad studentai stipendijas jau
buvo gavę ir dabar reikia jas atimti. Taisome: „neišmokėti stipendijų"... „Suradę, ar ži nantieji, kur jie randasi (se niūnai su lankomumo žurna lais), praneškite..." (TF, „Ar žinai, kad. . ."). Randasi — pažodinis vertinys iš rusų kal bos. Lietuvių kalboje rastis vartojamas reikšme „atsiras ti, dygti". Pataisytas sakinys atrodytų taip: „Žinančius, kur
vau — tai kad trenkė dabar į galvą... Aš pirmą kartą... — tebestovi Mažeika. Kas tai? Nesubrendimas ar paprastas chuliganizmas? Tur būt, viskas kartu. Juk vagys irgi pradeda nuo degtuko. Kiek degtukų pavogusį jau ga lima laikyti vagimi? Ir ar mažiau nusikalsta studentai, kurie prisidengę burną plaš taka, šaiposi, pamatę girtą draugą, šaiposi iš klystančio, šaiposi... Štai kad ir V. Me deišis. Gal būt, tos muštynės, į kurias jis įsivėlė, tai atsitik tinumas, gal iš to ir neverta daryti didžiausio nusikaltimo. Bet kad V. Medeišiui blogai sekasi mokslas, tai žinojo gru pės draugai, tai turėjo paga liau žinoti katedra ir „Fakto", kuriame jis dalyvauja, vado vai. Bet niekam nė galvoj: svarbu, kad tik gražiai atrody tų scenoje, O kas bus, kai V. Medeišį reikės šalinti už nepažangumą iš Universiteto? Beveik nė vienas iš anks
čiau paminėtų studentų neturi komjaunuoliško įpareigojimo. Girdžiu, vieno fakulteto kom jaunimo sekretorius piktai taria: nespėjom, pirmakur siai. . . Pirmakursis tėplioja ant bendrabučio sienų kas ateina į galvą, pirmakursis laužo auditorijose suolus, kė des, tas pats pirmakursis pri muša žmogų. Ar girdit, sekre toriau, tas jūsų pirmakursis jau kažką dirba. Jūs vėluojat! Rektorate — VI kurso me dikas Bielinis. Jis jau nebe pirmą kartą... išgėrė. Dar pa vasarį jį vyresnieji gėdino, apeliavo į gydytojo profesiją. O štai neseniai vėl dėstytojai pirmakursių vakare jį prilaikė, kad tik neišvirstų iš kojų ir nebūtų juoko fuksams. Jis jaa nebe pirmą kartą. Bet jis dar — jaunas. „Koks jis vyras", — linksi vienas Medicinos fak. dėstyto jas Bielinio pusėn. — Jam tik 22 metai. Jam reikia atleisti.
jie (seniūnai su lankymo žurnalais) yra, prašome praneš ti. .." „Jų pramoninė gamyba ruo šiamasi organizuoti „Švytu rio" gamykloje". („Tarybinis medikas" Nr. 4). Organizuoti reiškia „kurti, telkti jėgas, rengti". Ar ne paprasčiau bū tų pasakyti: „Jų pramoninė gamyba bus pradėta „Švytu rio gamykloje". „MF VI kurso studentams, kaip pilnumoje (vykdžiusiems mokymo programą..." Labai nevykęs čia tas vietininko
linksnio vartojimas. Taisyti reikėtų: „MF VI kurso stu dentams visiškai (pilnai, pil nutinai (įvykdžiusiems moky mo programą... „Į laboratorijoje sprendžia mas problemas įsijungia ir studentai" („Tarybinis medi kas"). Kaip galima „jungtis į sprendžiamą problemą"? Stu dentai gali nebent prisidėti prie tų problemų sprendimo, įsijungti į jų sprendimą. J. BUKANTIS, J. KARACIEJUS Lietuvių kalbos būrelio nariai
(Nukelta i 3 psl.)
TARYBINIS STUDENTAS •^W^***^*^***^*^**'W**^« 1968 m. gruodžio mėn. 13 d.
3 psl.
(Atkelta iš 2 psl.)
Atleisti, vadinasi, pateisinti... IV k. medikas A. Kataržis su draugais sumušė milicijos darbuotoją. Teismas nubaudė 2 metams sąlyginai. Komjauni mo komitetas savo posėdyje A. Kataržį pašalino iš VLKJS. II kurso fizikų seniūnas B. Ruželė už nepareigingumą gruodžio mėnesį negaus sti pendijos. Bet kaip ilgai gali tęstis ta kvaila infantiliada? Kam atim ti iš jaunimo atsakomybės jausmą? Štai todėl dar kai kas ir neįsisąmonina savo nusikal timo dydžio, štai kodėl gru pės toleruoja tinginius ir chu liganus, griežtai nepasmerkia jų. Pernai rašėme apie teisinin ko A. Būdos nesąžiningumą. Jis neteisėtai pasisavino drau go stipendiją, Šiemet panašiai atsitiko su III k. anglistėmis Dambrauskaite ir Dovidavičiūte. Kartais žmogus gal kiek lengvabūdiškai pasielgia — atseit, nėra draugo, kuriam paskirta stipendija, paimsiu už jį, susitiksiu, atiduosiu. O draugui stipendija nepaskirta — tai kasa suklydo... — Neklystančių, tur būt, nėra, — sako Universiteto vyr. buhalteris S. Bagdzevičius. — Bet tokių studentų elgesį sunku pateisinti. Radai klaidą, pinigus tuoj pat gra žink į kasą. O paimti stipendi ją už draugą galima tik su įgaliojimu, kuris patvirtintas kanceliarijos vedėjo arba de kano. Štai ir baigiame gana ne linksmą pasakojimą. Vieni pa šalinti iš Universiteto, kitiems — pareikšti griežti papeiki mai. O kiek dar studentų liko nenubaustų. Jie — mūsų dau giatūkstantinės šeimos nariai. Kartu su visais sėdi auditori jose, vaikšto koridoriais... Ant suolų atsiranda vis nauji „še devrai", „turtėja" studentiškas žodynas, pastoviai „lankoma" medblaivykla... Apie tai kal bėti labai sunku. Bet tylėti irgi negalima. S. ZALAGAITE, A. JUODUPIS
Noriu
papasakoti
TIKĖJIMAS
ADO jį žmonės lauke, be sąmonės. Gulėjo kniupščias, plačiai į ša lį atmestomis rankomis. Iš jų, nudegintų aukštos įtampos, dar tebesruvo kraujas. Kažkas iš kaimo gyventojų suteikė pirmąją pagalbą, kaž kas paskambino į Rozalimą, iškvietė greitąją. — Vaikinukas... Antanas Dapšys. . . Miršta.. . paskubė kit . . Žmonės, j ie visada geri, kada ateina nelaimė, Jie išgelbėjo Antaną. Jie viską būtų padarę. Jeigu būtų galė ję. Tik niekas rankų jau ne begalėjo išgelbėti. Abiejų rankų, kuriomis žmogus užsi-
R
dirba duoną, kuriomis ją lau žia, deda į burną. Jas amputavo. Dešiniąją — truputį žemiau alkūnės, kai riąją — aukščiau. Kaimo, kuriame jis augo, žmonės neužmiršo Antano. Sudėjo po kiek kas galėjo, nupirko protezus. Jis nejautė tų dirbtinių rankų. Nieko ne jautė, vien tiktai neapsakomą skausmą. Dieną ir naktį. Jis stengėsi užmiršti skausmą, stengėsi galvoti apie ką nors kita. Tik įkyrios mintys, bai sesnės už skausmą, gyveno kartu su juo ir jų nuvyti, už miršti nebuvo galima. Kaip gyventi be rankų? Ką daryti be jų? Tai buvo baisios mintys...
O gyventi reikia. Ir todėl reikėjo tikėti ne tik žmonė mis. Sunkiausia buvo patikėti savimi. Kartą gydytojas atnešė la gaminą. Pastatė prie jo, užki šo jo ranką už lagamino ran kenos ir liepė pakelti. Sutel kęs visas jėgas, Antanas ry žosi. Lagaminas nepajudėjo. Atrodė, kad jis pripiltas ce mento, nors buvo tuščias. Paskui liepė pakelti ranką. Vėl veltui. Tik veidą iškreip davo nežmoniškas skausmas. Ir taip diena iš dienos, gydyto jų padedamas, Antanas sten gėsi pasiekti tai, kas jam at rodė neįmanoma. Kartą (jis niekada nepamirš tos dienos) ranka pakilo. Nedaug, bet pakilo. „Vadinasi, gydytojai ne melavo. Ir rašyti bus gali ma". Tam reikėjo, rodos, be galo nedaug — judinti pirštus. O judinti — tai vėl kęsti skaus mus. Bet ką reiškia kančios, palyginus su tikslu, dėl kurio gyveni? Ką reiškia skausmai, palyginus su jausmu, kurį pa tirsi, parašęs pirmąjį laišką motinai?
Ir štai laiškas (greičiau ne laiškas, o išpažintis), adresuo tas motinai, bet skirtas vi siems sodžiaus gyventojams. Gyventojams, kurių paramą jis nuolat jautė. Juk tai jie tomis sunkiomis dienomis pa dėjo jam ir jo motinai mate rialiai. Retai būdavo dienų, kad jo kas nors neaplankytų. O tos pačios Rozalimo vidu rinės mokyklos abiturientai, su kuriais jis mokėsi, kiekvie ną naktį budėdavo prie jo lo vos. Antanui buvo lengviau. Ne laimėje jam daug padėjo žmonės. O žmonės visada ne ša su savimi tikėjimą. Todėl Antanas Dapšys ir atėjo į Universiteto Teisės fakultetą. Prieš tris metus. Mokosi vien penketais. Iš 43 rb. stipendi jos po 10—15 rb. kas mėnesį siunčia j namus. Motinai. Ge riau į kiną, teatrą nenueis, kad tik motinai padėtų. O kai pernai žuvo brolis, Antanas į namus parvežė 100 rublių. Laidotuvėms. Tuos pinigus jis sutaupė pats, iš tų pačių 43 rb. stipendijos. Antanai, Tu gyveni ir mo
kaisi draugiškame trečio kur so teisininkų kolektyve. Gy veni jo rūpesčiais, sėkmėm ir nesėkmėm. Žinau, kad Tau kuo galėdami padeda kam bario draugai, Romas Valentukevičius, Viktoras Daugalas, Romas Prascevičius ir ki ti. Žinau ir tai, kad dar daž nai nuo ilgo rašymo Tau ge lia rankas. Tik niekada nema čiau Tavęs abejingo, negirdė jau kam nors besiskundžian čio savo dalia. Antanai, Tu labai nenorė jai, kad aš apie Tave parašy čiau. Tu sakei, kad nenori garsintis. Bet neparašyti apie tai, ką Tu man papasakojai, aš negalėjau. Ir parašiau ne dėl to, kad Tau kas pareikštų užuojautą. Gerai žinau, kaip Tu jos nemėgsti. Aš norėjau papasakoti apie tai, kaip žmogus, pergyvenęs tiek kan čių, nelaimių ir sielvarto, ne palūžo, nenustojo tikėti gyve nimu, žmonėmis, ateitimi. O svarbiausia tai, kad neužsisklendė savyje, neliko abe jingas kitu džiaugsmui ir siel vartui. Br. SLAMAS I. DAGIO nuotr.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiuiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Repetuoja naujas kolektyvas ... Oi būdavo, būdavo mūs pirkiose, pas aukštaičius, že maičius ir dzūkus smagios va karonės. Susirenka sodžiaus jaunosios mergelės, ateina ir berneliai, daineles dainuoja, linksmu liaudišku sąmojum dalinasi, sušoka šokimėlį. O kiek jau visi įvairiausių burtų ar žaidimų žinojo! .. Sėdės, sėdės ilgai ilgai prie veidro dėlio jaunoji mergelė, bene
pamatys veidrodėlyje savo mylimo bernelio veidelį. O jei pamatys, tai tuoj pašauks jį vardu, ir mylimasis bematant prisistato prie savo merge lės. .. O! .. Kiek mūsų senojo sodžiaus pirkelės prisiklausė sakmių įvairiausių apie raganas, laumes, apie aitvarus ir velnius! . . Buvo mūs pirkiose pas aukštaičius, žemaičius ir
dzukus smagios, išmoningos vakaronės... Repeticijai dvidešimties stu dentų būrelis rinkosi prie Ko lonų salės. Kaip vadinasi šis kolektyvas? Etnografinis ansamblėlis. Ansambliu pava dinti šį kolektyvą gal dar ir nedrąsu. Ateity jis turėtų išaugti į pilną ansamblį. Ansamblio vadovė-režisierė — Universiteto akademinio choro chormeisterė Aldona Ragevičienė. O atlikėjai — tai daugiausia pirmo, antro kurso studentai. Čia anykštietė Rima Dedėlaitė, uteniškė Irena Vetekytė, alytiškė Lina Cižiūte, telšietis Stasys Kava liauskas. .. Šiandien Universiteto etnografinis ansambliukas ruošiasi premjerai. Jaunieji atli kėjai pakvies mus į vakaro nę, pilną liaudies išminties, linksmo lietuviško sąmojaus. Dviejų dalių etnografiniame vaidinime mes pamatysime senų lietuviškų jaunimo žai dimų, pasiklausysime gražių dainelių, padavimų, sakmių, sužinosime įvairiausių bur tų. .. Vakaronė žada būti įdomi. ,
GERIAUSIO KAMBARIO KONKURSAS
Studentų profkomitetas nutarė paskelbti konkursą, kurio tikslas išaiškinti geriausiai dir bančią bendrabučio tarybą ir geriausią kambarį. Konkursas vyksta nuo 1968 m. gruodžio 15 d. iki 1969 m. balandžio 30 d. Yra dvi kambarių grupės: iki 4 gyventojų ir daugiau kaip 4. Geriausias kambarys išaiškinamas dviem etapais: I — nuo 1968 m. gruodžio 15 d. iki 1969 m. kovo 31 d. ir II etapas — 1968 m. balan džio 1—30 d. d. Pirmajame etape bendrabučių tarybos sa vo nutarimu geriausiems bend rabučių kambariams suteikia teisę dalyvauti II etape, kuria me geriausią kambarį išaiški na studentų profkomiteto buities-bendrabučių sektorius. Išaiškinant geriausią kamba rį, svarbiausiais jo vertinimo faktoriais yra: švara, tvarkin gumas, gyventojų budėjimas, J. POCIUS virtuvės tvarkymas, bendrabu M. KURAIČIO nuotr čio taisyklių ir tarybos nuta-
I
rimų vykdymas. Kadangi kasmet vis daugėja gerai besitvarkančių kambarių, todėl šiais metais bus kreipiamas rimtas dėmesys į kambario gy ventojų mokymąsi ir visuo meninį darbą. Kambarių, iškovojusių ge riausiųjų vardą, gyventojams sekantiems mokslo metams vietos bendrabutyje suteikia mos be eilės. Konkursą, išaiškinant ge riausiai dirbančią tarybą, or ganizuoja profkomiteto buities-bendrabučiu skyrius. Kon kurse bus žiūrima į tai, kaip bendrabučių tarybos organiza vo auklėjamąjį, masinį kultū rinį, fizkultūrinį darbą ir ge rino studentų buitines sąlygas, kaip dirbo tarybos sektoriai. Ypatingas dėmesys bus krei piamas į tai, kaip taryba ko vojo už bendrabučio taisyk lių laikymąsi ir kaip buvo ko vojama su jų pažeidėjais, triukšmadariais
VISUOMENINIS DARBAS PRAEITYJE IR DABAR Naujos santvarkos kūrime labai didelj vaidmenį atlieka partinis, komjaunimo ir proisąj unginis darbas. Pirmosio mis tarybinės santvarkos die nomis iš pagrindų keitėsi dar bo organizacija. Visuomenė savo valia, protu ir rankomis, kūrė, tvarkėsi, organizavo, klydo ir vėl taisė. 1940-ųjų ruduo. Man tenka atstovauti mūsų respublikos vaistininkams. Kartu dirbu Medicinos darbuotojų profsą jungos laikinojoje centro val dyboje. Tuo laikotarpiu vyko vaistinių, medicininių biblio tekų ir kitų privačių įstaigų, pavyzdžiui, gydytojų kabine
tų, nacionalizacija. Be to, la bai svarbu buvo suorganizuo ti gausią medicinos darbuo tojų profsąjungą. Reikėjo vi siems medicinos darbuotojams aiškinti profsąjungos įstatus, darbo svarbą, steigti vietos komitetus, juos instruktuoti, organizuoti masinio kultūrinio darbo komisijas, reikėjo lik viduoti neraštingumą ir mažaraštingumą. Darbas buvo milžiniškas, o žmonių, mokan čių tą darbą dirbti, pradžioje buvo nedaug. Ir jei šiandien mes skiriame visuomeniniam darbui, pavyzdžiui, po 6—8 valandas per savaitę, tai tada mes dirbome tiek valandų
kasdien. Suprantama, negali ma lyginti dabarties su praei timi. Jokiu būdu. Tai, kas aktualu buvo praeityje ir rei kalavo didelių pastangų, šiandien yra paprasčiausiu, jau išspręstu klausimu. Prisiminęs tas tolimas die nas, žaviesi žmonių entuziasmu, kuriant naują gyvenimą. Giliu tikėjimu pagrįstas dar bas niekada nėra sunkus, nors jis laikinai ir atitraukia žmogų nuo šeimos, įprastinių pramogų. Nebuvo sunku ir mums. Priešingai — buvo ma lonu ir džiugu, nes matėme gražius to darbo vaisius. Doc. E. GINEITIENE
Margas studentų pasaulis
Kur alsuoja žeme v
UŽSIENYJE
■
{DOMIEJI KELIAI
Kelionė prasidėjo Magada ne, savotiškuose vartuose į Sibirą iš rytų. Valanda skridi mo, ir po mumis pasirodė taip ilgai svajotas kraštas — Kam čiatka. Lėktuvas nusileido dviejų didžiulių ugnikalnių papėdėje, Kamčiatkos Petro pavlovsko aerouoste. Vos tik išaušo sekančios dienos rytas, mes keturiese ryžtingai patraukėme prie vieno iš matytų vulkanų — Avačos. Galvojom per dieną užkopti ir nusileisti, nes vie name žurnale buvome matę, kaip šią „kalvą" šturmuoja mokinukai. Su dideliu vargu pasiekėme pirmuosius ugnikalnio šlaito krūmokšnius, tikėdamiesi nors čia pasislėpti nuo uraganinio vėjo, jžūliai prigrūdusio į au sis ir burnas smėlio. Tačiau tai buvo nepaprasti krūmokš niai. Brūzgynai iš žemų, labai tankių, prigludusių prie že mės bei susipynusių alksnių. Kiekvienas žingsnis — tai šliaužimas, ropinėjimas ir keiksnojimasis. Per valandą tejveikėm tik kelis šimtus metrų! Vėjas netilo. Atvirkščiai, kuo aukščiau, tuo jis darėsi labiau pašėlęs. Vos vos tesi laikėme ant kojų. Griova pra dėjo nykti. Nyko ir brūzgy nai. Ugnikalnio viršūnė pasi slėpė debsyse. Priėjome snie go lopus, purvino, pajuoda vusio sniego. Dulkių padaugė jo. Jos įkyriai brovėsi į akis, už kaklo. Tapo aišku, kad tikslo nepasieksim. Dantyse girgždėjo. Verpetais sukosi ugnikalnio pelenai, šlako da-
ELNIŲ VALDOVAS
lėlės, dulkės. Nusileido rūkas. Tiksliau — mes pakilom iki debesų. Vėjas dar porą kartų nuverčia mus nuo kojų, vei dus aplipdo drėgnu purveliu. Atsigulam. Taip. .. Jei užlipsim, tai jau nespėsim grįžti... O jei lipsim ir neužkopsim — tai bus dar liūdniau. . . Ką gi, mes ne pionieriai. .. Sutašę po paskutinį bryzą lašinių, pradėjom leistis. Ir tik grįžę vėlai vakare į miestą, vietiniame laikraštyje perskai tėme, kad tą dieną iš Japoni jos atėjo du galingi taifūnai „Agnessa" ir „Vendi". Šios žiaurios „seserys" nuplėšė nuo daugelio namų stogus, išvertė stulpus, nutraukė laidus. Van denyne viešpatavo dvylikos balų audra. Po kelių dienų pradėjome savo tikrąjį maršrutą iš žvejų kaimo vandenyno pakrantėje. Oras buvo puikus, švietė saulė. Tik bangos kažkodėl ritosi piktai šnypšdamos. Pa sižiūrim j • dešinėje esantį okeaną ir čia pat, kairėje, de šimt metrų nuo vandens stūksančią stačią pemzos sie ną. Kūnu prabėga virpuliu kas, pagalvojus apie galimą naują „seserų" vizitą. Na, bet nieko baisaus neįvyko, ir mes tris dienas sėkmingai vin giavome vandenyno pakrante, rankiodami stiklines pūsles, nutrukusias nuo tinklų, gel deles, krabų liekanas. Vande nynas geras. Gal jis ir iš tik ro „ramus". Leido kartą išsi maudyti lediniame vandenyje. Suprantat, ne Palangos ar Jaltos pajūryje, bet Ramiaja me vandenyne! Vėliau paupiu pasukom gi lyn į pusiasalį, į kalnus. Upė kaip upė. Tik be galo daug žuvies. Sakys, meluoja! Ne, mūsų tarpe nebuvo nė vieno meškeriotojo, tad galit pati kėti. Įbridęs iki kelių, ranka už uodegos ištrauki 2—3 kg svorio žuvį. Tai kuprė, plau kianti neršti iš vandenyno gelmių į upes. Tūkstančiai, o gal milijonai nejudrių, stam bių žuvų plaukia sekliomis upėmis aukštyn. Tiek pat negyvų, išvertusių savo bal tus pilvus, dvokiančių grįžta atgalios. Toks dėsnis — išneršusi kuprė miršta. Vandenynas lieka toli. Pasineriam į beržų giraites. Ber žai žemi, stori, kresni, labai gumbuotom šakom. O po jais
Šįkart aštuoniolikmečiui Niujorko gyventojui Pedro, bandžiusiam nusižudyti, su trukdė policininkai. Pedro iš gelbėtas. Bet kasmet tūkstan čiai jaunų amerikiečių šoka nuo tiltų, persipiauna venas, nuodijasi. „Savižudybė — la biausiai išplitęs mirties būdas studentijos tarpe, — tvirtina Amerikos centro kovai su sa vižudybėmis vadovas dakta ras Šneidemanas. — Kasmet nusižudo apie 1000 studentų“. O juk Amerikos jaunimas — tai ne tik studentai.. . TARPTAUTINĖ STUDEN TŲ SĄJUNGA yra tarptautinis studentų demokratinių orga nizacijų susivienijimas, suda rytas Pasauliniame studentų kongrese Prahoje 1948 me tais. Kaip kolektyvinis narys, įeina į Pasaulinę demokrati nio jaunimo federaciją. 1939 m. lapkričio 17 d. naktį vokiškieji fašistai žiau riai susidorojo su jų okupuo tos Čekoslovakijos Prahos universiteto studentais, kovo jusiais dėl demokratinių tei sių ir laisvių. TSRS, JAV, Anglijos pažangių studentų organizacijų iniciatyva, 1945 m. buvo nutarta paskelbti lapkričio 17 d. Tarptautine
AUTORIAUS nuotr.
GEIZERIS „MILŽINAS".
ir kiaušinius. Tik reikia turėti rezginę. Kas dvi. valandas ištrykšta „Trigubas" geizeris, kas ke lias minutes veržiasi aukštyn „Cukrinis". O „Milžinas" ne pakartojamas. Praėjus ketu riom valandom, jis su triukš mu išmeta į 20 metrų aukštį vandens stulpą. Ir taip liejasi kelias minutes. O garų debe sys plaikstosi dar ilgiau. Nuo šio išsiveržimo patinsta slėniu tekanti Šumnaja upė. Daugy bė geizerių, gimstančių ir mirštančių, milžinų ir nykštu kų, gyvena upės dugne, šlai tuose, uolų plyšiuose. Nuo ga rų įkaista oras. Nuo karšto vandens įšyla žemė. Todėl čia, šiuose velnio nasruose, žiemą apsigyvena gulbės. . . Dar dvi savaites mes klajo jome po Kamčiatką. Lankė mės sename, išsprogusiame Uzono vulkano krateryje, ap lankėme Semliačik ir Burliaščij ugnikalnius. Kopėme per kalnagūbrį Ramiojo vande nyno link. Visur mus lydėjo Žemės gelmių alsavimas, gau sios paukščiais bei žvėrimis (o taip pat ir meškomis) girios, draugiškas vietinių žmonių žodis ir patarimas Be galo trumpas kelionės laikas tik sudirgino jausmus ir priver tė pasižadėti vėl sugrįžti į šį mūsų planetos kampelį. V. BALTRŪNAS
bendrabučio komendantas aiš kina, kad nėra kaip —■ esą, televizorių gali sugadinti stu BENDRABUTYJE Nr. 6 yra dentai, o budėti nėra kam. televizorius, kuris stovi vie Yra, tik reikia noro. name kambaryje. Kai rodo mos laidos, kurios sukelia vi suotinį studentų susidomėji mą, į kambarį tegali patekti tik labai maža studentų dalis. Tai viena. Antra, studentai atėję pasižiūrėti laidos, truk do kambario gyventojams. Televizorių galima būtų pa Edą pinigus! statyti vestibiulyje arba skai BENDRABUČIO Nr. 3 tykloje, ir nurodyti laiką te kambaryje 12 a „KP" reido levizijos laidoms žiūrėti. Bet metu buvo rasta blakių. Ką daro ūkio skyrius ir Vilniaus miesto san. epideminė stotis? PATIKĖKIT, ŠALTA! Vieni nepraneša, o kitiems nerūpi, nors stočiai perveda mi kasmet pinigai už dezin Atėjo laikai — namas stovi, fekavimo darbus. Eikvojami kur langai? pinigai, t. y. Universiteto lė Vėjas veržias pro langus, šos, kenčia žmonės. duris! Kas pagelbės? Kas užstos? KADA BAIGSIS REMONTAS? Kas nors vieną žodį gerą pasakys?
KĄ DARYT SU TELEVIZORIUM?
KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS BENDRABUČIO Nr. 3 kambario 113 vaizdas šių me tų lapkričio 29 d.: kambaryje esantys žmonės ir daiktai skendi dūmuose, lovos sujauk tos, ant stalo — netvarka. „KP" nariams teko gerokai pavargti, kol atidarė kamba rio duris, nes gyventojai lai kė jas užrėmę pečiais. Kambaryje gyvena: Želvys, Namavičius, Matulevičius, Laurišas, Puidokas (Iš sąrašo, kabojusio ant durų).
Buvo bendrabutyje dušas. Šiaip taip šlapino studentėlių liesas nugaras. Vieną dieną uždarė: remontuosim, nuo drėqmės qriūva sienos.. , Studentų profsąjungos kon ferencijoje buvęs pirmininkas P. Remeika užtikrino: IV bendrabučio dušai veiks po savaitės. Praėjo aštuonios savaitės. Dušai užrakinti. Kas dabar drąsus, pažadėkite re monto qalą. . . Neveikia dušai ir „Taure“.
SĄJUNGOJE IKI DIPLOMO — VISI
žmogaus ūgio meškažolė, trukdanti keliauti. Laimė, kad mus veda mažas takeliukas, kildamas vis aukštyn ir aukš tyn. Jis veda į Geizerių slėnį. Dar kelios dienos miškais, kalvomis. Paskui pradedam leistis žemyn. Šlaituose, nuo tirpstančių ledynų, čiurle na upokšniai. Suteka du upe liukai, toliau — trečias, ket virtas. Jau nebesugebam šoki nėti iš vieno kranto į kitą. Risnojam pakrante. Staiga: „bul, bul..." šnypščia. Šnypš čia ir bulksi karštas vąnduo. Karštas! Čia jums ne ant du jinės krosnelės virtas, o iš Že mės gelmių trykštantis karš tas vanduo! Mes tapom be pročiais. Sukam ratelį, o vidu ryje pulsuoja arterija. Paėjus dar 100 metrų, tokių „šnypš tukų" atsirado daugybė. Vie noje šlaito duobėje pastebėjo me kunkuliuojantį raudoną skystį. Žemės kraujas! Tai buvo panašu į šulinį, kuriame burbuliavo skaisčiai raudonas, nusidažęs, matyt, nuo molio, vanduo. Geizerių slėnis tęsiasi 9 ki lometrus. Kadaise šioje vieto je nuo didelių judėjimų lūžo Žemės pluta. Ir šio apardyto, apnešto nuosėdom, apžėlusio augmenija, lūžio vietoje da bar švirkščia geizeriai, kriok liais nuo šlaitų krenta karštas vanduo. Galima išvirti bulves
Į
„KP": Čia ne žodžių, o darbų reikia iš draugų! O kol kas tik pažadai —■ ūkio skyriaus pagrindai!
Langas be stiklų, arba III bendrabučio 82 kambarys.
studentų diena — viso pasau lio studentų solidarumo ir draugystės diena. Užsienio statistika skel bia, kad Ispanijos universi tetuose studentų sudėtis yra tokia: darbininkų vaikai — 1 proc., valstiečių 3,7 proc., kariškių — 11,7 proc., tar nautojų ir švietimo darbuoto jų — 16 proc. ir 68 proc. — turtingų tarnautojų bei kapi talistų vaikai. Vokietijos Demokratines Respublikos institutuose ir universitetuose mokosi dau giau kaip 100.000 studentu. Niujorko universitete mokestis už mokslą, naudoji mąsi b’blioteka, laboratorijo mis sudarė: 1966 m 1800 dolerių, 1968 m. — 2000. Atsidaro universitetas Si lezijoje, Katovicuose. Naujame universitete ketu ri fakultetai: istorijos-filologi jos, juridinis, tiksliųjų moks lų ir technikinio auklėjimo. Iki karo Silezijoje nebuvo nė vienos aukštosios mokyklos, dabar jų veikia aštuonios. Šią vasarą 2000 VDR aukštųjų mokyklų studentų atliko vasaros praktiką 23-jų TSRS miestų universitetuose bei institutuose.
Maskvos Baumano aukšto joje technikos mokykloje yra grupė, kuri iki pat diplomo atėjo visiškai be „aukų“. Nė vieno studento, pašalinto už nepažangumą! „Visų sunkiausia, sako grupės seniūnas Slava Pacajus, — į paskaitas rinktis vi siems pirmuosius studijų mė nesius. Kai tai pavyksta ke liolika kartų — atsiranda įprotis. Ir paskui jau nesinori atsiskirti vienam nuo kito. Taip ir stengiasi visi, padeda vienas kitam mokytis“.
ORIGINALI KOLEKCIJA Maskvos maisto pramonės technologijos instituto docen tas O. Šumskis iš tiesų origi nalus kolekcionierius. Jis renka. . . studentų „špargal kas“! Tarp jo eksponatų yra, pavyzdžiui, toks: vyriškas laikrodis su išimtu mechaniz mu. Vietoj jo įtaisytas ilgas siauras popieriaus ritinėlis. Per egzaminą pasukus laikro džio galvutę, laikrodis tiksliai parodys — ne, ne laiką — reikiamą „mikrokonspekto“ puslapį. O štai kitas eksponatas: pieštukas „Konstruktor“, ku rio šonuose plona adatėle iš graviruotas visas šiluminės technikos paskaitų kursas. — Ar tai Jūsų hoby? —pasiteiravo docento apie jo kolekcijas. — Ne, tai gal kriminalisti kos muziejus visuomeniniais pagrindais.
tinėje stovykloje prie Balato no. Šis statybininkų būrys iš kovojo čia pirmąją vietą ir Vengrijos komjaunimo CK garbės vimpelą. Dar trylika šio universiteto studentų burių dirbo Sąjun goje.
I NOVOSIBIRSKO universitetą konkursiniai sto jamieji egzaminai vyksta lie pos 10 — 25 d. d. Egzaminus priiminėja komisijos, sudary tos iš mokslo kandidatų ir daktarų. Pažymėtina tai, kad egzaminuojant busimus filolo gus su stojančiais kalbama ir apie matematiką, nes šiame universitete ruošiami daugiau mokslinio pobūdžio specia listai. Specialistų paruošimas čia vyksta dviem ciklais: bend ras paruošimas — 2,5 metų ir tiek pat laiko — specializa cijai. Visų fakultetų studen tai turi laisvas dienas moky tis savarankiškai. Pavyz džiui, pirmakursiai ir antra kursiai turi 1—2 laisvas die nas, trečiakursiai ir ketvirtakursiai — 3, o penktas kur sas visiškai atleistas nuo už siėmimų. Dideli reikalavimai egzaminų metu priverčia studentus daug dirbti sava rankiškai. Šiame universitete prakti kuojami ir kolektyviniai dip lominiai darbai. LENINGRADO
A. ždanovo universiteto laik raštis „Leningradskiį universitet“ išeina tris kartus per KAZACHIJOS UNIVERSITETE savaitę. Tai vienintelis Sąjun gos aukštųjų mokyklų laik Dvidešimt studentų vasaros raštis, išeinantis tokiu perio metu dirbo ir ilsėjosi tarptau diškumu.
LIETUVOJE
IB1III
KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTE Poznanės politechnikos institute viešėjo didelė kau niečių saviveiklininkų gru pė. Prieš Spalio šventes vi siems KPI penktakursiams nuaidėjo paskutinis skambu tis. Paskutinę paskaitą skai tė mėgiamiausias dėstytojas, sveikino pirmakursiai ir ketvirtakursiai. VILNIAUS VALSTYBINIAME PEDAGOGINIAME INSTITUTE Geriausia instituto aka deminė grupė — istorijos-pedagogikos specialybės II kur so studentų grupė. Ji buvo premijuota ekskur sija į Maskvą.
Anglų kalbos II kurso studentas Linas Kriščiūnas vaidina Tomą filme „Kai aš mažas buvau“. Tai antras vai kino vaidmuo kine (debiuta vo „Posūkyje“). Konstitucijos dienos šventės metu institute viešėjo svečiai iš Minsko, Gardino, Leningrado, Maskvos, Oriolo ir kitų šalies aukštųjų mo kyklų. Aštuoni studentai institu to SMD atstovavo Talino pe dagoginiame institute vyku sioje studentų mokslinių dar bų konferencijoje. Iš Lietuvos dar dalyvavo ir Šiaulių pedagoginio instituto studentai.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA STUDENTŲ ŽINIAI! Solidžioje Universiteto bibliotekoje „Faktui“ į dėmesio ratą pakliuvo „Mikaldos pranašavimai". Nuputus dulkes, paaiškė jo, kad dvelkia pasaulio pabaiga. . . Kai kurios pra našystės taip akivaizdžiai pildosi, jog sakytum, drau gė Mikalda gyveno visai ne VI amž. prieš Kristų, o dabar. Kiekvieno jos pra našavimo pagrinde — gry ni mūsų studentijos gyve nimo faktai!!! Minėtais dalykais besi dominčiu „Faktas" lauks š. m. gruodžio 14—15 die nomis VVU Centrinių rū mų aktų salėje 20 vai. (Su silpnais nervais geriau neiti). „FAKTAS“
Bilietus i „Fakto" ir Studentų etnografinio an samblio spektaklius gali ma įsigyti kasdien Kultū ros klube. Bilietų kainos: „Fakto“ spektakliui — 40 kap., Etnografinio ansamb lio — 30 kap. Etnografinio ansamblio „krikštas“ įvyks Kolonų salėje gruodžio 21—22 d. d.
Redakcijos adresas: Vilniua. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK LaikraSčių ir žurnalu lėk dyklos spaustuvė. Užs. Nr. 6693
LV 13204