VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITES1
1966 m.
lapkričio mėn.
j
16 d.
TREČIADIENIS Į Nr. 33 (580)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|
Kaina 2 kap. -
RYTOJ-TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA
m. lapkričio 16 dieną Visuotinė^ istorijos Iros vedėjui, docentui, LTSR nusipelniusiam mokytoI Juozui Galvydžiui sukanka 70 metų. Lsas ilgas mūsų Gerbiamojo Jubiliato gyvenimas — I nenuilstamas darbas, auklėjant jaunąją kartą viduvje mokykloje, vėliau ruošiant istorikų kadrus KauI ir Vilniaus universitetuose. Didžioji mūsų istorikų lis yra Jubiliato mokiniai: ' Galvydis, kilęs iš valstiečių. Pradinį ir vidurinius ksZus ėjo Petrograde, bet dėl lėšų stokos jų nebaigė. p/7—1918 m. buvo kuopos vadas Raudonojoje Armi-
g
g
g
ĮI923 m. J. Galvydis, išlaikęs egzaminus brandos Įstatui įgyti, įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, Ir studijavo istoriją, ir 1931 m. įsigijo istoriko specia li. Studijuodamas J. Galvydis turėjo užsidirbti praįvenimui, todėl 1925—1928 m. jis dėstė istoriją ir vilunenės mokslą Ukmergės Valstybinėje gimnazijoje, I už pažangių idėjų skelbimą ir veiklą mokinių tarI buvo atleistas iš darbo, kaip „netinkamas pedagoiniam darbui“. Po to dirbo pažangiame „Kultūros" Imale, kur išspausdino eilę straipsnių dialektinio ir įorinio materializmo klausimais ir populiarius straips■uv apie Volterą, Ruso ir kitus. J. Galvydis skaitė I-kaitas buržuazinės Lietuvos .pažangiuose liaudies liversitetuose, vadovavo P. Višinskio liaudies uniIrsitetui. Į/930 m. J. Galvydis gavo teisę mokytojauti privačioB mokyklose, o atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, li-.'o Kauno 6-osios gimnazijos direktoriumi. Po Di lii/o Tėvynės karo J. Galvydis buvo pakviestas dės lu istorijos kurso į Kauno Valstybinį universitetą. m. jam buvo suteiktas mokslinis docento vardas. ■uo 1949 m. doc. J. Galvydis pradėjo dirbti mūsų Įniversiteto Visuotinės istorijos katedroje, o 1961 m. I. ?o išrinktas tos katedros vedėju. Jai sėkmingai teB vadovauja ir šiandien. I Nuo pirmųjų darbo metų Kauno Valst. universitete Boc. J. Galvydis rūpinosi, kad studentai turėtų vadovė lis, kuriuos jis ir pats vertė iš rusų kalbos: „TSRS glorija“ 1 d., „Naujųjų , amžių istorija" 1 d., ir kt. Be B doc. J. Galvydis išvertė bei redagavo N. CernyBmAi'o „Estetiką", D. Bielinskio Raštus ir t. t. Jis yra Bromas, kaip geras veikalų iš rusų kalbos į lietuvių B rtėjas ir redaktorius. I Doc. J. Galvydis tęsia mokslinį darbą: yra paskelbęs l ietą populiarių mokslinių straipsnių periodinėje spau■ /e. Pastaraisiais metais jis ruošia išsamų darbą apie Bmogaus kilmę, kurio pirma dalis įteikta spausdinti. frieš kelias dienas katedra apsvarstė kitą darbo dalį, Itir/ę religijos kilmei nušviesti , ir rekomendavo spauUŪt. I Jubiliato nueito kelio ir veiklos kai kurie bruožai Į do, kad gyvenimas jo nelepino. Todėl mums — jo linkiniams — suprantamas nepakantumas abejingiems, lerūpestingiems studentams, reiklumas, tvarka, princifingumas. Bet jei reikalinga pagalba studentui, doc. Į Galvydis negaili nei jėgų, nei laiko. Siekdamas pa derinti studentų pasiruošimą, jis vienas pirmųjų kišų fakultete ėmė praktikuoti koliokviumus. Ir šian dien doc. J. Galvydis ieško naujų būdų studentų sava rankiškam darbui, geresnių metodų teoriniams kur dams skaityti, stengiasi tobulinti savo ir katedros dar ną, žengti kartu su gyvenimu į priekį. Visa tai yra jo Nesenstančios dvasios požymis. Jubiliatas aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe, : -a ateistinių leidinių redkolegijos narys, Lietuviškos [mažosios tarybinės enciklopedijos redkolegijos narys. Už ilgą ir nepriekaištingą pedagoginį darbą doc. L Galvydžiui 1961 m. buvo suteiktas LTSR Nusipel niusio mokytojo garbės vardas, o ryšium su L.!T>R 25-mečiu jis apdovanotas LTSR Auksčiausiosios Tūrybos Garbės raštu. Linkime mūsų Gerbiamam Jubiliatui ir toliau ilgai dirbti su pavydėtina energija, su jaunystės ugnele. Linkime jam sveikatos, žvalumo ir ilgų kūrybinių metų. Istorijos m. k. A. VAITKONAS w\\\
g
g
Kartu su visos žmonių pla netos jaunyste lapkričio 17ąją tu šventi savo šventę — Tarptautinę studentų dieną. Jaunimo džiaugsmai, darbas, kova susilieja į vieną neap rėpiamą, nesibaigiančią tradi ciją. Si tradicija turi savo rūsčią pradžią. Baigėsi 1939-ieji metai čekų žemėje. Fašistų išniekintoje ir pavergtoje, bet nepalūžusio je ir kovojančioje. Komunis tų partijos pašaukta liaudis kilo j kovą. Spalio pabaigoje Prahos gatves užtvindė dar bininkai, tarnautojai, studen tai, protestuodam. prieš fašis tinį smurtą. Ir štai žemę pa lietė pirmosios aukos kraujas. Nuo hitlerininkų kulkos žuvo Prahos Universiteto studentas Janas Opletalas. Jo laidotuvės virto stichine studentų de monstracija. O po to sekė tragiški lapkričio 17-osios įvykiai. Fašistai studentus mušė, kankino, sodino į kanclagerius. Tą dieną buvo uždarytos ir nusiaubtos visos Čekoslovakijos aukštojo mokslo įstaigos. Tą dieną pra sidėjo hitlerininkų ir Čekos lovakijos jaunimo žūtbūtinis karas. Studentai buvo pirmie-
Šventinėje kolonoje 1917 metų lapkričio 7 d. Petrogrado darbininkai, Jū reiviai ir kareiviai, bolševikų partijos vadovaujami, sukilo. Buvo nuversta Laikinoji vy riausybė, ikurta Tarybų val džia. Nuaidėjusios salvės iš „Auroros“ kreiserio patran kų paskelbė Rusijoje kapita lizmui galą. Šiemet švenčiame jau 49ąjį Spalj. Klesti Tarybų šalis, vienijanti penkiolika respub likų. Didysis Spalis nušvietė kelius j ateitį Azijos ir Afri kos tautoms. VILNIUS. LAPKRIČIO 7-OJI. Lyg jūra supasi vėliavų šil kas. Universiteto kiemai pasi puošę įvairiaspalvėmis vėlia vomis. Visur skamba jaunat viški studentų balsai. Lenino aikštė, Lenino pros pektas užtvindyti žmonių jū ra. Darniai pro vyriausybinę tribūną pražygiuoja kariai. Griausmingi „valio“ skardena Vilniaus gatvėmis. Pražygiuo ja moksleiviai, darbininkai, tarnautojai. Sportinėje kolo noje žengia ir musų Univer siteto studentai. Žino respublika „Mokslo“ sportininkus. Lietuvos ir net šalies sportinę garbę gina šio klubo atstovai. „Mokslas“ tei sėtai gali dižiuotis tokiais sportininkais, kaip Europos jaunimo čempionė tinklininkė T. Mitrofanova, respubli kos sprinto karalienė Z. Vizbaraitė ir daugelis kitų. Šiemet Fizikos fakulteto studentai gavo naują bendra butį, modernius fakulteto rū mus. Tai puiki dovana Spalio jubiliejaus proga. Mus visus džiugina darni Akademinio choro daina, žavi grakštus Universiteto nusi pelniusio dainų ir šokių liau dies ansamblio šokėjų šokis. Aktyviai studentai dalyvau ja SMD, drąsiai šturmuoja mokslo aukštumas. Su šypsenomis veiduose praeina Jaunuoliai ir mergi nos, nešdami Universiteto emblemą, purpurines vėlia vas, transparantus. Jaunųjų būryje tik nesimato Dainų ir šokių liaudies ansamblio — kartu su veteranu choru Jis išvyko koncertuoti į Estiją. Būk pasveikintas, Didysis Spali! Tu mums davei saulę. Mes tavo iškovojimus saugo sime ir perduosime kitiems. V. BARANAUSKAS
ji partizanų eilėse. Studentai buvo pirmieji, platinant Kom partijos atsišaukimus, laik raščius. Studentai visada buvo pir mieji kovoje už taiką, saulę ir džiaugsmą. Viso pasaulio studentai. 1941 metais Londone įvyko Tarptautinis antihitlerinės koalicijos šalių studentų susi tikimas. Jo dalyviai tragiš kąją lapkričio 17-ąją paskel bė Tarptautine studentų die na. 1945 m. spalio 29 dieną vienoje didžiausių Londono salių karališkame Albert Ho le buvo atidaryta pirmoji viso pasaulio jaunimo konferenci ja. Suvažiavo visų penkių žemynų pasiuntiniai: įvairių jaunimo sąjungų, įvairių reli ginių bei politinių įsitikinimų delegatai. Konferencijos dalyviai vie ningai nutarė sukurti Pasau lio demokratinio jaunimo fe deraciją. Pasaulio demokrati nio jaunimo federacija, glau džiai bendradarbiaudama su Tarptautine studentų sąjunga, augo, stiprėjo ir plėtė savo veiklą. Ir nėra pasaulyje to kios jėgos, kuri pajėgtų su trukdyti jaunimui aktyviai ko voti dėl visos žmonijos liki mo, dėl šviesios jaunimo atei ties. 1946-ųju metų vasarą buvo įkurta Tarptautinė studentų sąjunga. Studentai visada pirmieji. Kolumbijoj, Kuboj, Škotijoj, Tarybų šaly. Su šautuvu, kas
tuvu, skriestuvu. Jie visos žemės šeimininkai. Jų jau nystė nežino pasienio užtva rų, nebijo reakcijos persekio jimo. Nugali visus sunkumus. Jaunimas ieško draugystės ir neša draugystę. Vis dažniau draugystės keliai kerta mūsų Universitetą. Šimtai studentų iš Lotynų Amerikos, Roberto Bernso tėvynės, iš Juodosios Afrikos, iš Senojo Pasaulio valstybių aplanko mus. Jie išvažiuoja, Interklubo albume „Mūsų draugų mintys" lieka šilti jų žodžiai. Jie vėl grįžta pas mus laiškais. „.. -Aš negaliu patikėti, kad jau esu Maskvoje. Po įdomios ir puikios kelionės po jūsų nuostabią sostinę aš jau svajoju apie naują susitikimą su jumis. Michajus.“ ,,.. .Aplankęs jūsų miestą, kuris, nepaisant jo mažumo, yra pranašesnis už daugelį di džiųjų miestų savo grožiu, savo tradicijomis, aš vėl ta rybinėje sostinėje. Apie pasi tenkinimą, kurį jaučiu, aš ■būtinai papasakosiu Afrikos jaunimui, o ypač jauniesiems kongiečiaims. Alfonsas Ganga Mungva." „. . .Tebūna mūsų draugys tė amžina! , Udo Šmitas". Mums lieka jų dovanos, jų prisiminimo gairelės. Kaip ir tų dviejų kubiečių — Hava nos Universiteto studento ir jaunimo techninių brigadų vadovo — Interklube palikta atminimo gairelė su Kubos
studentų sąjungos ženklu, ku riame įrašyti žodžiai „Mokslas, darbas ir šautu vas". Studentai visada buvo pir mieji kovoje už taiką, drau gystę ir laimę. Visb pasaulio studentai. Ryt, jie vėl švęs savo šventę. Kartu-su jais ir mes. Kartu su jais sujungsime savo rankas ir širdis. Kartu kovosime, džiaugsimės, my lėsim. ŠEŠTADIENĮ... Gimtasis Universitetas daž nai susilaukia rašytojų. Sve čiavosi J. Baltušis, K. Saja ir kiti. Šį šeštadienį 2-ojo bendra bučio studentų kvietimu į kavinę atėjo poetai Alf. Mal donis, Eug. Ignatavičius. Prie karštos kavos puodukų jie pasidalino mintimis apie poeziją, skaitė savo kūrinius. Vakaro metu Universiteto Jaunieji poetai perskaitė ir savo kūrybinius bandymus.
SEKMADIENĮ... Aktų salėje susirinko for tepijoninės muzikos mėgėjai. Čia įvykusiame vakare stu dentai klausėsi Bethoveno, Prokofjevo, Čiurlionio, Gruo džio ir kitų kompozitorių kūrinių, kuriuos skambino pianistė A. Radvilaitė ir Uni versiteto studentė M. Juodkazytė.
PIRMADIENĮ... Lietuvių literatūros kated roje Istorijos ir filologijos fakulteto literatų būrelio na riai aptarė naująją Alf. Bie liausko knygą „Kauno roma nas“.
Draugystės vainikas ELSVAI rusvas žemės gaublys lėtai sukasi, ap juostas įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis. Vengrijos, Len kijos ir Lietuvos vėliavos su sipynė į vieną draugystės vainiką... Mes plačiajam pasauly... — aidėjo po Universiteto ka vinės skliautais. Čia vieną šeštadienio vakarą susirinko interklubiečiai atšvęsti savo dvimetį ir naujų narių pri ėmimą.
M
PRIŽADAM DRAUGAUTI...
Iškilmingai skambėjo prie saikos žodžiai: „Mes pasižadam draugauti.,." Kiekvienas „interfuksas" buvo apšlaksty tas klevo lapų šluota... Bet palikime juos Ir nors trumpam grįžkime į praeitį. { gana netolimą. Universitetą aplankydavo daugybė svečių iš užsienio, mes gaudavome laiškų, kuriuose buvo prašo ma papasakoti apie studenti jos gyvenimą. Reikėjo kaž ką daryti. Ir tuomet gimė idė ja sukurti Interklubą. Nežino jo tie keliolika studentų, vė lai vakare susirinkusių į tuš
AUTORIAUS nuotr.
čią auditoriją, kad narių skai čius išaugs iki šimto, kad juos aplankys Laoso princas, kad turės draugų visuose pasaulio kraštuose. O kur dar įdomiai praleista vasara Moldavijoje, kelionės laivu „Litva“ po Juodąją jūrą. Interklubo vakare svečiavo si ir viešnios iš Anglijos. Škotijos—TSRS draugijos na rės E. Teilor ir D. Filips... Studentai susidomėję klausėsi pasakojimų apie vienmečių gyvenimą užsienyje: „Pas mus studentai taip pat mėgs ta pasilinksminti... Tik, deja, dažnai jie užimti' kitais rū pesčiais". Į Interklubo svečių knygą šalia artisto Bruno Ojos, tbillsiečių studentų autografų įra šytas dar vienas... Brangias viešnias mums primins ir pa dovanoti atvirukai su puikiais jų gimtojo krašto vaizdais... Ilgai tą vakarą netilo dainos, o skliautai svyravo nuo tran kaus klumpakojo... Interklubiečiai ir vėl svajo ja. Žiemos atostogų metu žada nuvykti į Maskvą. Lė šos? Klubo nariai organizuoja savo kapelą,, surado daininin kus, greitu laiku žada leistis Į koncertinę kelionę po Lie tuvą. .. Draugystės vainiku apjuos ta mūsų senutė Žemė. A. DARGIS
1R*-
“WWWWWWWWWWWWWWWW>wwwwwwwwwwwwww3rARYBINIS STUDENTAS >^wwwwwwwwwwww-wwwwwwwww<
ig66 m. lapkričio mfl
Dienos užpildytos darbu
Siaurais laiptais pakvlu į ■antrąjį observatorijos aukštą. Atveriu duris. Rudos akys ■žvilgteri į mane. — Kaip patekti pas IV-o, doje. Fantastinis straipsnis kurso astrofizikus? — klausiu. „Ekspedicija Mėnulyje" iš spausdintas žurnale „Mokslas — Ko jums ? — Norėčiau pamatyti Ziną ir gyvenimas". Žilevičiūtė pa vyzdinga studentė. Ji suspėja Žilevičiūtę. — Pataikėte! Čia mano gerai pasiruošti paskaitoms, aktyviai dalyvauja mokslinia darbo vieta... Teisingai kažkieno pasaky me darbe. Iš visų dėstomų ta: gyvenimas susidęda iš ne dalykų jai labiausiai patinka astronomija. Dėsto ją profe tikėtumų. — Astronomai nesilaiko sorius P. Slavėnas. Jo suteik darbo valandų — dirba virš tomis žiniomis Zina labai pa tenkinta. valandžius, — pasakoja ji. — Daug valandų praleidžia — O jūs? — Mes, Studentų mokslinės te prie teleskopų? — Ai, vieną kartą žvilgteri draugijos nariai, ruošiamės mokslinei konferencijai, kuri — visai savaitei turi darbo, įvyks spalio pabaigoje. Čia — juokauja. — Šiuo metu ti bus lyginama naujoji visos riu dangaus sklypą su žvaigž ir mokslinis darbas, žvaigždy observatorijos darbo sistema džių spiečiumi aBerenikės nai ir sklandymas, visuomeni nis darbas. Beje, Zinai nesve su MBV sistema, bus nagrinė garbąnos". Draugai apie ją kalba tik timos ir mokslinės-fantastinės jami tokie klausimai, kaip pavyzdžiui, „Absorbcijos ko- gerais, nuoširdžiais žodžiais. apysakos. Ji pervertus Lemą, eficientas". Tai klausimai, Štai vienas iš jų, Jokūbas, Jefremovą ir daugelį kitų. — Prisipažinsiu, buvau nu jaudinantys visus astrofizi- pridėjo: — O ji ir gabi dailininkė... sprendusi studijuoti dailę, ta kus. Greit bėga laikas. O drau čiau patraukė tikslieji moks — Ruošiate darbą? Ar j iš giškai besišnekučiuojant, — lai. . . Pavyzdžiu lituanistams. kolektyvinis? — Iš esmės visi darbai ko dar greičiau. Zina pakvietė Jiems — laisvos rankos fanta lektyviniai. Juk, pateikiant mane į rentgeno . laboratoriją zijai. O mūsų darbas — tiks lumas, kruopštumas. darbą, reikia pasikonsultuoti naujuosiuose rūmuose. su mokslinio darbo vadovais. Lėtai žingsniavome Vilniaus Ziną traukia tapyba. Ji gili Ziną Žilevičiūtę konsultuoja gatvėmis. Ruduo. nasi į senesniųjų dailininkų MA vyresnysis mokslinis — Už laiką galėtum visą kūrybinį palikimą. Apie vis bendradarbis V. Straižys. Jo stipendiją atiduoti, kad jį ką ji turi savo nuomonę, ne vadovaujama studentė pasie- bent kiek prailgintum, — ne pasisavintą — originalią. Kal kė puikių rezultatų. . Zinos tikėtai sako Zina. ba šmaikščiai ir labai taikliai. Žinoma, kur čia jo užteks, moksliniai straipsniai spausŽilevičiūtė nemėgsta poezi dinami respublikinėje spau- jei tave domina ir paskaitos, jos, operos ir romansų. Gal
„Moksle nėra lengvo kelio" Lietuvių kalbos būrelis — vienas se niausių mokslinių būrelių mūsų Universi tete, šiais metais atšventęs savo veiklos 20-metį. Per 20 metų būrelis Lietuvos kal bininkų šeimai išugdė nemaža dabar pta“'"i už respublikos ribų žinomų mokslinin kų. Tai dialektologai V. Grinaveckis, E. Grinapeckienė, Universiteto Lietuvių kal bos katedros docentai J. Kazlauskas, J. Palionis, Z. Zinkevičius, V. Urbutis ir kiti. Pasukti sunkiu mokslininko keliu būrelis paskatino ir dabartinį jo vadovą, vyr. dėst. A. Girdenį, greit ginsiantį filologijos mokslų kandidato disertaciją. SMD konferencijos — savotiška šventė pradedantiems mokslininkams-studentams, jų darbo ataskaita ir įvertinimas. Lietuvių kalbos būrelis turi gražias šios šventės tradicijas. Kiekvienai konferencijai išlei džiamas specialus šventinis būrelio tribū nos „Lingva" numeris, kasmet perskaitoma nemaža pranešimų, kurie džiugina kelia mų problemtf sudėtingumu ir novatorišku jų sprendimu. Šių metų XIX-oji SMD konferencija būreliui buvo upač vaisinga. Perskaitytas iki šiol negirdėtas pranešimų skaičius — 13. Vienuolika iš jų paruošė mūsų studen tai lituanistai, du — apie L Simonaitytės „Viliaus Karaliaus“ bei A. Baranausko 1. Mokslinis ,,Anykščių šilelio" vertimus į latvių kal nio, todėl doc. bą, — atvežė I. Bišuka ir K. lesala iš Ry gos. Įdomu pažymėti, kad latvių studen dingas visada. čių mokslinis vadovas — buvęs mūsų Lietuvių k. k-ros aspirantas R. Bertulis. Brandžiais ir įdomiais darbais šiemet nudžiugino mūsų stilistai, savo darbuose taikę naują stilistinį metodą. Daug ir nuoširdžiai dirbo V k. studentė, būrelio veteranė A. Kepalaitė, ruošdama pranešimą apie sintaksinius gro žinio ir mokslinio stiliaus skirtumus, įdomus ir šviežias buvo IV k. stud. V. Grabausko darbas „Dabartinės lietu vių kalbos įnagininko reikšmės ir funkcijos“. Kaip ir anksčiau, gražiai pasirodė dialektologijos ir struktūrinės lingvistikos sekcijos nariai, į konferenciją atsinešę 5 pranešimus. Labai išsamaus darbo įspūdį paliko V k. studentės O. Baliukaitės „Daiktavardžio kirčiavimo paradigmų svyravimai Debeikių tarmėje". „Moksle nėra lengvo kelio", — rašė tarybinis rašytojas A. Graninas. Palinkėsime kalbos būrelio jauniesiems mokslininkams palankaus vėjo ir geros kloties šiame sun kiame kelyje. R. VENCKUTE
2. Kalbininkių biiriui vadovauja vyr. dėstytojas A. Gir denis. V. TEBELISKIO nuotr.
riausias sportas pasaulyje! Pa FILOLOGUOj kyli į orą ir niekas' nerūpi. AUDITORIJOS Tik kuo arčiau žemės, tuo Kartą nutariau už daugiau rūpesčių. Štai ir labo būt todėl, kad tarp astrofizi ratorija, — mosteli ranka Zi Universiteto auditorija lies skersgatvy . Kaip kos ir šių dalykų didelė pra na. Žvilgteriu. taip padariau. raja — laikas. Trūksta jo po štaj ir memorialln — Labai maža. ezijai, operai ar romansui, to Mickevičiaus muziejus, — O čia mes turim tilpti ku 1 dešinę. Prięš m dėl jie ir nesukelia didesnio 141 auditorijos durys. susidomėjimo. Tačiau ji labai visi. Ir prietaisus lyg bitės Auditorija kaip auditor mėgsta simfoninę muziką, aplimpam... su langais, ir elektra h — Petys prie peties, — juo Bethoveną ir ypatingai Čai Dirstelėjau ‘ suolu • užrašai, „žmogeliukai“ kovskio II-jį koncertą fortepi kauju. tave myliu“, „Ai lav jonui ir orkestrui. Turi Vag — O štai mūsų naujųjų rū perskaitau. Ir rašalu, nerio, Bacho kūrinių įrašus. mų šokių ir informacijų salė. nikiūro įrankiais išvin ti įvairiausi žodžiai. 0 Muzika atsako į sudėtingiau Aprodžiusi rūmus, Zina at sias mintis bei jausmus ir dar sisveikina. Eidama atgal, gal „Bibliotekininkams vali Mokiausi vidurinėje labiau praturtina jos vidinį voju: „Sudėtingas tas žmogus kykloje. Ne, taip nebuv pasaulį: vidinis pasaulis. Visus jaudina romą. Užrašei ant su malonus ir nuvaly Įsukome į Algirdo gatvę. milijonai klausimų; kiekvie būk laužei suolą — pats i —- Bet jūs gera sklandyto nas turi savo minčių, savo montuoki štai kaip tur ja. . . sprendimų. Ir kuo reikšmin ti. IFF rūmų laiptais pa gesnis, protingesnis, labiau aukštyn. <— O iš kur,jūs žinot? į trečią aukšt — Didžiausiu išdaviku čia išsimokslinęs žmogus, tuo įdo auditorija. Pakliuvau ly langę kamerą. Gera buvo „Komjaunimo tiesa", ku- mesnis jo vidaus pasaulis. Su turint puikias rioje išspausdinta Zinos — tokiu žmogumi turi apie ką fizikams, torijas. Prisėdau į suol sklandytojos nuotrauka, — kalbėti". čia vėl — „Mokslas Jo vaisiai saldūs“, juokauju. O aštrofizikės Zinos Žilevi bet „saldūs vaisiai“ 84, | — Gaila, baigėsi sezonas. čiūtės dienos užpildytos dar 88 ir 89 auditorijose. Dabar bus teoriniai užsiėmi bu. Kai kiekvieną sekundę Užėjau į ką tik sh mai Vilniaus aviacijos klube, užpildo darbas, gyvenimas apleistą 134 auditori šiukšlių .šiukšlių! kuriam aš priklausau. Šią visą tikrai prasmingas. Kai kuriose auditi vasarą aš praleidau sklandy trūksta kabyklų. tuve. Juk sklandymas — geV. CEPULYTĖ B. VABA A\uunmu\mnn\imum\nuwuuuvx\muumuuummuuuu\\um\mu\\mu\muuuu\mu\uuuuumuuuuu\\\umuuwmt\num\wumu»u\mmttuuuuuumuuuum\uun\i'
Fiziką domina kosmoso erd> Daugelis studentų įsitikinę, kad lituanistai patys didžiau si svajotojai, o fizikai. . . fi zika — „sausas mokslas“. Rulono. Faradėjaus, Omo ir Niutono atrasti dėsniai trau kia prie žemės, jos reiškinių, jos rūpesčių. Tačiau, darant tokią išva dą, nekreipiamas dėmesys į tai, kad jau patys minėtų ' " dėsniai mokslininkų išvesti — tai starto aikštelė žvilgs niui į daug platesnę erdvę, negu manoma. Kas gi galėtų tvirtinti, kad fizikas neįsi vaizduoja savęs kosminio laivo kabinoje arba žengiant pirmuosius žingsnius Venero je, netgi Saturne? O kas gali užtikrinti, kad jie ineskaitęBoheuneko ..Kosmoso> robinsavo zonų”, kad jie staiga draugei nepasiūlys: —- Mieloji, skriskime sekmadienį į Merkurijų. Jo vie na pusė visada atgręžta į Saule. . . Svajonė gali virsti realia tikrove. O svajoti, neapgaudinėjant savęs, — tai tyli lai mė, kuri srovena po kraują.
nematoma, bet visagalė, be žadė, bet pasakanti viską, net lūpoms nesujudėjus. . . Svajonės turi būti kuo nors pagrįstos. Būtent, darbu. Sva joti — tai dar nereiškia pa žinti. Ir fizikas pasineria ten, kur jėgos aukojamos dievui, kurio vardas " " ' Besaikingumas. . . Bet ar domėjlmesi viena kuria nors šaka yra ne saikas? Gyvendamas, o mirdamas mokaisi. . Ir štai jis randa tą pagrindą — di džiojo rusų mokslininko, kos moso revoliucionieriaus K. Ciolkovskio teoriją. Mūsų kosminio amžiaus užuomazgo je jau skambėjo pranašin gi K. C'olkovskio žodžiai, kad, tik naudojantis raketo mis. bus galimar išspręsti tarpplanetlnių kelionių klau simą. Į kitus dangaus kūnus ke liausime atominiu kuru varo ma raketa. O šiandien tokių raketų dar nėra. Iš principo atominė nedaug kuo skirsis nuo paprastos raketos. Ta čiau ją sukurti trukdo kai kurie techniniai sunkumai: aukšta temperatūra ir dide-
lis slėgimas. kurių išlaikyti nė vienas m Taip pat reikia imtis p: nių apsaugoti žmones radioaktyvių spindulių, oro pasipriešinimas. . šie sunkumai, moksli teigimu, bus nugalėti p —15 metų. Tarpplanetlnės ke daug žada ir fizikams minė erdvė puiki labo: Ja. Čia visiška tuštuma, geliui fizikinių tyrimų trukdo oras. Geria siurbliais laboratorijose įima tik praretinti orą. minėje erdvėje tereikės daryti indą, ir jis bus člas. be oro. Tuštumoje likti tyrimai padės vy radijo technikai, padės riant elektros srovės j bes tuštumoje. Se:i Koroliovo, kitų įžymių tų konstruktorių šūkis aukščiau ir aukščiau žvaigždesl" taps fizikų kiu. Jis padės žmonijai vendinti K. Ciolkovskio Jonę — apgyvendinti aplink Saulę esančią eri C. KALI >ww w.-ww.-w.-w.-wW'
K'WWW.’WW.W.WWW'
Plečiami Universiteto kolektyviniai soc Vilniaus Universiteto dar buotojai vieni iš pirmųjų 1953 m. šiauriniame Vilniaus pakraštyje už Baltupio kaimo abipus į Molėtus einančio plento užveisė didžiulį 17 ha sodą. Sis sodas, ypač pavasa darbas reikalauja kruopštu- rį, kai pasipuošia žiedais, patraukia kiekvieno pro šalį J. Pikčllingio patarimas nau- vykstančio keleivio akį. Bet esamas jo plotas jau nepaten-
Dar neseniai Bokšto laikro dis išmušė septynias, tačiau šeštojo bendrabučio 405 kam baryje jau visi ant kojų. — Hansai, tu labiau judink rankas ir kojas, čia tau ne „lapes medžioti", — šaiposi Vladas Ivaška. Hansas Gočelkis teisėjavo neseniai įvykusiose Pabaltijo „lapių medžioklės" varžybose. Dabar i% šaiposi iš jo Vladas. Nepyksta Hansas. Juk visi — Trys — trečiakurfizikai. ~ šiai, tik Zaborskis — ketvirtakursis. Darniai daro mankš tą. O po jos visi skuba į prau syklą. Greitai bėga laikas ir, pa pusryčiavę visi keturi patrau kia į naujuosius Fizikos fa kulteto rūmus. Čia juos pasi tinka erdvios auditorijos, kabinetai bei laboratorijos. Netrunka prabėgti tos kelios paskaitų valandos. Ir vėl jie imasi darbo. Dažnuminių charakteristikų laboratorijoje radau besidar
kiną visų Universiteto sodi ninkystės entuziastų. LTSR Ministrų Taryba savo š. m. rugsėjo mėn. 28 d. nutarimu išskyrė papildomai 14 ha že mės Universiteto kolektyvi niams sodams. Naujajam so dui skirta vieta yra į pietus nuo Vilniaus, netoli Juodšilės, dešinėje plento pusėje. Tai graži, tarp miškų įsiterpusi
aikštelė, kurioje galės va džius ir gėles auginti ap Universiteto daibuotojų. kričio 2 d. sodininkai susirinkę pasiskirstyti pelių ir aptarti einamųjį kalų. Doc. P. BLUZMAN Lietuvos sodinink draugijos WU skj valdybos pirmin
ŠAUNIOJI KETVERIUKĖ
Norint tapti geru fiziku, kia daug skaityti, gilintu je srityje. Tai gerai žino sas. Savo žinias perteiki draugams. Nuoširdus vis Apie Juozą Jakimaviči girdau vos įėjęs pro b bučio duris. — Tas Jakimavičius tikrina ir tikrina, kaip bui — skundėsi studentė dra — Kaip erkė prilipo. Seniai jau sutemo. O kambaryje dar tamsu vėlų vakarą susirenka Eina, turėdami laisvo lai kinofilmus, kaitų aptaru čijasi, randa laiko persk ir laikraščiams. Susirink visuomeniniai darbai n gina šių vyrukų. Patenku fakulteto vadovybė ir 1 gai jais. Grįžta ir Hansas, tik 1 Linksmas, su knygų puru1, žastyje. Prieš pat miega ria rytdienos darbus. Tik valandą kambaryje už šviesa. Br. VERTELI
buojantį Ad. Zaborskį. Remontavo oscilografą. — Du... trys.. . keturi. išgirdau. Tyliai skaičiavo var žas. — Ar domina darbas? — paklausiau. — Aišku. Čia mano specia lybė. Jis bus radiofizikas. Labora torija pilna įvairiausių prie taisų. Pažvelgiau į oscilografą, o kiek ten varžų, varželių.. . Atrodo, kaip čia galima susi gaudyti. Gerbia Adomą visas fakultetas. Neseniai įvykusia me fakulteto ataskaitiniame rinkiminiame susirinkime vėl išrinktas komjaunimo fakul teto sekretoriumi. Laboran tas, sekretorius, Universiteto komjaunimo komiteto narys. Štai jo „profesijos". Niekada nesiskundžia, kad sunku. Ge rai dirba komjaunimo darbą-
Bet kaip jis visur suspėja? — Reikia planuoti laiką, — štai jo žodžiai. 202 laboratorijoje taip pat vyko darbas. Čia „karaliauja" Vladas Ivaška. Tiria elektri nių ir dielektrinių puslaidi ninkių ir dielektrinių plonų sluoksnių savybes labai dide lio dažnumo srityje. Jo spe cialybė — radiofizikas. Ruošė darbą Universiteto SMD mokslinei konferencijai. — Puikus vaikinas, gerai nusimano šioje srityje, — taip jį apibūdina dėst. V. Va liukėnas. Jis yra bendrabučio tarybos narys, atsakingas už buitinį sektorių. Hansas Gočelkis yra fakul teto profsąjungos biuro narys. Trečio kurso fizikas. Namuose jį rasti labai sunku. Dažniau siai fakulteto bibliotekoje. Ieš ko, varto, gilina savo žinias.
1966 tn. lapkričio mėn. 16 d -**'*’*’**'*'*'*'***'
A. MICKEVIČIAUS MUZIEJAUS 70-MECIUI ARTĖJANT
Panerių kalnų, žaliųjų Kauno gojų Lig Pripetės brastos manas eiles kartoja. Naugarduke ir Minske skaito juk mane, Jaunimui ten brangi eilutė kiekviena". „Nuo
Gyvendamas Paryžiuje ir ilgėdamasis savo gimtinės. Siai’s žodžiais A. Mickevičius guodėsi bendraminčiui Pran ciškui Gžimalal. Poeto lū kesčiai išsipildė. Jo romantiš koji poezija plačiai pasklido ne tik Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, bet ir kitų ta rybinių tautų ir užsienio ša lių skaitytojų tarpe. Niekada nestokoja lankyto jų ir Vilniaus senamiesčio Pilies skersgatvyje esantis A. Mickevičiaus memorialinis muziejus, įrengtas poeto bu vusiame bute, kuriame baig ta rašyti poema „Gražina". Teigiama, kad praėjusio šimt mečio viduryje A. Mickevi čiaus gerbėjai šiame bute pritvirtino memorialinę lentą su užrašu lenkų kalba „Čia rašyta „Gražina", 1822 m.", o šimtmečio pabaigoje įkurtas muziejus. Ilgą laiką muziejus buvo privati nuosavybė. 1955 metais, minint 100-ąsias poe to mirties metines, muziejus atkurtas ir perduotas Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Mokslinei bibliotekai. Pastaruoju metu muziejaus ekspozicija pertvarkyta ir papildyta. Be žinomų, jau buvusių eksponatų, kaip an tai asmeninio poeto stalelio, kėdės,’ Vilniaus Universiteto 1815 m. studentų priėmimo registracijos žurnalo, kuria me 93 numeriu Įrašytas ..Mickevičius Adomas, sūnus Mikalojaus", studijų žurnalų, jo autografų: Universiteto rektoriui rašytų pareiškimų, buvusiam filaretui Pranciš kui Šemetai (žemaitis bajo ras, 1831 m. sukilėlių dalinio vadas, vėliau emigravęs Į Paryžių ir ten gyvendamas palaikęs ryšius su A. Micke vičium) rašytas laiškas, ypač brangi relikvija — paskutinio Vilniuje rašyto, laukiant iš trėmimo įsakymo, eilėraščio „Nežinomajai, tolimajai. . ."" rankraštis (1824 m. spalio 22 d.). Dabar muziejuje yra A. Mickevičiaus tardymo byla,
TARYBINIS STUDENTAS
Branginkime praeities palikimą! išaiškinus filomatų-filaretų organizacijas ir areštavus daugumą jos narių, 1823- m. rudenį suimamas poetas ir uždaromas į Basilionų vie nuolyną. šioje byloje yra jo ranka rašyti pasiaiškinimai, akistatos su Kluchanovskiu, Dombrovskiu, Malinovsklu bei Turskiu duomenys; taip pat ir Vilniaus mokslo apy gardos kuratoriui N. Novosilcevui Universiteto istorijos profesoriaus Joachimo Le levelio rašytas prašymas pa leisti poetą. Bylos pabaigoje J. Lelevelio laidavimo raštas ir rezoliucija: „Remiantis laidavimu, paleisti. Novosllcevas“. 1822 m. Vilniuje J. Zavads kio spaustuvė 500 egz. tiražu išleido A. Mickevičiaus „Poe zijos” 1 tomą, kuris šiandien yra bibliografinė retenybė, todėl įdomu Jį pamatyti. Čia yra 1823 m. Vilniuje išėjęs antrasis, ir 1829 m. Pozna nėje — trečiasis „Poezijos“ tomai. Muziejus turi pirmąjį iš spausdintą A. Mickevičiaus kurinį — 1818 m. spalio 31 d. laikraštyje „Tygodnlk Wilenski“ įdėtą eilėraštį „Mies to žiema", antrąjį — to pačio laikraščio 1819 m. vasario 28 d. numeryje atspausdintą apysaką „Živilė“. Greta gali ma pamatyti knygas, kurias poetas skaitė. besimokyda mas Universitete. A. Mickevičiaus veikalai ir pati jo asmenybė buvo ir tebėra daugeliui menininkų neišsenkamu įkvėpimo šalti niu. todėl įvairių šalių me nininkai kūrė pagal poeto siužetus, tapė jo portretus. Muziejus turi Įdomių ir šios srities darbų, kurių tarpe pažymėtini V. Vankovičiaus tapytas portretas („A. Micke vičius Ajudahe", J828 m ), Davide d’Anžero darbo meda lionas (Veimaras. 1829 m.). Konevskio tapytas portretas (1848 m.) ir kt. Kasmet didėjantis lankyto jų srautas palieka daug įdo mių šiltų atsiliepimų muzie jaus adresu, bet kartais su silaukiama ir kritinių pasta bų. Ir, deja, pagrįstų. Nors muziejaus pastatas yra XVIII a. architektūrinis paminklas, bet atrodo apgailėtinai. Ne patenkinamai muziejus pro paguojamas. negalima gauti apie jį ne tik atskiro leidinio.
bet ir paprasčiausios atviru tės. Gal nebuvo nė vienos lankytojų grupės (ypač iš są junginių respublikų bei ■ už sienio. kuri nereikštų pagei davimo daugiau sužinoti apie muziejų, prisiminimui įsigyti suvenyrą. Deja, jų pageida vimų patenkinti negalime. Ginčytina ir muziejaus ekspozicija. Dabartiniu metu stengiamasi pavaizduoti visą poeto gyvenimą, visuomeninę veiklą ir kūrybą, bet dėl vie tos stokos ir eilės kitų prie žasčių, tai ne visai gerai pa daryta. Siūloma apsiriboti vien A. Mickevičiaus gyveni mo laikotarpiu iki 1824 m. spalio 24 d., t. y. iki |o ištrė mimo Iš Lietuvos. Tai rimtas pasiūlymas, bet reikia paste bėti, kad ir minėto laikotar pio poeto gyvenimas, moky masis. visuomeninė veikla Vilniuje bei darbas Kaune dar nepilnai atskleisti, daug kas nežinoma, arba įvairiai spėliojama. Pavyzdžiui, gin čytinos yra memorialinės lentos pritvirtinimo ir mu ziejaus atidarymo datos. Gy vo liudininko žodžiais, šio
stodamas, apie ekonominę ki bernetiką perskaičiau „Tary biniame studente". Be to, pa tarė ir priėmimo komisija. L. Matviejeva ir S. Boriso vą: Daug skaitome. Domimės kibernetika. Baigėme mokyk lą ir nutarėme studijuoti eko nominę kibernetiką. Mūsų ko lektyvas darnus. Gražiai su gyvename. M. Belkindas: Baigiau mo kyklą aukso medaliu. Nauja šaka — daug matematinių skaičiavimų, elektroninės ma šinos. .. H. Stukas: Sportuoju. Esu respublikos rinktinės narys. O apie specialybę? Ekonominė kibernetika susijusi su visais matematikos mokslais. Su daug kuo kalbėjausi. Ekonominę kibernetiką visi pasiryžę rimtai studijuoti. Vienos merginos balsas ne išeina man iš atminties: — Ekonominė kibernetika
Fotokonkursui „MŪSŲ UNIVERSITETAS“ LDAALR. Komjaunimo ko mitetas, Studentų profkomitetas ir „Tarybinio studento“ redakcija buvo paskelbę foto mėgėjų konkursą tema „MU SŲ UNIVERSITETAS“. Deja, iki šiol gauta maža nuotrau kų. r Konkurso terminas pratę siamas iki Naujųjų Metų. Ge riausi fotomėgėjų darbai spausdinami „Tarybiniame studente“ ir premijuojami. I PREMIJA — 15 RUBLIŲ, DVI II PREMIJOS — PO 10 RUBLIŲ, TRYS III PREMIJOS — PO 5 RUBLIUS. Fotokonkurse gali dalyvau ti visi Universiteto studentaifoto mėgėjai. Nuotraukų te matika gali būti Įvairi: įžy mūs Universiteto mokslinin-
kai, mokslo pirmūnai, studen tai užsiėmimų, mokslinio-tiriamojo darbo, sportinių var žybų, turistinių išvykų, ga mybinės praktikos metu. Konkursui pasibaigus, bus suorganizuota foto mėgėjų darbų paroda. Pateikiamų konkursui nuo traukų formatas turi būti ne mažesnis, kaip 13x18 cm. Nuotraukos (po du egzemplio rius) kartu su negatyvais, nu rodant pavadinimą, savo pa vardę, vardą, fakultetą, kur są ir specialybę, siųsti adre su: VILNIUS, UNIVERSITETO 3, „TARYBINIO STUDENTO“ REDAKCIJA. Fotokonkursui. PASTABA: Prie LDAALR komiteto veikia foto sekcija, yra foto laboratorija. Užsiė mimai vyksta kiekvieną tre čiadienį 20.00. vai.
amžiaus pradžioje iki 1914 m. minėtose patalpose buvo ly ginami skalbiniai. Tam tikslui didžiajame kambaryje buvo specialios medinės staklėsmoglial (minėto asmens mo tina dirbo skalbėja, o jam tekdavo atnešti baltinius). Neteko tuomet matyti memo rialinės lentos, nei kitų su A. Mickevičiumi • susijusių daiktų. Jeigu muziejus ir bu vo — tai tik nelegaliai — trumpam laikui ir žinomas siauram poeto gerbėjų ratui. Kai kurie duomenys rodo, kad A. Mickevičius. gyven damas Vilniuje ir Kaune, pa laikė ryšius su dekabristais, o apie tai muziejuje irgi nie kuo neužsimenama. Artėjant poeto gimimo 170-sioms ir muziejaus veik los 70-sloms metinėms, rei kėtų dar nemaža padirbėti, patyrinėti Universiteto ir ki tų archyvų medžiagą. lie čiančią A. Mickevičių ir, su kaupus daugiau duomenų, pertvarkyti muziejaus eks poziciją.
V. BOGUŠIS
Pradžia gera Į mūsų laikraščio redakci jos laiškų krepšį atėjo kele tas laiškų. Tų, kurie turėjo palikti auditorijas, kurie ati duoda savo pareigą liaudžiai, tų, kurių laukia auditorijos. Daug naujo įvyksta, Iškyla (vairiausių klausimų per tris nebuvimo Universitete me tus. Kad jums, draugai miliniuočiai, būtų aiškiau, aš pa sistengsiu papasakoti, kaip mus prieš pusantro mėnesio sutiko, kaip mes jaučiamės, gyvename, mokomės. Į Gamtos fakultetą sugrįžo me devyniese. (siliejome i naujas grupes, kurios priėmė
Jie studijuoja ekonominę kibernetiką Kibernetika — tai mokslas apie ryšius ir valdymą sudė tingose sistemose — mašinose, gyvuose organizmuose, žmo nių visuomenėje. Ekonominė kibernetika — tai taikomoji kibernetika, nagrinėjanti efek tyvų ekonomikos valdymą. Tai naujausioji ekonomikos mokslų šaka. Ji gerai supa žindina su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Šiemet į šią naują specialy bę priimta 25 studentai ir 5 kandidatai. Daugiau kaip 10 studentų — medalininkai. Kibernetinės ekonomikos kated rai vadovauja doc. A. Vengrys.. Kurso seniūnas — V. Saunoris, komsorgas — J. Budreika. — Kodėl pasirinkai šią spe cialybę? — su šiuo klausimu kreipiausi į kelis šios specia lybės studentus. A. Skaržinskas: Labai mėgs tu matematiką, domiuosi tech nikos pasiekimais. Dar prieš
3 psl
— tai mokslas plius... Taip galima- užbaigti šią* mintį. Kibernetika — visų mokslų mokslas, galima tvirtai pasakyti. Be jos šiuolaiki niame gyvenime, kaip be ran kų. V. KLONIUS
kaip pilnateisius narius, greit apsipratome, susigyve nome. Profsąjunga ir deka natas visiems išskyrė stipen dijas, septyni gavom bendiabutį. Sako, kad kituose fa kultetuose visur 100% buvę kareiviai gavo bendrabutį ir stipendijas. Vienu žodžiu — neblogai. Taip, kaip ir turėjo būti. Kas link mokslų, atrodo, kad visi kol kas suspėja. Ta čiau per trijų metų laiko tarpą įvyko kai kurių paki timų. Tai jaučia aukštesniųjų kursų studentai. Pavyzdžiui, dialektinis materializmas prieš tris metus buvo studi juojamas III-ame kurse, tai dabar Il-ame. Aukštesnio kurso studentams yra pakitimų ir kitose disciplinose. To dėl aš noriu pasakyti, mieli draugai, kad atsiradus lais vai nuo tarnybos valandėlei, stenkitės ką nors skaityti Iš savo busimosios specialybės. Taigi daugiau optimizmo ir ištvermėsl Mes jūsų lau kiame žvalių ir aktyvių. K. TURONIS
Paskaita ir širdies šiluma Prislopintu, tyliu balsu nu skamba sutartinės garsažodis: Oi, sadaučo sadaučėla, Linagaučio, linagėla, linago. Prisimenu dėstytojo žo džius: — Tai gražiausias sutarti nių garsažodis. Ir tais žodžiais nuoširdžiai tiki, nes jie pasakyti su visa širdies šiluma. Ne paslaptis, kad pedagogo darbą nustato valstybinės programos, vadovėliai. Bet paskaitoj anaiptol nestinga paties dėstytojo minčių, jo požiūrio į liaudies poetinę kūrybą. Per paskaitą doc. D. Sauka išmoko daugiau, negu turi iš mokyti. Taip plačiai ir išsamiai papasakoja apie įvairių epochų folkloristikos mokyklas, kurių nerasi net „Tautosakos apybraižoje". Į paskaitas dėstytojas dažnai atsineša vaizdinių priemonių, Jos organiškai derinasi su paskaitos tema ir tarnauja ne tik pla tesniam supratimui apie tauto saką, bet ir studentų estetinio auklėjimo tikslui. Visai ne sunku spręsti, kad dėstytojo doc. D. Saukos paskaitos tiks las — suteikti kuo daugiau išsamesnių žinių apie lietuvių liaudies meną ir kad jos pa siektų studento širdį ir protą. Klausau, žiūriu į dėstytoją ir man atrodo, kad jis žino,
kodėl vienas studentas pa vyzdingas, kitas užsidaręs o dar kitas — išsiblaškęs, tik paslepia tai po geraširdiška, atlaidžia, staiga gimstančia šypsena. Gal būt, tuo dėstyto jas taip visus nuteikia, patraukia, kad nemokėti ko nors tiesiog nepatogu. Nesvetimi mums yra meno, visuomenės ir politiniai klausimai, o juos dėstytojas puikiai įjungia į savo dės tomą discipliną. Juk tautosa ka nagrinėjama tiek meniniu, tiek visuomeniniu požiūriu. Taip, dėstytojas doc. D. Sauka išmokė mylėti lietuvių liaudies poetinę kūrybą, giliau suprasti jos meninius dėsnius. Galėjome pereiti prie savaran kiškų darbų. Tautosakos kont rolinį darbą mes rašėme su užsidegimu. Ir stengėmės, kad dėstytojas galėtų pasakyti keletą gerų, šiltų žodžių apie šį darbą ir kad jis būtų ver tas šių žodžių. Visiems artimas ir mielas doc. D. Sauka. Iš daugelio studentų atminties metai jau nepajėgs išdildyti tų šviesių, gerų prisiminimų apie dėsty toją. O jis visur ir visada ug do Tėvynei, anot K. Binkio, jaunąjį atžalyną, pilnas kūry binių jėgų, polėkio, kupinas valios ir pasiryžimo. V. CEPULYTfi
doruot, puilafiiaL —5—
1905—1907 m. revoliucijos metu buvo iškeltas Vibniaus Universiteto atgaivinimo klausimas. Tačiau caro valdžia Lietuvos buržuazinei inteligentijai leido įsteigti tik Lietuvos mokslo draugiją 1918 m. pabaigoje susikū rus Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai, vienas iš jos rūpesčių buvo atkurti uždarytąjį Vilniaus Universi tetą. 1919 m. kovo 13 d. Tarybų valdžios dekretu „Dėl Darbo universiteto Vilniuje atidarymo" buvo atgaivina mas senasis Lietuvos universitetas. Lenkų kontrrevoliuciniams legionieriams užgrobus Vilnių, 1919—1939 m. Universitetas veikė kaip vienas iš buržuazinės-dvarininkinės Lenkijos universitetų, jam buvo suteiktas karaliaus Stepono Batoro vardas. Lenki jos valdantieji sluoksniai okupuotuose šiaurės rytų ra jonuose varė aktyvią nacionalinės asimiliacijos politiką. Todėl ir Vilniaus Stefnmo Batoro universitetas buvo pa verstas lenkų didvalstybinės politikos įrankiu ir tapo tokiu kultūros židiniu, kuris ignoravo nacionalinių ma žumų kultūrinius poreikius. Nei Lietuvių kalbos ir litera tūros katedra, nei Baltarusių kalbos ir literatūros kated ra Universitete nebuvo įsteigtos. Stepono Batoro universitete buvo 6 fakultetai: Hu manitarinis, Teologijos, Teisės ir visuomeninių mokslų. Matematikos ir gamtos, Medicinos, Dailės. Be to, Medi cinos fakultete dar veike farmacijos skyrius, Matemati kos ir gamtos fakultete — žemės ūkio skyrius, kuris 1933 m. buvo pertvarkytas į savarankišką Žemės ūkio fakultetą. Lenkijos bur^fljzinė-dvarininkinė valdžia, žiūrėdama į Stepono Batoro universitetą visų pirma kaip į lenkų ekspansijos Vilniaus krašte ir Vakarų Baltarusijoje pro pagandinį židinį, mokslo tiriamąjį darbą laikė antraeiliu dalyku. Dėl to materialinis Universiteto aprūpinimas buvo menkas. Valstybės biudžeto dotacijų normaliam darbui visiškai nepakako; ypač skurdžioje padėtyje bu vo Universiteto biblioteka. Palyginus su kitais Lenkijos valstybiniais universite tais, Stepono Batoro universitetas turėjo mažiausiai mokslo darbuotojų. 1937/38 m. m.' jų kartu su pagalbi niu mokslo personalu buvo 392. Nežiūrint nepalankių sąlygų, dalis Universiteto dar buotojų dirbo naudingą darbą, nepraradusį reikšmės iki mūsų dienų. Taip antai: žymus kalbininkas prof. J. Otrembskis sėkmingai nagrinėjo lituanistikos proble-
— 6—
mas, istorikai prof. H. Lovmianskis, prof. S. Zajončkovskis ir kiti tyrė klausimus susijusius su' Lietuvos istorija, archeologija ir etnografija Nemažą indėlį į mokslą įne šė ir Matematikos ir gamtos fakulteto darbuotojai, kaip prof. A. Zigmundas (matematika), prof. V. Dzievulskis (astronomija), prof. J. Dembovskis (biologija), kuris po karo tapo pirmuoju Lenkijos Mokslo Akademijos pre zidentu (1951—56) ir kai kurie kiti. Jų visų darbo dėka Universitetas išaugino rimtų specialistų, dirbančių ir dabar Lietuvoje. Nežiūrint to, kad Stepono Batoro universitetas buvo vienintelė aukštoji mokykla visoje šiaurės rytų Lenki joje, sudarančioje '/$ visų prieškarinės Lenkijos žemių, jis kitų valstybinių universitetų tarpe studentų skaičiu mi buvo paskutinėje vietoje. Jų 1937—38 m. m. buvo 3110. Tokios Stepono Batoro universiteto padėties pagrin dinė priežastis buvo lietuviškų ir baltarusiškų žemių, atplėštų nuo Lietuvos ir Baltarusijos, sunki ekonominė bei kultūrinė būklė. Daugumai valstiečių bei darbinin kų vaikų mokslas Universitete iš viso nebuvo prieina mas, ir todėl jų skaičius neviršijo 20% studentų kon tingento; 80% studentų buvo pasiturinčių tėvų vaikai. Nacionalinių mažumų atstovų buvo visai mažai (lietu vių 2,7%, baltarusių 3,02%) Lenkų studentijos tarpe vyravo nacionalistinės, šovi nistinės nuotaikos, kurios savo ruožtu žadino buržuazi nį nacionalizmą kitų tautybių studentų tarpe. Tačiau Universitete buvo ir pažangaus, ir darbštaus jaunimo, sugebėjusio išsivaduoti iš nacionalistinio tvai ko. Universitete veikė 23 mokslo būreliai, reiškėsi ko munistų partijos, buvusios pogrindyje, įtaka. Nemaža studentų lenkų, lietuvių, baltarusių, žydų priklausė ne legaliai komjaunimo organizacijai; kai kurie jų, kaip M. Okulevičius, S. Vrona, J. Drūtas, K. Petruševičius ir kiti, buvo Vakarų Baltarusijos Komunistų partijos nariai. Ketvirto dešimtmečio pradžioje prasidėjo vis dides nis akademinio jaunimo radikalėj imas. Šiuo atžvilgiu būdinga yra evoliucija, kurią išėjo vadinamoji „Dembinskio grupė". Jai priklausantis lenkų ir lietuvių jau nimas, vadovaujamas gabių ir progresyviai nusiteikusių studentų teisininkų H. Dembinskio ir S. Jendrechovskio (pirmasis 1941 m. hitlerininkų sušaudytas, antrasis yra žymus Lenkijos jungtinės darbininkų partijos ir valsty bės veikėjas) nustatė kontaktą su partija, leido kairiuo sius laikraščius „Poprostu" ir ,,Karta". Grupės veikla suvaidino žymų vaidmenį, formuojant progresyviosios Vilniaus krašto lenkų inteligentijos pažiūras, stiprinant jos solidarumą su kitų tautybių nacionalinio išsivadavi mo judėjimu. Grąžinus Viliau Lietuvai, buržuazinė vyriausybė per kėlė į Vilnių iš Kauno Universiteto Humanitarinių moks lų ir Teisės fakultetus. 1940 m. pavasarį jame mokėsi apie tūkstantis studentų.
15000 kilometrų su autostopu Liepos-rugpiūčio mėnesiais Istorijos ir filologijos fakul teto turistai R. Matulis, E. Bukevičiūtė, Z. Jankauskaitė, K. Mačėnas suruošė žygį su autostopais per tarybinių res publikų sostines. Kijeve studentai apžiūrėjo senosios Rusios architektū ros šedevrus: Pečioros vienuolyną ir Sofijos soborą. Viena iš piečiausių RTFSR sričių Kaukaze — Krasnodaro (Kubanės) kraštas. Pietinėįe jo dalyje labai daug ak mens amžiaus paminklų. įdomiausi iš Jų vadinamieji „dolmenai“. Juose IV — III tūkstantmetyje prieš m. e. buvo laidojami genčių vadai. Žymiausias istorinis paminklas Armėnijoje — Ečmiadzino miestelis, čia yra seniausia krikščionių bažnyčia Tary bų Sąjungoje. Į ją kasmet atvažiuoja daugybė armėnų iš viso pasaulio. Turistai aplanke senovinius Vidurinės Azijos miestus Bucharą ir Samarkandą. Bucharoje yra gerai išsilaikęs minaretas, vadinamas „Mirties bokštu“. Nuo Jo emiro įsa kymu buvo numetami nepaklusnūs emirato gyventojai, Nuostabios Samarkando šventovės „Sir Dor“ ir „Gur Emir“ Paskutiniu metu čia vyksta intensyvūs restauracijos dar bai. 1 Taškentą studentai atvyko sekančią dieną po smar kaus žemės drebėjimo. Visas miesto centras — ištisiniai griuvėsiai. Drebėjimo nepaliesti liko tik stambiausi nauji namai. Daug taškentiečių dabar gyvena palapinėse. Per Tian-Sanį jie atliko ll-os sunkumo kategorijos pės čiųjų žygį. Perkirto Užilės Alatau kalnagūbrį. Grįždami aplankė Vakarų Sibirą, Uralą, Pavolgį, Mask vą, Novgorodą. Leningradą.
u'"
i
,SAM ARKAN DAS. iur Emir“.
T
EcMIADZINAS. Seniausia krikščionių bažnyčia Tarybų Sąjungoje.
.
1 genčių TIAN-ŠANYJE su vietiniais gyventojais.
C________
I Reikalingas leidinys Vilniaus viešoji A. Mlc■ kevičiaus vardo biblioteka ■ atliko vertinqą darbą, su■ darydama ir išleisdama ■ bibliografinę rodyklę „TaI rybinis Vilnius“. Rodyklė ■ supažindina skaitytoją su I literatūra apie įvairiapusi I Vilniaus miesto gyvenimą I — kultūrinį, ekonominį, I visuomeninį, apie miesto I istoriją ir qamtines sąlyI gas. Sis leidinys yra pirI moji kreqždė, ir Jos tiksI las ne tik padėti susipaI žinti su kraštotyrine liteI ratūra apie Vilnių, bet ir I plačiau ją paskleisti skaiI tytojų tarpe. Į Rodyklės apimtis ir pa| skirtis neleido nurodyti visos literatūros. Joje nu rodytos 1940 —1965 m. išėjusios knygos ir svar besnieji pastarųjų metų IJ (1960 — 1965) straipsniai. > Daug plačiau ši literai'tūra surinkta leidinį išlei dusios bibliotekos, LTSR Valstybinės respublikinės J ir Vilniaus Universiteto > bibliotekų kartotekose. Leidinio struktūra ap galvota, jame nuosekliai supažindinama su miesto visuomeninėmis organiza cijomis, miesto ir apylin kių gamta, miesto liaudies ukiu, kultūriniu gyvenimu ir istorija, meno ir litera tūros darbais apie Vilnių. Liaudies ūkio skyriuje skaitytojas ras medžiagos apie kiekvieną svarbesnį miesto fabriką, bei įmonę, kultūros skyriuje — epie daugelį meno kolektyvų. Apie Vilniaus Universitetą bei biblioteką pateikta la bai mažytė dalelė medžia gos, nes apie juos ruošia bibliografijas pati Univer siteto Mokslinė biblioteka. Vilniuje susikoncentravę daug respublikinės reikš mės įstaigų, ir sudaryto jams buvo gana sunku at rinkti tokią medžiagą, ku ri išlaikytų rodyklėje kraštotyrinį pobūdį, tačiau su šiuo sunkumu susido rota gana vykusia]. Nors nurodyta literatūra ir apie eilę Vilniuje esančių respublikinės reikšmės įstaigų, tačiau tik pati svarbiausia, o pagrindinis dėmesys skirtas miesto vi diniam gyvenimui. Bibliografinė rodyklė turi pavardžių rodyklę, į kurią įjungti ne tik auto riai ir kt. asmenys, bet ir pavardės asmenų, ku riems skirti straipsniai ar ba knygos; taip pat yra knygų antraščių rodyklė. Pagalbinės rodyklės pa lengvina medžiagos ieško jimą ir pakelia leidinio ko kybę). Šį bibliografinį leidinį jau yra gavusi ir Vilniaus Universiteto Mokslinė bib lioteka. A. JURČIUKONIENĖ
Vartant turistų dienoraštį Kiekvieną penktadienio vakarą, atėjęs 1 eilinį UTK pasitarimą dėl naujai ruošia mo žygio, būtinai pagalvoji apie draugus, praėjusius kar tu su tavimi šimtus kilomet rų ir tuos, kurie, gal būt, rytoj pirmąkart užsidės kup rinę. Tu būtinai galvoji apie kelionę, apie tai, ką naujo parsiveši, ką patirto papasa kosi kitiems. Pagaliau kuprinė sukrauta. Išvykstame. . . Laikas pradėti Įprastą pokalbiVėl apie praėjusią Vasarą ir, aišku, Kaukazą (šią vasarą teko pabuvoti saulėtoje Gurzijoje). Tačiau šį kartą noriu pasi dalinti Įspūdžiais ne su maža turistų grupele, bet su dau geliu skaitytojų, besidomin čių krašto gamta, žmonėmis. Mūsų grupė (septynetas žmonių) viena iš tų, kurios šią vasarą pabuvojo Užkar patėj, kurios praėjo tolimojo Sibiro takais, Tian-šanio kal nynais ar gėrė vandenį iš gražuolio Isvk-Kulio ežero. Atverskime dienoraščio puslapį. Rugpiūčio 15-oji. Palikę da lį mantos, aplenkdami serpentlnais vingiuojantį kelelį, prisilaikydami krūmų, beveik keturpėsti kopiame aukštyn. Įkaitę veidai, pavargę žvilgs niai. — kad tik greičiau iš vydus Elbrusą. Kylame Baksano tarpekliu. Takelis kas kart vis statesnis, vis daž niau tenka sustoti poilsiui.
Poilsiui, reikalingam įgauti naujų jėgų Ir, be abejo, dar ir dar kartą apžvelgti, įrašy ti atmintyje tą pavergiantį kalnų grožį. Visai sutemus, pasiekiame „Krugozor Elbru są“ („Elbruso akiratis"). Preiš mus išnyra dvigalvė Elbruso viršūnė. Elbrusas (5633 m.) — tai užgesęs vulkanas. Nuo šios dvigalvės viršūnės per uolas žemyn leidžiasi net 17 ledy nų. kurie maitina Baksano, Kubanės ir Malkos upes bei jų intakus. Ryte pradedame „didįjį šturmą“. Apsiginklavę spec. kalnų avalyne, kylame link ledo bazės. Čia mus pasitin ka vėjas ir 6'C šaltis. Aple dėjusiu sniegu, gerokai sli dinėdami. kopiame toliau. Apsisaugojimui nuo kaitrių saulės spindulių užsidedame kaukes. Neapsieina ir vaiki nai be kosmetikos priemonių (kalnuose tai būtina). Paga liau „Priįut 11" (4200 m.) Ro dos. viršūnė ranka pasiekia ma. bet instruktorius pabrė žia — dar liko 8 valandos kelio. Po ilgos, nesėkmingos kovos leidžiasi alpinistų gru pė. Elbrusas jiems šįkart ne nusilenkė. . . Džantūganas — tai vienas nuostabiausių Kaukazo kam pelių. Suvilioti neapsakomo grožio, prisilaikydami uoloje pritvirtinto lyno, einame vis tolyn ir tolyn virš putojan čios upės pakibusiomis uolo mis. Priekyje rūke paskendę
Džantūgano ir Baškovo ledy nai. Per menki čia žodžiai „gražu" ir „romantika". Rugpiūčio 23-J1. Maršrutas suka link Juodosios Jūros, bet prieš tai reikia įveikti Didįjį Kaukazo kalnagūbrį. Ketvirtą valandą nakties, kol dar sniegas sukaustytas nak ties šalčio, išžygiuojame į Bečo perėją. Takas vis stai giau kyla aukštyn, gamta da rosi vis rūstesnė, aplinkui — vien plikos uolos. Pasiekiame ledyną. Čia ypatingai reikia būti atsargiam — aplink ke leto metrų gylio plyšiai. Sun kiai slenkame į priekį. Juodoji Jūra, Suchumi su garsiuoju Botanikos sodu, pa jūrio kurortu. .. 0 argi apsa su vietos kysi susitikimus bebūtume, gyventojais? Kur centre — svanų kultūros abMestijoj, kabardinų ar mus chazų kaimelyje, visur žmonės, sutikdavo paprasti .Su kokiu pasigėrėjimu jie kalbėjo apie M. K. Čiurlionį, S. Nėrį. Nemažiau juos Jaudi no ir lietuviška daina.
Traukinio ratai baigia at skaičiuoti paskutinį šimtą kilometrų. Žvelgi kažkur į tolį ir galvoji, kad ir vėl. ateinantį šeštadienį, pakel si tą pačią kuprinę, tik šįkart keliskart lengvesnę, ir pasuksi tėviškės laukais. 0 grįždamas vėl galvosi apie sekantį žygį. E. VAITUKAITYTĖ
*
praėjo — Šiaip taip nebupaskaitos, Pirmoje paravau. Per antrą dabar... šiau laišką. O savo namo! Ir štai aš Kambarys kambaryje, _______ O kartais kaip kambarys, man pavirsta rūsiu. Netikitę? Nemiela. Sutinku, būna gyvevisokių akimirkų, nime nuotaikų, tačiau kodėl, Vanda, tavo irzlumas pa virto chroniška liga? — Nežinau. — Atrodo, tu moki ir šypsotis. Pabandyk. Nerei kia slėpti juoko — tegul veržiasi. — Jums visiems tai tik dantis rodyti. pa— Negi tau pačiai maitintis tinka kasdien nuokažkokia suplėkusia taika? — O tau ne vis tas pats? — Ne. Taip. Man ne tas pats. Pernelyg egoistiška matyti tik patį save. Mums pokalbis nesirišo. Tyli. Nusišypsotų. Ne. „Tyčia susilaikysiu“. Kal bėdami žmonės paprastai pasuka galvą. Ne. „žiūrė siu iš padilbų“. Lentynėlėje knygos. Ne-
R. NAVICKAS — pirmininkas P. REMEIKA -------------- — pirmininko pavaduotojas E. PAKUTINSKAITE — pirmininko pavaduotoja A. BENDIKAS — organizacinio sektoriaus narys V. BAUŽA — organizacinio sektoriaus narys Z. KONDRATAVIC10TE — atsakinga už bufetu ir valgyklų darbą 7. M. ŽVIRBLIS — buitinės komisijos narys ŽVIRBLIS — buitinės komisijos narys URBONAS — buitinės komisijos narys GRUMSLYTE — buitinės komisijos narė BUDRIŪNAS — buitinės komisijos narys NA VICKAITE — kultmasinės komisijos pirmininkė VELIČKA — atsakingas už spaudos platinimą. VORONKOVA — atsakinga už fakultetų meninę saviveiklą J. MASYTE — kultmasinės komisijos narė A. KURPAITYTE — kultmasinės komisijos narė A. KUSTA — „Tarybinio studento" profsąjungos sky riaus vedėjas, atsakingas už sieninę spaudą V- SVIDERSKIS — akademinės komisijos pirmininkas V. TUTLYS — akademinės komisijos narys A. KAVALIAUSKAITE — akademinės komisijos narė A. TULABAITE ,— sporto-sveikatingumo komisijos pirmininkė V. BALTRŪNAS — atsakingas už sportą ir turizmą E. STAKIONYTE — sporto-sveikatingumo komisijos narė KANDIDATAI j KOMITETO NARIUS R. IDZEL1S — IFF profbiuro pirmininkas R. BALKYS — M F profbiuro pirmininkas P. BUMBLAUSKAS — EF profbiuro pirmininkas
1. 2. 3. 4. 5. 6.
Tarybinio studento“ redkolegija patvirtinta partijos komiteto posėdyje įvykusiame 1966 m. spalio mėn. 19 d.:
Šventovė
DOLMENAS. Jame buvo vadai.
NAUJO PROFKOMITETO SUDĖTIS
NUOTAIKA (INTERVIU SU ŽIOPLIU) svarbu, Šileris ar Turge nevas. Svarbu, kad žmogų kažkas domintų. — Stendalis? — Ai... — O Cvirka? — Nusišneka. Nesuprasi, mėgsta Ji li teratūrą ar ne ir kokios jos pažiūros. Viskas po kojomis. — Tiesa, skaitei apy braižą? Na, kaip pavyko? Pati rašai... — Aš būčiau rašiusi ki taip. — Neabejoju, keli žmo nės tą patį įvykį aprašytų skirtingai. — žinai, nieko gero. Kažką rašai, rašai ir nie ko neparašai. — Ko? — Ko reikia. Skystoka. — Tačiau kiekviename dalyke galime įžvelgti ką nors teigiamo. — Vienas kitas saki nys. .. — 0 kaip pats faktas? — Naujo reikėtų. — O pati, tikriausia, esi daug parašiusi?
Laikraštis įsteigtas 1950 metais. Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė N r. 3. (telefonas 2-58-84L Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuve Viiniuje LV 11844 Uzs. Nr. 6458.
— Ne, aš pradėsiu nuo antro semestro — dabar neapsimoka. Labiau pagyvėjo pašne kovė, kalbant apie grupę. — Kas? Jurgis? Jis tuoj iš proto išeis.. . Lekia, draskosi... Girdėjai, visi iš jo juokiasi. Klausiausi ir svarsčiau. Aišku nereikia „eiti iš proto“, kada jo nedaug yra. O gal čia buvo pa prasčiausiai pavydas? Mergina žvilgterėjo Į veidrodį ir nusišypsojo. Nežinau, iš pasitenkinimo, o gal atėjo tikrasis Juo kas. Pradėjau suprasti, kad ir kambarys atrodo kaip rūsys, jeigu jo gyven tojas pavirsta bulve. 0 prieš mane stovėjo kažko kia jauna susenusi vie nuolė, kuriai niekas ne įdomu. Išėjome. Ji pasuko Į skersgatvį. Ilgai žiūrėjau įkandin. Gatve ėjo trumpai kirptais plaukais ir juodo mis kojinėmis nuobodu lys. Prisiminiau. Ėjau links mas, norėdamas nuotaika pasidalinti pusiau. O kas išėjo ?Paprasčiausias in terviu su žiooliu. V. JASKUTĖLIS
1. J. BULOTA — atsakingas už stacionaro skyriaus žurnalistų mokomąją praktiką laikraštyje, redakcijos šefas 2. J. GIRDVAINIS ' — redaktorius 3. R. ZICKYTE — partijos gyvenimo skyriaus vedėja 4. V. JASKUTĖLIS — komjaunimo gyvenimo skyriaus vedėjas 5. P. CESNULEVIC10TE — estetinio ir meninio lavi nimo skyriaus vedėja 6. A. KUSTA — profsąjungos gyvenimo skyriaus vedėjas 7. A. PIROČKINAS — mokymo ir mokslo gyvenimo skyriaus vedėjas 8. J. MISEVIČIUS — literatūros ir literatūrinės kritikos skyriaus vedėjas 9. R. PLEČKAITIS — konsultantas filosofijos klausimams 10. P. PECIŪRA — ateistinio auklėjimo skyriaus vedėjos 11. P. VIRBICKAS — konsultantas sportinio gyvenimo' z' klausimais 12. A. VASILIEVAS — „Komjaunimo prožektoriaus" skyriaus vedėjas, atsakingas už reguliarų faktinės me džiagos pristatymą spaudai 13. J. SRĖBALIUS — kultūros klubo pirmininkas, atsa kingas už VVU meno saviveiklos kolektyvų propagavimą
Draugystės vizitas Graži sportinė draugystė užsimezgė tarp Maskvos M. Lomonosovo v. universiteto Ekonomikos fakulteto ir mū sų Universiteto Ekonomikos fakulteto sportininkų. Spalio švenčių dienomis maskviečiai lankėsi Vilniuje ir rungtynia vo su Ekonomikos fakulteto sportininkais. 90-ties minučių sportinė kova futbolo aikštėje neiš aiškino nugalėtojo. Rungty-
nės baigėsi taikiai — Krepšinio varžybose resni buvo mūsų fakulteto sportininkai, laimėję susitiki mus: merginos rezultatu 45: 10, vyrai 78:46. Maskvos sportininkų kvie timu Ekonomikos fak. sporti ninkai Gegužės švenčių die nomis vyks J Maskvą. Vyt. LUBAUSKAS Ekonomikos fak. sporto tarybos narys
S. m. lapkričio 17 d. vai. VVU Aktų salėje (Čiur lionio 21) Įvyks vakaras-susitikimas su Operos ir baleto teatro artistais. Dalyvauja vyr .dirigentas R. Geniušas, V. Noreika, I. Žukaitė ir kiti. STUDENTŲ ŽINIAI! Įėjimas laisvas, punktualus. Kultūros klubas gavo Vals KULTŪROS KLUBAS tybinio Akademinio Operos ir baleto teatro abonementus KORESPONDENTŲ ŽINIAI! studentams penkiems spek takliams: „Du kalavijai", Nuo lapkričio 17 dienos iki „Faustas", „Čigonų baronas", gruodžio 15 dienos žurnalis „Jūratė ir Kastytis", „Gulbių tikos katedros vyr. dėstyto ežeras". Pirmas spektaklis jas J. Bulota pavaduoja IV lapkričio 25 dieną. Vieno kurso studentą J. Girdvaini, abonemento kaina nuo 1 rub. esantį eilinėse atostogose. iki 4.50 rub. pagal vietas. Todėl prašome visais reika Abonementus galima nusi lais kreiptis į drg. J. BULO pirkti Kultūros klube (C. R. TA redakcijoje nustatytomis II a. 35 k., tel. 2-21-29) Sku valandomis. bėkite įsigyti. Abonementų
REDAKCINĖ KOLEGIJA: J. BULOTA, P. ČESNULEVIČIŪTĖ, J. GIRDVAINIS (red.), R. PLEČKAI V. JASKUTĖLIS, A. KUSTA J. MISEVIČIUS. P. PECIORA, A. PIROČKINAS, TIS, J. SRĖBALIUS, A. VASILJEVAS, P. VIRBICKAS IR R. ŽIČKYTĖ.