visą saliu PR0t€raiz&i,vi€nyKir£5!
cam/Binis sco nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
Nr. 33(1372)
LAPKRIČIO 4 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
TEGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS 69-osios METINĖS! iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimii
SVEIKINAME UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS XXIX ATASKAITINĖSRINKIMINES KONFERENCIJOS DALYVIUS! ^nferenciją
pasitinkant
trečiasis semestras“ skaičiais /er laikotarpį, praėjusį nuo " ’ersifeto komjaunimo organi kos XXVIII ataskaitinės-rinki^ės konferencijos (1984 m. ™'O mėn.) studentų būrių ju
dėjime dalyvavo 2796 VU at stovai, 1985 ir 1986 metų vasa rą dirbę septyniasdešimt dvie juose būriuose respublikoje, Jakutijos ATSR, Stavropolio kraš
te, Moldavijos, Tadžikijos ir Bal tarusijos TSR. Praėjusių ir šių metų ,,trečiojo semestro" metu atlikta sfatybos ir monfavimo darbų už 2752 tūkst. rublių, bū rių nariai uždirbo 726616 rub. Du šimtai Universiteto studentų pa dirbėjo Bulgarijoje, Čekoslova kijoje, Vengrijoje, VDR. „T. S." inf.
MŪSŲ GERIAUSIEJI
taip viskas paprasta...
Jau TSKP CK balandžio ple numas (1985 m.] orientavosi į persitvarkymą ne tik visose liau dies ūkio šakose, bet ir aukštojo mokslo sistemoje. Norint pertvar kyti liaudies ūkį, reikia naujai mąstančio, gerai suprantančio ekonominius ir politinius partijos reikalavimus specialisto. Aukš toji mokykla turi paruošti ne tik teoretiką, bet ir praktiką, su gebantį savo žinias, sugebėjimus taikyti nūdienos ekonominiams uždaviniams spręsti. Antras mums iškeltas reikala vimas — sparčiau mokslo pasie kimus diegti į gamybą, stengtis, kad išradimas, patobulinimas, nauja technologija neužsigulėtų mokslininkų stalų stalčiuose. Partijos XXVII suvažiavimas konkretizavo ir išplėtė šiuos už davinius, todėl Universiteto par tinis organizacijos dėmesio cent'* — šio suvažiavimo medžia gos nagrinėjimas ir konkrečių darbų numatymas. 5iuo metu yra Gožiamas aukštojo mokslo pert’arkymo projektas, jau gautas dokumentas dėl vedančiųjų auk oju mokyklų teisių išplėtimo ~ leidimas savarankiško darbo įskaita mažinti paskaitų, tarpl"ig egzaminų, įskaitų skaičių, šio uždavinio sprendimas — dvipusis: aukštosios mokyklos ’edovybė paruošia naują moky
nesulaukia darbščių rankų. Stu dentai sako: daug darbo... O kas tą darbą už juos padarys! Universitete keletas remontinin kų, kuriems užtenka remontuo jamų patalpų vien Centriniuose rūmuose... Medžiagos studentams duodamos, bet pasirodo, kad jie — lepūnėliai, baltarankiai. Pagrindinis mūsų rūpestis — mokymasis, gero specialisto ruo šimas. Dažnai studentui trūksta vidinio žinių poreikio, dažnai jis yra visiškai priklausomas nuo dėstytojo. Trūksta sąmoningo no ro mokytis, nežinoma, ko siekti įsigyjant būsimąją specialybę. Ir skaudu, kai gavęs diplomą Alma Mater auklėtinis taria: nieko man tie metai nedavė... Ypač opi mokymosi problema vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose. Neakivaizdininkai dirba pagal studijuojamą specialybę, todėl jie dar suinteresuoti mokytis, o vakariniame sėdima dažnai tik dėl diplomų... Kažin, ar tikslinga kiekvienai pardavėjai ar kiekvie nam buhalteriui turėti aukštąjį išsilavinimą! Kažin, ar tai atitin ka liaudies ūkio poreikius! Ar negaištamas dėstytojų laikas, ar nešvaistomi švietimui skirti pini gai vėjais! Spalio revoliucijos 69-ąsias metines Universitetas pasitinka ne tik gražiais darbais ir laimė jimais (prisiminkime, kad metų pradžioje mūsų Alma Mater bu vo apdovanota TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir šakos profsąjun gos komiteto pereinamąja vėlia va už paskutinius praėjusio penkmečio metus ir už visą penkmctįj, bet ir su senomis opiomis problemomis, kurių sprendimas, vadovaujantis parti jos iškeltais naujais uždaviniais, — darbų gairė ir šiandienai, ir rytdienai.
N e
šiandienai
mosi planą, o studentas turi pra dėti daugiau savarankiškai dirbti. Dėstytojui paliekama tik siste mingo kontroliavimo funkcija. Todėl šiandien dar labiau di dėja kiekvieno komunisto atsa komybė už jam patikėtų užda vinių įgyvendinimą, šiandien pir miausia jis atsakingas už pert varkymų, vykstančių mūsų Uni versitete, sėkmę. Pastebima stagnacija komjau nimo darbe, nors šiais metais ataskaitos ir rinkimai vyko nuo širdesnėje atmosferoje. Pagaliau buvo kalbama ne tik iš prezi diumo, bet ir iš salės. Išdrįstama kritikuoti, reikšti savo nuomonę. VLKJS CK nusprendė peržiūrėti kai kuriuos įstatų punktus, svei kintina, kad ir mūsų studentai neliko tam abejingi, siūlė savus pakeitimus. Bet priešakinis jaunimo būrys dar mažai aktyvus. Kartu kyla klausimas: ar nenusibodo dar džiaugtis tuo, kad mūsų studentai — visi komjaunuoliai ir visi žy giuoja priešaky — avangarde atsiliekančių nėra... Ar ne! Bet prisipažinkim, kad mums trūks ta logikos, neiškreipto tikrovės matymo: tame avangarde ir tie, kurie neišsikapsto iš skolų, ir tie, kurie šalinami iš Universite to už alkoholio vartojimą, ir tie, kurie nieko nedaro — mo kosi trejetais ir tiek... Ar ne lai kas būtų pakelti komjaunuolio vardo prestižą! Vyresnioji karta stebisi: jei gu mes savo laikais tik popie rius būtume tvarkę — nebūtume nešioję komjaunuolių ženkliu kų... Nesugebame netgi tinkamai organizuoti savo laisvalaikio, bi jome darbo. Studentams atiduo ta kavinė Saulėtekio alėjoje, me dikai gavo fakulteto pusrūsius, žurnalistai — po katedra esantį rūsį, bet kažkokdėl tos patalpos
Ne vienam iš mūsų dažnai kyla noras bent penkiomis va landomis pailginti parą. Tam, kad galėtum suspėti perskaityti daugelį knygų, pasiruošti semi narui, neapleisti visuomeninių pareigų, normaliai išsimiegoti bei pavalgyti ir nors truputį pa simėgauti laisvalaikiu.. . Arba reikia persiplėšti pusiau. Betgi nei viena, nei kita nėra įmano ma. . . Mano pašnekovas, chemijos fakulteto trečiakursis Linas Pa degimas panašioms mintims ir pritaria, ir ne. Jis — fakulteto komjaunimo organizacijos sek retorius ir, be to, Lenino sti pendininkas. . — Linai, — klausiu, — kaip sutikai žinią, kad gausi Lenino stipendiją? — Tai kad dar negavau. . O jeigu rimtai, tai supratau, kad man tenka didelė atsakomybė už savo žinias, kad ateity rei kės dar kruopščiau dirbti ir, ži noma, būti pavyzdžiu savo draugams. — Nors ir mokaisi penketais, bet, be abejo, turi savo mėgs tamą ar nemėgstamą discipliną? — Mano specialybė — bioorganinė chemija, t. y. mokslas apie cheminius procesus gyva me organizme. Ji labiausiai ir patinka. Na, o humanitariniai mokslai man visada sekėsi pras čiau, Kaip sakoma — kiekvie
nam savos rogės. — Kaipgi su sekretoriaus dar bu susitvarkai? Juk čia taipogi tenka gerokai prakaito išlieti. Čia įsiterpė Lino kolegė, sė dėjusi už gretimo stalo (pokal bis vyko komjaunimo komitete): — Geras sekretorius, nieko neprikiši. Ir organizuotas, ir veiklus. Sumaniai vadovauja (ne tik vadovauja, bet ir pats dirba). Todėl mes visada juo pasitikim, o jis mumis. — Geras komitetas šiemet, — pridūrė Linas. — Kartu visas problemas išsprendžiame. Viena opiausių problemų, turbūt, stu dentų laisvalaikis (vis dar kar tais pasitaikantis — aut.). Tad sugalvojome išdalinti tokias an ketas — kas pageidauja folklo rinio ansamblio, orkestro, cho ro, mėgėjiško teatro, ar šiaip kokio klubo, kas savo pasiūly mų turėtų. .. Dabar laukiame, kada jas mums atspausdins... Atsikvėpęs Linas nelaukia ma no klausimų, o kalba toliau: — Mano darbo trūkumas, — kad netenka su grupės draugais važiuoti į SSB ir kitokias talkas. Štai vasarą buvau tik aplankyti jų, o pats „ariau" Universitete. Taip, taip, darbo buvo — kad oho! Ir ne prie popierių, o sta tėm, mūrijom kaip bitelės. Pokalbiui artėjant į pabaigą, (nukelta į 2 psl.)
3 Tarybini* studentas
KOMJAUNIMO KONFERENCIJĄ PASITINKANT VU komjaunimo organizacijoje — 9137 komjaunuoliai. 77 kom jaunuoliško amžiaus žmonės yra TSKP nariai arba kandidatai j TSKP narius. Universitete yra 418 komjaunimo organizacijų su pir minių teisėmis (t. y. akademinių grupių komjaunimo organizacijų), 17 darbuotojų komjaunimo orga nizacijų). Mūsų organizacija —■ viena didžiausių respublikoje. Jos veiklai vadovauja VU komjauni mo komitetas, fakultetų komjau nimo komitetai. Džiugu, kad daug komjaunimo organizacijos narių aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, meno saviveikloje, spor tinėse varžybose. Ypač daug triūso įdedama ruošiantis profe sinėms šventėms, internacionali-
nės draugystėms dienoms, Sąjun ginio žygio tarybinės liaudies re voliucinėmis, kovų ir darbo šlo vės vietomis universitetiniam są skrydžiui. Deja, nėra namų be dūmų. Yra ir tokių komjaunuolių, kurie tik moka nario mokestį. O visa kita — ne jų reikalas. Te gu kas nors kitas jiems organi zuoja šventes, poilsio vakarus, turistinius žygius, sportines var žybas ir pan. Galbūt ir ateisim pasižiūrėti. Galbūt... Yra ir tokių, kurie geriau pa sėdės alaus bare, restorane, o ne padės organizuoti renginius fakultete. Dažnokai mums tenka susitikti su jais VU komjaunimo komiteto posėdžiuose. Per ata skaitinį laikotarpį svarstėme 226
personalines bylas: asmens do kumentų nesaugojimas — 107; alkoholinių gėrimų vartojimas — 74, akademinės drausmės laužy mas — 17; dokumentų padirbi mas, vagystės — 7; pareigų ne atlikimas — 11; įskaitos nesusitvarkymas ar nario mokesčio nemokėjimas — 6; politinis ne subrendimas — 4. Pateikti skaičiai rodo fakultetų ir Universiteto komjaunimo ko mitetų principingą požiūrį į nu sižengėlius. Antra vertus svarsty mai, personalinių bylų paruoši mas atima daug laiko. Tuo tarpu drausmingas komjaunuolių elgesys leistų jį faupyti ir tikslingiau organizuojant komipanaudoti tetų darbą, komjaunuolišką veiklą.
„Ne taip viskas paprasta (atkelta ii 1 psl.)
dirsteliu į Lino užrašų sąsiuvi nį. Matau: netrumpos formulės, įvairūs grafikai, schemos. Pava dinimai — iki galo perskaitęs, pradžią užmiršti. Ne taip viskas paprasta, kaip iš Lino žodžių at rodo. Paprašiau ką nors papasakoti apie save. Bet ne taip lengva
GAMYBINĖ PRAKTIKA
Savęs išbandymas Kartais dar pasitaiko išgirsti: „Koks skirtumas, kokią specialy bę pasirinkti, svarbu baigti aukš tąją (jeigu dar pavyksta įstoti j Universitetą, tai ir visai gerai — čia prestižo reikalas), svarbu dip lomas, o dirbti galėsi nebūtinai pagal savo specialybę.'" Baisoka pagalvojus, kad tokie žmonės neturi jokio tikslo, jo kio domėjimosi kuo nors, kas miela ir artima. Pakalbėjus su penktakursėmis žurnalistėmis Kristina Sprindžiū naite ir Jolanta Kalinauskaite, to pasakyti negalėjau. Merginos dabar atlieka gamybinę praktiką. Kristina — radijo, o Jolanta — televizijos specializantė. Apie žurnalistiką Kristina svajojusi jau seniai, o būdama pirmakurse neabejojo, kad bus radijo specializantė. — Po trečio kurso, atliekant gamybinę praktiką, įrašinėti savo balsą nebuvo naujiena, — prisi-
įėjimo komisija. Ji organizavo reidus į paskaitas, viešai skelbė apie paskaitų praleidinėjimus". (Iš MAK pirmininko Ulpio pasi sakymo: ,.MAK veikla „ėjo vėž lio žingsniu". Dokumentacija netvarkoma visus metus"). „VPP atestacija parodė, kad studentai aktyviai dalyvauja vidar suomeniniame darbe. Bet nemaža studentų, turinčių formalius įsipareigojimus", (Prisiminkime buvusį MAK pirminin ką K. Vaičiūną. Nors ir buvo at leistas iš pareigų už visišką jų nevykdymą, bet per VPP atesta ciją buvo atestuotas. VU kom jaunimo komiteto nariams taip ir nepavyko apsilankyti nė viena me fakulteto akademinės grupės susirinkime, susitikti su aktyvu). „Atsakingas už karinį-patriotinį sektorių, ruošė medžiagą sten dams karine-patriotine tema. Gal tik reikėtų, kad straipsnius rašytų vaikinai, atitarnavę Tarybinėje Armijoje". (Net neužsiminta apie tai, kad fakulteto komanda nedalyvavo X VU sąskrydyje, nė viename iš konkursų, o juk tai pagrindinis karinio-patriotinio sektoriaus darbas). „Kalbant apie organizacinį dar bą, reikia pažymėti, kad turi . būti tobulinamas darbo planavi mas" (o apie tai, kad dokumen tacija visai netvarkoma nei kom jaunimo komitete, nei akademi nėse grupėse — nė žodžio). Užteks šių pavyzdžių. Jau Ir iš jų akivaizdžiai matyti, kad
mena ji, — ne kartą teko tai daryti besimokant mokyk loje. Gerai viską apgalvojus nu sprendžiau: radijas ir niekas daugiau. Greit pralėkė keturi metai. Ir štai jau vėl praktika — paskutinioji. — Palyginus šią praktiką su ankstesniąja, — sako Kristina, — jaučiu skirtumą. Dabar sunkiau — reikalaujama savarankiško darbo, prasidedančio laidų planavimu ir užsibaigiančio buhalterine doku mentacija. Labai neįdomi ta „po pierinė dalis", bet gerai tai, kad mane jau praktikos metu laiko lygiateise darbuotoja. Kokių dar sunkumų teko patirti ir, žinoma, iš to pasimokyti? Pavyzdžiui, kad ir, atrodo, maža smulkmena — nutrūksta mikrofono laidelis, ne bus kontakto — laida nepavyks ta, jos nebeįrašysi. Todėl ne tik reikia, bet ir būtina įvaldyti techniką. — O kaip sekasi bendrauti su žmonėmis? Kristina nusišypso: — Dažnai teko išgirsti iš užkalbintųjų: „Na, ką jūs, aš nemoku kalbėti", „mano balsas netinka"... Tada, žinoma, nebūda vo linksma ir stengdavais kaip begalėdamas pakalbinti žmogų, jį įkalbinėti, imtis kartais net gud rybių (mikrofoną tekdavo ir po stalu pakišti). Prakalbinti žmogų,
sekretorius ataskaitiniame pranešime tik atpasakojo tai, kas (galbūt) buvo daroma, Ne kartą jis rėmėsi partijos, vyriau sybės, VLKJS ir LLKJS CK doku mentais, pabrėžiančiais žodžių ir darbų vienybę, būtinumu didinti organizacijos savarankiškumą. Bet ar ne geriau buvo tiesiai ir sąžiningai prisipažinti, kad fa kulteto komjaunimo komitetas praktiškai nieko nedirbo, kad sekretorius nesugebėjo vado vauti fakulteto komjaunimo or ganizacijai! Tai patvirtina ir tas faktas, kad jam per praėjusius mokslo metus už blogą vadova vimą komjaunimo organizacijai du kartus VU komjaunimo komi tetas kėlė personalines bylas — vienintelis atvejis VU komjauni mo organizacijos istorijoje. Kalbama, kovojame su forma lizmu, pasyvumu, o rezultatų — praktiškai jokių. Apie kokį prin cipingumą galime kalbėti, kai ir pats sekretorius (!) po savo pranešimo, ir visi kiti pasisakę komjaunuoliai kalbėjo ne apie problemas, nereiškė kritinių pas tabų, o palietė tik tai, kas padaryta. Tuo tarpu padaryta la bai mažai. Norėtųsi tikėti, kad naujam GF komjaunimo komitetui pavyks pasiekti žodžių ir darbų vienybę.
Gintas MANIUSIS LLKJS VU komjau nimo sekretoriaus pavaduotojas
surasti tiesiausią kelią j jo šir dį, manau svarbiausia. Pirmomis praktikos dienomis nelabai jauku būdavo eiti j studiją — balsas ne savas, užsikirsdavau kas antras žodis. O dabar kas kita. Labai pravertė radijo technikos paskai tos, įgytos Universitete. Ir ne tik čia reikia būti „pasikausčius Neįsivaizduoju, kaip gali žurna listas bendrauti su sportininku, mediku nieko nenutuokdamas šio se srityse. O ką jau kalbėti apie dalyvavimą pokalbyje. Praktiškai įsitikinau, kad visapusiškas išpru simas žurnalistui būtinas. Tuoj pa sibaigs praktika, truputis mokslo, valstybiniai egzaminai, diplominio darbo gynimas ir.. . viskas — studijos baigtos. — O kur toliau? — paklausiu Kristiną. — Norėčiau pasilikti vaikų ir jaunimo redakcijoje, kur atlikau praktiką prieš porą metų ir dabar. Pažįstamas kolektyvas, pažjstami darbuotojai. Apie žurnalistiką seniai svajojusi ir Jolanta. — Tačiau specializuotis buvo galima ne tik televizijoje? Kodėl pasirinkote televiziją? — Norėjau tai, ko nebuvau dar patyrusi. Traukė nežinomybė — o žengti j nežinomybę be ga-
(nukelta į 3 psl.)
žodį ištraukti. — Fotografuoju, mėginu ir spalvotas nuotraukas daryti, Žai. džiu šachmatais. Turiu šunį. Daugiau nebeklausinėįu. Juk apie žmogų gali daug pasakyti jo darbai, jeigu jie akivaizdūs sąžiningai atlikti — tokie kaip Lino. Živllė JUKNEVICI0T6 Valdo VILŪNO nuofr.
KLAUSIMAI KOMJAUNIMO AKTYVISTUI
ATITIKTI LAIKMEČIO REIKALAVIMUS
KAI ŽODŽIAI SKIRIASI NUO DARBŲ 5. m. spalio 22 d. GF komjau nuoliai susirinko į XVIII fakulteto komjaunimo organizacijos atastinę-rinkiminę konferenciją. Pa kalbėti iš tiesų reikėjo daug apie ką. Keletas faktų: 1986 m. balandžio 24 d. VU komjaunimo komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas „GF komjaunimo organizacijos dar bas, vykdant TSKP CK nutarimą „Gerinti partinį vadovavimą kom jaunimu) ir didinti jo vaidmenį ko munistiškai auklėjant jaunimą". Buvo nutarta GF komjaunimo komiteto darbą vertinti nepaten kinamai, komitetas įpareigotas im tis konkrečių priemonių padėčiai Ištaisyti. Sekretoriaus pavaduoto jui akademiniam darbui K. Vai čiūnui už pareigų neatlikimą pa reikštas griežtas papeikimas su įrašymu į asmens dokumentus ir jis atleistas iš užimamų pareigų. 1986 m. rugsėjo 18 d. posė dyje svarstyta, kaip vykdomas nutarimas minėtu klausimu. Buvo konstatuota, kad jokio pasikeiti mo GF komjaunimo komiteto veikloje nėra. GF komjaunuoliai vieninteliai nedalyvavo sąjunginio žygio VU X sąskrydyje. Vieninteliai, nedalyvavę pirma kursių viktorinoje — GF atstovai. Nuo vasario mėn. GF sektorių vadovų nebuvo 23 iš 31 akty vo mokymų. Iš ataskaitinio pranešimo: „Neblogai dirbo mokymo-auk-
U ■■■
į klausimus atsako medicinos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius Rimantas STUKAS
I I I
1. Kokios aktualiausios Jūsų darbo problemos! Kaip bandote jas spręsti! | Aktualiausia — medicinos faI kulfeto komjaunimo komitetui ir I man, kaip komjaunimo komifelo I sekretoriui, kylanti problema — I studentų visuomeninio aktyvumo I didinimas, formalizmo išgyvendiI nimas komjaunimo organizacijos I darbe, visų komjaunimo grandžių vaidmens, autoriteto ir kovingu mo kėlimas, siekimas, kad visi komjaunuoliai suvoktų persitvar kymo esmę ir būtinumą. 2. Ar daug paramos susilaukiate iš komiteto narių, fakulteto kom jaunuolių! Fakulteto komjaunimo komiteto nariai — mano didžiausia ir tik rai patikima atrama. Aš tikiu jais, jie tiki manimi, — galbūt tai pa deda mums rasti bendrą kalbą. Tarp fakulteto komjaunuolių yra nemažas būrys aktyvių visuome nininkų, randančių laiko ir moks lui, ir komjaunuoliškai veiklai, sa vo pareigas atliekančių noriai ir sąžiningai. Tačiau yra tokių, ku rie j komjaunimą žiūri iš vartoto jiškų pozicijų, vengia visuomeni nio darbo. Tai, žinoma, ir fakul teto komjaunimo komiteto darbo trūkumas, kurį kuo greičiau rei kia ištaisyti. 3. Kaip, Jūsų nuomone, būtų gali ma suaktyvinti komjaunuolišką veiklą fakultete! Kokį vaidmenį čia turėtų vaidinti grupės kom jaunimo organizacija! Norint suaktyvinti komjaunuolišką veiklą fakultete, reikia šį darbą pradėti nuo akademinės grupės. Tik išsprendus problemas grupės mastu, bus galima iškylančias problemas sėkmingai spręsti spe cialybės, kurso ir viso fakulteto mastu. Šio klausimo sprendimas labai priklauso nuo grupės kom reiklumo jaunimo sekretoriaus sau, draugams, nuo jo principingurno ir, svarbiausia, autoriteto tarp grupės draugų. 4. Koks Jūsų nuomone, turėtų būti komjaunimo organizacijos (grupės, fakulteto) vadovo vaid muo! Komjaunimo organizacijos vado vas turi būti lyderis tarp draugų, tačiau, deja, ne visada taip yra. 5. Koks jūsų komjaunimo komi teto indėlis organizuojant stu dentų laisvalaikį! Studentų laisvalaikio organizavi mu susirūpinusios visos medici nos fakulteto studentų visuome ninės organizacijos. Mūsų kultū ros klubas — geriausias Uni versitete. Kuo daugiau studentų stengiamės įtraukti j sportinę veiklą, ir jie mūsų neapvilia. Me dicinos fakulteto sportininkai Universitete pirmauja. Daugiau kaip pusė fakulteto studentų — aktyvūs SMD nariai. Jie laisva laikį praleidžia gilindami savo
žinias vienoje ar kitoje medici nos mokslo srityje. Džiaugiamės tradicija tapusia „Medikų šven te", kurią organizuojant stengia mės įtraukti kuo daugiau fakulte to studentų. Nežiūrint to, studen tų laisvalaikio organizavimo problema išlieka aktuali. 6. Kaip fakultete organizuotas aktyvo mokymas! Kokią naudą jis duoda! Ką būtų galima pato bulinti! Fakultete aktyvo mokymas vyk domas sistemingai — du kartus per mėnesį. Tai mums labai pa deda organizuoti komjaunimo veiklą. Galbūt reikėtų dažniau j pagalbą kviestis žmones, turin čius ilgametę šio darbo patirtį. Jų patarimai bei pasiūlymai mums labai naudingi ir reikalingi. 7. Kaip turėtų vykti bendradar biavimas su dekanatu, partiniu biuru, studentų profsąjungos ko mitetu! Tik nuolat bendradarbiaujant fa l kulteto komjaunimo komitetui su I dekanatu ir studentų profsąjun-l gos komitetu galima suakfyvinfil komjaunuolišką veiklą. Tai —I mūsų visų bendras reikalas. 8. Kokios paramos pageidautu-l mėtė iš Universiteto komjaunimo komiteto! Iš Universiteto komjaunimo ko-i mitefo pageidautumej daugiau metodinės rmedžiagos įvairiais komjaunuoliškos veiklos klausimals, 9. Kokių permainų lauktumėte i! XXIX Universiteto komjaunimo organizacijos ataskaitinės-rinkiminės konferencijos! XXIX Universiteto komjaunimo organizacijos af askaif inė-rinkirm nė konferencija vyksta labai a sakingu momentu, kuomet kom-l jaunimo organizacijos persitvar I ko naujam darbui. Partija kom-l jaunimui iškėlė uždavinį — I esmės padidinti idėjinio-doro I vinio aukėjimo efektyvumą I kia pasiekti, kad kiekvienas kom jaunuolis suvoktų mūsų nio etapo esmę, aktualumą- b. tikslą pasieksime tik tada, a mūsų darbas bus konkretus, atv.iras ir| atitrūkęs nuo praktikos, p. • •_ darbe dad jfikinanfis. Komjaunimo daug pasenusių veiklos formų '' metodų. Tikime, kad konferenc ja vyks kritikos, savikritikos, dalykiškumo atmosferoje, kritiškas požiūris į darbo sti į nuveiktą darbą leis afsikra pasenusių stereotipų, atrasti įtvirtinti tai, kas atitiktų lall<nl® čio reikalavimus, jaunimo in resus, Valdo VILŪNO nuotr-
j
j
3 Tarybini! studentas
GAMYBINĖ
praktika
Savęs išbandymas (atkelta iš 2 psl.)
|o įdomu. Laikraštyje bendradar biauta mokyklos laikais, — sako Jolanta, — darbas jau žinomas. 0 dabar dirbdama televizijoje, vaikų ir jaunimo redakcijoje, pa mažu imu pažinti tų nežinomy bę. Galiu pasigirti — praktikę atlikti man sekasi. Nors be sun kumų nepraeina nė viena diena. Galvoti apie tai, kaip rašyti, nė ra kada. Iškart sugalvotų laidai tekstų spausdinu mašinėle. Di džiulis dinamiškumas. — Kų davė gamybinė prakti ka? — Sutinki be galo daug žmo nių, pamatai: vieni palankūs tau, nuoširdžiai trokštantys padėti, ki
|$ KULTŪROS ISTORIJOS
„BIRUTEI“-80 šiemet lapkričio 6 dienų su kanka 80 metų, kai Vilniuje bu vo pastatyta pirmoji nacionalinė lietuvių opera „Birutė". Jų su kūrė kompozitorius Mikas Pet rauskas, libretų parašė G. Land sbergis-Žemkalnis (jis buvo ir režisierius), pagrindinį vaidmenį atliko Marija Piaseckaitė-šlapellenė. Tarp aktorių buvo A. Žmuidzinavičius, G. LandsbergisŽemkalnis, E. Gališauskaitė-Jurėnienė, Kipras Petrauskas. Pirmoji Birutė visada myli ma ir gerbiama, jos atsiminimai publikuoti spaudoje, LTSR Vals tybinis Akademinis Operos ir Baleto teatras kas 5 metai ren gia minėjimus pirmajai nacionali nei lietuvių operai atminti, juose M. Šlapelienė dalyvavo iki sa vo amžiaus pabaigos. Čia nesiimama spręsti istori nės „Birutės" reikšmės ir jos vietos mūsų kultūros raidoje, tai mokslininkų ir tyrinėtojų darbas. M. Šlapelienės ir jos vyro dak taro J. šlapelio vardai užima ats kirų ir svarbių vietų lietuvių švietimo ir kultūros istorijoje. Nuo 1906 metų iki pat II pasau linio karo Vilniuje veikė M. Šla pelienės knygynas. O tai nebu vo lengvas darbas, ypač lenkų Ponų okupuotame Vilniaus kraš te. Pirmosios Birutės vardų M. 51aPelienė mėgo ir juo didžiavosi, tai atspindi ir laiškai, užrašai ant lotografijų, atsiminimai. Didžioji dalis tų užrašų spausdinta, saky*°s kalbos įvairių jubiliejų pro9omis teatre ir kitur. Jai, visų 9T*enimų pragyvenusiai Vilniuje, P’žinojusiai daugelį mokslo ir meno žmonių (suvesdavo vis fas Pits knygynas), norėjosi išsaugo!'■ perduoti mums tai, kas jau Praeityje, ko gal niekas kitas ne šalęs padaryti. Universiteto mokslinės biblio’kos rankraščių skyriuje saugo"’4s Marijos Piaseckaitės-Slape'enės fondas, kurio įdomi ir 'a,ri medžiaga domina ne vieM tyrinėtojų. Sjvo atėjimų į teatro scenų - Šlapelienė apibūdina taip: -Nuo 1898 metų aš dalyvavau
vakaronė
ti labiau užsisklendę. Dabar įsiti kinau, kad didžiausia šventė — tai studijos Universitete. O stu dijos — tai pasiruošimas darbui. — Kas, atrodo, svarbiausia dir bant televizijoje? — Svarbiausia — humaniška, etiška tavo pozicija, kad tavimi pasitikėtų žmonės. Galėčiau pa lyginti tai su aisbergu, — pagal vojusi ištaria mergina, — švari ir graži turi būti ne tik matoma jo pusė, kurių išvysta žmonės, bet nesutepta, ko gero, dar šva resnė turi būti nematoma aisber go dalis. Reikia mokėti bendrau ti su žmonėmis, mokėti jiems at leisti, jei nebūtų atleidimo — ne būtų ir sugyvenimo. — Ar per praktikų buvo kas nors tokio, kas paliko pėdsakų tolimesniam gyvenimui? — Taip. Praktika įskiepijo su pratimų (jo dar neturėjau), kad dabar ir vėliau dirbdama jau siuosi sukūryje gyvenimo įvykių, kuriuos reikės . suprasti ir nu šviesti. Ir visa tai — žmonėms.
Asta MACKEVIČIŪTĖ Žurnalistikos spec. studentė įvairiose saviveiklose. Turėjau gerų, stiprų- ir palavintų balsųsopranų". Dainavusi įvairiuose bažnytiniuose choruose, kur bu vusi solistė. Vilniaus lietuviai amžiaus pra džioje ėmė rengti įvairius vaka rus, vaidinimus, koncertus, ku riuose dalyvaudavo ir Marija Piaseckaitė: „1902 m. buvo lie tuvių suruoštas pirmasis pusiau viešas šokių ir dainų vakaras, pavadintas „arbatvakaru". Buvo tai privačiuose namuose gan skaitlingas lietuvių choras. Tenai aš, dalyvaudama chore ir šo kiuose, pamačiau dvi moteris su tautiniais drabužiais". (F119— 271). įsižiūrėjusi pasisiuvo kiklikų, marškinius, prijuostę. Su tais pa čiais rūbais M. Šlapelienė vaidi no ir dainavo pirmojoje, 1906 m. pastatytoje, M. Petrausko operoje „Birutė". Drabužius ji išsaugojo ir padovanojo Krašto tyros muziejui. Prieš „Birutę" M. Šlapelienė jau buvo vaidinusi spektaklyjekomedijoje „Amerika pirtyje", M. Petrausko pastatytoje ope retėje „Kaminkrėtys ir malūni ninkas". Po 1906 metų vasaros M. Pet rauskas organizuoja artistus, chorų ir privačiuose butuose rengia pastatymui „Birutę" — romantizuotų istorinę operų. 1906 m. lapkričio 6 d. (spalio 24 d.) K. Petrausko ir A. Kazėno var du gaunamas leidimas. Spektak lis įvyko Miesto salėje (dabarti nėje Filharmonijoje) su dideliu pasisekimu. Gaila, nebuvo gali ma fotografuoti, personažai liko neįamžinti: buvo neramūs laikai, šalyje vyko revoliucija, M. Pet rauskas Vilniuje gyveno svetima pavarde, o netrukus išvyko į už sienį. Tačiau M. Šlapelienė nusi fotografavo su tautiniais rūbaistokių jų, pirmųjų Birutę, ir įsi vaizduojame. Dabar Lietuvoje netrūksta pro fesionalių solistų, atlikėjų, bet vi si jie lenkia galvas prieš pirmo sios nacionalinės operos kūrė jus. Rankraščių skyriuje esanti M. Šlapelienės fondo medžiaga byloja apie juos fotografijomis, laiškais, dokumentais, jos pačios užrašytomis mintimis. Irena PLEČKAITYTĖ VVU MB darbuotoja
Prienuose
buvo spalio 18 dienų. Entu!|astingiausi „Ramuvos" klubo ''aštotyrininkai nekantraudami lnLosi autobusų stotyje. Tų šešJ’dienj, kaip ir dažnų savaitgabuvome pakviesti į mokyklinę 'akaronę. Kokie vaikai mūsų lau<a, kaip pasiseks, ar norės šok
ti ir dainuoti? — galėjome tik spėti. Riedėjo autobusas rudens spalvomis pasipuošusiais Lietuvos laukais, kol sustojo Prienuose. Tada tai pasipylėme iš autobuso, kas su armonika Monika, kas su smuiku Zigfridu, kitų kojos pa čios kilnotis norėjo ir lūpos dai
STUDENTŲ MOKSLINIS DARBAS IR SMD Studentų mokslinis darbas yra svarbi sųlyga geram specialistui paruošti. Noriu pabrėžti: svarbi sųlyga bet ne būtina. Universi tetas nestato sau uždavinio ruoš ti mokslininkus, bet daug jo aukėtinių tapo žymiais mokslinin kais. Su mokslinio darbo elemen tais supažindinami visi studen tai. Žemesniuose kursuose jie mokomi derinti privalomus užsi ėmimus su savarankiškais tyrinė jimais, naudotis moksline litera tūra, rašyti referatus, įgyja kai kurių praktinių įgūdžių. Aukštesniuose kursuose studen tai rašo ataskaitas, kursinius ir diplominius darbus, ruošia kon ferencijoms pranešimus. Jie jau plačiau naudojasi moksline lite ratūra, geriau supranta nagrinėji mo klausimo esmę, išmoksta ap rašyti savo eksperimentų rezul tatus, padaryti išvadas. Dalis stu dentų dalyvauja dėstytojų moksli niame darbe. Bet tai dar nėra tikras studento mokslinis darbas. Juk nedaug kursinių ir diplominių galima pavadinti moksliniais dar bais. Juose retai yra naujų idėjų, naujų problemų sprendimų. Ar studentas gali atlikti rimtų mokslinį darbų, ar jis gali dar studijų metu tapti mokslininku? Esu įsitikinęs — taip. Mokslo is torija rodo, kad daug naujų idėjų siūlė ir jas sprendė studentiško ar net mokyklinio amžiaus jau nuoliai. Tokių pavyzdžių, turime
TALKINOME ŽEMDIRBIAMS Į talkininkų būrį, skubantį pa dėti kolūkiečiams nuimti derlių, įsiliejo ir Universiteto mokslinės bibliotekos darbuotojai. Vienų savaitę 25 žmonių brigęda kas rytų išvykdavo į Glitiškių tarybi nio ūkio laukus. Ne vieni doro jome kopūstų derlių. Salia I— darbininkai iš „Elfos", kurčneby lių kombinato, „Audėjo" fabri ko. Bendroje talkininkų minioje buvome tik nežymi dalelė, tačiau ir mūsų rankos buvo reikalingos, pildant aruodus rudens gėrybė mis. Jau trečių darbo dienų beli ko nuimti tik 20 iš 100 ha dar žovių. Neteko darbuotis prie morkų ir pastarnokų, kuriuos su tvarkyti taip pat buvome pasiry žęGamta nepašykštėjo saulės, ku ri atnešė visiems gerų nuotaikų. Jautėme ir alkio administracijos pagalbų. Buvome aprūpinti ava lyne, apsiaustais, saugančiais nuo lietaus. Tačiau susidūrėme ir su keblumais: atrodytų, užduotis aiški — kirsti kopūstus ir krauti juos į konfeinerius. Bet pirmųjų dienų ne visiems užteko peilių. Čia suradome išeitį: vieni kirto kopūstus, kiti rinko ir krovė juos. Talkininkų daugumų sudarė moterys, todėl buvo sunku pa čioms atsinešti konfeinerius, ka dangi ūkio darbininkai nepasirū pino kuo arčiau jų privežti ir iš krauti. Nežiūrint to, visi plušėjo sųžiningai ir vykdė normas. Ypač gerai pasidarbavo J. Zapalskienė, N. Sulgienė, R. Klusovskienė, E. Remeikytė — jos per darbo die nų prikrovė 67 konteinerius. E. PETRIKAITĖ
nai vėrėsi. Vedami moksleivių skubėjome į l-ųjų vidurinę mokyklų. Prie jos durų mus pasitiko klubo vetera nai ir šios vakaronės iniciatoriai Loreta ir Arūnas Vilkai. Su daina suėjome j salę, kur mūsų laukė moksleiviai. Iš pradžių buvo gal kiek nedrųsu, bet liaudies daina, paprasta, nuoširdi greitai suarti no visus: ir mus, „ramuviš-
ir mūsų Universitete. Tik reikia duoti studentui daugiau savaran kiškumo, leisti plačiau pasireikšti jo interesams ir iniciatyvai. Jau 43-čius metus dirbu fizikos fa kultete ir stebiu vis didesnį stu dentų savarankiškumo, pasiren kant mokslinio darbo kryptį, siaurinimų. Studento interesai tampa antraeiliai. Pirmenybė teikiama katedrų, atskirų dėstytojų intere sams. Kursiniai ir diplominiai dar bai dažniausiai skirstomi taip: studentas A dirbs pas dėstytojų B, studentas C — pas dėstytojų D ir t. t., nors dažnai studentas ir nežino, kų tie dėstytojai dirba, kokie jų moksliniai interesai. Dar prieš 10 su viršum metų katedrų skelbimų lentose būdavo iškabi nami studentams siūlomų temų surašai, nurodomi temų vadovai. Studentas bent temų pasirinkti ga lėjo. Studentų moksliniam darbui stiprinti būtų tikslinga išleisti anotuotų temų, nagrinėjamų fa kultete, surašę, leisti pasirinkti temę bei kurioje katedroje, klau syti bet kurio dėstytojo skaitomų specialiųjų kursų. Nedaug studentų žino, kas yra SMD. Jie tik žino, kad yra metinės SMD konferencijos, kad leidžiamos konferencijos prog ramos, į kurias surašomi beveik visi kursiniai ir diplominiai, atliti ar dar neatlikti, darbai, kad, jei tavo pavardė pateko į prog ramų, tai nereikės ginti kursinio
darbo. Tokia masinė priemonė statistikai gera. Galima pasi džiaugti, kad beveik visi studen tai dirba mokslinį darbų, bet ar jo nenuvertiname? Pasisakančiam duodame 5—10 min., klausimų beveik nebūna, nes auditorijoje daugiausiai tik tie, kuriems dar reiks daryti pranešimų. Aš įsivaizduoju SMD kitaip. Tai turėtų būti organizacija, kuriai prikausyfų tik tie studentai, kurie domisi moksliniu darbu, aktyviai jame dalyvauja. Fakultetuose turėtų būti SMD mokslinės la boratorijos, kuriose būtų spren džiamos pačių studentų keliamos problemos. Tokioje laboratori joje būtų generuojamos naujos idėjos, o ne vykdomos tradicinės katedrų temos. Čia dėstytojai būtų ne vadovai, o tik konsultan tai ar talkininkai. Universitetas turi daug žymių mokslininkų. Reikėtų, kad jie apie save grupuotų pačius ga biausius, labiausiai tinkančius moksliniam darbui studentus. SMD konferencijose reikėtų at sisakyti masiškumo. Pranešimus turėtų daryti tik tie, kurie gali pasiūlyti naujų idėjų, naujų moks linių problemų sprendimų. Prane šimus konferencijai galima at rinkti katedrų seminaruose, bū reliuose ir pan. Tikslinga būtų daryti ne katedrines, o fakulfetines SMD konferencijas. Doc. H. JONAITIS
VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO UNIVERSITETAS
'
VILNIAUS VALSTYBINIS PEDAGOGINIS INSTITUTAS
<
VILNIAUS INŽINIERINIS STATYBOS INSTITUTAS
N LIETUVOS TSR VALSTYBINIS DAILĖS INSTITUTAS $ LIETUVOS TSR VALSTYBINĖ KONSERVATORIJA 1
i
iį
RENGIA
III VILNIAUS MIESTO AUKŠTŲJŲ
MOKYKLŲ FESTIVALĮ
„Žemei—taiką, žmonėms—draugystę“ 1986.11.13 19.00 vai. Vilniaus aukštųjų mokyklų rektoratų fo rumas — VISI Centrinių rūmų 3 auditorijoje 1986.11.13 19.00 vai. Bendri au kštųjų mokyklų sporto klubų renginiai — VVPI sporto salė
je
1986.11.10. 19.00 vai. Festivalio atidarymas — „Pergalės" kinoteatre
1986 11.10—1986.11.23 fotodarbų
Studentų
paroda — „Pergalės"
ktnoteatre
1986.11.13. 19.00 vai. Studentų chorų jungtinis koncertas — Konservatorijos Aktų salėje 1986.11.13. 19.00
vai.
Turistų
klubų vakaras — VVU kavinė
je
1986.11.10—1986 11.17. teatro savaitė — VVU
Studentų
1986.11.15. 16.00 vai. Studentiš
Kiemo
kos dainos festivalis — VVU, JK-1 auditorijoje
A
teatre TR.
’S
-t
1
1986.11.11. 19.00 vai. Jaunimo muzikos koncertas — VVU Di džiojoje Auloje 1986.11.11. 19.00 vai.
Jaunimo
muzikos koncertas — VVU Di džiojoje Auloje
kius", ir mokinius bei jų mokyto jus. O paskui prasidėjo: daina po dainos, ratelis po ratelio, šo kis po šokio. Moksleivių ir ra ginti nereikėjo. Jei mes nesu skubdavome šokti ar dainų už vesti, moksleiviai patys imdavosi iniciatyvos. Kai sukaitome ir pa vargome, kandome sūrio, raga vome bulvių su kųsfiniu, gaivinomės gira. Tiek visko buvo ant
1986.11.15. 19.00 vai. Folklorinių ansamblių vakaras — VVPI Ak
tų salėje 1986.11.16. 20.00 vai.
Festivalio
uždarymas — VRM Kultūros Ir
sporto rūmuose
mokinių paruoštų stalų. Greitai prabėgo laikas, štai jau Artūras Judžentis atsisveikinimo kalbų berėžiųs. O moksleiviai vis ne išleidžia. Jie taip dar norėtų šok ti ir dainuoti. Bet „vėlus, vėlus vėlus vakarėlis"... Jolanta RIMASAUSKAITĖ Birutė ČERNAITĖ Lietuvių k. ir lit. II k. studentės
4 Tarybinis studentas
PSICHOLOGAS PATARIA
PATIK SAU—PATIKSI KITIEMS
Nemaža dalis žmonių, kaip rodo psichologinių tyrimų re zultatai, patiria bendravimo sun kumų. Jie kyla dėl nepakanka mo pasitikėjimo savimi gyveni miškose situacijose. Bendravimo sunkumų kyla jr jaunimui. Dėl to kankinasi ir kai kurie mūsų studentai. Apklausa parodė, kad jie dažniausiai elgiasi droviai, nepasitiki savimi. Ar galima nugalėti drovumų ir išsiugdyti pasitikėjimų savimi? Kas tai yra — pasitikėjimas sa vimi? Amerikiečių psichologai žmo na ir vyras Baueriai (5. A. ir G. H. Bower) pasitikėjimu savi mi laiko išmoktų principų ir bendravimo įgūdžių visumų. Tai sugebėjimas išreikšti savo tei ses, planuoti savo elgesį, pasi rinkti tinkamiausių veikimo bū dų, apginti savo teises ir kt. Ta čiau pirmiausia žmogus turi tvir. tai jsisųmoninti, kad jis turi tei sę pasitikėti savimi. Todėl tie, kurie jaučia, jog pasitikėjimo
trūksta, gali jo įgyti vadovauda miesi specialiais pratimais ir tai syklėmis. Nereikia baimintis, jog šios pratybos kuriam laikui malonų ir tylų žmogų pavers tik apie savo galvojančiu stačioku. Taip jis gina savo teises, nors ankstesnis tylus jo pasyvumas labai patiko. gal kai kuriems Kiekvienas žmogus turi teisę gintis, kai jis žeminamas arba iš naudojamas. Ar žmogų skriaudžia tik ap linkiniai? Pasirodo, kad jis pats save skriaudžia ir kankina labiau nei aplinkiniai: daugiausia piktų ir paniekinančių žodžių jis išgirsta iš savęs, o ne iš kitų. Kad neniekintumei savęs, reikia pasiti kėti savimi. O tai lemia savęs suvokimas. Todėl nebijokite ieš koti savyje gerų bruožų, nors ir neryškių, dažniau juos prisimin kite. Pagirkime save už kiekvie nų malonių mintį apie save, o už neigiamų savęs vertinimų — nubauskite save. Bausmės gali
būti įvairios. Pavyzdžiui, atlikti nemalonų, bet būtinų darbų ar ba kurį laikų išbūti nuobodžio je aplinkoje. Po to pravartu pri siminti teigiamus savęs vertini mus. Taigi matote, kad laisvai ir nevaržomai elgtis reikia moky tis. O tam pasitarnaus nesudė tingi, bet įdomūs pratimai: 1. Užsirašykite ypač jus išmušančias iš vėžių frazes ir gre ta jų sugalvokite kontrafrazes. Kadangi nemalonios frazės kar tojasi, iš anksto paruošite prie šingų teiginį. 2. Komplimentus išklausykite ir sakykite nuoširdžiai. Juk daž nai tik iš drovumo prieštarauja me ir tuo lyg nubaudžiame sa kantįjį komplimentų. Tokiu atve ju geriau padėkoti už malonų žodį. Pavyzdžiui, kai draugė pa giria jūsų suknelę nesakykite, kad tai senas skuduras ar pana šiai. Abiems bus maloniau gir dėti, jog suknelė ir jums patin ka, ir su ja jaučiatės puikiai.
Dažnai už komplimentų pakanka atsidėkoti šypsena. 3. Neverta tylomis „nuryti" įžeidimų. Geriau paprašykite įžeidėjų pagrįsti bei paaiškinti savo mintį. Dažnai pasitaiko, kad j nekaltų pašnekovo teiginį reaguojame kaip j nemalonių užuominų. Dėl to kamuojamės, nors pašnekovas nieko pana šaus negalvojo. Tokiu atveju ge riau pasiteirauti, kų jis norėjo pasakyti. Atsakymas išsklaidys abejones, įsitikinsite, jog pašne kovas nėra jums priešiškas ar jūsų nemėgsta. Tai irgi laimėji mas! 4. Ginkite savo teises — ne leiskite, kad su jumis nemanda giai elgtųsi, neužleiskite žmo gaus be jūsų sutikimo į eilę prieš save ir kt. 5ios mažos per galės sustiprins pasitikėjimų sa vimi. 5. Perdaug nesifeisinkite. Juk teisinasi kaltasis. Tai ar verta būti juo? Kiekvienas turi teisę pasakyti: „elgiuosi taip todėl, kad manau, jog darau teisingai" ir nesileiskite j tolesnius aiškini mus. Žmonės dažnai vengia naujų pažinčių, nes abejoja savo pa trauklumu. Mokslininkai nusta
tė (apklausos būdu) kelis pa. trauklumo kriterijus: 1. Mes mėgstame žmones, ku. rių pagrindiniai interesai, nuo. monės ir įsitikinimai panašūs j mūsų. 2. Jie turi socialinį, intelektua linį arba kitokį gebėjimų, kurj mes vertiname. 3. Jie turi malonias ir visuo meniškai vertinamas asmenybės savybes — gerumų, sųžiningumų, tolerantiškumų. 4. Jie mėgsta mus. Žinant šiuos dėsningumus ga. įima gerokai padidinti savo su gebėjimų patikti. Tam siūloma gilinti senas pažintis, stengtis užmegzti naujas (verta prisimin ti susipažinimo frazes, pasimo kyti tęsti pokalbį, užduoti ne utralius, ne asmeninio pobūdžio klausimus), mokytis nugalėti socialinėse situacijose kylantį ne rimų. Čia išvardinti pratimai, užduo tys ir patarimai skirti žmogui pa. dėti susidoroti su iškylančiomis socialinėmis problemomis, įgyti pasitikėjimų savimi. Bet tai tik dalis priemonių, kurių dėka ga lima paįvairinti savo gyvenimų, praturtinti asmenybę ir nelikti Eglė DAŠČIORAITE
Iš KELIONIŲ SUGRįŽUS
SPORTAS
Į MUS ŽVELGIA ŠIAURĖS ELNIAS
PERGALE LENINGRADE
Turbūt nereikia nė sakyti, kad mūsų Universiteto turistai beke liaudami išraižė visų Tarybų Sųjungų, o kų jau kalbėti apie Lie tuvą! Tačiau svarbu, kad kelio nė trauktų, viliotų iš namų. Kaip mus, dvylika iš daugelio, pasi šovusių keliauti entuziastų, pa buvojusių Murmansko srityje, Laplandijoje, o lietuviškai — lapių (samių — vietos gyventojų pavadinimu) žemėje. Maršrutas nebuvo itin sunkus, bet savo jėgas išmėginti ir pa čiam išrankiausiam, pasirodo, yra kur. Mūsų žygio pradžia buvo nė vienam nežinomame Loparskoje miestelyje, esančiame be veik už pusantro šimto kilomet rų į pietus nuo Murmansko. Pir mas nelauktas įspūdis tundroje — uogų ir grybų gausybė. Ste bino ne tik jų daugybė, bet ir dydis: grybai sulig nemažu du beniu. Poliarinė diena dar vis nenorėjo užleisti savo pozicijų — temdavo tik po dvylikos, o šviesu. Neretai trečių jau vėl pažvelgę į laikrodžius nusistebėdavome — sunku buvo įpras-
ti prie tokios laiko permainos. Antrųjų žygio dienų pateko me į pelkynus. Tundra tundra: kur bepažvelgsi kupstai, kur ne kur telkšo los, vinguriuoja maži upeliukai. Šokinėdami nuo kupsto ant kupsto slinkome pirmyn. Nela bai malonu buvo jausti, kad vos tik sustojus, kojas ima traukti liūnas. Užtat koks buvo mūsų džiaugsmas, kai pamatėme prie šakyje dunksančias sopkas, — ti kėjomės, kad bent batai pra džius. Eidami vis gilyn j tundrų, kė lėmės per upeliūkščius ir dides nes upes. Kai kur tiesiog brisdavome, kai kur tekdavo pūsti guminę valtį. Ragavome ir šiau rietiškos žuvienės, kuri buvo iš virta iš raudonšonių lašišų. 5eštųjų žygio dienų pasiekėme Teriberkos upę ir, pasukę į šiau rę, ėmėme eiti jos pakrantėmis. Kelių pastojo ežerai tikrai lapiškais pavadinimais: Lopjavras, Puantenjavras, Repjavras. Prie vie no iš jų kažkas sušuko: „Žiūrėkit, elnias!" Daugelis iš mūsų pirmų
kartų gyvenime pamatėme elnių laisvėje ir dar baltų. Ilgai stebė jome jo didingų stotų ir plačia šakius ragus. Na, o kad galėčiau atskleisti visų žygio egzotikų, reikia pasakyti, kad teko išgirs ti dar vienų susižavėjusį šūksnį: „Pašvaistė! 5iaurės pašvaistė!" Ne kiekvienas turbūt galėtų pa sigirti matęs tų banguojantį dan guje šviesos srautų. Artėjant prie Barenco jūros vėl pasirodė sopkos. Ir ant vie nos, aukščiausios iš jų, mūsų va das, Fredis Radvilas, atsiduso: „Tai kaip, ar neverta dėl šito gyventi?" Tylomis pritarėme jam visi, nė nenumanydami, kad dar kartų tų patį pakartosime Barenco jūros pakrantėje, besidai rydami į dūžtančias bangas. Žygį baigėme statybininkų gy venvietėje Lodeinoje, kur pama tėme jau tikrus kalnus, o tiks liau — vertikalias akmenines sie nas. Nusimetę palengvėjusias kup rines, jau spėjusias tapti savotiška kūno dalimi, paskutinį kartų žvalgėmės į tuos gamtos sukurtus kanjonus ir liūdėjome, kad žy gis baigiasi.
Aušrinė PEČIŪRAITĖ
Dingusį studento pažymėjimų Nr. 831496, išduotų EKFF stu dentui Arvydui KURŠIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimų Nr. 840490, išduotų PF studentei Ingridai GINIOTYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimų Nr. 810622, išduotų MF studen tei Rasai BARAVYKAITEI, laiky ti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimų Nr. 840570, išduotų IF studentui Audriui BAJORINUI, laikyti ne galiojančiu.
Grupės draugai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia IF istorijos specialybės III kur so studentę Ingridą PIVORIOTĘ dėl motinos mirties.
Kiemo teatro kolektyvas nuoširdžiai užjaučia MF VI kurso studentą Gintarą SON GAILĄ dėl tėvelio mirties. Medicinos fakulteto infek cinių ligų katedros darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia do centę Ireną NARKEVIČIŪTĘ dėl tėvelio mirties.
Dvi dienas Leningrado KavgoTSRS lovo apylinkėse vyko universitetų orientacininkų var žybos. Varžybų organizatoriai nesitikėjo tokio komandų ir da lyvių skaičiaus. Į jas atvyko Leningrado, Maskvos, Saratovo, Černovcų, Udmurtijos, Rostovo prie Dono, Charkovo, Tomsko, Krasnojarsko ir Vilniaus universitetų studentai. Vyrams reikėjo įveikti 12 km, merginoms — 7 km nuotolį ir surasti 12 kontrolinių punktų, RiMūsų komandos treneris mantas Maldeikis suprato, kad ne tik varžovai, bet ir klampi. pelkėta vietovė bus sunkiai įvei kiama. Vasarų šiose vietose ka raliauja uodai ir ve|a žmogų iš savo valdų. Rudenį orientacinin kams kartais tenka bristi vos ne iki kelių per purvų, o dažnai ir išsimaudyti lediniame vandeny je, tačiau sąlygos — visiems vie nodos, visi pergalei atiduoda paskutines jėgas. Pirmąją dieną vyko komandivaržybos nunės-individualios rodyta kryptimi, o antrųjų — 3-jų etapų estafetės. Varžybų starte
SUSUMAVUS REZULTATUS Baigėsi pirmųjų kursų studen tų tarpfakultetinė spartakiada. Moterų krepšinio turnyrų laimė jo chemijos fakulteto sportinin kės. Antrųjų ir trečiųjų vietas iš kovojo medikės ir prekybininkės. Lengvosios atletikos varžybose sėkmė lydėjo EKFF merginas ir filologijos fakulteto vaikinus. Susumavus visus rezultatus pa aiškėjo, kad bendrų pirmųjų vie tų, surinkę 54 taškus, iškovojo medicinos fakulteto sportininkai. Antroje vietoje liko prekybinin kai, treti — pramonės ekonomi kos fakulteto atstovai, atsilikę
LIETUVOS TSR MA MOKSLININ KŲ ROMAI KVIEČIA Lapkričio 13 d. (ketvirtadienį) 18.30 vai. Mokslininkų rūmų go belenų salėje (Turistų 49] prane šimas „Pasakų prasmės aktualu-
išvydome daug garsių „Burevestniko" draugijos sportininkų, Dauguma tikėjosi, kad nugalėt Maskvos ir Leningrado orientacininkai, tačiau mūsų vyrai ne pabūgo savo garsių varžovų ir abi dienas šventė pergales. Var žybų favoritu tapo matematikos fakulteto pirmakursis Darius Se maška, aplenkęs visus priešinin kus ir iškovojęs pirmąją vietų. Džiaugiamės Vilniaus univer sitetų vyrų rinktinės narių, mate matikos fakulteto I k. stud. Da riaus Semaškos, fizikos fakul teto I k. stud. Edvardo Baleišio, fizikos fakulteto absolvento Ge nadijaus Jonausko ir jų trenerio Rimanto Maldeikio laimėjimu to kio aukšto rango varžybose. Gaila, kad mūsų merginos pa sirodė kukliai, užimdamos aš tuntąją vietą, todėl Universite to komandai bendroje įskaitoje teko šeštoji vieta. Pirmąją vietą iškovojo Mask vos, antrąją — Leningrado, tre čiąją — Krasnojarsko universi tetų orientacininkai.
Algirdas STANYS nuo lyderių 10 laškų. Pirmakursių spartakiada at skleidė ir didelius trūkumus. Štai į stalo teniso varžybas neatvyko net penkių fakultetų atstovai, o vyrų krepšinio turnyras, išskyrus kovas dėl pirmųjų vietų, taip nepasiekė finišo. Čia priekaišlt galimų pareikšti krepšinio var žybų organizatoriams, kurie ap'e būsimas rungtynes, pasibaigus po grupių varžyboms, informavo ti paskutinę akimirkų. Labai gaila, bet jokio aktyvu"1’ neparodė ir patys „fuksai juk be jų jaunatviško entuziar mo net ir didžiausios spartakia dos organizatorių pastangos eina veltui. R. BARAUSKAS
Korektorė M. Sabastinavičiūtė
mas dabartiniam žmogui''- p,a nešėja — LKLI vyr. moksl. ben ' B. KERBELYTĖ. Dalyvaus liaudie dainininkė, pasakų sekėja Yer° nika JANULE VIČlOTE-POYILUNIENĖ. (Lietuvių filologija msekcijos viešas renginys).
LV 16844. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2616. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re dakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61 -27-30. cCoBeTCKMfi CTyfleHTn — opraH napTKOMa, peKTopaia, KOMHTera soMCOMona, npotpKOMa opfleHoa Tpy^osoro Kpacnoro 3H«MeHM m flpysKCu HapoAOB BMnbHioccKoro yHMBepcMTeTa mm. B. Kancyuaca. BnnbHioc. PeAaKTop A. Jlunuirac. Ha amtobckom B3MKt.
Redaktorius A. LIPSTAS