1973 m. lapkričio 16 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTI
Nr. 33 (853)
NAUJAS PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETAS
ŠLOVINAM
1. Povilas BERNATAVIČIUS — sekretorius 2. Mykolas SUMINĄS — sekretoriaus pavaduotojas or ganizaciniam darbui 3. Petras SETKAUSKIS — sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui. 4. Jonas VIZBARAS — sekretoriaus pavaduotojas — liaudies kontrolės grupės pirmininkas 5. Jonas BALKEVIČIUS — atsakingas už ūkio tarybos darbą 6. Antanas BANDZAITIS — atsakingas už spaudos pla tinimą 7. Aldona BARTUSEVlClENE — atsakinga už kultūrinį darbą 8. Dmitrijus BIRIUKOVAS — atsakingas už organizaci nį darbą 9. Vytautas DAUKŠAS — atsakingas už mokslo darbą 10. Steponas IMBRASAS — komjaunimo komiteto sek retorius 11. Justinas KAROSAS — atsakingas už studentų vlsuomeninę-politinę praktiką 12. Jonas KUBILIUS — rektorius 13. Pranas KURIS — atsakingas už kuratorių darbą 14. Genovaitė RAGUOTIENĖ — atsakinga už mokymo darbą 15. Vytautas REPŠYS — atsakingas už karinį-patriotlnį ir sportinį darbą 16. Vladimiras RYBAKOVAS — atsakingas už partinį švietimą 17. Ignas ŽEBERSKIS — atsakingas už profsąjungų darba
SPALĮ,
ŠLOVINAM DARBĄ,
LAISVĘ!
NAUJAS KOMJAUNIMO UNIVERSITETO KOMITETAS
Kartu su visa šalimi, res publika džiugiai paminėjo Spalio revoliucijos 56-ąsias metines ir Universiteto ko lektyvas. I. FIŠERIO nuotraukoje: ^veltinėje Vilniaus miesto dirbančiųjų demonstracijoje žygiuoja Universiteto studen tai.
S. IMBRASAS — J. PECKAITIS — niam darbui, J. GALINAITIS — akademiniam darbui, J. BAGDONAS — niam darbui.
sekretorius, sekretoriaus
pavaduotojas ideologi
sekretoriaus pavaduotojas mokslo — sekretoriaus pavaduotojas organizaci
IDEOLOGINIO DARBO SKYRIUS
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO XIX KONFERENCIJA
Keičiasi metai ir žmonės, 0 ji, Universiteto komjaunim° organizacija, atrodo vis lokia pat nekintanti savo jaunatviškumu, savo entuzlazmu, darbais. Ankstesnių ®etų nepatyrimą ji kompensuodavo nuoširdumu, įsitikini®ų nepaperkamumu, vėliau tupėsi patirtis, atėjo ir
KALBAM APIE ŠIANDIENĄ -
GALVOJAM APIE RYTDIENĄ branda, kurią lydi jau net ir mokslinė veiklos analizė. Keičiasi metai, bet lieka ištlkimybė komunizmo idealams, lieka jaunatvė, kuri brangiausias turtas ne tik atskiram žmogui, bet ir kolektyvui, organlzacijal. Komunizmas — pasaulio jaunystė, ir jį pa statys tik jauni. Šiuos poeto
žodžius, lyg priesaiką, lyg nenugalimą tikėjimą kasdien savo didvyriškais darbais kala laiko akmenyje komjaunimas. Jam priklauso ir 7000 Universiteto studentų. Kokie jų svarbiausi darbai per pra ėjusius dvejus metus? Sunku juos visus išvardyti, ir, matyt, nevisai tikslinga. Žymiai
UNIVERSITETO partijos komitete Trečiadienį, lapkričio 14 d., ivyko partijos Universiteto komiteto posėdis. Jame buvo apsvarstytas ..Tarybinio studento" laikrašlo vaidmuo, auklėjant studentlją proletarinio intema-
cionalizmo ir tarybinio patriotlzmo dvasia. Svarstytu klausimu priimtas atitinkamas nutarimas. Jame, be kita ko, numatyta fakultetuose suda ryti korespondentų postus, toliau plėsti bendradarbiavi-
iną su giminingų universitetų laikraščių įedakcijomis, įsteigti laikraštyje teisinių žinių propagandos skyrelį. Partlnis ir komjaunimo aktyvas įpareigotas aktyviau bendradarbiautl „Tarybiniame stu-
aktualesnis yra komjaunimo organizacijos veiklos probleminis nagrinėjimas. Kaip tik tokia kryptimi ir dirbo Universiteto komjaunimo XIX konferencija (1973.X.27).
Mintis, pareikštas konferencijoje, trumpai išdėstome 2 ir 3 puslapiuose.
dente", TSKP istorijos bei Filosofijos istorijos ir ateiz mo katedros kartu su laik raščio redakcija — dažniau skelbti laikraštyje publicistinius propagandinius straips nius proletarinio internacionalizmo ir tarybinio patriotizmo, materialistinės pasaulėžiūros klausimais.
R. BRADELYTE (MMF UI k.) — atsakinga už kultūrinį — masinį darbą, A. ČIURLYS (TF III k.) — atsakingas už ideologinį darbą bendrabučiuose, F. DŽIAUTAS (IF II k.) — atsakingas už agitacinį — propagandinį darbą, R. JANUŠKEVIČIUS (MMF III k.) — atsakingas už šefavimo darbą, A. RIMANTAS (MF IV k.) — atsakingas už internacio nalinį darbą, J. SIJAVlClUS (FAF dėst.) — atsakingas už politinį — auklėjamąjį darbą, S. VAITKUS (TF III k.) — atsakingas už karinį-patriotinį ir sporto darbą. MOKSLO — AKADEMINIS SKYRIUS D. BUDREIKAITĖ (PEF II k.) — atsakinga už darbą su pirmakursiais, V. PAVLOVAS (FF I k.) — akademinio sektoriaus na rys, R. STUOKAITĖ (MF VI k.) — atsakinga už studentų mokslo tiriamąjį darbą.
ORGANIZACINIO DARBO SKYRIUS M. BLOŽĖ (IF asp.) — atsakingas už aktyvo mokymą, Z. BURNYS (IF dėst.) — atsakingas už studentų darbinį auklėjimą, N. GULBYTE (GF IV k.) — organizacinio sektoriaus narė, N. MONTVYDAITĖ (Fil. F I k.) — atsakinga už sieni nę spaudą ir vaizdinę agitaciją, G. URBONAVIČIUS PF II k.) — atsakingas už spaudos platinimą.
Universiteto pirmoji
partinė konferencija V. SUGUROVAS, FIZIKOS FAKULTETO PARTINĖS ORGANIZACIJOS SEKRETORIUS
Fakultetas turi ir trūkumų savo darbe, susiduria su tam tikrais sunkumais. Visų pir ma, daug fakulteto darbuoto jų ir katedrų per daug susivilioja moksliniu darbu daž nokai mokymo proceso są skaita. Paskutiniais dvejais metais partinio biuro moky mo komisija, kuriai vadovau ja doc. M. Mikalkevičius, de da didžiules pastangas šiai padėčiai pataisyti. Kai kurios laboratorijos ne turėjo tinkamo laboratorinių darbų aprašymo. Dekanatas dabar šiam klausimui skiria didesnį dėmesį. Padėtis gerė ja, ir šiemet darbuotojai dau giau rūpinasi dėstymo metodi ka, skaito savo pranešimus metodinėse konferencijose. Mes susiduriame taip pat su sunkumais, kurie yra susiję su fakulteto struktūra, patal pų stoka ir pan. Mūsų partinė organizacija mato kelius šiems trūkumams pašalinti ir yra pasiryžusi įveikti visus šiuos sunkumus.
Fizikos fakulteto partinė organizacija pasiekė tam tik rų laimėjimų auklėjamajame darbe, mokslo ir kituose ba ruose. Iš esmės pagerėjo mū sų komjaunimo organizacijos organizacinis darbas. Čia nuopelnas priklauso jauniems komunistams, komjaunimo va dovams S. Arlauskui ir J. Vaigauskui. Komjaunimo ak tyvas turi ir daugiau labai gerai dirbančių komjaunuo lių, vertų mūsų partinės or ganizacijos aukšto pasitikėji mo ir kuriuos mes galėtume priimti j partijos gretas. Šia kryptim mes dar galime daug padirbėti. Žymesnių laimėjimų mes pasiekėme ir moksliniame darbe. Pakanka, tur būt, pa sakyti, kad ūkiskaitinių su tarčių vykdymo mūsų fakul tete suma sudaro Universite to mokslinio tyrimo sekto riaus visų pajamų gerą pusę. Padidėjo kandidatų ir dak tarų. Akivaizdu, kad daktarų skaičius auga tų katedrų są A. JABLONSKIS, skaita, kuriose darbuotojai aktyviau ir nuolat dirba TARPFAKULTETINĖS mokslinį darbą. Tai visų pir POLITINĖS EKONOMIJOS ma pasakytina apie Puslaidi KATEDROS VEDĖJAS ninkių fizikos ir Teorinės fi Ekonominių žinių propa zikos katedras. Paskutiniais metais mūsų fakultete ryškė gandai mūsų partija skiria ja ir naujos mokslinės kryp labai didelį dėmesį. Reikia tys, kurios turi plačias per pasakyti, kad čia Universite spektyvas ir,.gryno" mokslo, to ekonomistai daug pa ir dabar dirba. ir taikymo prasme. Tokios dirbėjo komunistus domi mokslinės problemos tyrinė Tačiau jamos dabar Elektronikos ka na ir ateityje domins neiš tedroje, Molekulinės akusti spręstos problemos. O jų yra. Mano supiatimu, Universi kos laboratorijoje, o taip pat lazerinės technikos vystymo tete ekonominių žinių propa si tobulinimo ir pritaikymo gandoje žymiai aktyviau tu srityje. .Nemažai čia darbuo rėtų dalyvauti kitų specialy jasi Garška, Kietis, Piskars bių ekonomistai, kitos eko kas. nominės katedros. Universi
NUO PIRMOJO SUSIRINKIMO IKI PIRMOSIOS KONFERENCIJOS X Pirmoji partinė organi zacija, atkurta respublikos aukštosiose mokyklose poka rio metais, buvo mūsų uni versiteto (1945.V. 15). Pirmuo ju partinės organizacijos sek
įstojo j partiją J. Kairiūkštis J. Bučas, J. Vabalas-Gudaiti? X 1946 m. rugsėjo 30 d. partinio biuro nutarimu 8bdaromos keturios partinės grupės: Istorijos ir filologijos. Medicinos bei Ekonomikos fakultetuose ir Parengiamuo siuose kursuose. X 1959 m. gruodžio 16 į. įvyko ataskaitinis rinkiminis susirinkimas, kuris pirma
siškai darbą apleido katedros profsąjunginė organizacija. Vienam katedros vedėjui labai sunku vadovauti ir kontroliuoti tokios didelės ka tedros darbą. Šiuo metu pas mus užsiėmimus lanko 3900 studentų. Taigi, mūsų kated ra didesnė, negu koks fakul tetas. Trukdo ir bloga mate rialinė bazė. Tačiau tai nėra pagrindinė priežastis. Kated ros kolektyvas ir komunistai privalo aktyviai dalyvauti, sprendžiant ir įgyvendinant katedrai keliamus reikalavi mus ir prisidėti prie darbo gerinimo. Matyt, katedros va dovybė ir partinė organiza cija turėtų principingiau ir
lą. Visų pirma, tai liečia or ganizacinį darbą grupėse. Be kita ko, apie tai kalbėjo drg. V. Baltrūnas, LLKJS CK pir masis sekretorius, mūsų XIX konferencijoje. Nuo to, kaip komjaunimo aktyvas sugeba mobilizuoti grupės narius, priklauso visas grupės gyvenimas, priklauso jos veikla. Iškyla sunkumų žemesniuose kursuose, kur yra entuziazmo, tačiau labai stokojama patirties, įgūdžių. Kaip tik čia yra pati reika lingiausia ir būtiniausia mū sų vyresniųjų draugų — ko munistų, dėstytojų parama. Šiandien malonu pažymėti, jog daugelyje fakultetų jau
tetas turi aukštai kvalifikuotų E. PASKEVICIUS, ekonomistų, kurie galėtų skaityti paskaitas visomis FIZINIO AUKLĖJIMO ekonominėmis temomis. Mūsų KATEDROS PARTINĖS aukštoji mokykla galėtų še ORGANIZACIJOS SEKRETORIUS fuoti Liaudies universiteto Ekonomikos fakulteto viso Katedroje dirba didelis ko kurso paskaitų skaitymą. „Ži lektyvas — apie 40 darbuo nijos" draugija galėtų ge tojų. Jų tarpe yra 5 mokslų riau koordinuoti Universiteto kandidatai, kandidatines di lektorių darbą. sertacijas rašo dar 5 ka Tiesa, yra ir tokių, kurie tedros dėstytojai. neskaito paskaitų visuomenei. Šiais metais paruošti 5 Jie dažnai teisinasi, kad jų, girdi, „niekas nekviečia". Rei TSRS sporto meistrai ir dide kia pasižiūrėti į Universitete lis būrys pirmo bei kitų at skaitomų dalykų tematiką ir skyrių sportininkų. Gerai Uni iš karto pamatysime, kad da versiteto sportininkai, pasiro lis dėstytojų savo paskaitų dė šiemet aukštųjų mokyklų temas formuluoja taip, kad žaidynėse, mūsų krepšininpagal tokį pavadinimą niekas niekur nepakvies skaityti SPAUSDINAME KAI paskaitą. Toks dėstytojas sten KURIŲ PASISAKYMŲ giasi, kad niekas nekviestų, UNIVERSITETO PIRMOJOJE niekas netrukdytų, ir kad ga PARTINĖJE KONFERENCIJOJE lėtų užsidaręs dirbti tik savo PAGRINDINES MINTIS darbą. Mano manymu, mes visuomenei turėtume duoti truputį daugiau. Jeigu esame tos srities specialistai ir dir kės tapo respublikos čempio bame toje srityje, jeigu dar nėmis ir t. t. Buvo trūkumų, bas atliekamas su noru, gali ruošiant „PDG" ženklininkus būti pateiktas ir įdomiai, ir mūsų universitete. Jie yra iš neblogai, ir visada iš to išeis taisyti, ir šiuo metu padėtis nauda ir mums, ir kitiems. pagerėjo. Universitete iki šiol yra paruošta 1600 „PDG" Man atrodo, mes visi atskyrininkų. Aišku, čia mūsų jaučiame, kad Universitete dar laukia didelis darbas. At dirbti garbė. Bet ta garbė skiruose fakultetuose dar pa mums reiškia ir didelę at sitaiko pažeidimų, priiminė sakomybę. Partijos XXIV su jant ir apiforminant „PDG" važiavime pabrėžta, kad sta normatyvus. Kai kurie fakul tant materialinę - techninę tetai ir jų komjaunimo komi komunizmo bazę, yra ne tetai dar lėtai įsijungia į šį mažiau svarbu formuoti ko atsakingą darbą. Neaktyviai munistinį žmogų. Tam tikras normatyvus laiko Universite skaičius Universiteto darbuo to dėstytojai ir ypač komu nistai, kurie turėtų rodyti pa tojų dalyvauja įmonių, orga vyzdį kolegoms, studentams. nizacijų socialiniame planavi Mus labai jaudina dar esa me. Būtų gerai, kad Univer mi sunkumai ir trūkumai sitetas pirmasis iš aukštųjų mokomajame — sportiniame, auklėjimo darbe. Reikia pri mokyklų sudarytų perspekty sipažinti, kad šiame darbo vinį savo kolektyvo išvysty bare ne viską padarė kated ros partinė organizacija. Vi mo planą.
KALBAM APIE ŠIANDIENĄ GALVOJAM APIE RYTDIENĄ
XIX komjaunimo konferencijos darbo prezidiumas.
retoriumi Išrinktas J. Ada- 1945/1946 m. m. Ir naujų movičlus, vėliau Lietuvos studentų priėmimą. X Pirmasis ataskaitinis rin KP (b) CK Biuro patvirtintas kiminis susirinkimas įvyko Universiteto partorgu. 1946 m. kovo 18 d. Organi X 1945 m. birželio 13 d. zacijos įskaitoje tuo metu Įvyko Universiteto komunis jau buvo 31 komunistas. Su metu pirmą kartą tų susirinkimas, kuriame pir sirinkimo išrenkamas partinis biuras mą kartą atkurtoje organiza (sekretoriumi — J. Adamocijoje buvo apsvarstytas rek vičius). toriaus prof. K. Bielluko pra X Pirmi iš Universiteto nešimas apie pasiruošimą profesorių pokario metais
Būti komunistu
Mūsų komjaunimo organi zacijos daibe dar yra trūku mų, kurių pašalinimas padėtų toliau efektyvinti mūsų veik
čiama dalykinė, principinė partinių biurų, dekanatų pa rama. Sakysime, Medicinos fakultete, kur partinio biuro narys drg. Bubnys lankosi komjaunimo biuro posėdžiuo se, dalyvauja ne tik jų ren giniuose, bet ir aktyviai pa deda juos paruošti, talkinin kauja redkolegijos darbe ir pan. Tą patį galima būtų pa sakyti ir apie Gamtos fakul tetą, kur sekretorius drg. 2iliukas, komunistas drg. Ma tulevičius tikrai nuošir džiai, negailėdami savo jėgų padeda komjaunimo biurui Gerų vadovų, dalykiškų, principingų komunistų para ma komjaunuoliams yra labai reikalinga ir būtina. Partiniai biurai galėtų žymiai daugiau dėmesio skirti šiam darbui. Manau, kad tikslinga ap svarstyti vadovų darbą ne tik katedrose, bet žymiai dažniau partiniuose biuruose.
KOMJAUNIMO KOMITETAS yra paruošta metodinė me džiaga visuomeninės-politinės — DARBŲ ŠTABAS praktikos įdiegimui. Tačiau Savo pagrindiniu uždavi ir komitetas, ir fakultetų kom niu komjaunimo komitetas jaunimo biurai turėtų dau laiko studentijos auklėjimą giau dėmesio skirti praktikos Komunistų partijos ir tarybi esmės išaiškinimui ir jos įgy nės liaudies revoliucinių tra- vendinimui. Nagrinėdamas studentų Idicijų dvasia, tarybinio patIriotizmo ir proletarinio inter- auklėjamosios veiklos klausi I nacionalizmo jausmo skiepiji- mus, komjaunimo komitetas |mą, gerai žinančių savo spė savo posėdžiuose stengėsi si cialybę, sąmoningų, princi- neapsiriboti vien faktine me Ipingų, turinčių tvirtą mate- džiaga, o žymiai daugiau dė | rialistinę pasaulėžiūrą specia- mesio skirti platesnių princi | listų ugdymą. Šiam tikslui pinių išvadų priėmimui, jų kasdieninėje | tarnavo visi renginiai: vaka- paskleidimui | rai, žygiai, darbo ir poilsio komjaunimo veikloje. I stovyklos, sieninė spauda ir Komjaunimo komiteto dar | kt. bo sfera gana didelė. Paban j Toliau stiprėjo drausmė fa- dykime, remdamiesi ataskaiti I kultetų komjaunimo biuruo- niu pranešimu ir delegatų ! se, pakilo jų organizacinio pasisakymais, pažvelgti bent i darbo lygis. Sklandžiai pra- į kelias darbo sritis. i ėjo visa ataskaitinė - rinkii minė kampanija Gamtos, Ma- AR GALIMA NUSIRAMINTI, i tematikos ir mechanikos bei KAI PAŽANGUMAS VIENAS į kituose fakultetuose. ! Nors Universitete buvo GERIAUSIŲ RESPUBLIKOJE? i žengti tik pirmieji žingsniai, i įdiegiant visuomeninę-politi- .Respublikinis studentų są 1 nę praktiką, jos efektyvumas skrydis paragino didinti as I pasitvirtino: ji leido padidin meninę studentų atsakomybę ti komjaunimo organizacinės už mokymosi rezultatus. Uni .veiklos kryptingumą, atskirų versiteto komjaunimo organi i komjaunuolių atsakomybę už zacija stengėsi spręsti šiuos '■savo veiklą. Kaip pažymėjo uždavinius. Siekiant sujungti visas stu diskusijose kalbėjęs TF V k. studentas J. Pečkaitis, Uni dentų darbo formas į vieną versiteto komjaunimo komi- bendrą auklėjimo ir moky tetas čia nemažai padirbėjo, mosi procesą, keliant studen
tų pažangumą, paskelbtas jau penktas iš eilės geriau sios akademinės grupės kon kursas, rengiami pirmūnų pa sitarimai. Rektorato ir visuo meninių organizacijų bendro mis pastangomis pasiekta ne blogų rezultatų. Ataskaitiniu laikotarpiu studentų pažangu mas pakilo 5,5% ir šiuo metu viršija 90 procentų. Tačiau negalima ramiai žiūrėti į akademinio darbo rezultatus tik iš vienos pu sės. Po kiekvienos sesijos pašalinama dešimtys studen tų. Jaudina ir vidutinioku problema, kurie yra ir blogi visuomenininkai. Tačiau tenkur ši problema turėtų iškilti itin aštriai, — grupėje — re tai domimasi, svarstoma, ieš koma išeičių. Kyla ir visuomeninių dis ciplinų pažangumas (šiemet po pavasario sesijos buvo apie 97%). Tačiau, kaip pa stebėjo J. Pečkaitis, daugiau dėmesio reikėtų skirti visuo meninių mokslų seminarams Kartais pažymys neparodo marksistinės - lenininės teori jos žinojimo gilumo. Turimų visuomenės mokslų žinių su ma ne visada tampa studen tų pasaulėžiūros pagrindu ei elgesio motyvais. Specialiu disciplinų dėstytojai, dėstyda mi savo dalyką, nesukelia didelio poreikio studijuo i marksistinės-lenininės meto o.
reikliau vertinti dėstytojus, pakeisti neperspektyvius. Daugiau dėmesio skirtina darbo kontrolei, jo apskaitai ir t. t. Tam įgyvendinti šiais mokslo metais yra sudaryta nauji perspektyviniai darbo planai, kuriuose be minėtų klausimų, didelis dėmesys yra skiriamas studentų auk lėjimo, mokymo bei jų pa žangumo klausimams. Esu įsi tikinęs, kad katedros partinė organizacija gerai supranta jai keliamus uždavinius ir yra pajėgi juos išspręsti.
S. IMBRASAS, VVU KOMJAUNIMO KOMITETO SEKRETORIUS
KOMUNISTŲ SKAIČIUS J. Grigonis — 1951—1953 (ataskaitinių rinkiminių A. Šulus — 1954—1955 susirinkimų metu): K. Navickas — 1955—1957 V. Kuzmlnskls — 1957— 1945.V. — 4 1950.IV. — 112 Adamovlčius — 1945— 1959 1955.XI. — 170 J. Bielinis — 1959—1961 196O.XI. — 308 C. Kudaba — 1961—1963 Rulis — 1946—1947 1965.IX. — 391 C. Ladukas — 1963—1965 Taurinskas — 1947— 1970.VI. — 468 P. Kūris — 1965—1967 Dabar Universitete yra V. Nekrašas — 1967—1969 Simonavičlus — 1949— P. Bernatavičius — 1969 15 partinių organizacijų (di džiausios — Istorijos ir Me Lazutka — 1950—1951 — iki šiol.
dicinos fakultetų). Partinės organizacijos Iškaltoje yra 543 komunistai (515 narių ir 28 kandidatai). •J- Partinės organizacijos gretose yra visų Universite te dirbančių tautybių atsto vai: lietuvių — 82,5%, rusų — apie 11%, žydų — apie 3%, ukrainiečių — 2%, kitų tautybių — 1,5%. '4- Pagal partinj stažą ko munistų sudėtis yra tokia:
iki 5 metų — 128 komunis tai, iki 10 metų — 86, iki 15 metų — 118, iki 20 metų — 81 ir daugiau kaip 20 metų — 102. Didžiausią parti ni stažą turi Politinės ekono mijos katedros profesorius M. Lola (nuo 1920 metų). TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas L. Kapočius (nuo 1925 m.), Mokslinio komuniz mo katedros vyr. dėstytoja M. Bordonaltė (nuo 1930 m.)
6 vietą. Tai visai neblogai, turint galvoje tokius gigan tus, kaip Maskvos ir Lenin grado, Kijevo ir Novosibirsko universitetai. Arba kitas ro diklis: neseniai mus pasiekė maloni žinia, kad studentų mokslinių darbų visasąjungi nėje apžiūroje tarp universi tetų užėmėme trečiąją vietą. Išaugo mūsų partinės orga nizacijos vadovaujantis vaid muo visose universiteto veik los srityse. Šiandien sunku rasti tokią sritį, kur partinė įtaka būtų nežymi. Savo dar be mes susilaukiame didelės paramos iš respublikos, mies to, rajono partinių organiza cijų, iš Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo minis terijos. Visos mūsų partinės orga nizacijos, viso kolektyvo dė mesio centre iki šiol buvo ir turi likti ideologinis studenti jos auklėjimas. Mes negali me čia nusiraminti ne tik to dėl, kad, sakysim, būtų ypa tingų negerovių. Drg. V. Areška kalbėjo, kad humani tarams tenka nagrinėti labai sudėtingus reiškinius. Ir ne tik humanitarams. Kuo toliau žengiame į priekį, tuo su su dėtingesniais reiškiniais susi duriame. Susivokti juose be marksistinės-lenininės meto dologijos yra labai sunku. Universitete nemaža daro me studentijos etinio, esteti nio,' internacionalinio auklė jimo srityse. Tą darbą turime nuolat gerinti, ieškoti naujų formų, siekti, kad jos būtų veiksmingesnės. Tačiau, kal bėdamas apie studentijos auklėjimą, negaliu nepami nėti vienos srities, kur mūsų darbas turi didelių spragų. Turiu galvoje studentų elge sio kultūrą. Mes didžiuojamės savo istoriniais rūmais, deda me daug pastangų, kad jie gražėtų. Tačiau pasivaikščio kime koridoriais, užeikime į
auditorijas. Kaip atrodo suo lai, sienos, kaip elgiasi stu dentai! Atrodo, kad atėjai ne į visapusišką kultūros ži dinį. Sunku suprasti, kad da lis jaunuolių, baigę vidurines mokyklas ir atėję į aukštąją, busimieji inteligentai, neturi jokio supratimo apie tvarką, švarą, kultūringą elgesį. Ma tyt, per mažai stengiamės juos mokyti kultūringo elge sio. Per mažai tuo rūpinasi dėstytojai ir visai mažai — studentų visuomeninės orga nizacijos. Be pačios studenti jos pastangų mes čia daug nenuveiksime. Apskritai, man atrodo, kad, kalbėdami apie studentijos teises, per mažai kalbame apie jos pareigas. Džiaugiamės, kad Universi tete pakilo studentų pažangu mas. Ir pakilo ne dirbtiniu būdu: jis pasiektas gerinant darbą, įvedant daugiau tvar kos. Vis dėlto „nubyrėji mas" dar yra nemažas. Žino ma, aš nenoriu pasakyti, kad nereikia braukti tų, kurie ne nori dirbti — dykaduonių mums nereikia. Turime siek ti, kad gelėtų studentų pa ruošimas, jų žinios, bet jokiu būdu ne liberalumo sąskaita. Turime toliau gerinti visą mokymo procesą. Reikėtų at kreipti dėmesį į naujus dės tymo metodus. Paskaita ne atgyveno ir neatgyvens. Tai yra pagrindinė mokymo for ma, bet be jos yra daug kitų formų ir metodų, kuriais ga lime daug ką padaryti. Kai kurie fakultetai pasiekė gra žių rezultatų, panaudodami technines mokymo priemo nes. Norėčiau papriekaištauti fizikams, kurie turėtų būti šioje srityje vadovais, tuo tarpu pavyzdį rodo teisinin kai, filologai. Aišku, panaudodami tech nines priemones, turime išlai kyti tam tikrą saiką. Man te ko kai kuriose mokyklose
matyti per didelį susižavėji mą mada, kai tos, iš tikrųjų naudingos priemonės, virsta žaisliukais. Universitete sten kimės daryti tai, kas iš tik rųjų naudinga. Pradėjom rūpintis studento savarankiško darbo organiza vimu ir jo darbo dienos nor mavimu. Sekdami kitomis aukštosiomis mokyklomis, tu rėtume pereiti prie 60 darbo valandų savaitės studentams, sunormuoti jų savarankiško darbo krūvį. Yra katedrų, ku rios duoda per dideles namų užduotis. Jos nėra suderintos tarp katedrų ir net dėstytojų. Įvairių fakultetų studentai nevienodai įtemptai dirba. Daugiau dirba medikai, mate matikai, fizikai, chemikai, už sienio kalbų studentai, o ga na didelė dalis ekonomistų, teisininkų per semestrą dir ba gana paviršutiniškai ir „šturmuoja mokslo tvirtovę", kai ateina sesija. Mes galė tume geriau aprūpinti studen tus mokymo literatūra. Rei kia daugiau leisti naudingų paskaitų konspektų. Antra vertus, tiražai ne vi sada yra tikslingi. Reikėtų mums leisti mažesniais tira žais ir atiduoti bibliotekai tiek egzempliorių, kiek jų iš tikrųjų reikia studentams. Dėstytojai turi būti reikles ni, atlikdami savo pareigas. Ir studentams turime būti reiklesni. Praėjusiais metais studentai praleido 180 tūks tančių valandų užsiėmimų. Tai pernelyg dideli skaičiai. Akademine drausme turi rū pintis kiekvienas dėstytojas, ne tik dekanai ir seniūnai. Mums reikia ir Partijos ei les gerinti. Priimamas turi būti ir geras visuomeninin kas, atsidavęs mūsų Partijos idealams žmogus, ir kartu puikus specialistas. Jis iš tik rųjų turi būti pavyzdys vi siems kitiems.
rasti įdomių ir originalių auk lėjamojo darbo formų". Ma tyt, teisus buvo MF V k. studentas E. Laurinaitis, sa kydamas, jog nuo mūsų pa čių priklauso, koks tas gy venimas grupėje bus. Pagal vokime, ar visada pirminių komjaunimo organizacijų sekretoriais mes išrenkame tinkamus žmones. Jeigu visi grupės nariai būtų pavyzdin gi studentai, tada, matyt, ne bereikėtų svarstyti už masi nius pabėgimus iš paskaitų (štai visai neseniai PEF dar bo ekonomikos spec. III. k. visa pirma grupė su komjau nimo aktyvu priešaky pabė go iš paskaitų) nebereikėtų dejuoti ir dėl skolininkų. Vis dar pasitaiko, kad gru pių darbo planuose nėra ak centuojami pagrindiniai kom jaunimo organizacijos uždavi niai aukštojoje mokykloje, maža dėmesio skiriama ideo loginio ir akademinio darbo klausimams. Svarbią vietą komjaunimo organizacijos darbe užima įsipareigojimų skyrimas, jų vykdymo kont rolė. Fil. F. I kį. studentės M. Montvydaitės nuomone, per maža skiriama dėmesio darbui su pirmakursiais. Jiems ne aišku, ar darbas komjaunimo organizacijoje netrukdys stu dijoms. Vyresniųjų kursų stu dentai galėtų papasakoti „fuk-
seliams" apie Universiteto vystymosi perspektyvas, visuomeninį-politinį gyvenimą, kaip išmokti studijuoti, kaip racionaliai organizuoti savo laiką. Norint įjungti į akty vų darbą visą grupę, reikėtų duoti grupinius įpareigoji mus, — siūlo N. Montvydaitė. Laukiama kokio nors konkur so tarp grupių, kuris pagy vintų komjaunimo darbą. Universiteto komjaunimo aktyvistai — neprofesionalūs darbuotojai. Jiems būna ir neaiškių klausimų. Matyt, ateityje reikėtų pagalvoti apie sistemingą planingą ak tyvo mokymą. Taip būtų gali ma pagerinti ir komjaunimo grupių veiklą.
jardą universitetiečiai įnešė daugiau kaip milijoną rublių, perskaitė 143 paskaitas, su ruošė 136 koncertus. Univer siteto darbo ir poilsio stovyk lose veikė 7 konsultaciniai punktai. Bet ir šioje padangė je būta debesų. Šiemet stovyklos buvo per tvarkytos Į vienos pamainos. Todėl sumažėjo studentų pasisirinkimas, stovyklos tapo dar moteriškesnės. Respublikinis darbo ir poilsio stovyklų šta bas padalino respublikos sto vyklas į keturias zonas. Mūsų studentai dirbo visose zonose,, universiteto štabo atstovai — tik dviejų zonų štabuose. Net 14 mūsų stovyklų neturėjo, šefų iš Universiteto.
įartą išrinko partijos Univer siteto komitetą. Jo sekreto riumi tapo J. Bielinis (dabar tKP CK mokslo Ir mokymo Ištaigi} skyriaus vedėjas). Tuo metu 10 veikiančių partinių grupių gavo pirminių orga nizacijų teises. Universitete buvo 222 partijos nariai ir 80 kandidatų. '4- 1973 m. spalio 31 d. |vyko Universiteto pirmoji partinė konferencija.
UNIVERSITETO PARTINĖS ORGANIZACIJOS SEKRETORIAIS BUVO:
v. KOJALA,
dentijos auklėjimą. Numatyta adaptavimosi problemų ana lizė; jų sėkmingas sprendi mas turės įtakos ne vien Uni versiteto kolektyvui, bet ir ki tų miesto bei respublikos aukštųjų mokyklų gyvenimui. Tačiau iš karto norėtųsi pa sakyti, kad partinė organiza cija turėtų daugiau dė mesio kreipti planų bei nu tarimų vykdymo kontrolei. Partinės organizacijos įta ka jaučiama ir sprendžiant įvairiausius ūkinius klausi mus. Šiuo metu Universitetas turi sutartis su penkiais Mokslų Akademijos institu tais, atskiri fakultetai turi bendradarbiavimo sutartis su
LKP VILNIAUS MIESTO KOMITETO ANTRASIS SEKRETORIUS
Universiteto partine orga nizacija savo gretose jungia daugiau kaip pusę viso Vil niaus miesto aukštųjų mo kyklų komunistų. Tai didelė jėga, kuri kartu su rektora tu mokamai reguliuoja visus socialinius procesus, kurie vyksta Universitete, padeda ugdyti komunistinį dėstytojų ir studentų brandumą. Net tas faktas, kad šiuo metu vyksta jau ne partinis susirinkimas, o partinė konferencija, daug
J. 1946 K. V. 1949 V. 1950 S.
tetas svarstė klausimą apie aspirantūrą, paaiškėjo, kad aspirantas trejus metus užsi ima vien tik savo moksliniu darbu ir dvejiems trejiems metam atsilieka nuo visuome ninio gyvenimo, kuris vyksta mieste, respublikoje. Partijos miesto komitetas pareikalavo, kad jeigu tu dirbsi mokslinį darbą, tai reikia tą pasirink tą temą įgyvendinti, parodyti visuomenei. Spręstinų klausimų ir prob lemų yra nemažai, partinė organizacija ir partijos komi tetas žino jas. Reikia manyti, kad I partinė konferencija bus dideliu impulsu, gerinant organizacinį ir idėjinį darbą.
- būti priešakyje ką sako apie partinės orga nizacijos sustiprėjimą, augimą ir brandumą. Darbai, kuriuos ji atliko, iš tikrųjų yra dide li, ir tai rodo komunistų pa sisakymai konferencijoje. Universiteto komunistai visad pasižymėjo ir pasižymi ne vien tiktai gerais darbais savo aukštojoje mokykloje, bet beveik kiekvienas stam bus ir rimtas renginys, kuris vyksta mieste, neapsieina be aktyvaus Vilniaus V. Kapsu ko universiteto studentų bei dėstytojų dalyvavimo. Jūsų partinė organizacija labai aukštai vertinama. Prieš pusę metų šioje salė je Universiteto partinė orga nizacija patvirtino mokomojo, idėjinio-politinio auklėjimo planus 1973—1975 m. Šie planai turi labai didelę reikš mę. Numatyta įvairių rengi nių, kurie padės gerinti stu
29 Vilniaus miesto gamybi nio profilio kolektyvais. Mūsų gyvenime daug ką reiškia laikas. Ir todėl su prantama, kodėl mes nepa kankamai reikšmingai siekia me, kad partiniai įpareigo jimai, dalyvavimas visuome niniame darbe būtų viso ko lektyvo reikalas, kad lygiau paskirstytas būtų visų dar buotojų tarpe. Jeigu žmogus užsiima vien tik savo siaura problema, vien tik apsiriboja paskaitų skaitymu ir nedaly vauja visuomeniniame darbe, matyt, jis nepakankamai yra subrendęs kaip asmenybė. Partinė organizacija savo ruožtu turi daryti įtaką to kiems asmenims, siekti, kad nebūtų to uždarumo ir savęs izoliavimo. Iš kitos pusės, reikia įjungti ir kitas visuo menines organizacijas, būtent profsąjungines. Kada partijos miesto komi
logijos, politinės ekonomijos ar filosofijos vadovėlį. Skatinantis ir sektinas dar bo metodas taikomas Teisės, Fizikos ir kai kuriuose ki tuose fakultetuose. Čia su daromas viešas paskaitų lankomumo grafikas. Už prašvaistytas paskaitas studentas atsiskaito prieš komjaunimo biurą, kuris labai principin gai reaguoja į drausmės lau žymo atvejus.
nimo komitetui, o ne klubo tarybai organizuoti interklubiečių politinį atestavimą, mokyti juos santykiuose su bet kokiais žmonėmis likti principingais mūsų pozicijų gynėjais. Interklubas galėtų daugiau prisidėti prie inter nacionalinio auklėjimo fakul tetuose, jų renginiai turėtų pritraukti kuo daugiau stu dentų, Interklubo tarybai būtina žymiai daugiau dėme sio skirti vaizdinės agitaci jos priemonėms, turėti pasto vų savo skyrelį „Tarybiniame studente". Diskusijose kalbėjusi MF VI k. studentė R. Stuokaitė pa stebėjo, kjad iki šiol studen tai beveik nenagrinėjo Uni versiteto komjaunimo veiklos, jo teorinių problemų. Kom jaunimo komitetas kartu su SMD taryba galėtų suorgani zuoti konferenciją, kurioje būtų nagrinėjami VLKJS is torijos klausimai, galėtų pa skelbti geriausio darbo kom jaunimo istorijos tematika konkursą. Komjaunimo orga nizacijos istorija turėtų dau giau domėtis kraštotyrininkų klubas. Turi bėdų ir kiti Uni versiteto klubai. GF IV k. stu dentas B. Paukštys daug pa pasakojo apie vaisingą tu ristų klubo veiklą. Kartu jis nusiskundė, kad mūsų turis tai neturi uniformos, trūks ta patalpų.
KOKIO 1NTERKLUBO MUMS REIKIA Universitete sukauptas ne mažas internacionalinio auk lėjimo darbo patyrimas. In ternacionalinio pobūdžio ren giniai teigiamai veikia jaunų žmonių jausmus, ugdo naujas tradicijas, padeda praktikoje Patikrinti įsitikinimus. Šia linkme toliau vysto savo dar bą internacionalinis klubas, gyvuojantis štai jau devyneri metai. Vienok reikia pripažin to ir tai, jog Universiteto interklubas šiandien nepaten kina išaugusių mūsų poreikių, tampa nebepajėgus pilnai spręsti jam keliamus uždavi nius. Klubo taryba, jo nariai nepakankamai energingai ieš ko darbo formų bei metodų, Per mažai dėmesio skiria sa višvietai ir ypač politiniam išprusimui. Matyt, tikslinga Pačiam Universiteto komjau
J. KUBILIUS, UNIVERSITETO REKTORIUS
Mūsų Universiteto istorijo je yra daug gražių datų, ku rios žymi šuolius jo veikloje. Ir ši — pirmosios partinės konferencijos diena — rodo, kad pasiektas ne tik tam tik ras komunistų skaičius, bet ir tam tikras kokybinis pasi keitimas. Rodikliai, apie ku riuos buvo kalbama ataskai tiniame pranešime, rodo išaugusį Universiteto svorį respublikos gyvenime: vys tant mokslinį darbą, ruošiant jaunuosius specialistus ir da lyvaujant ideologiniame dar be. Norėčiau ir aš dar porą rodiklių pridurti. Universite te pedagoginio personalo tarpe yra 8 su trupučiu pro cento daktarų. Pagal daktarų procentą mes tarp visų tary binių universitetų užimame
SVORIS, KURIS GULA ANT GRUPES PEČIŲ
Pasitaiko: ir medaus statinėn įlaša deguto. Tenka ir mūsų kolektyve kalbėti apie vieną kitą girtuoklį, vagį, ar politinį nesubrendėlį. Grupė se, kur jie mokosi, turi būti sudaryta tokia atmosera, kad „išsišokėliams" nekiltų jokios dvejonės dėl jų elge sio įvertinimo. Tegul kiek vienas gerai įsisąmoniną, jog ir čia nebus jokių nuolaidų. 1972 m. pavasarį už vagystę iš VLKJS buvo pašalintas MMF IV studentas P. Kevelkša. Jau anksčiau jis buvo svartytas už girtuoklia vimą ir chuliganišką elge sį. Todėl visiškai teisingai pasielgė grupė, nusprendusi, jog P. Kevelkšai ne vieta jų kolektyve. Visas auklėjimo problemų svoris gula ant komjaunimo grupės pečių. Universiteto komjaunimo komitetas ir fa kultetų biurai gali ir turi pa dėti organizuoti darbą grupė se bei kontroliuoti jo eigą. Tačiau pagrindinis vaidmuo čia tenka grupės aktyvui. Nuo to, kaip grupės aktyvas sugeba suburti kolektyvą, nu kreipti jį teisinga linkme, di dele dalimi priklauso kom jaunimo darbo efektyvumas. Neretai išgirstamos gruporgo aimanos: „mums sunku su
Praėję metai buvo kupini STUDENTIŠKOS VASAROS DEBESYS žymių datų Ir įvykių. Kom jaunimo komitetui reikėjo tik Studentų darbo ir poilsio rai įtemptai dirbti. Gal kas stovyklos turi senas tradici svarbaus ir buvo užmiršta, jas. Jos yra forma studenti pasitaikė ir klaidų. Diskusijo jos energijai, jos aktyvumui, se kalbėjusieji delegatai pa-, išryškinti ir sutelkti. Stovyk reiškė nemaža pastabų ir lose studentai įgyja savybių, samprotavimų, kurie bus rim kurios yra labai reikšmingos ta nuoroda naujai išrinkto tiek jų pilietiškumui formuo komjaunimo komiteto veiklai. tis, tiek jų pastangoms atkak Artėja V. Lenino vardo liau siekti mokslo. Šiemet suteikimo komjaunimui 50universiteto stovyklos pasie metis. Tai džiugi šventė orga kė neblogų rezultatų. Jeigu nizacijai. Dabar Universiteto praėjusiais metais vidutinis komjaunimo darbas orientuo stovyklautojų išdirbis buvo tas garbingai sutikti šią šlo 970 rub., tai šiemet viršijo vingą datą. Jai skirsime gra 1150 rub. Į studentišką mili žiausius savo darbus.
Tauria kova
X Pasauliniame stu dentų ir jaunimo festiva lyje Berlyne dutūkstantinės tarybinės delegacijos sudėtyje dalyvavo mūsų Universiteto vokiečių kal savitarpio supratimas. Apbos dėstytoja Elvyra Bu- stulbino betarpiškumas kevlčiūtė. Tarptautinės įvairiausių tautybių ir rastudentų dienos proga šių žmonių santykiuose: mūsų korespond e n t a s nereikėdavo nei kas suV. KATILIUS paprašė pažindina nei kas verdėstytoją atsakyti į kele čia — pažintys megzdatą klausimų. vosi salėse, stadionuose, Apie festivalį daug ra tiesiog gatvėje. Dabar, iš šė spauda, transliavo In- tam tikro laiko nuotolio, tervizlja. Todėl, nepasako- man šitai atrodo natūralu jant apie jo renginius pa ir suprantama: Berlynan punkčiui, norėtųsi išgirsti suvažiavo demokratinis, Jūsų bendrą įspūdį. progresyvus jauni m a s, E. Bukevičiūtė: Tokia vienijamas gražių, kilnių me didžiuliame jaunimo tikslų, — taika, solidaruforume dalyvavau pirmą rnas, kova prieš imperiakart, todėl, kaip sakoma, lizmą. Nesvarbu, kokia žvalgiausi išplėšt o m i s kalba tave užšnekino — akimis. Mane labiausiai angliškai, pracūziškai, rupapirko pakili šventiška muniškai... Tu žinai, — nuotaika, vyravusi visas užšnekino tavo draugas, devynias festivalio dienas, tavo bendramintis. Festivalln sup laukė tas bendras entuziazmas, VIEŠNAGE BRESTE Universiteto „Mokslo" mer ginų ir vaikinų rankinio ko mandos viešėjo Breste. Čia buvo surengtas „žaibo" tur nyras, kuriame be mūsiškių dalyvavo abi Bresto pedago ginio instituto komandos ir inžinerinio statybos instituto vyrų komanda. „Mokslo" vy rai, dalyvaudami turnyre ne pačios geriausios sudėties ko manda, santykiu 15:17 pra laimėjo BPI komandai ir 18:10 įveikė BISI studentus, ir užėmė turnyre antrą vie tą. Merginos rezultatu 11:16 pralaimėjo BPI studentėms. Sekančią dieną draugiškose varžybose mūsų vyrai 18:24 pralaimėjo BPI studentams, o , merginos to paties institu to studentes įveikė santykiu 13:12. G. GABNYS
ŠIAULIŲ PEDAGOGINIAM INSTITUTUI — 25
A. MUSNECKO nuotraukoje centriniai instituto rūmai.
PASALINTI NEPAŽANGUS
STUDENTAI
Matematikos ir mechani kos fakulteto stud. B. Kirmilaitė ir S. Morozas iš II k., J. Stankutė iš III k., Fizikos fakulteto stud. A. Sologubovas iš I k., Filologijos fakulteto stud. J. Pranarauskas ir I. Chmelevskaja iš II k. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
LAPKRIČIO 17-OJI —
TARPTAUTINĖ
desimtojo PASAULINIO AIDAI
Andželą visai kitokia — juk tiek girdėjome apie jos didvyriškumą, ištvermę... Ką gi, dar kartą įsitikinau sena tiesa: ir gležnutė moteris gali būti didvyrė, kai kovojama už taurias idėjas. Beje, į populiariųjų titūlą galėjo pretenduoti net ištisos delegacijos. Sakysim, vietnamiečių. Kur tik jų nekvietė! Didvyriška Vietnamo liaudies kova prieš amerikinius agresorius, milžiniškos aukos, kurias sudėjo ši nedidelė tauta kovoje už savo nepriklausomybę, — visa tai kėlė pagarbą, žadino meilę Vietnamo jaunimo pasiuntiniams. Išiminė atidarymo iškilmės: augalotas, stambus pran-
cūzas užsikėlė ant pečių smulkutį vietnamietį karį, ir taip žingsniavo stadiono taku. Vietnamietis mojavo savo krašto vėliava — per ugnį, kraują, ir mirtį nešta vėliava! — ir tūkstančių jaunų žmonių akyse jie tapo visos planetos jaunimo solidarūmo su tauta, laimėjusia kovą prieš imperialistinį galiūną, simboliu. Festivalis, be abejo, bū vo turtingas susitikimų, Kurie iš jų įsiminė? E. Bukevičiūtė: Tikrai įspūdingas susitik imas įvyko pora dienų prieš festivalį. Tądien susirinkome kartu su draugais kubiečiais atžymėti jų nacionalinės šventės — Monkados karei vinių
VC
tūkstančiai delegatų, jame atsilankė ir žmonių, kurių vardai su pagarba Ir meile tariami visame pasaulyje. Gal keliais žodžiais papasakotu mėtė apie populiariąsias festivalio asmenybes. E. Bukevičiūtė: O, jų buvo gana daug! Delegatų „apsuptyje" nuolat buvo mūsų kosmonautai — Tereškova ir Sevastjanovas. Tačiau bene populiariausia festivalio asmenybė — JAV delegacijos va dovė Andžela Devis. Vieno koncerto metu mačiau šitą legendinę kovotoją visai iš arti. Kaip nustebau, išvydusi smulkutę, tiesiog trapią moterį, visuomet besišypsan č i ą. Anksčiau įsivaizdavau
Taika, draugystė, solidarumas
d 1i d JLi 1nni1 VL
SUGRĮŽUS IS INTERKLUBŲ tų. Kaip tik šiuose rūmuose, kos fakulteto komjaunimo SĄSKRYDŽIO „STUDENTŲ Raudonojoje salėje, ir vyko sekretoriui Z. Vaigausk-ji. PASAULIS-73" teorinė interklubų darbo kon „Labai norėčiau, kad fizikai Černovicuose ferencija. Į šią konferenciją imtųsi šios gražios iniciaty atvyko atstovai iš 18 TSRS vos," — pasakė jis. Kiekvieną vakarą šeiminin 3 vai. 40 min. Rygos— miestų (7 respublikų) — BelLvovo traukinys pajudėjo su cų, Vinicos, Gorkio, Gome kai rengdavo svečiams žibu mūsų mieguistu dešimtuku lio, Žitomiro, Ivano—Fran- rėlius. Visiems labai patiko — septyniom rusistėm, ve kovsko, Izmailo, Kijevo, Lvo mūsų rusisčių poezijos spek žančiom draugams į Černovi vo, Rygos, Užgorodo, Cherso- taklis. Jos buvo vertos pagy cus lietuvių poezijos žodį, iš- no, Toljačio, Ceboksarų ir rimo, nes specialiai ruošėsi į rusų kalbą; su penk Vilniaus. Konferencijos die šiai išvykai. Kas gi dar įstrigo iš Černo to kurso prekybininku A. nos buvo labai gyvybingos, Grabausku, ketvirto kurso užvirė karštos diskusijos in vicų studentų gyvenimo? Vi biochemiku V. Petrausku ir terklubų darbo klausimais, sų pirma, domėjimasis vis šių eilučių autore. Aš pirmą kuo, mokėjimas turiningai ir kartą važiavau į internacio gražiai leisti laisvalaikį. Be nalinį studentų sąskrydį (be to, labai gerai kalba viena je, šis sąskrydis sutapo su ar kita užsienio kalba, nęs 55-osiomis komjaunimo meti universitete labai aukštas už nėmis), pirmą kartą važiavau sienio kalbų dėstymo lygis. į Ukrainą, pirmą kartą — į Moka linksmintis ,turi porą Karpatus. Černovicuose mus gerų ansamblių, vienas jų — pasitiko universiteto „RovesCharkovo festivalio laureatas. niko" interklubiečiai, ir jau Šeštadieniais ir sekmadieniais pirmąją dieną pajutome drau buvo perskaityti pranešimai studentai dažnai su palapinė gų šilumą. apie jaunimo kovą už taiką, mis traukia į kalnus. Na, o Miestas išdėstytas savotiš apie aukštosios mokyklos in- jeigu manęs paklaustų, kas komis kolonijomis. Čia — terklubo veiklą, tos veiklos labiausiai įstrigo iš šios kelio lenkų gatvė, ir architektūra metodus. Pokalbių metu su nės, sakyčiau — šiluma, nuo atspindi tą nepakartojamą delegatais iš Belcų pedagogi širdumas. Tiesiog visas uni lenkų nacionalinį koloritą, čia nio instituto, Ivano—Fran- versitetas buvo mums gidai, — austrų gatvė, primenanti, kovsko Naftos ir Dujų insti fakultetuose sutikdavo su gė gal būt, vieną iš Vienos gat tuto, Lvovo politechnikos ins lėmis, dovanėlėmis. Spalio 28-ąją, sekmadienį, vių, čia — žydų gatvė, va tituto, Toljačio pedagoginio dinasi, čia gyventa žydų. To instituto išgirdom nemažai važiavome į Užkarpatę, lan dėl miestas labai margas ar įdomių interklubų darbo de kėmės Kolomijoj ir Jeremčoj. Mūsų autobusas, tikriausiai, chitektūriniu požiūriu. Vienas talių ir vertingų naujovių. gražiausių ir įspūdingiausių Sąskrydžio dienos lėkte dar nebuvo girdėjęs tokio miesto architektūros pamink pralėkė. Buvom labai užimti, dainų gausumo — čia skam lų — Universiteto rūmai. Šio labai daug matėm ir paty ba moldavų „Jonei, Jonelusavito architektūrinio an rėtu. Teko lankytis bendra le", po jos — latvių „Suomių samblio autorius — čekų ar bučiuose, Biologijos, Fizikos, pirtis", ukrainiečių „Cervona gruzinų „Skraidyk, chitektas J. Glavka, kuris Istorijos fakultetuose, biblio rūta", 1864—82 m. vadovavo Buko tekoje. IV kurso fizikai teo juodoji kregždute", lietuvių vinos Metropolijos rezidenci retikai mums įteikė raštą, ku „Atskrend sakalėlis". Kiek jos statybos darbams. Univer riame jie rašo labai norį vienas suprato, kad čia va sitetas ir yra įsikūręs buvu draugauti su Vilniaus univer žiuoja jaunuoliai iš įvairiau siuose Metropolijos reziden siteto fizikais, suruošti LIK’ų sių šalies kampelių. cijos rūmuose. Dabartiniu me komandų varžybas. V. ARIMAVlClUTE tu čia veikia 12 fakultetų, Atvažiavusi į Vilnių, aš iš II k. žurnalistė mokosi apie 9 tūkst. studen karto nunešiau šį raštą Fizi-
TŲ DIENŲ ŠILUMA
STUDENTŲ DIENA
Institutas pirmąjį savo istorijos puslapį atvertė 1948 m. Tada buvo įsteigtas dvimetis Šiaulių moky tojų institutas. 1954 m. Šiaulių mokytojų institutas buvo peror ganizuotas į Pedagoginį institutą. 1961 metais, Lietu vos Komunistų Partijos Centro Komiteto ir Lietu vos TSR Ministrų Tarybos nutarimu, jis pavadin tas žymaus partinio ir valstybinio veikėjo Kazio Preikšo vardu. Šiuo metu institute rengiami mokytojai pradi nėms, vidurinėms, specialioms mokykloms, auklėto jos ikimokyklinėms vaikų įstaigoms, defektologai, kultūros-švietimo įstaigų, meno kolektyvų vadovai. Institute veikia stacionarinis ir neakivaizdinis sky riai, mokosi 3,5 tūkstančio studentų. Per 25 metus institutą baigė 7.000 specialistų. Instituto katedrose dirba 210 etatinių dėstytojų, iš jų 63 turi moksli nius laipsnius arba vardus. Didelę pagalbą mokymo ir moksliniame darbe teikia instituto biblioteka, sukaupusi savo fonduose daugiau kaip 150.000 leidinių. Veikia studentų ir dėstytojų skaityklos, keletas mokomųjų kabinetų ir laboratorijų, mokymo dirbtuvės, sporto aikštynai. Daugiau kaip 700 studentų gyvena bendrabučiuo se. Studentai bendrauja su daugelio pasaulio šalių pažangiuoju jaunimu, su mūsų šalies ir respublikos aukštųjų mokyklų studentais. Ypač dažni svečiai institute Vilniaus, Talino, Gardino, Daugpilio, Smo lensko ir kitų artimų pedagoginių institutų studen FOTOMĖGEJŲ DĖMESIUI! tai. Primename, kad „Tarybi Pirmuoju Šiaulių pedagoginio instituto rektoriu mi buvo V. Germanas, dabar mūsų universiteto nio studento" redakcijos ir VVU profsąjungos komiteto TSKP istorijos katedros docentas.
Stelbimai Aktų salėje
Lapkričio 17 d. 19 vai. įvyks Tarptautinės studentų dienos minėjimas. Vakare da lyvaus X Pasaulinio studen tų ir jaunimo festivalio daly vių, sužinosite, kaip gyve
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
šturmo dvidešimtųjų metinių. Vakaras virto didele gražia jaunimo solidarumo, draugystės švente IŠ kitų „nefestivalinių" įsiminė susitikimai su ta rybiniais kariais, atliekan čiais tarnybą VDR. Įdomus susitikimas buvo su emigrantais lietuviais iš VFR. Ar studentai festivalyje susiburdavo draugėn? E. Bukevičiūtė: Žinoma. Studentų susitikimai, dis kusijos vykdavo Humbol to universitete, Jaunojo techniko rūmuose. Būda vo atvira tribūna, — no ri — eik ir kalbėk, dės tyk savo požiūrį, savo nuomonę. Kita vertus, festivaly je sunkiai beatskyrėme, kuris studentas, kuris dar bininkas. Buvo jauni žmo nės, vienijami didelių ir gražių tikslų!
na, mokosi, kovoja užsie nio studentai. Vakaro pabaigoje — šo kiai. Prenumeratorių konkursas Universiteto komjaunimo komitetas skelbia konkursą, kurio tikslas išaiškinti fakul tetą, geriausiai išplatinusį komjaunuoliškus leidinius 1974 m. pirmajam ketvir čiui. Nugalėtojų laukia pri zai ir piniginės premijos.
Studentų žurnalas Nuo 1974 metų pradės eiti naujas mėnesinis politinis — visuomeninis literatūrinis žur nalas „Studenčeskij meridian". Siame VLKJS CK ir TSRS Aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministerijos žurnale bus plačiai ir įvai riapusiškai rašoma apie dau giamilijoninio studentų bū rio gyvenimą, mokslą, darbą. Jame bus nušviestos proble
surengtas Studentų reporta š. m. spalio 12 dienos nume žinės ir meninės fotografi ryje. Darbus prašome nešti 1 jos konkursas tęsis iki 1973 m. gruodžio 20 d. Reikalavi redakciją. mai ir premijos nurodytos Paskubėkime!
mos, jaudinančios ir tuos, kas ruošiasi būti studentai, ir tuos, kas jau tapo specia listai. „Studenčeskij meridian" skaitytojai galės susipažinti su žinomų tarybinių rašyto jų ir poetų kūryba, sužinos apie progresyviosios pasau lio studentijos gyvenimą. Žurnalą galima užsisaky
2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlversiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
ti bet kuriame „Sąjunginės spaudos" skyriuje, jis P'a' tinamas ir grupėse. Prenume ratos kaina metams — 2 rt>. 40 kap., pusmečiui — 1 rb' 20 kap.
Rusų kalbos katedra reiškia gilią užuojautą docentei Z. ZAKARJA" dėl jos motinos mirties.
Tiražas 4000 egz. Užs. Nr. 4427 LV 14774
REDAKTORIUS ALGIS KUSffA