r ŠIANDIEN — i
KOMJAUNIMO ĮKŪRIMO DIENA.
SVEIKINAME SU ŠVENTE!
BnKCAf
Visų šalių proletarai, vienykitės!
ram/Bims sccioenuas 1976 m. spalio 29 d. Nr? 33 (975)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Piliečiu būt privalai MŪSŲ KORESPONDENTES JŪRATĖS VALANČIŪTĖS POKALBIS STUDENTŲ SKYRIAUS VEDĖJU MEČISLOVU VITKAUSKU Naujos kartos ateina gy venti, bet visų laikų komjau nuoliams klausimas — kokiu būti? — nenustoja aktualu mo. Kokiomis savybėmis turi pasižymėti šių dienų komjau nuolis studentas?
Komjaunuoliui - mokslei viui, komjaunuoliui-studentui, pagaliau darbininkui ne svarbu, kokioje komunizmo statybos sferoje darbuotis. Kokiu ibūti — štai kas svar bu. Kiekvienas mūsų šalies jaunimo gyvenimo laikotarpis turėjo savo smogiamąjį .rū pestį. Ar tai buvo pirmųjų orgnizacijos žingsnių sunku mai, kovos karo frontuose ar didžiųjų komjaunuoliškų sta tybų metas — visur ir visa da jaunas žmogus turėjo už čiuopti savyje santykį taip žmogaus ir piliečio. Todėl aš komjaunuolio asmenyje pirmiausia vertinu pilietišku mą, o visa: kita — po to. Studentui, būsimam didelio darbo kolektyvo nariui, gal būt, ir vadovui, tai ypač svanbu. Nuo to, kiek jis su gebės būti žmogumi-piliečiu, priklausys jo „aš" vieta, su gebėjimas dirbti su žmonė mis, sukoncentruoti koleJotyvą ir jam vadovauti, spręsti viemas ar kitas problemas, kurias kels laikmetis.
gyvenimo poziciją, manytu me, svarbiausias dorovinio auklėjimo uždavinys. Koks vaidmuo čia tenka aukštųjų mokyklų komjaunimo organi zacijoms ir kaip jos vykdo ii?
Šiame svarbiame dorovinio auklėjimo uždavinyje ir su koncentruota viena iš pagrin dinių studentų komjaunimo organizacijų darbo gairių. Man giliai įstrigo j atmintį žodžiai: „Ideologinėje kovo je nėra neutralių linijų". Su kuo mes ir už ką, turime spręsti patys. Aukštojoje mo kykloje gauname pagrindus komunistinei pasaulėžiūrai, gauname pamatus mūsų pa čių mąstysenai. Mes puikiai galime žinoti filosofiją, este tiką, psichologiją, bet jei ne siremsime tuo praktikoje, vi sa tai liks mums tik „egza mino pažymiu". Čia svarų žodį turi tarti komjaunimo organizacija, kurios tikslų ir jai iškeltų uždavinių įgy vendinimui tarnauja komjau nimo susirinkimai, disputai, teminiai vakarai. Didelis vaidmuo tenka įvairaus pro filio klubams, sektoriams, bū reliams, studijoms ir visoms kitoms darbo formoms bei priemonėms, kurios moko gy venimo reiškinius vertinti iš Pirmiausia, būkime žmonė marksistinių .pozicijų. Turiu mis piliečiais: dorais, sąžinin pažymėti, kad aukštųjų mo gais, principingais. kyklų komjaunimo organiza Formuoti jauno žmogaus cijos čia atlieka didelį dar
SU
LLKJS
lūs sau, tada ir mus supan tys žmonės atrodys kitokie, tada ir mūsų draugas jam pareikštą pastabą priims 'be pykčio, supras ją. Ar turi mūsų dienų kom CK jaunuoliai, konkrečiai, stu
bą. Tiesa, yrą vienas „bet , Dar nemažai yra studentų, nelankančių paskaitų, netu rinčių ką pasakyti seminare, nešiojančių religinę atributi ką. Teorinį pagrindą gauna me, o praktiškai kaip išeina? Komjaunimo komitetams, fa kultetų biurams reikėtų ieško ti dar veiksmingesnių doro vinio auklėjimo formų. Ir tuo pačiu linkėčiau daugeliui komjaunuolių būti principin gais.
dentai, pavyzdžių, kuriais ga lėtų sekti?
Turi. Jų nereikia ieškoti toli, jie mūsų pačių ko lektyve. Gal mes tą pavyz dį įsivaizduojame ypatingą, susikuriame pagal meno kū rinius, bet apsidairykime — mūsų draugai, pažįstami dir ba daug, pasiaukojančiai, są žiningai. Galiu paminėti Lie tuvos Žemės ūkio akademi jos studentą,’mokslo pirmūną, akademijos komjaunimo orga nizacijos sekretoriaus pava duotoją, LTSR Aukščiausio sios Tarybos deputatą V. Damulevičių, Vilniaus Peda goginio instituto studentę, fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorę, Lenino komjaunimo stipendininkę V. Vengaiytę. Jūsų universitete taip pat :daug studentų, ga linčių būti gerais pavyz džiais kitiems.
Ką reiškia būti principin gu? Ar lengva? Matyt, mū sų principingumas visada tu ri būti konkretus. Atsistoti ir pasiūlyti „Gyvenkim pagal komunizmo kūrėjo moralinį kodeksą" lengviau, negu bendrame susirinkime pasa kyti: „Jonaitis nelanko pa skaitų, nesitvarko bendrabu tyje. Daugiau taip nebegali Ką šių dienų komjaunuo ma". Gal geriau nesipykti su liui studentui reiškia amži draugu.. . nas Lenino priesakas „Mo Pyktis su draugu, žinoma., kytis...“, ką ir kaip turime nėra maloniu, pagaliau — tai studijuoti, kad komunizmas nebūtina. Nereikia laukti su nebūtų kažkas tokio išmokto, sirinkimo, kad galėtum išsa iškalto, o būtent tai, kas per kyti draugui jo klaidas. Gal ir galvota, suprasta mūsų pa ma tuoj pat, šiandien, rytoj čių?
draugiškai pasikalbėti, jį pa mokyti. Paveikti draugą gali me tik patys būdami princi pingi, turėdami autoritetą grupėje, kurse, sugebėdami veikti kolektyvą, nesitaikstydami su kitų abejingumu. Tai dideli reikalavimai. Tur būt, pirmiausia, turime būti reik
Tiek vidurinės mokyklos mokinys, tiek ir studentas privalo gerai studijuoti — tai jo pirmoji pareiga. Moky tis turime ne tik tai, ką mums pateikia dėstytojai, va dovėliai. Mūsų domėjimosi ratas turi ibūti kur kas pla(Nukelta į 2 psl.)
TEATRAS IR MES Lenininiai meno liaudiškumo ir partiškumo principai yra tarybinio meno aukšto idėjinio turinio pagrindas, pri klausąs nuo kūrėjų ryšio su 'liaudimi, jos gyvenimo ir sie kių pažinimo. Menas mūsų visuomenės gyvenime vaidina svarbų vaidmenį — padeda ugdyti naują žmogų, harmo ningą, visapusiškai išsivysčiusią asmenybę. Todėl meno, kultūros vystymas yra Komunistų partijos ir taryba ės vy riausybės nuolatinis rūpestis, yra visokeriopai remiamus ir skatinamas. TSKP XXV suvažiavime drg. L. Brežnevas pažymėjo, kad „.vyksta gaivinantis procesas — meną praturtina gy veninio pažinimas, ir , antra vertus, daugiamilijoninės darbo žmonių masės vis daugiau įsisavina kultūros ver tybes". LTSR akademinio operos ir baleto teatro bei Vilniaus universiteto Visuomeninių profesijų fakulteto kolektyvai, suprasdami, kad TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų iš keltų 'uždavinių įgyvendinimo sėkmė priklauso ir nuo jų darbo, pasirašė 1976—1980 metams abipusę bendradarbia vimo sutartį. Spalio 25 d. universiteto atstovus — partijos komiteto .narę prof. A. įBartusevičienę, komjaunimo komiteto sekre toriaus pavaduotoją Z. Besasparytę, studentų profkomiteto pirmininką A. Kailį, kultūros klubo vedėją Z. Levicką, teatro vadovą V. Limantą, režisierę A. Cepaitytę — sve tingai sutiko operos ir .baleto teatro vadovai, artistai. Te atro direktorius — meno vadovas TSRS 1. a. V. Noreika* partinės organizacijos sekretorius TSRS La. J. Stasiūnas, vietos komiteto pirmininkas A. Vasiliauskas, vyr. balet meisteris E. Bukaitis, respublikos n. a. I. Žukaitė aprodė svečiams teatro patalpas, papasakojo apie teatro per spektyvas, planus, vaidmenis, kūrybinį kelią. Svečiai žiū rėjo spektaklį „Ana Karenina". Naujuosiuose teatro rū muose ir buvo pasirašyta dviejų kolektyvų bendradarbia vimo sutartis. Joje teatro kolektyvas įsipareigojo teikti dalykines ir metodines konsultacijas VPF meno saviveik los kolektyvams, globoti universiteto muzikos ir teatro lektoriumą, kas mėnesį rengti universiteto studentams spektaklius ir kt. Universitetas savo ruožtu suteiks teatro visuomeninėms organizacijoms paramą, rengiant lektoriumus bei paskai tas; mūsų profesoriai, dėstytojai, studentai padės organi zuoti teatro spektaklių aptarimus ir juose dalyvaus, bus rengiami teatro darbuotojų susitikimai su universiteto dėstytojais bei studentais.
Naujas universiteto darbuotojų profsąjungos komitetas Spalio 22 d. įvyko uni versiteto darbuotojų prof sąjungos konferencija. Jos delegatai išklausė vietos komiteto pirminin ko doc. V. Staskonio ata skaitinį pranešimą apie praėjusius dvejus darbo metus. Diskusijose pasisakė V. Urbonas, J. Šimkauskienė, Z. Kondratavlčiūtė, V. Ga velis, A. Vidugiris. Kon ferencijoje kalbėjo Švie timo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuoto jų profsąjungos respubli kinio komiteto sekreto rius J. Valančius. Konferencija išrinko naują vietos komitetą ir delegatus į XV respubli kinę konferenciją: I. Degutytę, Z. Kondratavičiūtę, P. Eigminą, I. Žeberskį, V. Staskonį, V. Gave lįKonferencijoje daly vavo partijos universiteto komiteto sekretorius K. Poškus, prorektorius B. Sudavičius.
Pirmininkas — Ignas ŽEBERSKIS (FAF Politinės ekono mijos katedra) pirmininko pavaduotojas — Vytautas KINDURYS (tarpfakultetinė Politinės ekonomijos katedra) pirmininko pavaduotojas — Bronius ŠAKALYS (admi nistracija) iždininkė — Gražina SAVONIAKIENfi (FAF) sekretorė — Janina CIESlCNAITE (Mokslinė biblioteka)
KOMISIJOS Gamybinlo-maslnio darbo Algirdas Nagelė (MMF), Romualdas Razauskas (PEF), An tanas Širvaitis (FF) Kultmaslnė, turizmo Ir sporto
Vytautas Tavoras (Mokslinė biblioteka), Irena Deguty tė (PF), Edmundas Bodindorfas (Fizinio auklėjimo kated ra), Nijolė Teiberienė (Fil. F), Jonas Bagdonas (MMF) Darbo su vaikais
Bronė Oslnlenė (GF) Butų ir buities
Antanas Dambrauskas (TF), Valerija Pranas Misiūnas (FF)
Bulotienė
(PEF),
.Socialinio draudimo
Bronius Šatkauskas (MF), Juozas Gražys (Technikinis skyrius), Gediminas Smalenskas (PF), Vytautas Razukas (MF) Darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos Antanas Bitė (MF), Petras Kadziauskas (ChF)
Mes norime, kad entuziazmas, guvus protas, jaunatviška energija mūsų žmonėms išliktų visą gyvenimą. Čia turi padėti komjaunimas, tai turi būti jo svarbus rūpestis. L. BREŽNEVAS
Jaunystė daug gali
Dieną naktį knygų ku petoje paskendusi žmo gysta. .. Sunkiai mums suprantamas toks studen to pirmūno paveikslas. Trokšti žinių, atkakliai kopti ’ -■ okslo viršūnes, komjaunimo or
ganizacijos siekiais, būti jos darbų verpete, kartu su visa tarybine liaudimi kurti šviesią ateitį — to kie pagrindiniai šių dienų studento pirmūno bruo žai, jie būdingi ir tiems 473 studentams, kurie pen
ketais išlaikė šią pavasa aktyvą: ekon. inf. spec. IV k. stud. G. Jakutį, III rio egzaminų sesiją. k. stud. I. Zalytę, ekon. L. Skirpsto nuotraukoje kibern. spec. IV k. stud. matome Finansų ir apskai L. Karpavičiūtę, ekon. inf. tos fakulteto pasididžia spec. V k. stud. A. Uzievimą — mokslo pirmūnus, lą ir II k. stud. M. Milakomjaunimo organizacijos šiūną.
Piliečiu būt privalai f Atkeltu H 1 psl.)
1919 M. SAUSIO 29 D. Vilniuje buvo sudarytas Lietuvos Komunistinės Jau nimo Sąjungos Laikinasis Centro Biuras. 1919 M. KOVO 2 D. Vilniuje pradėjo eiti Lie tuvos ir Baltarusijos Ko munistinės Jaunimo Są jungos Centro Komiteto organas, žurnalas „Fakel komunizmą“. 1919 M. KOVO 11 D. Vilniuje pradėjo eiti Ko munistinės Jaunimo Sąjun gos CK organas „Krasnaja molodiož". Si data lai koma LLKJS CK organo — laikraščio „Komjaunimo tiesa" leidimo pradžia. 1920 M. GEGUŽĖS MĖN. Kaune įvyko Lietuvos kom jaunimo organizacijų at stovų pasitarimas, kuriame buvo sudarytas Lietuvos komjaunimo Centro Biuras. 1923 M. GEGUŽĖS 26 D. Komjaunuolių iniciatyva Kauno užmiestyje įvyko politinė darbininkų jauni mo gegužinė, kurioje da lyvavo per 300 jaunuolių Susirinkusius užpuolė rai toji policija ir ėmė mušti. Apie 100 gegužinės daly vių policija suėmė, dauge lį jų keletą dienų išlaikė kalėjime. 1924 M. SAUSIO MĖN. Lietuvos komjaunimas, pa gerbdamas V. Lenino at minimą, aktyviai dalyvavo, organizuojant darbo žmo nių gedulo mitingus. 1924 M. SPALIO 17—18 D. Kaune nelegaliai įvyko LKJS I suvažiavimas. 1926 M. GRUODŽIO 27 D. Fašistiniai budeliai su šaudė LKP CK sekretorių K. Požėlą, LKP CK narį J. 'Geitenbergerį, Lietuvos Raudonosios pagalbos CK narį K. Giedrį ir LLKJS CK narį R. Čarną. 1932 M. Komjaunimo iniciatyva Kauno universi tete buvo sukurta legali marksistinės pakraipos stu dentų draugija „Stedra". 1940 M. BIRŽELIO 28 D. Legalizuota Lietuvos Ko munistinė Jaunimo Sąjun ga. 1940 M. LIEPOS 4 D. Kaune pradėjo eiti „Kom jaunimo tiesa".
tesnis. Gautas žinias būtina patikrinti praktiškai: aktyviai dalyvauti visuomeninėse or ganizacijose, studentų statybi nių būrių veikloje. Centro Komitetas gauna šiltus atsiliepimus apie stu dentų vasaros darbus. Tai, be abejo, laibai malonu. Atsaky damas į šj klausimą, dar ga liu patarti neieškoti savo jė gos pridėties taškų. Viskas mumyse. Ar patenkina studentų vi suomeninių mokslo žinios, ar jos tampa mūsų įsitikini mais? Ar yra galimybė jas patikrinti praktiškai?
Respublikos studentų vi suomeninių mokslų žinios — geros, tai liudija rezultatai: šių disciplinų pažangumas viršija 97%. Patikrinti žinias yra daug galimybių. Tik rei kia noro gilintis į kolektyvo, kuriame studentas atlieka praktiką, sociologinius, eko nominius tyrimus, dalyvauti visuomeninių mokslų konkur suose. Būtų įdomu išgirsti apie studentų dalyvavimą minė tuose konkursuose.
Pasibaigusio šeštojb sąjun ginio studentų darbų visuo menės mokslų, VLKJS istori
jos ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais konkurso statistika byloja apie išaugusį dalyvių skaičų. Jeigu penktajame daly vavo apie 18000 respublikos studentų, tai paskutiniame — 24 tūkstančiai. Mus patenki na dalyvių skaičius. To ne galime pasakyti apie darbų kokybę. Pasigendame darbų apie tarptautinio jaunimo ju dėjimo teoriją ir praktiką, rašinių, nagrinėjančių VLKJS istoriją. Medžiagos užtenka, tik, gal būt, komjaunimo ko mitetai nepilnai propaguoja konkursą, dažnai palieka tai dėstytojams. Ką šiuo atveju galėtume pasakyti apie Universiteto komjaunimo komiteto darbą?
Gaila, bet šeštajame kon kurse universiteto atstovų skaičius neišaugo taip spar čiai, kaip Kauno Medicinos institute, Dailės institute ir kitose aukštosiose mokyklose. Konkurse dalyvavo tik 62% visų universiteto studentų. Norėtųsi, kad seniausia mū sų aukštoji mokslo įstaiga rodytų pavyzdį. Dar neaiškus sąjunginės vertinimo komisijos nutari mas, bet tikimės, kad laurea tų rasime ir jūsų Alma Ma
tei. Jeigu jau pradėjome kalbą apie universitetą, kaip jūs vertintumėte mūsų organiza cijos veiklą, palyginus su kitomis aukštosiomis mokyk lomis?
Praėjusių metų gruodžio mėnesį LLKJS Centro Komi teto plenumas apsvarstė uni versiteto komjaunimo organi zacijos darbą. Neatsitiktinai buvo pasirinktas universite tas. Garsūs jo tradicijos ir žmonės, akivaizdūs pasieki mai visose darbo sferose. Mes norėjom apžvelgti komjau nuolių indėlį. Malonu, kad jų darbas buvo įvertintas teigiamai. Šiandien ne tik aukštųjų mokyklų komjau nuoliai, bet ir visos respub likos komjaunimo organizaci ja neįsivaizduoja savo laimė jimų be universiteto studen tų pasiekimų. Ką linkėtumėte mūsų stu dentams komjaunimo įkūrimo metinių proga?
Didelio ryžto! Įminkite pa sirinkto kelio paslaptis. Bū kite ne ipasyvūs stebėtojai, o aktyvūs komjaunimo darbo organizatoriai. Linkiu ir to liau plėsti .darbo tradicijas, garsinti žilojo universiteto vardą.
Praėjusį penktadienį, prieš pastangų, taisydamas esamą prasidedant filologų konfe padėtį. Ataskaitoje buvo kal rencijai, auditorijoje buvo bama apie vokiečių kalbos ir ypač triukšminga: klegėjo vi literatūros ketvirtakursių (bu duje, pro langus veržėsi se vusi sekretorė A. Gudžiūnamiesčio grindiniu bildan naitė) suorganizuotą konsulčių automobilių gaudesys. . tacinį punktą 4-tame bendra Vargu, ar pranešimai bus gir butyje. Jo darbo rezultatas dimi toliau sėdintiems, gal — nė vieno skolininko ir I vojo, matyt, ne vienas kon vieta fakultete. Deja, taip ferencijos dalyvis, ir ant suo buvo tik per žiemos sesiją, lų atsirado nemažai atverstų o iki pavasario pritrūko kva knygų. Kai M. Dautartaitė po. pradėjo ataskaitą, auditorija 97% pažangumas, pasiektas nutilo, ir sekretorės balsą per žiemos sesiją, liudija girdėjo visi. Ir jos, ir kitų apie dideles filologų galimy pasisakymai buvo dalykiški, bes, ir komjaunuoliai žada gerai paruošti; jie visiems dėti visas pastangas, kad šis buvo aktualūs, ir sklaidomų rezultatas neliktų vienkartinis knygų ar žurnalų lapų nie pasiekimas. To siekdama, mokui nesimatė. kymo-auklėjimo komisija šie Filologijos fakultetas labai met taikys keletą darbo nau jau moteriškas — krito į jovių. akis konferencijos pradžioje. Savo -pasisakymuose kalbė Keli negausios vyrijos atsto jusieji ieškojo būdų, kaip vai, susispietę gale auditori ateityje nekartoti senų klai jos, ir pora dėstytojų jausis dų ir kituose darbo baruose. svečiais, galvojau, žiūrėda Nežiūrint bėdų, fakulteto ma į nutilusį merginų būrį. komjaunuoliai -turi -kuo pasi Pasirodo, klydau. Daugiau girti. Filologai seniai garsė negu pusė pasisakiusiųjų — ja kult-ūrinio-masin-io darbo vaikinai. Pusę apdovanotųjų, tradicijomis — šalia kasmeti pusę išrinktų į naują fakul nių kaskart organizuojami teto komajunimo biurą irgi nauji, originalius renginiai. sudarė jie. Šių metų naujovė — ciklas — Nors „filologai — jau „Muzikos filosofija", kurį -jau ne vyrai". — kalbėjo prode- pradėjo skaityti senas fakul kanas A. Jovaišas, — bet teto draugas kompozitorius ir universiteto pirmenybėse fut muzikos populiarintojas Gied bolininkai šiemet iškovojo rius Kuprevičius. bronzos medalius, „sidabrą" Tvirtėja draugystė su — krepšininkai. LŽŪA Mechanizacijos fakul Fakulteto vaikinai — netik teto komjaunuoliais. Konfe geri sportininkai. Aktyvūs rencijos dalyviai šiltai sutiko sekretorės M. Dautartaitės jų atstovą Remigijų Navapagalbininkai buvo karinio kauską, kuris būsimų mecha patriotinio sektoriaus vado nizatorių komjaunuolių var vas S. Gimbuitis, SMD pirmi du Marijai Dautartaitei įtei ninkas M. Laurinkus, IV kur kė dovanėlę. Konferencijoje so lituanistas K. Urba. Pasta dalyvavo ir universiteto Me rasis savo pasisakyme gvil dicinos fakulteto komjaunuo deno visuomeninių mokslų lių atstovas. Jis priminė pra studijų problemas. Politinės ėjusią vasarą, filologų staty ekonomijos egzaminas neper binio būrio „Serbentą" susiti kandamu riešutu tapo 18-kai kimą su medikų „Šešupe" Va dabartinių ketvirtakursių. rėnoje. Jiems iš tiesų buvo nelengva Pasiekimai akies nerėžia, — tą pačią dieną be polit. rėžia trūkumai. Malonu, ekonomijos vykdavo ir TSKP kad kalbėjusiųjų pasisa istorijos seminarai, užsienio kymuose — atsakomybės kalbos pratybos. Fakultete jausmas sau, draugams, komdaug auditorijų remontuoja jaunimui. Dalykiškas ir tuo ma, ir, nežiūrint visų dėsty pačiu draugiškas bet kurio tojų pastangų, paskaitų tvar iškilusio klausimo sprendi karaštis ne visiems patogus. mas konferencijoje leidžia Kaip bebūtų, ar 18 ne per di tikėtis, kad -naujai išrinktas delis skaičius? biuras pateisins į jį dedamas Iš viso filologai turėjo 101 viltis. skolą (dabar liko 41): liūd nas universiteto „rekordas". Komjaunimo biuras dėjo daug Nomeda PETRUŠKEVlClūTĖ
Studentų statybininkų būrių gretas matė ir Lie tuvos gyventojai, ir smolenskiečiai, ir Stavropolio darbo žmonės. Si nuo trauka iš Jakutijos. Mirno miestas dar ilgai pri simins „Žilvino" būrio na rius. Jų visur buvo pilna. Darbe — neaplenkiami, koncertuose — patys pir mieji. „Žilvinas" Jakuti jos būrių socialistiniame lenktyniavime užėmė ant rą vietą. Darnaus kolek tyvo, kuriam vadovavo Prekybos fakulteto dėsty tojas M. Dudėnas, laimė jimas —' puikiai išlaiky tas darbinio auklėjimo mokyklos egzaminas. L. KLIŠAUSKO nuotir.
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Spalio 21 d. įvykusia me posėdyje buvo svars toma, kaip Chemijos fa kulteto komjaunimo orga nizacija vykdo LLKJS CK VI plenumo nutarimą. Komitetas priėmė į komjaunimą Chemijos fak. I k. stud. P. Gaidamavi čių. Istorijos fakulteto II k. studentas B. Bobina reko menduotas Į TSKP narius, kandidatu į TSKP narius — Istorijos fakulteto IV k. studentė Z. Besasparytė.
Kaip tapti teatro kritiku
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS Jau pradeda užsimiršti ir abitūros ,ir stojamieji egza minai. Pora mėnesių ragauji nauja — studijas. Naujas po žiūris į moikslą, darbą, reikalavimus. Pirmieji grupės ren giniai — atsargūs, netvirti žingsniai fakulteto gyvenime... Aną vakarą (bruzdėjo visas trečiojo bendrabučio gamti ninkų /blokas trečiam aukšte: kas plovė virtuvės, kas — koridoriaus langus (kokie jie siaubingi po vasarosi), kiti kuitėsi apie apspardytas savo kambario duris, valė kori dorių sienas. Dar sykį gręžtelėjęs šlapią skudurą, Arvydas nusišluos tė rankas, užsitempė švarką su komjaunimo ženkliuku ir išėjo į eilinį reidą pas savo fakulteto bendrabutiečius. Rūpesčių begalė: štai langas nevalytas, ten ant lovos su drabužiais išsidrėbę, paveikslas klijais prie sienos prikli juotas. Pirmakursiai geologai nežino, kaip užuolaidas pa sikabinti, merginos prašo paaiškinti, kaip tarpulangėj stiklus išplauti. Ir Arvydas Veličkas, I kurso biologas, vieniems paaišna, kitus griežčiau sudraudžia, su trečiais pajuokauja.bei pagiria. Sunkus tas reikalingas darbas. Kas nežino, kad Arvy das ir puikų balsą turi: nuo pirmų dienų VU ansamblyje dainuoja? Laiko jam lieka ir seminarams puikiai pasiruoš ti, ir laboratoriniams darbams gerai atlikti, ir paskaitoms atidžiai išklausyti. Jei kas neaišku, grupėj patariama: ,,O tu pas Veličką paklausk!" Nesiskundžia juo ir Gamtos fakulteto komjaunimo biu ro sekretorius R. Taraškevičius: „Tikriausiai pataikėm iš rinkti. Darbo bendrabučiuose sektoriaus veikla yra ypa tinga. Nesikrato komjaunuolis ir kitų įpareigojimų (.be veik visi aktyvistai kolūkyje), laiku juos vykdo.. Grupė pasitiki juo. Susirinkime Arvydas paskelbtas pra eito mėnesio soc. lenktyniavimo „60 spartaus darbo sa vaičių" nugalėtoju.
* Į pirmąjį universiteto komjaunuolių susirinki mą 1944 m. lapkričio mė nesį atėjo 14 žmonių. Pir minės komjaunimo orga nizacijos sekretoriumi bu vo išrinktas L. Maleckas (dabar Vilniaus gimdymo namų vyr. gydytojas).
Teatras — sintetinio meno rūšis, jungiantis savyje išraiškingas literatūros, rnuzikos, dailės, šokio ir architektūros priemones. Teatre žiūrovas tartum dalyvauja pačiame įvykių sūkuryje, pats tampa aktyviu jų dalyviu, betarpiškai įsijausdamas į aktorių pergyvenimus. Spektaklis — sudėtingas meno kūrinys ne tik savo prigimtimi, bet ir poveikiu į žiūrovą. Kiekvienas geras spektaklis sužadina žmoguje menininką. Mano manymu, teatro kritikui tenka ypač sunki pareiga — išreikštine tik savo požiūrį apie spėktaklį, pajausti, įsigyventi į nuotaiką, kuria tą akimirką gyvena žiūrovas-memninkas, liet ir teisingai įvertinti kūrybines dramaturgo, aktoriaus, režisieriaus, dailininko pastangas, nes teatras — tai kolektyvinis menas. Kaip tapti teatro kritiku? Sunku tat ar lengva? Matyt, kad toks klausimas yra beprasmis, nes pirmiausia reikia
visa siela atsiduoti teatrui...... Kodėl mūsų niekas nemyJau antrus metus renkasi Ii", A. Guigaitę — „Šventę teatro mylėtojai į teatro kri- palydėjus“, K. Urbą — „Afitiku sekciją, priklausančią šos kvietė" ir kitus, dramos studijai. Koks būrelio Pastaruoju metu mes matikslas ir jo dalyvių artimiau- name atlikti įdomų eksperisi planai? mentą. Yra žinoma, kad apie Savo mintimis su manimi spektaklį galima susidaryti sutiko pasidalinti būrelio va- objektyvią nuomonę, tik perdovas, Menininkų rūmų di- skaičius keletą recenzijų. Torektorius V. Zabarauskas: dėl buvo nutarta, kad būre— Pagrindinis mūsų tikslas lio dalyviai išdėstys plunks— susipažinti su teatro teo- na savo mintis apie tą patį rija, ta abėcėle, be kurios spektaklį, o vėliau ju paraneverta imtis plunksnos. Bū- šytoji medžiaga bus sujungta tina pažinti patį teatro argą- į vieną straipsnį. Aišku, čia nizmą, jo užkulisinį gyveni- nebus išvengta minčių priešmą. Šiemet gausiame antra- taringumo, požiūrių skirtingukuršių būryje — tik trečda- mo, bet užtat tos nuomonės, lis bando nuolat rašyti, nors, kurios sutaps, ir bus pati tikkaip pasirodė, dauguma yra roji tiesa. pajėgus rimtam meno kritiko Taip pat numatome atlikti darbui. To priežastis, matyt, sociologinius tyrimus žiūrovų — vis dar pasitaikantis pa- salėje. Prieš pakylant uždansyvumas ir abejingumas. gai, bus platinamos specialios Kai kuriuos studentus jau anketos, kuriose žiūrovas tušiandien galima pagirti už rėš nurodyti savo amžių, sotikrai įdomias ir savitas re- cialinę padėtį, išsilavinimą. cenzijas: V. Krivickaitę už Bus domimasi jam patiku„Studentų teatrų dienas", Z. siais aktorių darbais, dramos Pečiulį ir A. Ražaitytę — <’?iLalais ir pa -.
Spalio 25 d. įvyko Mo kymo auklėjimo komisi jos prie universiteto kom jaunimo komiteto posėdis. Jame dalyvavo komisijos nariai K. Kirša, J. Rama
nauskaitė, fakultetų Mo kymo auklėjimo komisijų (MAK) pirmininkai. Posė dyje buvo apsvarstytas Medicinos fakulteto MAK darbas per pavasario se mestrą .išanalizuoti ge riausios akademinės gru pės konkurso rezultatai; diskutuota dėl akademi nio darbo formų ir meto dų. Dar rugsėjo mėnesį VVU komjaunimo komi tetas svarstė medikų MAK darbą, iškėlė trū kumus, parodė racionalias darbo puses. Tąkart buvo priimtas nutarimo projek
* 1944 m. susikūrė aka deminis choras ir sporto klubas.
*1950 m. universiteto komjaunimo organizaci joje buvo jau 1033 na riai, * 1956 m. vasarą pasi
rodė pirmieji studentų sta tybinių būrių sąjūdžio daigai: 60 universiteto komjaunuolių dirbo Ka zachstano plėšiniuose. * Dabar universiteto komjaunimo organizacija vienija 8430 narių.
tas, kaip jos darbą padadyti efektyvesnį. Todėl šio posėdžio tiks las ir buvo supažindinti visų fakultetų MAK pir mininkus su medikų ko misijos veikla, jos trūku mais ir pranašumais, pa tikrinti, kaip vykdomas nutarimo projektas. Kom jaunimo komiteto narė J. Ramanauskaitė išanaliza vo MF MAK veiklą, su pažindino MAK pirminin kus su nutarimo projek tu. Medikų MAK atsi skaitys už savo darbą komjaunimo komiteto po sėdyje lapkričio mėnesį. K. Kirša supažindino su universiteto geriausios akademinės grupės kon kurso rezultatais (apie juos bus rašoma vėliau). Kadangi dauguma MAK pirmininkų yra naujai iš rinkti, tai jie buvo supa žindinti su organizacinė mis akademinio darbo pu sėmis. „TS" inf.
kespubiikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo mi nistro įsakymu geriausiems universiteto studentams — mokslo pirmūnams, aktyviems visuomenlnkams — paskir tos vardinės stipendijos. Jas šį semestrą gauna:
MARKSO STIPENDIJĄ — Gintautas Jakutis (FAF ekon. inf. spec. IV k.) V. KAPSUKO STIPENDIJĄ — Albinas Žilinskas (ChF III k.)
F. DZERŽINSKIO STIPENDIJĄ — Arvydas Paškevičius (PEF pram. planavimo spec. V k.) L. TOLSTOJAUS STIPENDIJĄ — Auksė Pūraltė (Fil F anglų k. ir lit. spec. V k.)
P. CVIRKOS STIPENDIJĄ — Giedrė Vrubliauskaltė (Fil. F lietuvių k. ir lit. V k.)
spec.
UO TINKLINIS
„Sporto" laikraščio tau rės varžybose kol kas be priekaištų žaidžia mūsų tinklininkai: „Mokslo" I komanda nugalėjo „Pilė nus" (ZŪA) rezultatu 3:2 ir Vilniaus elektrinių su virinimo įrengimų gamyk los atstovus — 3:0. „Moks lo" II-oji įveikė Vilniaus politechnikumo sporti ninkus (3:0). Be kovos pergalę pa siekė „Mokslo" merginos Jų varžovės iš Šiaulių „Verpsto" komandos į var žybas neatvyko.
KREPŠINIS
Dėl „Sparto" taurės ko voja ir krepšininkai. Be pralaimėjimų žengia „Mokslo" vaikinai, įveikę KPI dėstytojų komandą, Vilniaus „Spartą" bei Šiaulių „Statybininką". Sėkmingai „Mokslo" krepšininkai startavo ir Vilniaus miesto pirmeny bėse: rezultatu 79:50 nu galėjo Vaikų krepšinio sporto mokyklą.
Mūsų pasididžiavimas LENINO STIPENDIJĄ — Aleksandras Abvšaia (FF IV k.) Janina Baranauskaitė (MMF taik. matematikos spec. V k.) Danutė Blažytė (IF istorijos spec. IV k.) Elena Blinaltė (MF sanitarijos spec. V k.) Valerijus Ciučlulka (TF IV k.) Liudmila Garbul (Fili. F rusų k. ir lit. spec. V k.) Klemensas Kirša (MMF matematikos spec. IV k.) Birutė Kubillūtė (MF gyd. medicinos spec. IV k.) Violeta Kvedaraitė (GF biologijos spec. V k.) Elena Macevičiūtė (IF bibliotekininkystės spec. V k.) Ričardas Makuška (ChF III k.) Petras Musteikis (GF geologijos, spec. V k.) Elena Muzika (PEF pramonės plan. spec. V k.) Aloyzas Namajfinas (PF mat.-techn. apr. spec. IV k.) Valerijus Ostapenko (MF gyd. med. spec. V k.) Gediminas Račiukaltls (FF IV k.) Jonė Ramanauskaitė (Fil. F anglų k. ir lit. spec. IV k.) Alvydas Uziela (FAF ekon. inf. spec. V k.)
— Man atrodo ked teatro kritiko specialybė labiausiai artima žurnalistikai. Daugelio būrelio dalyvių busimoji specialybė gana toli nuo mi nėtosios. Ar tai nesudarys keblumų ateityje? — Galvoju, kad ne. Svar biausia — sugebėjimas rašy ti. Esu įsitikinęs, jei gydyto jas parašytų recenziją, jis pa rašytų ją obejktyviai ir be tarpiškai, nes gydytojo dar bo pagrindas — jautrumas ir meilė žmogui. — Kaipgi gimė sumany mas įkurti teatro kritikų sek ciją? — Turėjome studentų reži sierių, dailininkų, netrūko studentų aktorių, — šypsosi V .Zabarauskas, — prireikė ir kritikų.. . Tai tiesa. Mums reikalingi subtilūs, bekompromisiški me no vertintojai. Juk menas, kaip pasakė Leninas, „yra pašauktas padėti žmogui tei singai suprasti ir performuo ti aplinkinį pasaulį". Palin kėkime busimiesiems kriti kams daugiau gerų recenzijų, daugiau laisvės minčiai ir fan tazijai. Violeta ŠVANAITE
AKADEMINIS IRKLAVIMAS
SVEČIAI Kasmet plečiasi .tvirtė ja ir tampa vis didesne jėga pažangusis jaunimo judėjimas visame pasau lyje. Kuriasi naujos jauni mo organizacijos, kurių tikslas — kova už taiką, socializmą, draugystę. Meksikos revoliucinio jaunimo sąjunga, vieni janti pažangiausias šalies jėgas, buvo įkurta 1972 m. Jos atstovai šią savaitę lankėsi Vilniuje. Garbė priimti svečius teko ir
universiteto Interklubo nariams. Svečius lydėjo LTSR JOK ats. sekretorius P. Kaupys. Pagrindinis Meksikos revoliucinio jaunimo są jungos uždavinys — įtraukti į aktyvią politinę veiklą kuo daugiau šalies jaunimo. Valdančioji Meksikos partija pripa žįsta jaunimo judėjimą, vertina jo didelį vaidme nį šalies gyvenime. Ten. kur sunkiausia, kur la biausiai reikalingos stip rios rankos, siunčiamas jaunimas. Tai, kad dau
gumą tolimausių Meksi kos šalies kampelių pasie kia švietimas, medicina, yra didelis jo nuopelnas. 10% Meksikos jaunimo judėjimo dalyvių sudaro studentai. Interklubiečiai papasa kojo svečiams apie uni versitetą, studentų orga nizacijas ir jų veiklą. Apie interklubo veiklą, sukū rimo istoriją, įstojimo są lygas Meksikos revoliuci nio jaunimo sąjungos na riams papasakojo klubo prezidentas V. Elinskas. K. JŪRELE
Gražiai akademinio irk lavimo sezoną baigė VU merginų rinktinė: „Žalgi rio" pirmenybėse pirm? vietą iškovojo vienvietininkė N. Kavaliauskaitė bei aštuonvietės ekipažas (yr. R. Monkevičiūtė). Tu rime dvi „sidabrines" įgu las. Tai pavienė keturvie tė (yr. V. Morkvėnaitė) bei porinė dvivietė (B Barkutė, G. Jurkevičiūtė). „Mokslo" merginų ko manda, surinkusi 36 taš kus, aplenkė nuolatines varžoves — KKI irkluoto jas (26 taškai).
FUTBOLAS Prasidėjo tarpfakultetinės futbolo varžybos. Štai pirmeiji rezultatai: ChF— TF 3:5; Fil. F — PF 6:(, FAF — PEF 1:5; FU. F.— PEF 4:1; Fil. F — FAF 2:2; PF — PEF 1:0. G. ADOMAITYTE
DĖMESIO: KONKURSAS!
Rudens etiudas,
KAIP GYVUOJI,
SIENLAIKRAŠTI? Universiteto komjaunimo komitetas, studentų profsąjun gos komitetas ir „Tarybinio studento" redakcija skelbia tarpfakultetinį sieninės spaudos konkursą, skirtą Didžiojo Spalio 60-mečlui.
RYTAS
Rugsėjį o saulė, lyg mėgau damasi vaiskia dangaus mė lyne, kurios nedrumsčia nė vienas paklydėdis debesėlis, dosniai žeria savo paskuti nius spindulius ant varinių klevų, vystančių bulvienojų, nykių papilkėjusių laukų, tik kur ne kur sušvytuojančių gelsvais ražienų plėmais. Nepakartoijamas bobų vasaros metas, sklidinas krištolinio oro virpesio, kvepiantis lauže keptomis bulvėmis, žodžiais nenusakoma atsisveikinimo, ilgesio ir praradimo nuojau ta, kažkokiu akimirkos ne tikrumu, lyg vaikystės pasa ka. ...Rytas bunda vėlai. Sau
lė pradžioje nedrąsiai kyšteli savo mergiškai nuraudusi vei dą iš už miško skiauterės, bet paskui vis drąsiau, vis žvaliau ir linksmiau riešku čiomis apdalija po nakties vėsos dar nespėjusius atsi peikėti miškus, nedrąsiai vie ną .prie kitos besišliejančias kalvas vaivorykšte spindu liuojančiais rasos perlais, pa budina iš nakties miego me džius, sidabru apipila jų la pus, šakų raizgynus, ažūri nius papartynus ir nuo sting dančio šalčio dar baugščiai susigūžusius ir pasišiaušusius krūmus. Nors ežeras šalia, bet jo (beveik ir nematyti: Skendi jis lyg nuotaka bal
Lapkričio t d. Aktų sa lėje įvyks Iškilmingas Di džiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 59-ųjų metinių minėjimas.
\7llutny ATSAKO Susidomėję perskaitėme V. Kanišauskaitės fotoreportažą („Daug rankų didžią naš tą pakelia", Nr. 28 (970) Jū sų laikraštyje. Tenka pripa žinti, kad trūkumai ir ne sklandumai, pasitaikę pirmo mis talkininkų darbo dieno mis, straipsnyje Iškelti tei singai ir kritika kai kurių ūkių vadovų adresu yra pa grįsta. Dauguma šių ne sklandumų bendromis pastan gomis buvo pašalinti per 2— 3 dienas. Vydenlų tarybinio ūkio direktoriui buvo nuro dyta, kad ūkis nepakanka mai pasiruošė priimti studentus-talkinlnkus.
Rajono žemės ūkio darbuo tojai nuoširdžiai dėkingi uni versiteto studentams už di delę paramą derliaus nuėmi mo darbuose. Daugumoje ūkių studentai išties atliko didelį darbą. Ypač patenkin ti talkininkais Liškiavos, „Šviesos", P. Cvirkos ir „Ne muno" kolūkiai. Šiuose ūkiuose dirbusios studentų grupės (žurnalistų III k., IV k., bibliotekininkų III k., psichologų III k.) už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą yra pristatytos apdo vanoti LKP Varėnos RK ir Varėnos rajono DZDT Vyk domojo komiteto Garbės raš tais. Tokia padėtis buvo ne vi sur. Gerokai darbingumo trū ko studentų grupėms, dirbu sioms „Tarybų Lietuvos" kolūkyje, Matuizų ir Druski ninkų tarybiniuose ūkiuose. Sunku dabar pasakyti, kas suformavo šių grupių (istori kų II k., bibliotekininkų IV k.) nedarbingumo nuotaiką, tačiau jos akivaizdžiai įrodė, „kad ne kiekvienu atveju darbo nuotaika tiesiog pro porcinga patalo minkštumui, maiste kokybei". Z. VAIČAITIS
tame miglos nuomete. Garai milžiniškais kamuoliais tin giai kyla nuo ežero, paslėp dami ne tik priešingą kran tą su pilkomis trobesių dė mėmis, bet ir alksnius, pul kais subridusius į sidabrinį ežero vandenį, ir tarp jų ne drąsiai švytinčias valčių no sis. Ežero bangelėje šokteli linksmas saulės zuikutis, ir vėl viskas paskęsta (balzga noje migloje, nežymiai parusvintoje saulės. Rytas bunda. Lėtai judina sustyrusius sąnarius, išblaš kydamas paskutinius miego likučius. Oras tyras, toks skaidrus ir skambantis, kad, rodos, vienas neatsargus at
Koncertuos Krokuvos Jogailos universiteto an samblis „Slavianka". Pradžia 19 vai.
A. RATUKAS L SKIRPSTO nuoti.
Rektoratas praneša,
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
kad lapkričio 8—9 d. ne bus studentams užsiėmi mų.
Filologijos fakulteto II k. stud. V. Kondrataltė, IV k. stud. L. Ptičkina, Prekybos fakulteto I k. stud. K. Babkauskas,
Lapkričio 9 d. užsiėmimai nukeliami į 14 dieną.
Finansų ir apskaitos fa kulteto IV k. stud. G. Aukščionytė, Istorijos fakulteto I k. stud. S. Ignatovičius. Už savavališką neatvy kimą į kolūkinę talką iš universiteto pašalinta Fi lologijos fakulteto III k. stud. N. Mantvydaltė.
ATASKAITOS IR RINKIMAI STUDENTŲ PROFSĄJUNGOJE
Dalykiškas pokalbis Spalio 15 d. Pramonės ekonomikos fakultete įvy ko studentų profsąjungos konferencija. Tut būt, ne suklysiu pasakiusi, kad ji pavyko geriau, negu pra ėjusiais metais. Gal dėl to, kad profbiuro pirminin kė A. Sairpaliūtė — nebe naujokė, beveik pusė prof biuro narių — ketvirtakursiai. Gal dėl to, kad de legatai buvo aktyvūs, jiems tikrai rūpėjo darbo problemos. Profbiuro pirmininkės ataskaitoje nebuvo bereikš mių, nieko nesakančių frazių. Ji iš esmės aptarė svarbiausius profbiuro darbo barus, iškėlė trūkumus. Kultūros klubo pirmininkas J. Skamarakas kalbė jo, kaip sakoma, iš širdies. Apie renginius, apie tai, kiek pastangų padeda D. Žemrietaitė, V. Kaukėnas, V. Blauzdžiūnaitė, kiti kultūros klubo nariai, kad laisvalaikis būtų įdomus, turiningas. Paragino fa kulteto studentus būti ne vien renginių žiūrovais, o ir dalyviais, pareiškė pretenzijas fakulteto dėstyto jams, kurių, deja, labai retai sulaukiame savo va karuose. Dalykiškos buvo akademinio sektoriaus (D. Nalivaikaitė) ir buitinio sektoriaus (E. Brazaitis) ata skaitos. Diskusijose studentų profkomiteto pirmininko pa vaduotojas R. Vosylius ir fakulteto prodekanas V. Grigoras vos spėjo atsakinėti į delegatų klausimus. Konferencijos priimtame nutarime buvo numaty tos tolesnės akademinio, kultūrinio, buitinio darbo kryptys, nutarta iškviesti į socialistinį lenktyniavi mą Kauno A. Sniečkaus Politechnikos instituto In žinerinės ekonomikos fakulteto studentus, su ku riais susidraugavome pernai. Konferencijoje profkomiteto pirmininko pavaduo tojas R. Vosylius ir profbiuro pirmininkė A. Sarpaliūtė apdovanojo aktyviausius profbiuro narius ir proforgus, buvo išrinkti delegatai į XXV studen tų profsąjungos konferenciją.
Varėnos raj. žemės ūkio valdybos viršininko pavaduotojas
1
sitiktinis lūžtančios šakelės trakštelėjimas negrįžtamai šu kėmis pavers tą bundančio rudens ryto miražą, tą šven tą pirmapradę ryto tylą, skli diną rimties ir susikaupimo. Iš kažkur netikėtai atklydęs vos juntamas vėjelio šuoras paslaptingai ūžteli medžių viršūnėmis, 'bet, susipainiojęs nesuskaičiuojamuose šakų brūzgynuose, lyg nusigandęs staiga nuščiūva. Tik kurį lai ką dar ausį pasiekia prislo pintas lapų šnabždesys. Bunda rudens rytas.
Konkursui organizuoti sudaryta komisija: G. Kalčinskas — LLKJS VU komiteto sekretoriaus pa vaduotojas politiniam ideologiniam darbui (komisijos pir mininkas), A. Trumputis — studentų profsąjungos komite to pirmininko .pavaduotojas, A. Kusta — „Tarybinio stu dento" redaktorius, F. Džiautas — komjaunimo komiteto narys, I.. Kizelytė — IV k. žurnalistė. Komisija turi teisę pasitelkti platų komjaunimo ir prof sąjungos aktyvistų būrį sienlaikraščiams vertinti. Bus vertinamas sienlaikraščių idėjinis bei meninis lygis, skelbiamos medžiagos aktualumas, sienlaikraščių perio diškumas, bendradarbiavimas su „Tarybinio studento" re dakcija. Kartu vertinama fakultetų patalpų vaizdinė agi tacija. Konkursas prasideda 1976 m. lapkričio 1 d. ir tęsis iki 1977 m. lapkričio 1 d. Nugalėtojų laukia apdovanojimai: fakultetų redkolegijų, užėmusių I-—II—III vietas, pirmininkams (redaktoriams) su teikiama teisė išvykti į CSR, VDR ar LLR su studentų statybiniu būriu (šalį pasirenka patys nugalėtojai) 1978 m. vasarą Fakultetų geriausių redkolegijų nariams organizuojama 10 dienų kelionė 1978 m. žiemos atostogų metu: už I vietą — į Leningradą, už II vietą — į Taliną, už III vietą — į Rygą. Kelionės metu redkolegijų nariai galės susipažinti su sieninės spaudos organizavimu šių miestų aukštosiose mo kyklose. Linkime sėkmės konkurse!
LAIKRASTLS eina | m,,A 2 KAP. NUO 1950 METŲ
R. JURKŠAITĖ PEF II k. studentė f | REDAKCIJOS ADRESAS:
Rytoj, šeštadienį (X. 30), fuksų ir kitų naujokų pri ėmimo į mūsų klubą cere monialas (iškilmingas, jumo ristinis ir dar kitoks — ko kių tik atspalvių išgalės su teikt jam mūsų išmonė ir ru dens gamta). Manom, Jūsų smalsumas jau sužadintas, o numalšinsit jį, jei šiandien 20 vai. ateisit j Filologijos fakulteto 92-ąją auditoriją: čia ir sužinosit, kur ir kaip visa bu;.
Kraštotyrininkų klubo valdyba *♦*
įvairių fakultetų studentus, norinčius bendradarbiauti mūsų laikraštyje (taip pat ir tuos, kas fotografuoja, piešia) kviečiame užeiti į redakciją. Dirbame pirmadieniais, antra dieniais, trečiadieniais, penk tadieniais nuo 9.39 vai. iki 16.30 vai. Brangūs skaityto jai! Apie įdomiausius fakul tetų renginius ir įvykius ga lite mus informuoti ir telefo nu 2-58-84.
„Tarybinio studento" redakcija
Nuoširdžiai užjaučia me Lietuviu literatūros katedros vedėją prof. dr Donatą SAUKĄ dėl jo tė velio mirties. Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos
Rusu
ra
literatūros
kated
reiškia gilią užuojau
tą prof. . Donatui dėl tėvo mirties.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
SAUKAI
Dėl mylimo tėvo mir ties reiškiame nuoširdžią užuojautą Lietuviu litera tūros katedros profesoriui Donatui SAUKAI. Lietuviu kalbos katedros ir Baltu filologijos katedros nariai
LKP CK leidyklos spaustuvė 1 LV 12574 Užs. Nr. 3147 |
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA