VlStį SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS! DIPLOMANTŲ
DE-
Į MESIUI! :
j NUTARIMU ■ VENTŲ
desimtajam
PENKMEČIUI — SPARTUOLIŠKĄ FINIŠĄ, TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI — GARBINGĄ SUTIKIMĄ!
■■■iiiiiiyiiiiiiiiiiii
DĖMESIO: VIKTORINA!
Neseniai vyko Universiteto kraštotyrininku klubo ataskaitinė rinkiminė konferencija. Joje dalyvavo J. Balnytė LTSR Paminklu apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos pirmininkė, A Matulevičienė, LTSR Paminklų apsaugos ir kirastotyros draugijos Vilniaus miesto atsakingoji sekretore, G. Kadžytė, LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos darbuotoja, doc. V. Kašauskienė Universiteto partijos komiteto sekretoriaus pavaduotoja, Universitete komjaunimo bei profsajungos komitetų atstovai Kraštotyrininku klubo narisi. Ataskaitini pranešima padarė Kraštotyrininku klubo tarybos pirmininkas vvr dėstytojas Venantas Mačiekus. Prieš dvejus metus ivykusio klubo ataskaitinio rinkiminio susirinkime
— Mes vadovaujame Vilniaus aukštųjų mokyk lų bibliotekoms, — sako O. Smaliukienė. — Iš vi so turime dvylika paval-
nutarime buvo n-umatvla per ateinančius dvejus metus užrašyti 150 atsi minimų apie Universiteta, surengti dvi kompleksines ekspedicijas, ekspedicijų metu domėtis įvairiais su Universitetu susijusiais faktais, juos fiksuoti, parengti dvi monografiias: „Upninkai" ir „Panemunėlis". Kaipgi sekėsi realizuoti minėta nutarimą? Sėkmingai buvo renkami absolventų atsiminimai apie mtisų Alma Ma ter. Surinktas ne tik numatytas skaičius, bet užrašyta Universiteto auklėtinių — dabartiniu profešoriu, docentu įdomių atsimiinimų. Sėkmingai čia darbavosi A. Rabačiūtė (ChF), D. Augulytė (IF) Kf. Slušinskaitė (FilF), S Laučiškytė (EKFF), V Kvederytė (TF) ir kiti Klubo tarvoa, siekdama kad šiuose atsiminimuose visapusiškiau atsispindėtu u™ersitete praleisti meNukelta i 3 psl.
DIPLOMINIŲ
ŠYTI RUSŲ IR VIENA
Kaina 2 kap.
IS UŽSIENIO KALBŲ. _
• STUDENTAS IR MOKYMO AUKLĖJIMO KOMISIJA
PADIRBĖTA IŠ ŠIRDIES
VLKJS CK, JTTB „Sputnik" ir žurnale „Studenčeskij meridian" redakcija organizuoja konkursa-viktorina ..Ma no draugai prie Duno jaus krantu". Konkurse dalyvauja vi si žurnalo „Studenčeskij meridian" skaitytojai. Konkursas vyks dviem turais: — pirmame ne akivaizdiniame ture per 1981 metus žurnalo „Studenčeskii meridian" skai tytojams bus pateikta 5C klausimu apie Bulgarijos LR, Čekoslovakijos SR Jugoslavijos SFR, Rumu nijos SR, Vengrijos LR (ipo 10 apie kiekviena šą li). Norintys dalyvauti kon kurse atsakymus žurnale ,,Studenčeskij meridian" redakcijai gali siusti iš kart po klausimu publi kacijos arba visus vienu metu iki 1981 m. rugsėjo mėnesio 15 dienos; — antrame ture (1982 m. vasaris) akivaizdinia me 50 žurnalo skaitytojų Universiteto centri atsiuntusiu geriausius at niuose rūmuose, trečiame sakymus, bus Organizaci nio komiteto pakviesti aukšte, šalia mokslo dar buotoju skaityklos durys varžytis i Kišiniova. 20 konkurso nugalėtoju su lakonišku užrašu „Me 1982 metais VLKJS CK todinis skyrius". Už jų — JTTB „Sputnik' įteiks iki pat ‘lubų knygomis koridorius kelialapius i Bulgarija užgriozdintas ir keli kabinetai. Viena Čekoslovakija, Jugoslavi ja, Rumunija. Vengri'? me kambarėlyje mane pasitinka sky fpo 4 kelialaipius i kiek- maloniai riaus vedėja O. Smaliu vienį sali). Kelialapi ap kienė. Kalbėdamasi su ja moka VLKJS CK. Žurnalo ,,Studenčeskij vartau planus, susirinki protokolus, ataskaitas meridian" redakcija pa mų ir susidarau nuomone rengs ir išspausdins me apie kasdienine penkių džiaga apie konkurso re šio skyriaus darbuotoju zultatus. duona.
M*
Nr. 33(1135)
ABSOL-
DARBŲ REZIUME RA
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1980 m. lapkričio 28 d.
POSĖDŽIO
RYBOS
scuoencas EINA NUO 1050 METŲ
UNIVERSITETO TA
Ekonominės kiberneti kos ir finansų fakulteto mokymo auklėjimo komi sijai vadovauja Roma Tumėnaitė. Jos artimiau si pagalbininkai — devy ni darbštūs, gerai besimo kantys komjaunuoliai. Romos paklausiu, kas daroma, kad nebūtu praleidinėiamos paskaitos? Pirmininkė atverčia ap ianka: čia visa dokumen tacija, visos studentų nuodėmės. Ji rodo pa skaitų lankymo tikrinimo reidų aktus. Tikslu, tvar kinga: data, dėstytojo ir komisijos narių, dalyva vusių reide, pavardės specialybė, kursas, pa skaitoje dalyvavusių stu dentų skaičius, pažymėta, kiek privalo dalyvauti
kiek seniūnas „nepastebėies"... Žinoma, geriausius re zultatus duoda pastoviai organizuojamos sustiprin to lankymo savaitės ir reidai. Visame Universitete didžiausias mokymo auk lėjimo komisijos dėmesys — pirmakursiams. Ne taip jau paprasta nauja žmogų įjungti i jam gal kiek neįprasta darbo rit mų. Jų mokymui sudary tas atskiras darbo planas Labai gerai pernai vyko viktorina apie Universite to istorija, susirinkimas „Mano pirmoji sesija". 10 silpniau .besimokan čių pirmakursių komisija įsipareigoja šefuoti. Kiek vienas skolininkas turi savo byla, kurioje pažy mima kada, apie ka bu vo kalbėta, tartasi, kokie rezultatai. Darbai studentų staty bos būriuose ir laikos
ūkiuose sutrukdė susu muoti praėjusios sesijos rezultatus. Todėl sužinoti apie juos galima tik „maždaug". O tai, kad pirmakursiai geriausiai iš laiko sesiir, ir yra mažiau siai įsiskolinę — faktas! Pernai atgaivintos mo kymo auklėjimo komisi jos bendrabučiuose. Joms rūpi studentų bėdos, są lygos bendrabutyje mo kytis. Nesklandumai darbe irgi ne naujiena. Sunku įtraukti i akademinį dal ba grupių kuratorius. Kai kas nelabai atsakingai žiūri i savo pareigas Dėstytojams per akis sa vu darbu — ne kiekvie nas gali dalyvauti reide Bet yra vienas vaistas sunkumams įveikti — darbas, nuoširdus noras priešintis mūsų pačių blogybėms. L. kasabuckaitE
METODINIS SKYRIUS dinių, iškaitant ir mūsų Universiteto biblioteką Jiems rengiame stažuo tes, konferencijas ir semi narus kelti kvalifikacijai. Kad darbas vvktų geriau savo skyrių padalinome i du sektorius: metodinio darbo ir vidaus. Pirmasis organizuoja metodini dar bą skaitykloje, rengia jaunų specialistu stažuo tes. 1979 metais naujai priimtiems bibliotekos darbuotojams organizavo me 31 valandos kursus Čia taip pat studijuoja mas šalies ir užsienio aukštųjų mokvklu biblio tekų patyrimas, skleidžia mos sukauptos mūsų ži nios Šiais metais jau iš ėjo leidinukas „Iš respub likos aukštųjų mokvklu bibliotekų patirties". Sa vo s'raiosniu.s nuolatos spausdiname žurnale „Bib liotekų. darbais". „Vidaus darbo skyrius kaupia bibliografinės lite ratūros fondus, aptarnau ja bibliotekininkystės spe cialybės studentus ir i u dėstytojus bei mokslinės informatikos žinybinės laboratorijos darbuotojus Siunčiame knygas įvairių
žinybų miesto bibliote koms, taip pat i kitas res publikas — bibliotekinio abonemento keliu. 1979 metais aptarnauta 1.338 skaitytojai, išduota 11.406 vienetu literatūros. Sudarome naujai gautu leidiniu anotuotus sąra šus. per praėjusius metus jų išsiuntinėjome riet 10. Skyriaus komoetenc'ioie be viso to dar bib liotekos suvestiniai pla nai, ataskaitos, katalogu ir kartotekų tvarkymas visos respublikos biblio tekų darbo suvestinės V. Lenino 110 gimimo metinėms organizavome aukštųjų ir specialių vi duriniu mokvklu bibliote kų bibliografinės informa tikos darbo konkursą-apžiūrą, Partijos XXVI su važiavimui parengėme progini planą. Egzaminu sesijų ir dip lominių darbu rašvmc metu sudarome grafikus priimame skaitvtoius be jokiu poilsio dienu. Tiki mės, kad klientai mūsų darbu, patenkinti. Kalbėjosi Roma MAKAUSKAITE
Gausu gerų studentų — aktyvių visuomenininkų ir mokslo pirmūnų Istorijos fakultete. R. GUIGOS nuotraukoje — fakulteto MAK-o pirmininkė Nijolė Didžiokaltė.
liniai terminai: apykaklė Dar vienas darybos būdas — sudurtiniu žodžiu da ryba. Dūriniai yra tokie dažnai vartojami žodžiai: žiedlapis, dujokaukė. Žinome, jog XX a. pra Lapkričio 6 d sukako kviečiame susipažinti su Istorijos bėgyje įvairiu ma iš termino" ir „Termi džioje sužlugo puristo A 100 metu nuo žymaus kai kuriomis ištraukomis mokslo, technikos, kitu nologijos šaltiniai". Vireliūno mėginimai atsi austru rašytojo ROBERTO iš R. Muzilio dienoraš sričių terminija domėjosi (1880—1942) čio. Publikacija parengta Pirmojoje rasite auto sakyti tarptautiniu termi MUZILIO Pavojus man: aš galiu Leonardas da Vinčis, Ga riaus pateikta termino nu. Neisi tvirtino i o siūly gimimo, Ilga laika gwe- pagal „Voprosv literatu- įklimpti i teorija. Vėl ir lilėjus, didele reikšme tu terminologijos supratimą ti pakaitalai, pvz:. lvgma- nes Berlyne ir Vienoj ry" (1980, 9). vėl prie to ,kas atvedė rėjo Lavuazjė ir Bertoli įdomus poskyris apie ter ta „simetrija", trikampio dalyvavęs I ' PasauliniaParuošė V. DAUNYS tave prie tu pagalbiniu (bandymai, kuriant chemi minų rūšis sandaros at matai „trigonometrija" ir me kare, 1938 m. jis teoriniu schemų ne terminija, Linėjaus bo žvilgiu. Išskiriami v i e- kiti. St. Keinys pagrin emigravo i Šveicarija (1936) Tomas Manas ir j tanikos ir zoologijos ter n a ž o d i n i a i Robertas MUZ1LIS ii panašūs rašo žmonėms (slėgis džia tarptautiniu terminu Pagrindiniu io kūriniu minai. XX a. antroje pu srovė, priegaidė) ir s u- vartojimą, parodo tok'u laikomas nebaigtas roma kurie vra, aš rašau žmo sėje ypač dideliais tem d ė t i n i a i (1916) Aš jau nekarta nėms. kuriu dair nėra! (kamuolio terminu teigiamąsias pu nas „Žmogus be savy pais vystosi mokslas stabdymas salva) termi- ses. bių", kuri rašytojas kūrė buvau nusprendęs užraši (1937) Ir vis tik aš puo technika, todėl būtina rū nai. Knygelė baigiama trum visą gyvenimą, kuriame nėti savo gyvenimą; šian selėju visiškai naivu įsiti pintis praktiniu daugelio pa lietuviu terminologi siekė įkūnyti dvasini epo dien, perskaitęs antrai! kinimą, kad poetas via šakų terminijos tvarky Skyriuje „Ko reikalau- jos istorijos apžvalga. Ja chos veidą, pateikti jos Gorkio autobiografijos aukščiausias žmonijos mu. Tačiau dar dažnai jama iš termino" apžvel perskaitė, sužinome, kad „sąmonės anatomija, ios tonu. aš pradedu. Tiesa tikslas, be viso to, aš dar pasitaiko, kad nauji ter giamos pagrindinės termi šiandien įprasti, kasdien intelektualine ir psichine sakant, būtent po šie noriu ir būti dideliu poe minai sudaromi nemoks nu vdos, aptariami svar vartojami terminai, tokie konstituciją". (A Karels- skaitymo man derėjo at tu! liškai .nepagristai. O dėl biausieji teiktinu terminu kaip mokslas, mokytojas kis). R. Muzilis deramai sisaikvti panašaus sprendi (1939) Menas — ne šiaip 1. viena to nukenčia patys termi bruožai: jau buvo vartoti įvertintas buvo tik po mo, kadangi, palyginus su sau vaizdavimas, o visu nu vartotojai, apsunkina reikšmiškumas raštas M. Mažvydo XVI amžiu mirties. Šiuo metu jis tuo nuostabiu gyvenimu pirma gyvenimo aiškini mas naudojimasis moksli (kiekviena sąvoka turi je. Sužinome ir tai. kad laikomas vienu iš XX am- manajame nėra nieke mas. (Gyvenime juk daug ne - technine literatūra būti žymima vienu termi lietuviu terminijos užuo žiaus literatūros klasiku ypatingo. Bet vra esminis kas vyksta, reikalas tas Maišatį gimdo terminu nu, ir kiekvienas terminas mazgų randama M. Dauk A. Cveigas: ,,(...) Muzi mane skatinantis moty kad reikia suprasti viso sistemų pagrindiniai trū turi reikšti viena sąvoka); šos, K. Sirvydo, J. Bret lis man buvo kvintesen vas — pateisinti ir paaiš to prasme). kumai: terminu daugia 2. tikslumas (tik tiks kūno darbuose. cija visko geriausio, ką kinti sau pati save. Menas — kova už reikšmiškumas. sinonimiš- lus terminas garantuoja (1920--1921) Individo ir aukštesne moraline žmo turėjo austru literatūra". St. Keinio knygelė nau kumas, ilgumas, priešta kad i o turinys aiškus ir R. Muzilis priklauso di įstatymo konfliktas — tai nijos organizaciją. , ravimas arba sąvokos ne be konteksto); 3. s i s t e- dinga įvairiu specialybių deliam rašytoju humanis matyt, tragiška įprastine Žlugo XIX amžiam m i š k u m a s; 4. p a- studentams, nes jie — bu tu būriui, ieškojusiam iš buržuazine prasme, poeti atitikimas. idealai? Greičiau: žlugo (labiausiai Pastaraisiais metais Lie to g ūma s eities iš intelektualinės ir ne prasme — tai. priešta žmogus po idealu sunku simieji specialistai, ir tuvoje pasirodė nemažai susijęs su trumpumu); kasdien turės reikalu su dvasinės aklavietės. Save ravimas pačiame įstatyme; mu. straipsniu, kuriu autoriai 5. taisyklingumas. naujaisiais mokslo pasie ieškojimais jisai artimas konfliktas būna išspren (1940) Neryžtingumas — T. Manui, G. Hesei, ki ūžiamas įvairiai — viškas savybė, suteikusi man „Terminologi tyrinėja įvairias termini Skyrius ku priklauso nuo to, ar, iš daugiausia kančių, jo aš jos problemas, rekomen jos šaltiniai" — bene įdo kimais O gera terminija tiems menininkams duoja teiktinus varian miausias leidinyje. Jame — svarbus kultūros ro riu tradicijos literatūroie vedant pasaulinio įstaty bijau labiausiai. diklis, tarnaujantis moks ryškios ir dabar. R. Muzi- mo formule. einama Aš manau, kad daug tus. Šiais klausimais rašo K. Gaivenis, A. Pupkis autorius aptaria termino lo progresui. dio apysaka „Juodasis žingsniu pirmyn, ar ne. svarbiau parašyti knygą strazdas" skelbta „Nemu (1932) Gerai parašyta yra negu užvaldyti imperiją. J. Klimavičius. Tačiau logijos kūrimo bei atnau Stasys TUMĖNAS ne" (1978, 10). Ši kartą tai, kas po tam tikro lai (1941) Aš supratau, kodėl tai daugiausia praktinio jinimo šaltinius. Išsamiau ko atrodo tau pačiam vi taip kankinančiai sunkiai pobūdžio darbai, todėl siai apžvelgta terminu siškai ne,pažįstama; antra rašau ši romaną. Mane ypač džiugina ka tik pa daryba. Sužinome. iog karta to nepadarysi. dvasia šiam darbui buve sirodžiusi teorinio pobū daugumos (70%) lietuviu (1936) Tolstojus ieško ne pasiruošusi poetiškai,, psi džio S. Keinio knvgelė kalbos terminu daryba teorijos, jis ieško atsaky chologiškai, iš dalies filo „Terminologijos abėcė vra priesaginė. Išskiriami mo i klausimus, kurie jau sofiškai. Bet dabartinei lė". * Joje autorius mėgi veiksmažodiniai vediniai dina visa io esybe! Tas mano situacijai reikalin na iškelti svarbiausius pvz.: chemizavimas, da žmogiškumas ir vilioja gas sociologiškumas su lietuvišku terminu dary žymas, lėktuvas. Daug žmones, netgi tada. ka; visomis iš jo plaukiančio bos, norminio, sistemini mažiau pasitaiko daikta jie nesijaučia esą artim: mis pasekmėmis. (...) mo bruožus, išdėstyti ter vardiniu, būdvardiniu ve diniu, pvz.: krepšininkas panašiems samprotavi Kartais man atrodo, kad minologijos pradmenis. mams. Tiesa sakant, to mano dvasinės jėgos Ypač įsimintini ir nau pilietybė, tapatybė. Išski kiu atveju vienas ir tas silpsta, bet teisingiau kc dingi trys leidinio sky riama ir terminu daryba pats, kiek šie samprotavi gero tai, kad iškelta pro riai: „Terminas ir termi su galūnėmis: mankšta mai yra teisingi. blema viršija galimybes. nologija". „Ko reikalauia- priesaga, krūvis; priešdė-
REIKALINGA ABĖCĖLĖ
LITERATŪRINIS KALENDORIUS
MŪZŲ PAVILIOTI
Šiapus aukšto geležin- nugaros rabarbaro kotą, lynų žolynų ant geležin- galvojo tada Ada, o kas. Mieldažiene parsinešti pro Adą visu smarkumu kelio pylimo — slėnyje neatsisukdama trekšteli kelio pylimo viršaus, ga- jeigu už kalno su tuo to- pieno, staiga šauna paika ir grėsmės ūkas nusklen— saulė daug kaitresnė ir užmeta ant mėsma- Įima spėlioti, už io, gal- limu medžiu,kieno nors mintis — užkopti ant ge- džia virš pylimo... Ji nei kitur. menkiausias lės... Išgirsta duslu zyzi- būt, esant kitaip... patvory taip pat nykiai ležinkelio pylimo... krūptelėjusi dar spėja pavėjūkštis prasiskverbia mą... — Ada! Ar girdi. ką dzingsi žirniai i apverstoNevikriu kunu, kažkomatyti, kaip baltam švleretal, ir sėklos daržuose — Ada! Ar silkės nuo sakau! — vėl šukteli vy- kibiro dugną, spiečiais dėl stengdamasi grakščiai sos rate ištįsta ir suvirpa subręsta daug anksčiau pusryčių dar liko? — šūk- ras... Plaukuose styri sklando žaliai pilkos dul- išsilenkti piktu šakiūkš- lyg žvakės liepsna pylisubrendę skylinėja ir dfl- teli vyras, krūpštindamas įstrigusi kriaušės šakutė, kės, ir daiktai darosi nuo čių, Ada skuba krūmokš- mu einančio vyro figūra Ii, galiausiai virsdamos apie didžiąją kriauše. . Ada nieko neatsako, tik jų švelnus? Ir klupinėjo nynu, ir jai net ima ro- ir Ada susigūžia, viešpapilksvų dulkių debesi- — kad taip prie alaus... linkteli galva, žinoma, ji dusdama po grioveliais dytis, kad kažkas nemato- tie, juk tas žmogus tik utis. .. Galbūttodėl ir Suplūkęs. atsiraitojęs Paruoš, bet draskus lvg išraustąkiemą... Gerai mas. akimis nesugauna- tai ėjo pro šąli, pirštais moterų, tykiais vidudie- rankoves vyras grūda i žvėriūkščiai prabėgusių žinojo — seniai viskas mas, gal kur krūmuose galbūt, liesdamas kišeniais praeinančiu daržais, maišą tik ką nuplautas dienu išgyvenimai jau nulemta: ir kad viltys tūnąs, seka ia, ir jos ei niuj pyragaiti nutrupėjueisena būna tyli, prislo- kriaušės šakas, Šįryt jsigastyje ir kūne yra kaž- siais kraštais savo vaipinta, nes dulkės spie- ropštė medin, apžiūrėjo DANUTĖ KALINAUSKAITĖ kokio nepaprastumo, kams ir brūkšėdamas kočiais gainiojasi jų kojas, prikandęs apatine lūpą ir skleidžiantis vakarui, ji jomis i šiurkščia gelžkeir šūksmai viena kitai iš pasispjaudė delnus. . AMT 16 Al 'au a!rd| slėpin?nRa sav0 110 žolę... Tirpsta dangutolo — nenuaidi. o uždus- Pjovė tas, kurios jau dūAAl’l I drabužių šnaresi... Ro- ie elektros laidai su ta dulksnoje erdvėje. Ir rė i lango stiklą, o kai ■ d°S' srižta kažkas iš anų kregždėmis, plonėja, mąždarbai slėnio žmonių ide- atidarydavai langus, brauAA Ę| VM A £Į ĄĄFnlS dienų, kai Ados galvoje ta skeltos kregždžių uomųose vra tylūs — ana- davosi vidun... Ada loš* dar būdavo pilna kitiems degos, kol virsta plonais nesuprantamų paikys- siūleliais ir visai išnykspus geležinkelio niekas teli galva ir prisimerkia neišgirsta iš čia atsklin- —tarpas tarp kriaušės ir krusteli ios sieloje... jaudriu žolių šnaresiu Cių... kai galėdavo nuęi- ta... Ada susiaurėjančiais dant kirvio pakšėjimo... namo taip keistai padidė- Ada įsižiūri pro antakius gali nubėgti netoli, tik ti užkopus pylimu tolyn iš laimės akių vyzdžiais Netgi skardinių, išmėtytų les ir mėlynas medis ant i vyro akis, dabar atrodo iki pylimo, ir kad jos — nė neatsigręždama j pažvelgia j tolimą medį patvoriais, vėjas niekada kalno, už geležinkelio švelnios... Iš sujudintos balso skambėjimas turi atgal vadinančią klevo ant kalno ir čia pat — i mažus namelius obelų paneparita taip, kad nu- toks tolimas, liaunas kaip lapijos spiečiais byra ža- uždusti dulksnoje erdvė- viršūne... Ir liauna krūtine tada unksmėse, aptvertus rauskardentu per kelis kie- siūlelis .rodos eitum ei- liai pilkos medžio dulkės je... Ir tas viskas atrodė mus... tum ir neprieitum... Ir ir nesimato kampučiuose nenutrinama, amžinai gv- jausdavo tolimus, kiek tik donomis tvorelėmis, ir pasiekia, pašau- pajunta — svetimi jai tie Taip kartais galvoja pagalvoja, dieve, keturi raudonu gyslelių, kaip va, kaip kiekvieną naktį akys Ada, kuri sėdi viename metai kaip čia — šiapus anais kartais, kaip vakar kirvarpų urveliuose pra- liūs... Ir i slėni tada pasauliai, pilni baugios žvelgdavo taip, tarsi ne- nežinios, daugybės dar iš slėnio kiemų, prie san- geležinkelio pylimo... kai kambaryje sustingo sidedantis gyvenimas.. Ada atsidūsta. Lėtai at- gyventų jame, tarsi neži- neįvykusių nelaimių, ne dėliuko ir karpo pomido- Nekvėpuodama klauso grėsminga tyla ir ji su svetimų rų raišteliams išaugtus kaip nuo tykaus vidudie- siaubu pagalvojo, kas neša nuo šulinio kibirą su notų, kad kambariuose praskaudėjusiu vaiko marškinėlius. Jos nio spengimo žemėn krin- bus, jei iš ios akiu ište- vandeniu, imerkia mės- ant palangių auga plau- žmonių vargu... Ir nebeikojos, raudonos ir išsto- ta apduję mašalėliai ir kės po kraujo laša... Ir malę mašinėle ir nueina kuotos gėlės, kuriose už- na jau pylimu tolyn, kaip Tėjusios per blauzdas, iš- džiustančiais kūneliais labai atsargiai ant pirštų į virtuvę ruošti vyrui sll- dūsta ios balsas, ir nėra anksčiau, o tik gręžiasi rytais išėjus i lauka vais- bukliomis akimis atgalios tiestos saulėje. Ada vis spragsi tako žolėse... galiuku peržengė durų kės... O vakare, kai saulės kios šviesos, o tik dūks- ieško didžiosios savo nadirsteli i mėsmalę mašl- Jau seniai, ketveri metai slenksti Buvo tik ką nuraudonomis va, spengianti erdvė... mų kriaušės, po kuria tūnėlę ant suolo ir atsidūsi pilkšvas spengimas įsi- šniokštos lietus, tvora ąt- spinduliai Bet dabar užkopimas i no maiše sugrūstos šakos Pūkienė vakar buvo pasi- smelkęs visur — bąlan- rodė stipri ir aukšta, ir akimis jau blykčioja tarpskolinusi, atnešė, matyt, čiuose žemės grumsteliuo- pasaulis už geležinkelio lysvių šukelėse ir melsvos pylimą yra visai kitoks ir, glustelėjusi žvilgsniu gerai neišplautą, nes ap- se. net drėgname pavėsy- ir mėlynas medis, rodėsi sutemos ima tyliai leistis Galbūt kaltas dėl to trau- pagalvoja. — ak, ir ji su linkui kurkia musės... ie po suoleliu... Ir tik iš ryškūs ir tolimi kaip nie- į bulvių žiedus, Adai ei- klnys, nes tykiai, tarsi iš vyru ir jų namai, ir kyNukelta į 3 psl. Ada apčiuopia ranka už toli, iš vėjo plakamu mė- kada... Bet, viešpatie nant daržais pas senąją pasalų išniręs, nugriaudi
Krokuvos studentu viešnagė
susidarė maždaug penkeMūsų Universitete sve riu metu atsilikimas. Dis čiavosi Lenkijos Liaudies kusijose kalbėjusi doc. V Respublikos Krokuvos Jo Kašauskienė pažvmėio gailos universiteto stu jog šio aktualaus klausi dentu teatro grupė „OM". Esame sužavėti Vilniumi vendina pats kolektyvas. Vilniaus universiteto mo sprendimas būtinas. su Vilniaus (pavadinimas paimtas iš Anksčiau Klubo vadovas vyr garso pratybose vartoja universitetu tik keitėmės kiemo teatro scenoje trudėstytojas V. Mačiekuj mo žodžio OM, Kitas OM laiškais, o dabar įgyven -pė „OM" parodė spektak Atkelta iš 1 psl. pabrėžė, kad kraštotyri aiškinimas — jos indų dinome sena svajone li „Stadija". tai, paruošė nauja, deta ninku kvalifikacijai kelti religijoje reiškia proto Nuoširdžiai Apie ka ši pjesė? dėkojame lesne atmena. Klubo tary daug pasitarnavo SMD dievo simboli) — Joje vaidina 8 akto vadovams Trupė Universiteto bos nuomone, per metus konferencijos, kuriose da „OM" — trečiasis studen studentams už šilta pri riai. „Stadijoje“ maža galima užrašyti iki pus lyvavo net 49 pranešė tu kolektyvas, apsilankęs ėmimą. Vilniečiai studen teksto. Jos pagrindiniai antro šimto atsiminimu. jai, savo darbuose pa Tarybų Sąjungoje. Pas tai mums surengė drau motyvai: žmogaus nuo Ataskaitiniu laikotar naudoję ekspedicijose su mus vra svečiavesi Lo gystės vakara, aprodė taikos, vidiniai pergyve piu buvo surengtos dvi rinkta medžiaga. dzės ,,Teatras-77" ;r miestą. nimai. Vaidindami, akto kompleksinės kraštotyros Be to. klubas per šj Vroclavo judesio teatras Kada susikūrė trupė riai pasiekia sudėtingu ekspedicijos. Tyrinėtos Laika atliko ir kai ku „Žestas". Krokuvos stu „OM“, kas iole vaidina? būsenų, kaip: ekstaze, is Rokiškio rajono Panemu riuos nenumatytus iš dentu teatro grupė - — Mūsų teatras dar la terija, meditacija. nėlio (1979 m.) ir Obelių anksto darbus: rinko vie Lenkijos aukštu iu mo bai jaunas. Vaidiname Ką galėtumėte pasakyti —Kriaunų (1980 m.l apy nos seniausiu Vilniaus kyklų teatru festivaliu trečius metus. Trupėje -- apie naujausius grupės linkės. miesto imoniu — Eiduke laureatas. Jo spektaklius 28 aktoriai, tai busimieji spektaklius? Kompleksinės klubo vičiaus odos avalynės su stebėjo Austrijos, VFR psichologai, teatrologai ir — Tai spektakliai: ekspedicijos vertintinos sivienijimo darbo vetera Italijos, Jugoslavijos filologai. Man pačiam „Kaukė" ir „Kartėlis“. dviem aspektais- -pirma nu atsiminimus. Tai buve SFR, Prancūzijos visuo Krokuvos universitete te Juose Mečiame žmogaus i U metu surenkama reikš vertinga pamoka Univer menė. Kalbamės su šio ko baigti teatrologiia. Tai ir visuomenės santykius mingu mūsų respublikos siteto kraštotyrininkams. teatro režisieriumi Kšišto trečiasis mano ir viso ko stengiamės parodyti žmo mokslui, kultūrai faktu ir Klubo nariai dalyvavę fu Lipskiu: lektyvo kūrinys. Man ten nes atskirose situacijose antra, jos vra puiki prak trijose LTSR Paminklu ap — Mes labai džiaugė ka teatrui pateikti tema įvairiuose gyvenimo eta tika Visuomeniniu pro saugos ir kraštotyros mės atvykę i Lietuv?, — o ieškojimais. Įvairiomis puose. Vilniuje iu nega fesijų fakulteto kraštoty draugijas Vilniaus mieste pasakė režisierius. ■ — interpretacijomis ia įgy lėjome parodyti dėl techros skyriaus klausyto skyriaus organizuotose jams. Ekspedicijose daly talkose kultūros pamink vauja istorijos, lietuviu lams tvarkyti. Du kartus gai. Tačiau nuo to nesuma aklai pasirinktą gyvenimo kalbos specialistai, prity tvarkytos Rasų kapinės žėjo noras studijuoti Uni kelią vėliau tenka skaudžiai versitete — tapau Prekybos sumokėti. rė muziejininkai. Krašto viena — Antakalnio ka fakulteto studente. Mano Praktikos metu buvau ap tyrininku surinkti me riu kapinės. Taip pat nuomone, tai reikalinga ir sipratusi su mintimis. kad perspektyvi specialybė. Be teks palikti Universitetą, o džiaga gerai vertina Lie kraštotyrininkai inspek įpusėjo dar vienas semest to, ji telkia daug galimybių štai prasidėjo paskaitos ir tuvos TSR MA Istorijos tuoja Universiteto profe ras. Nuskambėjo linksmos bendrauti su žmonėmis, o vėl baugu apie tai pagalvo ti. O kartais taip nemalonu Lietuviu kalbos ir litera sorių kapus, esant reika krikštynos, trečiakursiai vis tai Įdomu, dažniau susimąsto, kaip įdo Stasys: Pasirinkdamas spe būna, kai kas primena, kad tūros institutai, Partijos lui. aptvarko juos. Gražu miau ir Išradingiau pažymėti cialybę. sprendžiau neleng esi Jau penktakursė. Graudu istorijos institutas prie kad ekspedicijų metu ne artėlanti mediumą. Tačiau vą klausimą: kas nugalės: pasidaro. Niekada negalėsiu neramiausiai plaka diplo istorija ar lietuvių kalba ir pamiršti įdomių puikaus psi Lietuvos KP CK, LTSR tik susipažįstama su tyri mantų širdys: paskutinieji literatūra. Tapau kalbininku. chologo ir nuostabaus žmo liaudies buities muziejus nėjamu apylinkių kultū studijų metai. Kad pasirinkau lituanistikos gaus prof. A. Gučo paskaitų. Kaip Jie prabėgo, ar Išsi studijas, didžia dalimi esu Jam norėčiau tarti nuoširdų Vadinasi. LTSR Paminklų ros paminklu būkle, bet pildė tos Jaunatviškos sva dėkingas Linkuvos K. Požė ačiū už tą meilę ir pasitikė apsaugos ir kraštotyros ir atkreipiamas apylinkių Jonės, kurių kupini ateiname los vidurinės mokyklos mo jimą studentais. Universitetas visada buvo senąją Alma Mater. o gal kytojai St. Lovčikaitel. išmo draugijos Vilniaus mieste liaudies deputatu tarybų 1sudužo svarbiausių ar taip ir liko vien meilės gimtajai kai. ir yra vienas skyriaus tarybos pirmi vykdomųjų komitetu dė tik svajonėmis? Tad sustoki kiusiai mūsų kultūros skleidimo ži bal. dinių. Veikla įvairiuose būre kartu prieš lemiamą Gaila, kad dar vis pasitai ninkė, Vilniaus LDT pir mesys i taisytinus daly- me studentų mokslo etapą, pasverkime tą penke- ko studentų, atsitiktinai pa liuose, mininko pavaduotoja J įkus. susitikimai su rių metų triūsą, įvertinkime tekusių | Universitetą. Manę draugijoje, duonos skoni. nuomone, pasitaiko dėl blo Įžymiais žmonėmis praturti Balnytė pagyrė ne Klube aktyviai plėtoja studentų Mintimis sutiko pasidalinti go profesinio orientavimo na dvasiškai, formuoja stu šiaip sau: „Sostinėje nė ma ir masinė-šviečiamoj’ Nijolė Kazlauskaitė (psicho Juk yra šimtai specialybių, o dento asmenybe. V kursas). Laima paprastai vienuoliktokai su Laima: Studijų metai ne ra geresnės kraštotyros veikla. Ketvirtadieni logijos Steinaltė (Prekybos fakulte išvardinti tik apie 20 pakartojami ir Jiems bėgant organizacijos vertinant vyksta paskaitos - susiti tas V kursas) Ir Stasys geba —30. 0 surasti savąją — vis dažniau susimąstai, kad (Lietuvių kalba ir vadinasi, surasti tikrąjį gy geriau nebus niekur. Vis pagal surinkta medžiaga kimai su žymiais moksle Tumėnas literatūra V kursas). venimo kelią. dėlto gerai būtų. kad stu Tad iš jūsų mokosi dirbti darbuotojais, revoliucinic Kodėl pasirinkote būtent Ką per tuos penkeris stu dentai gautų daugiau prakti specialybe, ko tikėĮotės dijų metus Universitetas da nių įgūdžių, nes teorija — visos pirminės miesto judėjimo Lietuvoje daly šią iš studijų? vė Jums, kaip specialistui Ir reikalinga, bet labai ab kraštotyros organizaci viais, kraštotyrinio dar Nijolė: ..Pažink save!“ Tai kaip žmogui? ___ ______ straktus dalykas. Ir neretas jos". Jos suderinti su bo organizatoriais. O vienas pagrindinių reikalavi Nijolė: Jaučiu turinti pa. nesugeba kuriuos žmonės turėtų kankamą psichologijos žinių praktika. Per šiuos dvejus metus kur dar pažintiniai žygiai mų, kelti sau. Taip manau dabar, bagažą, bet ar pavyks jas Nerimą Ir pasipiktinimą kraštotyrininkai parengė po mūsų respubliki ir ki taip maniau ir nuaidėjus pa sėkmingai pritaikyti prakti kelia gana plačiai pasklidusi skutiniam mokykliniam koje parodys laikas. Ką tik nuomonė, kad Prekybos fa straipsnius monografi ti įdomūs renginiai. skambučiui. Be to. kaip ir praktika neapvy kulteto studentai — tai ma joms „Upninkai" ir „Pa Taigi nemažai nuveik dažnas abiturientas, svajo pasibaigusi lė. įsitikinau, kad mano terialistai, galvojantys tik jau siekti kažko dar neat nemunėlis". Beliko juos ta Ir dirbta iš širdies. O rasto, nežinomo, o žodis profesija reikalinga žmo apie „blatą“ ir gerą uždarbi. nėms. įsiminė toks atvejis. Manau, kad taip nėra. kiek papildyti, pareda dabar — vėl nauji darbai „psichologija“ skambėjo taip Mergina, gan atsitiktinai pa tokius gandus skleidžia tieO viliojančiai Ir paslaptingai. . tekusi | profesinio orienta kurie patys apie tą „blatą“ guoti ir jau galima būtų laukia. Laima: Man kelias I Uni vimo kabinetą, norėjo suži ir pinigus nuolat galvoja. spausdinti. Tačiau dėl ne versitetą nebuvo rožėmis noti, kas per dalykas yra Neginčijamai didelę naudą klotas. ta statistika. Mat, | šią spe žmogui duoda visuomeniniai pakankamo leidybos dar Jolanta Du kartus sto|au j geogra cialybę JI Jau padavusi pa mokslai. O Universitete bo organizavimo klube VARAPNICKAITĖ fiją — ir abukart nesėkmin reiškimą!?!) 0 'ūk už šitaip Nukelta j 4 psl.
PADIRBĖTA IŠ ŠIRDIES
Išeinant
Kasdieną gamta keičia savo veidą. Tik fotonuo traukos amžiams sustab do žavingas akimirkas
niniu kliūčių. Jums teko stebėti ir Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto pa statymus. Koki tie paliko ispūdi? — Likau sužavėtas reži sieriaus Vlado Limanto pastatymu „Misterija Buf“. Mano manvmu stip riausios kūrinio vietos tos, kur operuojama švie sa, įvedamos masinės scenos. Tai laibai stiprus režisūrinis darbas. Gerai parinkti aktoriai. Pastarą jį kūrinį tikimės išvysti ir Krokuvoje, nes po kurie laiko Vilniaus kieme teatras gastroliuos mūsų šalvie. Dėkoju už pokalbi. Linkiu kūrybinės sėkmės.
Kalbėjosi IV kurso žurnalistas Algirdas LINKUS
KONKURSO „GERIAU SIAS VU STUDENTŲ BEND RABUČIŲ KAMBARYS"
NUOSTATAI
Geriausias studentų bend rabučio kambarys išaiškina mas per antrąjį konkurso „Už pavyzdingą tvarką bend rabučiuose" etapą. Bendrabu čių tarybų pirmininkai iki balandžio mėn. 10 d. į Stu dentų profsąjungos komitetą pristato penkių geriausių sa vo bendrabučio kambarių są rašus. Vertinama atsižvelgiant į: 1) švarą ir tvarką; 2) estetinį kambario apipa vidalinimą; 3) gyventojų naudojamo in ventoriaus stovį; 4) kambario gyventojų vi suomeninę veiklą, pažangu mą, elgesį bendrabutyje ir už jo ribų. PASKATINIMAI
Trijų geriausių kambarių gyventojams bus suteikiama teisė gyventi bendrabutyje kitais mokslo metais be ei lės. Pirmą vietą užėmusio kambario gyventojams bus įteikta gairelė „Geriausias kambarys" ir pereinamasis prizas — televizorius. VU STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
Ant kalno mėlynas
medis Atkelta iš 2 psl.
Kęstučio
TALOCKOS ir
Arvydo SATKAUS
nuotraukos.
šanti iš už stogo graži klevo viršūnė yra šitoj dievo saujoj, tai ko gi daugiau... Ir grabinėda ma prieblandoj kojomis laiptelius, atsargiai lipa žemyn, kol pylimas vėl aukštu kalnu užauga jai už nugaros... Nueidama šalin, Ada dar grįžteli at gal, bet jau nebemoka aprėpti viso pylimo, akys kliudo tik atšipusias dil gėlių viršūnes. Ji aki mirksniui suklūsta -kažko lvg nėra. . Bando dar kažką lyg prisiminti lyg įsižiūrėti, bet ar beįžvelgsi ka sutemose... Nebent įsdrigusį tarp žo lių dūluojanti popiergali. Ada nežino, kad jam ka da jaudriomis žolių viršū nėlėmis nebesugrąžinamai nubėgo los jaunaties go dos ir svajų ilgesys... Blandūs žolynai už nuga ros seniai stovėjo ra mūs.
Išeinant
Italijos universitetuose
Atkelta
iš
3
psl.
šiems dalykams skiriamas didelis dėmesys. Neišdildomą įspūdi paliko anglų kalbos dėstytojos Į(. Meilienės paskaitos, jos mokėlimas bendrauti su žmonė mis, sugebėjimas žinias pei. Šiais metais turėjau ga- įstojo 600 jaunuoliu), juteikti kiekvienam individua limvbę susipažinti su Ita- risprudenciia (583), žemės liai. Stasys: Universitete visų ilijos universitetais. Uni- ūkio mokslai (480), medipirma išmokau savarankiškai versitetai vra vienintelės eina (461). Iš dalies spedirbti, kurti. Dėstytojas nu rodo pagrindines kryptis aukštosios mokyklos Ita- cialvbės pasirinkimas Šu pateikia didžiulį informaci lijoje. Čia isieviamos vi- siies su Universiteto spejos kieki, o iį apdoroti turi pats studentas Aišku, tą sos specialybės: biologo cifika. Tačiau lemiama darbą koreguoja, pataria gydytojo. veterinaro, am vaidmenį turi galimybė dėstytojas. Žiūrint iš kitos pusės, mažokai studentai su ronomo, fiziko, inžinie- baigus Universitetą gauti sipažista su pedagoginio dar bo specifika, stokoja meto riaus, airchitekto, chemi- darbo vieta. Kaip rodė dinių žinių. todėl dažnas ko ir t. t. Juose gali mo- statistika, ekonomika ir Universitetą baigęs studen kytis jaunuoliai, baigė Ii- prekyba yra viena iš netas nebūna geras mokyto jas. cėju, kuriame įgyjamas daugelio specialybių, gaAtgyvenusi, tik nemokšų mintis, kad Filologijos fakul išsilavinimas daugmaž linčių garantuoti darba. tete studijuoja tik tie. kurie atitinka mūsų vidurini ir Tai, kad Italijoje i uni..skraido padangėmis, raši nėja eilėraštukus“. Iš tikrųių specialuii vidurini išsila- versiteta priimama be stočia dirbamas rimtas ir sun vinima. iamuiu egzaminu pritraukus darbas. Mano nuomone yra painiojamos dvi sąvokos: Mokslas Universitetuo- kia daug jaunimo iš uždvasios turtingumas ir dva se prasideda spalio pra- sienio. sios skurdumas. Ypač nera džioie. įsirašyti i Univer Perudžiioie teko matyti Florencijoje prie Ponti Vecchio. mina 1 studentijos tarpą vis labiau besiveržiantis vartositetą ir tapti studentu labai daug studentu iš jiškumas. galima iki gruodžio 31 d Artimųjų Rytu ir Afrikos matematinės Visam gyvenimui neišdil analizės specialybė skirstoma j ir valgyklų reikalais. Ap domą Įspūdi paliko pasauli Valstybiniuose uniyersi- šalių, o taip pat Graiki geometrijos, mechanikos, tris specializacijas: astro skritai, universiteto val nio masto kalbininko prof tetuose studentu skaičius jos, Turkijos ir kitur. Z. Zinkevičiaus nie chemijos ir jos laborato fizika, branduoline fizika gyklos vaidina svarbu kada neužmiršiupaskaitos, gyvų, emo neribodamas, todėl i juos Lankydamasis Florenci riniu eksperimentu, be elektronika. vaidmenį studentu gyve cingų doc. A. Girdenio, visa gali stoti kiekvienas, su jos universitete plačiau to, laiko dvieju užsienio suprantančios Įdomų pažymėti, kad nime. Kaip teko pastebėti da studentus A. Laigonaitės paskaitų. mokėjęs atitinkama meti susipažinau su fizikos fa kalbu egzaminus. Antrasis be privalomu egzaminu jos atlieka dvi funkcijas: doc. Šiems ir kitiems dėstyto, ni mokesti. Taigi, studen kulteto mokymo progra etapas — specialiu daly antrame etape studentas viena i u — tiesioginė, o jams noriu nuoširdžiai pade Juk tik |ų dėka prieš tu skaičių reguliuoja ne momis bei metodika. Mo ku studijavimas. kuris ■turi išlaikyti dar keturis antroji — visuomeninė koti. mano akis atsivėrė naujas valstybė, o pačiu stojan kymo procesas apima tris trunka kitus dvejus me pasirinktus savo nuožiū Studentu valgykla bet ku mokslo pasaulis. Studijų metais baigiau čiųjų piniginės. etapus. Pirmasis — bend tus .Siame etape studentai ra. Kiekvieno dalyko eg riame Italijos mieste pa Jaunųjų lektorių mokyklą Populiariausios specia ru disciplinų studiio. skirstomi i specialybes zaminas laikomas daly matysi iš tolo: visos jos sportavau, dalyvavau studen mokslo draugijos Baltų lybės — ekonomika ir trunka pirmus dvejus me Florencijos universitete vaujant trims profeso sienos, kiek siekia žmo tų fiiologijos būrelio veikloje. prekyba (i Perudžijos uni tus, per kuriuos studentai vra šios fizikos specialy riams. Per visus studiiu gaus ūgis, o kartais ir Ir prabėgo metai Universite — lyg viena graži aki versitetą, kur man teko mokosi bendrosios fizi bės: bendroji, taikomoji metus studentas privalo aukščiau, išklijuotos pla te mirka. lankytis, 1979—80 m. m kos. fizikos eksperimentu ir didaktinė. Taikomoji išlaikyti 18 gana didelės katais, aprašinėtos įvai Koks įvykis Universitete didžiausią ispūd)? apimties egzaminu. Išlai riausiais užrašais įvairiau paliko Nijolė: Nenusakomą įspūdį paliko eisena, Univer kęs juos, vadovaujamas siomis kalbomis. Taip čia siteto jubiliejui skirta pažymėti. Tai profesoriaus, gali pradėti italu ir kitu tautybių stu buvo visos tautos šventė, o ruošti Javoro di laurea", dentai propaguoja save būti pilnateisiu jos dalyviu — didelė garbė. Nepamiršiu tai yra diplomini darbą politinius įsitikinimus ir pirmoįo egzamino. Buvo Šįo darbo apimtis ir lvgis kęlia savo reikalavimus labai baisu, ėjau paskutinė . . gavau penketą. Nuste atitinka mūsų geresniu Kone kiekviena karta įei ir. bau: kaip čia dabar? studentu diplominiu dar damas i valgyklos terito Laima: Studentiškame gy tiek Įdomių dalykų bu apimti ir lygi Ji ruo rija gauni įvairaus pobū venime ir ką nors išskirti — nėra šia metus — pusantrų džio lapeliu, siūlomi įvai lengva. Nepamiršiu Universi teto jubiliejaus iškilmių, tal Apgynus diplomini darba rių organizacijų laikraš kų kolūkiuose, studentų sta tybos būrių. suteikiamas daktaro laips čiai ir pan. Stasys: Viskas, kas susiję nis. Gatvėse teko matyti Aiškiai matyti, kad su Universitetu — šventė jaunuolius su lauru vaini vyksta įnirtinga kova; Studijuoti vertėjo jau vien tik dėl garbingojo jubilie kais ant kaklo, o taip pat kiekviena grupuotė sten jaus iškilmių. Ir kartais pa universiteto sienas apkli giasi i savo puse patrauk galvoji. ar ne per didelė mums teko studijuoti juotas jumoristiniais pla ti kuo daugiau jaunimo garbė po laiminga jubiliejine katais, kuriuose sveikina Šitokia tribūna neretai žvaigžde? Mūsų fakultetas mi laimingieji, apgynė naudojasi ir italu komu si, kad jo patalposdidžiuoja senuo diplominius darbus. Kai p nistinė jaunimo federaci siuose rūmuose. Tik čia pa junti tikrąją mūsų mokslo vėliau paaiškino Padujos ja (FGCI). Teko matyti šventovės dvasiąuniversiteto rektorius lapelius, kuriuose kalba Tarkime, kad Jums vėl aš tuoniolika. Ar pasirinktumėte prof. Luciono Merigliano ma apie nusiginklavime šią specialybę? tai vra viena iš tradicijų problemas, apie sparnuo Nijolė: Nors yra daug įdo dalykų, tačiau negalė tvirtai įaugusiu i univei- tąsias raketas, prieš Kar mių čiau kitur pasukti. Kas tai? terio organizuota olimpia Gal pašaukimas? siteto gyvenimą. Laima: Gamybinė praktika Visuose universitetuose dos boikotą ir kt. — tai geriausias gautų žinių, p. j. Žilinskas pasirinkimo išbandymas. Ji vra vadinamoji universi parodė, kad. pasirenkant teto reikalu administraci FF puslaidininkių fizikos specialybę, nebuvo suklysta Stasys; Pasirinkčiau tik tą katedros asistentas Florencijos universiteto studentu bendrabučiai. nė taryba, kuri rūpinasi Kitaip vargintų min technikos kan pačią. studentu apgyvendinimu Autoriaus nuotraukostys apie nepadarytus dar bus. Ką norėtumėte palinkėti savo Jauniesiems draugams ypač pirmakursiams? Nijolė: Jei norite išsinešti iš Universiteto daug žinių išmokite mokytis Tai svar Rankinis: Moterys — I — IV vieta. blausia. Reikia turėti savo mokymosi sistemą. dienos Akademinis irklavimas: vieta. Vyrai — I vieta režimą. Kitaip daug laiko Tinklinis: Moterys — Moterys — II vieta. Vy prabėgs veltui. Laima: Niekada nelaukite IV vieta. Vyrai — I vie rai — II vieta. kol kas nors Jus išmokys ta. Plaukimas: Moterys sudomins. patys stenkitės paimt iš studijų viską, kas III vieta. Vyrai — III vie Sunkioji atletika: Vyrai Dingusį studento pažy gera ir gražu. Dalyvaukite — IV vieta,. ta. mėjimą Nr. 791602, iš visuose renginiuose, visuo Dziudo imtynės: Vyrai duotą EKFF studentui KU meninėje veikloje, nes tai Šaudymas: Moterys — jūsų dienos. neleiskite !u I vieta. Vyrai — I vieta — VIII vieta. BILIUI Gedui, laikyti ne abejingai, juk studentiškų Dviračių sportas: Vy metų nepakartosite. PDG daugiakovė: Mo Pasibaigė respublikos matėme ..Mokslo" ranki galiojančiu. Stasys: Pirmakursiams tinklinio turnyras, , Spor ninkes. Nugalėjusios Vil terys — I vieta. Vyrai — rai — VI vieta. linkiu įveikti adaptacijos Futbolas: Vyrai — I procesą ir tapti gerais šeimi to" laikraščio taurei lai niaus „Egle" Universiteto I vieta. Dingusi studento pažy ninkais. Tenisas: Motervs — 1 vieta-. mėti. Dar kartą galima rankininkės tapo turnvre mėjimą Nr. 761012, iš Linkiu. kad mokydamiesi Baidarių ir kanojų irk duotą 1F studentei ŠAR- visada pamatytumėte ką vieta. Vyrai — I vieta. pasveikinti ,,Mokslo" vy nugalėtojos. nors naujo, dirbdami ieško Stalo tenisas: Moterys lavimas: Moterys — III KINAITEI Onai, laikvti kitę Kaip mūsų sportininkai rus, iškovojusius pereina svarbiausio — esmės. Sutiktus faktus savarankiš baigė šių metų respubli — I vieta. Vyrai — I vieta. Vyrai — III vieta. negaliojančiu. mąją taure. kai įvertinkite. nes, pasak Kaip matome, kai ku Praėjusį šeštadieni Vil kos aukštųjų mokyklų vieta. V. Lenino, be savarankiško darbo negalima rasti tiesos Orientacinis sportas: riose sporto šakose pa Medicinos fakulteto niaus pedagoginio insti studentu žaidynes. Sausa dekanatas ir visuomeninės nė viename klausime. Taigi tuto sporto salėje vyko statistikos kalba pamėgin Moterys — II vieta Vy siekta gerų rezultatu, kai orqanizacijos nuoširdžiai tik darbas atveria vartus I kur buvo ne visai išnau tiesą. užjaučia Akušerijos ir respublikos Televiziios ir sime apžvelgti rezulta rai — II vieta. Dėkoju už pokalbi. Sėkmės qinekoloqijos katedros Slidinėjimas: Moterys doti iegu rezervai. Radijo komiteto taurės tui. Jums! docentą Anatolijų GAM-
Lengvo!i atletika: Mo — III vieta. Vyrai — III rankinio finalinės varžy bos. Pirmą karts finale terys — III vieta. Vyrai vieta.
Vladas VERTELIS
Kalbėjosi Feliksas TELKSNYS
PER| dėl brolio mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju bildu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. <T«pu6imac cryAeHTacs (aCoBercMS cryAeHTs). Opran napTKOMa peitTopaTa, KOMHTeTa AAKCM, npoįiKOMa opAenoa TpyAoaoro Kpacuoro 3B*>cesm H ĄpyHapoAOB BHAiųiioccKoro ynnaepcnTeTa hm. Bagataca Kancyxaca Aht, CCP. Ha amtobckom joktKC.
Tiražas 4500
LV 00511 Užs. Nr. 2974
REDAKTORE A. NUGARAITE