LIETUVOS KP CK, LIE
Visų šalių proletarai, vienykitės!
TUVOS TSR AUKSCIAUSIOSIOS TARYBOS PRE-
ZIDIUMO, TSR
scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
-4
+
1969 m. lapkričio mėn. 14 d.
Nr. 33 (693)
4“
Kaina 2 kap.
LIETUVOS
MINISTRŲ
TARY
BOS IR RESPUBLIKINĖS
TARY
PROFSĄJUNGŲ BOS
SPALIO
ATMINIMO
50-MEClO
VĖLIAVA
APDOVANOTAS
NIAUS
VIL
UNIVERSITETAS
DŽIUGIAI
PAŽYMĖJO
DIDŽIOSIOS SPALIO SO
CIALISTINĖS
REVOLIU
CIJOS 52-ĄSIAS NES.
METI
MOŠŲ LAIMĖS, DŽIAUGSMO IR DRAUGYSTĖS SPALIS Mūsų žingsniai vėl aidi Le nino prospektu, svarbiausia Vilniaus gatve. Aidi erdvia Lenino aikšte šventinio mar šo garsai. Mes pražygiuojame pro vyriausybinę tribūną. Viršum jos — Lenino portre tas raudono audeklo fone, ryškiai švyti užrašas „52 Spa lis". Mūsų šiandieninė de-
BALADĖ APIE VĖLIAVNEŠĮ Miestas pasipuošė įvairia spalvėmis vėliavomis, gatvė se dainas plyšauja garsiakal biai. Atėjo šventė.
S. PUPEIKIS, partijos narys nuo 1928 m. Dirbo pogrindinį darbą Zarasų apskrityje. Sian dien — Universiteto bibliote kos mokslinis sekretorius. Buvo Kiemonių kaimo pra dinės mokyklos mokytojas. Ir buvo komunistas. — Mes dirbome ramų ideo loginį darbą: pasakojom apie Tarybų Sąjungą, aiškinom žmonėms, kiek patys žino jom. Proletarinių švenčių pro gomis iškabindavome raudo nas vėliavas. Pakelėse, net ir prie policijos nuovados durų. Jeigu policija būtų suradusi pas pogrindininką vėliavą, — 12—15 metų kalėjimo, už at sišaukimą — 7 metai. „Mes dirbome ramų ideo loginį darbą..Aš prisime nu kažkur girdėtus žodžius: „Pavydžiu tiems, kas eina į mūšį, kieno rankose automa tas. Priešas prieš tave. Tu jį matai ir žinai ką daryti. Ide ologiniame fronte šito nėra. Yra tik tavo protas, erudici ja, begalinis atsargumas ir begalinė drąsa. Tai kartais žiauresnė kova, negu fronto priešakinėse linijose." V. LAURINAVIČIUS I k. lituanistas (nuotr. dešinėje viršuje) ir A. ALIŠAUSKAS, II k. teisininkas (nuotr. deši nėje). Abu komjaunimo organiza cijos savo kursų sekretoriai. Abu Spalio šventinėje de monstracijoje nešė vėliavas. Jų biografijos trumputės: gi mė, mokykla, Universitetas. Jiems viskas prieš akis. Kartą vienas senas pogrin dininkas pasakė: „Vėliavas turi nešti jauni... Vėliavos — tai mokykla."
1969 m. lapkričio 7 d. šventinėje demonstracijoje — Vilniaus universiteto studentai. A. BRAZAIČIO, K. TRAŠKOS, T. FRIDMANO, A. BUCKAUS nuotraukos
7
į
Vėliavnešiai... S. Pupeikis ir jo draugai jas nešdavo pa slėpę. Ir tik kada rytais jos, plėvesuodamos vėjy, kalbėda vo apie atėjusią proletariato šventę, būdavo labai džiugu. Šiandien ----------- ■ laisvos raudonos vėliavos ,_______ plėvesuoja mūsų rankose. Stipriose mūsų rarv koše.
A. DARGŪNAS
monstracija — tai ne tik šventė, tai tęsinys žygio, į kurį Lenino kvietimu mes pakilome šturmuoti to, kas, anot poeto, laikina, netikra, kas žmogui priešiška gyvoj žmogaus širdy. Savo vėliavas neša sostinės Lenino rajono atstovai. Žen gia darbininkai, inžinieriai, mokslininkai, studentai. Daug jaunų veidų: vien tik aukšto siose rajono mokyklose mo kosi 20750 studentų, vien per pastaruosius penkerius metus buvo apginta 40 mokslų dak-
taro ir 202 mokslų kandidato disertacijos. Šiam dideliam būry ir mū sų universiteto, pavadinto įžymiojo Lietuvos revoliucio nieriaus V. Kapsuko vardu, daugiatūkstantinis kolektyvas — mūsų garsieji šalyje ir pa saulyje mokslininkai, mūsų šaunieji komjaunuoliai. Šlovė jums, šiandien kuriantiems rytdieną, švenčiantiems 52ąjį Spalį. Garbė jūsų ran koms, kurios su dar gražesnėm dovanom ateis į 53-čiojo Spalio demonstraciją.
TARYBINIS STUDENTAS
2 pat
[LENINO STIPENDININKAI
NE TIK
MUZIEJAI
Žingsniai j gyvenimą Kai žiūri į žemę iš paukš čio skrydžio, žmonės atrodo tarsi maži trupiniukai. Tūks tančiai, milijonai, milijardai jų vaikšto po mūsų planetą. Bet ar įmanoma rasti nors du vienodus žmones? Ne, neįma noma. Kiekvienas žmogus bū tinai kažkuo skiriasi nuo kito. Kiekvienas kitaip gyvena, ir kiekvienas skirtingai gauna kelialapius į gyvenimą. Vie nas, pasiraitojęs rankoves ei na prie staklių, kitas — užsi deda kareivišką palaidinę ir stoja į Tėvynės gynėjų gre tas, trečias susijaudinęs ma tuojasi studentišką kepuraitę. Gražina pradėjo savaran kišką gyvenimą po mandati nės komisijos, kur ji ramiai, bet ryžtingai padėjo ant stalo egzaminų lapelį: chemija — 5, matematika — 5, fizika — 4. Ir svajonė išsipildė — Al ma Mater svetingai atidarė naujai Chemijos fakulteto studentei auditorijų, bibliote kų, laboratorijų duris. .Chemiją Gražina pamėgo dar mokydamasi mokykloje. Visa siela pamėgo, visam gy venimui. Kodėl? Sunku iš kar to atsakyti. .. Mokyklos chemijos rate liui, kurį lankė Gražina, vado vavo patyrusi pedagogė L. Babilienė. Pati be galo mėgu si chemiją, ji sugebėjo sudo minti vaikus, įdiegti jiems meilę šiam nuostabiam mokslui. Bet Gražina domėjosi ne tik chemija. Ji mėgo fiziką, mate matiką. Ilgokai prieš paskuti nį skambutį ji mąstė apie sa vo ateitį. Fizika ar chemija
— ką pasirinkti? Sis klausi mas liko neišspręstas net po abitūros egzaminų. Lik sveika, klase, lik sveika 21-oji vidurine! Priešaky nau ji horizontai. Tik klausimas tas pats: fizika ar chemija? „Fizika daugiau pritinka vaikinams", — savotiškai nu sprendžia Gražina. Ir ant Universiteto priėmimo komi sijos stalo mergaitė padeda naujutėlį brandos atestatą. Nuo pirmos dienos Gražina rimtai kibo į studijas. Chemi ja, kaip ir bet kuris kitas mokslas, nepakenčia tinginių. Norėdamas būti vertas stu dento vardo, privalai įsigyti visapusiškų tvirtų žinių, kurių apsčiai teikia mums senasis universitetas. Kad mergaitė tai suprato, parodė pirmas kursas, baigtas vien penke tais. Bet kuris mokslas reikalauja iš mūsų nepaprastai daug jėgų, energijos, laiko. Bet jei žmogus užsidaro tarp keturių bibliojekos sienų ir nieko daugiau nenori matyti ar gir dėti, jis dvasiškai tampa elge ta. Gražinos šūkis kitoks: „Nori gerai dirbti, išmok ge rai ilsėtis!“. — Studijų metais mes su spėjome pabuvoti įvairiuose mūsų respublikos kampeliuo se: plaukėm laiveliais įsta biaisiais Ignalinos ežerais, žy giavom į Trakus, Lentvarį, — pasakoja Gražina. Chemijos fakultetas daly vavo įvairiuose žygiuose, sąs krydžiuose, kuriuos organiza vo Universiteto turistų klu bas. Šiais metais turistų są-
skrydyje studentai-chemikai tapo čempionais. Gražina irgi dalyvavo šiame sąskrydyje, nors ir nebuvo pagrindinėje komandoje. — Aplamai mes su draugė mis stengiamės dalyvauti vi sose studentų šventėse. Universiteto gyvenimas tai mūsų gyvenimas, o dentu būni tik vieną kartą. Taip, tai tiesa. Metai pra slinks, Universitetas atsisvei kins su savo auklėtiniais. O patys maloniausi prisiminimai — tai mūsų jaunystė, studen tiški metai. Būti studentu — vadinasi būti romantiku. O kokia gi romantika be studentų darbo ir poilsio stovyklų. Sėkmingai baigusi mokslo metus, Graži na su draugėmis išvažiavo lai kyti trečio darbo semestro egzaminų. Darbas buvo ne iš lengvųjų, bet studentiška va sara, praleista Kėdainių ra jono „Rytų Aušros" kolūky je, ilgam liks atmintyje. — Stovykloje buvo labai įdomu, — pasakoja Gražina. — Mes iškovojome 2-ą vietą! Ateinančiais metais būtinai vėl kur nors važiuosime. Aš norėjau papasakoti tik apie Gražiną. Bet tai sunku. Žmogus juk negali vienas gyventi. Jį visada supa žmo nės, kolektyvas. Ir jei kiek vienas turi savo individualias savybes, siekius, tai kolekty ve jie sujungti vienam tiks lui, vienam gyvenimui. Graži na — eilinis studentų kolek tyvo narys. Bet ji — geriau sias jo atstovas. Juk ne kiek vienas gali susieti gerą mo
Priėmimas rektorate
• Šiemet ekonomistams sesija prasidės kiek anks čiau, negu kitiems studen tams. Gruodžio 20 dieną — pirmasis egzaminas. To kaltininkas — visuo tinis gyventojų surašy mas. Sekančių metų sausio 10 d. apie 300 trečiakur sių ekonomistų su apklau sos lapais pasklis po Vil niaus m. Lenino rajono gatves.
TRUMPAI
Įdomi buvo pažintis su Suomijos studentų sąjun gos vadovais ir nariais, viešinčiais Tarybų Lietu voje. Antradienį svečiai buvo priimti rektorate. Pokal byje dalyvavo Universite to prorektorius doc. J. Gri gonis, kuris papasakojo apie mūsų aukštąją mo kyklą, jos dėstytojus ir studentus, struktūrą, kom jaunimo komiteto sekreto rius J. Karosas, Interklubo .prezidentas J. Ciumačenka, studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas, SMD centrinės ta rybos pirmininkas A. Adomaitis ir kt. Svečiai papasakojo apie savo sąjungą. Jai priklau so visi Suomijos studentai. Tai profesinė sąjunga. aukštojo Ji nagrinėja mokslo gerinimo, studijų bei socialines problemas. Ši sąjunga nėra vienalytė — joje daug grupių ir krypčių, daug įtakos jai turi ir kitos Suomijos jau nimo organizacijos. Malonu buvo išgirsti, kad ir Suomijos studentai ruošiasi pažymėti V. Le nino jubiliejų. Šiai datai pažymėti šalyje įvyks daug renginių, kuriuose, žinoma, dalyvaus ir stu dentai. Be to, Suomijos studentų sąjunga ruošia specialų, savo, renginį — lenininį seminarą.
V. KVIETKAUSKAS
kymąsi su visuomeniniu dar bu. Už labai gerą mokymąsi, už dalyvavimą visuomeninia me Universiteto gyvenime Giažinai Grabežytei suteiktas aukštas apdovanojimas — ji tapo Lenino stipendininke. — Mes labai džiaugėmės, sužinoję, jog mūsų Gražinai suteikė lenininę stipendiją — sako grupės komsorgė Vilija Triukaitė. — Galvojau, kad apdovanojami ypatingi žmo nės, kurie niekada ir niekur nesiskiria su vadovėliais. Tuo malonesnė mano klaida. Gra žina — nuostabi draugė, visa da noriai dalyvauja bet ku riuose renginiuose, išvykose.
T. FRIDMANAS V. MIKLAŠEVICIAUS ziuotr.
Praneša „TS" korespond entai
klubo penkmečiui. Atvyks svečių iš Maskvos, Leningrado, Charkovo, Jerevano, Minsko ir kitų aukštųjų Sąjungos mokyklų. Šeštadienį interklubiečiai susitinka su svečiais Uni versiteto kavinėje. O sek madienį visi aplankys Tra Musų inform. kus.
kalbėjo vasarą pabuvojęs pas kaimynus suomius katedros Žurnalistikos vyr. dėstytojas S. Krivickas. Vakare koncertavo jau niausios fakulteto ir Alma Mater specialybės — psi chologijos — studentai.
Jei kam nors reikia paaiškinti mokymo medžiagą, ji tai padarys taip, kad visi klau simai bus aiškūs ir neliks jo kių abejonių. Taip, jei tau suteikė leni ninę stipendiją, vadinasi tu turi būti visur pirmas, visada ir visiems pavyzdys. Jubiliejiniais metais šis aukštas apdovanojimas įgyja ypatingą reikšmę. Septyniems geriausiems Universiteto stu dentams paskirta lenininė sti pendija. Viena iš jų — Che mijos fakulteto II kurso stu dentė Gražina Grabežytė.
rą. Šios specialybės studentai gana dažnai rengia panašaus pobūdžio išvykas, kolektyvinius teatrų bei parodų aplankymus ir kt. S. BUCHAVECKAS
• Išleista knygutė „Lietu viškosios divizijos keliais". Ją J. šikšnelis parašė Universiteto darbuoto jai E. Danilevičius ir V. Ra • Šiandien visų kursų gauskas.
9 Apie nūdienį Suo • Šiandien Aktų salėje mijos jaunimą, jo proble įvyks iškilmingas vaka mas praėjusį ketvirtadienį ras, skirtas Tarptautinei bibliotekininkai važiuoja Istorijos fak. studentams studentų dienai ir Inter- į Panevėžio dramos teat-
A. JUODUPIS
Įvyko Teisės fakulteto komjaunimo biuro posėdis „Apie II kurso komjaunimo organizacijos darbą, spreadžiant studentų mokymosi ir auklėjimo klausimus". Kurse mokosi 65 studentai. Per rugsėjį ir spalį kurse pra leista 1197 akademinės valan dos, iš kurių 340 — nepatei sintų. Rugsėjo mėn. kursas „pirmavo" fakultete, per spa lį kiek pasitempė, Paskalti} studentai daugiausia praieidžia šeštadieniais ir pirma dieniais. Pasitaiko, kad patys seniūnai ne visada sąžiningi ir principingi. Silpnai studen tai ruošiasi politinės ekonomi jos ir TSKP istorijos užsiėmi mams. Pasitaikė atvejų, kad šio kurso studentai, užuot sė dėję paskaitoje, miega bend rabutyje. Kurso komjaunimo organi zacija savo darbo plane nu matė 6 renginius, iš kurių pusę jau įvykdė. Kursas ge rai organizavo pirmakursių imatrikuliacijos šventę Žydiškėse, kolektyviai aplankė teatro spektaklį „Mindau gas". Tačiau biuras pastebėjo, kad kurso darbo planuose la bai reta auklėjamojo darbo priemonių, V. I. Lenino gimi mo 100-osioms metinėms skir tų renginių. Posėdyje dalyva vęs fakulteto partinio biuro narys doc. S. Stačiokas teisin gai pažymėjo, kad auklėjama sis darbas — tai ne tik mu ziejų lankymas. Reikia pasi rūpinti visuomeniniais įsipa reigojimais, nuo kurių vykdy mo žymia dalimi priklauso sėkmingas organizacijos dar bas. Doc. S. Vansevlčius, fa kulteto partbiuro akademinės komisijos pirmininkas, pažy mėjo, kad akademinėms ko misijoms dar dažnai tenka daug laiko skirti paskaitų pra leidinėtoj ams, užuot sprendus kitus svarbius akademinius metodinius klausimus. ' Svarstytu klausimu biuras priėmė nutarimą, kuriame nu rodė kurso komjaunimo or ganizacijai (sekretorius A. Ališauskas) rimtą dėmesį skir ti V. Lenino jubiliejui ir įpa reigojo paruošti konkretų pla ną šiai datai pažymėti. Nuta rime nurodyta kurso kom jaunimo biurui pastoviai kontroliuoti visuomeninių įpareigojimų vykdymą. A. AGLINSKAS
Muštynės dėl šypsenos ĮSI, maži budami, esam matę, kaip devyni vilkai vieną bitę piovė. Vargšė bitė! Bet ne ką lengviau buvo ir vilkams. Sunku ir septyniems re daktoriams, kurie leidžia Istorijos fak. sienlaikraštį „Istorijos varsos". Sunku ne tik papjauti bitę, t. y. išleisti sienlaikraštį, bet ir nugalėti peštynėse dėl šyp senos, t. y. kuo daugiau sukviesti skaitytojų, aplenkti likusius konkurentus. Dar pernai istorikai neturėjo nė vieno padoraus sienlaikraščio. Tik iš rei kalo pakabindavo „Pa saulio meridianus" ar „Komjaunimo prožekto rių". Pavasarį sujudo apa čios, ir keli entuziastai
pradėjo leisti jumoristinį sienlaikraštuką „Rojaus beieškant". Rojus pasirodė aukštai beesąs, ir sunku buvo patekti į jį. Klaidos lieka klaidomis (iš jų mo komasi), bet jau pats stu dentiškos iniciatyvos ir sąmojingo sienlaikraščio pasirodymas yra vertas pagyrimo. beieškant" „Rojaus stumtelėjo visą Istorijos fak. sieninės spaudos ju dėjimą. Kad stumtelėjo, tai aišku, bet kokia kryp timi — tai, atrodo, dar ne visiems aišku... Visi žinojom, kad jie, busimieji žurnalistai ir is torikai, — genialūs. Ta čiau retas įtarė, kad jie yra talentingi sienlaikraštininkai. Tai jau daugiau, nei paprasta užgaida ar
hobi. Šalia alaus etikečių, kurias renka jau nuo stu dijų pradžios, jie iš pa prasčiausių laikraščių ir žurnalų iškarpų nudrėbė „Komjaunimo prožekto rių" ir pakabino jį kartu su kitais trim likusiais „Istorijos varsų" pusla piais fakulteto koridoriu je. — Sunkiausia buvo ras ti M. Gandį, — sako vie nas iš redaktorių S. Mikė nas (II k. istorikas). Klausaisi jo ir pajunti tą menininko kančią, kai žirklės rėžia popierių ir ieško užrašo po Indijos nacionalinio didvyrio port retu. Ir randa! „Šis tas apie karinę katedrą. Iš laukų sugrįžęs" (!). Tame pačiame „Prožek toriuje" gali sužinoti, kad
kino artistė Marina Vladi įstojo į Istorijos fakultetą, net spėjo apsivesti ir da bar vadinasi Kazė Baubaitė-Gražienė(l). Tai kas čia iš tikrųjų — „Komjaunimo prožekto rius", peštynės dėl šypse nos ar pasijuokimas iš pa čio „Prožektoriaus"? Quo vadis, septyni redaktoriai priešaky su vyriausiuoju — V. Bogomolnikovu (III k. žurnalistas)? Galima atleisti tą ne didelę nuodėmę — pomė gį vadintis skambiais var dais, mėginimą patiems redaktoriams prirašyti vi są sienlaikraštį. Tepiauna tie vilkai tą bitę! Liūdnai šypsotis verčia kas kita — klaidingas bu simųjų žurnalistų kelias, į
kurį juos nenorom stum telėjo „Rojaus beieškant". Ne, dėl tokios šypsenos neverta peštis. Analfabetų yra trijų rū šių: tie, 'kurie gyvi, tie, kurie mirę, tie, kurie Isto rijos fakultete leidžia sien laikraštį „Istorijos var sos". Tai ne visai origina lus aforizmas. Jį pagimdė senovės išminčiaus Anacharsio perfrazuoti žodžiai ir mintys, peržiūrėjus ir kai ką perskaičius anks čiau minėtame keturių di delių ir įstiklintų puslapių organe. Ir jūs, vyresnieji draugai, atidžiai peržiūrė kite jį. Juk tai fakulteto reprezentacinis sienlaik raštis, taip sakant — ofi ciozas. V. DARGUŽIS
3 psl.
jįYBINIS studentas
penkeri metai bži mūsų universitehradicija yra Tarptinės studentų diek minėjimas. Jo, kaip kitų internacionalinių Įginių, iniciatoriai — Lrklubo nariai. Prieš hkerius metus susibūh šį klubą, jie daug peikia, propaguodatautų draugystės idėgarsindami mūsų ląjį Universitetą po čią šalį bei užsienį, šiais metais internamalinių Universiteto nu dalyviai prisidės
prie studentiškos drau gystės stiprinimo. Sveikindami visus Universiteto internacio nalinių dienų dalyvius, ypač šiltą padėkos žodį tariame šios studentiš kos šventės šeiminin kams — savo penkerių metų jubiliejaus sulau kusiam Internacionali niam klubui, jo aktyvui ir visiems nariams. Lai dar vešliau sužaliuoja tarptautinės studentų draugystės medis! V VU Komjaunimo komitetas
DRAUGYSTES FEJERVERKAI uduo — metas, kada visi k. likai skaičiuoja derlių, ei tas derlius — draugysI Kokiu matu ją išmatuo[terklubas gimė 1964 m. kričio mėn. Jis, žinoma, iš karto turėjo tokias gratradicijas, ne iš karto jo pa tapo tokios plačios apes. Kad klubas eina tokiu fi, gal yra didžiausias pir uos jo pirmininkės S. Ja utės nuopelnas. Vėlesni pininkai, o nuo 1967 m. — Ridentai ir tarybos seka pačia kryptimi — draugišlusitikimai su šalies ir užio aukštųjų mokyklų sta tais, išvykos, bendros darlr poilsio stovyklos. Tokia u dailioji Interklubo darpusė. Bet klubo susirinkivyksta beveik kas savaiir ne visada tai būna su kimai. Interklubas turi samokyklą. Jei ne mokyklą, [specialybę, kuriai ir vykspie užsiėmimai. Juk interPietis turi gerai žinoti Unipiteto, Vilniaus istoriją, iškti būti gidu, žinoti, kas reikalinga svetingam šeiinkui ir dar — būti diplo mu, .. pigus tokius užsiėmimus vyksta pirmamečiams inMubo nariams), jau leifma šefuoti Universiteto pių delegacijas. [niversiteto draugų skaif gausėja, todėl ir atvyksRUjų į svečius vis dau[ Turime ir savo „senus" ugus — Maskvos P. Lu-
mumbos tautų draugystės, Maskvos tarptautinių santy kių, Leningrado Elektrotech nikos institutus, dažnai su laukiame svečių iš Celiabinsko, Charkovo, Jerevano, Ba ku, Minsko, Rygos, Tartu ir kitų aukštųjų mokyklų. Tu rime gerų draugų ir užsieny je: tai Graifsvaldo (VDR) ir Krokuvos Jogailos (LLR) uni versitetai. Daug draugų į mūsų uni versitetą suvažiuoja interna cionalinių dienų metu. Tada būna tikri draugystės šypse nų fejerverkai. Pajunti išskir tinę šventinę nuotaiką, kai aplink matai besišypsantį negrą, arabą ar mongolą. Ta-
C PALIO švenčių
dienomis interklubiečiai su laukė dar vienos svečių grupės. Tai buvo Maskvos Tarp tautinių santykių instituto studentai — vokiečiai, lenkai, bulgarė ir ukrainietis. Svečiai viešėjo Lietuvoje dvi dienas. Spalio šeštą Kolonų salėje įvyko visų interklubiečių su sitikimas su draugais iš Mask vos. Pokalbio metu paaiškėjo, kad kelionės iniciatoriais bu vo lenkų studentai. Ir kiti draugai nesigailėjo, pasirinkę šį kartą būtent mūsų respub likos sostinę. Svečiai kartu su mumis da lyvavo ir šventinėje demonst racijoje. Nors diena pasitaikė šalta, tačiau visų nuotaika buvo nuostabi. Vienas kitą šildėme šokiais bei kelių kal bų dainomis Savo svečiams aprodėme Vilniaus įžymybes, apsilankė me Trakų pilyje, kuri mūsų kolegoms paliko didelį įspū dį. Greit prabėgo dvi dienos, praleistos kartu su nuošir džiais draugais. Niekas neno rėjo palikti svetingąjį Vilnių, o vienas iš svečių — Marekas — juokaudamas sakė savo grupės vadovui Olegui: „No
„PASAKYK, KAD SUSIRGAU riu pasilikti Vilniuje... Pasa kyk ten, Maskvoje, kad su sirgau. .." Lenkas Marekas KEINA: Vilniuje mes pirmą kartą. Man ir draugams buvo įdomu pavaikščioti tomis vietomis, kurios susijusios su mūsų tė vynainių A. Mickevičiaus, T. Kosciuškos ir kitų gyvenimu, veikla. Gaila, kad tenka taip greitai atsisveikinti, tačiau ateinančią vasarą aš būtinai atvažiuosiu. Vokietis Ditelis VAGNERIS
da, man atrodo, žmogus turi pasijusti didesnis, kilnesnis, pajusti, kad Žemė labai jau ki, jei šalia tavęs tolimos ša lies, bet artimi draugai. Vyksta Interklube ir gal daugiau kameriniai susitiki mai, kurie tiesiog praplečia narių akiratį, teikia įvairių žinių. Tai susitikimai su dės tytojais, meno, literatūros, ki no, teatro atstovais ir kriti kais, žmonėmis, pabuvoju siais užsienyje. Atostogos interklubiečiams —■ kelionių metas. Jau tapo tradicija, kad žiemos atosto gų metu klubo nariai aplan kytų kai kuriuos savo drau gus. Interklubui — penkeri. Tai nemažas laiko tarpas, padary ta nemažai. Tad palinkėsime jam geros kloties ir gausių svečių!
KAS JUS ATVILIOJO?
Rugsėjo pradžioje smal sumo kupini fuksai ir oberfuksai susirinko Kolo nų salėje. Juos pasitiko Universiteto Interklubo prezidentas J. Ciumačenka kartu su klubo taryba. Susodinęs naujokus, pre zidentas „klastingai" pa klausė:,,Kas jus atviliojo į Interklubą?" Salėje stojo tyla. Tikriausiai, fuksą atve dė j Interklubą smalsu mas, noras veikti, išlieti visą susikaupusią jaunat višką energiją tam tikra me veiklos bare. Aišku, fuksas panoro R. STAUSKAITE geriau susipažinti su pla
čiuoju pasauliu. Tokias galimybes ir suteikia Uni versiteto Interklubas. Interklube galima suži noti apie kitų šalių stu dentų gyvenimą, galima geriau suprasti viso pa saulio jaunimo siekimus, susipažinti su įvairiomis problemomis, jaudinan čiomis visų šalių vaikinus ir merginas. Čia galima iš mokti vertinti tautų drau gystę ir kovoti už ją. Tokių minčių skatinami į Interklubą suėjo nauji nariai. Pirmasis naujų Interklu bo narių išbandymas įvy ko netikėtai ir greitai. Jau
susipažinti su užsienio stu dentijos gyvenimu, padisku tuoti jaunimą dominančiais klausimais. Ne vienas, tur ma ir siūlomi atsakymai į būt, prisimena puikius svečių klausimą: „O kaip toliau?" koncertus Aktų salėj — Interklubas ėmėsi dirbti ne grakščius indų, kongiečių šo vien sau — visiems studen kius, temperamentingas Loty tams. Tradicinėmis šventėmis nų Amerikos šalių, kubiečių tapo Tarptautinė studentų diena, lapkričio 17-oji, ir dainas, ceiloniečius, vokie Tarptautinė jaunimo solidaru čius, vengrus, dainavusius „Du mo diena, balandžio 24-oji. gaideliai..." Kiek neužmiršta Vien tik šių švenčių metu mų vakarų regėjo Universite per penkerius metus Univer to kavinė... Svečių įrašai mū sitete paviešėjo apie 500 stu dentų iš TSRS ir užsienio sų atsiliepimų knygoje „Drau aukštųjų mokyklų. Vadinasi, gų mintys" kalba apie jų pa tiek svečių priėmė interklu tirtus įspūdžius Universitete, biečiai, šefavo juos, populia mūsų sostinėje. rino mūsų gintaro kraštą, jo Pamažu išsikovojo Interklu mokslo bei kultūros pasieki mus, turėjo daugybę progų bas autoritetą studentų tarpe.
Kas rudenį vis daugiau fuksų ateina į Interklubą (dar mokykloje jie girdėjo radijo, televizijos laidas, skaitė laik raščiuose apie jį). Interklu biečiai turi savo atributus: ženkliuką, kurį dovanoja brangiam svečiui ir vėliavą („gimusią" tik šį rudenį). Rei kėtų pagalvoti ir apie emble mą. Juk interklubiečiai atos togų metu keliauja, organi zuoja darbo ir poilsio stovyk las už respublikos ribų.
LAUKIU LAIŠKŲ Prieš penkerius metus at ėjau j Alma Mater studentų šeimą, atėjau į besikuriantį Interklubą. Nedaug buvo ta da mūsų, sutilpom VVU kom jaunimo komitete. Tarsi šian dien regiu Skirmantę Janu taitę — organizatorę ir pir mąją Interklubo pirmininkę, amžinai nenurimstančią: „O kaip dirbsim toliau?" Sis klau simas buvo tarsi mūsų varo moji jėga. Tradiciniai skelbi mai su mėlynu pašto voku ir raidėmis UIK kviesdavo į įdo mius susitikimus su Univer siteto, miesto mokslo bei kul tūros atstovais į susirinkimus, kuriuose būdavo diskutuoja-
STUDENTIŠKI ANEKDOTAI biologijos egzamine Profesorius klausia stu dentę:
Vilniuje viešėjome tik tris Interklubo nariai susirašinės dienas, ir daug ko nespėjo su naujaisiais draugais. me, bet ir tai, ką pamatėme, mus labai sudomino. D. BALTRUŠYTE Ypatingai norėčiau pabrėž I. k. germanistė ti tą šilumą ir nuoširdumą, su V. KVIETKAUSKAS kuriuo buvome sutikti pas I k. žurnalistas jus ir kuris mus lydėjo visą laiką. A. DARGŪNO nuotraukoi: Maskvos Tarptautinių šan Mes dar susitiksime. Interkių instituto studentai prieš klubas ir toliau palaikys ry šius su Maskvos Tarptautinių demonstraciją kartu su mūsantykių institutu, o kai kuriesiškials eina ratelį.
— Ką jūs žinote apie tulpių šeimą? — Kai ką žinau, profe soriau, bet nenorėčiau skleisti paskalas. I*** Nepatenkintas studento atsakymu, profesorius vie toje pažymio užrašo studi jų knygutėje: „asilas". Studentas nusiminęs išei na iš auditorijos, bet po minutės įbėga nudžiugęs: — Profesoriau, jūs pasi rašėte, bet užmiršote pa rašyti pažymį.
MOKSLININKAI SYPSOSI . . .Niutonas sėdėjo so
de, ir staiga jam ant gal vos nukrito obuolys. Di dysis mokslininkas jį ska niai suvalgė. Rezerfordas demonstra vo klausytojams radžio iš siskaidymą. Ekranas tai švito, tai temo. — Dabaf jūs matote, — pasakė Rezerfordas, — kad nieko nesimato. O kodėl nieko nesimato, jūs tuoj pat pamatysit.
IS ABITURIENTŲ ATSAKYMŲ — Kam tarnauja elekt rolizė?
— Padengti metalus rū dimis. — Kaip jūs« suprantate sąvoką „arklio jėga"? — Tai arklio, kurio ūgis vienas metras ir svoris 75 kg, jėga.
REPLIKOS — Na, ką aš, kompozi torius, galiu padovanoti klausytojams? — Rojalį! — sušuko iš salės.
Pranešėjas susirinkime kreipėsi į auditoriją: — Man labai gaila, kad
į antrą susirinkimą atėjo studentai iš Varšuvos. Naujieji nariai širdingai pasitiko savo svečius. Ir, reikia pasakyti, kad pirmą susitikimą su draugais iš užsienio nauji Interklubo nariai sugebėjo paversti linksmu ir draugišku po kalbiu. Toks pasisekimas įkvėpė naujokus. Ateitis žada fuksui daug įdomių ir jaudinančių su sitikimų. Interklubas su telkė visus entuziastus, to dėl darbas turėtų atnešti gerus vaisius. T. BAIRASEVSKAITE
III k. istorikė
Pamėgom pietus. Dar dvi sto vyklos buvo organizuotos Tamanėje (Krasnodaro kraštas) ir Odesos srityje. Grupė In terklubo narių padirbėjo aną vasarą tarptautinėje stovyk loj Estijoj, kai kuriems teko laimė padirbėti stovyklose užsienyje: Lenkijoje, VDR. Kaip viesulas pralėkė me tai Universitete, kupini džiaugsmo, ieškojimų, kartais ir nusivylimų, tačiau pilni prasmės. Interklube sutikti draugai siunčia laiškus, svei Kaip prisiminimas, tebeguli kinimus. Aš laukiu jų. lagamine uniforma iš pirmo sios tokios stovyklos „Baltija" S. VANGLIKAITE (Moldavijos TSR Puškamose) Fil. F V k. germanistė
aš atėmiau tiek daug jums brangaus laiko, bet reika las tas, kad mano laikrodį remontuoja... Balsas iš salės: — Bet prieš jus kabo sieninis kalendorius!
Mažame provincijos mieste vyko turistų aptar navimo konkursas. Vienas iš žiuri narių, atvykęs iš sostinės paklausė: — Koks bus pirmas pri zas? — Nemokamas viešėji mas mieste savaitę. — O antras? — Dvi savaites.,,
FRAZES • Nemušk silpno, o tuo labiau stipraus. 9 Salėje buvo taip ankšta, kad obuoliui nebu vo kur nukristi. Bet iš kur galėjo nukristi obuolys? • Tam, kad nešiotum akinius, maža būti protin gam. Reikia dar ir blogai matyti. • Beždžionė kalba ark liui: — Dirbk daugiau, dirbk tapsi kaip ir aš — žmogu mi. • Geriausias aforizmas — tylėjimas.
MARGAS s STUDENTŲ PASAULIS Lapkričio 17-oji — Tarptautinė studentų diena
KELIAS Į NIEKUR
IE beveik niekuo neišs,skiria iš daugybės kitų studentų. Toks pat už krečiantis juokas, veidai, nu tvieksti didele ir gera jaunat viška šypsena. Tik gal dar la biau negu kitų palinksta jų galvos prie knygų, gal rim tesni ir dar labiau susikaupę žvilgsniai paskaitų metų: jiems viskas be galo reikalin ga — paskutiniai patarimai, žinios. Jie — tai Gamtos fa kulteto geologijos specialy bės latvių-estų grupės penkta kursiai. Visi šie mokslo metai kaip ir visiems penktakursiams — darbo įkarštis. Rašomi diplo miniai, be to, ant slenksčio
J
Šaunioji aštuoniukė jau žiemos sesija. Reikia vėl stengtis, kad į studijų knyge les neįsibrautų ankstesnių se sijų nematyti pažymiai. O egzaminai eidavo kaip sviestu patepti. „Pernai, pavyzdžiui, sesijos atnešė jiems tik gerus ir labai gerus pažymius", — pasakoja Geologijos katedros vedėjas R. Tarvydas. Grupėje tik aštuoni žmo nės. .. Visi aktyvūs visuome nininkai. Meno saviveikla, sienlaikraščių leidimas, kom jaunimo darbas — visur rasi ir jų darbo dalelę. Geologijos katedros pereinamasis prizas
„Didysis kristalas”, įsteigtas 1967 m., pernai buvo įteiktas jiems. Jie — geriausia akade minė grupė 1968—1969 moks lo metais. Tai dar kartą pa tvirtina doc. R. Tarvydo nuo monę, koks organizuotas, ge ras ir stiprus šis kursas. Praeity jau keturios gamy binės praktikos: Vilniuje, Kry me, Vidurinėje Azijoj, Latvi joj, Estijoj. Prieky — žiemos sesija, valstybiniai egzaminai, o paskui nelengvas geologo darbas. Šiai aštuoniukei, kurią pa viliojo ne vien geologo dar bo romantika, aštuoniukei, kuri į mūsų studentiško gyve nimo knygą įrašė daug puikių eilučių, norisi palinkėti, kad niekam niekada iš šalies kaip prigesusio laužo nereiktų įpūsti juose ryžto ugnelės. Tegu ir toliau jus lydi didelis troškimas ir meilė pasirink tam darbui. Gr. JANUŠONYTĖ II k. žurnalistė
g Lapkričio 7 d. staiga mi Irė Fizikos fakulteto IV k ■ studentas radiofizikas Ari I nas Ilginis. į Arūnas gimė 1947 to ■ sausio 4 d. Vilniuje, tar I nautojų šeimoje. Mokėt I Vilniaus XV vidurinėji I mokykloje, kurią baigę I studijavo iš pradžių Kati I no Politechnikos instltuti I Vilniaus filiale, o pasku Imūsų universitete. Būdamas darbštus ir «t I kaklus, Arūnas ne tik ge Irai mokėsi, bet buvo Ii I aktyvus visuomenlninius Nuo pat savo universftetl Inių studijų pradžios su dl įdėliu atsidėjimu dalyt art Universiteto nusipelniusia me liaudies dainų ir šokit ansamblyje, jis buvo pul kus daugelio šokių atllkė jas. Arūnas — nuoširdus ii atviras, linksmas ir (irau, glškas, mylis lietuvišku dainą ir grakštų šokį visam laikui išliks mist atmintyje. Ansambliečiai ir kurso draugai
Jau dveji metai, kai Vaka rų Vokietiją sukrečia judėji mai. Ne taikios demonstraci jos, ne sėdėjimo streikai, o pykčio ir protesto bangos. Į šipulius byra didžiulės vitri nos, dega pastatai, lekia ak menys į policininkus. Barika I. DAGIO nuotraukoje: qeodos, ašarinės dujos. Jaunuo logijos specialybės latvių-estų qrupės penktakursiai (iš de lius tarsi nusikaltėlius tempia šinės): estė Z. Isačionok, lat Į policijos mašinas. Yra už viai M. Ziedinia, I. Roqa ir L. muštų, sužeistų. Molodania, estė S. Kokoulina. Studentai šiuose judėjimuo se pirmieji, bet Jie — ne vieniši .Kartu su jais į gat Skirstomi jaunieji specialis ves išeina jauni darbininkai, tai. Ateina jie į gamyklą, ir fabrikų mokiniai, inteligenti štai kam nors iš jų sako: „Mes jus skiriame techniku". „Taip, ja. „Norint pagerinti specialis valomas vidurinis mokslas. visuomenei, negu mažiau raš bet aš inžinierius". „Nieko, Hamburge nusiaubė „Ame tų ruošimą, reikia gerus stu Vėliau — kiekvieno noras įsi jūs būsite inžinieriumi, bet rikos namą'1, Frankfurte — dentus skatinti rubliu, stipen gyti aukštąjį mokslą irgi bus tingas. Noras kontroliuoti studen padirbėkite šiose pareigose, bankus, Miunchene — Atėnų dija dar labiau turi priklau įgyvendinamas. Kol mes neiš stimuliuoti jo žinias rub mūsų gamykla rimta". Jis pro chuntos kelionių biurą, išdau syti nuo pažangumo. O po spręsime šito klausimo, dau tus, liu, mūsų nuomone, ne paša testuoja. .. žė langus Ispanijos, Portuga aukštosios mokyklos baigimo gelis aukštosios mokyklos nei lins trūkumus, o tik juos pa Yra neteisinga nuomonė, lijos konsulatuose. tuos, kurių pažymiai geresni, giamų pusių vienu ar kitu slėps. Aktyvinti kovą už ži kad diplomas — tai lyg pali Tai ne tik siaučianti sti skirti į geriau apmokamą dar laipsniu išliks. Tarp jų ir po nias reikia mokomojo proceso chija, laukinė minia. Maišti bą. Išduoti diplomus įvairių žiūris į stipendiją, kaip pažan tobulinimu, auklėjimo priemo kimas, tik ne iš tėvų, o iš valstybės gautas. Ir dabar ninkai turi pateisinimą savo laipsnių: trejetukininkų ne gumo stimulą. Mūsų nuomo nėmis, o ne rubliu. žmogus visą gyvenimą reika pasirinktiems kovos meto skirti gydytojais, o felčeriais ne, pats jaunojo žmogaus po O pasiūlymas dėl skirtingų laus, kad jąm duotų atitinka dams. Vienas studentas sakė: ir pan." reikis žinioms turės didesnį ir diplomų — rimtas. Jis remiasi mas pareigas ir atitinkamą at „Jeigu aš prieš pastatą, kur Šluos „Komsomolskaja prav ilgesnį poveikį negu stipen istoriniu aukštosios mokyklos lyginimą. Aš tikiu, kad ateity sėdi vyriausybė, iškelsiu pla da" skaitytojų pasiūlymus ko dija. patyrimu. Grupė jaunų žmo to nebus. Kodėl gi neateis katą: „Krikščionys, Vietname mentuoja RTFSR aukštojo ir Kartais aukštosiose mokyk nių galėjo vienu laiku ir vie laikas, kad inžinierių pa kasdien užmuša 500 žmo- spec. vidurinio mokslo minist lose į švietimą žiūrima iš bu noje aukštojoje mokykloje toks reigoms bus skirstomi rinkimų niųl", tai jie tokios kalbos ne ras prof. V. STOLETOVAS. halteriškų pozicijų. mokytis, o baigus vienas ga keliu? Ir kuo greičiau, tuo supras". Jeigu studentas pašalinamas lėjo gauti agronomo diplomą, geriau: tuo greičiau mūsų ša V. Leninas ne kartą nuro Tai kaip reikia kalbėti? dė, kad mokslo žinių monopo iš pirmo, antro, trečio, ketvir o kitas — mokslinio agrono lis išspręs mokslinio-tech Viename iš studentiškų kong lija prieštarauja socializmo to kurso, tai lėšų, kurios bu mo. Nustatant diplomą, buvo ninio progreso problemas, tuo resų Hanoveryje buvo pasa principams, kaip ir asmeninė vo skirtos jiems, negalima lai vertinamas kūrybinis darbas. greičiau mes pakilsime dar kyta: „Kas nepasiruošęs mesti gamybos priemonių nuosavy kyti veltui dingusiomis. Ne Jeigu studentas gerai mokėsi, viena demokratijos tobulinimo butelį su padegamuoju skys bė. Socialistinė visuomenė su baigę aukštosios gavo kai ku dirbo mokslinį darbą, parašė pakopa. čiu to mums nereikia". Ultra laiku likviduos šią monopoliją. rias žinias, tapo dar raštinges gerą diplominį darbą, tai jam Taigi, inžinierius būtinai kairiųjų vadeiva Rudis Duč- Pirmas svarbiausias žingsnis ni, — o kiekvienas toks žmo suteikiamas mokslinio agrono bus renkamas, kada bus pa-1 Laikrašti qalima prenumeruoti redakcijoje kė pareiškė: „Mūsų šalyje šiame kelyje — visuotinis pri- gus naudingesnis socialistinei mo vardas. kankamai inžinierių. Kaina 3 mėn. — 24 kp tikintieji kitomis tiesomis gali į save atkreipti dėmesj tik provokacijomis". REDAKTORIUS kuvą iš kitur. Dabar proble daro ir reprezentacinis svečių Į demonstracijų dalyvių ALGIS KUSTA ma, galima sakyti, išspręsta. aptarnavimo biuras „Orbis". areštus atsakoma teismų pa ( Padėjo studentų miestelis, deginėjimu. Bet tai nepriver paskutiniais mėnesiais dar BULGARIJA čia vyriausybės keisti įstaty labiau išsiplėtęs. Išaugo nau mus, tai padeda tvirtinti: jūs Neseniai Švietimo ministe Prieš pusę amžiaus, 1919STUDENTE, ji 17 aukštų pastatai, kurių matote, mes priversti imtis rija ir Valstybinis mokslo ir ųjų spaly, partinės organiza jei rašai eilėraščius, kiekviename gyvena po 900 nepaprastų priemonių. Ir šaly poemas, apsakymus, studentų. Iškilo nauji statiniai techninio progreso komitetas cijos iniciatyva Maskvos uni je įvedami „perspėjantieji" miniatiūras, apybraižas asistentams, dvi naujos val apibendrino mokslinius aukš versitete buvo įkurta pirmoji areštai,kurių guminis pavadi romanus, dramos ar k; gyklos po 2.200 vietų, nauji tųjų mokyklų pasiekimus per komjaunimo kuopelė, kurią nimas leidžia už grotų įkišti 25-erius socialistinės Bulgari sudarė 5 darbininkų fakulteto to žanro kūrinius, d« prekybos paviljonai. Jauni Krokuvoje dabar daug be bet ką. lyvauk gruodžio 13 4 studentai. Visi jie išėjo į fron mui čia patogu gyventi ir mo jos metus. Kaip parodė laikas, ultra simokančio jaunimo. Spalio kytis. Išradimų ir atradimų sąra tą ginti jauną Tarybų respub tradiciniame literatūri kairiųjų judėjimas nieko gero pirmąją, kai Lenkijoje prasi še didelę vietą užima studen liką. Bet į jų vietą atėjo šim niame konkurse, skir Jau dabar galvojama šiuos deda nauji mokslo metai, čia nedavė. Maištaujantis jauni tų darbai. Specialistai susido tai ir tūkstančiai. tame V. Lenino ginu Dabar mas, neigiantis bet kokią suplaukia 32 tūkstančiai dvy naujus pastatus būsimų atos mėjo elektroniniu modeliuo Maskvos Lenino ordino ir mo 100-osioms meti togų metu panaudoti tarptau nėms. valstybę, valdžią ir bet kokią likos aukštųjų mokyklų klau jančiu prietaisu, kurį sukūrė Darbo Raudonosios vėliavos civilizaciją, nepadarė pasau sytojų. Šis skaičius — tai 1/10 tiniam studentų viešbučiui, Sofijos Elektrotechnikos insti ordino M. Lomonosovo uni Kūrinius su užrašu visos šalies studentų, kurie įdomus šis viešbutis. Veikia tuto auklėtinis Ch. Jenčevas versiteto komjaunimo organi lio geresnio. „Konkursui" atnešk i vienuolika metų ir, turėdamas Lietuvių literatūros k» — Vis dėlto mes savo isto studijuoja 103 Lenkijos civi beveik tūkstantį vietų, didele su inžinieriumi Dragostinovu. zacijoje yra 22 tūkst. narių. tedrą (centriniai rū rinę rolę atlikome, — pasa linėse ir karinėse aukštosiose dalimi padeda patenkinti tu Studentė V. Koleva atliko Kada fašistai užpuolė Ta mokyklose. 32 tūkstančius puikų Botevgrado miesto rybų Sąjungą, daugiau kaip mai) iki lapkričio 25 kė Hanoveryje maištaujan ristų, kurių daugumą sudaro dienos. čios studentijos atstovas Kar krokuviečių sudaro jaunimas, irgi jaunimas, poreikius. Ta centro apželdinimo projektą. 2000 MVU komjaunuolių sa-1 Laimėsi I—III vievanoriais išėjo į frontą. Už I las Majerls .— Mes išbudino atvykęs kone iš visos Lenki čiau tai nėra vienintelė šio Gerus įspūdžius palieka la jos, nes tik Krokuvoje yra tas, būsi premijuotas me miegančią šalį. didvyriškumą 1000 su viršum tokia mokykla, kaip, pavyz viešbučio atnešama nauda. Jo bai jauno Mašinų-elektrotechTaip, miegančia Vakarų džiui, kalnakasybos akademi personalas — 60 darbuotojų nikos aukštojo instituto (Var universiteto auklėtinių apdo-1 Vokietijos dabar nebepava ja. Peržengė 600 metų gyva — yra Krokuvos aukštųjų na) ekspozicija. Studentai — vanoti ordinais ir medaliais, Į o 10 žmonių suteiktas Tarybų! dinsi. vimo slenkstį Jogailos uni mokyklų studentai, įvairiausių ne veltui juos vadina links Sąjungos Didvyrio vardas. Vakarinio Ekonomė specialybių atstovai. Atosto Čia sutiksi ir tokių, kurie versitetas, garsėja ir aukšto kos fakulteto materia MVU komjaunuoliai pir-1 mais žmonėmis — sukonstra gų metu jie atlieka administ linio-techninio aprūpi nusivylė kova. Sutiksi ir to sios pedagoginės, ekonomi mieji išvažiavo į plėšinius. I nuoilrnimo qrupė kių, kurie supranta, kad bu kos, fizinio lavinimo, poli ratorių, aukšto budinčiųjų, vo ir tokį prietaisą, kuris PetrH Komjaunimo organizacijos džiai užjaučia teliai su padegamuoju skys technikos mokyklos. Yra dar kelnerių, kambarinių parei kontroliuoja oratorių laiką 50-metis sutampa su pasiruo KARVELĮ, mirus Jo čiu — ne pats geriausias po ir aukštoji muzikos mokykla, gas. Studentai vasarą turi ap susirinkimuose. mylimai mamai. šimu Lenino 100-osioms gimi-| mokamą tarnybą ir, susitik litinių diskusijų būdas, - bet aukštoji aktorių mokykla... mo metinėms. Visi komjau-Į nežino, kuo jį pakeisti. Aišku, ne tik žiniomis gyva dami su svečiais iš užsienio, nuoliai aktyviai dalyvauja I — progą nemokamai tobulin JAV Pasirodo, šiandien svarbu studentija. Turi kažkur lenininėje įskaitoje. Apie I REDAKCIJOS ADRESAS ti svetimos kalbos įgūdžius. žinoti ne tik tai, prieš ką tu, venti, kažkur maitintis, Stenlio Kramerio naujojo 5000 studentų dirba statybi Vilnius, MTP-3, Unlversitct* Savo pareigas jie atlieka, ma bet ir už ką tu. Vien neigt- maišiais pokario metais ir filmo tema — studentų judė niuose būriuose. Universite g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-8? mas, vien maištas be aiškios netgi prieš pastaruosius kele tyt, ne per blogiausiai, nes jimai Amerikoje. Ruošdama to komjaunuoliai šefuojaITelefonas _________spaustuvėje ,______ _ 2-54-21 jau porą metų šio viešbučio politinės platformos, be pozi rius metus studentų brolijos sis filmuoti, režisierius pabu Smolensko sritį, jie aktyvūs Į Rinko Ir spaudė LKP CK 1*' , tyvios programos niekur ne padėtis nebuvo labai linksma. pavadinimas yra užsieniečių vojo eilėje Amerikos koledžų, Visasąjunginio agitžygio da-1 dyklos spaustuvė Vilniuje, veda. Beveik pusė. — atvykę į Kro- kelionių sutartyse, kurias su- tarp 1 jų ir Berklyje. lyviai. Užs. Nr. 45S* LV 14404
AR RUBLIS—STIMULAS?
ŠLOVĖS JUBILIEJUS