SVEIKINAME XVII studentų mokslinės konferencijos dalyvius! VISŲ SALIŲ PROLETARAI. V1ENYKITESJ
Partinėje organizacijoje B
VILNIAUS VALSTYBIN O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSiTElO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 33 (502)
Eina nuo 1950 m.
1964 m. spalio mėn. 29 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 k.
Su kokiu kraičiu pasitikome SMD konferenciją? (APIE TAI PASAKOJA MUSŲ KORESPONDENTUI SMD VADOVAI, BŪRELIŲ NARIAI) Matematikai paruošė daugiau negu dvide Kiek vėliau įsijungė į mokslinę veiklą V. šimt pranešimų. Tai, palyginti, nemažas skai Bistrickas, A. Petraitytė, tačiau ir jų prane čius, tačau kartu yra rimtas signalas, nes šimai gana įdomūs, verti dėmesio. V. Bistric visi pranešėjai — vyresniųjų kursų studen kas nagrinėja keletą svarba^ informacijos tai. Vadinasi, sekančiais metais pranešėjų teorijos problemų, A. Petraitytė — modifi skaičius gali sumažėti. Dabartiniai diploman kuoto kolokacijos metodo komosgenciją intertai ir penktakursiai savo mokslinius darbus gralinėms lygtims spręsti, R. Gylys — įdo pradėję ruošti žemesniuose kursuose, vargu mų elementarinės geometrijos uždavinį, L. ar turės pilnavertę pamainą. Loveikytė ir V. Dindaitė — atsitiktinių skai Pranešėjų tarpe SMD veteranas G. Mise čių gavimą Lažandro ir Jakobi simbolių pa vičius, kuris skaitys savo studijų metais pa galba. R. Markauskas nagr nėja įdomų inži ruoštą darbą „Momentų metodas tikimybių nerinį darbą — apie tinklinį planavimą ir t. t. teorijoje“. Aspirantas G. Misevičius, moksli nį darbą pradėjęs II kurse, šiuo metu, vado Tikime, kad ieškojimų, tyrinėjimų ugnelė vaujamas prof. dr. J. Kubiliaus, sėkmingai ateityje dar labiau įsiliepsnos. jį tęsia. Eilei diplomantų — R. Vasiliauskaitei, G. J. RAULYNAITIS, FMF V k. Leskauskaitei ir kitiems, — moksliniai pra ŠIŲ METŲ SPALIO 28 DIENĄ PRADĖJO nešimai bus paskutinis rezultatų svarstymas DARBĄ UNIVERSITETO SMD KONFE prieš diplominių darbų gynimą. R. Vasi RENCIJA, KURI TĘSIS IKI SPALIO 31 liauskaitės pranešimas — jos ilgamečio moks linio darbo rezultatas.
Studentės kraitis Fizikos ir matematikos fakulteto VI kurso studentės Stasės Maziliauskaitės darbas „Centrinių punktorių erd vės sąryšiai“ pats įdomiausias S. Maziliauskaitė ne pir mą kartą dalyvauja mokslinėje konferencijoje. 1963 m. ii skaitė pranešimą Tartu valstybinio universiteto SMD kon ferencijoje, o š. m. rugsėjo mėn. — antrojoje visasąjungi nėje geometrų konferencijoje, įvykusioje Charkove. Jos moksliniam darbui vadovauja Vilniaus Valst. pedagoginio instituto mat. analizės katedros vedėjas V. Bliznikas. S. Maziliauskaitė nagrinėja atraminių elementų erdvės atskirą atvejį. Vadovo V. Blizniko teigimu jos gauti re zultatai papildo Kazanės universiteto profesoriaus B. Laptevo tyrinėjimus, atliktus 1955—1958 metais. S. Mazi liauskaitė surado geometrinių objektų, kurių pagalba nag rinėjamoje daugdaroje galima apibrėžti invariantinio dif< rencijavimo operaciją, struktūrą ir išreiškė erdvės sukimosi-kreivumo objekto komponentes per geometrinio ob jekto, nustatančio invariantinio diferencijavimo operaciją, komponentes. S. Maziliauskaitė paruošė mokslinį straipsnį „Lietuvos matematikos rinkinio“ žurnalui.
doc. K. GRINCEVICIUS
S. MAZILIAUSKAITĖ darbo metu.
Šio mėnesio 21 dieną įvyko Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto partinės organizacijos ataskaitinisrinkiminis susirinkimas, dalyvaujant svečiams — Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto prie LTSR MT pirmininkui H. ZABULIUI ir LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto sekretoriui V. B1KUI. Pranešimą apie universiteto partinės organizacijos veiklą padarė komiteto sekretorius C. LADUKAS. Po pranešimo išsivysčiusiose gyvose diskusijose dalyvavo komunistai drg. drg. K. NAVICKAS, A. LIAKAS, A. BULOTA, V. KVIKLYS, P. URBONAS, J. KUBILIUS, R. MIRONAS, V. KOSTELNICKIS, M. LEBEDYTE. Ą. VENGRYS, P. BERNATAVIČIUS, P. PECICRA IR J. KAROSAS. Susirinkime taip pat kalbėjo svečias H. ZABULIS, Išrinktas naujas partijos komitetas iš 16 asmenų. Sekretoriumi išrinktas C. LADUKAS: sekretoriaus pavaduotoju ideologiniam darbui — A. BURKAUSKAS; pavaduotoju partinei kontrolei — J. AMBRASAS: pavaduotoju organizaciniam darbui — P. VAITIEKŪNAS. Naujasis universiteto partinės organizacijos komitetas padėjo darbą. „T. stud." inf.
■ ■ ■ ■ ■ ; j
■ S S S S i
! I
" ! " ■
Dalyvaus ir absolventas Paruošėme 27 kolektyvi nius bei individualius moksli nius darbus — klinikinius, eksperimentinius ir teorinius. Studentai domisi nauiausiais mokslo pasiekimais, patys dir ba medicinos mokslo srityse. Terapeutai didžiausią dėmesį skiria mitralinių širdies ydų tyrimui. Chirurgijos būrelio nariai susidomėję kraujagyslių protezavimu, plaučių chirurgi jos klausimais. Sveikintini tie būreliai, ku rie šiemet pateikė daugiau darbų, negu praėjusiais me tais. Štai, pavyzdžiui, higie nistų eilės žymiai padidėjo. Tai paaiškinama tuo, kad profilaktinei krypčiai medici noje priklauso ateitis. Anatomai pažymėjo And riaus Vesalijaus 400-tąsias me tines. Labai džiugu, kad mūsų
konferencijoje dalyvaus gydy tojas praktikas, drg. Kukčikaltls. baigęs mūsų fakultetą Ir dirbantis Plungės rajone. Konferencijoje dalyvaus Kauno, Gardino, Riazanės, Orenburgo, med. Institutų, VVPI studentai. Sunku tiksliai pasakyti, kaip medikai padirbėjo praei tais metais. Konferencijoje atsispindės, kiek pastangų, no ro ir meilės studentai medikai skiria moksllniam-tirlamajam darbui. Z. Gerdaitytė Medicinos fak. SMD pirmininkė
Dviejuose būreliuose ■ apsilankius Tikriausiai nėra nė vieno lituanisto, kuris nekovotų už kal bos kultūrą, abejingai praeitų pro vis dar pasitaikanč as sti liaus klaidas. O jų toli ieškoti nereikia. Įvairūs, stilist škai ne apdoroti. griozdiški sakiniai dar visai neseniai būdavo dažni svečiai „Tarybin o studento“ puslapiuose. Kaip tik čia gerokai pasidarbavo sekcijos nariai, vadovaujami III kurso lituanistės A. Kepalaltės ir doc. J. Plkčilingio. Jie ne tik taisydavo sti liaus, korektūros klaidas, bet ir Įvedė laikraščio puslapiuose „kalbos skyreli“. Gal būt ne vieną kalbos darkytoją pr.vertė sus mąstyti D. Miselytės, G. Jurkūnaitės, L. Juškaitės ir kitų studentų straipsneliai. Sekcijos nariai dabar ruošia frazeologinĮ rusų-l'etuvių kalbų žodyną, leidžia kalbos lentą, rašo mokslinius darbus, kuriuos skaito ne tik savame būrelyje, bet ir už universiteto ribų. Kaip pavyzdį čia galima paminėti I. Katiliūtę. Ji nesen ai Valslyb.nio radijo ir televizijos komiteto darbuotojams perskaitė savo mokslini praneš mą tema „Radijo ir teatro tarties klaidos“. O kurie daugiau domisi kalbos istorija ir lietuvių tarmėmis, tie dalyvauja kalbos istorijos-dialektologijos sekcijoje. Čia stu dentai 'nagrinėja senųjų raštų kalbą, tyrinėja jos raidą, fone tinius bei morfologinius pakitimus. — Kai kas mano, kad mūsų sekcija ir būrelis apskritai yra neįdomus. Deja, klysta. Tik rūpestingai ir kruopščiai išstudijavę visą praeities palikimą, senuosius protėvių raštus, mes galė sime dar labiau patobulinti savo kalbą, išgyvendinti joje įsi galėjusias klaidas. — dėsto mums savo mintis aktyviausias būrelio narys, IV kurso lituanistas J. Abaravičius. Drąsiai galima jam pritarti. Kas nori išmokti gražiai ir tai syklingai kalbėti, ką jaudina kalbos kultūra ir stiliaus proble mos. tam visada šiame būrelyjeatsiras darbo, bus įdomu. Be įvairių studijų, mokslinių darbų rašymo, būrelio nariai organi zuoja susitikimus su žymiais kalbininkais, mokslininkais. Vy resnieji studentai dar gerai prisimena tuos susirinkimus, ku riuose dalyvavo kalbininkai doc. Mažiulis ir prof. J. Balčikonis. — Dabar mūsų būrelyje darbuojasi apie 40 studentų, — sa ko kalbos būrelio valdybos pirmininkė R. Venckutė. — Čia vei kia kalbos kultūros bei stilistikos ir kalbos istorijos — dialek tologijos sekcijos. Ypač daug narių turi pirmoji sekcija. Beveik kiekvienas Istorijos ir filologijos fakulteto studentas stabteli prie gražiai apipavidalinto sienlaikraščio ..Lingva , kurį leidžia kalbos būrelio nariai, žinoma, čia daugiausia darbuo jasi redaktorė A. Kepalaitė. Ji visada rūpinasi, kad kiekvieną mėnesį pasirodytų naujas sienlaikraščio numeris, kad jame būtų talpinama tik aktuali, turininga medžiaga.
MAMAI Palydėk mane Į autobusą Obuoliais pakvipusiam rugsėjy... Nors minutę dar stoty pabūsim, Pasislėpę nuo žvarboko vėjo— ...Ir paliksi Tu tyli, mažytė, Paskutinį sūnų išlydėjus, Savo liūdesį beržynams išsakyti Prie tuščios stoties... Pilkam rugsėjy...
-wo».-».-w VL' VAITKEVIČIUS^
— Dabar būrelio nariams tikra rugiaDiutė. Mes ruošiame net 10 mokslinių pranešimų, kurių didelė dalis bus perskaityta šioje konferencijoje. Labai įdomus R. Venckutės darbas „žemu tinio pakilimo balsių A Ir E pakitimai tarmėse“, D. Miselytės — „Tiesioginės kalbos vertimas dalyvine konstrukcija“, J. Abara vičiaus •- „Mokslinis ir religinis kalbos kilmės aiškinimas". — ne be pasididžiavimo sako būrelio mokslinis vadovas, dėstyto jas A. Girdenis. Išsiskiriame su darbščiaisiais kalbininkais ir pasukame pas literatus. Mus maloniai pasitinka literatūros istorijos ir tauto sakos būrelio valdybos pirmininkė, III kurso lituanistė R. Umb rasaitė.
(Tęsinys 3 psl.)
(Žiūrėk 3 psl.)
Ketvirtoji Lietuvoje! Universiteto didžioji chemijos auditorija pilna dėstytojų, stu dentų ir svečių. Čia qins daktaro diserta:iją Kauno Poli.echnikos inscitu'o fizikinės ir koloidų chemijos ka.edros docentė V. ZELION KAITĖ. Už prezidiumo stalo — mokslinės tarybos pirmininkas dakta ras, prof. P. Slavėnas iškilmingam aktui iškviečia oficialius oponentus ir su.eikia žodj doc. V. Zeiionkaitei vle ai qinti di sertaciją , Seleno deųuoninių junginių srities tyrimas“ chemi'os mokslų dak.aro laipsniui [gyti. Drn. V. Zellonkai.ė nagrinėja seleno deguoninių junginių sin tezę ir Jų tyrimus.
bi-ioialkinė chemija kelia mokslo r arbuotojams didelius uždavinius, ir drg. V. Zelionkaitės disertacinis darbas yra nau
jas indėlis į chemijos mokslo žinių lobyną. Neabejotina, sele no chemijos žinių plėtimas oadės Įgyvendinti aktualius analitinės chemijos metodus, o taip pat iš spręsti kai kuriuos neorganinės chemijos teorinius klausimus.
Drg. V. Zelionkaitė Kauno uni versitetą baigė su pagyrimu ir buvo palikta dirbti asistente. Per keturis metus ji apgynė kan didatinę disertaciją, bet tuo ne apsiribojo. Ir- štai po dešimties metų ji jau gina daktarinę diser taciją. Tai produktyvus moksli nis darbuotojas. prof. J. JANICKIS Akademikas, chemijos mokslų daktaras
spręsti sudėtingas neorganinės chemijos problemas. prof. N. SELIVANOVA Chemijos mokslu daktaras
prof. B. JEROFEJEVAS Baltarusijos MA akademikas, chemijos mokslų daktaras Sudėtingos neorganinės chemi jos mažai ištirtos srities — seienopolitioninlų rūgščių tyrimasdarbas labai aktualus ir reikš mingas. Autorė — plačios eru dicijos mokslininkas. gaJįs
DIDELIAM TIKSLUI — efektyvias priemones! Istorijos ir filologijos fakulte to konraunimo komiteto organi zuoto mokslo p rmūnų. komjau nimo bei profsą ungos aktyvis ų pasitarimo dalyviai nagrinėję visapus ško snecMisto proble mą, kaip svarbiausius reikala vimus pabrėžk:
ATVIRAS LAIŠKAS UNIVE RSITETO REKTORATUI VVU MOKSLINEI TARYBAI pusiškos asmenybės plaukiantį domėjimąsi šiais klaus’mais, kaip padaryti, kad niekam neatrody tų jog kartojamos paprastos ir v.siems žinomos tiesos kaip pa siekti tokį darbo intensyvumą, kad dvi valandos, prasėdėtos pa skaitose ar seminare, neatrodytų (ir nebūtų!) tuščiu laiku? Mes siūlome tokią išeitį:
1) tvirtą Ideologinį pasiruo šimą; 2) gilų savo specialybės ži nojimą. 3) pagal galimybes platesnį 1. Pagrindiniu polltinių-vitechninį ir estetinį išprusimą. suomeninių disciplinų studija Savo laiške mes ir norime savaran apibendrinti pasitar.mo dalyvių vimo būdu paversti nuomones. kišką studijavimą pagal nu Svarbiausia ideologinio pasi rodytą būtiną ir papildomąją ruošimo priemonė aukštojo e mokykloje — visuomeninių-poli- literatūrą, savarankiško darbo tinių mokslų studijavimas Gau patikrinimui ir neaiškių klau ti tvirtą ideologinį pasiruoš.mą simų išsiaiškinimui panaudo — tai re tik žinoti svrbiausius seminarus koliokviumus, TSKP istorijos, politinės ekono jant mijos, marksistinės filoscf.jos ir kuriuose turėtų kalbėti ne sa mokslinio komunizmo teiginius, vanoriai ir ,.etatiniai kalbėto o taip juos įsisavinti, kad kiek vieną mūsų gyvenimo reiškinį jai“, o kiekvienas studentas. (ar tai liestų politiką, mokslą 2. Dėstytojai turėtų reika ar estetiką) galėtume aišk.nti remd-miesi kai o tik šiomis ži lauti, kad atsaklnėjantieji bet niomis, tai ne tik formaliai pri kuriuos teorinius klausimus imti marksizmo-leninizmo idė jas, bet tapd jų aktyviu propa mokėtų susieti su šiandieninio guotoju. gyvenimo praktika, o nemokė laikyti nepatenkinamu Kai kurie rėksmingesni faktai, jimą jau nekalbant apie daliai s upasiruošimu. dentų bud.ngą policinį ind.ferentiškumą, verčia daryti išvadą 3. Konkretesnį tokio patik apie ideologinio paruošimo ribo rinimo vaizdą duotų (ir būtų tumą ir to r.botum j pr.ežasč.ų ieškoti pačioje mokymo sistemo rimtas, skatinantis veiksnys!) je. už atskiras platesnes temas Paskaitos, kurios šiuo metu įvertinimas pažy užima d.desnę šioms d.sc.pil gaunamas noms skirto laiko dalį, iš esmės miu. yra vadovėlių (rąžytų taip pat kvalifikuotų pedagogų moksl.4. Laiko taupumo sumeti ninkų ir Svie.imo m.nis eri^os praktinės patv.rtinlų aukštosioms mokyk mais ir dėl mažos loms!) dubliavimas, net ieigu naudos šių disciplinų paskaitas pripažinsime, kad atskiri dės.y- sumažinti iki minimumo, skai tojai vieną ar kičą klausimą nu šviečia plačiau, kūryb škiau, įdo tant jas tik kaip probleminius dalį, miau. Seminarai, vykstant.e,i, įvadus į einamo kurso kaip taisyklė, po pastai.ų tėra Iškeliant svarbiausius klausi paskaitose duotos medžiagos pa- mus, į kuriuos studentai turi kartoj.mas d?žnai pačiom bend riausiom frazėm iš tų pačių „sa atsakyti pasiruošę iš numaty vanorių“ lūpų. tos literatūros ir vėliau, atsa Egzaminus su vienodu pasise apibendrinant juos, kimu laiko ir t.e, kur.e konspek kant ir padaryti tavo paskai.ų ir seminarinę me jeigu to nepavyktų džiagą, ir tie, kurie per paskai seminarų metu. tas skaitė romanus, per sem.na Pastaba: čia neliečiame rus sėdėjo pasku.iniuose suoluo klausimo pusės, se, o nrieš egzaminus paskaitė techninės šio vadovėlį. Toks egzaminas toli pasitarimui atstovautų grupių gražu neatspindi ideolog.nio pa vardu žadėdami pagalbą kated siruošimo ir dėl objektyvių prie roms, kai tik bus svarstomi žasčių negali jo atspindėti. Kaip pasiekti natūralų iš visa- konkretūs planai. t
Jub liej niame 590-ajame ..Taryb n o studento numery je redakcija paskelbė laikraš čio skaitytojų anketą. Ir štai į redakciją pradėjo plaukti užp ldytos anketos. Pirmojo atsakymo autor us — I kurso fizikos specialybės studentas Leonas Sadauskas. Jo nuomone, mūsų laikrašty je ląbiausai pasigendama straipšn ų žmogaus — komu nizmo kūrėjo, meilės ir drau gystės tema. Pats L. Sadauskas galįs mums parašyti eilėraščių, ap sakymėl ų ir ž nučių apie savo grupės gyvenimą. Ką gi. laukiame jūsų ko respondencijų ir kūrinėlių, draugas Sadauskai! Taip pat vertas dėmesio pirmojo atsakymo autoriaus pas.ulymas diskutuoti laikraš čio puslapiuose ap e studento elgesį viešose vietose. Gana kritiškai laikraščio tur;nį vertina IFF iV kurso studentas Alfredas Gusčius. Jis mano, kad „Taryb nis studentas“ perdaug įklimpęs į studentų buitį............... Norė tume pamatyti jų dvas.nį gyvenimą. . . Atrodo, kad universitete išmirę studentai, kritiškai vertinantys kaip sa vo draugų, taip ir profesio nalių literatų kūrybą ir no rintys pasidalinti ap.e ją savo mint.mis. Atrodo, kad Alma mater katedrose, labo ratorijose. draugijose netriūsia filologai, ekonomistai, fi zikai ir matemat kai. Jų min tys, siekimai, problemos bū tų visiems mums laukiamos ir įdomios. . .“ Atsakydamas į klaus mą, ką įdomaus jis pats gali pa rašyti arba pasiūlyti, drau gas, atrodo, pasikuklino ir paminėjo, kad „temų atsiras tų daugybė1. žodžiu, laukiame iš draugo A. Gusč.aus ir jo draugų įdomių kritiškų koresponden cijų bei recenzijų. Panašiai rašo ir kiti stu dentai. Brangūs draugai, mūsų laikraščio skaitytojai! Laukia me iš jūsų daug.au pasta bų. Redakcija
Mums atrodo, kad ir specia lybės studijavime yra dar ne maža spragų. Tai kad vieni žmonės, dirbdami nem-žą visuo meninį darbą, dalyvaudami spor te ir savive.kloję, sugeba gerai mokytis ir randa laiko veiklai moksliniame būrelyje, o k.ti, neturėdami jokio papildomo užsiėm.mo, amžinai gauna įsiskoli nimus — faktas. Maža konsta tuoti, kad tokių reišk.nių prie žastys yra dalies studentų nerū pestingumas ir apsileidimas — reikia galvoti, kaip užkirsti ke lią tokiam nerūpestingumui ir abejingumui. Tiesa, dabar dauguma katedrų dažniau kviečia studentus į bendrus pasitar.mus, bet dar sunkiai pastebimas tų pasitari mų poveikis praktinei veiklai.
O juk neretai studentai kalba ir apie mokymo planų tobulini mą, keičiant įsisenėjusias (ir tik todėl tebegyvuojančias!) propor cijas taro specialybės dalykų, ir apie gilesnę specializaciją se minarinius bei kursinius darbus, rašant pas veną dėstytoją iš tam tikro laikotarpio ar atski ros tos ar kitos d sciplinos ša kos, ir apie būtinumą paskaitas, kurios tik dubliuoja vadovėlį, o neiškelia ak.ualių. jaudinančių problemų, pakeisti savarankišku darbu. Tai daugiausia liečia li teratūros istorijos bei teorijos paskaitas. Yra dėstytojų. į kurių paskaitas grupės susirenka visu šimtu procentų ir prašo papil domų užsiėmimų, jei neuž.enka laiko vienai ar kitai problemai išnagrinėti. S.s faksas — mūsų išankstinis atsakymas į pastabą dėl lengvabūdiškos kovos prieš paskaitas. Mes vieningai pritariame kai kurių dės ytojų bandymams ve ną egzaminą (pa to kai baigtas skaityti kursas) pakeisti kelio mis diferencijuotomis Įskaitomis, po kurių d-žnais atve'als egza minas gili būti visai nereikalin gas (pažymio ob ektyvumas dėl tokios procedūros nenukentėtų). Sunku pervert nti šios naujoves te giamas ruses. Tai ir studi avimo nuoseklumas, ir iš jo plau kiantis žinių įsisavinimo tvirtu mas, ir kai kurių asmenų apsau gojimas nuo , ceitnoto“ sesijos gale, ir išlaisvinimas nuo auto matiško kalimo dėl geresnio pa žymio prieš pat| egzaminą. ,Remdamiesi aukščiau minėtais faktais, mes siūlome:
Disertacija — tai didelis moks linis darbas, pateikta išsami mokslinė istorinė apžvalga, ge rai nušviesta minėtų junginių chemijos padėtis. Disertantas patobulino seleno bei jo junginių nustatymo metodus. Tai pratur tino ne tik analitinę chemiją, bet ir susintetino visą eilę nau jų seleno junginių. Todėl, re cenzento nuomone, pateiktas di sertacinis darbas ,.Seleno deguo ninių junginių srities tyrimas“ atitinka pagrindinius reikalavi mus ir drg. V. Zeiionkaitei verta suteikti chemijos mokslų dakta ro laipsnį. prof. J. MATULIS Akad., chemijos mokslų daktaras Po trumpos pertraukėlės bal sų skaičiavimo komisija skelbia rezultatus, o jie džiugus — mokslinė taryba vienbalsiai nu taria suteikti doc. V. Zelionkaitei chemijos mokslų daktaro laipsnį. Auditorija ploja, pasiro do gėlių puokštės, juk tai pirmo ji Lietuvoje moteris, kuri apgy nė chemijos mokslų daktaro laipsnį. Ir iš vis Lietuvoje tai ketvirta moteris mokslų daktarė. S. PUNTEŽIO nuotraukos
1. Atskiroms katedroms at sižvelgti į savo specialybės studentų pageidavimus, iš tik rųjų ieškant rezervų savaran kiškam darbui (iki šiol, deja, nežiūrint visų kalbų, po še šias pačias produktyviausias valandas turime atsėdėti, rei kalaujant griežtos atsiskaito mybės (kurios dabar ir stoko ja) už šį darbą. 2. Kovojant už specialybės disciplinų nuoseklų ir gilų įsisavinimą, užkertant kelią atskirų studentų nerūpestingu mui, sunkesnes ir svarbesnes disciplinas reikia suskirstyti į atskiras dalis, iš kurių kiek vienas studentas turėtų išlai kyti diferencijuotą įskaitą, ku riomis remiantis semestro pa baigoje galėtų būti išvedamas ir egzamino pažymys. 3. Neatskiriama specialisto paruošimo sąlyga laikyti jo dalyvavimą moksliniame būre lyje, kur, turėdamas teisę lais vai pasirinkti darbo temą, stu dentas neturėtų teisės (o tai ir yra dabartiniu metu di džiausia bėda) neatlikti šito darbo. 4. Didelį vaidmenį suvaldin tų ir periodinis mokslinis lei dinys, kuriame būtų spausdi nami geriausi SMD narių dar bai. Visapusiškos komunistinės as menybės negalima įsivaizduoti ir be gilaus estetinio išsilav.nimo. Muziejai, koncerfas, kaio ir knygos — tai, be abejo, pagrin diniai estetinio lavinimosi šalti niai. Bet čia mes neretai pajun tam, kad stokojam lyg ir kokio įvado. SuDrantama, kodėl nema ža klausytojų praėjusiais metais susirinkdavo į IFF komjaunimo komiteto organizuojamus , ma žosios filharmonijos“ simfoninius koncertus prieš kuriuos trum pai būdavo supažindinama su vienos ar kitos muzikos srovės atstovais, suprantama, kodėl į IFF buvo atnešta apie 100 pa reiškimų. kai tik prasidėjo kal ba apie meno is ori jos kursą. Bet tai vis dėlto — saviveik la. Šios priemonės tik rodo stu dentijos domėjimąsi, bet jos dar toli gražu negali išspręsti šios aktualios problemos.
TODĖL MES PRAŠOME REK TORATĄ IR MOKSLINĘ TARYBĄ ĮVESTI PSATOVŲ VAIZDUOJA MOJO MENO IR MUZIKOS ISTO RIJOS KURSĄ. Kai kurios mūsų keliamos problemos aktualesnės, qal būt, filoloqams, bet dalis jų vieno kiu ar kitokiu laipsniu liečTa TT kitų fakultetų studentus.
Prašydami universiteto vado vybę ir Mokslinę Tarybą apsvars.yti ir atsižvelqti į mūsų pasiūlymus, mes kartu tikimės, kad mūsų laikraštyje pasirodys Ir dauqiau ideoloqinį paruošimą, specialybės studijav mą ir esteti ni lavinimą liečiančių minč.ų.
P. BRAŽĖNAS — VVU komjaunimo komiteto narys, V. Lenino v. stipendiatas, L. ŽILAITYTE — IFF komjaunimo komiteto sekr. pavaduotoja akademiniam dar bui, L. Tolstojaus v. stlpendiatė, S. GEDA — IFF SMD ta rybos pirmininkas, P. Cvirkos v. stipendiatas ir kiti. (Viso 10 parašų)
Praėjusiais PAVASARIO SIJĄ
mokslo metais
SE
EGZAMINŲ
iš 3086 privalėjusių laikyti studentų išlaikė 214 labai ge rais pažymiais ir 804 gerais ir labai gerais pažymiais; ŽIEMOS JĄ
i
;
EGZAMINŲ
SESI
iš 3276 privalėjusių laikyti dudentų išlaikė 282 labai ge rais Ir 909 gerais Ir labai qerais pažymiais.
)______________ _______________ _
Iš šviesios vaikystės aš atėjau matomas kažkas atsikrenkštė, iki savęs, ir dafcar, ž ng_>niuoda- kažkas staiga planai id'otiškai mas gatve, pliaup.ant lietui, iš sukikeno. Baisi nsapykan.a už naujo atradau save. plūdo mane, ir man atrodė, kad — Pasauls labai didelis, — nutvėręs automatą, galėčiau šau pasakiau aš kartą vaikystėje, dyti aukštyn, žem.n. visur į vis kai, prisikrovęs morkų, iškelia ką aplinkui. Aš mažai, tik retkar vau dulkėtu ir nežinomu keliu čiais rūkiau, bet dabar ėm au tolyn, ir nuvargęs, šen.ai su- traukti cioare.ę po cigaretės iki graužęs m rkas, ilsėjausi pagrio apsinuodijimo, išsekau, nuilsau, vy. Ir baltos dulkės ant mano ir mane apėmė gailestis sau, nebasų ko.ų buvo ne paprastos dul supran.arras liūdesys ir skaus kės, kuriose ga i kaps.yt s vištos, mas, aš norėjau verkt kaip nu jos ats.davė kažkokiu lengvu il skriaustas vaikas. gesiu ir tolimais kilome.rais, nuAš nepažįstu savęs ir, gal būt, kį us.a.s f-e,ėmės lygumas ir ieškosiu savęs ir nespėsiu rast. kalnus. Ir pasidarė gera, kad yra Dar vakar, kai pylė lietus, aš namai ir mano gimcas m estas, buvau šventas ir pasaulis, ir pasiklydęs tuose neaprėpiamuose žmonės buvo Šventi, ir aš tikė žemės plotuose, ir aš buvau lai jau tada, kad taip bus visados, mingas, kad gimiau čia, o ne Ki kad iki to! aš be reikalo gyvenau tur. Ketverių metų mane opera kankindamasis, per jėgą. Atrodė, vo, aš vos nenumiriau. Anksčiau kad tereikia suvokti, jog musų didžiuodavausi tuo, bet daoar gyvenimas šventas, ir mes, ir vis nebūč.au ęalėjęs girtis vaikams savo operacija ir rodyti melsvą piuvį ant pilvo, nes aš supratau, koks piarus pasaulis ir kad labai gerai, jei jame gyveni. Aš žingsniavau dabar, grįžda mas iš savo vaikystės, aštuonio likmetis, jaunas, stiprus per mies tą, pa ‘ pu usj i e ui ir tausiausi kriokimo vandeniu užsikimšu siuose nutekamu jse vamzdž.uose, ir mačiau žmogų, parimusį už patamsėjusio, lietaus plakamo lango. Aš jutau tuos nematomus, širdim tenuvokiamus ryšius, ku rie jungė mane ir tą žmogų, su simąsčiusiomis akimis žiūrintį į lietų, ir neišsenkančią šilumą, kuri apgaubia mus ir kiekvieną mūsų paliestą daiktą. Mano širdis tyliai dainavo, be žodž.ų, kaip dainuoja smuikas, — ir jaučiau, koks aš esu geras ir kokią be ribę meilę aš nešioju savyje.
tiems, su kuriais nuėjo tėvas. Mums nėra pr.ešų, mes niekados nešaudys.m, ir į mus nieks ne šaudys, tik tėvas pilka mii.ne žy giuos per širdį. * * * Aš mažai pažinojau savo kai mynus ir dažnai ilgai ir atkakliai galvodavau ap.e kokį nepažįsta mą, kartą's.u tiktą žmogų ir visai nepastebėdavau šalia esančių. Pirmame aukšte gyveno storas, raudonas žmogus. J,s buvo mės.n.nkas — dieną dirbdavo, o va kare kentėdavo — taip sakydavo visas namas, matydamas jį su sū num sėd.nt ant suoliuko. Aš irgi sėdėdavau kartu, ir, matyt, jam būdavo geriau, kai kas nors klausydavosi jam kenčiant balsu: — Jos kraujas sugedęs... Jie pila naują... Bet iš kur jie ima tiek... Kai aš įsikirtau, beveik stiklinė pribėgo... Jo žmona gulėjo klinikose, jis dainai ten važinėdavo, ir jam kartą aiškiai pasakė: viskas... po dienos... kitos... gali darytis kars tą. i'ą vakarą jis beveik nekalbėjo, retkarčiais sukūkčiodavo, paskui, matyt, mintyse palaidojęs savo žmoną, su švelniu priekaištu pa sakė: — Kraujas tas visur... taigi... Nereikėjo, sakiau... Kam mums tie vaikai... Mes kartu nuėjom namo, mėsi ninkas išsitraukė raktą, atsidu so ir ėmė rakinti tuščio buto du ris! — Ech, kraujas, ... taigi... ir karstą užsakiau... tegu d.rba... ech... * * * Šiandien radau ant suoliuko kažkieno užmirštą apiplyšusį „Robinzoną Kruzą“, geriausią pa saulio knygą, kaip sakydavau Po mėlynu dangum mano mies kas mūsų bus gaubiama meilės vaikystėje. Aš norėjau kaip ano mis geromis dienomis pasinerti tas. Žmonės dirba, juokiasi, val ir šilumos. go, mylisi, rašo laiškus ir įmeta Bet ate na žmonės su rusenan j knygą ir pajusti tą žavesį, ku ris sp.nduliuodavo iš kiekvienos juos į mėlynas paš.o dėžutes. Ir čiais papirosais, kuriems gyveni n.eko daug.au nereikia, ir vis mas lengvas, spalvotas filmas, ir eilutės, bet bijojau rast vien nu čiupinėtus lapus. Nežiūrėdamas kas prasminga... sudegina viską... Aš žiurėjau į pašto dėžutę už Kieme rėkia primuštas vaikas, atsivožiau knygą ir ėmiau skai alinės kampo, o gatvės dar tebe- trinksi priebučio durys, *kažkas tyti. džiūvo po vakarykštės liūties, ir atkaukši link mano kambario, „...atsisėdau ant žemės, žiūrė veržėsi pro skyię iš mėlynos barbena ir klausia: damas į jurą, kuri buvo tiesiai pašto dėžutės, lyg iš garlaivio, — Gal tamstom žuvies reikia.., prieš mane, labai rami ir lygi. tiršti dūmai: Jaunas, toks kaip šviežia... Taip besėdint, man kilo įvairių aš žmogus, apsižvalgęs ir gud minčių, kaip antai: kas yra ši že Ak, nekiškit jūs savo žuvų... riai šyptelėjęs, įmetė rusenančią Taip, nereikia, mums nieko ne mė ir jura, kurios tiek daug ma nuorūką į dėžutę ir lyg niekur reikia, mes visko turim, draugų čiau — iš kur jos kilo, ir kas aš nieko nuėjo.. . O, aš tave visada ir tų daugiau negu žuvų. Ir ku esu ir tie visi kiti padarai.„ Aš pažinsiu! .. riem galam man tada komuniz atsikėliau susimąstęs ir nuliūdęs Ilgai vaikščiojau po miestą: mas? ar kad galėčiau ėst, kiek nuėjau atgal į savo užuolandą...“ Vaikystėj aš nesupratau, kad žmonės dirbo, juokėsi, mylėjosi... noriu, ar kad galėčiau... Man Robinzonas — tai aš, ir aš per Tik nerašykit nerašykit laiškų... nieko nereikia... gyvenau dabar tą žmonių ilgėji „Tai ko, tau, sakyk, gerbiama Degina!.. mosi jausmą, kuris kaip nesu Paskui grįžau namo, atsiguliau sis, trūksta?“ prantama gėla persmelkdavo vi ir užsimerkęs, dar ir dar mačiau Aš įsiklausiau į save. Kažkur są kūną, ir atrodė, kad visas mėlyną paš.o dėžu.ę, pro plyšį giliai šird.es gelmėse skambėjo mano gyvenimas tebuvo vien neir paoaigiamas žmonių ilgesys. lyg iš garlaivio virstanč.us du senas atsisveikinimo valsas, tėvas, rnus ir pats fiziškai aiškiai jutau, atė o seniai žuvęs mano Temo, mėsin.nko vis nebuvo, kaip raitosi nuo karščio laiškai susimąstęs pilka miline. Ir lėkė aš atsilošiau į medį, ir pro lapus ir virsta pelenais. Aš nenorėjau, kažkur juodas dangus, ir varinės pamačiau žvaigždėtą dangų. Kaž draudžiau sau galvoti, „Miegot, triūbos gaudė seną valsą, ir lė kur tarp šakų buvo lizdas, ištir miegot“, — tikinau save per jė tai sukosi žmonės pilkomis mili pęs tamsoje, ten buvo tylu — gą, pagal au užsnūdau ir, nera nėmis, padėję galvas kits kitam paukščiai miegojo su paukščiais miai vartydamasis, sapnavau, bet ant pečių... Tėvas žiurėjo į mane, šonas prie šono savo namuose, ne pašto dėžulę, o baisų, įniršusį ir aš jutau Jo milinės ir šautuvo žmonės uždegė šviesas, valgė va žmogų, mokyklos sargą, kirviu kvapą. Paskui užtrimitavo kelio karienę, gerdami pieną ir riek kapojantį skambutį. Pabudau, kai nėn, ir v.si nužygiavo, vienodai dami nuo vieno kepalo duoną, ir kambary jau plaukiojo prieblan rūstūs ir susimąstę, ir aš nega gulė, jausdami kits kito alsavi da, nuvargęs, lyg visai bučiau lėjau atskirt nuo kitų tėvo: visi mą. Mano angas buvo tamsus: nemiegojęs. Į stiklą beviltiškai jie buvo mano tėvai. nieks neriekė duonos ir ne Mums nėra priešų, mums visi ten daužėsi musė. Aš pagiežingai gulė kartu m.ego.i. Tėvas užsi švptelėjau ir, vis taip pa i šypso draugai, ir aš žinau, ko neapkęsti metė ant peties šautuvą ir išžy damasis, ėmiau priekabiai ap ir ką mylėti, nieko než nau, ir giavo visam laikui, ir motina, kai žiurinėti kambarį. Už lango ne mums, gal būt, net sunkiau negu buvo gyva, dažnai bedirbdama staiga sustodavo ir imdavo pasa kot tarsi kalbėdama su savimi. Aš daug ką užsirašau — nereikia pyki an: manęs, a . mažis tada buvau. Aš gimiau sušaudytoj apdegusioj ligoninėj išdaužytais st- klais. Motina pagalve užkimšo langą, bet vis tiek pūtė, šalti skersvėjai. Kitoj gatvės pusėj de gė vaistinė, vėjas nešė dūmus, ir aš ėnvau kosėti. — Tu smarkiai kosėjai... Sau (Atkelta iš 1 psl.) gokis bronchito... — visada saky — Mūsų būrelis ne toks gausus, kaip kalbininkų. — sako davo motina. ji. — Tačiau mes irgi ruošiamės. . . Taip. Antrakursė lituanistė E. Briedytė, vadovaujama dėsty Aš ir dabar dažnai kosčiu. tojo D. Saukos, parašė labai Įdomų darbą ap.e lietuvių ir lat matyt, tie prakeikti karo durnai vių šeimos santykių patarles, kurį ji skaitys konferencijos metu. qiliai įsigraužė į mane. Latvių tautosaka taip oat domisi ir diplomantė B. Venckūnaitė. Ji Visi motinos prisiminimai nepraėjusiais metais surinko medžiagą ir paruošė darbą ap.e hujuč om sueidavo į tėvą. Jis ir at morą latvių liaud es kūryboje. Pati R. Umbrasaitė domisi l.etusisveikino su mumis paskubomis, vių dailininkų darbais, lietuvių poezija, ir ne vieną l.teratūros nenusi.mdamas šautuvo, o aš rė mylėtoją sudomino jos paruoštas pranešimas „Čiurlionis S. Nė kiau ir stūm au *a’in savo tė,za, ries poezijoje'. apsivilkusį šiurkščia miline. Pa — Aš labai mėgstu šį būrelį. Kas gali būti įdomiau už liau glosčiau ir palikau knygą po me dies kūrybą, kuri susikaupė per ištisus dešimtmečius, per ilgus džiu su paukščiais ir žvaigždėmis šimtmeč us, —• džiaugiasi II kurso lituanistė R. Karpauskaitė. ir nuėjau vienas miegot. — O mes gi ne tik tautosaką nagr nėjame, darbus rašome. ( B. d.) Mes rengiame įžymiųjų lietuvių literatūros datų minėj mus, kitas masinio pobudž o pr.emones, palaikome ryšius su liaudies Tęsinys. Pradžia Nr. 31 (500) dainų atlikėjais, pasakoriais. Dabar ruošiamės poetės S. Nėries jubiliejui, — užbaigia ji.
* * *
Dviejuose būreliuose apsilankius
>>
Na. mergaitės buvo perdaug kuklios Ir nieko nepapasakojo apie būrelio perspektyv.nius planus. 0 mes pridurs me, kad būrelio nariai yra numatę plačiau panagrinėti keleto rašytojų kūr.n ų stilių, rinkti medž.agą apie liaudies menininkus, vietinių gyventojų prisiminimus apie prozaikus, poetus.
Išsiskiriame su šiais žmonėmis ir darosi širdyje džiugu, kad jie suranda valandėlę kitą laisvo laiko savo mėgstamam, o kartais net ir labai sunkiam darbui. O juk jie visi mokslo pirmūnai, aktyvūs visuomenininkai, štai R. Venckutė, J. AbaraVič.us mokosi labai gerai, G. Jurkūnaitė taip pat nuo jų neat silieka. Be to ji yra fakulteto pirminės komjaunimo organi zacijos sekretorė. Prae.s konferencija, o žmonės savo jaunose galvose vėl kurs naujus planus, ruoš naujus mokslinius darbus. Ir kas ž.no, gal po keleto metų jie taps žymiais kalbininkais, garsiais lite ratais. Viskas prasideda nuo mažų dalykų.
VYT. VITKONAS (Mūsų koresp.)
ASTRONOMIJOS PASKAITOJE Dėstytojas aiškina studen tams apie Žemės sukimąsi ap link saulę. Vienas studentas, palaukęs kol dėstytojas nutils, atsistojo ir klausia: — Dėstytojau, o aplink ką sukasi Žemė naktį, kai nėra saulės?
VL. VAICEKAUSKAS
Konkursui
Atsisveikinimas (VAIZDELIS) Mudu su Jaunium sėdime ant Neries kranto. Jaun us susirietęs į kamuoliuką, smakrą padėjęs ant kelių. Upe plaukia purvinos lytys. Pakrantėje kūrenasi laužai — žvejai smaluoja valtis. Kai ledai išplauks — naktimis upėje degs mažos ugnelės, o ry tais nuo kepamos žuv.es kvepės pusė Čiurlionio gatvės. Taip galvoju aš. Kai sėdi pi1 e upės ir matai žvejus, vargu ar gali galvoti kitaip. Bet taip galvoja ir Jaunius. Jis. užsimerkęs kaip katinas prieš saulutę, čepsi lūpomis ir murkia: — Ešeriukas apsvilusiais šo nais. Emmm.. . Prie Čiurlionio bendrabučių vaikinai spardo sviedinį. — Hop. Vylelil — Ciaaal — O, mamyte mieliausia, ra dastėle. .. Aišku, kažkas gavo į kulną ir dabar iš skausmo čiulpia p.rštus. Nieko. Pačiulps ir nustos. O virš mūsų galvų plieskia saulė. Kaitri. Pavasario. Ir nors žemelė dar įmirkusi, bet kep ntis galima. Todėl aš nusivelku marškinius. — Jauniau, saulė nugarą ku tena. Jaunius tyli. Tikriausiai jis galvoja apie dailiąją lytį. — Apie Jurą dūmoji. Jauniau? — Jė. . . Ji, velniukas, sako — būk magistru tada tekėsiu. — šypsosi Jaunius ir po kur.o lai ko klausia. — Tai kaip, būt ma gistru ar ne? Aš išsitraukiu užrašų knygutę, sus.randu švarų lapeli ir ban dau e.liuoti. Bet po kelių minu čių suprantu, kad šiandien ne ta d.ena. Keistas dalykas tas pavasaris. Jis kraują gyslom s greičiau va rinėja. Nuo to kaista šird.s, o mintys tampa neramios. Nejaugi kada nors ateis senys- ta, kai pavasaris bus tik kosulio metas? — A. Jauniau? — Supranti, tos kiniečių pro blemos. — sako Jaunius. — Rei kia k.ekvieną dieną galvoti no rint nors kiek susigaudyti šiame margame pasaulyje. Man apmaudu, kad tokią die ną Jaun us kalba apie k.n.ečius. — Tokia šiandien diena, Jau niau, o tu apie kin.ečius. — Kokia diena? — stebisi Jaunius. — Kokia? Kad tik grei čiau palikčiau tą priplėkusi bendrabutįl Nejaugi tau ne4kyrėjo studentiškų benkartų cypimas? — Kai tu buvai pirmakursis, — galvoju aš — bendrabutis tau kvepėjol Tik penktame kurse.
kai paskyrimas kišenėje, staiga bendrabutis pašvinko. — Gal ir mūsų kambarys tau dvokia? Ir Vacys ir Zigmas? Ir aš? — Žinai, beveik, — ramiai sa ko Jaun.uS. Kažkodėl prigęsta saulė, o pa krantėje nustoja Juoktis žvejai. Ir pavasaris nebespindi, o keis tai suspaudžia širdį. Keturis me'us gyvenom kartu, Į šokius e davom svetimom kel nėm apsimovę ir staiga. .. — Tu, Jauniau, tyčia taip? — tyliai paklausiu jo. Jaunius pasitaiso ant kelių smakrą ir ats.dūsta: — Nebūk. Andr au, sentimen talia senmerge. Mes visi vienas kitam įkyrėjom. Kažkas de; inančlo smogė man į galvą, ir aš tvojau Jauniui į paš rdžius. Aš, visas išprakaitavęs, žiūriu į žvejus. Tie. užvožę ant akių delnus, žiūri į mus. Dar ate s velniai ir Į skūrą įpils...Reikia nešdintis, kol nevėJaunius guli susirietęs į mažą kamuoliuką, kelius pritraukęs prie smakro. Ve das žemėtas ir kruvinas, o plaukai p lni smėl o. Jis kukč oja tarsi nuskriaustas mažas šunytis, ir man biauru į Jį žiūrėti. — E. kelkis. Užteks. Kraukis lagaminą, tuoj traukinys išeis. Jaunius lėtai atsistoja, nusi purto nuo drabuž ų smėlį, šnirpščia nosimi, o ,š pravertos burnos nutįsta žemyn ilga se lė. Lik sveikas, Z gmai ir Vacyi Berods, paskutinį kartą aš ap gyniau musu kambario garbę. Kaip smarkiai geležinkelio sto tyje švilpia garvežys.
*
Prie šachmatų lentos Spėrias VLKJS 46 METINĖMS Šeštadienį Istorijos ir filolo tiko žiūrovai II kurso lituanis gijos fakultete įvyko literatū čių Vidos Tumelionytės, Ge rinis vakaras, skirtas VLKJS mos Dzlgaitės, Almos Karo46-osioms metinėms paminėti. saitės, ketvlrtakursių Paulinos Įžanginį žodį tarė fakulteto Žemgulytės, Sigito Gedos ir pirminės komjaunimo organi Vytauto Vitkūno, bandanč ų zacijos sekretorė Gema Jurkū savo jėgas literaiūroje, kūri naitė. Paskui po keletą savo nėlius. kūrybos eilėraščių paskaitė Vakaras praėjo linksmai ir jaunieji poetai. Labai šiltai su įdomiai.
Pavykęs koncertas Einant pro Fizikos ir mate matikos fakultetą, dažnai gir disi dainos. Tai repetuoja fa kulteto saviveiklininkai. Iš pracizių bči V X V U .XV llninkų buvo nedaug, tačiau šiemet Jų būrys ypač padidėjo. Da bar fakultete yra sudaryta me no taryba, kuriai priklauso patys aktyviausi saviveiklinin kai — V. Juškėnattė. R. Miltenytė, J. Tėvelis ir kiti.
Neseniai meno taryba nuta rė palaikyti glaudžius ryšius su rajonų kolūkių kultūros namais. Jau buvo suruošta pirmoji Išvyka į Onuškį. Karš tais plojimais kolūkiečiai pa dėkojo studentams už gerai suvaidintas Intermedijas, mer ginų kvarteto bei pirmakursių J. Tėvelio ir F. Liudkovsklo padainuotas dainas. M. Saulėnaitė, FMF II k.
Universitetas ir mano svajonės
*•
„Ar pateisino mano svajo nes universitetas?“ Tokią an ketą neseniai studentų tarpe išplatino visuotinės istorijos katedra. Joje pateikiami įdomūs klausimai apie visuomeninius mokslus, komjaunimo darbą, grupės kolektyvą, mokymąsi ir panašiai. Štai kaip į kai kuriuos klausimus atsakė istorijos ir filologijos fakulteto istorijos
SJ i «YVž RAGINA STUDENTUS NEĮSIMYLĖTI Montrealo universiteto de kanas H. V. Vud;as ragino studentus neįsimylėti, nes, airdi, meilė labai dažnai stu dento mokslą sužlugdo. „Įsi mylėjimui pakaks laiko, kai studentas baigs mokslą“, — kalbėjo dekanas. KLAUSIMAS IS ESMĖS PROFESORIUS: Deguonis būtinas visoms gyvoms bū tybėms. Gyvybė b“ lo nema noma. Deauonis buvo atras tas tik prieš šimtą metų. STUDENTAS: O k=ip egzis tavo iemėje .es atrandant deguonį? MOKSLAS — SVIESA STUDENTAS: Jūsų sodinin kystės metodai beviltiškai pnseno. Gal’’** e’*i '■'*vbŲ. jūs nuo šio medžio nesu rinksite nė poto^ Mioqiu...ų obuoliu. • FERMERIS: Jūs absoliučiai teisus: tai kriaušė.
NE FIZIKAS Pasakojama, kad žymus fi zikos populiarizatorius prof. Į A. Piekažas, egzaminuodamas i studentus, mėgdavo iiems su daryti visiškai netikėtą situ aciją. Kartą jis pradėjo stu dento egzaminą taip: — Apeikite, prašau, aplink stalą. .. Nustebusiam studentui pra dėjus sukti ratą, nepatenkin tas profesorius suraukė kak tą ir davė ženklą sustoti. — Gana, Jūs ne fizikas, — prabilo egzaminatorius, — Jūs nepaklausė e, nei kokių greičiu eiti aplink stalą, nei kuria kryptimi. Perspausdinta iš Amerikos lietuviu laikraščio ..Vilnis“.
Universiteto šešto bendrabučio taryba 47-ųjų Spalio revo liucijos metinių garbei surengė gyventojų tarpe šachmatų tur nyrą. Prasidėjo įnirtinga kova. Kas taps bendrabutyje šachmatų čempionu? Šiuo metu lyderių grupėje yra: Vyt. Vitkūnas, M. Abaichanovas, J. Ziniauskas, V'. Anuškevičius ir Z. Glušakovas. J. GIRDVAINIO nuotraukoje:žaidžia J. Ziniauskas (dešinėje) ir V. Anuškevičius.
Komjaunimo taurės“ varžybose
Įvyko plaukimo varžybos. Pirmą komandinę vietą iško vojo Fizikos ir matematikos fakulteto plaukikai, aplenkę Medicinos bei Gamtos fakulte tų sportininkus. Šiose varžybose II kurso chemikei L. Kulakaitei tik 5 sek. tetrūko iki sporto meist ro normos. Kroso varžybose vyrai rung tyniavo 1000 m. o moterys — 500 m. distancijose. Iš vyrų pajėgiausias buvo FMF komandos atstovas V. Aleksand rovas, pasiekęs 2 min. 41 sek. rezultatą. Merginų tarpe nugalėjo III kurso gamtininkė G. Bobelytė. Jos laikas —1 min. 30 sek. PASLAPTYS Komandomis nugalėjo gam ATSISKLEIDŽIA tininkai Pasibaigus trijų sporto Daug praeities paslapčių slepia Gedimino kalnas. Moks lų Akademijos Istorijos insti tuto ir respublikinės restauraPERGALĖS IR cinės grupės darbuotojai be veik kasdien sužino ką nors naujo apie buvusius pilies PRALAIMĖJIMAI įtvirtinimus. Atkasamos nau Prasidėjusioje Vilniaus jos apsaugos sienos, sumūrytos iš stambių akmenų ir plytų. liesto krepšinio pirmenybėse Joms suteikiama pirmykštė iš niverslteto krepšininkės — liesto čempionai — pirmose vaizda. Į talką minėtų įstaigų dar ■'ržvhose nesunkiai ive'kė buotojams atėjo IFF istorijos MpHiba“ zM-JM ir VSM 54: specialybės I kurso studentai. 34. Vyrų komanda startavo Neseniai 32 būsimieji istori nesėkmingai ir pralaimėjo pa kai dalyvavo vakarinės gyny jėgioms KPI filialo bei „Vil bos sienos atkasimo darbuose. nelės“ krepšininkams. Varžy Talka sudomino studentus, ir bose rezultatyviausia Iš mūsų jie čia dirbs dar keletą dienų. merginų buvo IFF II kurso anglistė S. Boreikytė, pelniusi B. Žemaitis komandai 31 tašką. Beje miesto krepšinio sek cija neleidžia ir šiemet daly vauti pirmenybėse mūsų spor to meistrams J. Daktaraltel, M. Beržlnskaitei, D. Trilupaitytel ir B. Buteikytel. S. KOŽENIAUSKAS «l
specialybės I kurso studentė Marta Valančiūtė: „Ypač mane domina TSKP istorija. Nors nedaug spėjau išgirsti, bet pirmasis semina ras padarė gerą įspūdį“. „Tikru komjaunuoliu lai kau tą, kuris yra tikras tėvy nės patriotas, rūpinasi savo mokyklos, gamyklos, organiza cijos reikalais, yra geras draugas ir žmogus“. „Baigusi universitetą, norėčiau dirbti kaime“. „Pirmą studentišką vasarą ir norėčiau praleisti darbo poilsio stovykloje“. B. GAVĖNAS
I Siksto A
rungčių (lengv. atletikos, plau kimo, kroso) varžyboms, fa kultetai užima sekančias vie tas: 1. FMF — 5 tšk., 2. GF — 7 tšk., 3. MF — 8 tšk., 4. ChF — 10 tšk., 5. EF —16 tšk Istorijos ir filologijos bei Teisės fakultetai užima pas kutines vietas. Liko stalo te niso varžybos. A. Vaitkevičius
ĮSPŪDINGAS OLIMPIEČIŲ LAIMĖJIMAS Tokijyje, Nacionaliniame stadione, šių metų spalio 24 dieną buvo iškilmingai nuleis ta XVIII Olimpinių žaidynių vėliava. Džiugu, kad ir ši olim piada pasibaigė įspūdinga TSRS sportininkų pergale. Neoficialioje įskaitoje TSRS komanda surinko 608,3 tšk., o artimiausi varžovai — JAV sportininkai — 581.8 tšk. Treti — vokiečiai 339,5, ket virti — japonai 235, penkti — italai 181, šešti — vengrai 174 taškai ir t. t. O štai kiek pirmosios šešios komandos iškovojo olimpinių medalių (užimta vieta, valsty bės pavadinimas, iškovota aukso, sidabro, bronzos ir viso medalių). 1. TSRS 30—31—35—96 „ 2. JAV 36—26—28—90 ‘v 3. JVK 10—22—18—50 4. Japonija 16—5—8—29 5. Italija 10—10—6—26 6. Vengrija 10—7—5—22 SOSTINES ČEMPIONAI Vilniaus miesto orientacijos sporto pirmenybėse dalvv.-vo 11 vyrų ir 16 moterų koman dų. Sėkmingai startavo univer siteto sportininkai. Vyrų pir moji komanda užėmė 1 vietą. Moterų grupėje mūsų koman dos užėmė pirmąsias keturias vietas. Sostinės čempionų vardus iškovojo FMF IV k. stud. J NEKRAŠAS ir ChF V k. stud. V. KRIVICKAITĖ. S. TIMONOVAS vyr. dėstytojas
Ričardo TAMULIO sidabras
Kaunietis Ričardas Tamulis vyriškumu, valingumu ir gra žia boksavimo technika jau se nokai stebina pasaulio sporto žinovus. Sis įžymaus mūsą ša lies sportininko ir trenerio Al girdo Šociko auklėtinis, net ir patyręs daugybę Įvairių
traumų, nemetė pamėgto spor to, o su dar didesniu pasiry žimu ruošėsi sekančioms ko voms. Ričardas du kartus apgynė pajėgiausio Europoje II pus vi dutinio svorio boksininko var do. keturiskart tapo šalies čempionu. O štai pasibaigusiose XVIII olimpinėse žaidynėse jis tapo mūsų olimpiniu didvyriu. Tepralaimėjęs vienintelę kovą ringe lenkui M. Kaspšikui, jis tapo olimpiados vicečempionu. Tai vienintelis lietuvis, kuris šioje olimpiadoje iškovojo si dabro medalį. Kaip tikisi sporto apžvalgi ninkai, Ričardas Tamulis šiuo dideliu laimėjimu neužbaigs aktyvaus sportinio gyvenimo. Nuostabaus bokso talento lau kia ringas, kur jis dar pa sieks ne viena puikia nergalę. G. VALDOMS
Studijoms baigiantis
•rJ•
o
MTE O Sa5S5HSdffi5E5il5a5E5i!SE5ESE52S2525Z52525H525a5a5aS252525a5H!
Metai skuba, nesustoja. Ir štai mums, diplomantams, karštos dienos: iki studijų pa baigos beliko du mė nesiai. Visiškai nepastebimai prabėgo tie penkeri studijų metai. Paskaitos, praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai dar bai. . . Kaupėsi žinios, prak tinio darbo įgūdžiai. Dabar jau artėja tas momentas, kai reiks atsiskaityti prieš vals’ tybę. Mes, VI kurso puslaidinin kių specializacijos fizikai, stengiamės kuo geriau pasi ruošti šiam atsiskaitymui. Dauguma mūsų savo diplomi nius darbus atlieka universi teto puslaidininkių katedroje
ir sukurtoje prie jos proble minėje laboratorijoje. Sąlygos dirbti gana geros. Darbų temos Įvairios, kiekvienas pasirinko tą sritį, kuria labiausiai domė josi studijų bėgyje. G. Juška tiria seleno fotcelektrines sa vybes, S. Karpinskas pasirin ko metalų — puslaidininkių kontaktų problemas, R. Urbelis tiria, kaip veikia pavir šiaus bombardavimas užkrautom dalelėm į puslaidininki nės medžiagos savybes ir t. t. Stengsimės darbus atlikti kuo geriau, Įrodyt, kad metai, praleisti universitete, nepraėjo veltui. P. MACIUKAS
REDAKCINE KOLEGIJA Slo numerio korektūrą skal. tė V. Tumelionytė ir B. Vėlyvytė. Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17.
••••••••••••••e Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė.
LV 09850
Užs. Nr. 6148
4