VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO PROESĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
g"5 m. spalio 24 d.
IRIAUSIOS GRUPES Susumuoti šeštojo geriausios akademinės ųrupės konirso, vykusio nuo 1974.IX.1 iki 1975.IX.1, rezultatai. Įndro komjaunimo ir profsąjungos komitetų posėdžio įtarimu geriausiomis praėjusiais mokslo metais pripaPIRMAS KURSAS I vieta — IF psichologijos ■:c. (seniūnė D. Murmaitė, omjaunimo sekretorė L. Zare, proforgas A. KripaviBsl II — PF prekių mokslo :k. (D. Šimkūnaitė. G. Zubckaitė, B. Lingytė)
Jeigu Chemijos fakulteto omjaunimo biure paklausik kas geriausias grupės sek torius, neabejoju, atsakys: Vida Raudeliūnaitė". Vida kdovauja trecio kurso antps grupės komjaunuoliams Lu dveji metai. — Kai mane išrinko sekre te, pradžia buvo sunkoka::
III — PEF pramonės pla navimo spec. 2 qr. (R. Bla žytė, V. Surdokas, N. Mažuolytė) ANTRAS KURSAS I vieta — ChF chemijos spec. 2 qr. (seniūnė M. Vlleišytė, komjaunimo sekretorė
pirmame kurse dar menkai pažįstam vienas kitą. Manau, sekretoriaus darbe ir yra svarbiausia pažinti žmones, su kuriais bendrauji, kuriems vadovauji. Komjaunuoliai irgi turi patikėti savo sekretoriu mi. Tik tada grupės veikla bus aktyvi ir naudinga, — sako Vida. Jie grupėje lyg ir nesėdi sudėję rankų. Tradiciniais ta po kurso vakarai, susitikimai su įvairiais žmonėmis. Kom-
Iii — GF biologijos spec. V. Raudeliūnaitė, proforgas 1 g. (G. Aidietytė. S. Žilins J. Rėklaitis) II — FAF ekon. informaci kaitė, V. Kvedaraltė) jos spec. 1 gr. (V. Abišala, G. Grigaliūnas. V. Cikanavi- KETVIRTAS KURSAS čiūtė) I vieta — MMF taikomosios III — PEF pramonės pi. spec. 1 gr. (V. Vaitiekūnaitė, matematikos spec. 1 gr. (se I. Leščinskaitė. M. Starkevi niūnas Z. Kryžius, komjauni mo sekretorė D. Krapavickaičiūtė) tė, proforgė R. Simonaitytė) II — Fil. F lietuvių k. ir TRECIAS KURSAS lit. spec. 2 gr. (V. Terleckai I vieta — FF puslaidinin tė, J. Stukčnaltė, O. Kažukių spec. 3 qr. (seniūnas G. kauskaltė) III — IF ps’choloqijos Eidžiūnas. komjaunimo sek retorius K. Černiauskas, pro- spec. (V. Žukauskaitė, D. Sileikytė, Z. Rimkutė) forgas V. Sinkevičius) II — PF prekių mokslo Linkime sėkmės VII kon spec. (J. Dvareckaitė. L. Petkurse! rlšiūnaitė, J. Bausytė)
jaunuoliai supranta savo pa reigą gerai studijuoti. Pernai grupė buvo geriausia univer sitete iš antrų kursų. — Tiesa, ne visi aktyviai dalyvauja visuose renginiuo se. Pasyvumo šaknys, mano nuomone, glūdi pačių pasyviųjų sąmonėje. Mokykloje organizacinį darbą atlieka mokytojai, nurodo, ką ir kaip veikti, o 'čia, universitete, jau reikia savos iniciatyvos, kurią ne kiekvienas moka
reikšti. Gal būt, per daug mūsuose ir formalizmo. Pa galiau, ne visų ir pomėgiai vienodi. Stengiamės, kad tik visi būtų neabejingi, mokėtų tvarkyti savo laiką, prasmin gai gyventi. Taigi ir geriau sia akademinė grupė turėtų pasižymėti įvairiapuse veikla: reikia ir sportininkų, ir savi veiklininkų, ir SMD veikė jų. Nereikia tik pasyviųjų.
L. KALVAITIS
ŠIANDIEN AKTŲ SALEJE
Ar žinai, kad..
VYKSTA UNIVERSITETO
“B 1940 m. universitete bu vo 25 komjaunuoliai, 1945 m. — 45, 1955 m. — 2385, 1965 m. — 4214. Dabar universiteto kom jaunimo organizacija vienija 8047 narius.
XXI KOMJAUNIMO KONFERENCIJA
Sveikiname konferencijos
IC ECOlOJHUft AEHHHCKO KOMMYHHCTKHECKKn COIO3 MOAOAEMK
MŪSŲ KOMJAUNIMO OR GANIZACIJAI VADOVAVO:
1944 — 45 m. — L. Maleckas, dabar Vilniaus gimdymo namu vyr. gydytojas, 1946— 47 m. .. — J. Barzdaitis. Filosofijos .. _ istorijos ir ateizmo katedros profesorius 1947— 48, 1949—50 m. — B. Sudaviėius, universiteto prorektorius,
Ričardo KELIUOCIO, trečio kurso istoriko, visuomeninės pareigos kalba pačios už save — draugai išrinko jj į kurso komjaunimo biurą ir patikėjo jam IdeologniĮ sektorių, jis yra TSKP istorijos mokslinio būrelio pirmi ninkas. Tik spėk suktis. Tiesa, Ričardas komjaunimo darbe ne naujokas. Jis dvejus metus vadovavo Šiaulių rajono Dirvonėnų vidurinės mokyklos komjaunimo organizaci jai. Įstojęs j universitetą, vaikinas iš karto pritapo prie kolektyvo, nesikratė Įpareigoji mų, sąžiningai vykdė jam pavestus darbus, sėkmingai dalyvavo visuomenės mokslų darbų konkurs®: respublikiniame ture užėmė antrą vietą. — Visuomeninė veikla netrukdo, o padeda studijuoti, — salto R. Keliuotis. — Neįsivaiz duoju savo dienos be komjaunimo darbo. Jam skiriu dažniausiai laiką po paskaitų. Iš ryto spėju pasiruošti užsiėmimams, kurie mums prasideda po pietų. Greitai prabėga diena, ją veja kita. Kiekvie na jų palieka lašą džiaugsmo, pasitenkinimą dėl gerai atlikto darbo. L. KLIŠAUSKAS
akultetų Omjaunimo
turų
ekretoriai
Matematikos ir mechanikos —- Jonas Averka (IV k.) Fizikos — Jonas Ašmonas (II k.) Chemijos — Jadvyga Latakaitė (chemijos spec. V k.) Gamtos —■ Virgilijus Keparutis (biologijos spec. IV k.) Medicinos ■— Rimvaldas Broga (gyd. medicinos spec. IV k.) Filologijos — Marija Dautaraitė (III k. germanistė) Algis Bajarūnas (istorijos spec. IV k.) Istorijos Pramonės ekonomikos — Minvydas Ūtaras (pramonės pi. spec. IV k. Prekybos — Rimantas Žukauskas (prekybos spec. I k.) Finansų Ir apskaitos — Gediminas Kalčinskas (ekon. inf. spec. IV k.) Teisės — Valerijus Kravčiukas (IV k.)
1950— 51 na. — nis, universiteto rius,
J. Griqoprorekto-
V. Burkaus1951— 53 m. kas, LTSR Ūžslenio reikalų ministerijos skyriaus viršininkas, 1953—54 m. — J. Bernotavičius, LKP CK skyriaus vedėjas,
1955— 56 m. — R. Tarvy das, Gamtos fakulteto deka nas, 1956— 57 m. — P. Berna tavičius, Mokslinio komuniz mo katedros docentas, 1957— 58 m. — J. Bielinis, LKP CK skyriaus vedėjas, 1959—60 m. — C. Kudaba, Gamtos fakulteto profesorius
1960 — 61 m. kas, „Mokslo" rektorius,
— C. Laduleidyklos di-
1962 — 63 m. — J. Nekrosius, LTSR Mlnistru Tarybos Valstybinio leidyklų, ____ ______poligrafijos ir knygų prekybos rei kalų komiteto pirmininkas,
1963 — 64, 1969 — 71 m. — J. Karosas, Filosofijos kated ros docentas, 1965—67 m. — P. Vaitke vičius, LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos darbuotojas. 1967—69 m. — A. Skrupskelis, LKP CK darbuotojas.
1971 — 72, 1973—75 m. — S. Imbrasas, PEF Pramonės ekonomikos katedros e. doc. P-. 1972—73 m. — J. Bagdonas, Matematikos ir mecha___ nikos fakulteto asistentas.
Nr. 33 (933)
NAUJAS ¥
I
E.-3M3TBTAS Kazys POŠKUS (IF) — sekretorius Vladas GOBIS (TSKP istorijos katedra) — sekreto riaus pavaduotojas ideologiniam darbui Mykolas ŠUNENAS (TSKP istorijos katedra) — sekreioiTaiis pavaduotojas organizaciniam darbui Aldona BARTUSEVlClENE (MF) — atsakinga už kultaros darbą Vitas DAUKŠAS (ChF) — atsakingas už mokslo ti riamąjį darbą Albinas JOVAIŠAS (Fil. F) — atsakingas už kurato rių darbą Justinas KAROSAS (Filosofijos katedra) — atsakin gas už partini švietimą ir ateistinį darbą Paulius KIUBER1S (PEF) — atsakingas už ūkio tary bos darbą Jonas KUBILIUS — rektorius Ipolitas NEKROŠIUS (TF) — atsakingas už visuomeninę-politinę praktiką Zofija-Milda PETRAUSKIENE (Mokslinė biblioteka) — atsakinga už organizacinį darbą Genovaitė RAGUOTIENE (Ir) — atsakinga už aka deminį darbą Henrikas RAMONAS (MF) — atsakingas už komjau nimo darbą Vytautas REPŠYS (Karinė katedra) — atsrJl’ngil.3 UŽ karinį-:jatriotlnį auklėjimą Viktoras ŠUGUROVAS (FF) — atšaki:ngas už spaudos platinimą Kazimieras-Glntautas VYŠNIAUSKAS (PEF) — llaudies kontrolės grupės pirmininkas Ignas ZEBERSKIS (FAF) — atsakingas už profsąjun gų darbą
STUDIJUOJAME SĄŽININGAI Jau ketveri metai mes kar tu — 26 studentai, visi kom jaunuoliai, gerai pažįstantys vienas kitą, vienijami bendrų tikslų. Perduodami vieni ki tiems darbo nuotaiką, nuošir džiai padėdami, pasiekėme neblogą pažangumą: žiemos sesijoje — 4,5 (4 egzaminai), pavasario — 4,58 (5 egz.) Labai gerais pažymiais žiemos sesiją išlaikė šeši, o pavasa rio — keturi studentai. Di džiuojamės nuolatiniais moks lo pirmūnais V. Kvedaraite, I. Finkelšteinaite, A. Mažonų, R. Piluckyte. Pasigirti galim geru lankomumu ir visų ak tyviu dalyvavimu grupės ir fakulteto visuomeniniame gy venime. V. Keparutis yra fa kulteto komjaunimo biuro sekretorius, V. Kvedaraite — komjaunimo biuro narė, vie na iš geriausių fakulteto gruporgių — mūsų S. Žilinskai tė. Specialybės žinias gilinam ne tik paskaitose. Fakulteto SMD konferencijoje 13 gru pėj studentų skaitė praneši mus. Šeši užėmė prizines vie tas. A. Mažono darbas buvo atrinktas sąjunginiam kon kursui. Daug praturtėjom vertin gom žiniom ir įspūdžiais po mokomosios-gamybinės prak tikos. Darbavomės įvairiose respublikos ir kitų šalies miestų — Maskvos, Lenin grado — laboratorijose, daly vavome naujų kolektyvų vi suomeniniame gyvenime: pa-
rašėm straipsnių į sienlaik raščius, pasakojome apie mū sų Alma Mater, skaitėme pa skaitas vaikų darželiuose. Kiekvienas suprantam, kad negalima šiais laikais būti siauru savo srities specialis tu. Reikia turėti žinių ir įgū džių įvairiose srityse: meno, technikos, sporto. Reikia išsi ugdyti teisingą ir tvirtą pa saulėžiūrą, įgyti organizacinių sugebėjimų. Tam skiriami mūsų grupės susirinkimai, pokalbiai, kultūriniai rengi niai. Įdomi (buvo- politinformacija „Taikos jėgos pasau lio politinėje arenoje". Fa kultete organizavome susiti kimą su buvusiu vienuoliu S. Jauniškiu. Mūsų grupėje besimokanti E. Pikuč iš Len kijos LR ir darbo ir poilsio stovykloje ten pabuvojusi G. Aidietytė surengė pokalbį „Šiandieninė Lenkija. Kokia ji?" Gegužės mėnesį pabuvojo me senajame Taline. Susipa žinome su miesto architektū ra, aplankėme daug muziejų, susidraugavom su Talino Po litechnikos instituto studen tais. Šiuos mokslo matus pradė jome nuoširdžiu darbu Varė nos rajono Kibyšių kolūkyje. Dabar vėl sąžiningai studijuo jame, dalinamės bendrais lai mėjimais ir rūpesčiais. Rita ZNATAVlClūTE GF IV k. biologijos spec. I grupė
P. BERNATAVIČIAUS ATASKAITINIO PRANEŠIMO TRUMPAS ISDESTYMAS
>
priimtas demonstruoti 1976 pasaulėžiūrą, svarbi yra būsimo pranešimo tezės, pa aukštųjų mokyklų m. Leipcigo tarptautinėje mu mokslinė ir argumentuota skiriamas oponuojantis pra antri (po Konservato-’ bet tam tikrą nerimą UNIVERSITETO gėje. mums priešiškos ideologijos nešimas ir pan., užsiėmimai studentų nubyrėjimas 1974 m. universitetas suor kritika. Šioje srityje jau tu ir be pašalinių pranešėjų bū suose gana gyvas vadin II PARTINE ganizavo 13 mokslinių kon rime gausų patyrimą, sėk-, na pakankamai įdomūs, kūry sis „valdiškas“ pažymy, trejetas. Reikėtų, rimta ferencijų, iš jų 2 sąjungines mingai dėstomi speckursai, biškesni ir naudingi. Kai galvoti, kaip karta's f0. KONFERENCIJA ir 5 respublikines. (1973 m. skirti buržuazinių ir revizio mokslo metais vos ne visus liūs dekanato, katedrą “c — 11 konferencijų, iš jų — nistinių koncepcijų kritikai. pranešimus skaito kviestiniai džius, svarstymus pa, 1975 M. SPALIO 15 D. analize tokių y; 3 respublikines). Tačiau visuomet pravartu lektoriai, kokie jie geri be reguliaria nių, kurie trukdo gerai Plečiasi universiteto stu prisiminti, kad ir antimoksli- būtų, betarpiški seminaro da dijuoti. dentų vykdomų mokslinių nę koncepciją galima pa lyviai pasitenkina vienu— įvairiopai aktuali ir yra studentų Dabartiniame komunistinės perduoti mokslinių darbų re darbų apimtis. neigti tik moksliškai argu kitu klausimu jiems. Tokiais specifiška akivaizdin nkų ir vakari visuomenės kūrimo etape, zultatus praktiniam .panaudo mentuotai, kad neleistinas atvejais veikiai pamirštama skyriaus klausytolų mok, mokslo bei technikos spar Toliau pranešėjas kalba joks primityvumas, joks pa ir mokslo pažangumo srtaus vystymosi, v.suomenes jimui, kad jie duotų maksi teorinių seminarų specifika apie visuomenės mokslų ka Bet rezervų, ger.nant gyvenimo visų sričių revo- mai, ą naudą liaudies ūkiui, tedrų darbą. Tam partijos viršutiniškumas. Būtina kon jie pradeda nebesiskirti nuo buiinant šių formų mak', bucinio pertvarkymo sąlygo komitetas skyrė daug dėme- centruoti dėmesį į pačių ma paprasto paskaitų ciklo. dar yra. Neakivaizdini; mis nepaprastai .saugo aukš kultūrai, mūsų visuomenei. Tai ~ ' suprantama, nes dingiausių ir rafinuočiausių 1974 metais į gamybą šio. vakarinio mokymo kis. tųjų mokyklų vaidmuo. TSKP aukštosios mokyklos darbo mams reikia kuo / Cencro Komitetas ir Tarybi įdiegti 48-ių užbaigtų moks rezultatai MOKYMO PROCESO TO- tesnį dėmesį skirti betarpiškai pri antimarksistinių teorijų kriti ir rūpės nė vyriausybė didžiuli dėme linių darbų rezultatai ir gau ką. BULINiMAS klauso nuo įsisavinimo ir to — SVARBIAUkultetų part nės organ'z, sį skiria aukštojo mokslo jos turėtų šias prob'eŠIA DARBO GRANDIS plėtojimui, aukštos kvalifika- ta apie 4,4 mln. rublių eko lesnio vystymo visuomenės sudarančių mokslo dažniau svarstyti sartin ui Svarbią reikšmę teoriniam cijo’s specialistų ruošimui. nominis efektas. (1973 m. šis mokslų, tiriamojo darbo bei jaunųjų bei susirinkimuose, biurų J idėjiniam univęrsiteto Aukštajai mokyklai kelia efektas siekė 4,1 mln. rb„ specialistų ruošimo ir jų idė — Gerų, turinčių tvirtą džiuose. katedrose. Fakuit, darbuotojų brendimui turė marksistinę mas uždavinys ne tik per pasaulėžiūrą, akademinės ar mokymo-r jinio auklėjimo teorinį, me 1972 m. — 3,9 mln. rb.). Tai jo įvairios politinio partinio specialistų. parengimas yra teikti tikrovės pažinimo bei pagrindą. švietimo formos. todinės komisijos taip i jos praktinio pertvarkymo akivaizdžiai rodo, kad uni todologinį partinės organizacijos efek- galėtų Visuomenės mokslų kated daugiau domit; patyrimą, bet ir išryškinti versiteto atliekami moksliniai tyvios veiklos kriterijus. tik stacionaro, bet ir va rų mokslinio, pedagoginio 1974/75 m. m. universitete tos tikrovės raidos tendenci Kaip tik šia linkme orientuo jas, kokybiškai naujus reiš darbai sparčiau įdiegiami į bei auklėjamojo darbo visa veikė 25 teoriniai-metodolo- ja musų Veiklą paskutinieji nio bei neakivaizdinio mo. pusiška analizė bei tuo pa mo dalykais. busimasis kinius tam, kad' ' ' praktiką. grindu numatytų priemonių giniai seminarai, 3 (oolitinio Partijos nutarimai, liečiantys _ . garai gaiėių specialistas Universitetas ir atskiri jo šių kolektyvų darbui page lavinimo rateliai pagalbiniam aukštąją mokyklą. Negali bū aplinkoje, orientuot.s toje Šiandieninio aukštos kv> ti nė kalbos apie patenkina tame kolektyve, į kurį jis pa- padaliniai sudaro bendradar rinti įgyvendinimas prisidėjo ir aptarnaujančiam persona mą aukštosios mokyklos par fikacijos specialisto parc-l prie visuomenės mokslų ka savarankišbiavimo sutartis su gamybi tedrų vaidmens augimo uni lui, Jaunųjų lektorių mo tinės, komjaunimo organiza teks, žengdamas mo uždaviniai reikalauja : ko darbo keliu, Būsimasis nėmis organizacijomis. To versitete. cijų bei rektorato auklėjamą kykla, nemaža dalis jaunųjų ją specialistas turi būti tvirtų organizacinę veiklą, miai plačiau tobulinti ir p! sutartys sudarytos su įsitikinimų, kios komunistinių dėstytojų ir aspirantų išklau jeiguaršlubuoja studentų aka ti ne tik mokymo proc< jausti atsakomybę liaudžiai, Vilniaus grąžtų gamykla, Visuomenės mokslų kated sė Filosofijos katedros vedė deminis rengimas, jeigu pa formą, bet — ir tai svarbimokėti dirbti su žmonėmis. Tekstilės pramonės susiviestebimos spragos mokymo rų dėstytojai yra įsijungę j jo docento E. Meškausko pa šia — jo turinį. Part: Kaip šiuos partijos užda „Ritmas". Nuolat studentų VPP, dalyvauja fa skaitų ciklą. Taigi, su poli procese, — kalbėjo drg. P. Vyriausybės nutarimuos?. i vinius ir reikalavimus vykdė nijimu Bernatavičius. partijos komitetas, visa uni bendradarbiaujama su Kauno kultetų ideologiniuose .rengi tinio švietimo sistema vieno proceso dalyviai čiančiuose aukštąsias anokį versiteto partinė organizacija radijo gamykla, Panevėžio niuose ir pan. Tačiau dar ne kia ar kitokia forma buvo su yraMokymo ir studentai, ir dėstyto- lais, ypač akcentuojamas i per ataskaitinį laikotarpi, universiteto jai, ir visai nesvarbu, kad davinys grynai informatyvi trukusį beveik dve.us me „Ekranu" ir kitomis gamyklo galime pasakyti, kad tarpu siję daugumas Universiteto dėstytojai savio ryšiai būtų visapusiški, darbuotojų. tus? Apie tai buvo kalbama mis. vieni ir kiti, atlieka skirtin faiktologinį dėstomos mes partijos komiteto ataskaitoje. minėtose įmonėse organizuo pastovūs ir pakankamai efek Pagrindinė šios mokymosi gas funkcijas. Juk jeigu šlu gos perteikimą pakeisti ri ja dirbančiųjų mokymą, tei tyvūs. Dalis dėstytojų apsiri sistemos grandis yra teori- buoja pedagogų darbas, ne bleminiu, metodologiniu. " DĖSTYTOJŲ mokslines kia metodinę pagalbą, ruo boja tik tiesioginio pedago PEDAGOGINES KVALIFI šiant darbuotojų kvalifikaci ginio darbo atlikimu ir lieka niai-metodologiniai seminarai. gali nešlubuoti studentų mo pastarasis leidžia -būsimKACIJOS, IDEJLNIO TEORI jos kėlimo programas, vykdo nuošalyje nuo fakultetų vi- Grupės, jų .vadovai per ilges kymosi reikalai. Jeigu blogi specialistui įsigyti orientad nį laiką sukaupė nemažą pa pastarieji, negalima ■kalbėti šiandien taip išaucus.i NIO LYGIO KĖLIMAS ūkiskaitinius mokslinio tyrimo suomeninio gyvenimo, nuo tyrimą. Užsiėmimų metu at ir apie sėkmingą studentų mokslo žiniose. Apie tai b darbus, dalyvauja gamybi studentų visuomeninės bei siskaityta nereikalingo forma- idėjinį politinį bei dalykini vo nemaža kalbėta praėji:/ — Mes pagrįstai džiaugia niuose pasitarimuose, svars praktinės veiklos. Šioje srimės tais svariais laimėjimais, tant gamybos efektyvumo di- tyje visuomenės mokslų ka- iiimo, paviršutiniškumo, lėkš pasiruošimą. Tiesa, kartais je ataskaitinėje konferenc kuriuos pasiekė visa .partinė din'mo klausimus, taip pat tedroms, dekanatams, parti- to deklaratyviškumo. Tačiau dar galime pastebėti liekanų je. Nežiūrint tam tikrų p teorinių ' - ihetodologinių se požiūrio, kuris studentijos slinkių, nevienoje mūsų dė organizacija, .rektoratas, ka bendradarbiaujama, organi nėms organizacijoms reikėtų tedros, fakultetai, ugdydami zuojant kultūrinius ir sporto reikšti daugiau iniciatyvos, minarų darbe esama ir savų idėjinį politinį pasirengimą tytojų paskaitoje vyrauja s trūkumų bei problemų. Vie traktuoja’ atplėštai nuo moky noji, didesnio teorinio a; mokslininkų bei pedagogų renginius. reiklumo bei atsakomybės už na iš jų yra ta, kad užsi mosi ir, kaip suverenų daly bendrinimo neturinti fakto: kadrus, organizuodami moks Universiteto ir įmonių bei bendrą studentijos mokymą ir ėmimų metu vis dar sunkiai ką, bando pavesti spręsti gija. Bendromis pastangom linius tyrimus, didindami organizacijų bendradarbiavi auklėjimą. , mokslinių darbų efektyvumą, me yra dar daug nepanaudo Visuomenės mokslių kated — pabrėžė pranešėjas, parti tų rezervų. Jis dažnai yra ros yra pasiekusios reikšmin jos komiteto sekretorius doc. negyvas, jam trūksta siste gų laimėjimų mokslo tiriama Povilas Bernatavičius. mos, koordinavimo, aiškiai jame darbe, daugiau paruo KOMUNISTAI! BUKITE VISALIAUDINIO JUDĖJIMO Specialistų ruošimo tobuli apibrėžtų įsipareigojimų. Kai šia ne tik mokslo kandidatų, nimo uždavinių, kurie kelia kurie humanitariniai fakulte bet ir daktarų, gausėja UŽ DERAMĄ TSKP XXV SUVAŽIAVIMO SUTIKIMĄ mi universitetui, sprendimas, tai ir katedros nepakankamai spausdintos mokslinės pro be abejo, daugiausia pri glaudžiai bendradarbiauja su dukcijos. Tačiau mes vis su AVANGARDE, AKTYVUS MASIŲ ORGANIZATORIAI klauso nuo mūsų mokslinių partiniais, tarybiniais orga laukiame teisingos kritikos ir pedagoginių kadrų. Aukš nais, kultūros švietimo įstai už tai, kad šios katedros ma ta mokslinė pedagoginė kva gomis, kūrybinėmis sąjungo žai paruošia apibendrinančių IR AUKLĖTOJAI! lifikacija, tvirtas idėjinis bei mis ir organizacijomis, ruo didesnės mokslinės vertės Iš TSKP CK Šūkių politinis brandumas aktyviai šiant aktualius politinės ir monografijų ir kolektyvinių pasireiškiantys mokymo-auk- ideologinės veiklos klausi darbų — vyrauja smulkios lėjimo procese, yra svar mus. publikacijos ir straipsniai. biausias mūsų profesorių ir Nuolatos didėja ir univer- Nuo šiuolaikinio lygio atsi dėstytojų kokybinės sudėties s’tete vykdomų ūkiskaitinių lieka mokslinis tyrinėjimų realizuojami nagrinėjamų te vien visuomeninėms organi turime siekti, kad mūsų da gerinimo pagrindas. mokslo darbų apimtis. Bet planavimas ir koordinaVimas. mų metodologiniai aspektai; zacijoms, visuomenės mokslų tymas tikrai lygiuotųsi į šiuc Universitete yra 58,4% čia negalime nepastebėti -ir Norėtųsi, kad, sprendžiant jeigu jie ir akcentuojami, tai katedroms, kuratoriams ir laikinį mokslą. Siame reikal pan. Takiais atvejais ne tik dėstytojams nemažai gali P« mokslinių - pedagoginių dar kai kurių neigiamų reiškinių. minėtas problemas, svaresnį neretai gana dirbtinai. Kitas rūpimas klausimas — nuvertinama bei kompromi dėti kryptingai organizuojat buotojų su moksliniais laips Kai kur dėl ūkiskaitinių dar žodį tartų katedrų partinės tai nagrinėjamos problemati tuojama minėtų institutų teoriniai - metodologiniai s( niais ir vardais (1971 m. ini nukenčia biudžetiniai dar organizacijos. 51%). Pastebimai kyla uni bai. Kai kurioms katedroms Visuomenės mokslų kated kos kryptingumas bei nuo veikla, čia daroma žala pa minarai. Nuo probleminio, metode versiteto mokslinio - pedago tanka nuolatos priminti, kad rų teorinis lygis yra pakan seklumas. Tiesa, kaip rodo čiai studentų, kaip savo sriginio personalo kvalifikaci ūkiskaitiniai dalbai neturi kamas šiuolaikiniam dėstymo teorinių seminarų tematika, ties specialistų ir tarybinių loginio akademinių discipl® jos, tačiau akivaizdu ir tai, trukdyti normaliam mokymo lygiui užtikrinti. Dauguma daugelis gruipių sugeba su piliečių, parengimo esmei, — dėstymo yra neatskiriama kad nemažas mokslinius procesui, kad pagrindinis dės visuomenės mokslų dėstytojų planuoti visiems mokslo me ugdomas požiūris, jog verty studentų mokslinio galvoji® ugdymai laipsnius ir vardus turinčių tytojo uždavinys — pedago dirba su entuziazmu, išradin tams tokius pranešimus, ku binė ideologinė būsimo spe savarankiškumo gai, nuolat auga jų pedago rie būna skirti bendresnei cialisto orientacija yra atri Tiksliau pasakius, tik ories darbuotojų procentas būdin ginė auklėjamoji veikla. gas tik etatiniams katedrų Didėja universiteto darbuo ginis meistriškumas ir dėsty problemai nagrinėti. Natūra- bota nuo jo dalykinio pasi tuojant akademinių- disciplio darbuotojams, o probleminė tojų ruošiamų leidinių skai mo efektyvumas. Vis dau lu, kad tokiu keliu žymiai rengimo. Matyt, dėl šio auk dėstymą metodologine link® se ir žinybinėse laboratorijo čius. 1974 metais buvo išleis giau studentų egzaminų metu lengviau einama socialinių lėjamosios veiklos bei daly ir gali 'būti ugdomas studenU se jis žymiai mažesnis. Bend tos 23 mokslinės monografi rodo gana gerą marksizmo- mokslų fakultetuose ir kated kinio studentų parengimo su savarankiškas mokslinis mai rą procentą universiteto per jos (1973 ir 1972 metais po leninizmo teorijos įsisavinimą rose (Teisės, Pramonės eko siaurinto traktavimo galime tymas tikrąja žodžio prašini sonalo narių, turinčių moks 11), be to, dar 29 vadovėliai ir sugebėjimą sieti teoriją su nomikos, Prekybos fakultetai, sutikti tokį aukštosios mo Sitam, žinoma, tarnauja '• mokslo priemonės. Iš praktika. Tačiau bendras stu atskiros Istorijos ir Filologi kyklos diplomą turintį eko „Studijų įvado" kursas, akai lo .kandidato laipsnį, galima ir seminarinės nomistą ar fiziką, kuris savo tomas pirmakursiams, Į laikyti patenkinamu, tačiau stambesnių darbų norėtume dentų marksistinio-lenininio jos fakultetų Gamtamoksliniuose praktine veikla atlieka, ge pastaraisiais metais universi mokslų daktarų skaičius au pažymėti komunistų matema pasiruošimo lygis vis dar ne grupės). ga labai lėtai, daktarinių di tiko V. Paulausko, fiziko A. gali mūsų patenkinti. Dalis fakultetuose -toks kryptingu riausiu atveju, neblogo ama teto dėstytojų paruoštos mme Bolotino, mediko S. Pavilo- studentų visuomeninių moks mas žymiai sunkiau realizuo tininko, o ne iniciatyvaus so todinės priemonės, skirto sertacijų ginama mažai. Pastaraisiais metais univer nio, ekonomistų P. Kiuberio, lų disciplinas įsisavina gana jamas. Mūsų nuomone, paro cialistinės visuomenės kūrėjo studentų savarankiškam n0 džius daugiau pastangų, ir čia funkciją. kymuisi ir turinčios progfa sitete toliau pastebimais J. Tamošiūno, istoriku V. paviršutiniškai. Antra vertus, čia, matyt, ir galima sudaryti pakankamai Atsižvelgdami į tai, parti muoto mokymo elementu tempais vyko mokslinių jėgų Germano I. Jemnerto. litera kryptingą problematiką, na jos komitetas ir rektoratas Čia galima paminėti P. Ga koncentravimosi procesas ir tūrom kritiko V. Areškos, bib specialybės disciplinų dėsty didėjo moksliniu darbų vyk liotekininko V. Urbono le di mo pobūdžio įtaka. Specialy grinėjančią bendras mokslo ■skyrė ypatingą dėmesį aka liūno, V. Stašaitienės, J- D3 dymo kompleksiškumas. 1974 nius. 1974 m. buvo naduota bės disciplinų dėstytojai vis logikos bei metodologijos deminės ir auklėjamosios gio, P. Bluzmano, V. Kviklį' m. kompleksiškai vykdomi 15 paraiškų gauti autorystės dar nesugeba pilnai ir pakan problemas, marksistinės-leni veiklos darnai užtikrinti bei ir kitų dėstytojų darbus. teorijos klausimus. jų turiniui įgyvendinti. Kalbėdami apie moky® moksliniai darbai sudarė jau liudijimus; 5 paraiškos prina- kamai išryškinti marksistinės- ninės problematikos proceso tobulinimą, jo tu® net 60% visų darbų (1970 ž'ntos išradimais. Mūsų išra lenininės teoriios metodologi Vientisesnės Toliau pranešėjas kalba nio gilinimą, negalime P8 m. — 10%). Mokslinių darbų vėki tarpe yra komunistai V. nių principų. Vadinasi, reik nagrinėjimas, partinio komi tai, kas padaryta, tobu miršti ir akademinės drau* temų skaičiaus tolyginis ma Daukšas, A. Levinskas, E. tu suaktyvinti ir specia teto nuomone, daugiau atitin apie linant mokymo procesą. Ge žėjimas didina universiteto Montrimas, S. Sakalauskas. lybės dėstytojų tolesnį gili- ka teorinių-metodologiinių se ras universiteto auklėtinių mės klausimų. Ypač daug Pa galimybes sparčiau ir efek F ’ ikų S. Sakalausko ir A. niirą i j marksistinę-ienininę minarų funkcijas bei paskir darbas liaudies ūkyje Ir kul skaitų praleidinėjama vyr«! tūroje. aukšti pažangumo ro niuose kursuose. Mes, komi titeo." ą. sukon^’m tyviau, aukštesniu moksliniu Dobrovolskio dikliai rodo, kad pasiekta Formuojant būsimuių sneKai užsiėmimams ruošia nemažai. Nors pagal pažan nistai, turim matyti ir lygių spręsti aktualiausias paviršinio elektrinio ootenciašio reikalo pusę: skaito® masi iš anksto, išdalijamos gumo vidurkį iš respublikos talisių marksistinę-ienininę ’ o pasiskirstymo matuoklis greičiau moksle problemas,
/
ra
m
įaitų mokslinio-teorinio įo gerinimą. Jeigu mūsų įkaitos bus nuosekliai pari:os aukšta intelektualine Ėira, jeigu jose bus kalpa mūsų jau minėta dėsįos disciplinos metodolouių principų kalba, siuden, tokias paskaitas lankys piai noriau. Žinoma, mes >ylime silpninti paskaitų Romumo kontrolės bei fnai disciplinavimo poveiįo priemonių prieš tuos, kuį laužo akademinę draus-
fereitoje ataskaitinėje konrencijoje buvo nurodyta, tebevyrauja tradiciniai ubo su skolininkais metoį:, kad reikėtų šį darbą jpiau pavesti studentų bsjaunimo organizacijai, fe dėlto komjaunimas -liko įujiau nuošaly, o visą rū pų dėl nepažangių stu mtų tebėra .pasiėmę deka dai ir katedros. Reikia diį;i komjaunimo vaidmenį, kiant studentų mokslo pa ilgumą, labiau pasitikėti jo i:ciatyva ir .galimybėmis. Aktualiomis tebelieka Pa langos stiprinti materialinę I techninę mokymo bazę, pač tokiuose fakultetuose, įip Istorijos, Filologijos, Jazntos. Žinoma, ir esamomis alygomis fakultetai gali ir t: pasitempti, pertvarkydapi, tobulindami mokymo pro:e;ą. Šia prasme reikia siekracionaliau sudaryti ir pa kaitų bei kitų užsiėmimų varkaraščius, atsižvelgti ne įk į dėstytojų, o ir į stuientų, — ir, tur būt, svar biausia — į studentų poreitius. Esame įsitikinę, kad bendromis rektorato, dekanata, komjaunimo ir partinės prganizacijos pastangomis ga lima dauig ką padaryti, to liau gerinant tiek mokymo proceso formą, t. y. organi zacinę pusę ,tiek ir jo tuIDEOLOGINIO DARBO, IN TERNACIONALINIO AUKLĖ JIMO KLAUSIMAI Svarbiausias jaunimo ideo loginio paruošimo darbas lu ti būti vykdomas mokymo procese. Tačiau svarbi yra visuomeninių organizacijų ideologinė veikla ir už jo ri — Mes ją traktuojame kaip svarbų papildomą rezer|vą komunistiniam akademi nio jaunimo auklėjimui ge rinti, — pabrėžė ataskaitinia me pranešime drq. P. Ber natavičius. Toliau pranešėjas kalba apie tai, kokias šio darbo problemas kelia sparčiai be sikeičiantis mūsų gyvenimas, priešiškų ideologijų kova,
m tarptautinė padėtis; apie jub.liejinių Pergalės 30-mečio renginių reikšmę.
Partijos komitetas siekė, kad idėjinis auklėjamasis dar bas, paremtas praeities paty rimu ir universitete turimomis tradicijomis, būtų vykdomas sistemingai ir planingai, nuo lat tobulinant jo formas ir metodus. Tam .padėjo vienin gas studentų auklėjimo pla nas visam mokymo laikotar piui, sudaromi renginių ir priemonių planai svarbioms ideologinėms kampanijoms vykdyti. Mūsų partinės organizaci jos nuolatinio dėmesio cent re — internacionalinis jauni mo auklėjimas. Partinė orga nizaciją stengiasi, kad busi mieji specialistai ne tik ge rai įsisavintų teorinius pa grindus, '.bet ir įgytų prakti nių įgūdžių internacionali niam auklėjamajam darbui visuomenėje dirbti. Šiam tikslui turi būti efektyviai panaudojamas visas mokymo ir auklėjimo procesas. Naudinga internacionaliz mo mokykla yra tarptautinės studentų darbo ir poilsio sto vyklos, bendradarbiavimas su broliškų respublikų studenti ja, Internacionalinis klubas, kitos darbo formos. Per ataskaitinį laikotarpį nemažą darbą, mobilizuojant studentijos aktyvumą ir stip rinant jos idėjinį-politinį brandumą, nuveikė universi teto komjaunimo organizaci ja, jungianti šiuo metu dau giau kaip 8 tūkst. narių. Teigiamą vaidmenį suvai dino šių metų kovo mėnesį prasidėjęs komjaunimo doku mentų įkeitimas. Sukauptas patyrimas jau šiandien lei džia padaryti išvadą, jog do kumentų keitimas — tai iš tikrųjų nepaprastai svarbi organizacinė politinė priemo nė, mobilizuojanti studentiją dar geresniam mokymuisi, dar šaunesnei veiklai. Indivi dualūs pokalbiai su komjau nuoliais grupėse, fakultetų biuruose bei komjaunimo ko mitete, iškilmingas naujų komjaunimo bilietų įteiki mas rektorato posėdžių salė je — visa tai įgalina kom jaunuolius dar kartą per žvelgti savo nuveiktą veiklą, kritiškai įvertinti pasiektus ir mobilizuotis rezultatus naujiems darbams bei sie kiams. Didelį išradingumą ir kruopštumą šiame darbe ro do Finansų ir apskaitos, Pra monės ekonomikos, Filologi jos bei kitų fakultetų biurai. Pastaraisiais metais kom jaunimo organizacija pas mus, kaip ir kitose aukšto-
stose mokyklose, taip smar kiai išaugo, jog praktiškai beveik visi studentai šian dien yra VLKJS nariai. To dėl ypač išauga akademinės grupės pirminės komjaunimo organizacijos vaidmuo. Nuo jos gyvybingumo didele da limi priklauso visos komjau nimo organizacijos veikla. Deja, čia dar yra nemaža trūkumų. Tiek akademinių grupių komjaunimo aktyvas, tiek ir fakultetų biurai (nekalbant jau apie komjaunimo komi tetą) pernelyg mažai dėme sio skiria individualiam dar bui su eiliniais komjaunuo liais, nesistengia išsiaiškinti jų siekimų, pageidavimų. Fa kultetų biurų ir komjaunimo komiteto nariai palyginti re tai lankosi grupių komjauni mo susirinkimuose, silpnai kontroliuoja planų bei nuta rimų vykdymą. Todėl būna blankių ir neįdomių susirin kimų, dešimtys, šimtai grupių komjaunuolių, neturinčių jo kių įsipareigojimų ar įparei gojimų. Iki šiolei komjaunimo or ganizacija dar nepakankamai vertina savo kompetenciją ir netapo .pagrindiniu kovos prieš tinginius ir akademinės drausmės laužytoj us iniciato riumi. Ne paslaptis, jog be veik visi akademiškai nepažangūs studentai yra komjau nuoliai. Tačiau fakultetų komjaunimo biurai tinginiams ir paskaitų praleidinėtojams yra pernelyg švelnūs. Stiprinant komjaunimo or ganizacijos idėjinį - politinį brandumą bei keliant jos or ganizacinį lygį, svarbus vaid muo tenka dėstytojams kom jaunuoliams ir jauniems ko munistams, jų aktyviam da lyvavimui komjaunimo veik loje. Deja, tenka pripažinti, jog fakultetų partinės orga nizacijos tuo nepakankamai rūpinasi. Jau keletas metų, kai aukš tosios mokyklos komjaunimo organizacijos darbe centrinė vieta tenka visuameninei-tpolitinei praktikai, šiuo metu labai svarbu yra iki galo ir nuosekliai įgyvendinti tai, ką esame numatę. Būtent — pa versti patį VPP organizavimą studentijos savarankiškumo, jos visuomeninio politinio pasirengimo bei aktyvumo žadinimo priemone. Mums atrodo, jog yra neteisingas požiūris, kad, sakykime, VPP valandėles turi pravesti vi suomeninių katedrų dėstyto jai, nusišalinant nuo šio rei kalo specialybės katedroms. Apskritai, neteisinga yra ma
Užsukę iš gyvenimo Pradėti „Studentų teatrų dienų-75" festivalį teko gar bė universiteto Kiemo teat rui. Žiūrovai matė R. Samulevičiaus pjesę „Kaip vėjas laukuose" (režisierius L. Ciunis). Pjesė (gvildena šiuolaikinio kaimo problemas. Spektaklio kūrėjai žiūrovams pateikė įdomiai išspręstą veikalą: (gy vą, natūralų, be mažiausio falšo. Scenoje gyveno ištisa plejada kaimo žmonių. Pjesei iš pirmo žvilgsnio tartum būdingas bekonfliktiškumas. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. Pažvelkime iš arčiau į šiuos žmones, kurie, ro dos, ir nepergyvena „hamletiškojo" tragizmo, bet... Už kliuvę už „bet", mes pajusi me, kad šie nūdienos kaimie čiai turi savas problemas, rū pesčius, skirtingus požiūrius į gyvenimą. Kas gi jie?
a ft
nyti, kad VPP yra visuome nes mokslų katedrų reikalas. Savo, jeigu taip galima pava dinti, gamybiniame kolektyve formuojasi būsimas specialis tas ir kaip tam tikros srities darbuotojas, ir kaip visuome nininkas. Todėl tiek, visuome nės mokslų katedros, tiek rektoratas ir dekanatai tegali daryti tam tikrą įtaką toms prielaidoms, kurios būtinos VPP vyksmui. Bet šios prak tikos turinys lieka pirminių komjaunimo organizacijų bei specialybių katedrų, vadovau jančių būsimo specialisto rengimui, reikalu. Tai, žino ma, nereiškia, kad rektora tas, dekanatai neprivalo do mėtis VPP* vyksmu bei jį kontroliuoti. (Šitai liečia ir visas partines organizacijas.) Bet, mūsų nuomone, šitoje VPP organizavimo stadijoje, kurią esame pasiekę, pagrindinis darbas -turi vykti grupėse. Didelio darbo pradžią pada rė Visuomeninių profesijų fakultetas, kuris yra sudėtinė visuomeninės politinės prak tikos dalis. Partijos komitetas mano, kad ateity būtina įtraukti į fakultetą daugiau studentų. Pernelyg siąuras specialybių ratas. Būtina ope ratyviau spręsti organizaci nius, materialinės bazės stip rinimo klausimus, įtraukti į fakulteto darbą labiausiai pa tyrusius pedagogus. Fakulte tų, katedrų partinės organiza cijos privalo teikti šio fakul teto skyriams konkrečią pa ramą. Ypatingą vietą visoje ko munistinio auklėjimo sistemo je užima kuratorių institutas. Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministerija yra patvirtinusi „Akademinės grupės kuratoriaus darbo tipi nius nuostatus", kurie suda ro pakankamą teisinę ir or ganizacinę kuratorių veiklos bazę. Pagrindinė kuratoriaus funk cija — auklėjamoji ir orga nizacinė, padedanti užtikrinti efektyvų mokymo ir auklėji mo procesą kiekvienoje aka deminėje grupėje. Joje stu dentas turi pajusti pagrindinį auklėjamojo darbo poveikį, čia turi pasireikšti jo asme nybė ir individualybė. Todėl labai svarbu sukurti grupėje tikro, principingo draugišku mo atmosferą, išgyvendinti pasyvumą, uždarumą, visuo meniškai aktyvinti studentą. Kuratorius privalo gerai pa žinti auklėjamąjį objektą, grupės kolektyvo susiforma vimo lygį, viešąją grupės nuomonę, studentų interesus.
Giliausią įspūdį paliko se nukas Žagaras (akt. V. Paškonis). Tai senas kaimo žmo gus, iki gilios senatvės išsau gojęs 'žmogiškosios vertės pajautimą, žavintis žiūrovus sava, nenuginčijamai tiesia gyvenimo logika. Malonu, kad V. Paškonis sugebėjo subtiliai atskleisti senuko psichologiją. Atlikėjui nesti go tų vaidybinių niuansų, kurie priverčia žiūrovą nuo širdžiai patikėti kuriamo per sonažo natūralumu. Kur sly pi šio paveikslo atskleidimo sėkmė? Atlikėjo gabumuose, režisieriaus taikliuose užma nymuose, ar atlikėjo giliam kaimo žmonių pažinime? Tur būt, svarbu ir viena, ir kita, ir trečia. Pats V. Paškonis sa kosi, kad jam buvo artimas šis vaidmuo, kadangi pats kaimo žmones gerai pažįstąs. Iš tikro, tik gerai žinant žemdirbio psichologiją, gali ma kraupios nakties vizijos pagalba atskleisti senojo Ža garo prisirišimą prie žemės.
S1TIK1 Jis privalo kaupti informaci ją apie kiekvieną studentą, ryškinti jo polinkius ir suge bėjimus, numatyti auklėjimo perspektyvas. Iš kitos pusės, individualaus kuratorių dar bo formos turi būti derina mos su grupinėmis auklėjimo formomis. Fakultetų partiniai biurai ir dekanatai neturi pamiršti, kad kuratorių darbo efekty vumui daug reiškia tinkamas vadovavimas, jų veiklos koordinavimas. Fakultetų biu rai privalo pasirūpinti, kad kuratoriai dirbtų kryptingai, kad jų darbas nebūtų dub liuojamas, kad būtų aiškiai matyti kiekvieno konkretus darbas ir jo rezultatai. Nerei kia pamiršti kuratorių skati nimo, negalima taikstytis ir su tendencija kai kuriuose fakultetuose kuratorių parei gas perkrauti tik ant jaunes niųjų dėstytojų pečių. Partijos komitetas siekė aktyvinti profsąjungų, Liau dies draugovės, Interklubo. sporto, turizmo, kraštotyros, ateistinio klubo, SDAALR, Raudonojo Kryžiaus, kitų vi suomeninių institutų, vaidi nančių svarbų vaidmenį studentų politinio auklėjimo sistemoje, veiklą.
Interklubas, įgyvendindamas partijos komiteto nuro dymus, petvarko, plečia savo darbą. Tačiau jo veikla iki šiol silpnai vyksta fakultetuo se, ribotos darbo formos. Ne abejotinai didesnę paramą klubui turėtų suteikti fakul tetų partinės organizacijos, katedros. Reikia pasiekti, kad klubo darbe daugiau daly vautų visų fakultetų studen tai. Ideologiniame studentijos auklėjime reikšmingas yra ateistinis darbas, kuris vyk domas pagal vieningą ateisti nio darbo koordinavimo penkmečio .planą. Visų mo kymo ir auklėjamojo darbo grandžių bendros pastangos, formuojant studentų materia listinę pasaulėžiūrą, yra veiksmingos ir akivaizdžios. Partinė organizacija turi ryžtingai veikti prieš bent kokias indiferentiškumo nuo taikas religijos ir jos apeigų atžvilgiu, siekti ateistinio ko vingumo formavimo visų stu dentų įsitikinimuose ir visuo meniniame elgesyje. Tam tu ri būti nukreiptas mokymo procesas ir organizacinis-auklėjamasis darbas. Galvotume, kad šioje srityje galėtų dau giau nuveikti Filosofijos isto rijos ir mokslinio ateizmo ka tedra.
Universiteto partijos komi tetas, siekdamas plėsti ateisti
Beje, V. Paškonis — Kiemo teatro veteranas. — Kuo jus patraukia Kie mo teatras? — klausiu V. Paškonį, tarytum norėdama sužinoti šio atlikėjo meilės scenai lakmuso popierėlį. — Sunku ir išreikšti žo džiais. .. — nutęsia Valenti nas, —■ tur būt, galimybė sa vęs dalelę atiduoti scenai. Juk ją pamilau dar mokyk los suole, ir, nors esu bai gęs universitetą prieš kelis metus, nesiruošiu skirtis su pamiltuoju kolektyvu. Ir pats režisierius L. Ciunis puikiai atsiliepia apie V. Paškonį: „Tai vienas iš la biausiai atsidavusių scenai artistų: lankstus, mylintis darbą". Kitas personažas Juozas (Žagaro sūnus) — tartum tė vo priešpastatymas. Tas žmo gus lyg ir sugeba gyventi pagal gyvenimo etaloną, ta čiau jis pilnas ,.natūralaus“, nūdienos žmogui kartais ir nepastebimo, bet taip žalin go visuomenei prakticizmo.
nį-auklėjamąjį darbą, praėju siais metais atnaujino ateisti nio darbo koordinavimo tary bą, joje yra visų fakultetų atstovai. Paruoštas ateistinio darbo planas penkeriems me tams. Įsteigtas studentų ateis tinis klubas. Partinės organi zacijos pareiga užtikrinti, kad visos mokymo ir auklėjimo grandys nuosekliai vykdytų šį planą, ruoštų ne tik mate rialistinės galvosenos specia listus, bet ir kovingus ateis tus. Pranešėjas kalba apie „ži nijos“ organizacijos atlieka mą svarbų idėjini auklėjamą jį darbą, apie būtinumą ir kelius toliau gerinti šios or ganizacijos veiklą.
Analizuodami ideologinį darbą, visuomet prisimename, kad labai svarbu žinoti jo re zultatus, tobulinti šio darbo formas ir metodus. TSKP CK nutarime „Dėl darbo, paren kant ir ugdant ideologinius kadrus Baltarusijos partinėje organizacijoje" pabrėžiama, jog būtina plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su visuo menės nuomonės, ideologinio darbo efektyvumo nagrinėji mu. Universiteto mokslinin kai įvairiais aspektais tyrinė ja partijos ideologinį darbą ir jo rezultatus. Tačiau visa pusiškai netyrinėjamas mūsų universiteto studentų ideolo ginio auklėjimo efektyvumas, neturime ir moksliškai pagrįs tų rekomendacijų, kurios pa dėtų tobulinti ideologinio darbo formas ir metodus. Gy venimas įsakmiai reikalauja, kad studentų idėjinis auklė jamasis darbas, jo rezultatai taptų visapusiško nagrinėjimo objektu. Komunistams tenka didžiu lė atsakomybė sprendžiant principinius universiteto dar bo klausimus. Mokymo pro ceso gerinimas, mokslo tiria mojo darbo organizavimas, visos studentijos komunisti nio auklėjimo sistemos tobu linimas ir toliau reikalauja iš komunistų didelio partinių organizacijų susitelkimo, or ganizuotumo, kovinqumo Reikia sustiprinti komunistų avangardinį vaidmenį ir įta ką kolektyvo gyvenime, ap galvotai ir teisingai išdėstyti lėgas. nukreipti jas i svar biausius barus. Kiekvienas partijos narys, kur jis be dirbtų, ne žodžiais, o savo sąžiningu ir kūrybiniu dar bu, aukštu idėjiniu politiniu sąmoningumu turi būti pa vyzdys visiems. Artėja reikšmingas įvykis tarybinės liaudies gyvenime — TSKP XXV suvažiavimas. Deramai jį pasitikti, visas jė gas skirti komunizmo kūri mui — kiekvieno komunisto didžioji pareiga ir garbė.
Miesčioniškai buki Juozo postringavimai tėvui apie miesto komfortą, ciniškos pa stabos: „Pyragas — skaniau, tėvai. Duonos gadynė seniai praėjo", norom nenorom pri verčia žiūrovą susimąstyti apie tikruosius gėrio vertini mo kriterijus. Juozo frazė „Iš sąžinės — košės nevirsi" — argi ne apeliuojanti į nū dienos žmogaus sąžinę užuo mina. Jeigu žiūrovą, sėdintį teatro salėj, paveikia pana šios frazės, vadinasi, spektak lio tikslas pasiektas. Šis spektaklis, manau, pa lietė žiūrovų širdis. Tai- ir būtų didžiausia kolektyvo sėkmė. „Jeigu galiu parody ti neigiamo personažo blogy bių šaknis, atskleisti jų išbujojimo dirvą, tik tuomet jau čiu malonumą kurti vaidme nį," — pasakoja Juozo vaid mens atlikėjas B. Valiauga. Savitai interpretavo Eriką V. Jurgelevičiūtė. Tai mote ris, kuri į savo laimę skrem-
(Nukelta į 4 psl.)
Ar jūs niekada nesvajojo- silavinimo skaitytoją. Meno te pateikti į stebuklų šalį, kur kūrinių ženklų albumas sugalima pamatyti viską — komponuotas dar įdomesne nuo pasaulio įžymybių iki forma. Čia ženklų reikšmę egzotiškų drugių? Ne tik pa- padeda atskleisti įvairių žur matyti, bet ir sužinoti jų gy- nalų iškarpos, puikiai beside rinančios su viso puslapio venmo istoriją. Ta šalis tai Žurnalistikos katedros tema ir suteikiančios šiek dėstytojo S. Makausko pašto tiek humoristinį atspalvį. zenicų kolekcija. „I-lora ir fauna", „Partinės ir Filatelija domėtis docentas tarybinės spaudos istorija", pradėjo labai seniai. Vienas „Literatūros personažai pašto kitas netyčia aptiktas gražes ženkluose", — tai vis doc. S. Skyrelyje „Ką veikiame, nis pašto ženklas, viena kita Makausko kolekcijos temos, kai nieko neveikiame" pasi pamatyta vyresniųjų draugų kurių kiekviena pasižymi di sakymų vis daugėja. Ką gi, kolekcija mokinukąi atvedė į deliu savitumu, kurių kiek filatelistų gretas. Kolekcija vienai sudaryti idėta darbo. tarsiu žodį ir aš. augo, kito ir plėtėsi tematika, — Gerai, jei hobi siejasi Atakuoju L. Juršą (žiūr. Kai dabar žiūri į ją, labai su pasirinktąją profesija, — „TS" Nr. 32). Kas gi iš tik jau trafaretiškai nuskamba jis turi papildyti (ypač tai rųjų tas laisvalaikis, Leonai? klausimas „Ar jūs turite savo liečia studentus) žinias, įgytas Pasak Tavęs, tai laiko tar hobi?" pas, kurį reikia užpildyti per paskaitas ar savarankiš — Laisvalaikis, jei jis tei kai. „elementariomis žiniomis apie kia žmogui malonumo ir yra gyvenimą", neapsiriboti „siau Doc. S. Makauskas savo kažkuo naudingas, padeda kolekcijoje to ir siekia, čia ra sritimi"? atsipalaiduoti, pailsėti. Kažkodėl netikiu, kad jei galima rasti ženklų, kurie Ženklus docentas renka po puikiai iliustruotų jo paskai Tu laisvalaikiu renki tas ilsio metu, bet darbo jie tų medžiagą. „elementarias žinias", tai ir reikalauja labai daug. S. Ma kiti tuo užsiiminėja. Sutinku, Kiekviename darbe, gal kauskas nė kiek nevertina fi būt, ir laisvalaikio metu, bū gyvenimas ne toks jau pa latelistų „sandėliuotojų", ku tinas planingumas, tam tikra prastutis, bet pagrindus jam, ŠIEMET MINIME ŽYMAUS RUSŲ TARYBINIO pasitelkę „elementarias ži riems svarbu, kad tik tūks sistema. Nors S. Makauskas REDAKCIJOS PRIERAŠAS. tančiai ženklų gulėtų jų uni sako, kad laisvalaikio pla SERGEJAUS JESENINO 80-ĄSIAS GIMIMO METINES nias", mes jau padėjome vi durinėje mokykloje. Įrody Pagaliau baigiame išsiaiškin versaliuose albumuose, nors nuoti negali ir savajam hobi Skiria laiko tada, kai jo mas — pasirinkta kaip tik ti, kas gi tas laisvalaikis (ar ir be jokios sistemos. Pats kolekcijos apipavidali daugiausia lieka, bet studen ta, o ne kita specialybė. Ta tas ginčas nebuvo kiek scho Tavo „siaura sritis" irgi la- lastiškas?). Malonu, kad dau nimas reiškia labai daug. Jei tams pataria visada skirstyti I bai miglota. gelis pokalbio dalyvių teisin ženklai nesugrūsti, kiekvie savo laiką. Docentas mano, UŽSUKĘ Tai kas gi tas laisvalaikis? gai supranta laisvalaikio tiks nam jų skirta tam tikra vie kad pagrindinė žmonių, nuo IŠ GYVENIMO Laisvalaikis — Darbas (at lą ir prasmę ir siekia tomis ta, paaiškinimas, jei kiekvie lat dejuojančių dėl laiko sto (Atkelta iš 3 psl.) kreipk dėmesį, iš didžiosios valandomis, kurios lieka nuo nas patraukia jus ne tik kos, kaltė yra neteisingas jo da lyg plaštakė į nakties raidės!). Beje, Tu šio teiginio studijų, atlikti ką nors nau ženklų tematikos skirtumais, naudojimas. Tiek jiems, tiek šviesą, kuriai vedybos — ei neneigi, tik ne taip aukštai dingo (tik gal neskirkim — bet ir pačios formos įvairu ir žmonėms, turintiems lais linis gyvenimo momentas (ir mu, tai rinkinį iš tiesų gali valaikio per daug ir neži dar juokingas momentas!). vertini kaip aš ir nutyli jį. sau ir visuomenei). Taigi, darbas. Tik jis ne ma vadinti kolekcija. Taip nantiems kam jį skirti, dės Ne skausmas jos veide, ne Kaip tik čia reikia užleisti vietą tapybai ar meninei fo toks, kurį atliekame auditori ženklus tvarko S. Makauskas. tytojas pataria rasti užsiėmi išgyventa didelė moters tra tografijai (pagal kiekvieno jose, kiti — kolūkių laukuo Štai kolekcija apie transpor mą, kuris atitiktų pomėgius, gedija, bet skrajojimas gyve pomėgius). Prastas tapytojas se, įmonių cechuose. Jis kiek to vystymąsi. Viename lape dvasinį pasaulį. nimo paviršiuje, iššaukiantis Gal būt, ne kiekvienas iš pozavimas jaučiamas Erikos ar fotografas būsi, jei kopi skiriasi, iš to ir mūsų trum senovės egiptietis važiuoja — Jau į trečią klausimą juosi. Čia tenka ir plastinę palaikiai nesutarimai. Dabar kovos dviračiu, kitame plau mūsų sugebėsime sukurti to — V. Jurgelevičiūtės povy nieko neatsakote... anatomiją, ir gamtą, ir tapy būtų malonu sužinoti, kas ką kia viduramžių burlaiviai, o kią pasakų šalį, kokią turi zoje. Ir tik pabaigoje, pa — Būkite, dėstytojau, bos technologiją, ir menoty veikla laisvalaikiu, kiek jo albumo pabaigoje drąsiai ky doc. S. Makauskas, bet dau bendravusi su gamtos vaiku lonus, leiskite valandėlę turi, kokių būdų (renginių, la į erdvę vostokai ir sojuguma įgali atrasti savo hobi, rą studijuoti. Taip rėžiu dėl Ertu (labai nuoširdžiai jį galvoti. to, kad ir pati esu neabejin būrelių etc.) jam praleisti pa zai. Kiekviename puslapyje kuris gyvenimą ir patį žmo vaidino A. Kubilius), Erika, — Mielai. Duodu jums ga tapybai. Pagalvok, kiek sigenda, kur tuščiai prabėga vis kitokia forma įklijuoti gų padaro žymiai įdomesniu atrodo supras tikrąją gyveni _ • _ reikia daug žinoti, kaip rei laisvo laiko valandos ir pan. paaiškinimai, kupini sąmojo ir geresniu. mo vertę. O tuo žiūrovai ti sus metus. Laukiame Jūsų laiškų. Iš ir gilios minties, patraukian kia mylėti dažus, teptukus, ki, nes paskutinėse scenose Dalia JUOČERYTĖ Erikos — V. Jurgelevičiūtės tys įvairaus amžiaus bei iškad nutapęs paveikslą, šiek anksto dėkojame! veidą iškreipia tikrasis skaus — Sakyk, kada tavo, mas, savos tragedijos pajau geologo, ieškojimai buvo timas, noras kuo greičiau tys beviltiškiausi? j e, paskliautėje, įsirengę pradėti naują gyvenimą. — Kai aš stipendijų Norisi kelis žodžius para šuose ieškojau savo ryškią šviesą, dailininkai res tauruotojai, vadovaujami J. šyti apie Simono paveikslą. dės. Pilipavičiaus, išryškina kadai Simono vaidmens atlikėjas E. se tris keturis kartus užda Būbelis nepagailėjo šaržo, vi Studentas paėmė nuo žytus monumentaliosios tapy si judesiai, netgi gestai tar bos kūrinius. Atsargiai, nu tum sakė žiūrovui: štai koks bilietą, pažiūrėjo į j j ir žmonių mulkintojas, koks padėjo į vietą. Antrą skutau! kruopelę po kruope lės, atsiveria vaizdo detalės. karjeristas ir egoistas šis kol irgi. Trečią padėjęs ūkio vadovas! Bet kodėl atli Egzaminatoriai nutarė Restauruotojai pašalina su kėjui nepaieškojus subtiles ti jam dvejetą. Bet senas sikaupusias druskas, ypač nių vaidybos gaidelių, kodėl rutėlis profesorius kenkiančias kūriniams, suda nepasižiūrėjus į šį paveikslą — Man atrodo, jam rinėja vaizdo kartogramas, ir iš kitos pusės: juk pana parašyti trejetėlį... specialiais švirkštais užtaiso šaus tipo žmonės viešai ne — Už ką gi!? tinko plyšius. Į pagalbą pa demonstruoja savo „gerųjų" — Matote, jis kažko sitelkta įvairių cheminių me savybių, „gudriai" užmaskuo jo... vadinasi, kai ką džiagų. Jomis ir konservuoja ja jas. E. Būbelio atlikime to jo. .. mi atidengti kūriniai. kio interpretavimo ir pasi Statinyje dirba įvairių spe gendame. Štai tokie personažai įgyve cialybių restauruotojai, skulp Absolventas atsisveikina toriai atnaujina gausybę no kelias valandas scenoje dėstytoju: skulptūrų, medžio drožėjai šiuolaikinio kaimo fone. Ori „Labai ačiū jums. Net įdomiai pateiktu žinau, kaip ir atsidėkoti". baldus ir medines skulptūras, ginaliai, metalistai taiso šviestuvus, spektakliu prasidėjo gražus Dėstytojas: „Jūs man auksuotojai laikrodininko ir didelis teatro mėgėjų ren rysite didelę paslaugą, niekam nesakysite, Kad kruopštumu pluša prie baro ginys. Vida JURKONYTĖ jus mokiau". ko išraitymų. Vadovaujant dailininkui A. Garbauskui, restauruoti spal Pramonės ekonomikos fa PAŠALINTI voti vitražai. Jau nuskambė kulteto III k. stud. J. Oząjo mažieji vargonai, kuriuos NEPAŽANGŪS rinskaitė, atstatė R. Gučas. Po kiek lai Finansų ir apskaitos fakul ko nuvilnys ir didžiųjų var STUDENTAI teto III k. stud. R. Kertinausgonų balsai. kas, L. Zavialovas. Restauruotose patalpose Šiemetiniams pirmakur Jalovecko projektą restauruo Matematikos ir mechanikos siams galima pavydėti — jie jamas XV—XIX amžiaus pa numatoma įrengti Vilniaus V. fakulteto I k. stud. V. LabelNuoširdžiai užjaučiame dar bus studentai, kai 1979- minklas — buvusi Jono baž Kapsuko universiteto pažan- j kls, III k. stud. A. Braškus, I kurso istorikę Elvyrą aisiais Vilniaus universitetas nyčia. Tai įvairių stilių stati gios mokslo minties muziejų, I LISAUSKAITĘ dėl mamy Fizikos fakulteto I k. stud. tės mirties. pažymės 400 metų sukaktį. nys, ir jam restauruoti reikia A. Suslavičius, II k. stud. R. Kurso vadovas ir draugai Šią datą senieji rūmai sutin labai daug kruopščių tyrimų, aktų, koncertų salę. Grigolaitls, ka atjaunėdami. Kur beženg triūso. Restauruotojai laikosi Antanas STANEVIČIUS Medicinos fakulteto IV k. si, sutiksi restauruotoją, re uždavinio nepažeisti kūrinių Antanui JANULIUI ir į stud. A. Mekšriūnas, montininką. detalių autentiškumo, istoriš Alfunei SKUODIENEI dėl ' Dideli darbai verda pirmojo kumo. Tas ypač akivaizdu, Filologijos fakulteto I k. motinos mirties gilią j užuojautą reiškia bendra- į universiteto rektoriaus P. atkuriant XVIII amžiaus sie stud. V. Pavldytė, II k. stud. bučio Nr. 6 gyventojai ir Autoriaus nuotraukose: res V. Gudaitytė, III k. stud. L. Skargos kiemo rytinėje daly nų tapybą. administracija. ij je: čia pagal architekto R. Dvidešimties metrų aukšty- tauruojama Jono bažnyčia. Juknaitė,
blogas tas menininkas, kuris, nutapęs paveiksią, pasiekia, jo manymu, savo kūrybos viršūnę, iremdamasis kitų pa gyrimais. Kaip tik tokiam ir tik tokiam darbui .galima su žinoti daugiau. Taigi, Leonai, patarčiau, nesiraust ir neieško! „elemen tarių gyvenimo žinių", o kibt į tikrą darbą. Tapyba ir visi kiti menai Tavo profesi jai labai ■naudingi ir reikalingiReikia stengtis savo hobi paversti darbu ir sugretint, priartint prie savo specialybės. Tuomet ir seminarams nebus vargo ruoštis ir nekils ginčų dėl laisvalaikio. Juk specialybę renkamės ne to liau, o arčiau širdies. Peršasi išvada arba priedė lis prie J. Skripkausko išsi reiškimo, kad „visas gyveni mas — kaip laisvalaikis", ar ba — kaip darbas. G. BAJORINAITE I k. žuma'/itė
SUSPINDI VITRAŽAI,
SKLIAUTAI
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 3500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15619 Užs. Nr. 3202
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA