TEGYVUOJA DIDŽIOJI SPALIO SOCIALISTINĖ REVOLIU CIJA ~ SVARBIAUSIAS DVIDEŠIMTO AMŽIAUS ĮVYKIS! •
v/sų
Saliu
proletarai, vienykitės!
CrMiVBIIJIS
scuDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. lapkričio 4 d. t l
Nr. 33 (1017) Eina nuo 195TT m. Kaina 2 kap.
MOKSLAS IR MOKSLININKAI
Istorija nepripažįsta ir nepripažins ramybės. Netgi tada, kai socialiniai prieštaravimai galutinai išnyks pasaulyje ir vietoj būtinybės karalystės ateis, kaip išpranašavo K. Marksas, laisvės karalystė. Todėl Istorija myli savo sūnų — tarybinį žmogų. Jau šeši dešimtmečiai jis, nlekindamrs ramybės būvį, veržiasi pirmyn per tokias planetos audras, kokios jo pirmtakams buvo nepakeliamos ir neįveikiamos. Jis eina pirmyn, kad taptų komunistiniu žmogum — didžiu humanistu ir didžiu darbininku, didžiu Visatos keliautoju ir didžiu mokslininku. Dabarties tarybinis žmogus į tą ateitį veržiasi Įvairio mis kryptimis — gamyboje, politikoje, moksle, mąstvrae, moralėje, per visas negandas ir kovą jis gimsta komunisti niu žmogum. Visada tik kely, tik pirmyn ir niekur kitur. Septynioliktų metų ugny, trisdešimtųjų metų statybose, keturiasdešimtųjų metų skausme, septyniasdešimtųjų metų šviesiuose namuose. Dabarties svajonėse, rytdienos liki muose, šiandienos darbuose, ateities grožy įe. VISADA REVOLIUCIJOS KELY. Kukliu mūsų gyvenimo, mūsų minčin ir tikėjimo doku mentu tebūna ir šis laikraščio numeris, kuiį Parengė trys redakcijos — Vilniaus Pedagoginio instituto „Tarybinio pedagogo", Vilniaus Inžinerinio statybos instituto „Inžineri jos" ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto „Tarybinio studen to". Te ir šis numeris, mūsų dovana Didžiajam Spaliui, stoja Revoliucijos rikiuotėn, skelbdamas jaunystės ryžtą ir galią kurti komunistinę visuomenę. Su Didžiojo Spalio šešiasdešimtmečiu, brangūs skaity tojai! Didelės laimės Jums!
VISADA REVOLIUCIJOS
KELIU Trijų aukštųjų mokyklų — VU, VPI ir VISI — studen tams pateikėme šiuos klausi mus: 1. Kodėl Dasirinkote šią specialybę? Kaip Įsivaizduo jat savo būsimą darbą. jo reikšmę visuomenei? 2. Kaip jūs suprantat pa sakymą — ..Būti reikalingam žmonėms"? 3. Kas yra laimė? 4. Minime reikšminqą |ub<lieįu — Didžiojo Spalio 60mėtį. Kokie revoliucijos įvy kiai, metai, žmonės Įus la biausiai imponuoja ‘r kodėl? Kokia jaunimo vieta šių die Dasaulio ną revoliuciniame Pertvarkyme? Kas yra revoliucionierius? 5. Nauja šalies Konstituci ja vadinama komunizmo kū rimo epochos manifestu. Kuo ji reikšminqa jūsų ir iūsu artimųjų qyvenimui? 6. Koki įžymių žmonių pošakį esate užsirašęs ar 1*1dėmėjęs? 7. Ko jūs labiausiai nel«en tiate? B. Jūsų mėqstamiąusia kny ga, muzikos kūrinys. metų laikas. 9. Kas it mokyklos va dovų, dėstytojų ius labiausiai mponuoja ir kodėl? Jūsų gy venimo idealas (Imonus, ku riuo sekate, iš kurio moko tės)? 1 O. Už ką jūs mylite savo aukštąją mokyklą?
Į anketos klausimus atsako Universiteto Matematikos ir mechanikos fakulteto V k. dudentas Lenino stipendinin kas Klemensas KIRSA.
1. Nepasakyčiau, kad malematiku panorau tapti iš karto. Mokykloje domėjausi daile (jai neabejingas ir dabar), vė liau — architektūra. Matematika rimtai susidomėjau derin toje klasėje. Tada galutnai suvokiau, kad galiu ;r privalau gilintis j skaičių ir formulių pasaulį. Dabar vyksta visų mokslų tikslinimas — matematizai'ja. Sakysime, tikimybių teorijos metodai taikomi ne tik gamtos, bet ir humanitariniuose moksluose. Pagaliau gilios analizės laukia daugybė grynosios matematikos problemų. Jauni mas čia gali daug padaryti. 2—3. Būti reikalingam žmonėms — didžiausia laimė. 4. Visi 60 metų, kuriuos išgyveno Tarybų šalis — neuž mirštami. Jie — mūsų pačių gyvenimas. Pirmieji penkmečiai, Magnltkos ir Komsomolsko statytojai. . . Lyg ledkalniai moks lo jūroje iškyla A. Koroliovo, I. Kurčiatovo asmenybės . . 2mogaus pasiaukojantis darbas, atskleidžiant žemės ir kos moso paslaptis. . . Viskam pradžią davė Didysis Spalis. Mūsų jaunimui būdinga naujos idėjos, netikėti sumany mai, mėginimas pertvarkyti, patobulinti pasaulj. Aš visada tikiu jaunais žmonėmis — kūrėjais ir kovotojais, kuriems mūsų šalyje patikėtos priešakinės revoliucijos tęsėjų gre?os. 5. Konstitucija atveria naujas perspektyvas tolimesniam mūsų visuomenės, gamybos ir mokslo vystymui, tuo pačiu ir žmogaus tobulėjimui. Tai labai svarbu. Tam reikalinga taika, kurios nuosekliai ir ryžtingai siekia mūsų šalis, taikios savo užsienio politikos principus įtvirtinusi naujoje Kons titucijoje. Šalies tarptautinis autoritetas, jos galia sudaro puikiausias sąlygas mokytis ir dirbti, optimistiškai žiūrėti j ateitį. Konstitucija — tai tikrumo jausmas, galimybė reali zuotis žmogaus sugebėjimams. 6. Turbūt Kantas yra pasakęs, kad „moksle yra mokslo, kiek jame yra matematikos". 7. 2monių abejingumo, veidmainiavimo, vartotojiško Žiūrio j gyvenimą. 9. Labai patiko mūsų rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus skaitos, jų tikslumas ir aiškumas. Profesorius moka sudonrrnh klausytojus, apie sudėtingus dalykus pasakoja paprastai ir suprantamai. Tame dar kartę atsiskleidžia rektoriaus rūpi nimasis jaunimu, matematikos ateitimi. Imponuoja doc. Vyg. Paulausko darbštumas, didžiulis at sidavimas mokslui. 10. Mūsų Alma Mater negalima nemylėti. Juk lai sen'aus-ia šalies aukštoji mokykla. Jos pažangios tradicijos — tarsi tos šaknys, iš kurių Tarybų Lietuvoje išaugo .r suvešėjo didis mokslo medis — mūsų Universitetas. Po jo šakomis auga ir bręsta naujos studentų kartos, išsinešančios į gyve nimą ne tik žinias, ieškojimų aistrą. Čia išmokstame dirbti ir mąstyti, branginti ir puoseleti kultūrą, mokslą. Už tai jį tu rime gerbti.
Statybose— visa Lietuva
SU DIDŽIOJO SPALIO 60-MEČIU!
Žinomas respublikos ' agro nomas ir žemės ūkio moks Būdvytis lininkas Antanas kas pavasarį mažu lėktuvu Lietuvos apskrenda visos laukus ir iš anksto numato sėjos pradžią, prognozuoja būsimą derlių. Aš nežinau, kaip dažnai apžvelgia savo nuveiktus ir būsimus darbus kitas žinomas respublikos mokslininkas, architektūros daktaras Šešelgis. profesorius Kazys Tik ir peržvelgti tuos darbus nelengva. Šiandien profesorių sunku kitaip ir įsivaizduoti, kaip tik tarp VISI architektūros fakulteto studentų, kurių ne tiek jau mažai — apie pus ketvirto šimto, Profesoriaus vadovaujamoje gyvenviečių planavimo ir tvarkymo katedroje — projektai, brėži niai, maketai. Aplink — jauni, pilni gerų kūrybinių Profeso sumanymų veidai. rius visada pasitempęs, visa da, neprarasdamas jaunatviš kos energijos, dėmesingų akių žvilgsniu klausia: . Jei i gu mes nepadarysime, tai kas gi padarys?" Profesorius Kazys Šešelgis, kaip niekas kitas, turi teisę šitaip paklausti. Jau būda mas subrendęs žmogus, turė damas architekto diplomą, jis matė karo sugriautą Lie tuvą ir gerai suprato, kokie milžiniški darbai laukia tų, kurie liko ištikimi Lietuvos (Nukelta j 2 psl.)
Pirmūno paveikslo spalvos Apie įdomų studentų susi tikimą Maskvoje pasakoja VPI Užsienio kalbų fakulteto trečiakursė Komjaunimo sti pendininkė Jūratė BUKOTA1-
„Mūsų dienų studentas" — taip buvo pavadintas Lenino Komjaunimo stipendininkų susitikimas, įvykęs spalio 12—13 d. Maskvoje, „Komsomolskaja pravda" redakci joje. Tai pirmas toks rengi nys, kurio tikslas buvo suda ryti apibendrintą Lepino komjaunimo stipendininko paveikslą: sužinoti, kokiais principais, devizais vadovau jasi šie komjaunuoliai darbe ir gyvenime, kokie jų ateities planai. Iš Ufos, Novgorodo, Jerevano, Celiabmsko, Mask vos, Rygos susirinko busimie ji gydytojai, pedagogai, lakū nai, inžinieriai. Vilniaus Pe dagoginiam institutui atsto vauti teko man. Mes, 12 mūsų šalies aukštų jų mokyklų ir technikumų pa siuntiniai, susitikome pirmą kartą spalio 11 d. laikraščio redakcijos patalpose, Mėlyno joje salėje, kur įvyko šio renginio atidarymas. Dalyviai skaitė pranešimus apie savo darbo tradicijas. Ieškojome
atsakymų, koks turi būti Le nino Komjaunimo stipendi ninkas, kokios charakterio sa vybės mums trukdo gyvenime ir kokias mes norėtume išsi ugdyti, kaip mes suprantame laimės sąvoką. Karštos diskusijos vyko ir kitą dieną. Dalinomės patirti mi, kaip organizuojame Leni ninę įskaitą, VPP, sudarome asmeninius kompleksinius planus. Neužmiršome ir tru kumų — abejingumo mokslui, komjaunuoliškam jsipareigojimui. Didžiulį įspūdį visiems pa liko susitikimas su mokslo apžvalgininkais, Susidomėję klausėmės apie buvusius ir būsimus kosminius skridimus, jų perspektyvas ir uždavinius. I mūsų klausimus mokslinin kai pateikė išsamius atsaky mus. Diskutuodavome ilgai ir karštai. Laisvalaikio sninutėmis gėrėjomis gražuole Maskva.
SKIRTA JUBILIEJUI Šventės išvakarėse turime kuo pasididžiuoti. Sunku iš vardinti visus renginius, kurie buvo skirti Didžiajam Spaliui, sunku nusakyti tą pakilimą, kuris buvo jaučiamas institu to visuomeniniame gyvenime. Šiais metais daug pagerėjo šefuojamasis darbas mokyklo se. Surengta šimtai pokalbių su jaunaisiais pionieriais apie šlovinguosius mūsų šalies sto ruos puslapius. Vyko tarpklasinės viktorinos, pokalbiai to kiomis temomis, kaip: „Ar vis ką žinau apie Smolnj?", „Re voliucija ir V. Leninas", „V. Leninas ir Lietuva" bei dau gelis kitų. — Ir negali būti didesnio atpildo, kaip srautas vaikų klausimu po tavo oasakojimo, jų spindinčios smalsios skys, vaikiški paprasti žodžiai: „Va dove, buvo labai įdomu!" — pasakoja jaunoji vadovė Vita lija Našlėnaitė, IPF II k. I gr. studentė, dirbusi 15 viduri teje mokykloje. Kiekvienas instituto komjau nuolis, studentas turi ilgalaikį įsipareigojimą, kiekvienas dir ba jam patinkančioje srityje, praturtindamas instituto bei busimųjų mūsų auklėtinių gy venimą. Štai Raimondas Vaitiekūnas (IPF V k. stud.) ouikiai foto grafuoja. Jo personalinės pa rodos, atspindinčios mūsų ins tituto komjaunuolišką gyveni mą, keliauja ir po šefuojamas mokyklas, vaikų klubus. Remigijus Motuzas (LKLF IV k. stud.) — sumanus SSB organizatorius bei vadovas. Ričardas Maldeikis (GGF IV k. stud.) gali pasididžiuoti ne tik savo medaliais bei diplo mais, sunkiosios atletikos čem piono vardu, bet ir ugdoma jaunąja pamaina. — Kai šj rudenį studentai tal kino žemdirbiams, jaunimo ko miteto duris dažnai pasfumdavo nedrąsi rankutė: — O kada grįš šefai? Užsitarnauta vaikų meilė —
tai daug paprastų poilsio va landėlių, tai nepamatyti nau ji kinofilmai ir spektakliai, bet tai ir nužingsniuoti kilometrai su kuprinėmis ant pečių, tai įdomios diskusijos, o kartais jkyrus individualus darbas su pačiais didžiausiais neklauža domis. — Mes su saviškiais pa sieksime olimpinę Maskvą! — šypsosi 15-osios vid. mokyk los 8 „b" klasės šefas, insti tuto turistinės sekcijos n vys, istorijos ir pedagogikos fakul teto trečiakursis Gintaras S<orubskis. Sunku perteikti tą nuotaiką, su kuria Instituto Akademinis choras koncertavo V. Lenino gimtinėje Uljanovske. Neįma noma atkartoti tos šilumos ir begalinės proletariato interna cionalizmo dvasios, kuri ly dėjo nusipelniusį liaudies dai nų ir šokių ansamblį „Šviesa" kelionėje po Portugaliją. Pa klauskit ansambliečių, jie pa pasakos apie jaudinančius su sitikimus, nepaprastą šilumą, patirtą koncertinės išvykos 16osios Lietuviškosios šaulių di vizijos kovų keliais, kurie šiais metais vedė j Tūlą. Mūsų dovana jubiliejui — ne tik visuomeninė veikla, bet ir geras mokymasis, l-istitutas di džiuojasi aktyviais visuomeni ninkais, vardiniais stipendinin kais: Birute Davainyte, Jū-ate Bukotaite bei kt. Turime 293 pirmūnus, 890 besimokančių gerais ir labai gerais oažymiais. Komjaunimo aktyvo vi durkis — 4,5. Mes, busimieji pedagogai, stengiamės dorai ir sąžiningai atlikti savo pagrindinę parei gą — mokytis, naudodamiesi tarybinio piliečio teisėmis ir laisvėmis, negailėsime jėgų Tėvynės labui. Mūsų tikslas būti gerais mokytojais, ugdy ti komunistinės pasaulėžiūros žmones. G PRONCKUTĖ LLKJS VPI komiteto sekretoriaus oavaduotoja
V. Leninui teko švęsti še šias Spalio socialistinės re voliucijos metines. Šventes Leninas sutikdavo ir praleis davo darbininkų kolektyvuo se, jų kviečiamas pasakyda vo kalbas. Taip buvo iki 1922 m. Dėl pablogėjusios sveika tos — po 1922 n. gegužės mėn. 26 d. ligos priepuolio — Leninui gydytojai griež tai apribojo darbo dieną. To dėl minint penktąsias Spalio metines, Leninas nedalyvavo šventiniuose darbininkų susi rinkimuose, o į kvietimus atsakė trumpomis sveikinimo telegramomis. 1922 m. lapkričio 13 d. Le nino pranešimas Kominterno IV kongrese buvo paskutinė jo vieša kalba susirinkimų salėje. Apie ką kalbėjo Leninas Spalio švenčių susirinkimuo se, kokias problemas kėlė? Visų pirma Leninas aiški no pačios Spalio socialistinės revoliucijos reikšmę. „Kuo labiau nuo mūsų tolsta ši didžioji diena, tuo aiškesnė darosi Rusijos proletarinės revoliucijos reikšmė, tuo la biau mes įsigiliname taip pat į praktinį mūsų darbo paty rimą, paimtą ištisai", — kal bėjo Leninas, minint ketvir tąsias Spalio socialistinės re voliucijos metines. Spalio revoliucijai teko įgyvendinti buržuazinės-demokratinės revoliucijos už davinius, kuriuos ji atliko greičiau ir sėkmingiau, nei didžioji prancūzų revoliuci ja. Spalio revoliucija atsisakė
„TURIME TEISE DIDŽIUOTIS“ V. LENINAS APIE SPALIO SOCIALISTINES REVOLfl CIJOS METINES
buržuazinio demokratizmo, paskelbusi tarybinę santvar ką, įtvirtino proletarinį de mokratizmą. „Mes turime teisę didžiuotis, — sakė Le ninas, — ir mes didžiuoja mės tuo, kad mums teko lai mė pradėti tarybinės valsty bės statybą, tuo pradėti nau ją pasaulinės isto-ijos epo chą, naujos klasės viešpata vimo epochą". Leninas aiški no, kodėl buvo galima pa siekti Rusijoje šią pergalę. Be kitų momentų, — Kaip vieningos Komunistų partijos vadovavimas, — revoliucijos vadas akcentavo proletariato ir valstiečių sąjungos tvirtė jimą dėl teisingos partijos pažiūros į valstietiją. Šioje sąjungoje Leninas įžiūrėjo pagrindą tolimesnėms perga lėms, ginant Spalio iškovoji mus. Kiekvienų metinių dieną V. Leninas susumuodavo ir apibendrindavo svarbiausius pasiekimus per praėjusius metus nuo Spalio revoliuci jos. „Tą dieną, kai mes mi nime revoliucijos metines, reikia pažvelgti į nueitą ke lią, — kalbėjo Leninas. — Mums teko pradėti mūsų re voliuciją nepaprastai sunkio mis sąlygomis, kuriose nebus nė viena iš tolesnių darbi ninkų revoliucijų pasaulyje,
1SKILMINCAS MINĖJIMAS • Spalio 28 d. Universiteto Aktu salėje jvyko išk'lminąas Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųju metinių minėjimas. Pranešimą apie Spalio idėjų iqyvendinimą mūsų krašte, apie Vilniaus ir jo universiteto suklestėjimą tarybiniai., metais padarė LKP Vilniaus miesto komiteto antroji sek retorė V. Klikūnienė. Susirinkusiems koncertavo Universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblis. Neseniai jis buvo apdovanotas LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Vakaro ■netu jį kolektyvui įteikė respublikos aukštojo ?■ spec. /.dūrinio mokslo ministras H. Zabulis.
bas apibendrintas daktaro disertacijoje, pagal šiuos pa grindus sudaryta Lietuvos ra joninio planavimo schema. Šiuo metu toliau sėkmingai vystomi dešimt regionų cent mijomis. Tokiame amžiuje projekto idėjos liko galioti rų neatskiriamai susiję su K. jau galima būtų ir pasidi- ir peržvelgiant daugybę ki- Sešelgio vardu. Profesorius džiuoti, kad ir mokinių dar- tų architektūrinių komplek— vienas šių regionų „krikš bai — už Lazdynus ir Žir- sų. už tai įvertintas mūnus — įvertinti Lenino ir Tarybų Lietuvoje daugybė tatėvių", Respublikine premija (1967). TSRS Valstybine premijomis, vietovių, kurias atstatant ar- Schema susilaukė Iš ankstesniųjų savo darbų ba kuriant pridėta profeso- visoje Sąjungoje: pasekėjų panašiai profesorius gerai atsiliepia riaus K. Sešelgio išmintis, ta- buvo sudarytos tokios apie Panevėžio išplanavimo lentas ir ranka. Naujosios mos Latvijoje, Estijoje scheir ir užstatymo projektą (1953). Akmenės darbininkų gyvenTai buvo ne tik praktinis, vietės projektas (1953), Kė- kitur. davęs pagrindus šiuolaiki- dainių generalinis planas (su Be miestų planavimo, ur niam, sumodernėjusiam Pa- V. Miliukščiu, 1962), V. Le- banistikos, profesorius dau nevėžiui, bet ir teorinis nino paminklo ir J. Janonio gybę jėgų atidavė ir šiuo darbas, turėjęs reikšmės ki- aikštės Kaune išplanavimo metu daug laiko skiria lie tiems ateities darbams. (su N. Petruliu, 1966), Vil- tuvių liaudies architektūros statybose Vilniaus senamiesčio re- niaus Lenino aikštės išplana- tyrimams. Dabar konstravimo projektas (1958) vimo ir apstatymo (su A. — visa Tarybų Lietuva, ir daugeliui padėjo naujai pa- Domerecku, 1967) projektai... jos miestai, ir kaimai. Lai žvelgti į senamiestį, kaip į Laikas nuo 1956 iki 1964 kas bėga, ypatingai kaimas vertingą urbanistinį komp- metų daugiausia buvo skirtas pastebimai keičia savo' vei leksą ir turėjo lemiamos Lietuvos TSR vieningos ap- dą, todėl profesorius, pade reikšmės respublikos kultu- gyvendinimo sistemos teo- damas studentų, skuba užfik ros vertybių apsaugai. Šio riniams pagrindams. Dar- suoti liaudies architektūros šedevrus ir paminklus. Tyri mai paskelbti leidiniuose „Lietuvių liaudies menas“, „Lietuvių liaudies architek tūra. Zervynos", daugybėje publikacijų. Paruoštas spau dai „Lietuvių liaudies archi tektūra. Padriki kaimai“ rankraštis. Išleistas vadovėlis „Rajoninio planavimo ir ur banistikos pagrindai". Toliau leidžiami profesoriaus pa skaitų konspektai. Profesorius, mielai daly vaujantis fakulteto studentų renginiuose, sako, kad jau nimas tik tada gali daug pa siekti, kai daug ir užsibrėš. Ir iš tiesų, jeigu mes nepa darysime,' kas gi padarys? Visu savo gyvenimu profe sorius įrodė, kad tik dideli užmojai gimdo didelius dar bus.
STATYBOSE-VISA LIETUVA (Atkelta iš 1 psl.) laukams ir upėms, jos miestams ir sodyboms, liko ištikimi ir atsakingi už būsimą Tarybų Lietuvą, už jos ateitį, jos jaunąją kartą. Dabar profesorius, jau garbingo amžiaus sulaukęs, žilas, parimęs ties Tarybų Lietuvos žemėlapiu, gali šį tą ir įvertinti. Stai jau 32 metai Kazys Sešelgis rengia respublikos architektus — iš pradžių Kauno universitete, vėliau — Kauno politechnikos institute, o susikūrus Vilniaus inžineriniam statybos institutui — to instituto architektūros fakultete. Praeiti visi etapai — nuo dėstytojo iki profesoriaus, architektūros daktaro. Darbai įvertinti dviem Respublikinėmis pre-
Architektų brai žykloje — kūrybin ga atmosfera. Stu dentai čia įgyja pirmuosius kūrybl nio darbo įgūdžius, čia gimsta jų pro jektai, suteikiantys teisę pasivadinti architektais. Kas žino, gal po kelerių metų šioje braižykloje ding telėjusi mintis at ves Iki architektū ros šedevro!
A. BURDA
ir todėl ypatingai svarbu, kad mes pamėgintume nu šviesti visą mūsų nueitą ke lią, pažiūrėti, kas yra per tą laiką pasiekta, ir kiek mes per šiuos metus esame pasi ruošę savo svarbiausiajam, tikrajam, savo ’emiamajam pagrindiniam uždaviniui". Svarbiausiu laimėjimu Le ninas laikė tai, kad Tarybų respublikos darbininkai ir valstiečiai metai po metų, „nepaisydami visų bado, šal čio, suirutės, nuskurdimo sunkumų ir kančių", ištver mingai laiko „proletaiinės revoliucijos vėliavą prieš ka pitalizmą ir imperializmą". Pergalę, kurią pasiekė Ru sijos darbininkai ir valstie čiai savo didvyriškumu, pa siaukojimu ir negirdėta iš tverme trejus metus gindami Spalio iškovojimus nuo im perialistinės agresijos, Leni nas vadino nepilna, pusine pergale. Antrąja, didesne sa vo sunkumu uždavinio puse Leninas laikė „statybos, kū rybos uždavinį", kuriam įvykdyti buvo maža „vien entuziazmo, vien darbininkų ir valstiečių pasiryžimo eiti mirti". „Paskutinis ir svar biausias, ir sunkiausias, ir la biausiai nebaigtas dirbti mū sų darbas, — kalbėjo Leni nas, — ūkinė statyba, padė
jimas ekonominio pama: naujam, socialistiniam past tui, vietoj sugriauto leodai nio ir pusiau sugriauto k pitalistinio". Leninas nuiuat kad, noiint šį statybos uždą vinį įgyvendinti, teks dau; mokytis, — mokytis iš kla, dų ir laimėjimų. „Tvirtai ir atkakliai besimokydami, aiškino Leninas, — patikliu darni kiekvieną savo žings: praktiniu patyrimu, nebijoda ml ne kartą perdirbinėti tai kas pradėta, taisyti savj klaidas, atidžiai įsigllindan Į jų reikšmę, mes pereisim ir j tolesnes klases. Mes iš eisime visą „kursą" nors pa saulinės ekonomikos ir pa saulinės politikos aplinkybėpadarė jį kur kas. ilgesnį kur kas sunkesnį, negu ne to norėtume". Lenino kalbose, pasakytosSpalio metinių minėjimuose žavi ne tik realus, kritiška esamos padėties vertinimą bet ir jo tikėjimas ateitimi net ir sunkiausiomis sąlygi mis, sunkiausiais metais. Ža vi Lenino optimizmas, ne abstraktus, o pagrįstas realio mis, kartais vos besikristali zuojančiomis naujų sociali nių reiškinių tendencijomi jų vos užčiuopiama raida. S. VINGEREVlClUT VU II k. romanine
VISADA REVOLIUCIJOS KELIU Į mūsų anketos klausimu, atsako VPI Lietuvių kalbos ir literatūros fak. II k. studentąJonas DEBESYS.
1. Anksti pradėjau domėtis literatūra. Supratęs, kad t: tik ją kurti, bet ir gerai žinoti yra didelis džiaugsmas, pa sirinkau kaip tik šią specialybę. Į nieką kitą gyvenime ne keisčiau. Savo darbą įsivaizduoju Kaip labai atsakingą. Juk mc kinys mokytojo skelbtą tiesą, gėrį, teisingumą išsineša gyvenimą, skleidžia kitiems. Čia ir matau savo darbo .eiki mę visuomenei. 2. Pasakymą „Būti reikalingu žmonėms" suprantu kai pasakymą „Save visą atiduoti žmonėms". Tavo interesą turi būti visuomenės interesai. 3. Laimė — reliatyvi sąvoka. Tačiau aš ją suprantu kai darbą ir dar kartą darbą. Dirbdamas žmogus jautiesi lai mingų, sveiku, pilnaverčiu visuomenės nariu. 4. Visą laiką, o ypač šiais jubiliejiniais metais aš mėgtu apmąstyti paskutines akimirkas ikirevoliuciniame laiko tarpyje, t. y. Lenino raginimus pradėti revoliuciją. Livdindamasis skaitau apie Tarybų II suvažiavimu, kuris pa skelbė ir įtvirtino Dekretus dėl Taikos ir Žemės. Iš įžymių revoliucionierių menu daug ką — ~. Dzeržin-kį, su didele pagarba V. Mickevičių-Kapsuką, ypač im ponuoja M. Kozlovskis. Vilnietis advokatas ne kartą gyn Lenino idėjas Rusijos teismuose, diplomatinėse pasiuntiny bėse. Visa tai imponuoja todėl, kad tai paprasta, bet kartu taip sudėtinga! . . .Jaunimas visada pažangos priekyje. Todėl ir šiandien Kada planetoje dar taip neramu, jis turi aktyviai įsijungi į judėjimą už Taiką! Nuo jo didele dalimi priklausys du saulinio socializmo ateitis! Revoliucionierius — žmogus, tvirtai tikįs Tiesos idealais pasiryžęs juos apginti net ir ginklu. Tai žmogus, giliai besirūpinantis kitais žmonėmis, jų ateitimi. 5. Vis dar pasitaiko biurokratizmo. Net keista pagalvo jus — kokie galingi esame, o tokio dalyko atsikratyti ne galime. 6. Labai daug, tikrai daug posakių turiu prisirašęs r iš mokęs. Kai ką lotyniškai, kai ką užsienio kalba, na ir. aiš ku, gimta kalba. Arčiausiai prie širdies Suvorovo teiginy — „Sunku pratybose — lengva mūšyje“. Jis padeda dirbt: gyventi. Rodos, kartais nesugebi to ar kito padaryti?*- be' užtenka prisiminti posakį, ir jėgų tarsi iš žemės prisipildo 7. Be abejo, kaip ir visų tarybinių žmonių gyvenime, taip ir mano, ji labai reikšminga. Tėvai pasakoja, kad ank'čia nš nė pradžios mokyklos nebūčiau baigęs, o štai šiandien — visi keliai atviri. Reikia tiK noro. Tad ir brangūs širdžių straipsniai, nusakantys teisę į mokslą, i darbą ir kt., tad i. brangi Spalio 7-oji, naujos Konstitucijos priėmimo diena. 8. Mėgstamausia knyga — M. Gorkio „Motina", muz kos kūrinys — L. Bethoveno „Elizai", metų laikas — ruduo Ruduo todėl ,kad ateina nauji mokslo metai, nauji darbai naujos mintys ir naujos svajonės. 9. Labiausiai gerbiu žmones, pasišventusius sunkiam, be’ garbingam literatūriniam darbui. Tokių nemažai — pro! dr. V. Zaborskaitė, doc. J. Riškus ir kt. Mano gyvenime idealas siejasi kaip tik su tokių ir panašių į juos žmonių gyvenimu — bent dalele norėčiau būti panašiu į juos. 10. Institutas, tariant įrašytojo N. Dumbadzas žodžiais tarsi bičių avilys. Ir nepaprastai didelė laimė jaustis to didžiulio avilio bitele.
Potencinės energijos dar turim... :ar psichologų trečias žinomas visam Univer. — jie praėjusių mokslo akademinės grupės konpripažinti geriausiais rp antrakursių. : kalbėjomės su jų kom. .‘.o sekretoriumi Antanu jvlčiumi ir jo padėjėja Lipeikaite, aptarėme •: pačius džiaugsmingiau,, dalykus. • arbiausias grupės užda— suburti kolektyvų. K akyčiau, kad jo nėra, .■ c-rėtume tvirtesnio, kad t vėjūkštis negalėtų įškli— Antanas. „•.ad mus taip įvertino, . didžiausiu pernykštės vomjaunimo sekretores
pavaduotojos A. Paulauskaitės nuopelnu" — • Nijolė. — ,,Aušra išvažiavo mokytis į Maskvą, kurse jos dabar la bai pasigendame". „Ne kartą teko sutikti pa vydžių žmonių. Mūsų grupė je piktam pavydui — nė ga balėlio vietos. O gerojo — kiek nori. Ir niekas dėl to pa vydo nesisieloja: jis padeda siekti dar geresnių rezultatų" — Antanas. Jų žodžiuose, tegu ir nepa garsintas, slypėjo "-eiklumas. Jie tikėjo, kad gali būti dar geresni, dar darbštesni, dar gražesni savo siekiais ar sva jonėmis. ,.Po kiekvienos se sijos turim beveik po dešimt penketukininkų. Skolininkų
nerasite — kas tuo neddidžiuos, bet žinom — pusė grupės galėtų mokytis tik gerais pažymiais". Tai buvo tarsi reikalavimas sau — kiekvieną kitą egzami ną — sesijos ar gyvenimo — išlaikyti dar geriau. Kažkas yra pasakęs: gerai, kai žmo gus kelia sau didelius reikala vimus, tai žmogų auklėja. Ar gi ne gražus toks jaunų žmo nių bruožas? Žmonių, kurie tiki, kad 20’7 metais, kai mi nėsime 100-ąsias Spalio re voliucijos metines, būsime dar tauresni, protingesni, kil nesni A. LEKAVIČIUS L. SKIRPSTO nuotraukoje — trečiakursiai psichologai.
Pedaqoqin-ame institute puoselėjimos revoliucinės tradicijos, ra. -roję rektorius doc. V. Uogintas su studentais prie partizanų žeminiu.
Paminklai.. . Medžio, akmens, geležies, stūksą kapuose, pakelių žolėse, kurganų viršūnėse, miškuose; įveikę laiką ir ašaras; didingi, iki širdies gelmių skausmingi. Paminklai. . . Tėvams, nepažįstamiems, poetams, kariams — nevienodai lemtingiems likimams. Paminklai... Šloviną žmogišką būtį, mirtį prasmingą, gyvenimo rimtį... Štai kokie reikalingi mano žemei paminklai. Kęstutis ŠUTINYS VPI I k. studentas
ŠVENTINIAI RENGINIAI ' :s, šių dienų jaunimui, : ■ ek mažai temačiusiems • ;me, kartais sunku ap>' visą Spalio epochos di le Viskas aplink atrodo > įprastai, natūraliai, kad oi: io savo likimo tiesiog te giame įsivaizduoti, - įstojau į Komjaunimą I' metais Charkove, — paVU Fizikos fakulteto i A. Bolotinas. — Pri' nūs didele grupe iškil„- ne mokyklos komjauniganizaciįos susirinkime. 1 metų prasidėjo ka.as. " su tėvais šešiolikmetis ■■ Jis evakuavosi į Frun■ bau Taškente baigė ka ltininkų mokyklą ir bu>siųstas į frontą. ■ Kare turėjau dvi dideles ‘es: laisvai, nieko nebi.‘ereiti žeme (pėstininkai -• r keliasi apkasų dulkė■ rve, drėgmėj), pakvėtyru oru ir išsimiegoti. ik: ik įsivaizduoti, bet tada 'yrąs, tesvėriau 48 kg. *K jėgų padėjom tam ka-
ai jau buvo nutilę, A. Bolotinas atvyVilnių ir studijas tęsė ■■a atidarytame UniversiDąbartinė gausi komjau0 organizacija tuo metu ■ :o keliolika narių. Sunvo. Klasių kova virė ir e mokslo šventovėje, vy■iras idėjinis polemiza- Tapti komjaunuoliu ta škė būti visų dėmesio tre, kartais net prarasti kiaušius draugus. Buvo ir e nukentėjusių nuo burlirdtj nacionalistų rankos, ie kaimo aktyvistų, ko jotų vaikai jau žinojo, ir su kuo eina, — priprof. A. Bolotinas, ’uo u buvęs Fizikos fakulteto 'jaunimo organizacijos fetoriumi, dabar skaičiuo26 metų partinį stažą, 'krieną jis ir kitus savo *?us: profesorių J. Ba.z-
lauskaitę (IF), D. Krukonytę (Fil. F). Joms paskirtos pini ginės premijos. Asmeninėmis dovanėlėmis apdovanoti V. Baranauskaitė, D. Butrimavičiūtė, V. Bužinsitas (visi — TF), M. Vengalytė (GF), E. Petrikytė (IF). Dabar kultūros klubas ruo šiasi Studentų dainos konkur sui .skirtam Universiteto įkū rimo 400-mečiui.' Jis įvyks gruodžio 10 dieną Aktų salė je. Kompozitorius ir daininin kus kviečiame ruoštis šiam renginiui.
VISADA REVOLIUCIJOS KELIU į anketos klausimus atsa ko VISI Statybos fakulteto pramoninės-civilinės staty bos spec. V k. studentas Vik io: as MUNTIANAS.
1. Statyba — pritaikomasis mokslas, ir norėdamas būti specialistu šioje srityje, turi būti visapusiškai išsilavinu siu. Labai norisi dirbti betarpiškai su žmonėmis, matyti savo darbo vaisius. Man atrodo, kad statybininko spe cialybė — pati vyriškiausia. Manau, daugelis neabejoja, kad statybos — vyriškumo ugdymo mokyklą, 2. Norėčiau, kartu su praktikos įgijimu, tobulintis ir teoriškai. Vilioja didelės statybos, visi sunkumai, kokie pasitaiko statybose. „Būti reikalingam žmonėms" — nan atrodė, tai būti statybininku. 3. Turėti mėgstamą, visuomenei reikalingą darbą, artimą žmogų, kurį myli ir gerbi. 4. Imponuoja 1918—1920 m. kova su vidaus ir užsie nio priešais, socialistinės ekonomikos sukūrimas. Žaviuosi tų laikų žmonėmis, jų ryžtingumu, pareigingumu, nesa vanaudišku pasiaukojimu. Jaunimui atitenka pagrindinis vaidmuo visose revoliu cinio judėjimo stadijose. Revoliucionieriais suprantu žmo nes, kovojančius prieš reiškinius, stabdančius visuomenės pažangą ne tik socialinėje-politinėje srityje, bet ir ga myboje, kultūriniame-dvasiniame gyvenime, ideologijoje. 5. Visa, kuo aš ir mano artimieji gyvename šiandieną. Konstitucija įteisino įstatymiškai. 6. „Jei žmogus nori praeiti per gyvenimą ne kaip šesėlis; jis turi kentėti ir džiaugtis, mylėti, galvoti, veikti, dirbti ir kurti" — A. Venclova. 7. Veidmainystės. 8. Solochovo „Tykusis Donas", estradiniai kūriniai, M. K. Čiurlionis. 9. Daugelis instituto vadovų ir dėstytojų man yra pa vyzdžiu. Labiausiai patinka prof. A. Kudzys, sugebąs vi sus klausimus spręsti bešališkai. Profesorius labai gerai žino savo dėstomą dalyką, prieinamai jį perduoda stu dentams. Sąžiningumas, nuoširdumas, pareigingumas — savybės, kurias labiausiai vertinu ir stengiuosi ugdyti savyje. 10. Institute susiformavo mano pažiūros, čia labai daug ko išmokau, daug ką supratau.
Praėjusį sekmadienį Uni Aktu salėje ivyao daitį, prorektorių B. Sudavi- versiteto skaitovų konkursas, skirtas čių, docentus V. Ščemeliovą, Didžiojo Spalio J. Ragalevičių, kuriuos grūdi Vertinimo komisija 60-mečiui. A. no kompromisų nepripažįstan Bartusevičienė, doc. (doc. P. Užkal ti kova. 1950 m. tuometiniai asis nis, Kiemo teatro režisierius tentai J. Viščakas (dabar L. Ciunis ,to paties teatro ak torius St. Švedarauskas, kul profesorius), patsai A. Boloti tūros klubo vedėjas Z. Les įcnas, laborantė M. Gralauskai- kas) laureatėmis 35 daly tė ir dar viena mergina iš vių) pripažino šias(iš skaitoves: Filologijos fakulteto nuvažia D. Vosyliūtę (MF), N. Kazvo į Kėdainių rajoną orga nizuoti kolūkių. Valstiečiai jiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiimiiiiiiuiiiiHiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiiiuiiiiiinnuiiiiiiiiHHiiiiiiiiiiiiiiiifiuiiiiDiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiHiiiinii sutiko nepasitiKėdami, kreivai žiūrėjo į miestiečius, agituo v jančius dirbti kolektyviai. .. nių statybos institutų. Toks Vis dėlto tos dvi savaitės ne renginys — pirmasis institu nuėjo veltui — keletas beže te. Rūpesčių, problemų buvo mių valstiečių padavė pareiš daug. Tačiau pasisekė viskas kimus, o po metų *en susikū gerai. Prieš dvejus metus, rudenį, agitmeninių brigadų prizą. dom" herojai — teigiamas rė kolūkis. Festivalio žiuri miniatiūrų Profesoriui dažnai tenka va- VISI Statybos fakulteto pro- „5iupinys" tapo pirmuoju jo ir neigiamas studentas. Visą teatrui paskyrė net du pri veiksmą jungia komiško zus: „Už geriausią muzikinį Vida Montvilienė laimėtoju. žinėti. Pavasario semestrą dekanė pasikvietė kelis pramoninės Vėliau VISI agitbrigada vaidmens atlikėjas V. Konf- apipavidalinimą" ir „Už est buvo Kanadoje. — Ten jau kitas pasaulis, civilinės statybos specialybės dalyvavo „Tiesos" laikraščio rauskas. radinį pasirodymą". Vilnietis surengtoje agitbrigadų kon psichologija, studentus ir tarė: kita žmonių Šių metų pradžioje, po V. Kontrauskas buvo pripa mąstymas, tarpusavio santy» — Kažko reikia, mieli stu kurso laureatų šventėje. Žiuri žiemos atostogų, studentai žintas vienu geriausių komi kiai. Daug kas nesupranta dentai, ar agitmeninės briga atsiliepimai — patys palan vėl ėmėsi repeticijų. kų. kiausi: „Scenoje nėra žmo mūsų patriotizmo. Ir kaip dos, ar. . . sun— Satyra — žanras Taigi nuveikta nemažai. Entuziastų atsirado daug, gaus, kuris neturėtų ką veik kus. Su juo reikia elgtis at Miniatiūrų teatras Adom ir jiems suprasti, jei visur ieško o vadovo — nėra. Tuomet ti, viskas čia pajungta veiks tik pelno, dantimis įsisandę sargiai, su taktu, — vis pri badom" išsiveržė iš vieno laiko savo privačią nuosavy ir buvo „sumedžiotas" žino mui". mena studentams režisierius, fakulteto ribų ir tapo viso Tai buvo konkursas, atvė bę. Teko susitikti su vienu mas Vilniaus launimo teatro Sausio mėnesį miniatiūrų instituto miniafiūrų teatru. Karvelis, ręs agitbrigadai kelią į .pla teatras Vilniaus Liaudies patarlė sako: daibininku, kuris tiesiai pa aktorius Rimantas dalyvavo „Kas pirmie- čiąją sceną“. Studentai gavo miesto agitbrigadų konkurse ieško, tas visuomet randa". sakė: „Viskas, kas parašyta Teko ledus laužti marksizme-leninizme apie siems.. . Po kelių savaičių daug pakvietimų iš įvairių „Vainikas Spaliui' 1 ir aukš- Teatras savąjį kūrybinį veidą Biržų, tųjų mokyklų kategorijoje vėl rado. Visai neseniai žmogaus eksploataciją — tik studentų agitbrigada „Siupi- Lietuvos vietovių — teatro ra tiesa. Šeimininkas, — mos nys" pasirodė su savo pro- Pasvalio, Utenos... Antrame kolektyvas VISI dienų metu tapo nugalėtoju, 1976 metų rudenį prasidė- konkurso etape — Kaišiado- Maskvoje pasirodė telėjo galva jo nusėn — grama. O jau kovo mėnesį lenkty kraugerys". Mūsų dabarrinis „Šiupinys" Vilniaus agifbri- jo ll-asis „Šiupinio" etapas. ryse teatrui atiteko trečioji niaujančiame kolektyve — gyvenimas su šviesia persoek- gadų tarpe laimėjo ll-ąją Režisierius su studentais per vieta respublikoje. Maskvos V. Kuibyševo inžiformavo trupę: iš agitbrigaTaigi, miniatiūrų teatro is- nėriniame statybos tyva. Palyginus su kapitalisti vietą. institute. — Iš karto net nepatikėjo dos gimė VISI studentų est forija trumpa, o pasiekta jau Kartu su miniatiūrų niu pasauliu. mes turime teatru miniatiūrų teatras nemažai. daug pranašumų: visur nemo me tokia sėkme, — prisi radinis Svarbiausia — VISI saviveiklininkų talentui „Adom ir badom". Buvo su teatras studentų mėgstamas, čia atstovavo ir kiti kolektykamas moKslas, gydymas, nė mena studentai. Pergalė leido saviveiklinin kurta nauja dviejų dalių pro šiemet net apie šimtas stu vai — akademinis ra bado, skurdo, aukšta vi choras kams dalyvauti respublikinia grama pagal V. Bagdonavi dentų panoro čia vaidinti. „Gabija", liaudies šakių ansuomeninė kultūra. — Pergyvenome karo bai me agitbrigadų konkurse Tel čiaus ir J. Montvilos scena Deja, laimingaisiais tapo tik samblis, pučiamųjų orkestras rijų. Muziką sukūrė trupės keliolika. sumus, išlaikėme pokario me šiuose. „Inžinerija", estradinis an Repeticijų metu buvo dar muzikantas A. Bajoras. Šių metų pavasaris buvo samblis „Hiperbolė", skaito tų išbandymus. Džiaugiamės Net — Kiekviena repeticija — įdomus ir nepaprastas — vai. Vien tai jau liudija apie laiminga šiandiena. Ji ne iš „šlifuojama", taisoma, dangaus nukrito. Krauju kū autobuse pakeliui į Telšius tai vis kūrybinis ieškojimas, Statybos fakultetas, kultūros busimųjų inžinierių, architek prodeka- tų, ekonomistų talento įvai rėme ir saugojome savo val buvo keičiamos kai kurios —sako miniatiūrų teatro da klubas, padedami lyvis, PCS specialybės tre nės V. Montvilienės, organi riapusiškumą. džią. Todėl Didžiojo Spalio programos vietos. čiakursis M. Mikaila. — Net zavo sąjunginį miniatiūrų te Konkurse agitbrigada šventė — didžiulė mano gy mėjo III vietą ir specialų nežinai, kokių naujų minčių atro festivalį, lame dalyvavo V. JURKONYTE, venimo šventė. Kalbėjosi L. 2ILAITYT1Ė Aukštojo bei specialiojo vi iškils. G. TERVILYTE svečiai iš Kuibyševo, Kijevo, Programos „Adom ir ba- Bresto ir Maskvos VU I k. žurnalistė durinio mokslo ministerijos inžineriVU studentės, žurnalistės
ŽIŪROVAI PLOJA... INŽINIERIAMS
Baiųėsi Universiteto fakultetu sieninės spnu ir vaizdinės agitacijos apžiūra, skirta Didžiojo Sp; lio 60-mečiui. Pirma vieta paskirta Gamtos fakultetui. Antrvietoje — Istorijos ir Teisės, trečioje — Pramc„į ekonomikos fakultetai. Geriausiu redkolegijų pirmininkai ir nariai hu apdovanoti.
K tirto kelionė
prasidėjo prieš 60 metų
Dideli darbai savo rankomis
Pasakoja Universiteto ’iarptakultetines politinės ekonomijos katedros docentas V. KINDURYS
ypač darė apie 3.000 rubli., Darbinis auklėjimas . Vienu iš daugybės nrujų dienų atiduoti ją nuolatiniam> kelio ruožo 100-ajame kilo- pradžioje 250 vaikučių stu- pasiūlymus pateikė į svarbus mūsų instituto terminų, Spalio do/anotų pa- naudojimui. Mūsų agitacinis; metre — nuo Magoto stoties rinko naujam daržely. Rugsė■ dentams — besimiesiems ga- „Kaukas", dirbęs Any| leksikonui, tapo traukinys šaulio „KomsomolsKaja> Amūro srityje iki Zolotinkos jo 1-ąją daugiau ^aip 1130I mybinių kolektyvų vadovams. KMK, ir vieną — būrys dabar pravda" judėjo lėtai: tarsi ne Jakutijos ATSR — trasa tary vidurinės mokyklos mokiniųI BAM-as. . . Tas žodis Apžvelgiant pastarųjų metų lija-77", dirbęs Žaras. K kartojamas visam pasauly drįsdamas trikdyti darbo nuo tum atsimuša j Stanovoj kal iškilmingai atšventė įkurtuves. instituto SSB darbus, matyti, Dar du pasiūlymai b o Žemėlapyje nesunku surasti taikos .tarytum pagerbdamas nagūbrį. įveikti jį gali, tik Tai Maskvos statybininkų do kaip pasikeitė studentų po teikti būryje „Eurika pusmėnulio formos unikalų žmonių darbą. Mes aiškiai ma kirsdamas tunelį. min ste vana jauniesiems Tyndos gy žiūris į statybinius būrius, busiame Ryšių vandens telkinį — Baikalo tėme energingus, su šypsena Teko skaityti vilniečio S. Ju ventojams Spalio socialistines kaip formavosi trečiojo se objekte Dubingiuose. ežerą ir legendomis apipintą veiduose, kupinus ryžto dir nevičiaus laišką iš BAM-o: revoliucijos 60-mečio proga. mestro tradicijos. Jei prieš Pasiruošimą trečiąją Amūro upę. Juos Ir sujungs bančiuosius. Tada dar neži „Per porą mėnesių praliejau Baigiama statyti poliklinika, keletą metų suformuoti bū mestrui pradėjome ar 3145 km plieninė magistralė nojome, kad jie sėkmingai čia daugiau prakaito, negu kurioje per parą apsilankys rius būdavo sunkoka, tai da Vasario mėnesį buve oai — suteiksianti naują gyveni įvykdys savo socialistinius įsi per visą savo gyvenimą. Pa 750 pacientų. Kasamos duobės bar viskas atrodo kitaip. Pa ti būrių vadai ir <* = l! mą Sibiro, Siaurės ir Tolimųjų pareigojimus, prisiimtus Di vasarį ir vasarą — purvas iki stambių pramonės įmonių pa tys studentai šiemet formavo Neužilgo buvo Sufc-nr Rytų rajonams, įgalinsianti jų džiojo Spalio 60-mečio gar kelių, vasarą — mašalai. Štai matams. Dabar Tynda — būrius, našiu, rimtu darbu būriai, išrinkti kc s turtus tarnauti Tėvynei. bei, — prieš laiką atiduos pir iškasėme keturiasdešimt cen BAM-o administracinis cent garbingai pateisino Inžineri Vadai su meistrais pabu1 Vyresni žmonės mena, kad mąją BAM-o magistralės timetrų — ir viskas. Laužtuvas ras, savotiška jo sostinė. Per nio statybos instituto studen priimančiose organizacij jau trečiame šio šimtmečio 180 km atkarpą. vos po gramą atlaužia, kirtik trejus metus gyventojų skai to vardą. Žinoma, čia didelį susipažino su būsima s v dešimtmetyje buvo pradėta „Agitacinis traukinys" — lis — du". Nepasakyčiau, kad čius čia išaugo 10 kartų. vąidmenį suvaidino ir praei ros darbais. Gamybin o projektuoti ir tiesti tokio pat dar viena Spalio epochos o- ir tunelio kasėjams (tiek spe BAM-o statyboje patyrėme tais metais respublikos aukš kymo kombinato des-yt pavadinimo plieninių bėgių dyno sąvoka. 1918 m. rugpjū cialistams, tiek sprogdinto daug įvairiausių įspūdžių. Su tųjų mokyklų socialistiniame apmokė statybinių spec kelią. Iki mūsų dienų išliko šio čio mėn. partija išrašė kelia- jams) buvo lengviau. Amžinas sipažinome su turtinga ir spal lenktyniavime iškovota pir bių apie 30 procenf. fakto liudininkas — BAM-o lapj pirmajam traukiniui agita jšajas, granito uolienos. Bet vinga gamta, su gražuoliu Bai moji vieta. Kartu tai ir ener būrių kontingento, 1 Kazanę. tarybinių žmonių stotis Transsibiro geležinkelio toriui j išlaisvintę ryžtui ir kalu, su vandeningomis Sib ro gingos komjaunimo organiza mėnesių profesinio nok ruože, 7273-ajame kilometre Agitaciniai traukiniai skubėda šiuolaikinei technikai le r»ta ir Tolimųjų Rytų įpėmis. Kai cijų veiklos rezultatas. kursus išklausė būsimiaii Į nuo Maskvos. 1942 m. iš vo ten, kur jauna socialistinė triumfuoti. Rugsėjo 10-ąją kuriems mano kolegoms teko Pasitikdami Didžiojo Spa rijimo, betonavimo, d( BAM-o stoties skuoėjo ešelo šalis padėdavo aukštakrosnių, įvyko nuostabi šventė, kurio ir nuo lokio bėgti. ■ . Bet la lio 60-ąsias metines, instituto prie betonmaišių ir .ibi nai su materialinėmis gėrybė fabrikų bei gamyklų pamatus, je be daugelio svečių dalyva biausiai mus žavėjo darbų statybiniai būriai įsipareigojo rių specialistai, šiems- I mis į Tyndą. Įsiliepsnojus Sta kur iškasdavo rekordines ak vo ir mūsų agitacinė meninė mastai, ryžtingi žmonės, su gamybinę programą įvykdyti griežtai buvo reika e-jj lingrado mūšiui, Amūro srities mens anglies tonas. Į svar brigada. Tą dieną BAM-o sta maniai valdantys Dažangia įsią 150 procentų. Dabar, susuma kad prie mechanizmų r komjaunuoliai išmontavo ge biausiąjį dešimtojo penkmečio tytojai pasiekė didelę pergalę tarybinę ir užsienio šalių tech vus rezultatus, matyti, <ad dėtingus darbus dirb’ų šiandienos — iškirto Nagorno tunelį, pir niką. Ca ne tik susipažinome šie ležinkelį BAM-o—Tyndos ruo maršrutą išvyko įsipareigojimai buvo apmokyti žmones, ypač že. Išmontuotus bėgius nutie agitacinis traukinys „Komso- mąjį didžiosios magistrales su šauniais statytojais, bet ir įvykdyti — respublikoje at puotojai, kurių, beje d sė Saratovo—llovlios ruože: molskaja Pravda". Sis Didžio statyboje (A. Tarvydo nuo įsigijome puikių draugų. Ste likta statybos montavimo dar paruošta daugiausia. juo buvo aprūpinami Stalin jo Spalio dienų jpėdinis pa traukoje). bėjomės jų jaunumu, jų ener bų už 1220 tūkst. rublių, o Susilaukėme dideles si gamintas tuose pačiuose grade gynėjai. Teisybė, kad BAM-as — vy gija ir ikarščiu. iš viso, kartu su išvažiuoja binių katedrų dėstyto,, d Tarybų šalis greitai išgydė Maskvos Voitovičiaus vagonų riškumo ir meistriškumo mo Dauguma jaunuolių mokosi maisiais būriais — daugiau st.de karo žaizdas. Šeštajame de- remonto fabriko cechuose, ku kykla. Mes tuo įsitikinome pa neakivaizdiniu būdu aukštosio kaip už 2,1 mln. rublių. Per mos. Jie apmokė sukurtas ir jo tys, matydami statytojų vilią, se bei specialiosiose viduri trečiąjį semestrą 29 instituto darbo apsaugos, korsull šimtmetyje buvo toliau pro- riuose buvo mokė statybinių a jektuojamas BAM-as. Ir štai pirmtakas 1918 m. ryžtą, sugebėjimą įveikti įvai nėse Sibiro ir Tolimųjų Pytų būriuose dirbo apie 800 stu ir ISKP Siame traukinyje, tęsiančia- rius sunkumus. Juk Nagorno mokyklose. Jie yra geras pa dentų. Jie darbavosi ne tik meistrus. Todėl institirc 1974 m. liepos mėn. CK ir TSRS Ministrų Taryba me šaunias revoliucines tradi tunelis buvo iškirstas net ke vyzdys kai kuriems mūsų stu mūsų respublikos statybiniuo riuose vasaros darbe I beveik nepasitaikė da-nol priėmė nutarimą dėl Baikalo— cijas, gyvenome bei dirbome turiais mėnesiais anksčiau lai dentams, nesugebantiems >ėk- se objektuose, bet ir svarI saugos pažeidimų, o 31 Amūro magistralės statybos. ir mes — Lietuvos LKJS CK ko atšiauromis ir sunkiomis mingai mokytis, apskritai — biose Smolensko,, Tiumenės binių traumų išvis =1 propagandinė agitacinė 27 Prasidėjo sąjunginės spartuogamtinėmis sąlygomis. aptingusiems, niekur nesuspė- sričių, Jakutijos ATSR, Tuvos žmonių grupė. Jos daugumą BAM-o statytojai įvykdė sa jantiems. Net 70 proc. BA‘A-o ATSR bei socialistinių šalių išvengti. liškos statybos biografija. Šiemet institutas studentai — Kauno vo įsipareigojimus: spalio 29- statytojų dar neatšventė savo statybose. „Piliečiai, paskubėkite! Iki sudarė traukinio išvykimo — aš’uo- Medicinos instituto kaimo ka ąją (komjaunimo įkūrimo die trisdešimtmečio. Taigos me gana didelę grupę meistrų Šiemet pasiektas geriau tvarkyt neri metai!" — prieš trejetą pelos „Avė Vita" muzikantai. ną) pasveikino pirmąjį daroinj diena kvepiančiuose naujuose aukštas vieno žmogaus išdir- padėjo . _ r 31 metų pasakė BAM-o statytojas Per daugiau kaip 20 dienų traukinį Berkakita stotyje butuose di- binius reikalus kitų ajki švenčiamos ne tik bis — 2655 rb. Bene D da komjaunuolis P. Sachna. 1974 nuvažiavome šimtus kilometrų, (nuo Trvdos iki čia 217 km). įkurtuvės, vis dažniau skamba džiausiąs nuopelnas už tai mokyklų būriams. m. balandžio 27-ąją VLKJS pabuvojome dešimtyse gyven Geležinkelis — tai ne tik vestuvių maršai, vis daugiau tenka būriams, dirbusiems pusė jų dirbo VVU šviesoforai. mažų akučių išvysta pasaulį. pažangiu N. Zlobino metodu statybiniuose būriuose i XVII suvažiavimas oalydi pir viečių ir miestų, susitikome su pylimas, bėgiai, mąjį komjaunimo desantą. Tai tūkstančiais BAM-o statytojų, Reikalingos ir sparčiai stato Pasaulį kur žaliuoja amžinoji — čia vieno žmogaus išdir liepimai apie jų darb: į surengėme jiems 37 koncer mos stotys, techniniai statiniai, taiga, kur aidi darbo dūžiai. bis buvo beveik du gos ramybė sutrikdyta. . . kartus ir mes tikimės, kac bendradarbiavimas iš : Rusai, baltarusiai, ukrainie didesnis už vidutinį. Žingsnis po žingsnio įvei tus, perskaitėme 44 paskaitas. gyvenamieji namai, mokyklos, kiamas amžinas įšalas, kalna Tuo mes praturtinome raudo vaikų darželiai. Tai tiems, ku čiai, gruzinai .lietuviai, armė Tikimės, kad kitais metais yra visiems naudingas Na gūbriai, upės, pelkės. Pen nojo ešelono (tokios spalvos rie eksploatuos geležinkeli. nai, kirgizai, jakufai petys pe būrių, dirbančių brigadinės jis užmirštas ir kitais -nei 1975 m. Tyndinsko gyven tin pasiaukojamai triūsia. Jie rangos metodu, skaičius žy Prabėgs pora mėnesių ir kiais mėnesiais anksčiau, negu vagonai) darbo biografiją. Nuo Tyndos trasa vingiuoja vietė tapo Tyndos miestu. žino, kad jų darbai reikšmin miai išaugs. Žinoma, rūpes retai užsidarys institute M buvo numatyta, atskriejo dar biniai traukiniai iš BAM-o į į šiaurę. Už vagono langų tį 1976 m. čia „išdygo" pirmieji gi penkmečiui, Tėvynei, Eše- čių tokiam būriui ir priiman jaunimo komiteto ir SSB i aukštų pastatai. Dabar lonai negali vėluoti į vis nau- čiai statybinei organizacijai bo durys, vėl eis st.de Tyndą (1975 m. gegužės 9 d.). so didžiuliai gūdžios taigos devynių j gali įžvelgti šiuolaikinio jas ir naujas didžiosios ma- padaugėja: reikia parinkti su įvairiais klausimais ca Mes važiavome šia trasa tada, plotai, begalinės kalnagūbrių jau i . bruožus. 1977 metų gistralės stotis. kai statytojai ruošėsi po kelių virtinės ,upių juostos. Gelež'n- miesto tinkamą objektą, paruošti pa lymais. Vėl sunkiai galėsi pildomą dokumentaciją, ap patenkinti statybinių orgl mokyti darbininkus, rūpintis, zacijų prašymus atsiust kad tiksliai pagal grafiką bū rius, nes, augant SSB actl j ui, visuomenė daugiau domi kurios metu bus išaiškinta 8— Lietuvos aukštųjų mokyklų tų pristatomos medžiagos bei tetui, jie vis labiau verti įrengimai. Bet, nežiūrint di mi. si šios seniausios TSRS teri 12 stipriausių kiekvieno fa komandos. Tikimės, kad ir ate na pusės grupių Tikimės, kad mūsų studen desnių rūpesčių, abi torijoje aukštosios mokyklos kulteto akademinių istorija. Universiteto nueitu komandų. Baigiamajame I tu- tai aktyviai dalyvaus šioje gauna didžiulę naudą. Tą dar darbo semestras bus tciss keliu, jo vaidmeniu, vysiant ro etape, Iki gruodžio 1 d., viktorinoje, skirtoje Vilniaus kartą patvirtino šios vasaros sėkmingas, kaip ir p 3e liaudies ūkj ir kultūrą, ypač kiekviename lakultete bus lš- V. Kapsuko universiteto 400 praktika. Kaip tik šiuose bū Spalio jubiliejinių metų 3 mestras. domisi dabartiniai studentai, aiškintos trys stipriausios to metų jubiliejui pažymėti. riuose buvo pateikti ir R. SAVICN pasiūlymai, tie, kuriems teks patiems bū fakulteto akademinių grupių Kviečiame joje kuo aktyviau racionalizaciniai SSB vyr. inžinie ti 400-mečio iškilmių liudi komandos. siai dalyvauti ir Vilniaus in kurių ekonominis efektas su-
KVIEČIA VIKTORINA „400 ATSAKYMŲ APIE VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITI IR DABARTĮ".
Didysis Spalis įgalino atkurti Vilniaus Universitetą. Pokario metais jis tapo stam* bia aukštos kvalifikacijos kadrų kalve. Šiandien jame dirba 1140 dėstytojų (iš jų — 79 daktarai bei profesoriai, 600 kandidatų), kurių dauge lis plačiai žinomi savo moks lo darbais, pedagoginiu meist riškumu. Artėjant Vilniaus Universiteto 400 metų jubilie-
REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3
ninkais. Siekiant dar labiau paska tinti akademinio jaunimo do mėjimąsi Universiteto istorija ir dabartimi, priimtas nutari mas šiais mokslo metais su rengti respublikinę aukš'ųjų mokyklų viktoriną „400 atsa kymų apie Vilniaus univer siteto praeiti ir dabartį". Universitete viktorina orga nizuojama dviem turais. Pir masis turas jau pradėtas: šio mis dienoms vyksta viktorina akademinėse grupėse; kiek vienoje iš jų bus išaiškinta dešimt stipriausių studeutų, kurie sudarys tos akademinės grupės komandą. Po to iki lapkričio 20 d. fakultetuose vyks antras šio turo etapas — viktorina kursuose ar spe cialybėse (fakultetų nuožiūra),
Po to iki 1978 m. kovo 15 d. bus surengtas viktorinos II turas, kurio tikslas — išaiš kinti stipriausią Universiteto iakultetų komandą. Iki 1978 m. balandžio 15 d. įvyks res publikinis — III turas, kuria me dalyvaus visų Tarvbų
žinerinio statybos instituto bei Vilniaus Pedagoginio ins tituto, visų Tarybų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentiją. Doc. R. ŽIUGŽDA Universiteto viktorinos vertinimo komisijos pirmininkas
Skelbiame žiupsneli literatūros, sinaudoti viktorinos dalyviai:
kuria
gali
Iš mokslu istorijos Lietuvoje. V.. 1960. Vilniaus universitetas, V.. 1956. Iš Vilniaus universiteto istorijos. Straipsnių rinki nys, V., 1955. Lietuvos TSR istorijos šaltiniai, t. 1, V., 1955. J. Bielinski, Universytet Wilenski (1579 — 1831). t. 1—3, Krakovv, 1899 — 1900.
Vilniaus universitetas, V., 1966. Vilniaus universiteto istorija 1579 —18G3, V., 1976. Mano Alma Mater. Pirmakursio žinynas, V. 1974. „Tarybinis studentas“, Nr. 1 (985), 2 — 3 (986— 987), 4 (988), 23 (1007), 25 (1009), 1977.
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
„Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis , ma liaudies dainoje. Taip ir su inžinieriais statybini "k tikrais specialistais jie tampa tk statybose, kai P3*! visą statybos darbininko prakaito skonį.
Tiražas 4200 egz.
Užs. Nr. 3152
LV 13818
I
REDAKTORIŲ’ ALGIS KUŠTI