uanvBos scupencas visų
Salių proletarai. vienykitesi
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAST1S LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. lapkričio 11 d., penktadienis
Penktoji partinė konferencija
Nr. 33 (1252)
dymu, pagaliau jie turėtų daugiau rūpintis ne tik kari niu, bet ir patriotiniu auk lėjimu. ..Komjaunimo prožekto rius" gali priversti ateiti į paskaitą, bet nėra tokios ko misijos, kuri priverstų ne įdomią paskaitą išklausyti ir įsiminti", — tokią studentų nuomonę pacitavo Universi teto komjaunimo komiteto sekretorius A. Kumža. Taigi lazda su dviem galais: iš vienos pusės — komjaunimo kontroliuojama drausmė, iš kitos — dėstytojų atsakomybė. Apie Skaičiavimo centro partinės grupės darbą kalbė jo Matematikos fakulteto do centas partinės grupės orga nizatorius V. Undzėnas. Matematikos fakulteto do centas, Centrinės liaudies kontrolės grupės pirmininkas A. Apynys aptarė liaudies kontrolės veiklos uždavinius. ,,Svarbiausia, ko turime siek ti organizuodami kontrolę — jos efektyvumas. Būtina at skleisti esmines, svarbiau sias trūkumų priežastis, pri imti apgalvotus ir realius sprendimus, ryžtingai ir nuo sekliai juos įgyvendinti". Mintimis apie akademinį darbą pasidalino Pramonės ekonomikos fakulteto deka nas V. Grigoras. Pramonės ekonomikos fakultete suda ryti ir, partinei organizacijai vadovaujant, sėkmingai (gy vendinami vieningi studentų komunistinio auklėjimo, stu dentų studijų ir savarankiš ko darbo bei mokslo tiria mojo darbo planai visam mo kymo laikui. Universiteto studentų — jaunųjų komunistų vardu kalbėjo Teisės fakulteto V k. studentė R. Rakauskaitė. Universiteto partinės orga nizacijos darbą apžvelgė Lie tuvos KP CK Mokslo ir mo kymo įstaigų skyriaus ve dėjas V. Baltrūnas.
V ataskaitinė - rinkiminė partinė konferencija vėl draugėn subūrė didelį Universiteto komunistų ir svečių būrį. Prezidiume — Lietuvos KP CK Biuro narys, Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius V. Sakalauskas, Lietuvos KP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedejas V. Baltrūnas, Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo
kurios parengiamojo, vakarinio ir neakivaizdinio mokymo skyrių problemos. Apie jaunimo karinį-patriotinį auklėjimą kalbėjo Karinės katedros partinės organizacijos sekretorius C. Gabedankas. Jis pasidžiaugė, kad pagerėjo karinės patriotinės propagandos lygis ir efektyvumas. Tai rodo ne tik išaugęs paskaitų ir praneši-
nio komunizmo, politinės ekonomijos studijavimas. Į šiuos susirinkimus kviečiami tų disciplinų dėstytojai, atitinkamų katedrų vedėjai, studentai. Studentija gyvai domisi mūsų šalies vidaus ir užsienio politika, įvykiais pasauIyje, siekia išsiaiškinti daug opių klausimų. Komunistų pareiga — padėti rasti tei-
vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, Lietuvos KP Vil niaus m. Lenino raj. komite to atsakinga darbuotoja E. Pečiulienė, Universiteto pro rektoriai profesoriai A. Bikelis, J. Grigonis, B. Sudavičius, partinio komiteto sek retorius doc. V. Gobis, pava duotojai profesorė V. Kašauskienė, J. Bagdonas, komjau nimo, profsąjungos komitetų atstovai, profesoriai, dėsty tojai. Ataskaitinį pranešimą pa darė Universiteto partinip komiteto sekretorius doc. V. Gobis (tekstą sutrumpintai spausdiname 2, 3 psl.). Pranešimo svarstyme pir masis kalbėjo GF docentas, Universiteto partinio komite to administracijos veiklos kontrolės komisijos pirminin kas R. Gailius. Minėta komi sija dirba nuo 1981 rugsėjo mėn. Jos veiklos tikslas — palaikyti ir stiprinti darbo atmosferą kolektyvuose, ša linti pasitaikančius trūkumus, stiprinti kiekvieno atsakomy bę už jam skirtą darbų ba rą, skatinti visų darbuotojų kūrybinį aktyvumą. Doc. R. Gailius pažymėjo, kad komi sija siekė, jog fakultetų par tinių organizacijų darbe dau giau dėmesio būtų skiriama mokymo proceso problemoms. Tuo tikslu buvo domėtasi mokymo proceso organizavi mu Matematikos, Ekonomi nės kibernetikos ir finansų, Filologijos, Chemijos. Gam tos ir kituose fakultetuose bei Universiteto parengia majame skyriuje. Pranešime nagrinėtos kai
mų skaičius, bet ir jų koky bė, idėjinis lygis. Diskusijose dalyvavusi Is torijos fakulteto partinės or ganizacijos sekretorė I. Valikonytė konferencijos dalyvių dėmesį atkreipė j ideologinio darbo svarbą. Kaip žinia, idėjiniame politiniame stu dentijos auklėjime ypač svarbios yra visuomeninių mokslų studijos. Deja, šių disciplinų studijavimo fakul tete rodikliai dažnai atsilie ka nuo bendrų studijų rodik lių. Todėl jau kelinti metai partiniuose susirinkimuose specialiai svarstomas TSKP istorijos, filosofijos, moksli-
sįagus x atsakymus į tuos klausimus. Tam reikia fakul teto dėtytojams reguliariai gauti platesnę ir išsamesnę informaciją vidaus ir tarp tautinės padėties klausimais, —- o to mums dar trūksta. Drg. I. Valikonytė, kalbė dama apie karinio parengimo studijas, pabrėžė, kad fakul teto partinė, komjaunimo or ganizacijos, dėstytojai, ku ratoriai turi padėti formuoti atitinkamą studentų požiūrį Į užsiėmimų svarbą, tačiau ir Karinės katedros dėstytojai Vido NAUJIKO nuotrau turėtų labiau rūpintis kari nio rengimo autoriteto kėli kose — konferencijos dar mu, studentų drausmės ug- bas.
Siame NUMERYJE: SUSUMUOTI UNIVERSITETO KOMUNISTŲ DARBŲ REZULTATAI XXX SĄJUNGINĖJE PARODOJE
XXX GIMTINĖS
SPALVOS}
Kaina 2 kap.
Universiteto partijos komitetas ANTANAS APYNYS — Matematikos fakulteto docentas, Centrinės liaudies kontrolės grupės pir mininkas JONAS BAGDONAS — Matematikos fakulteto asistentas, Universiteto partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas ROMUALDAS-BENEDIKTAS BARTASKA — Eko nominės kibernetikos Ir finansų fakulteto prode-
BIRUTĖ BUTKEVIČIENĖ — Mokslinės bibliote kos direktoriaus pavaduotoja RIMANTAS-PRANAS GAILIUS — Gamtos fakul teto docentas LAIMONTAS GASlONAS — Universiteto dar buotojų profsąjungos komiteto pirmininkas VLADAS GOBIS — TSKP Istorijos katedros do centas, Universiteto partinio komiteto sekretorius SIGITAS JEGELEVICIUS — Istorijos fakulteto prodekanas, docentas GEMA JURKONAITĖ — Filosofijos katedros dėstytoja JUSTINAS KAROSAS — Filosofijos katedros do centas VANDA KASAUSKIENĖ — TSKP Istorijos kated ros profesorė BRONISLOVAS KISIELIUS — Medicinos fakulte to katedros vedėjas, docentas JONAS KUBILIUS — Universiteto rektorius ALGIRDAS KUMŽA — Universiteto komjauni mo komiteto sekretorius NINA RAGUOTIENĖ — Chemijos fakulteto do centė JUOZAS-VIDMANTAS VAITKUS — Fizikos fa kulteto katedros vedėjas, profesorius ALGIRDAS VALKIŪNAS — Karinės katedros viršininkas
Istorikų kolokviumas Universiteto TSKP isto rijos katedra palaiko mokslinius ryšius su Greifsvaldo universiteto marksizmo - leninizmo sekcija. TSKP istorijos katedros profesoriai bei docentai dalyvauja greifsvaldiečių organizuoja mose konferencijose, skai to paskaitas, o mūsų ko legos dažni svečiai Vil niuje. Vykdant abiejų uni versitetų sudarytą bend radarbiavimo sutarti, šių metų spalio 27 d. TSKP istorijos katedroje jvyko kolokviumas, kuriame da lyvavo profesorius, eko nomikos mokslų dakta ras R. Rebergas ir profe sorius, istorijos mokslų daktaras H. Viderhoftas, keturi VISI, Universiteto profesoriai ir dėstytojai, po vieną Vilniaus peda goginio instituto ir Šiau lių K. Preikšo pedagogi nio instituto Klaipėdos filialo mokslininkų istori kų. Iš viso buvo perskai tyta 12 pranešimų, kurie apėmė bendrą temą „Darbininkų klasės para
ma vystant žemės ūkj iš sivysčiusio socializmo są lygomis". Pranešimų me džiaga bus išleista atskiru leidiniu: Greifsvaldo universiteto marksizmoleninizmo sekcija — vo kiečiu kalba, Vilniaus universiteto TSKP istori jos katedra — lietuvių kalba. Leidinys turėtų pa sirodyti 1985 metais. Po kolokviumo TSKP istorijos katedroje įvyko pasitarimas dėl tolesnio abiejų universitetų visuo meninių katedrų bendra darbiavimo. Siame pasi tarime dalyvavo ne tik TSKP istorijos katedros atsakingi darbuotojai, bet ir mokslinio komunizmo bei mokslinio ateizmo ka tedrų vedėjai. Padaryta išvada, jog būtina išplės ti mokslinį bendradarbia vimą tarp visų visuome ninių mokslų katedrų, paruošti (atitinkamus) pa siūlymus, kurie turėtų atsisDindėti bendroje abie jų universitetų bendra darbiavimo sutartyje 1986—1990 metams. Prof. V. GERMANAS
Tarybini* studente* ■
LAUKIA NAUJI DARBAI
antai; mažas komunistų akty tais, katedromis. Palinkėsi to kuratorė B. Usinienė, Isto vumas susirinkimuose, nepa me jam sėkmės šiame atsa rijos fakultete — vyr. dėsty kankama nutarimų vykdymo kingame darbo bare. tojas B. Daščioras, Filologi kontrolė. Pastebėti trūkumai Siekiant užtikrinti busimų jos fakultete — prof. J. Pikišdėstyti atitinkamame parti jų specialistų profesinio ir čilingis ir kt. Siekiant kon išaiškinti kuratorių GERBIAMI DRAUGAII tus ir širdis, labai svarbu, per pirmąją sesiją net 36% nio komiteto nutarime. Fakul idėjinio-politinio rengimo vie krečiau Praėjęs laikotarpis nuo kad visame mokymo auklėja pernykščių pirmakursių gavo teto partinė organizacija re nybę, politinio aktyvumo ug uždavinius yra parengta „Ku Universiteto pirminės orga majame darbe būtų atsižvelg trejetus iš TSKP istorijos, o agavo j kritiką, šalindama dymą, didelį vaidmenį vaidi ratoriaus atmintinė", be to, na visuomenės mokslų dės kuratorių darbui apibend nizacijos IV konferencijos ta į laikmečio specifiką ir „rekordą" pasiekė III kurso minėtus trūkumus. Buvo domėtasi fakultetų tymo teorinio-idėjinio ir me rinti, matyt, tikslinga bū (1980 m. spalio 31 d.) — tai ypatybes. studentai — 44% Marksisti partinių biurų akademinių ko todinio lygio kėlimas. Neat tų sistemingai Tengti Univer didelio, įtempto darbo viso Universiteto profesorių ir nės-lenininės filosofijos kursą se mūsų šalies gyvenimo sri dėstytojų kolektyvas, įgy išlaikė trejetui. Tai nemalo misijų veikla kontroliuojant sitiktinai TSKP CK birželio siteto kuratorių teorines-praktyse metai, turiningi istorinės- vendindamas partijos ir vy nūs faktai, kurių neturi pa diplominių darbų rašymą fa (1983 m.) plenume, aptariant tines konferencijas. kultetuose. Reikėtų pažymėti, aktualius partijos ideologinio, Karinis patriotinis studentų politinės reikšmės įvykiais, riausybės aukštajai mokyklai miršti fakultetų partiniai politinio darbo auklėjimas Universitete or kurie apsprendė visos res keliamus uždavinius, stengia biurai, komjaunimo organi kad j šį visą mokymo pro masinio darbą klausimus, didelis dėmesys bu ganizuojamas panaudojant to publikos komunistų, tarp jų si perteikti studentams žinias zacijos, atitinkamos katedra*. cesą vainikuojantį žiūrima labai rimtai. Diplomi ir mūsų partinės organizaci aukštu profesiniu ir idėjiniu Universitete ypač daug dė nius darbus rašo geriausi stu vo skirtas visuomenės mok kias auklėjamojo darbo for slų dėstymui aukštosiose mo mas, kaip mokslines konfe jos veiklą. teoriniu lygiu, specialistų ren mesio skiriama I—II kursų dentai. Dažnas diplominis kyklose. Iš kiekvieno visuo rencijas, skirtas pagrindinių TSKP XXVI suvažiavimo gimą derina su svarbiu moks akademiniam gyvenimui. Fa specialisto mūšių Didžiajame Tėvynės nutarimai sužadino didelį linių problemų nagrinėjimu. kultetų partinių biurų aka yra kelerių metų savarankiš menės mokslų respublikos darbininkų, kol Aukštos kvalifikacijos spe deminių komisijų vadovai, ko darbo rezultatų apibend reikalaujama pedagoginiame kare 40-osioms metinėms pa organiškai derinti minėti, ekskursijas į Lietuvos ūkiečių, inteligentijos gamy cialisto, tarybinio inteligento, dirbdami šį darbą, glaudžiai rinimas. Tos katedros, diplo darbe binį ir politinį aktyvumą, įvaldžiusio specialybės žinias bendradarbiauja su komjau- minių darbų vadovai, opo mokslo žinias ir partiškumą, revoliucijos ir dalinio karinės davė naują impulsą socia ir marksistinę-lenininę teori nimo organizacija, kurato- nentai, kuriems tikrai rūpi jų pilietinį aistringumą ir pro šlovės vietas, susitikimai su listiniam lenktyniavimui, nau ją, mokančio dirbti su žmo riais ir dekanatais. Daug dė pačių mokslinis prestižas bei fesinį meistriškumą, o mok Didžiojo Tėvynės karo vete jiems sumanymams ir patrio nėmis ir siekiančio prasmin mesio skiriama užsiėmimų būsimo specialisto parengi sliniame darbe — dar akty ranais. Sudėtingos šiandieni tinėms iniciatyvoms. Uni gai darbuotis savojo krašto, tvarkaraščiui tobulinti, meto mas, labai griežtai vertina viau tirti aktualias tarybi nės tarptautinės padėties sąly vystymosi gomis komunistai, visi Uni versiteto komunistai kaip šalies labui, parengimas — diniam darbui, paskaitų lan ruošiamus ir ginamus darbus. nės visuomenės Tyrinėdami diplominių darbų problemas, pasiekti, kad vi versiteto darbuotojai, turi ir visos šalies komunistai, pirmutinė visų dėstytojų pa komumui, per semestrą dės visi darbo žmonės, vieningai reiga. Šia linkme nukreiptos, tomai medžiagai išmokti ir ruošimo ir gynimo eigą fa suomenės mokslai tokiu pat laikytis didelio politinio bud kultetuose, susiduriame su mastu kaip ir gamtos mdks- rumo. Partinės organizacijos pritarė svarbiems įvykiams o ateityje dar labiau turi būti kontrolei, ypač iš TSKP partijos ir Tarybų valstybės sutelktos specialybės dalykų istorijos, aukštosios matema nepageidautinais reiškiniais, Iai taptų efektyviu partijos visokeriopai turi stiprinti kagyvenime — TSKP CK 1982 ir visuomenės mokslų katedrų tikos, fizikos, užsienio kal tai: skubotai parašytais, neiš ir visos liaudies pagalbi rinj-patriotinį studentų auk baigtais darbais, laiko stoka ninku sprendžiant praktinius įėjimą, kad kiekvienu momer m. lapkričio ir 1983 m. birže- pastango*. bų ir kitų dalykų. Dažnai savarankiškiems tyrimams, tu būtų pasiruoš^ ginti so pirmųjų kursų studentų vietų trūkumu laboratorijose. ir teorinius uždavinius, ku cialistinę Tėvynę. Didelį dar riuos gyvenimas kelia mūsų mokymasis kai kuriuose fa- Pasitaiko, kad vienas vado visuomenei. bą šiame veiklos bare atlie kultetuoe (pavyzdžiui, Me vas skiriamas vos ne dešim Šiandien kalbant apie ka karinė katedra ir Univer dicinos) nė kiek ne blogesnis, čiai diplomantų. Diplomi ideologinį darbą Universite siteto SDAALR organizacija. palygintas su vyresniaisiais niams darbams vertinti nėra te, tenka bent kelis žodžius Sumaniai ir įtaigiai dirbama kursais. Deja, nemažas skai vieningų kriterijų. Stokoja pasakyti ir apie metodologi Filologijos fakultete. Čia di čius pirmakursių mokosi tik me pedagoginio profilio dar nius seminarus. ,Jų Universi- delį darbą, tobulinant patrio trejetais ir jie dažniausiai bų fakultetuose, kuriuose tete internacionalinį ir doturime trisde- tinį, yra pašalinami iš Universite ruošiami vidurinių mokyklų šimt dabar šešis. Jeigu praėju- rovinį auklėjimą, puoselėjant to už nepažangumą. Moky mokytojai. Dabartiniu metu, šioje tradicijas, ugdant konferencijoje mes kė- naujas mosi rezultatai labai pri kai studentai skirstomi į dar lėmė klausimą apie didelį da- meilę specialybei, fakulte klauso nuo to, kaip mes or bovietes ketvirtame kurse, lyvių skaičių seminaruose, tui ir savajai Alma Mater ganizuojame mokymą ir kaip jau galima priešdiplominę apie tam tikrus organizaci- atlieka fakulteto Muziejaus mokome. Tačiau dalis nesėk praktiką atlikti ir diplominį nius nesklandumus, tai taryba, Reikia ypač pabrėšmių pereina net aukštosios darbą paruošti busimojo dar šiandieną visi šie klausimai ti didelį šios tarybos darbą mokyklos sienas. Pastaruoju bo tematika. Šį gamybos ir iš esmės yra išspręsti. Pro skleidžiant kovų ir darbo ve metu vis labiau ryškėja mo mokymo suartėjimą privalome blematiškas dalykas šiuo me teranų patirtį, išsaugojant ir kinių žinių vertinimo krite tinkamai išnaudoti. leninines partini tu yra ne organizacinė se turtinant rijų skirtumas vidurinėse minarų veiklos pusė, bet jos gyvenimo tradicijas. Per ataskaitinį laikotarpį mokyklose ir Universitete. turinys. . Svarbus partijos ideolo Statistika byloja ne vidurinių buvo išanalizuotas UniversiTurėdami galvoje šiandie ginio darbo baras yra stu mokyklų naudai. Mokslo ir teto parengiamojo skyriaus ir auklėjamasis ninio mokslo realią situaci dentų ateistinis auklėjimas. visuomenės pažanga neįma mokomasis Per ataskaitinį laikotarpį noma be savikritiško lio plenumų nutarimams. Mes žinių darbas. Parengiamasis sky ją, kuriai kaip žinome, bū Ateistinio auklėjimo uždavi remiame lenininę Komunistų partinis komitetas, mokymo bagažo įvertinimo. Be kita rius atlieka pagrindinę savo dinga mokslo diferencija- nys aukštojoje’ mokykloje — partijos ir Tarybų valstybės komisija domėjosi komjau ko, mažėja konkursai Į kai funkciją — ruošia studijoms cija bei jo integracija, mes padėti formuoti asmenybės įsitikinimus, vidaus ir užsienio politiką, nimo komiteto mokymo-auk-■ kurias „nepopuliarias" spe- Universitete pažangų darbo manome, kad metodologiniai komunistinius kurią siekiama visapusiškai lėjimo komisijos veikla to• cialybes. Fakultetų partiniams jaunimą bei demobilizuotus seminarai, jeigu jie apgal socialinį ir patriotinį akty tobulinti brandų socializmą, bulinant bei koordinuojant: biurams reikėtų aktyviau Tarybinės Armijos karius. votai ir ne formaliai prave vumą, mokslinę materialistinę nuosekliai ir nenukrypstamai akademinį darbą grupėse, tik■ domėtis specialybių propaga Klausytojus vienija ir jų dami, gali pasitarnauti įvai pasaulėžiūrą, padėti įveikt: indiferentizm kovoti už taiką. rino, kaip įgyvendinami par vimu vidurinėse mokyklose, visuomeninei veiklai vadovau rių sričių moklo darbuotojų pasitaikantį ateizmo atžvilgiu, ugdyti so ja komjaunimo organizacija. bendram teoriniam, metodolo Pastaruoju metu Europoje tinio komiteto nutarimai. siekti, kad fakultetai glau ir pasaulyje labai susikomp Studentų akademinio gy džiau bendradarbiautų su vi Skyriuje dėsto aukštos kva giniam išprusimui. Supranta cialistinius įsitikinimus, prin mokyklų kolekty lifikacijos dėstytojai. Būsi ma, keliant seminarams ši cipingumą, marksistinį požiū likavo tarptautinė padėtis. venimo reikalai — tai kom durinių Kaip nurodė savo pranešime jaunimo komiteto, jo moky- vais. Partinei organizacijai miems studentams sudarytos tokį uždavinį, negalima pa rį į religiją. Kitas svarbus TSKP CK Generalinis Sekre mo-auklėjimo komisijos svar turi rūpėti būsimas studentų sąlygos mokytis, organizuoja miršti ir jų švietėjiškos mokslinio ateistinio auklėji torius, TSRS Aukščiausiosios biausias rūpestis. Tačiau rei kontingentas ir jo suforma mas jų laisvalaikis. Visi pa funkcijos. Bet juk ir švietė- mo uždavinys aukštojoje mo ateizmo geidaujantys aprūpinami ben i iškurnąs, jeigu tik jis sai kykloje — rengti Tarybos Prezidiumo Pirmi kia pasakyti, kad komjauni vimas. Iš organizacinio kingas ir kryptingas, savaip propagandistus, ugdyti ateisti Svarstant savarankišką stu drabučiu. ninkas draugas J. Andropo mo grupių akademinis akty nio darbo įgūdžius, be ku vas, JAV administracijos vumas, komjaunuoliška ini dentų darbo organizavimą, darbo trūkumų reikėtų pažy plečia mūsų Intelektą. rių busimasis specialistas mėti tai, kad parengiamaja Vadinasi, organizuojant vykdomas tarptautiniuose rei ciatyva ir principingumas ne visada iškyla įvairių pro negalės išsiversti dirbdama' seminarus, metodologinius me skyriuje dirba nemažas faktinis kaluose militaristinis kursas visada toks, koks turėtų būti. blemų, kaip antai: bet kokį darbą. Studentų kelia didelę grėsmę taikai. Ne paslaptis, kad kai kurių studentų laiko biudžetas, au skaičius valandininkų ne Uni svarbiausia būtų siekti, kad ateistinį darbą Universitete skaityklų- versiteto darbuotojų, Ir todėl juose tuos ar kitus klausimus, Branduolinio konflikto pavo specialybių kursuose pasitai ditorijų fondas, koordinuoja prie partinio ko jus ypač pavojingas dabarti ko blogai besimokančių, „sun bibliotekų darbas, savaran katedroms sunkoka kontro tas ar kitas problemas svars miteto veikianti taryba, niu metu, kai praktiškai ren kių" grupių. Dažnai tokiuose kiško darbo sąlygos bend liuoti jų darbą. Vis dar pasi tytų ne tik referentas, bet analogiškos tarybos funkcio tarp visi seminaro dalyviai. Taigi formuojantis rabučiuose. Ne mažiau svarbu gendame glaudesnių giamasi dislokuoti kai kurių kolektyvuose fakultetuose. Jų ir biurų, reikėtų stengtis, kad vienos nuoja Europos šalių teritorijose darbo ir visuomeninės veiklos studento suinteresuotumas sa fakultetų partinių partinių biurų uždavinys pa bendrateorinės problemos su komjaunimo organizacijų ry varankišku darbu, jo rezul atmosferai tam tikrą įtaką da naujas Amerikos branduolines siekti, kad studentų ateisti ro nepažangūs " moksle, ne tatais. Mes privalome suda šių su parengiamuoju skyriu jungti metodologiniai semi nis auklėjimas raketas. būtų siste narai taptų savotiška teori Tarybiniai žmonės • didžiai drausmingi studentai. Daž- ryti palankiausias sąlygas stu mi, jo klausytojais. diskusijos, mokslinio mingas, nuoseklus, kad efek Nemažas skaičius respubli nės dirbti nerimauja dėl to. Mes neno niausiai tai nepripratintl prie dentui savarankiškai laboratorijose, kos dirbančiųjų įsigyja aukš mąstymo principų visapuslš- tyviai veiktų visos ateistinio jaunuo- auditorijose, rime, kad įvykiai pakryptų sistemingo darbo auklėjimo grandys. tokia linkme, kuri dar la liai, kurie ieško „Lengvo" bibliotekose ir bendrabučiuo tojo mokslo baigimo diplo kesnio įsisavinimo vieta. Per ataskaitini laikotarpi Studentų komunistinio auk biau padidintų įtempimą. Ta gyvenimo Universiteto prie- se. Iš tikrųjų kartais tereikia mą. mokydamiesi neakivaiz Paprastai tokie labai nedaug pastangų, kad diniu būdu arba lankydami lėjimo baruose reikšmingą rektoratas, partinė ir kam rybų Sąjunga, kaip pareiškė globstyje. atlieka akademinių jaunimo organizacijos, fakul neišlaiko aukšto- imtų veikti skaitykla bendra vakarini Universiteto skyrių. darbą draugas J. Andropovas, Ir studentai ateityje darys visa, ką galė sios mokyklos reikalavimų butyje, suaktyvėtų SMD būre Tai didelė privilegija, kurią grupių kuratoriai. Šiuo metu tetų dekanatai ir katedros at būtų Tarybų valdžia suteikia dir Universitete dirba 381 kura liko reikšmingą darbą tobu dama. kad būtų apginta tai ir būna priversti su ja at lio veikla, tikslingiau laboratorinių bantiems ir kartu ne mažesnė torius, iš jų 131 yra komu lindami Lenininės įskaitos ir sisveikinti, tačiau iki to mo išnaudojamas ka Žemėje. organizavimą. Čia Įvykę taikos mitingai Uni mento jie padaro ir morali užsiėmimų ir praktinių darbų atsakomybė aukštajai mo nistai ir kandidatai j TSKP VPP versitete parodė, kad mes re nės ir net materialinės žalos laikas. Kap pavyzdį galėtu kyklai, šitokiu būdu ruošian narius, arba 34 %. Pokalbiai dar yra trūkumų ir nesklan specialistus liaudies fakultetuose su kuratoriais, dūmų. Ne visuomet aiškia: miame taikingą mūsų parti visuomenei. Štai čia ir turė mo paminėti Filologijos fa čiai švietimui ir kultūrai, diskusija „Tarybinio studen suprantama ir akcentuojama 1 jos ir valstybės kursą, kuriuo tų pasireikšti grupių kom kulteto partinį biurą, jo aka- ūkiui, siekiama sustabdyti ginklavi jaunuolių principingumas ir deminės komisijos aktyvumą. Ir vis dėlto ši mokymo forma to" laikraštyje parodė, kad Lenininės įskaitos ir VPF daug rimtų problemų, kuratorių darbe labai .aktua reikšmė bendrai studentų ko Patyrinėjus Ekonominės kelia 1 mosi varžybas ir nusigink iniciatyva. Tiems, kurie ne reikia pasiekti, lios šitokios problemos: kura munistinio auklėjimo sistema: 1 luoti. Mūsų liaudies valią nori mokytis reikėtų griežtai kibernetikos ir finansų fakul- Pirmiausia dekanatai, katedros, visi toriaus funkcijų suvokimas, neišnaudojamos visos galimy 1 stiprinti taiką atspindi ir pasakyti: „Gerbiamasis, ne teto partinės organizacijos kad vaidmenį toliau stiprinant dėstytojai giliai suprastų, jog jo asmenybė ir santykis su bės aktyvui mokyti, nepa konkrečios taikios Tarybų trukdyk!" vidaus darbo kontrolę, iš darbas vakariniame ir neaki akademiniu jaunimu, pirmojo kankami komjaunimo organi Atskira problemą Universi Sąjungos iniciatyvos, sutei zacijos ryšiai, organizuojant kiančios galimvbę sąžinin tete kelia, vidutiniokai — ryškėjo, kad fakultete taiko vaizdiniame skyriuose yra kurso studentų adaptacija, visuomeninę politinę prakti kaip ir formalizmo apraiškų šalini Pavyzdžiui, ma nemaža efektyvių prie toks pat svarbus, gai susitarti Ženevos dery trejetukininkai. kuratoriaus darbe ir ką, su fakultetų dekanatais, Naujas neaki mas stiprinant vidaus dieniniame. bose. Reikia padaryti visa, studentų pažangumas iš vi monių D3n. Nepaisant sunkumų ir partiniais biurais, katedrų ve vaizdinio ir vakarinio sky darbo kontrolę mokymo pro suomeninių mokslų dalykų kad ši galimybė taptų realy diskutuotinų dalykų, visuose dėjais, visuomenės mokslų riaus prorektorius docentas visada keletu procentų aukš cese. Partinė organizacija be. administraciją i. Žiberskis yra patyręs orga fakultetuose yra daug sąži katedrų dėstytojais, akademi Draugai! Šiandieną, kai vy tesnis už bendrą pažangumą. kontroliuoja gerai dirbančių ku niu. grupių kuratoriais. Tobu ksta per visą pokario lai Pastaruoju metu šis rodiklis bei katedrų vedėjus, parti nizatorius, užsimojęs daug ningai ratorių. Tai —• vyr. dėsty linant VPP atestacijos for “ 'i šios mokymo sis niam biurui rūpi dėstytojų nuveikti svyruota maždaug apie 98,5% kotarpi neregėto intensyvu tojas J. Ambrasas Matema mas, įvertinant jų atliekamą temos labui, glaudžiai bend moralinė-idėiinė pozicija, da mo ir aštrumo kova tarp Pasigilinę j egzaminų žinia žinojimas. rengiamų radarbiauja su Universiteto tikos fakultete, docentai — visuomenini darbą, svarbu dviejų visiškai priešingų pa raščius išvystame nebe tokį lyko tiems duoti tokias užduotis, saulėžiūrų, tarp dviejų politi džiugų vaizdą — vos ne tre specialistų žinios ir idėjinis partiniu komitetu, visuome V. Valiukėnas, G. Misiūnas, kurių įgyvendinimas užtik A. Žurauskienė — Fizikos fa ninėmis organizacijomis bei brandumas. Antra vertus, čdalio studentų žinios iš vi nių kursų — socializmo ir administraci kultete, docentė E. Cižiūnaitė rintų viso auklėjimo komP' imperializmo, kova už mili suomeniniu mokslu vertina partinio biuro veikloje buvo Universiteto Nukelta Į 3 psl. niais padaliniais — fakulte- -• chemikė. Gamtos fakultejardų žmonių planetoje pro- mos trejetuku. Pavyzdžiui, išryškinta nesklandumų, kaip
3 Tarybinis studentas
LAUKIA NAUJI DARBAI Atkelta iš 2 psl. tikslines ir svarbiausiųjų mok nimo susirinkimuose. Kelia leksiškumą, skatintų studentą slinių-techninių problemų susirūpinimą ir tai, kad kom gilinti dalykines žinias ir sprendimo programas; kitus jaunuoliai neretai nusižengia įstatams, dorovės norą dirbti organizacinį ir darbus koordinuoja TSRS MA, VLKJS ideologinį darbą, ugdyti jų TSRS MMA, Lietuvos TSR normų reikalavimams. Ne vie aktyvią pilietinę poziciją. MA ir kitos organizacijos nas dėl to pašalintas iš komjaunimo. Būtina pasiekti, kad Lenini bei žinybos. Pagrindinė visų Univer Šiais metais laukiamas Uni nės (skaitos ir VPP organi zavimas nebūtų traktuojamas versiteto mokslinio tyrimo siteto dėstytojų komunistų kaip atskiras nuo mokymo, darbų rezultatų ekonominis pareiga padėti komjaunimui tobulinti ir efektyvinti visą auklėjimo proceso atsijęs rei efektas apie 7 mln. rb. kėjas, perduotas vien kom Šiuo metu Universitetas su organizacinį auklėjamąjį dar jaunimo organizacijai. daręs 66 kūrybinio bendra bą su jaunimu. Per ataskaitinį laikotarpį Vilniaus universiteto didelis darbiavimo sutartis su moks mokslinis potencialas. Dabar linėmis gamybinėmis įstaigo partinis komitetas nuolat do tiniu metu dirba 1636 dės mis bei organizacijomis. Šiais mėjosi Universiteto profsą tytojai ir moksliniai darbuo metais įsteigtas pirmasis mo jungos organizacijų darbu. tojai. (1980 m. pabaigoje kymo—mokslo—gamybos su Praėjusioje ataskaitinėje-rindirbo 1455). Iš jų moksli sivienijimas su Kauno radi kiminėje konferencijoje bu nius vardus ir laipsnius turi jo matavimo prietaisų moks vo nurodyta, kad profsąjun 54,2% (1980 m. — 55%). linio tyrimo institutu, kurio gos turi toliau tobulinti so Dėstytojų tarpe tas rodiklis tikslas tobulinti specialistų cialistinį lenktyniavimą, veiks su darbo yra dar aukštesnis ir siekia ruošimą, jų kvalifikacijos kė mingiau kovoti beveik 63% (1980 m. buvo limą, toliau vystyti moks- drausmės pažeidėjais, kont tap pat 63%). Tuo tarpu res lą ir stiprinti jo ryšį su ga- roliuoti darbo apsaugos ir saugumo technikos taisyklių publikos aukštųjų mokyklų myba. vidurkis atitinkamai yra Reikia pasidžiaugti, kad laikymąsi, rūpintis darbuotojų 46,4% ir 53,6%. Universiteto mokslininkų dar- ir studentų kultūriniu auklė Per ataskaitinį laikotarpį bai susilaukia plataus pri- jimu, jų sveikatos sąlygų, Universitete padaugėjo pro pažinimo. Neseniai pereina sporto ir poilsio organizafesorių ir mokslo daktarų, masis Sąjunginės išradėjų ir vimu. Reikia pripažinti, kad dir1980 m. jų buvo 90, o da racionalizatorių draugijos bartiniu metu yra 110 (dar Lietuvos respublikinės tarybos bama buvo visomis šiomis devyniems, apgynusiems dak prizas „Eureka — 81—85" kryptimis. Darbuotojų profsą taro disertacijas, jos nėra paskirtas efektyviausiam 1982 jungos organizacija tobulino patvirtintos). Visose respub metų išradimui „Elektrai lai socialistinį lenktyniavimą, kei likos aukštosiose mokyklose džių dangų gavyba", kurio tė jo kriterijus, rezultatų su iš viso dirba 317 profesorių, autoriai Pramonės ekonomikos sumavimo metodiką, tačiau mokslo daktarai. Tačiau pro fakulteto darbuotojai M. taisytinų vietų liko iki šiol. tikrai užsitęsė fesoriai ir mokslų daktarai Baranauskas, A. Žebrauskas Pavyzdžiui, naujų socialistinio lenktynia Universiteto fakultetuose yra ir kt. pasiskirstę labai nevienodai. Šiuo metu vykstančioje Lie vimo nuostatų paruošimas. Realiai pagerėjo darbo apMedicinos ir Gydytojų tobu tuvos TSR aukštojo ir spe linimosi fakultetuose 40, Gam cialiojo vidurinio mokslo saugos būklė Universitete, tos — 17, Filologijos — 11, ministerijos ir Išradėjų ir ra nors dar negalima konstatuoFizikos —• 8. Labai mažai jų cionalizatorių draugijos Lie ti, kad šis klausimas išdarbo yra visuose trijuose ekono tuvos respublikinės tarybos spręstas, Pavyzdžiui, gerinimo mikos fakultetuose — 4 (1980 parodoje „Aukštųjų mokyklų apsaugos sąlygų m .buvo tiek pat), Chemijos išradimai — liaudies ūkiui" kompleksinis planas aiškiai 3, Teisės — 3 (1980 ekponuojama 20 Universiteto neatlieka savo paskirties, liko m. buvo 2). Per praėjusius darbuotojų išradimų. Abso neįgyvendintas. Esantys trū trejus ataskaitinius metus dak liuti pirmoji vieta paskirta kumai, konkrečiai nurodyti taro disertacijų gynimas Uni Chemijos, antroji — Gamtos, fakultetams, iki šiol dar Iki versitete vyko neblogai. Vi trečioji — Fizikos fakultetų galo nepašalinti. Aktualus darbo drausmės, darbo (stadutiniškai kiekvienais me- mokslininkams. laikymasis. Ypač tai tais buvo apginta po 5—6 Nors paskutiniais metais tymų disertacijas, o 1983 m. jau padidėjo Universiteto moks liečia katedrų, fakultetų ir apgintos 8 ir dar trys bus lininkų dalyvavimas komp- kitų padalinių organizacijas ginamos. leksinėse-tikslinėse progra ir joms vadovaujančius profKita svarbi problema — tai mose. tačiau dar daugiau biurus. Platūs ir įvairūs studentų profesorių ir mokslo daktarų kaip pusė jų neįsijungė Į šių rinkimas katedrų vedėjais. programų vykdymą. Įgyven profsąjungos darbo barai. 18Dabartiniu metu Universitete dinant partijos ir vyriausy ofe bendrabučių gyvena 4168 yra 98 katedros (be Kauno bės keliamus mokslui už studentai. Jau vien šie skai vakarinio fakulteto), kurioms davinius būtina, kad fakul čiai rodo, kad studentų prof vadovauja tik 47 profesoriai, tetų partinės organizacijos, sąjungai yra plati veiklos dir mokslo daktarai (1980 m. 96 dekanatai, katedros ateityje va organizuojant laisvalaikį, katedroms vadovavo 46 pagrindinį dėmėsi skirtų to sudarant sąlygas ruošti ir dalyvauti įdomiuose vakaruo profesoriai, mokslo daktarai). kiu programų vykdymui. Taigi per praėjusius ataskai Reikšminga vietą Universi se, parodose, kitokiuose kul tinius metus padėtis nepage teto gyvenime užima kom tūriniuose renginiuose, aprū rėjo. Tačiau atskiruose fakul jaunimo organizacijos veik pinant patalpas vaizdine agi tetuose padėtis nevienoda. la, kurios gretose yra dau tacija, gerinant mokymosi Pavyzdžiui, Gamtos fak. vi giau kaip 10 tūkstančių kom sąlygas bendrabučiuose. Paskutiniais metais pagerė soms aštuonioms katedroms jaunuolių: studentų, dėstyto vadovauja profesoriai, Fizi jų. darbuotojų. Tai didžiausia jo studentų poilsio, sveikakos ir Gydytojų tobulinimosi pirminė komjaunimo orga itnoumo ir gydymosi sąlygos. Beveik 4000 studentų gali fakultetuose iš 6—4, Medici nizacija Vilniaus mieste. nos — iš 16—12. Pramonės Partinis komitetas komjau naudotis įvairių poilsio ir visada pvdvmo ištaigų paslaugo ekonomikos ir Prekybos fa nimo organizacijai kultetuose nei vienai katedrai skyrė didelį dėmesį. Ne mis. gerinamas visuomeninis nevadovauja profesoriai, Fi kartą partinio komiteto posė maitinimas. rūpinamasi stu nagrinėtos įvairios dentų estetiniu auklėjimu, lologijos iš 13 tik 3, Teisės džiuose iš 6 — 1, Matematikos iš 6 komjaunimo darbo sritys, meno kolektyvais ir 1.1. Aiš ataskaitos, In ku. ne visur reikalai geri: — 2, Chemijos — 5 — 2, išklausytos Istorijos — 8 — 4 ir t. t. formacijos apie studentų bū-, mūsų negali patenkinti ne Įgyvendindami partijos ir rių organizavimą, komjauni atsakingas dalies studentų po patal vyriausybės nutarimus, VU mo aktyvo kadrų parinkimą žiūris i Universiteto pasyvumas geriausi pas. inventorių, darbuotojai pasiekė neblogų ir uodvmą. Patys priimami Į saviveiklos, sporto ir kitose rezultatų. Pirmiausia buvo komiaunuoliai siekiama kuo efektyviau pa TSKP. Šiuo metu daugiau kaip sritvse. Ir vargu ar galima naudoti mokslini-techninį po 60 TSKP narių tiesiogiai da tikėtis, kad padėtis pasikeis tencialą kompleksiniams mo lyvauja komjaunuoliškoje be fakultetu partinių orga Tai reiškia, kad nizacijų didesnio dėmesio ir kslo ir mokslo - tiriamie- veikloje, siems uždaviniams spręsti maždaug kas 12 Universiteto Dagąlbos. Pažymėtina ir tai, bei gautiems rezulta- komunistas arba beveik visi kad studentų profsąjungos tams jdiegti. Tuo tikslu jauni komunistai atlieka sa aktvve dar mažai komunistų. 1983 m. Universitete buvo or vo partine pareiga dirbti Ju asmeninis indėlis svarus, ganizuotos 22 mokslinio tyri su komjaunimu. Jų veikla tač-au varpu ar pakankamas. mo laboratorijos. Be to, buvo —• partinio vadovavimo kom- Todėl fakultetų partinės or ganizacijos daugiau savo įkurtas mokslinis lazerių ty jaunimui sudėtinė dalis. Svarbiu uždaviniu komjau nariu turėtų nukreipti dirbti rimo centras. laikyti rimto studentu profsąjungos ren 1983 m. buvo vykdomi 432 nimas turi mokslinio tyrimo darbai, iš studentų požiūrio i studijas kamuose organuose. Stiprūs partinės organizacijų 232 biudžetiniai ir 200 formavimą. Čia trūkumų yra: praleidinėjamos paskaitos, i OT rvšiai su liaudies kontroūkiskaitinių. 40 darbų vykdoma pagal didelę studentų dalį, kaip lės ornpėmis. Universitete valstybinį ekonominio ir minėjome anksčiau sudaro vrai 15 liaud’es kontrolės grusocialinio išvystymo planą bei trejetukininkai, nemažas sko P:ul ir 1 uostas, kurie funlininkų skaičius. Tačiau pia 146 kontrolierius. Tarp vyriausybinius nutarimus; 12 darbų — pagal 6 Sąjun dar neretai toks apsileidę^ M! -— 58 TSKP nariai. Iš 27 gines TSRS mokslo ir Techni studentas griežtai svarstomas Centrinės liaudies kontrolės kos komiteto patvirtintas akademinės grupės komjau- grupės narni 11 komunistų.
Visi fakultetų liaudies kontro lės grupių pirmininkai yra TSKP nariai. Pagrindinės veiklos kryptys — mokslinės, mokymo ir ūkinės veiklos kontrolė. Tikrinta mokslinių tyrimų Universitete sąlygos ir efektyvumas, mokslinio, personalo kvalifikacijos kėli mas, vaizdinlų-mokymo prie monių rengimas ir panaudo jimas, studentų praktikos or ganizavimas, egzaminavimo taisyklių laikymasis ir kt. Daugelis patikrinimų atskleidė didesnių ar mažesnių trū kumų, j kuriuos liaudies kont rolės organai reagavo pagal savo galimybes. Bet atskiri klausimai, pavyzdžiui, fa kultetų patalpų paruošimas žiemai, buvo sprendžiami taip sunkiai, kad prieš metus buvo specialiai svarstytas klausimas partinio komiteto posėdyje. Nežiūrint to, iki šiol ūkiniai padaliniai suge bėjo pašalinti tik nedidelę dalį trūkumų. Vadinasi, ne iki galo panaudota partkomo įtaka, nepakankamai parem ta liaudies kontrolės veikla. Neblogų rezultatų yra pasiekusi didžiausia mieste, turinti per 11 tūkstančių, na rių Universiteto SDAALR organizacija. Jau 7 metai ji Vilniaus aukštųjų mokyklų tarpe pripažįstama geriausia, Nors toks rezultatas — toli gražu ne visų fakultetų indėlis. Greta aktyvių fakultetinių organizacijų filologi jos (komiteto pirmininkas R. Remeika), prekybos (V. Šipaila), gamtos (A. Smilgevi čius), chemijos (A .Žilins kas), yra ir atsiliekančių. Ne kaip dirba fizikos, tei sės, medicinos fakultetų or ganizacijos. Dar ne visi dėstytojai ir darbuotojai yra SDAALR nariai. Taigi tam tikrų problemų yra Ir čia, kas negali nerūpėti partinei organizacijai. Paliestinas ir sporto, kūno kultūros baras, Nuo mūsų visų aktyvumo jame priklauso daug kas: studentų, dės tytojų, kitų darbuotojų svei kata, energija, darbingumas Jau praėjo dveji metai, kai buvo priimtas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nu tarimas ,,Dėl tolesnio kūno
kultūros ir masinio sporto plėtojimo". Universiteto pla nai, sudaryti nutarimo pa grindu, vykdomi ne visai. Fiziškai lavinasi daugiausia tie studentai, kurie tiesiogiai globojami fizinio auklėjimo katedros. Tuo tarpu dėstyto jų, pagalbinio personalo fizkultūrinis gyvenimas frag mentiškas. epizodiškas, ne įgavęs masiškumo. Ši pastaba, atrodo, tinka ir vyresniųjų kursų studentams. Vadinasi, reikia dar ir dar kartą grįžti prie šios problemos, sutelkiant visų mūsų organizacijų ir institucijų dėmesį ir jėgas. Universiteto pirminės par tinės organizacijos sudėtyje veikia 22 partinės organiza cijos (1980 m. buvo 20). Vie toj Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo katedros įkūrus dvi savarankiškas ka tedras — Filosofijos istorijos ir logikos bei Mokslinio ateizmo, jose buvo sudarytos dvi atskiros partinės organi zacijos. Be to, iš Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto atsiskyrė Politinės ekonomijos katedra ir jo je taip pat buvo sudaryta atskira 'organizacija. Partines grupes turi Filologijos (6), Istorijos (4) ir Matematikos fakultetai (1). Gausiausios yra Medicinos (66), Filolo gijos (62), Fizikos (48), Ma tematikos (47) fakultetų, Karinės katedros (55), ir TSKP istorijos (41) katedrų partinės organizacijos. Įvykusiuose partinių organizacijų ataškaitiniuose-rinkiminiuose susi rinkimuose partiniai biurai buvo išrinkti 18 organizacijų, kuriuose yra 124 komunistai, iš to skaičiaus 29 moterys. Dar pasitaiko, kad partiniai biurai, dekanatai, katedros ne visuomet sėkmingai paren ka jaunus specialistus, atei nančius dirbti į Universitetą bei kandidatus į aspirantūrą. Todėl vis patenka atsitiktinių asmenų, kurie blogai dirba mokslinį darbą, neatsakingai atlieka mokymo-auklėj imo funkcijas, pažeidinėja darbo drausmę, Ar ne čia slypi amoralaus elgesio, svetimo mūsų visuomenei gyvenimo būdo, noro gyventi ne pagal gaunamas pajamas ištakos.
BENDRADARBLAU JA MOKSLININKAI miilIlfBIMffllIlIHIlimiilffllf
Konferencija baigė darbą Spalio 28 d. Universi tete baigė darbą respub likinė mokslinė - metodi nė konferencija tema „Rusų kalbos mokymo metodikos nacionalinėms studentų grupėms aukšto siose mokyklose tobulini mas'*. Konferencijoje, ku rią organizavo LTSR Au kštojo ir specialiojo vi durinio mokslo mlnisteri-
Dar pasitaikantis nepakankarnas partinių biurų, katedrų vedėjų, mokslinių vadovų reiklumas aspirantams sudaro sąlygas, kad kai ku rie iš jų nevykdę mokslinių planų, metai iš metų perą tes tuojami, o pasibaigus aspi rantūros laikui, paliekami Universitete. Tokiems aspi rantams neišugdomi moksli nio ir pedagoginio darbo įgūdžiai, o katedrose for muojasi nereiklumo aplinka. Manome, kad laikas vi siems fakultetams rimtai pa galvoti apie dėstytojų parin kimą ir atestavimą, pedagogi nio personalo konkursas tu rėtų būti dalykinių , idėji nių, moralinių savybių išaiš kinimas ir įvertinimas. Baigiant šią ataskaitą, no rėtųsi atsiškaitančio partinio komiteto vardu padėkoti fa kultetų bei kitų padalinių par tiniams biurams, jų sekre toriams, visam partiniam aktyvui už tas pastangas ir darbą, kuris padėjo toliau ge rinti Universiteto kolektyvo mokymo, komunistinio auklė jimo bei mokslinės veiklos reikalus. Mūsų partinio komiteto, vi partinės organizacijos sos {gyvendinimas, priemonių efektyvumas didele darbo dalimi priklauso nuo santykių su Universiteto administracija. su rektoratu. Partinis komitetas ir rekto ratas siekė bendrų tikslų, rektorato vadovai laikėsi partiųių principų, siekė užtik rinti kūrybiška darbo atmos ferą. kuri didelę itaką turė jo fakultetų partinėms orpanizaciįoms ir dekanatams. Universiteto partinė orga nizacija per ataskaitini laiko tarpi nuolatos jautė Lietuvos KP CK, partijos Vilniaus miesto bei Lenino rajono komitetų dėmėsi bei vadova vimą. Mes esame dėkingi šiems partiniams organams ne tik už duotąja darbo kryp tį Universiteto partiniam ak.tyvui. bet ir už kasdieninę pagalba rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus ir iuos komunistiškai auklėfant. tobulinant partinį organiza cini darbą mūsų organizaci joje.
ta rusų kalbos kaip drau gystės Ir bendradarbiavi mo kalbos tarp TSRS tautų svarba, nagrinėja mi kalbos dėstymo aukš tosiose mokyklose klau simai Ir problemos. Sve čiai Iš kitu respublikų galėjo plačiau susipažinti su Vilniumi, Tarybų Lie tuvos pasiekimais liaudies ūkyje Ir kultūriniame gy venime. „T. S." inf.
Ja bei Vilniaus V. Kap suko universitetas, daly vavo ne tik Lietuvos aukštųjų mokyklų peda gogai, bet ir žinomi mo kslininkai, mokslinių iš taigų bendradarbiai, sve čiai iš Maskvos ir Le ningrado, Tbilisio, Jere vano, Lvovo. Perskaity tuose pranešimuose ir Vido NAUJIKO diskusijose buvo pabrėž- trauka
-
u Ji
'Tarybinis Studentas 4 UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI.
Martynas Počobutas XVII amžiuje Universite tas buvo pavadintas Lietu vos Didžiosios Kunigaikštys tės Vyriausiąja mokykla (Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae). Devyniolika metų (1780— 1799) Vyriausiosios mokyklos rektoriumi buvo Martyibį R&įM nas Počobutas. ak" z a g Martynas Počobutas (1728. A X.3O Slomiankoje (Gardino sr). — 1810.II.7 Daugpilyje) 1738—1745 metais mokėsi Gardino jėzuitų mokykloje. 1751 metais baigė Vilniaus kolegiją, vėliau Prahos Aka demijoje studijavo lotynų Ir graikų kalbas bei matemati ką. Grįžęs į Vilnių, Akade mijoje dėstė lotynų kalbą. Be senųjų (graikų, lotynų) jis mokėjo prancūzų, anglų, lenkų ir lietuvių kalbas (bu vo kilęs iš nusigyvenusios lietuvių bajorų šeimos). Vil niaus universitete jis buvo vienas iš profesorių, gynusių lotynų kalbos pozicijas. Jis ragino A. Sniadeckį dėstyti chemiją lotyniškai, Počobutas gavo matematikos perstatyta ir išplėsta. Joje nes nedera mokslo supapras ir astronomijos profesoriaus buvo stebimos planetos, o tinti, o 1802 m., atsisakyda vietą Vilniaus universitete, ypač kruopščiai tiriamas mas dalyvauti Varšuvos Mo ėmė vadovauti observatori- Merkurijaus judėjimas. Apie kslo bičiulių draugijos dar jai, įkurtai 1753 m. ir iki savo stebėjimus Počobutas be, aiškino, kad tik lotynų tol neturėjusiai kvalifikuotų nuolat pranešinėjo įvai kalba esanti vienintelė mo specialistų. Pradėjus vado rioms mokslo įstaigoms ir kslo platinimo kalba:"... vauti Počobutui, Vyriausio observatorijoms, tuo plačiai lenkų kalba negali būti var joje mokykloje sustiprėja išgarsino Vilniaus observato tojama nei mokslams dėsty Fizikos mokslų kolegija —‘ riją 1771 m. Paryžiaus aka ti, ypač aukštosiose mokyk fizikos, matematikos ir ypač demijos „Memuaruose" jis lose, nei rašyti aukščiausio astronomijos dėstymas. Už paskelbė straipsnių apie kai lygio kūrinius". Įdomu, kad observatorijos koordinačių kuriuos savo astronominius jis tame pačiame atsakyme nustatymą 1765 m. Stanislo stebėjimus. 1773 m. Vilniaus užsiminė ir apie lietuvių kal vas Augustas suteikė M. Po observatorijai pavyko išma bą, gretindamas ją su išny- čobutui karališkojo astrono tuoti kai kurių žvaigždžių graikų, lotynų, mo, o observatorijai — ka padėtį, kurias jos vadovas, kusiomis chaldėjų ir egiptiečių kalbo- rališkosios observatorijos darydamas aliuziją į kara mis. liaus herbą (su veršeliu), vardą. 1761 m. Martynas Počo1768 m. jis išvyko į užsie- pavadino Poniatovskio ver instrumentų. šeliu (Vitellus Poniatovei). užsakyti butas komandiruojamas į už nį sienį studijuoti astronomi Lankėsi Grinvičo ir Paryžiaus Pasaulio mokslas pripažino jos. Du metus praktikavosi observatorijose (užsakytus vilniečių atrastą „Veršelį". Marselyje pas prancūzų ast instrumentus Vilniaus obser 1787 m. M. Počobutui, kaip Rytų astronomui 1770 m.). žymiam ronomą Pezeną. 8 mėnesius vatorija gavo dirbo Avinjono observatori 1769 m. išrinktas Londono (tuo metu jau Londono mo joje. Iš Avinjono Počobutas karališkosios mokslo draugi kslo draugijos nariui ir Pa atvyko į Italiją, kur 1764 jos nariu. 1770—1772 ®. Po ryžiaus Mokslų akademijos m. stebėjo saulės užtemimą. čobutui vadovaujant, Vil- nariui korespondentui) buvo observatorija buvo atsiųsti Paryžiaus observato1764 m. grįžęs į Lietuvą, niaus
K t '
rijos stebėjimų aprašymai. Prie Merkurijaus buvo įrašy ta 4, o vilniečiai per tą patį laiką šią sunkiai priei namą planetą buvo stebėję 60 kartų. M. Počobutas sa vo medžiagą nusiuntė gar siam prancūzų astronomui Ž. Lalandui. Pagal tai jis patikslino planetos orbitos duomenis. Vilniaus observatorijoje ne kartą stebėti Saulės ir Mėnulio užtemipanaudoti mai, duomenys vietovių geografinių koordi načių apskaičiavimams, būti niems numatytai krašto to pografinei nuotraukai. Dar bas buvo jau pradėtas, ir M. Počobutui vadovaujant, buvo nustatytos dvidešimties Lietuvos ir Latvijos vietovių koordinatės. 1805 m. M. Počobutas dar kartą aprašė Merkurijaus bei Cereros stebėjimus, at liktus 1802 m. su astronomu Reška. Apie kai kuriuos Počobuto stebėjimus kalbama Cacho 1802, 1804 ir kt. leidiniuose Correspon(„Monatliche denz"). paskelbė M. Počobutas 1766.11.11 duomenis apie įvykusį Mėnulio užtemimą, parašė ir apie Egipto Denderos Zodiako senumą, įvai rių astronominio turinio pa stabų „Vilniaus kalendoriu je" (lenkų k.) ir kt. Bendradarbiaudamas Edukacine komisija, M. kaip čobutas pasižymėjo administratorius, veiklus 1807 m. atsisakė nuo observatorijos vadovo pareigų ir išvyko į vienuolyną Daugpilyje. ansamblio Universiteto kieme, vadinamam Astronomijos, stovi senoji observatorija. Jos sieną puošia Zodiako žvaigždynų ženklai ir užrašai: Haec domus Uraniae esti Curae procul este profanae! Temnitur hic humilis tellus, hinc itur ad astrai (Čia Uranijos namai! Pasi traukite, žemiškieji rūpesčiail Čia išnyksta žemės kasdienybė, iš čia kylama į žvaigždes!"). O šalia — at minimo lenta Martynui Po čobutui. Jūratė GUTAUSKAITĖ, MaF IV kurso studentė
Sąjunginėje parodoje Spalio 18—20 d. Maskvos universitete Chochlovo var do netiesinės optikos korpu se buvo surengtas koherentlnės ir netiesinės optikos probleminės tarybos išplėsti nis posėdis ir paroda „Laze riai mokslui ir pramonei". Si paroda — tai aukštųjų mokyklų ataskaita įvairių ministerijų, žinybų atstovams ir įrodymas, kad aukštųjų mokyklų moksliniai darbai atitinka šios dienos relkalavimus, pasaulinį technikos lygiMūsų katedra pristatė Į parodą lazerinį diferencinį pikosekundinį spektrofotometrą ir universalų mechaninių mazgų rinkinį optiniams ty rimams. Spektrofotometras, skirtas registruoti nedidelius absorbcijos pokyčius plačio je spektrinėje juostoje: ir žadinimo, ir zondavimo ka nalų spinduliavimo dažnis tolygiai derinamas regimo sios šviesos ir artimame infraraudonajame diapazonuo se. Sis spektrofotometras au tomatizuotas; tai leidžia kaupti Informaciją 5 dažniu.
Mūsų eksponatai pelnė parodos lankytojų gerus at siliepimus. TSRS MA Fizikos-chemljos Institutas pa geidavo iškart įsigyti parodinį spektrofotometrą, kitų orga nizacijų atstovai domėjosi tokio prietaiso gamyba ir norėjo jį užsisakyti. Specia listus domino ne tik visas prietaisas, bet ir atskiri mazgai, jų techninis sprendi mas. Mechaninių mazgų rin kinys sudomino net tuos, kurių pagrindinis darbas yra panašių mazgų kūrimas. Antai, Leningrado tiksliosios mechanikos ir optikos instiluto atstovai prašė mūsą brėžinių. Kalbant apie visą parodą, norėčiau pabrėžti, kad bene didžiausią jos dalį sudarė pikosekundinės technikos sekcija. Tai liudija apie iš augusį mokslo bei pramonės dėmesį šiai unikaliai ir labai subtiliai lazerių taikymo sri čiai. Romas DANIELIUS Astronomijos Ir kvantinės elektronikos katedros vyresnysis mokslinis bendradarbis
G. BURBOS nuotraukoje Baltarusijos TSR MA Fizikos instituto vyr. m. b. V. Zaporožčenka ir to paties Instituto direktoriaus pavaduotojas M. Burakovas klauso R. Da nieliaus aiškinimo.
daktorius A. Laurinčiukas. Jis pasveikino WU dėstytojus ir studentus šventės proga. A. Laurinčiukas, apžvel gė padėtį pasaulyje, pa brėždamas JAV agresyvią politiką. Minėjimo dalyviams dainavo Filologijos fakul teto merginų choras, pa sirodė Universiteto etno grafinis ansamblis „Rati lio". A. ŠILALYTt
Iš žemaičių į prusus
pūtį senas žvejų kaimas, griūna raudoni jo mūrai ir mediniai namai. „Jei laiku Universiteto Teatro sa nesusigriebsime, vaikams jau nebegalėsime parodyti savos lėje įvyko minėjimas, Jei norite per trumpą lai■ šalia esančių kalvų vadina-■ Čia 1868 m. kovo 12 d. gi- Venecijos. .— atsidūsta skirtas Didžiosios Spalio ką apžvelgti žemaičių kraštą,, ma Alka. Kitados čia buvo> mė žymus rašytojas ir filo- ne vienas. socialistinės revoliucijos neabejokite — dviratis ge- alkakalnis — senovės lietu-• sofas Vydūnas. (Vilius Staįsiprašę į žvejų katerį, 66-osioms metinėms. riausias pagalbininkas. vių šventykla. rosta). plaukiame į Nemuno deltoje Universitete svečiavosi Pirmiausia Žemaitijos so Aplankėme Divyčio piliaIš Šilutės senuoju vieške įsikūrusį Uostadvarį. Nedide stinė — Telšiai. Su miesto ir kalnį, šalia esantį ežerą. Tai liu važiuojam link Kuršma lė prieplaukėlė, senas švy LTSR Žurnalistų sąjun regiono istorija galima susi• Padyvičio landšaftinis drausti rių. Pakelėse jau prasideda turys, viena sodyba — štai gos pirmininkas, „Tiesos" pažinti 33 tūkstančius ekspo nis. Grįžtame į Laukuvą, ir polderių sistemos kanalai, ir visas „dvaras“. Senosios laikraščio vyriausiasis renatų talpinančiame, 1927 m. žvyrkeliu pasiekiame Kvė- pylimai. Vienu iš pylimų pa vandens pakėlimo stoties pastatytame kraštotyros mu-• darną. sukę į kairę nuo seno Rin- patalpose įrengtas jaukus Dingusį studento pažymė ziejuje. Lembos kaimelis — kalbi gulių kaimo, pasiekiam Kro pamario krašto melioracijos jimą Nr. 801196, išduotą Patraukiame Varnių link. ninko K. Jauniaus tėviškė. kų lankos ežerą. Tai Nemu muziejus, Apėiūrėję jį ,tuo IF studentei Jūratei RIMEIKelias, tarsi linkėdamas Ties Juros ir Aitros upelių no deltos draustinio ribose pačiu kateriu plaukiam į Ru Dingusį studento pažymė. KAITEI, laikyti negaliojan kurnu, kopia į stačias santaka keliamės į kitą pusę esantis vienintelis Lietuvos snę. Delta pakeri savo ne čiu. vas, staiga sprunka j užpel ir gūdžiais miškais pasiekia jūrinės kilmės ežeras. pakartojamu kraštovaizdžiu: jimą Nr. 821008, išduotą IF Dingusį studento pažymė kėjusias daubeles. Žemesnė me Rubiškių kaimą, dabar Mingės kaimą Lietuvoje neaprėpiamos vandens platy studentei Danguolei STONY j imą Nr. 801'285, išduotą TEI, laikyti negaliojančiu. se vietose išsimėtę nedideli vadinamą Dariškėmis — la dažnas Venecija vadina. bės, žemos salos, gausybė Dingusį studento pažymė PEF studentei Laimai BAmiškeliai, ant kalvelių pūp kūno S. Dariaus tėviškė. Du tokie kaimai Lietuvoje — vandens paukščių. RANSKAITEI, laikyti nega so senais medžiais apaugu Mūsų kelias tarsi pakopo Skirvytėlės ir šis. Vanduo Prie naujojo Rusnės tilto jimą Nr. 811279, išduotą sios sodybos, gluosniais ap mis leidžiasi nuo Žemaičių čia — paprasta kasdienybė. atsisveikiname su upeiviais PEF studentei Laimai ClNCl- liojančiu. Dingusį studento pažymė sodinti vieškeliai sudaro tik aukštumų j Pajūrio žemu Pagrindinė kaimo gatvė — ir, sėdę ant ištikimai tar KA1TEI, lakyti negaliojan jimą Nr. 811604, išduotą Žemaitijai būdingą krašto mas. Kuplias kalvas pakeičia Minijos upė — dalija kaimą naujančių dviračių, judam čiu. studentei Laimutei Dingusį studento pažymė EKFF vaizdį. kaip stalas lygūs laukai. Tan i dvi dalis. Apie penkiolika Skirvytėlės kaimo ieškoti. Greitai ir 209 metrų aukš kių medžių paunksmėje sle namų žvelgia vandenin, prie Pasirodo, jau gana seniai šis jimą Nr. 800238, išduotą VERSECKAITEI, laikyti ne čio Žąsūgalos kalva. piasi medinės trobos, rau- kiekvienos sodybos plačia- kaimas „išnyko", jį ..priglo MaF studentui Ričardui RA« galiojančiu. laikyti ne Už Varnių sunkiai stum donstogiai plytiniai namai. dupnės valtys pririštos. „Pa bė" Žvejų gatvė Rusnės MANAUSKUI dami dviračius klampiais Prie Tenenių aplankėme vasarį, kai potvynis kyla, miestelyje. Dvidešimties žve galiojančiu. Dingusį studento pažymė Prekybos fakulteto žvyrkeliais pasiekiame di maro kapelius, dvarvietę, dažnai per langą į valtis li jų sodybų gatvinio kaimo materialinio aprūpinimo išduotą dingą Medvėgalio piliakal-. kur, pasak vietinių žmonių pam". — pasakoja vietiniai namų langai, kaip ir Mingė- jimą Nr. 801459, ekonomikos ir planavimo nių kompleksą. Čia buvo žy gimęs lenkų generolas Pil gyventojai. Beveik kasmet je, vandenin žiūri. Kaimas EKFF studentei Virginijai specialybės III kurso stu dentą Valdą SIPAILĄ dėl mus gynybinis lietuvių kovų sudskis, vėliau tiek blogo porai savaičių Mingės kai paskelbtas respublikinės rei KAIRYTEI, la'kyti negalio tėvelio Ir senelio mirties jančiu. su kryžiuočiais centras, sto padaręs Lietuvai, šių apy mas pavirsta sala, Nemuno kšmės architektūros pamink nuoširdžiai užjaučia kur vėjusi medinė pilis (sako, linkių miškuose vyko 1863 poplūdžio jūroje. Lietuviš lu. so draugai, kuratorius ir fakulteto studentų visuo kad lietuviai šią pilį vadino m. sukilėlių kovos su caro koji „Venecija" paskelbta Vidas BEZARAS meninės organizacijos. Medinės galvos vardu, nuo kariuomene. Netoli Šilutės etnografiniu - urbanistiniu Laikraščio korektoriai A. to — Medvėgalis). Viena iš užsukom į Jonaičių kaimą. paminklu. Bet irsta po truPabaiga kitame numeryje. Matonis, S. Mickevičius.
SKELBIMAI
Redakctjos adresas: 232000 —MPT, Universitetą g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 011170, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 lankas. Tiražas 4500. Už. Nr. 2995. Spausdino LKP CK leidyklos spaustu vė Tiesos g. 1. «CoBeTcra* CTyfteuTs — opran napmoMa, peK-ropara, KOMneTa AKCM .Imu, npo^moMa opAenoa TpyAoaoro npacuoro snaMeHn h Ąpy»0y napoAoa BnAsnioccKoro ynuneparreTa hm.B. Kancynaca. Ha ahtobckom nsune. PeAanrop R. Baparmnpca*Te.
LV 08968. Iškilioji spauda. 1 spaudos
Redaktorė J. VARAPNICKA1TĖ