Į
Visų šalių proletarai, vienykitės! VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS
scuDencas
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
Nr. 33 (815)
STUDENTIŠKOS VASAROS
AKTYVISTŲ SĄSKRYDIS
127 respublikos vietose šią va sarą plevėsavo studentų darbo ir poilsio stovyklų vėliavos. Beveik 300 jaunuolių dirbo ir poilsiavo užsienyje. Aktyviausi „trečiojo semestro" dalyviai ir organizatoriai trečia dienį buvo susirinkę Vilniuje ap
tarti studentiškos vasaros. Pranešimą apie akademinio jaunimo vasarą padarė LLKJS CK darbo ir poilsio stovyklų šta bo viršininkas A. Vėgėlė. Pasitarime buvo paskelbti sto vyklų konkurso rezultatai, apdo vanoti jo nugalėtojai.
Organizacija turi būti savarankiškesnė ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME
Sį antradienį įvyko Gamtos fakulteto komjauni mo V konferencija. Joje dalyvavo 135 delega tai, t. y. maždaug 74 proc. visų, turėjusių atvykti. Ataskaitą už 1971—72 darbo metus skaitė fakulte to komjaunimo organizacijos sekretorė N. Gulbytė. Pranešime daugiausia kalbėta apie akademinio sek toriaus veiklą, kuriai vadovavo IV kurso geografė St. Cibulskaitė. Šiuo metu fakultete yra 516 studentų. Tokiam ne mažam būriui nelengva pasiekti gerų rezultatų. Ta čiau po žiemos sesijos fakulteto pažangumas siekė 95,4 proc., tai reiškia antrąją vietą tarp visų 11 fa kultetų. O pavasaris štai negailestingas: pažangu mas krito iki 87,4 proc. Išbujojo skolininkų gretos — 41. Beveik pusė jų dar ilgai laukė ateinančio dės tytojo... Kaip aktyviai bedirbo akademinė komisija pažangumo klausimus spręsdama, o 39 studentams teko apleisti Universitetą. Geriausiai pavasario sesi ją išlaikė vyresniųjų kursų studentai: V kurso bio logų II grupė, IV kurso geografai bei biologai ir ki ti. Jeigu būtų fakulteto pirmūnų lenta (jeigu!), joje matytume puikių studentų ir visuomenininkų R. Kaladinskaitės, A. Chvainickaitės, D. Padvaisko, R. Kliminsko ir kitų veidus. Sveikintina tradicija tapo kviesti pirmakursių tė velius. Jie susipažįsta su dukros ar sūnaus mokymo si aplinka, pasikalba su dėstytojais. Tačiau reiktų, kad panašūs susitikimai vyktų ir su vyresniųjų kur sų studentų tėvais. Apie tai gali pagalvoti ir kitų fa kultetų komjaunuoliai. Studentas nepažangus. Ir jis iš karto patenka į de kano rankas. Administracinė bausmė — sunki baus iu. Atsidūręs už Alma Mater vartų, studentas, gal būt, gailisi, pajunta savo klaidas. O kur buvo kom jaunimo organizacija? Ji ir tik ji, iš kurios visi tiek daug kartais laukiame, turi „jausti" kiekvieną kom jaunuolį, auklėti klydusį, o ne tik rekomenduoti iš-
v
* braukimui, nusiplauti rankas ir pasigirti: „Kokie puikūs ryšiai su dekanatu ir profsąjunga!" Panašiai atsitikdavo ir Gamtos fakultete, todėl ateity komjau nimo organizacijai reikės būti savarankiškesnei. Konferencijoje kalbėjo studentai dėstytojai. Įdo mus buvo Draugovės sektoriaus vadovo, V kurso geologo A. Lebiodos pasisakymas. Be padėkos drau govininkams jis pareiškė ir priekaištų. Daugelis stu dentų atsisakinėja nuo šio darbo, motyvuodami tuo, kad neturi pažymėjimų. Dar vienas graudus fakulte to aktyvistų pasyvumo pavyzdys: į susitikimą su ka ro veteranu Tarybinės Armijos dieną atėjo tik... merginos. Dabar draugovėje yra 41 vaikinas. Tai ne mažas kolektyvas, tik jam reikia ryžtingiau, vyriš kiau vadovauti. Beveik visi sektorių vadovai atsiskaitė už savo darbą. Neblogai dirbo SMD. Joje perskaityta apie 140 pranešimų. Daug gerų žodžių šiame darbe gali ma pasakyti apie buvusį draugijos vadovą R. Amb razevičių. Sportiniam darbui vadovavęs V. Arbačiauskas dirbo silpnai. Jis net nesugebėdavo sukomplektuo ti sportinių komandų. Fakulteto profsąjungos pirmi ninkas A. Daulenskis pasakė, kad norinčių sportuo ti daug, tačiau sporto salėse treniruotis negalima, o suderinti šį klausimą su Fizinio auklėjimo katedra yra sunkus dalykas. O jeigu dar kartą pamėginus? .. Svarbiausia ideologinio darbo kryptis — TSRS 50-mečio pažymėjimas. Tačiau iki šiol komjaunimo organizacija apsiribojo tik keleto stendų paruoši mu. Po pasisakymų komjaunimo Universiteto komite to narys M. Bložė apdovanojo aktyviausius fakulte to komjaunuolius. Garbės raštus ir dovanėles gavo M. Ulgis, A. Lebioda, R. Kaladinskaitė, E. Survut ir kiti. C. IŠKAUSKAS
Fizikos fakulteto kvantinės elektronikos laboratorijoje verda darbas. Joje tiriama naujo tipo optinial-kvantlniai generatoriai, netiesiniai reiš kiniai kristaluose ir skysčiuo se. Vyr. inžinierius Mečislovas Ignatavičius ir jaunesnysis mokslinis bendradarbis Vidas Kabelka tiria tolygiai derina mo dažnumo lazerius, spindu liuojančius supertrumpus im pulsus. Tolygiai derinami la zeriai bus panaudojami nestacionarinių procesų spekroskopijoje ir kietų bei skystų kūnų fizinių savybių tyrimui. V. VERBAUS nuotraukoje: M. Ignatavičius ir V. Kabelka darbo metu.
LAIKRAŠTIS
1972 m. lapkričio 24 d.
RAŠO „TS“ SKAITYTOJAI WU Studentų profkomitetas, susitaręs su LTSR Valstybiniu dailės muzie jumi, lapkričio mėnesį su organizavo eilę kolektyvi nių ekskursijų. Visasąjun ginę dailės parodą „Drau gystė" aplankė akademi nės grupės, kurioms va dovauja proforgai: A. Kryžauskas (MF I k. I—II gr.), A. Uziela (FAF I k. ek. inf. II gr.), D. Andriuškevičius (MF V k. 3 gr.), S. Blinkevičius (FF III k. IV gr.) ir kt. Su Paveikslų galerija ir jos požemiu susipažino še šiolika akademinių grupių. Tai I. Kalkytės, D. Skiudulaitės, A. Kviklytės, Z. Uniokaitės ir daugelio kitų proforgų nuopelnas. Lapkričio mėnesį kolek tyviai aplankė įvairias pa rodas 500 Universiteto stu dentų. R. SARKIŪNAS Studentų profkomiteto narys
Pirmadienio vakare dės tytojai ir studentai susiti ko su Jaunimo teatro ak toriumi Rolandu Butkevi čiumi. Jis skaitė V. Majakovskio, S. Jevtušenkos, V. Voznesenskio ir S. Je senino eiles poetų gimtą ja kalba. Ketvirtadienį, spalio 16 dieną Auloje įvyko Jauno jo lektoriaus mokyklos už siėmimas. Paskaitą apie taisyklingą žodžių tarimą skaitė doc. A. Pupkis. G. KADZYTE * * * Gerai dirba Universite to centrinė kino-fotolaboratorija, šiemet susukusi kino filmuką, paruošusi keletą fotografijos parodų. Dabar studentus kviečia net trys foto parodos. Kino-foto laboratorijos dar buotojai V. Verbus ir V. Naujikas regimąją kalba pasakoja apie jaunimo pa triotinį žygį — rudens talką žemdirbiams. A. Sta nevičius ir I. Amšiejutė mus vėl nukelia į darbo ir poilsio stovyklų vasarą. M. JUOZAITIS * * * Žiūrų kaimo etnografinis ansamblis — senas Univer siteto kraštotyrininkų draugas. Šeštadienio susiti kimas su studentais — tre čiasis. Koncerte skambėjo vestuvinės, jumoristinės ir kitos lietuvių liaudies dai nos, poringės. Žiūrovai plojimų negailėjo visiems, tačiau bene didžiausią įspūdį paliko dainininkas P. Zalanskas. Svečiai ramuviečiams padovanojo būgną, pada rytą iš šuns odos, ir palin
kėjo, kad „būgno garsai prie muzikos butų girdimi toli už Vilniaus ribų". B. BRAZAITfi ★ ★ * .. .Ir štai būrelis ramuviečių triukšmingai išsi veržė iš traukinio mažoj stotelėj prie Žeimenos. Čia jau mūsų nepaklaidinsi. Vasarą, ekspedicijos metu, išnaršėm kiekvieną kam pelį. Bet prisiminimams laiko nėra —- mūsų laukia Miežionys. Šįkart ramuviečiai ne tik pasiklausyti at važiavo. Penktadienį (XI. 24, 18 vai. Aktų salė je) įvyks miežioniškių ir Universiteto kraštotyrinin kų draugystės vakaras, ku rį filmuos televizija. Tad bendra daina turi skambė ti darniai. B. KATILEVICIUTE ★ * * Įvykusiame studentų profsąjungos komiteto pre zidiumo posėdyje buvo ap svarstytas Universiteto Tu ristų klubo darbas. Numa tytos priemonės turizmui vystyti: 1973 metais išskir ti 500 rub. turistiniam in ventoriui įsigyti, 400 rub. — jo nuomai, užsakyti tu ristų klubo emblemas. E. DARAŠKEVICIUTB * * ★ Šeštadienį antrakursiai medikai su savo kolegomis ketvirtakursiais suruošė įdomų vakarą — linksmų jų ir išradingųjų klubo su sitikimą. Plojimų banga sutinka žiuri, kurios priekyje žen gia prof. J. Markulis. Dindan! Din-dan! — varpai skelbia lemtingos kovos pradžią. Traukdami links mą dainelę, pasirodo ant rakursiai. Įkandin įžygiuo ja balionėliais ir... plyto mis pasidabinusi komanda. Atspėjote, kas tai? Ogi ketvirtakursiai, žurnalo „Darbas ir poilsis" stropūs platintojai. .. .Tur būt, niekas nėra skaičiavęs per kiek laiko galima suvalgyti riestainį. Nugalėtoju tapęs antrakur sių vadas riestainį sutriauškino lygiai per 6 min. 9 sek. Tie du riestainiai (kaip vėliau prisipažino kuklus žiuri narys) dvi dienas šil dė šonus ant radiato riaus. .. Įnirtingas mūšis eina į pabaigą. Ketvirtakursių gerbėjai iškelia plakatą, ant kurio nupieštas kūdikis ir stambiu šriftu išvedžio ta: „Antrakursius suvystėm!". Oberfuksų sirgaliai taip pat nenusileidžia — j viršų kyla visas miškas plakatų: „Ketvirtakursius į plutą!", „Žiuri pas oku listą!" Vis dėlto laimėjo oberfuksai.
v.
svetikajtE
MOKSLININKO IR PEDAGOGO PATOSAS
SUMUŠTINIAI, nors vėsiau siam kampe laikomi, visai iš varvėjo, arbata nugaravo. Kur ne, — toks karštis! Prie žemės guldo. Vėl merginų rū pestis perniek... Nespėjom nė pagalvoti apie tuos sumuš tinius, kai užgriuvo automa šinos. .. Viena po kitos. Trys, keturios. .. Keturi mažai, ku pini betono skiedinio. Vairuo tojai pypsi, nekantrauja: su stings betonas kėbule — dantim neišgrauši. Įsibridęs kone iki viršaus aulų, bedi kastuvą, sunkiai stumi liulančią masę, skirstai į visus šonus, į visus kampus po lygiai. Raumenys lyg pasunkėję — jauti kiekvieną, ypač nugaros. Vienodai, rit mingai juda. Regis, galėtum taip be perstojo. Jau nebepavargsti. Tik pra kaitas, Ne vienas čia pirmąsyk ir patyrėm, koks jis sūrus! Greit mėnuo, kai mes „Kamažo" — Karnos automobilių gamyklos — statyboje. Skai čius apvalinant, mūsų šimtas, iš jo dvidešimt — merginų. Kauno politechnikos, Šiaulių pedagoginio institutų studen tai ir Šiaulių politechnikumo moksleiviai — vienas būrys. Susiskirstėm į tris brigadas, kiekvienoj po tris grandis.
vininių sunkvežimių, 250.000 dizelinių variklių. „Statyba — penkiuose tūkstančiuose hektarų". „Didžiausia automo bilių gamykla Europoje. .. Sparčioji komjaunimo.. Prisiminiau kadrus iš kino apybraižos: didžiulių savivar čių vairuotojai, iškišę galvas iš kabinų, šūkalioja kits ki tam, neperrėkdami automaši nų ūžesio... O čia — Naberežnyje Cel ny rajono laikraštis „Kamskije zori": „Šiandien tikra šven tė — pradedamos betonuoti pamatų kolonos vienai svar biausių Karnos automobilių gamyklos įmonių — rėmų presavimo gamyklai! Prieš porą mėnesių čia buvo iškel tas pirmas žemių kaušas. Da bar mechanizatoriai perduoda etafetę betonuotojams." Tie betonuotojai — tai ir mes.
Pedagogo, aukštosios mo- ro dienų ji palieka auditoriją kyklos lektoriaus gyvenimasi ir kaip medicinos sesuo daly— visas žodyje. Žodis — po■ vauja Didžiajame Tėvynės kaelgis, žodis — poveikio aplin• re. Kartu su II Baltarusijos kai priemonė, žodis — rūpes■ fronto 3-čios armijos daliniais tis ir džiaugsmas. Suprasti tąi karo keliais ji pražygiuoja žodį, kam ir vardan ko jis: Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiskirtas, kokių minčių ir jaus• ją. Po demobilizacijos 1945 m. mų jis pripildytas, vadinasi,, rugsėjyje ji tęsia studijas Kasuprasti dėstytojo gyvenimoi zanės universitete, kurį baigia su pagyrimu 1948 m. Tais paprasmę ir patosą. Jau daugiau kaip 20 metų, čiais metais įstoja Į aspirantū Vilniaus Universiteto audito rą Maskvos universitete ir pas rijose skamba Rusų literatū įžymų mokslininkų filologijos ros katedros docentės, filolo mokslų daktarą, profesorių, gijos mokslų kandidatės Emi TSRS MA narį korespondentą L. Timofejevą rašo disertaci lijos Kondiurinos balsas. Visada griežtai punktuali, ją. 1951 m. ji atvyksta dirbti susikaupusi, reikli sau ir ki į Vilniaus universitetą, kuria tiems, įeina Emilija Fiodorov- me sėkmingai dirba iki šios na į auditoriją ir pradeda skai dienos. Per šiuos metus ji daug nu tyti paskaitą. Kalba ji negar siai, bet įtikinančiai ir laisvai veikė. Be tarybinės literatūros Visiškai atsisakius nuo išvirši istorijos kurso, ji paruošė ir nio — gesto, mimikos, efekty skaito rusų XX a. literatūros vios pozos ir frazės, — ji tau istoriją, literatūros mokslo piai parenka paprastus ir tiks įvadą, specialius kursus apie kūrybą. lius žodžius, išreikšdama jais Gorkio, Leonovo ir sudėtingas idėjas, ir turtin Reikšmingi jos moksliniai pa gą emocijų gamą. Santūru siekimai. 1955 m. ji apgynė mas, laisvumas, paprastumas kandidato disertaciją. Paskel pajungti tam, kad atskleistų bė eilę straipsnių, nagrinėjan turinį, esmę, tiesą — štai, tur čių socialistinio realizmo, Gor būt, būdingiausi jos lektoriaus kio, A. Tolstojaus, Leonovo PUBLICISTINIAM KONKURSUI stiliaus ypatumai. Toks sti kūrybos problemas, reguliariai lius susijęs su Emilijos Fiodo- dalyvauja mokslinėse konfe AŠ — TSRS PILIETIS rovnos gyvenimo būdu, jos rencijose. Dabartiniu metu ra pasaulio suvokimu ir charak šo daktarinę disertaciją „L. teriu, jos principiniu kuklu Leonovas ir stilių raida rusų Busimoji darbo vieta — mu. „Žema, — dažnai karto tarybinėje literatūroje 3-čia- Dirbam trim pamainom, iš kiekvienos brigados po gran šimto su viršum metrų ilgio ja ji, — išpūsti save moksle, me dešimtmetyje". Emilija Fiodorovna daug dį: dvi betonuoja laikiną ke iškasa, į kurios dugną remia grožėtis ir maivytis prieš klausytojus". Klausyti ir su laiko ir jėgų atiduoda visuo- lią, viena kala skydus rėmų si dešimtys betono kolonų, prasti jos paskaitas nelengva, meniniam darbui, studentijos presavimo gamyklos pamatų surikiuotų dviem eilėm per visą ilgį. Aukštos, masyvios jos reikalauja įtempto dėme komunistiniam auklėjimui. Ji kolonoms. Pirmom dienom nesisekė: — tos kolonos primena pje buvo renkama į partijos Uni sio ir minties darbo. Natūra vientisa, bekompro- versiteto komitetą, fakulteto lijo, automašinos slidinėjo ke destalus, ant kurių greit iškils misinė, mokanti sakyti tiesą partinį biurą, buvo rusų kal liuose, klimpo ■— iki mūsų ke vienas didžiulis paminklas — į akis. Emilija Fiodorovna Į bos ir literatūros katedrų part- lio niekaip neįstengė priva rėmų presavimo gamykla. pagalbą pasitelkia literatūros gruporgu, dažnai skaito pas žiuoti. Užtat dabar bandom Kai kurių kolonų dar tik Lenktyniaujam. griaučiai — armatūros nėri herojų, kaip gyvų žmonių, kaitas miesto ir respublikos atsigriebti. autoritetą ne tik paskaitose. Ji mokytojams, vadovauja stu Kiekvienoj pamainos rezulta niai. Po liūčių dabar jie ky tai daro ir partiniuose, ir dentų grupėms. Jos sąžinin tus praneša informacinis lape šo iš vandens. Kol vandenkomjaunimo, ir katedros susi gas darbas ne kartą buvo at lis „Žaibas". Praneša žaibo siurbės jo neišvarys, beto rinkimuose, konsultacijose ir žymėtas Lietuvos TSR Aukš greitumu. „Šiandien, naktį iš nuoti negalima. Mus atvedė į lentpiūvę: pokalbiuose. tojo ir specialiojo vidurinio liepos 22 j 23, pirmųjų gran asmeniniuose Daugeliu atvejų ją supranta mokslo ministerijos Garbės džių vaikinai parodė vyrišku „Štai, vyrai, jums lentos, ir palaiko. Tačiau kartais gali raštais ir rektoriaus jsaky- mo pavyzdį. Mūsų šaunie skarda, įrankiai. Patys susi. vertina, myli, ir siems draugams pasisekė pa kalsit skydus savo kolonoms." išgirsti atsargius žodžius, at muose. Ją Čia, prie busimosios ga seit, objektyvūs sunkumai, ap gerbia studentai ir darbo siekti naują būrio rekordą — myklos, kasryt išsiskiriam. 21 automašina betono." linkybės, išvedžiojimus, kad draugai. Paskui dvidešimt penkios, Romo grandis išlipa, mes va Šiandien, kada šalis, mūsų literatūra tai viena, o proziš žiuojame į savo darbo vietą, švęsti dvidešimt aštuonios... kas gyvenimas kita ir pan . Ta respublika ruošiasi Vidurnaktį pabudom nuo kukliai žymimą „kelias 4a", da Emilija Fiodorovna aistrin TSRS įkūrimo 50-metį ir apgai ginčijasi, kartais — kai žvelgia, kas pergyventa ir pa barbenimo į palapinių brezen „kelias 5a", „15a". Sustojo prie mūsų, dirban kalbama apie netinkamą žmo daryta, plačiai nuskamba vie tą. Vėl lietus. Kažin kaip da gaus elgesį — aštriai ir tvir no žmogaus — mūsų šalies bar Edmundo pamaina? Jie čių, dailus vežimukas — dide tai. Ir pašnekovai neįsižeidžia. tautų sandraugos vienmečio — ten, ant kelio. Niekur nepasi lė apvali vytelių pintinė ant Juk kas gali būti teisingesnio, E. Kondiurinos indėlis į bend slėpsi. Permirko iki paskuti ratų. Žmogus sakosi esąs ana iš to kaimo, iš Azmuškino, o negu priminti apie pareigą? rą darbą. Jeigu vertinti jos nio siūlo... ten, už keleto kilometrų, jo Nuvažiuojam pakeisti. Kas gali būti įtikinamesnio darbą mūsų respublikoje, re Ne, spiriasi: palaukit, šita šienelis džiūstąs. Ir nebežino, už kvietimą į idealą, už kurio zultatai įtikinami ir džiaugs visas gyvenimas, švarus ir tie mingi. Ji išmokė ir išauklėjo savivartė dar mums priklau kaip dabar tenai nuvažiuoti: sus Emilijos Kondiurinos gy apie tūkstantį specialistų, ku so. Rekordas, mat, naujas. Na taip viskas pasikeitę. Šilumi nių trasų vamzdžiai, didžiulės rie neša jos žinias, jos jaus ką gi... venimas. .. iškasos ir kalnai žemių. Su ♦ 1938 m. ji, penkiolikmetė mus ir idealus naujiems tūks Dar namie skaitėm sąjungi rizgusius šunkeliukus užklojo mergaitė, priimama į komjau tančiams žmonių. niuose žurnaluose, pasaltojo betono keliai, drebantys po nimą. 1940 m. baigia vidurinę P. IVINSKIS būrio viršininkė Eugenija inaurojančiais krazais, belamokyklą ir įstoja į Kazanės Rusų literatūros katedros Petrauskaitė: „Per metus ga zais. universiteto Istorijos ir filolo Mašinos moderniausių kondocentas mins 150.000 daugiatonių krogijos fakultetą. Nuo pirmų ka-
Savo rūpesčiais, džiaugs mais, svajonėmis su mumis pasidalino chemijos specialy bės Ik. II g r. studentai, gru pės seniūnas Algis Timinskas, Aldona Sinkevičiūtė, Violeta Tilindytė. Grupėje jų — 25. Kol kas visi patenkinti pasirinkta spe cialybe. — Labai įdomu per įvado į specialybę paskaitas. Daug naujo, įdomaus sužinome, —sako pirmakursiai. — Čia jau ne vidurinė. Viskas žymiai sudėtingiau. Daug savarankiškumo, ko kartais pasigendame mokyklo je. Čia tenka priprasti prie bibliotekų, skaityklų, be kurių apsieiti neįmanoma. Daug sunkumų iškyla ieškant litera tūros. Vis tik sunku priprasti prie viso to. — Laisvalaikio labai maža. — sako pirmakursiai.
Iš tiesų daug laiko atima paskaitos, po to bibliotekos, skaityklos. Neįpratus, kitiems užsiėmimams lieka labai ne daug. Žinoma, labai norint, at siranda valandėlė treniruotei, spektakliui, parodai. — Dauguma mūsų grupės studentų kuo nors užsiiminė ja: vienus patraukė sportas, kitus liaudies dainų ir šokių ansamblis, SMD, — pasakoja grupės seniūnas. Pirmakursiai jau truputį ap siprato Universitete. — Su diplomantais susi draugavome per pirmąjį mo kymosi mėnesį, kai kitų kur sų studentai dirbo kolūkiuose. Be abejo, pirmakursiai la bai norėtų glaudžiau bendrau ti ir su antrakursiais, kurie tikrai daug kuo galėtų su jais pasidalinti. savo grupės kuratoriumi studentai patenkinti. Susitin-
♦
Prie kadrų skyriaus — vai kinai iš Uralo ir Kaukazo, nuo Kaspijos ir Baltijos. Dar būreliais, glaudžiasi prie sa viškių, alma savo šnekom — nesuprasi. Bet tuoj pat būre liai ima maišytis, tirpti, ir po poros dienų kiekvienas „Kamazą" jau vadina savo statyba, Celnus — savo miestu. O kaipgi: „Kamazo" statytojų amžiaus vidurkis — 23 me tai! Statybos širdis Naberežnyje Celny — jaunų miestas! Juo smagiau mums, studen-
MUSŲ RANKŲ ŽENKLAI „KAMAZE“
Pirmieji studentiški
ka, pasidalina įspūdžiais, pa bendrauja. Juk Universitete kuratorius iš dalies pakeičia mokykloje buvusį klasės auk lėtoją. Nepastebimai bėga dienos.
strukcijų, naujintelaitės, da žais blizgančios. Statyboje dirba daugiau kaip 3000 automašinų, 500 ke liamųjų kranų. Beveik kas antras „Kamazo" statytojas — mechanizatorius. Tokio me chanizacijos lygio nebuvo pa siekusi nė viena šalies staty ba.
Ar sugebėjo pirmakursiai suderinti mokslą su laisvalaikiu, savarankiškai dirbti — paro dys sesija. O ji jau ne už kal nų! D. CESNAUSKYTE
Į tams, kurių čia suplaukė dau giau kaip du tūkstančiai. O be to, mes juk — pionieriai! Statyba prasidėjo tik pavasa rį, o liepos pradžioje mes jau buvome čia. Lietuvos studen tijos pasiuntiniai — pirmą kart Totorijoje, pirmąkart to kio masto sparčiojoje kom jaunimo statyboje.
♦
Artimiausi mūsų kaimynai — Kaliningrado, Mordovijos studentai. Gyvename su Iževsko me dicinos, pedagoginio ir me chanikos institutų būriu. „Draugystės" miestelis —. try lika dvidešimtviečių palapi nių, iš_ kurių dešimty gyve nam, o trys likusios — medi cinos punktas, štabo būstinė ir raudonasis kampelis. Prie šio visada išrikiuota batų eilu tė (prinešim purvo — patiems reikės plauti). Viduj stalas, keletas kėdžių ir niekad ne nutylantis magnetofonas „Dai na", kurį iževskiečiai, susidė ję po rublį, nusipirko dar iki atvažiuodami. Dabar palapinę užėmę šo kėjai. Repetuoja programą gretimo vagonų miestelio gy ventojams. Su Iževsko mergi nomis sukasi mūsų Algis, Fe liksas. Alfredas ir kitas Feliksas — irgi repetuoja, tik jau ne na mie — rajono štabo stovyk loj. Leningradiečiai, saranskiečiai, kaliningradiečiai ir šiauliečiai susibūrė į estradinį ansamblį, pasivadino „Edel veisu" ir žada tapti studentų meno saviveiklos festivalio laureatu (greit ir taps, o
Praėjusį šeštadienį Cent rinių rūmų Aktų salėje įvyko Istorijos fakulteto pirmakursių saviveiklos konkursas, skirtas TSRS 50-mečiui. Konkursą orga nizavo fakulteto profbiuras ir meno taryba. Su dideliu nekantrumu žiūrovai laukė istorikų pasirodymo. I kurso istori kai suvaidino „Vakaronę Virbaliu kaime". Jos me tu nuskambėjo lietuvių liaudies dainos, buvo at liekami įvairūs žaidimai. Vakaronės kulminacinis taškas — piršlybos. Ypač gerai buvo atsiliepta apie istorikų vieną iš pagrindi nių atlikėjų — J. Uldukį. Pažymėtini ir kiti vakaro nės dalyviai, kaip V. Rau-
„Kamskije zori" dar pagirs pagrindinį ansamblio solistą Feliksą Ramzą už koloritinsją lietuvišką dainavimą). Merginos virtuvėje vėl ne sutaria — net čia girdėti! . Volodia garsiai skaito „Komjaunimo tiesą", spėlioja kas joje parašyta, pagaliau neiškentęs čiumpa rusiškį jos leidinį. Žodyno kol kas nepakanka. . . Užverčiu dienoraštį. Pei daug jis ilgas, kad cituočiau Jei kasdien būčiau įrašęs tik po keletą eilučių, ir tai... Du mėnesiai. Daugiau kaip peu kiasdešimt dienų. . . .Vakar gavau laišką. Ud murtė Liuda, Iževsko medi:, nos instituto trečiakursė, gi riasi, kad instituto dainos konkurse jų grupės merginų ansamblis tapo nugalėtoju padainavęs „Trakų pilį" ir „Atskrend sakalėlis". Dar pra šo „tos, žinai, kur dainavome prie laužo per išleistuves." Ir „vienišo bokšto ant kalno miško vidury" — Gedimino pilies — nuotraukos.
♦
Vėl darbai, vėl duslus sta tybų gaudesys. Nuo kelio vakarų horizon te matyti tankus kranų sąža lynas, naktį toj pusėj lyg pa švaistė — naujojo miesto sta tybų žiburiai. Vairuotojas vežiojantis mums betono skie dinį, sakytum, kiek romant; kas, mostelėjo tenlink: „Gau siu butą aštuonioliktame aukšte. Prie pat Karnos"! Iš bendrabučių, vagonėlių, pala pinių, iš totorių kaimų persi kels į naujus butus dabartį' niai gamyklos statytojai busimieji jos darbininkai. 300 tūkstančių žmonių gyvens Autograde. Kol kas miestą vadina tie siog Naujuoju. Kaip ir daug ką čia, sparčiojoje komjauni mo statyboje. Naujo kelio ki lometrai, tūkstančiai kubinių metrų betono pamatams. Nau jas kino teatras, Santuokos rūmai... Dar keletas skaičių. 250 ekskavatorių iškasa daugiau kaip 200 tūkstančių kubinių metrų žemės. Paklojama trys tūkstančiai kubinių metrų be tono ir gelžbetonio, sunaudo jama daugiau kaip tūkstantis tonų metalo, sumontuojama 2,5 tūkstančio kubinių metrų surenkamojo gelžbetonio Per vieną parą! Štai „Kamazas" — gyvas viso mūsų tarybinio gyveni mo paveikslas. Čia diena grei čiau keičia dieną, čia regis, net naktį ekskavatoriai sams to ne žemę, o laiką, neleisda mi jam sustoti, išsibarstyti valandom ir minutėm. Nenu maldomoj statybos garsų su maištyje jauti trūksmingą, bet kaskart stiprėjantį gims tančio galiūno pulsą. Ir kiekviena tavo diena čia atrodo prasmingesnė, ir regi save tvirtesnį ir gražesnį — to didingo galiūno papėdėje Vladas BRAZIŪNAS
baitė, A. Bajarunas, R. Pažemeckas ir kt. Suruošti tokią vakaronę nebuvo lengva, prieš akis — koliokviumai, įskaitos. Bet darbą apvainikavo pergalė. Taigi istorikai tapo Isto rijos fakulteto pirmakur sių saviveiklos konkurso nugalėtojais. Antrą vieta užėmė žurnalistai, tretie ji — bibliotekininkai. Kon kurse nedalyvavo psicho logai. Tokiu konkursu galime tik pasidžiaugti. Ypač jie reikalingi pirmakursiams Tai leidžia gerai pažinti grupės draugus, įvertinti jų galimybes, pasimokyti ateičiai. I. kalkytE
BUKIM PAŽĮSTAMI
TSRS—50
TSRS—50
SOSTOVO PRIE DONO darbo raudonosios
VĖLIAVOS ORDINO MVERSITETAS >asakoja ;j0 UNIVERSITETO
AIKRAŠTIS
Šlovingas kelias Rostovo valstybinio univer įiteto istorija prasideda nuo rusiškojo Varšuvos universiieto, įkurto 1869 metais. 1915 Dėtais ryšium su revoliuciliais įvykiais Varšuvos uni versitetas buvo perkeltas į Maskvą, po to — į Rostovą prie Dono. Čia 1915 m. jruodžio 1 d. prasidėjo pastaitos visuose keturiuose Fijkos-matematikos, Medicinos, [tįsės ir Istorijos-filologijos akultetuose. 1920 metais, atkūrus Rosto ve prie Dono tarybų valdžią, iniversitetas tapo tikrai liauiišku. Kiekvienais metais universietas vis auga, plečiasi, gerėja o mokomoji ir materialinė azė. 1930 metų pabaigoje uni versiteto fakultetuose ir kaedrose pradėjo dirbti aukštos ivalifikacijos tarybiniai spejalistai. Tolesnį universiteto augimą aikinai nutraukė karas. Ištllimi savo patriotinei pareigai, ėvynės ginti 'stojo universieto studentai ir darbuotojai, lau pirmosiomis karo dienoūis i frontą ir karines mo stas išėjo daugiau kaip 700 iniversiteto dėstytojų ir stu-
Metai ir žmones dentų. Daug jų taip ir negrįžo į auditorijas. Jų prisiminimas visada gyvas širdyse tų, kurie dabar dirba ir mokosi univer sitete. Fašistai smarkiai nusiaubė universitetą. Buvo sugriauti Fizikos-matematikos fakulteto, mokslinės bibliotekos rūmai. Daug kas tada galvojo, kad greit atstatyti universitetą ne pavyks. Jo kolektyvas padarė neįtikėtinai daug: jau 1950 metais universitetas pasiekė ir viršijo įkikarinj lygį pagal mokslinį darbą ir kadrų ruo šimą. Tai buvo tikras darbo žygdarbis! 1966 metais už didelius nuo pelnus, ruošiant aukštos kva lifikacijos kadrus liaudies ūkiui, Rostovo universitetas apdovanotas Darbo Raudono sios Vėliavos ordinu. stambus mokslo
CENTRAS
Rostovo universitetas, pripažintas Šiaurės Kaukazo mokslo centras, turi šaunias Daugelio savo tradicijas, mokslininkų, dirbusių būtent
čia, vardai tvirtai įėjo į moks lo istoriją. Virusologijos pra dininkas D. Ivanovskis, žymus kalbininkas ir filologas E. Karskis, akademiko S. Pavlo vo mokinys, medicinos moks lų akademijos tikrasis narys A. Rožanskis, žymus ekonomistas P. Liaščenko, biologas ir dirvotyrininkas A. Lebedevas... Galima drąsiai sakyti, kad dabartinei studentų kartai pa sisekė. Jie mokosi vadovau jami aukščiausios kvalifikaci jos specialistų. Universitete — 55 mokslų daktarai ir 379 kan didatai. Jų tarpe mokslininkai, kuriais pagrįstai didžiuojama si, kurie praturtino mūsų ta rybinį mokslą. Tai TSRS Mokslų akademijos narys — korespondentas, fizikos-mate matikos mokslų daktaras prof. S. Vorovičius, TSRS Mokslų akademijos narys korespon dentas, chemijos mosklų dak taras prof. J. Zdanovas, fizi kos-matematikos mokslų dak taras prof. M. Blochinas, bio logijos mokslų daktaras prof. A. Koganas. Savo žinias ir pa tyrimą jie perduoda tiems, kuriems priklauso ateitis.
Vienuoliktas fakultetas 1971-aisiais metais deryniose mūsų šalies aukšosiose mokyklose buvo kurti taikomosios matenatikos fakultetai. Tai, ;ad tų devynių laimingųų sąraše atsidūrė ir Rosovo universitetas, ne atsiiktinumas. Pagal turimą kaičiavimo techniką jis ik šiek tiek nusileidžia laskvos Valstybiniam iniversitetui. Tie, kurie jau baigę ininerines - technikos, fizios, matematikos ar ekoomikos aukštąsias moyklas, čia mokysis dveus metus. Mokymosi laj as neturintiems aukštojo šsiiavinimo truks trejus lėtus. Skiriasi ir stojamie! egzaminai. Tiksliau saant, žmonės su aukštuoju Aukštosios mokyklos moks darbo našumą pramonėje ir isilavinimu neegzaminuo- las. Šiandien jam būdingi žemės ūkyje ir t. t. Centras —' reikšmingas sa ami, o pravedamas pokal- ,ypač dideli vystymosi tempai. is pagal tam tikrą pro- Jis tampa nacionalinio moks vo potencinėmis galimybėmis
TVIRTA BAZE Rostovo universitetas dėstęs keliuose korpusuose. Pagrindiniame, Engelso gatvė je, įsikūrė istorikai, biologaidirvotyrininkai. Visas pastatų kompleksas atiduotas chemi kams. Geros sąlygos gamtinin kams: laboratorijos, mokomasis-bandomasis ūkis, Botani kos sodas, biologijos stotis. Fizikos, Ekonomikos ir Fi losofijos fakultetų patalpos di džiausios universitete. Čia erdvu, jauku. Šiais mokslo metais į naują erdvų pastatą persikels ir Geologijos-geografijos fakultetas. Universiteto Mokslinė bib lioteka stambiausia iš Siaurės Kaukazo aukštųjų mokyklų mokslinių bibliotekų. Jos fon de daugiau kaip milijonas 300 tūkstančių knygų, o kiekvieną dieną biblioteka praturtėja dar 70 tūkstančių knygų. Labai svarbus ir skaičiavi mo centras, eksperimentinės dirbtuvės, knygų leidykla ir kiti objektai. Studentai turi du bendrabu čius po 630 vietų. Sekančiais metais bus baigta naujo 1700 vietų bendrabučio statyba.
Šiais mokslo metais 240 už sieniečių iš 12 šalių mokysis septyniuose Rostovo univer siteto fakultetuose. Rugsėjo pirmąją 88 užsienio studentai pirmąsyk peržengė universite to slenkstį, Pirmąkart politinės ekonomijos mokosi studentai Iš Libano ir Sirijos, Matemati kos ir mechanikos fakultete iš Jordanijos. Filosofijos fakul tete — VDR jaunuoliai. Ros tovo universitete šiemet stu dijuoja ir lenkai. Nuotraukoje: vietnamietis Ngo Ši Namas. Jis Rostovo universitete studijuoja biolo giją-
NERAMIŲ ŠIRDŽIŲ KARTA 20 SPECIALYBIŲ i
Vienuolikoje Rostovo prie Dono universiteto fa kultetų dabar mokosi 10000 studentų. Universitetas ruošia liaudies ūkiui aukštos kvalifikacijos 20 spe cialybių specialistus. Jaunieji specialistai dirba įvai riuose Sąjungos kampeliuose. KOMJAUNUOLIAI VISADA PIRMI
Universiteto komjaunuoliai gyvena turiningą ir įdomų gyvenimą. Vasarą studentai skaito kaimuose politikos, ateiz mo, teisės ir kitais klausimais paskaitas, šefuoja kol ūkius, jaunimą. Studentai aktyviai talkininkauja milicijos vaikų kambario inspektoriams. Jau pasira šytos bendradarbiavimo sutartys su „Rosselmašo", „Santecharmatūros“, „Rubino" ir kitų gamyklų jau nimu. Bus naudos ir studentams, — tai leis geriau susipažinti su gamyba, savo žinias perduoti dirban čiam jaunimui. Universiteto komjaunuoliai aktyviai dalyvauja plėšininių žemių įsisavinime. Kiekvieną vasarą į kaimus išvažiuoja studentų statybininkų būriai. SU UGNELE, STUDENTIŠKAI
Studentai moka ne tik gerai mokytis, studijuoti, bet ir tinkamai praleisti laisvalaikį. Prie universite to studentų klubo dirba įvairios studijos, jungian čios teatro, estrados, literatūros, muzikos mylėtojus. „Talentų apžiūra" vadina kasmetines meninės savi veiklos apžiūras. Pačių studentų rankomis sukurta ir puikiai įreng ta darbo ir poilsio stovykla „Limančik". Ji yra prie pat Juodosios jūros krantų. Stovykla gyvuoja jau 15 metų. Universitete kultivuojamas 18 šakų sportas, Ros tovo prie Dono universiteto sportininkai — nepakei čiami daugelio pačių įvairiausių varžybų dalyviai. ROSTOVO IR VILNIAUS UNIVERSITETŲ KOMJAUNUOLIŲ DRAUGYSTE
Abiejų universitetų komjaunimo komitetai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Rostovo universitete jau lankėsi mūsų interklubiečiai, dalijosi darbo patirtimi.
Siaurės Kaukazo mokslinis centras
ramą.
Vien šiais metais į faultetą priimta 250 žmo niVienuoliktajame fakulite trys specializacijos: latematinis skaičiavimo lašinu aptarnavimas, kaičiavimo mašinų paaudojimas ir matematiis aprūpinimas. Taikomosios matematios specialistai sugebės irbti su bet kokia elekt rine skaičiavimo techika, kuri tik yra šalyje, ie mokės teisingai suproramuoti uždavinį, teisin ai jį išspręsti ir, jei reiės, spręsti įvairiausius alavinius elektroninių kaičiavimo mašinų pagala.
linio potencialo — vieno iš svarbiausių šalies gamybinių jėgų augimo faktorių — sva ria dalimi. Antra — daugėja aukštojo mokslo įstaigų, atlie kančių aktualius tyrimus. Šis procesas reikalauja ieš koti efektyvesnių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo formų, jų kūrybinių jėgų kon centracijos pagrindinėse mokslo srityse. Racionaliu tokios koopera cijos variantu galima laikyti Šiaurės Kaukazo aukštųjų mo kyklų centrą. Rostovo univer sitetas yra šio mokslinio cent ro bazinė aukštoji mokykla. Naujajam centrui yra iški lę daug uždavinių: vykdyti fundamentalius tyrimus gam tos ir visuomenės mokslų sri tyse, rengti mokslinius kad rus, koordinuoti aukštųjų mo kyklų, institutų, konstruktorių biurių veiklą, padėti kelti
susivienijimas. Juk dabar Šiaurės Kaukaze yra 55 aukš tosios mokyklos ir 206 mokslinio tyrimo institutai. Mūsų centras sukurtas aukštųjų mokyklų bazėje, jų veiklą jis pirmiausia ir priva lo planuoti bei nukreipti. Ne abejotini tokios kooperacijos pranašumai slypi organiškoje pedagoginės ir mokslinės veik los vienybėje, katedrų ir la boratorijų kūrybinių pastan gų susiliejime, plačiose gali mybėse į jų darbą įtraukti studentus ir aspirantus. Aukštųjų mokyklų kolekty vai pajėgūs spręsti rimtus mokslinius uždavinius, ir tuo pačiu metu duoti naują po stūmį mūsų krašto pagrindi nių pramonės šakų vystymui si. Kolektyvių pastangų reika lauja tokių problemų, kaip antai: Azovo jūros likimas,
kalnų žemdirbystė ir kt., sprendimas. Reikia rasti racio nalias koordinavimo ir bend radarbiavimo formas komp leksiškai tyrinėjant daugiana cionalinio Šiaurės Kaukazo istorijos, filosofijos, archeologijos, literatūros klausimus. Pirmasis aukštosios mokyk los sistemoje Šiaurės Kauka zo centras neišvengiamai turi eksperimentinį charakterį: čia daug ką reikia rasti, išbandy ti. Dabartiniu metu centro ta ryba, j kurios sudėtį įeina aukštųjų mokyklų rektoriai, mokslinio tyrimo institutų di rektoriai, žymiausi mokslinin kai, numatė pagrindines moks linių tyrimų kryptis, darbų problematiką visam penkme čiui. Numatytų darbų vykdy mą koordinuos sudaryti sky riai: matematikos, techninės kibernetikos, žemės ūkio, val dymo sistemų, chemijos ir kt. Plečiama centro mokslinė bazė. Prie Rostovo universite to organizuoti ir pradeda dirb ti penki nauji mokslinio ty-
rimo institutai. Dar šį penk metį numatoma mokslinių la boratorinių pastatų statyba Rostove, Krasnodare, Tagonroge, Novočerkaske. Mes teikiame didelę reikšmę „senų" ir ,.naujų" aukštųjų mokyklų darbų sąveikai. Rostovo universiteto moksli ninkai pasisiūlė krašto nau juose universitetuose skaityti paskaitas, vesti seminarus, vienu žodžiu — padėti savo kolegoms. Puikiai aprūpinto se aukštosiose mokyklose kooperatyviai panaudojama mokslinė aparatūra, technika. Sengiamės vystyti leidybinę veiklą. Numatyta išleisti fun damentalių veikalų „Mokslo išvados ir problemos", nuo nauj*ų metų pradės eiti perio dinis žurnalas „Šiaurės Kau kazo mokslinio centro žinios". Centro programa nukreipta į vieno iš pagrindinių TSKP XXIV suvažiavimo reikalavi mų realizavimą: organiškai sujungti mokslinės — techni nės revoliucijos pasiekimus su
socialistinio ūkio sistemos pranašumais. Štai mūsų darbo ašis. Ir čia mes pirmiausiai atsižve’giame į savo krašto po reikius. Aišku, centro pasiekimai priklausys ir nuo to, ar moks linių ir gamybinių kolektyvų ryšiai bus glaudūs ir efekty vūs. Mes palaikome TSRS MA Sibiro skyriaus mokslininkų iniciatyvą sudaryti sutartis dėl -ilgalaikio kompleksinio bend radarbiavimo su gamyklomis. Tokius kontaktus mes palai kome su chemijos gamykla, Krasnodaro vitaminų kombi natu, Novočerkasko elektro vežių gamykla ir kt. Suprantama, naujame dar be iškyla nemaža sunkumų. Tuo pačiu neabejotina, kad pirmieji Šiaurės Kaukazo mokslinio centro žingsniai patvirtina jo idėjų gyvenimiškumą.
J. ZDANOVAS TSRS MA narys korespondentas, Š. Kaukazo aukštųjų mokyklų mokslinio centro tarybos pirmininkas, Rostovo universiteto rektorius
Sunkios štangos
LTSR aukštųjų mokyklų XX žaidynių sunkiosios atletikos varžybos vyko KPI Elektro mechanikos fakulteto sporto salėje. Į nelengvą kovą, pa reikalavusią valios, ištver mės, ir, žinoma, jėgų, dėl žai dynių čempiono vardo stojo iper 70 sportininkų iš aštuohių aukštųjų mokyklų. Visų lengviausioj o svorio kategorijoje čempiono vardas atiteko KPI studentui V. Pletniovui, dviem veiksmais iškė lusiam 147,5 kg. WU trečia kursis matematikas V. Sabotaitis tapo nugalėtoju lengviausiame svoryje. Tačiau jo pasiektas rezultatas nesiekė įskaitinio II sportinio atsky rio, todėl pats tapęs čempio nu, atletas komandai taškų nedavė. Puslengvasvorių tar pe „Mokslo" atstovų nebuvo. Čia stipriausias buvo KKI ko mandos narys A. Skačiokas — 187,5 kg. Kitą dieną su sunkiu meta lo įrankiu galinėjosi lengvo ir pusvidutinio svorių sportinin kai. Pirmųjų tarpe nugalėjo salės šeimininkas V. Cibuls kas — 220 kg. Pusvidutiniasvorių tarpe klausimą „Kas čempionas?" išsprendė. .. svarstyklės. Po 235 kg iškė lė dviem veiksmais Z. Komka (LVA) ir R. Cijūnėlis (VVPI). Pedagoginio institu to studentas pasirodė esąs 1,5 Studentų žaidynių čempionas, stipruolis iš Teisės fakul kg sunkesnis už savo varžo vą. Jam tad ir atiteko sidab teto A. Opulskis
BUTELIS, ASTRONOMIJA IR... PRARASTA ATMINTIS Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu. Apie tai sužinosi te perskaitę šį dviejų perskyrimų aprašymą apie linksmas bursos gyventojų išdaigas. Perskyrimas pirmas, arba viskuo kaltas butelis Saulė jau seniai buvo pasiklojusi minkštą nakties pata lą. Tik labiausiai prisiekę įsimylėjėliai spaudėsi apie „Vie nuolyną", kai grupė linksmų bičiulių, lalaudami čigoniškas dainas, sugarmėjo pro II bendrabučio duris. — Chebra, smingam pas mane, — pasigirdo balsas. — Turiu magą ir liuks muzikos. Netrukus nakties tylą perskrodė magnetofono žviegi mas. Draugužiai buvo pakerėti. Ant stalo greit atsirado vyno buteliukas. Ratu pradėjo keliauti stiklelis... — Gal dar sumeskim ant bonkės, — pasiūlė trečio kurso psichologas Kęstutis Bandzevičius, pamatęs senkantį bute lio turinį. — Labiau atsipalaiduosim. — Šaltai, Kęstai, — nuramino jį kursioke R. Žiliukaitė. — Tuoj ateis mano brolis. Jis tuščias niekad nevaikšto. — Tu teisi kaip visada, — sušuko įžengęs R. Žiliukaitės brolis ir, aidint susižavėjusių draugų plojimams, į stalo vi durį patupdė užkimštą pusbonkį „laivelio". Kai operatyvinės grupės nariai pabandė šią draugiją pa kalbinti, ji jau buvo be žado. Kitą dieną K. Bandzevičius, savo memuaruose rašė: „Iš Trakų mes parsivežėme vyno bonką. Užėjome į 23 kambarį. Ten pasileidome muziką ir tą vyną išgėrėme". Ilgai tylėjusi R. Žiliukaitė atsiduso: — Kad ne tas brolio pusbonkis... Panašiai pasibaigė ir FAF buhalterinės apskaitos spec. trečiakursių I. Marcinkevičiūtės, V. Petronytės ir Z. Meškaitės bakchanalija. Jos pačios labai gerai apibūdino savo elgesį: „Dainavome ir trukdėme ramybę bendrabutyje. Atėję vaikinai iš operatyvinės komisijos įspėjo mus. Padarėme išvadas ir ateityje nelaužysime studento elgesio taisyklių" — rašė I. Marcinkevičiūtė. Jos draugė Zita Meškaitė bu vo dar atviresnė: „Triukšmavome' todėl, kad buvome išgėrusios iš kolūkio", (kalba netaisyta — Red.) Nieko nepri kibsi. Trumpai ir aiškiai.
PAŠALINTI KAIP NEPAŽANGUS Medicinos fakulteto III k. stud. M. Topol Prekybos fakulteto II k. stud. V. Laurenčikaltė, » Filologijos fakulteto II k. stud. V. Petravičius, Fizikos fakulteto II k. stud. L. Zavtrakova ir L. Masals ki, IV k. stud. J. Sevčiuk.
įAIKRASTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
ro medalis. Universitetui at stovavęs TF ketvirtakursis J. Šimanskis nesėkmingai pradė jo rovimo veiksmą: sutrenkė koja. Likusiuose bandymuose jis nebeįstengė užfiksuoti pra dinio svorio, teisėjai tai pa žymėjo protokoluose „riestai niu". O varžovai rinko taš kus! Vakare ant pakylos su ki tais 15 vidutiniasvorių išėjo trečias WU atstovas teisinin kas Z. Riauka. Visų koman dos narių akys sekė jo ne lengvą kovą su svoriu. Visa da linksmas, kovingai nusi teikęs Zigmas šį kartą nebu vo panašus į save — bet ko kia kaina reikia taškų. Niekas to garsiai nesakė. Ir taip vis kas aišku. Prasidėjo rovimas. Z. Riauka iškelia 92,5 kg, kas lygu įskaitiniam rezultatui. Pradžia yra! Deja, stūmime jam pritrūko tik 5 kg iki II atskyrio. O ~ nugalėtoju gana sunkiai tapo TSRS sporto meistras J. Liupkevičius (WPI), iškėlęs kandidato _ į sporto meistrus sumą 275 kg. Z. Riauka liko dešimtoje vie toje — 212,5 kg. Pasibaigus antrajai varžy bų dienai, tik „Mokslas" ne turėjo dar nė vieno taško. Šito niekas, vykdamas į Kau ną, nesitikėjo. Nors niekur neteko matyti skelbimų apie varžybas, jų vietą ir laiką, tačiau paskutinę dieną salėje susirinko ne-
Perskyrimas antras, arba astronomija prie žvakės Daiktai kambaryje pradėjo lietis su tamsa. Tada ji siūlė: — Gal užsidekim šviesą? — Tik nejunk elektros. .. Aš labai mėgstu natūralią nj. Gal žvakę turi? — sudundeno jis. Žvakę ji turėjo. Plevenančios šviesos apšviesta žadintuvo rodyklė jau krypo vidurnakčio link, o jie vis dar kalbėjo. Paskui ji priėjo prie lango. — Pažiūrėk, kaip nuostabu lauke! Koks žvaigždėtas dan gus. .. — O taip, žinoma, •— be didelio entuziazmo bumbtelė jo jis, reikšmingai nužvelgdamas jos liekną liemenį. Paskui dusliai pridūrė: — Žvaigždžių daug, o mėnulis kur ne kur... Tolimesnius jo samprotavimus apie astronomijos keisty bes nutraukė nelaukti svečiai, kurie klausinėjo, ar nega lima astronomijos mokytis anksčiau, sakysim, 21 vai., ko kia kambario šeimininkės pavardė, kas yra tas „astrono mas". Be reikalo jie nėrėsi iš kailio. Ji nieko neatsiminė. Atmintį prarado. Svečiai priminė jai, kad ji Vita Kuliešytė, 6-to bendrabučio 403 kambario gyventoja. Mokosi PF materialinio - techninio aprūpinimo specialybės ir yra ant rame kurse. Tas jos pažįstamas „nepažįstamasis" yra VISI studentas V. Romutis. Svečiams išėjus, Vita užrašė dieno raštyje: „Vakar pas mane užėjo pažįstamas studentas. Pra dėjome kalbėtis ir nepastebėjom, kad prabėgo laikas. Juk žinoma, kad svečiai lankosi iki 22 vai. Aš paprašiau jo iš eiti, nes vėlu, bet jis vis neišėjo". Užvertė ir gailiai tarė: — Vis per tą mano gerumą. K. MUŠKBEGAILIS Pastaba. Bursa — taip seniau vadindavo studentų bend rabutį.
mažas būrelis žiūrovų, — sun kiasvorių pasirodymai visada būna įdomūs, rezultatyvūs. WU atletai paskutiniąją die ną surinko daugiausia taškų, bet to buvo pernelyg maža. Pussunkiame svoryje Uni versiteto garbę gynė TF ket virtakursis pirmaatskyrininkas A. Opulskis, anksčiau star tuodavęs vidutiniame svory je, ir MMF pirmakursis, kan didatas į TSRS sporto meist rus A. Nausėda. Po rovimo priekyje žengė A. Opulskis — 110 kg. Po 105 kg išrovė A. Venckus (ŽŪA) bei V. Kazlauskas (KKI). Šie trys atletai ir var žėsi dėl nugalėtojo vardo. A. Opulskiui užteko surinkti vienodą sumą su bet kuriuo varžovu, — būdamas už vi sus lengvesnis, užimtų aukš tesnę vietą. Bet priešininkams jo pavyti nepavyko, nors tam jie dėjo nemaža pastangų, ypač A. Venckus. Antru ban dymu Universiteto atstovas išstūmė 140 kg ir dviem veiksmais surinko 250 kg. A. Venckus išstūmė 142,5 kg. Bet norint laimėti, jam reikėjo iškelti 147,5 kg. To jis ne bepajėgė padaryti. A. Nausė17 atletų tarpe pas.iekė
septintą rezultatą (232,5 į< ir davė komandai įskaitiniu taškus. I sunkiame svoryje, kaip j buvo tikėtasi, nugalėjo TSR sporto meistras J. Giedraiti (VVPI). Šis 109,8 sverianti atletas iškėlė meistrišką su mą — 307,5 kg. „Mokslo a| stovas G. Norkūnas (jo svc ris 90,5 kg) dviem veiksmai surinko 257,5 kg ir tapo žai dynių vicečempionu. Komanda — nugalėtoja t; pi KKI rinktinė, surinkusi i taškus. Tik tašku atsilik VVPI atletai. LVA su 32 ta kais užėmė trečiąją viet WU komanda (18 tek.; ai lenkė VISI ir Šiaulių K. Preil šo Pedagoginio instituto a stovus ir užėmė bendrąją še tą vietą (pirmoje grupėje ketvirtą). Taigi, rezultatai nedžiug na. Kur komandos nepasisek mo priežastys? Tai ir pači sportininkų neorganizuoti mas ruošiantis varžyboms. Ti pareigos stoka: FAF studei tas V. Senulis, reikia pažymi ti — stiprus atletas, kažkodi nepanoro ginti Universitel garbės studentų žaidynėse.
J. PASKOClN"
PLAUKYMO TARPFAKULTETINĖS Praeitą penktadienį vyko atkakli kova žydruosiuose takeliuose. Dėl geriausių vie tų varžėsi fakultetų sporti ninkai ir komandos. Pirmoji rungtis — 100 metrų laisvu stiliumi mergi noms. šią distanciją greičiau siai plaukė MMF stud. R. Osipavičiūtė (1.25,0 sek.). Antro ji buvo filologė R. Komponaitė (1.31,5 sek.) Vyrų tarpe 100 metrų l/st pirmasis įveikė sporto meist ras FF stud. A. Pavilonis (1.01,1 sek.). Nuo jo nedaug atsiliko prekybininkas E. Radeckas (1.03,2) sek.). Trečio ji vieta atiteko chemikui J. Liubertui (1.05,1 sek.). 100 metrų krūtine pirmoji nuplaukė TF stud. V. Burkauškaitė (1.31,1 sek.). Antra — G F stud. A. Slauksnytė (1.39.4) , trečia — Fil. F. stud. D. Cervinskaitė (1.54,2). Rungtyje 100 metrų krūti ne nugalėtoju tapo E. Radeckas (1.19,2 sek.) Antras — FAF stud. A. Stalauskas (1.24,8 sek.). 100 m delfinu pirmasis at plaukė FAF stud. R. Gižys (1.15.5) , antras — MMF stud. A. Burkauskas (1,17,8 sek.). FAF stud. T. Garšva tapo prizininku, plaukdamas 100 m nugara (1.13,3). Antras — fizikas A. Komponas (1.16,6
sek.), trečias — FAF stud. Vaitiekūnas (1.25,1). Varžybų pabaigoje p bokštelių išsirikiavo vai nai plaukti estafetės 4y l/st. Varžėsi 5 fakultetų > rai. Pirmieji atplaukė Medi nos fak. studentai, antri — Finansų ir apskaitos, ti tieji — Fizikos fak. sportini kai. Susumavus varžybų rezi tatus, paaiškėjo nugalėtoja: Vyrai: I — FAF (64 taika UI —III FF ir MF (57 tšk.), MMF (35 tšk.), V GF (29 tšk VI ChF (16 tšk.), VII PF ( tšk.). Moterys: I —MMF (62 tik II GF (22 tšk.), III Fil. F ( tšk.), IIV —V FAF ir TF ( tšk.), VI IF (9 tšk.), VII— Vi M F ir FF (7 tšk.). Bendroje komandini įskaitoje pirmą vietą iškov jo Matematikos ir mechai kos fakulteto plaukikai ( taškai), antrą — Finansų apskaitos (76 taškai), treti ketvirta vietomis pasidali1 Fizikos ir Medicinos fakull tų sportininkai. Jie sūrini po 64 taškus. Penkta — C šešta — Fil. F, septinta ChF, aštunta - devinta — ir TF, dešimta — IF komi
A. KRIVICKAI
Įsismagino. Filologijos fakultetas moteriškas — ir nieko čia nepada rysi. Vyrai, kaip tie jurginai, vos keli puošia filologių gė lyną. Ką ten puošia — taip iškeroja, kad. .. Vienas iš tų iškerojusių „jurginų" — IV kurso rusistas A. Anosovas. Pasižiūrėjus — vyras iš stuomens ir iš liemens (kas ypač reta filologų vyrų tarpe), o jau išradingumas! . . Štai trum pa ištraukėlė iš A. Anosovo kurso pirminės komjaunimo organizacijos susirinkimo protokolo: „.. .A. Anosovas nebuvo kolūkyje, o ūkio skyriuje pasirodė tik rugsėjo 11 d. (išbuvo 29 d.), per spalio mėnesį praleido 64 vai. paskaitų, jo kursinis darbas — plagiaeija"... Argi neišradinga per vieną naktį nupilti kursinį darbą — persirašyti autoreferatą iš Maskvos M. Lomonosovo universiteto prof. Nazyrovo disertacijos — ir paduoti jį darbo vadovei doc. E. Cervinskienei kaip sąžiningo savo triūso vaisių? Argi nepagirtina? Daugiatūkstantinėje stu dentų šeimoje atsiras vienas kitas „drąsuolis“, retkarčiais nuvagiantis iš svetimo darbo sakinį, jeigu jau visiškai jam „nesiklijuoja", mintą, jei pačiam jų verkiant trūksta, sudurstys darbą iš kelių autorių, Anosovas gi iš peties užsi mojo — pasiėmė iš prof. Nazyrovo viską, net temos pa vadinimą, pakeisdamas ja duotąją. Deja, apsiskaičiavo. Vietoj svajoto įvertinimo „lab. gerai" Anosovas pašalin tas iš komjaunimo. Kaip sakoma, pagal darbą ir atlygini mas. M. ZARKAUSKAITE
REDAKCIJOS ADRESAS:
TIK MERGINOMS! Studentų profkomltetas or ganizuoja merginų iustrumentinį-vokįlinj ansamblį. Norin čias dalyvauti kviečiame į ko mitetą lapkričio 30 d. 15 vai.
Prekybos fakulteto M‘ terialinio aprūpinimo ekc nomikos katedros kole» tyvas nuoširdžiai užjaj čia katedros bendradarb Romą LIESYTĘ dėl i» mamytės mirties.
PROFORGŲ DĖMESIUI! Iki š. m. gruodžio 1 d. rei kia pravesti akademinėse gru pėse susirinkimus ir sudaryti butpinigiams gauti eilę. Gru pės susirinkimo nutarimo nuo rašą pateikti fakulteto profbiurui. Stud. profkomltetas
Dėl rūmų komendanto BAUŽOS mirties giliai u jaučiame velionio šeimt
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— 29815.
Užs. Nr. 4640
Okio skyriaus darbuotoj
LV 07333
REDAKTORl ALGIS KUS
K R