Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas 1974 m. lapkričio 1 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Spalio
Tegyvuoja
socialistinės revoliucijos 57-osios metinės!
H1
IS
e-. u-i
lapkričio 3 d. 19 vai. Aktų salėje įvyks iškilmingas Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 57-ųjų metinių minėjimas. Po oiicialiosios dalies — koncertas. Rektoratas, Visuomeninės organizacijos
10
od
Lyg raiteliai per ugnį ir per vėją mes lėkėm — šaukė laisvė mus šviesi. Mums epocha ramybės nežadėjo, — mes brendom jos laukiniam švilpesy. Ant mūsų rankų — rūdys plieno grotų, kiekvienas mūs — sunkios kovos karys. Išardėme voras vielų spygliuotų, išlaužėme konclagerių duris. Mes šliaužėme šaltom, drėgnom tranšėjom, liepsnojo miestai, bombų padegti. Griovius ir pelkes, vandenį praėjom
siaubingo karo ilgoje nakty. Ant rankų mirė sūnūs mūsų, broliai, ir kazematuos šaudė mūs draugus. Dar, rodos, kraujas telkšo ligi šiolei, girias apliejęs, slėnius ir takus. Mums epocha ramybės nežadėjo. Mes buvom jos visų audrų vaikai. Kaip viesulas jaunystė mūs praėjo, kaip ristas žirgas nulėkė laukais. Antanas VENCLOVA
!S-
.!•
)0
’•
i$■ 15
>
15
11
d 15 i-
.1 d
Universiteto komjaunimo 'ir studentų . pmf°ąjungn« ko mitetų nutarlnnr_gerlau5fomiš *—akademinėmis grupėmis 1973—1974 m. m. pripažintos (kursai nurodomai pagal Praėjusius mokslo metus):.
PIRMŲJŲ KURSŲ TARPE • vieta — ChF chemijos spec. 2 qr. (seniūnė M. Vileišy* Je, komjaunimo sekretorė A. Raudeliūnaitė, proforqas J. Rėklaitis) ii vieta — GF bioloqijos spec. qamybinė qr. (seniūnas n. Zukiys, komjaunimo sekretorė G. Astrauskaitė, profor9- J. Beinorytė) III vieta — Fil. F lietuvių k. ir lit. spec. 2 qr. (seniū ne J. Žemaitytė, komjaunimo sekretorė Z. Mockutė, prof°r<Jė G. Tamošiūnaitė)
ANTRŲJŲ kursų tarpe ■
■.vieta — FF puslaidininkių spec. 3 qr. (seniūnas G. Ei“ziunas, komjaunimo sekretorius K. Černiauskas, profor9as Z. Silevičius) II vieta — GF bioloqijos spec. qamybinė qr. (seniūnė ū. Aidietytė, komjaunimo sekretorė S. Žilinskaitė, profor9* V. Kvederaitė)
III vieta Fil. ... F vokiečių _______ . k. ........ir .... lit. spec. ___ ,(seniūnas ________ S. Lapinskas, komjaunimo sekretorė V. Červinskaja, proforqė V. Janutavičiūtė)
TRECIŲJŲ KURSŲ TARPE I vieta — MMF taikomosios matematikos spec. 1 qr. (seniūnas Z. Kryžius, komjaunimo sekretorius J. Valan čius, proforqė R. Simonaitytė) II vieta — IF psicholoqijos spec. (seniūnas V. Čepas, komjaunimo sekretorė D. Sileikytė, proforqė B. Karaliū tė) III vieta — TF teisininko spec. 4 qr. (seniūnas A. Aidukas, komjaunimo sekretorius Kononenko
KETVIRTŲJŲ KURSŲ TARPE I vieta — FAF ekonominės kibernetikos spec. 1 qr. (se niūnė E. Paulavičiūtė, komjaunimo sekretorius J. Jokšas, proforqas P. Baublys) II vieta — TF teisininko spec. 2 qr. (seniūnas E. Ku rapka, komjaunimo sekretorius Normantas, proforqas Kiškis) III vieta ChF chemijos spec. 1 qr. (seniūnas A. Malinauskas, komjaunimo sekretorė R. Balkevičiutė, proforqė S. Dirsaitė)
PASTABOS
Susumuo t i konkurso re zultatai. Ne trukus jo nugalėtojai bus apdovanoti Rektorato (I vieta — 250 rub.), studentų Profkomiteto (II vieta — 125 rub-) ir komjaunimo komite to (III vieta — 75 rub.) pre mijomis. Sveikiname konparaštėse
d 5
i
kurso laureatus, o taip pat fakultetus, kurių net po dvi akademines grupes tapo prizininkėmis: Gamtos, Chemijos,. Teisės, Nė vienos prizinės vietos šiame konkurse negavo Prekybos ir Pramonės ekonomikos 1 fakultetai. Matyt, šis palyginimas iš dalies leidžia spręsti apie
konkurso organizavimą bei eigą fakultetuose. Tenka pripažinti, kad konkursas pas mus dar dažnai neišvengia kai kurių stichiš kumo momentų. Tūla grupė tik tiek ir dalyvauja konkur se, kad susiskaičiuoja balus, kai reikia pateikti žinias komjaunimo biurui. Kodėl
taip atsitinka? Ar studentai nenori tapti šio konkurso nugalėtojais, ar paprasčiausiai nežino, kaip jais tapti? Ko gero, teisingesnis pasta rasis atsakymas. Grupėse dar daug kur nėra girdėję kon kurso nuostatų. Aktyviausiai jame dalyvauja tie, kurie nors sykį jau buvo tapę pri
zininkais, t. y. tie, kuriuos konkursas betarpiškiausiai palietė savo rezultatais. Ma tyt, fakultetų komjaunimo biurai turėtų daugiau steng tis, kad šis konkursas iš tik rųjų taptų tam tikra socialis tinio lenktyniavimo forma. Mūsų nuomone, kiekvieno je akademinėje grupėje turi įvykti komjaunimo susirinki mas, kuriame būtų apsvarsty ti šio konkurso nuostatai (jie kasmet skelbiami ir „Tarybi niame studente"). Tuomet gal nepasitaikytų tokių ku riozų, kai net fakulteto kom jaunimo biuro narys, jau su sumavus konkurso rezultatus, nutęsia: „Šit kaip? Tai už dalyvavimą SMD veikloje irgi duoda taškų?.Taip, duoda ir netgi tiek pat, kiek už veiklą fakulteto komjau nimo biure (2 tšk.). Tik liūdna, kad apie tai sužino me per vėlai. Matyt, šį kon kursą reikėtų plačiau pare klamuoti fakulteto sieninėje spaudoje, gal netgi semestro viduryje pabandyti susumuo ti rezultatus. Tai tiesioginis kiekvienos grupės nario, at sakingo už akademinį sekto rių, darbas. O fakulteto kom jaunimo biuras galėtų tuos rezultatus apsvarstyti savo
posėdyje, kuris būtų vienas produktyvesnių. Be abejo, čia galima nu klysti į kitą kraštutinumą — į mušimąsį dėl balų, o ne dėl aktyvesnio akademinio bei visuomeninio grupės gy venimo. Svarbu ne tik turė ti įpareigojimą, bet ir jį įvykdyti. Čia būtinas mūsų komjaunuoliškas principingu mas ir reikli kontrolė. Tai, pagaliau, rimto komjaunimo susirinkimo tema: „Kaip aš vykdau savo įsipareigoji mus". Antra vertus, ne taip jau blogai, jei grupės kom jaunimo organizacija, žinoda ma, kad, pavyzdžiui, už tre jetą iš visuomeninių discipli nų minusuojami keturi taš kai, „paspaus" kažkurį savo grupės narį gerai ruoštis vi suomeninių mokslų semina rams, egzaminui. Taigi, konkursas pasieks savo tikslą, jeigu jame visus mokslo metus dalyvaus visos akademinės grupės, dažniau viešai galės palyginti savo rezultatus, jeigu tikrai rūpin simės savo darbo kokybe. N. PETKEVIČIŪTĖ LLKJS Universiteto Jšumiieto sekretoriaus pavaduotoja
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiHiiHiiinHiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiHiiniiiiiiiiiiHiiiiiiiiiniiiininiiniinniii.'
Komjaunuoliško nerimo vasara Geriausi studentų statybininkų būriai Susumuoti studentų statybininkų būrių lenktyniavimo rezultatai, štai nugalėtojai.
socialistinio
STATYBOS DARBUOSE ■.vjeri* — Medicinos fakulteto studentų statybininke buriut „Šešupė“ (Kapsuko statybos trestas — aikštelė) viršininkas P. Žiūkas, komisaras P. Alchovka,
B. SNAPĖNO nuotrauko je matome aktyviausius stu dentų statybininkų būrių or ganizatorius (iš kairės): Uni versiteto SSB štabo komisa rų Z. Burnį, teisininkų SSB viršininką V. Geržoną, filo logų ir fizikų SSB komisarę L. Bortelytę, fizikų SSB vir šininką J. Ašmoną, medikų SSB viršininką P. Žiūką ir matematikų SSB viršininką J. Backūną. Rytoj jie kartu su kitais „trečiojo semestro" dalyviais susirinks Aktų saįėję į savo vakarą. Sveikina me visus šauniuosius vasa ros darbininkus.
„2L,Vieta .-.F,izik“s fakulteto SSB „Širvinta* (Širvintų KM K), viršininkas J. Ašmonas, komisaras V. Glazikas,
III vieta — Filologijos fakulteto SSB „Astrum“ (Liet koopsąjungos Kauno KM K), viršininkas V. Sadauskas, ko misaras A. Federas.
ŽEMES ŪKIO DARBUOSE I vieta — Matematikos ir mechanikos fakulteto SSE „Neptūnas“ (Kapsuko raj. „Darbo“ kolūkis), viršininkąJ. Backūnas, komisaras K. Padvenskis,
II vieta — Tejsės fakulteto SSB „Nemunas“ (šakių raj Paveliuonos t, ūkis), viršininkas V. Geržonas, komisaras S. Gurevičius, III vieta — Prekybos fakulteto SSB „Aitvarai“ (Šakk raj. V. Kudirkos kol.), viršininkė G. Vaitiekūnaitė, kom sąrąs A. Namajūnas.
Pergalės aikštelė
Dabar, kai viskas jau pra eityje, nejučiom mintimis dažnai grįžtu į Jakutską. Tą tolimą Sibiro kampelį, pasiMūsų, Medicinos, fakulte mūsų „Šešupė" turėjo puikių metusį taigos platybėse, kuto studentų statybininkų bū stovyklautojų — sunku pasa riame prabėgo visa vasara. rys vyko į Suvalkijos centrą kyti. Tokie buvo visi: ir red Prisimenu draugus, stovyklą, — Kapsuką. Po iškilmingų kolegijos pirmininkė M. Kuz- gražuolę Leną. . . Kai po dvylikos valandų palydų prie Sporto rūmų vi maitė, ir puiki šokėja R. Te si buvo gerai nusiteikę, koriūtė, ir stovyklos dalll- skridimo nusileidome Jakuti linksmi, kupini ryžto stipriai ninkas V. Jencius su foto- jos žemėje, iškart pasinėrė M Minderiu, ir me į įspūdžių sūkurį. Pirmą padirbėti ir nenusileisti ki* grafu M. L ’ tiems Alma Mater statybl- saugumo technikos inspek kartą atsidūrėme taip toli .... •y.j’R so- nuo Lietuvos, pačioje Sibiro torius N. Balčiūnas, ■Dlams būriams. širdyje. Pirmas dienas taip ir cialistinių lenktynių nuga Nuotaiką dar labiau patai dairydamiesi A. vaikščiojome, ' sė puiki stovyklos apylinkių lėtojai L. Jazukevičius, gamta ir svarbiausia — geri Kilius, H. Pumpolovič, prika* aplinkui. „Šaltoji" Jakutija teises sutiko mug 30° laipsnių karš tresto vadovai bei inžinie- binėtojų-betonuotojų čiu ir dažnais lietumis. Lyg išlaikę ir pasiekę didžiausią mums įkvrrial. Jie suruošė tuves, rūpinosi lalsvalaikiu, dienos išdirbį J. Linkevičiū tą orą būtume atsivežę iš Pabaltijo: anot vietinių, taip gerai organizavo darbą. Pui- tė, J. Ciunytė, A. Gramba. Už gerą darbą ir smagią dažnai čia niekada nelydaki buvo „šešupiečlų" meist rė Irena Alėjūnaitė. Visada dainą mums liko dėkingas vę. .. su entuziazmu ji šaukė savo darbų vykdytojas C. Balan Iš pradžių sunku buvo darbininkus į vieną iš di dis, tresto valdytojas A. Gri- įprasti prie vietinio laiko. džiausių respublikoje staty gošaltis, profsąjungos pirmi Susimaišė ir naktis, ir diena, bų. Mūsų būriui teko pradė* ninkas A. Brazaitis, komjau kurių, beje, birželio mėnesį tl ją — išlieti Kapsuko pie nimo organizacijos sekreto* nepavadinsi antonimais. Sau no konservų fabrikui pama- rius I. Treščenko. Jų padėka lė beveik nenusileisdavo: tus. Septintą valandą kėlė- — tai ekskursijos Į Palangą, netgi pačiom tamsiausiom pusry- Baltarusiją, Kaliningradą, po valandom mės, mankštinomės, jos spinduliai čiavome, sėdome Į savo au Suvalkijos įžymias vietas. skverbdavosi pro tolimas įsitlkitobusiuką ir važiavome į Kitų būrių studentai sopkas, nurausvindami pušų no, kad su „Šešupe" reikia ir maumedžių viršūnes. Bet darbo objektą. Visą dieną — ar lietus, ar skaitytis. Mes gi net visos pamažu įpratome. Įpratome saulė — virė darbas. O ^va zonos vardu sveikinome Že prie Jakutsko, prie baltųjų koncertuodavome, maitijos studentų sąskrydžio naktų, prie amžino įšalo. karais vietiniu dalyvius. linksminomės isu Prasidėjo kasdieninis darbas. Taip ir prabėgo septynios jaunimu ir savoi kaimynais Čia statybos turi sibirietiškrūva kų ypatumų: visi namai sta „Ast- savaitės, Išleistuvės, — filologų stovykla rum", Pedagoginio lnstituto pagyrimo raštų, dovanėlių... tomi ant polių. Darbo čia, apsakyti mūsų ypač vasarą, netrūksta. To „Šileliu", Sunku .„Ramune", KMI koncer* džiaugsmą, kai sužinojome, dėl dirbome išsijuosę. Uni Parodėme devynis dvidešimt kad mūsų būrys laimėjo pir versiteto išvažiuojamasis bū tus, perskaitėme ir rys ,,Juventus-74" sudarė tik kerne KKI, KPI, VISI. Žino A. Krikštopavičius, B. Zalapaskaitų, surengėme apie mąją vietą Universitete trisdešimt sportinių rungty- antrą respublikoje. Štai to nežymią dalį Lietuvos stu ma, nugalėti nebuvo lengva. ga. Kiekvieną vakarą repe nių. Tai mūsų komisaro, MF kia mūsų — nenurimstančių dentų, kurie dirbo deimantų Lėmė ne tik gamybiniai pa tuodavo komisaro J. Eiduko II k. komjaunimo sekreto „studentų-statybinlnkų“ per šalyje. Bet jis nemažai prisi siekimai, bet ir saugumo vadovaujami saviveiklininkai, riaus Povilo Alchovkos nuo galė, kurią pasiekėme Kapsu dėjo prie tų pergalių, kurias technikos taisyklių laikyma stengdamiesi nemažiau, kaip pelnas. Nuostabus vaikinas: ko statybos tresto aikštelė pasiekė Nemuno krašto pa sis, ir kultūrinis masinis dar gamyboje. Per du mėnesius šokėjas ir dainininkas, visa je. siuntiniai. Mes tapome so bas. Šią pergalę „kalė" ir jie surengė vietiniams gyven Pranas ŽIŪKAS cialistinio lenktyniavimo tarp mūsų ūkininkas G. Jakubė- tojams 14 koncertų, Jakutsda sugebantis tarti žodį. Kar tais net pagalvodavom, jog Medicinos fak. Lietuvos studentų statybinin nas, meistras J. Bucevičius, kiečiai susidomėję klausėsi jis ir gimė komisaru. O kiek SSB „Šešupė" viršininkas kų būrių nugalėtojais: aplen- būrio nariai A. Sakalauskas, O. Dapkutės ir R. Rimkutės
Žmogus jau toks sutvėri mas, kad, progai pasitaikius, visuomet nori prisiminti pra ėjusias dienas, aptarti nu veiktus darbus: juk, iš vie nos pusės, dirbti be jokių klaidų neįmanoma, iš kitos pusės, reikia siekti veiklos idealumo. Mūsų trečiojo semestro dienos prabėgo Širvintose. Sakoma, kad tik darbe, veik loje žmogus sužiba visu sa vo grožiu, M. Gorkis, paklaustas, kada žmogus gražiausias, atsakė: „Darbe!" Matyt, ir studentų statybininkų būrių devizas turėtų būti — „Nė minutės dykinėji mui!" Mes ir stengėmės sto vyklos gyvenimą tvarkyti taip, kad stovyklautojai bū-
tų visada užsiėmę. (Sį tikslą pasiekti nelengva, ir toli gra žu mes jo dar nebuvome pasiekę). Labai svarbu rasti kiekvienam mėgstamą veik los sritį. Stovyklaujant tam yra pakankamos sąlygos, tik reikia didelio pasiryžimo ir kantrybės. Porai mėnesių mes buvo me tapę Širvintų kultūros namų šeimininkais. Ne taip čia paprasta: naujais šeimi ninkais ‘iškart niekad nepa sikliaujama. Teko ne karta varstyti rajono komjaunimo komiteto duris, kol gavome instrumentus. Panašiai „užsi kariavome" ir kambarį šta bui, sportiniams žaidimams. Taip, vis po truputį, neįkyrė dami, bet ir neatstodami, jsl-
kūrėme kaip reikiant. Praktiškai studentų vasaros stovyklos veidą apsprendžia gamybinė veikla, bet, tur būt, nė vienas nebandys nu ginčyti visuomeninio darbo svarbos. Kas, jei ne studen tai, paįvairins vietos jauni mo gyvenimą sportinėmis varžybomis, turiningais pokalbiais, susitikimais, kas, jei ne jie, suruoš kultūros namuose ne tokį vakarą, koks seniai (prastas vietiniams. .. .Užeikime kokį vakarą | stovyklą pasidomėti, ką vei kla čionykščiai gyventojai.
Abejoju, rasite ką nors kambary užsisėdėjusį. Muzi kantai kultūros namuose, sa vo stichijoje, sportininkai sporto salėje: neabejoju, kad ten vyksta kažkokios varžy bos (ne visada žinau, kokios, bet ir nebūtina žinoti, svar biau, kad kiti žino). Trys prakaituoja prie stalo teniso — jau trečia diena negali išsiaiškinti, kam atiteks sto vyklos čempiono vardas ir teisė kovoti su vietos sporti ninkais. Vos neaplenkėme pačių neramiausių: išvykų, susitikimų organizatorių. Jie tikr«l nenustygsta vietoje:
porą kartų per savaitę tai su KPI, tai su WPI, tai su mū sų tarptautine stovykla susi tinkam. Mielai svečius ir pa tys priimam. Išvada aiškėja: visuomeni nis darbas stovykloje ir už jos diktuoja visų nuotaiką. Visa esmė ta, kad iš rimto dalyko greit galima padaryti nerimtą, tačiau at virkščias procesas labai sun kus. Vadinasi, nieko negali ma palikti savieigai, laukti, kol pasirūpins kiti, irgi ne reikia. Pats privalai judėti. Čia reikia ir kantrybės, tak to, ir pareikalauti mokėti. Aš tikiu dar ir tuo, kad pasau ly margame nieko nepasie kiamo nėra. Universiteto SSB štabas
dainuojamų lietuvių liaudį* dainų, gėrėjosi mūsų šokiai klausėsi kaimo kapelos. Ne vieną padėkos žodį Universi teto studentams tarė Jakui* ko ligoninės, pionierių rtovyklos, 27 vidurinės mokyk los darbuotojai. Dirbame objektuose su ga na skambiais pavadinimaiJakutsko tuberkuliozės tyri mo institutas, Jakutsko kosmofizikos institutas. Mūsų daliai teko daugiausia apdai los darbai: tinkavome, belo navome grindis, dėjome pa langes. Įsigijome tikras etatybininkų profesijas. Iš pir mo žvilgsnio gali pasirodyti kad darbas gana lengvas. Tik trink ant sienų tinką ar ly gink betoną. O ne viena; parsinešdavo į stovyklą nuo spaudas nuo kastuvo, trirtuvo ar kokio kito įrankio Stovykla su gitarom, kon kursais, kino filmais nuovar gį vėl kaip ranka nuimdavo. Net miegoti nebesinorėda vo. . . Rytą vėl suskambėda vo varpas, ir būriai besišyp sančių jaunuolių darbo dra bužiais vėl patraukdavo į Ja kutsko statybas. Buvo ir ekskursijos Lenoe upe, ir išvyka prie Lenos stulpų. Įsivaizduokite ... taigi Lenos krantuose ir staigiai iš jos šaunančias į viršų uolas, įvairaus dydžio ir konfigūra cijų, pasiekiančias net iki šimto metrų aukščio. Ir taip tęsiasi ne vieną kilometrą. Štai kur pamatai tikrą Jaku tijos grožį! Tolimame Jakutske liko prisiminimai apie ten dirbu sius lietuvius studentus, ne nuoramas ir darbštuolius, li ko mūsų rankomis statyti na mai. Jie ilgai saugos mūsų širdžių kaitrą, Leonas KLIŠAUSKAS K. MEDZEVlClAUS nuori kiek nusivylęs komisarų dar bu. Mes labai patenkinti sa viškiu — V. Glaziku. Tai gyvas pavyzdys, koks turi — visiškai būti komisaras — iniciatyvus, savarankiškas, __ negailėjęs pastangų, kad i stovyklos darbo ritmą dar niai įsijungtų visi. Laikiausi neginčytino prin cipo: pritraukti kuo daugiau žmonių į stovyklos vadovau jančiųjų sudėtį, patikėti kad ir sudėtingą darbą, leisti veikti savarankiškai tam tik ros kompetencijos riboseManau, kad šis principas pasltvirtlno gana sėkmingai.
Jonas AŠMONAS Fizikos, fak. SSB „Širvinta viršininkai
LodOš, visai neseniai tikinome studentišką Larą, ir. išsirikiavę prie Lfto rūmų, linksmi klau pės mums skiriamų pafimų, linkėjimų. Mus Lojo saulė, statybų paįliai, kaimo kvapai ir |rsai. • ■ O dabar po ko kis jau čeža spalvoti kiens lapai... Susirinkę tradiciniame Lų statybinių būvakare, pasidžiaugĮne savo darbo rezultapalinkėsime geros IS, bties mūsų pamainai
Ko išmokė „trečiasis semestras“ ■kitą vasarą — 1975 me tais. Šiemet padirbėta tikrai šauniai. Mūsų pėdsakai liko ir Jakutijos taigos platybėse, ir Kryme bei Smolenske, ir Suvalkijoje prie Šešupės krantų, Aukštaitijoje ir smėlėtoje Dzūkijoje. Platus pasidarė mūsų pažįstamų ratas, iš augo ir mūsų autoritetas. Mums iškeltus uždavinius
mes garbingai įvykdėme ir viršijome. Ir ne vien darbuose bu vo šaunūs mūsų studentai — jie mokėjo ir linksmin tis, ir priiimti svečius. Štai Istorijos fakultetas drau gavo su Tartu universite to studentais, kartu su jais dirbo statybiniame būryje Kapsuko Sudavijos valstybiniame žirgy ne, rengė viktorinas apie
Lietuvos bei Estijos kul tūrą, istoriją, savo suge bėjimus demonstravo pie šimo konkurse, linksmųjų bei išradingųjų klube. Šir vintų rajone buvusi Fizi kos fakulteto stovykla bendradarbiavo su WPI KPI, VISI tarptautinėmis stovyklomis, surengė bendrą sąskrydį, draugys tės vakarą. Finansų ir ap skaitos fakulteto studen
vakare turėsim progos pa sveikinti mūsų geriausius būrius, darbščiausius stu dentus. Mes garbingai išlaikė me „trečiojo semestro" egzaminą. Mūsų nelepino saulė, nešykštėjo vasara lietaus. Mes pamilome nelengvą statybininko profesiją, išmokome, anot medikų, atskirti plytą nuo betono ir tinginį nuo dar bininko. Tai jau daug. Zenonas BURNYS Universiteto SSB štabo komisaras
Didžiosios kilties žmonės
iuvalkijos ėjas ■Apie Suvalkijos zonos SSB Kkrydį Igliaukoje (Kapsu■ raj.) žinojom visi. To11 visi kratėm ir perkratėm ■ vo'nuo mokslų jau baiguIi5 atvėsti galvas, uoliai tre„su■ ravom sesijos metu ■mansius" liežuvius. ■ Vieni šakiečiai buvo' gal lėk ramesni. Šitoks sąskryl9 jiems — ne naujiena, ■ai, prieš savaitę, nedi rbame Plokščių miestelyje, Įu galynėjosi matematikai I ekonomistai, tie patys teiinmkai ir filologai. ■ Šventės atidarymas prasi■jo raportais. Čia ir atsiBleidė mūsų išradingumas. Bereikėjo jokių tikslių fakB, jokių statistinių duome■|. Šmaikštus žodis — štai ^grindinis kriterijus, lėmęs l’kmę. I Paskui — tradicinės konvirvės ■įrsinės varžybos: laukimas, bėgimas 1maiše, lerginų futbolas. Paaiškėjo, Iii busimosios teisininkės Įgeba ir kamuolį taikliai >j lyti. „Generalinė repeti|ja" Plokščiuose, savaitė tre■ruočių, ir štai — „aukso | daliai" iškovotil I Nemažai žiūrovų sutraukė tekvienos stovyklos įsikūriĮo zonos apžiūra. I 'spūdingiausios sąskrydžio Lys — mis Suvalkijos tin imas ir stovyklų sukurtos Irogramos apžiūra. I Temsta. Nedidelis IgliauI ■ miestukas jau ruošiasi piegoti. O paežerėje ryškiai Itpsnoja studentiškas lauLs. Kibirkštys pakyla į vir pi, dar minutę švyti ir užgęs ti .. Tik studentų šypsena I ■: ilgai neišnyksta. A. ANDRIULIONYTĖ TF II k.' studentė & Kokia bus pirmoji studenhka vasara? Ar ilgai jos spūdžiai išliks mūsų atmin ėję? — su tokiais klausiF s mes, 30 pirmos ir antps grupių studentų, atvyfum į savo, „Neptūno" bū to, stovyklavietę Kapsuko ajone, Igliaukoje. Darbo daug — reikia lusitvarkyti, apgalvoti, kaip gyvensim, kaip leisim laisvaaikį. Ir darbe, ir stovykloj risi kupini energijos, gerų ketinimų. Tiesa, po pirmųjų iarbo dienų ne vienam skau dėjo nugara, šonai. Visą savaitę dirbom kol ūky, bet ir šeštadienį, seknadienį nesėdėjome susidėję ankas, darbo užtenka — uoštis rajoniniam, po to zoįvairios 'iniam festivaliui, varžybos, susitikimai. Rei“ėjo būti ir rašytojais, ir reasieriais, ir aktoriais, ir dai'ininkais. Skirtis su Igliaukiečiais >uvo sunku — vis dėlto geai sugyvenom, pamilo jie o mes juos. A. JUZENAITE MMF II k. studentė
tai šventė savo trečiojo semestro šventę Kernavė je. Šakių, Vilkaviškio ir Kapsuko rajonuose dirbę būriai susirinko į Plokš čius prie senelio Nemu no. Giliai prasmingas yra posakis, kad tik darbe žmogus sušvyti visu savo grožiu. Šią vasarą buvo puikios sąlygos pademon struoti savo sugebėjimus, organizuotumą, atkaklu mą. Socialistinio lenkty niavimo rezultatai jau su sumuoti, ir stovyklautojų
Kai vyko didysis studentų kraustymasis, nuo vienos kilties, kurios žmonės vadino save filologais, atsiskyrė nemažas būrys keliauninkų. Tai buvo stipri, ištverminga kiltis. Netroško jie šildytis prie vado dekano ar žynio prodekano laužo. Geriau pamėginti, ką gali, savo jėgą, ištvermę išbandyti. ...Ilgai keliavo, didelę upę perplaukė ir daug mažų per brido, pagaliau sutiko žmonių gentį, priėjo jų miestą. Sa ve Re vadino suvalkiečiais, o miestą — Kapsuku. Ir ėmėsi filologai darbo. Dirbo ten, kur patys miestie čiai nebepajėgė susitvarkyti — statė didžiulį namą, be veik pilį, kur turėjo būti mainomi kailiai, lankai ir viso kiausi kiti daiktai į aukso dirbinius arba popierinius pi nigus. Ir čia buvo pirmoji jų pergalė. Juos garbino. Jiems dėkojo, netgi tų pačių popierinių pinigų nepagailėjo. Bet jiems maža buvo kovos, maža buvo garbės. Jie no rėjo parodyti, kad ne tik dirbti moka, o Ir gudrumu, juo ku nenusileidžia. Ir pasitaikė proga save parodyti, kitų pasižiūrėti. Vieną dieną prie žaliojo Iglos ežero susirinko daug jaunų žmo nių iš įvairių bendruomenių. Parodė filologai, kas Jie per žmonės, kokia tvirta jų kiltis, kokia gudri. Visur tik ir skambėjo: „Astrum“, „Astrum“! Ir ten, kur reikėjo kietų rankų, ir ten, kur reikėjo lakios minties, kertančios kaip žaibas, ir ten, kur reikėjo priverki rūsčius teisėjus Juok tis — visur pirmavo garbingosios kilties žmonės — atsi skyrėlis „Astrum“ būrys. Triukšmingai atšventę pergalę, keliauninkai nugalėtojai grįžo pas savo vadą dekaną, parnešė šlovę, dar labiau išgarsino senąją filologų kiltį. Neilgai sėdėjo prie didelio vado laužo, neilgai džiaugė si pergale: nusibodo ramiai šildytis prieš ugnį, viliojo nauji žygiai. Ir žilas Jų vadas pasakė: „Matau, kad jūs tikrai filologų kilties žmonės, jūs nesuteršite garbingo mūsų kilties vardo. Jei trokštate žygių, garbės, vykite į tą pusę, iš kur ateina žiema, pas gimines, save vadinan čias aukštaičiais — ten, kur Pasvalio stovi miestas.“ Ir Jie iškeliavo... Bet tai Jau kita istorija. Liudvikas GADEIKIS
Keturi atsakymai į vieną klausimą Sako, neprisimenam pilkų dienų. Prisimenam tik labai geras arba labai blogas. Da bar, kai susitinki koridoriuje pernykštį fuksą, kai prabyli iš tradicijos apie pirmąją darbo vasarą, tau atsako: „Yra ką prisiminti". Yra? Vadinasi, gerai! Vadinasi, nebuvo nuobodžių dienų, apie kurias net kalbėti ne vertėtų. Todėl žodis sutelkia mas filologų SSB „Astram" dalyviams. Vienas nedidelis interviu apie baltas Ir juodas dienas... — Į kaimą veržėmės, o pasiuntė į Kapsuką. Apsipratom, pamilom tą laikiną „mūsų miestą", laikiną staty bininko profesiją. Apvalų mėnesį statėm universalinę parduotuvę. Apsipirkti nuva žiuosim būtinai, — V. Araškevlčiūtė, „Astram" būrio „eilinė", pasakoja apie vaka rus prie Šešupės, susitiki mus, vakarones.. . Ir apie darbą kalba. Ne, nepavargda vo. Atrodė, jokių didesnių nesklandumų nepasitaikė. Čia, tur būt, būrio vado Vla do Sadausko nuopelnas. Vladas, užuot pasigyręs, ką jo „Astram" nuveikė, kaip dirbo ir ką dirbo, iš karto „griebė jautį už ragų“ — viena vasara praėjo, ruoškimės kitai. Ne girtis da
bar, o iš klaidų mokytis lai kas. — Kodėl „sutirpo" sto vykloms skirti dvidešimties žmonių rezervai? Kai ku riose stovyklose, atėjus išvy kimo laikui, trūko žmonių. Pirmas pagalys ratuose. Tur būt, komjaunimo biurai per nelyg lengvai atleidžia nuo darbo statybose. Labai trūko vyrų. Statybi nės organizacijos nenori to kių SSB, kuriuos sudaro be veik vienos mergaitės. Argu mentas paprastas: „Statybos — sunkus fizinis darbas. Ne moterims". Ir jie teisūs. Mū šų „Astram" dirbo dviem pamainom. Pirmoje 6 vyrai ir 24 merginos, antroje — 11 vyrų ir 10 merginų. Ant ra pamaina 6 dienom trum piau dirbo, ir vis dėlto iš dirbis 33025 rubliai, o,pir mosios tik 18000... Lieka tik stebėtis, kad dar buvo bū rių, kuriuose daugumą suda rė vyrai, o dirbo... žemės ūkio darbus, palikę merginas statyti universalinės parduo tuves ir visokius ten gyvuli ninkystės kompleksus. Mano nuomone, „moteriškiems" fa kultetams derėtų sudaryti su tartis su žemės ūkio organi zacijomis, ir lai vyrai tam po skiedinį, o ne atvirkščiai, — sako V. Sadauskas (nuot
DIRBOM KAIP GALĖJOM Mūsų trečia, ketvirta, penkta ir šešta dabartinių oberfuksų grupės dirbo ir poilsiavo Pasvalio rajone, Naradavos vaismedžių medely ne. Apie tuos du mėnesius galima pasakoti ilgai ilgai, po to atsigerti, atsikosėti ir vėl pasakoti. Kiekviena die na stovykloje, kiekviena va landa užversdavo mus įspū džiais ir mintimis. Svarbiau
sia, tur būt, buvo darbas. Pats įvairiausias, pats ne įprasčiausias. Darbas, sukė lęs tiek iniciatyvos ir veiklu mo. Darbas, toks baisus atro dęs pradžioje. Paskui įsibė gėjome, dirbome lygiai su ūkio darbininkais. Tiesa, merginos metė iššūkį agras tams, kurie akiplėšiškai ba dėsi, juos skinant, ir ply toms, kurios per valandą pa
A. FEDERO nuotr.
raukoje dešinėje). — Dar viena problema — komisaras būryje „žmogus be vietos". Gal netiksliai api brėžiau, bet esmė ta, kad jis negauna atlyginimo, vadina si, nenorėdamas būti išlaiky tiniu, privalo eiti dirbti kar tu su visais. Persiplėšk — nesuspėsi. Arba būsi „staty bininkas", ir nepadarysi sa vo, kaip komisaro, darbų, ar ba nesuspėsi laiku į statybas nueiti. Seniai laikas įvesti tokį etatą sudarinėjant su tartis, kad vėliau netektų bėgiot ir prašinėt: „Sukurki te atlyginimą. Negaliu be komisaro". Problemos... Jas aiškinsis, spręs, vertins. II k. germanis tas V. Vaišnoras kalba apie įspūdžius. Pirmosios darbo vasaros ir pirmosios darbo dienos: — Laukėme jos nekantrau dami. Kiekvieną domino klausimas: ką darysim, ar ne bus sunku? Ir pirmoji die na... apvylė. Turėjom nešioti
stiklo vatą ir šluoti patalpas. Argi to mes atvažiavome ir tik tiek tesugebame? Nei To dėl jau sekančią dieną mes stvėrėmės rimtesnio darbo — pradėjom betonuoti patalpas. Net „devyni prakaitai" išpy lė, kol sulaukėme vakaro. Namo grįžom... pavargę, bet patenkinti: darbo diena praėjo kaip tikra „darbo" diena. Kai kas gali pasakyt: „Kas iš to, jei per dieną nu siplūksi, nusidirbsi, o vakare nei dainuot, nei šokt nebesi nori". Oi, ne! Vos tik nusi prausi, pavalgai, tuoj jėgos grįžta, ir nuovargio kaip ne būta. Suskamba dainos, krep šinio aikštelėj užverda „aist ros". .. Ir taip kasdien: iš ryto — į darbą, vakare — namo. Nuobodu? Ne, savaitė prabėga nepastebimai, ateina šeštadienis — iškylų ir išvy kų laikas. Čia jau proga įsi tikinti, ar moki įdomiai pra leist laisvalaikį, ar gali su galvot ką nors naujo. Pirmą ją studentišką vasarą ilgam prisiminsim. Ir pabaigai kelios trečia kursio lituanisto E. Zabičio mintys. Jis, kaip pats tvirti na, bandė pažvelgti į tuos darbo mėnesius „studento akimis". Juo labiau, kad Eu genijus ne naujokas buvo, jau visą vasarą triūsęs... — Atrodo, nebūtų dėl ko
aimanuoti ir skųstis. Suvalki jos zonos festivalyje laimėjo me pirmą vietą iš trisdešim ties stovyklų (tarp jų buvo stovyklų iš keturių respubli kos aukštųjų mokyklų), o su sumavus soc. lenktynių tarp Universiteto stovyklų rezul tatus, mums atiteko trečioji vieta. Bet tai nereiškia, kad išnaudojome visas galimybes, kad nebuvo įmanoma pasiek ti daugiau. Toli gražu! Tai kas gi sukliudė? Gal būt, svarbiausia tai, kad studen tams duodami patys papras čiausi, mažiausiai apmokami darbai, o ir pačios užduotys kartais būna neaiškios. O tuo tarpu studentai beveik viską padaro nė kiek ne blogiau už darbininkus (pa vyzdžiu galėtų būti mūsų be tonuotojų komanda). Mergi noms vadovybė iš viso bijo skirti konkretesnius, atsakingesnius darbus, o tai atsi liepia išdirbiui. Ir pats darbo organizavimas nevykęs... .. .Kažin, ar kuris nors iš šių vaikinų ir merginų dirbs ateinančią vasarą. Gamybi nės praktikos, ekspedicijos trukdys... Todėl šitos kalbos ir diskusijos visų pirma rei kalingos šiandienos fuksams ir būsimiems stovyklų orga nizatoriams. Kad žinotų, ruoš tųsi vasarai ir nekartotų tų pačių klaidų.
versdavo naujas pirštines skutais, nežinia kaip besilai kančiais ant rankų. Jos iška bino rūstų plakatą: „Salin plytas ir agrastus!“. Žinoma, plytos ir toliau draskė pirš tines, agrastų krūmai badė si, tačiau vis tiek buvo kaž kaip geriau — mes nesėdime sudėję rankų, mes kovojame. Vaikinai, tur būt, ilgai at simins mišką. Tabelyje jų darbo pavadinimas skambėjo sausai ir paprastai: „Miško
valymas". O įsivaizduokit va saros karštį, kirvių ir piūklų simfoniją, akomponuojant uodams. Bet po darbo vaiki nai šauniai uždainuodavo. Ir nuovargį, ir karštį kaip ran ka nuimdavo. Statybose ne buvo tokių sunkumų. Jos puikiai galėtų varžytis su pa plūdimiu — visi vaikinai, kurie dirbo ten, per kelias dienas gerai įdegė. Aišku, ne voliodamiesi smėlyje ir besimaudydami. Saulė mėgsta
dirbančius. O dirbom kaip galėjom. Vakarais ilgai nenutildavo juokas, dainos. Sename ba rono fon Ropo parke studen tiška jaunystė skleidė šviesą ir džiaugsmą. Pagaliau kal bos išblėsdavo, ir dienos džiaugsmas skęsdavo didžiu lėse švendrėse, brisdavo Mū šos vandeniu ir plaukdavo atvesti naujo savo brolio at einančiai dienai... Vytautas SAKAS
Andrius Bulota
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIME Chemijos fakultetas — vie nas mažiausių Universitete, tačiau, kaip tvirtina fakulte to komjaunimo biuro sekre toriaus pavaduotoja Jadvyga Latakaitė, rūpesčių užtenka, problemų irgi. Todėl ataskai tinėje fakulteto konferencijo je komjaunimo biuro sekre torius Z. Bliznikas kalbėjo ir apie gerąsias, ir apie blogąsias darbo puses', stengėsi iškelti trūkumus, objektyviąi įvertinti atliktą darbą, kad naujai išrinktas biuras iš pat pirmų dienų žinotų tikrą organizacijos padėtį. 1 Veiklus, pavyzdingas, stro pus, sumanus organizatorius, politiškai ir idėjiškai subren dęs — štai koks turi būti mūsų dienų specialistas. Jį išugdyti — sunkus uždavi nys, bet išspręsti būtina. To dėl fakulteto komjaunimo biuras didelį dėmesį kreipia į visuomeninę — politinę prak tiką, kuri kaip tik ir padeda auklėti studentiją ta linkme. Tačiau kelia susirūpinimą tai, kad net trys fakulteto studentai negavo atestacijos iš visuomeninės — politinės praktikos, du iš jų — Genys
EITI TOLIAU ir A. Baužytė — pašalinti iš Universiteto. Matyt, fakulteto biurui reikia ieškoti naujų darbo formų, stengtis išaiš kinti studentams visuomeni nės-politinės praktikos reikš mę, ugdyti studentų atsako mybės jausmą už save, pri versti susimąstyti ir apie ryt dieną, kai reikės save — ži nias ir organizacinio darbo įgūdžius — patikrinti darbe. Chemikai aktyviai dalyva vo visuomeninių mokslų dar bų konkurse. Du fakulteto studentai — K. Mikučionis ir B. Svičiulytė — respubliki niame konkurse užėmė I vietą, jų darbai pristatyti są junginiam konkurso turui. Pasiekti gerą pažangumą, giliai ir tvirtai įsisavinti mokslo žinias, jas praktiškai patikrinti ir pritaikyti — kiekvieno studento pareiga, jo pagrindinis tikslas. Chemi kai teisingai supranta savo pareigas. Gal dėl to fakulte to pažangumo vidurkis prašo ko Universiteto vidurkį, gal dėl to sumažėjo skolininkų ir išbrauktų dėl nepažangu mo studentų.
Tiek ataskaitiniame prane šime, tiek komjaunuolių pasi sakymuose dažnai buvo mi nima R. Bernoto pavardė. Susidariau nuomonę, kad tai iš tikrųjų aktyvus, sumanus, sugebąs nuteikti kitus darbui ir kūrybai komjaunuolis. Kaip papasakojo sienlaikraš čio „Chemikas" redkolegijos narė Urbonavičiūtė, redkole gijos darbas iš karto pagyvė jo, kai redaktoriumi buvo iš rinktas Rokas. Reguliariai pradėjo išeiti sienlaikraščio numeriai, kuriuose chemikai gvildeno savo fakulteto pro blemas, satyros botagu plie kė apsileidėlius, nedrausmin gus. Neretai sienlaikraštyje savo mintimis dalindavosi fa kulteto dekanas, dėstytojai, kuratoriai. Studentai pamėgo savo laikraštį, noriai jį skai to, su nekantrumu laukia naujo numerio pasirodymo. Santūriai „pasigyrę" savo darbo pasiekimais, chemikai nepamiršo ir trūkumų. Bene didžiausias iš jų — tai kom jaunuolių įskaitos tvarkymas. Nelaiku sumokėtas nario mo kestis, pavėluotas pirmakur-
šių įrašymas į įskaitą, abejo, nedaro fakultetui gar bės. Kiek primiršti buvo ir Pir makursiai. Nuo to, kaip pri imsime juos į savo orgamza ciją, kaip jie pradės stud: jas, priklausys viso fakulteto ateitis. Todėl labai svarbu kuo taps po metų—dviejų pirmakursis, kokią vietą užims organizacijoje. Matyt ir praeityje pirmakursiais nebuvo reikiamai pasirūpm ta, nes fakultete dar nemažai komjaunuolių, vengiančių vi suomeninės veiklos, pro pirš tus žiūrinčių į duotų įpaiei gojimų vykdymą. Gal dėl to net konferencijos metu vietoj lauktos komjaunuolių disku sijos teko išgirsti daugiausia ataskaitinio pobūdžio pasisa kymų. Biuro darbą konferencija įvertino teigiamai. Didelis nuopelnas priklauso biuro sekretoriui, V kurso studen tui, Lenino stipendininkui Z. Bliznikui, griežtai ir reikliai jo pavaduotojai IV kurso studentei J. Latakaitei ir kitiems aktyvistams, pask siems nemažą savo laisvalai kio dalį fakulteto komjau nuolių labui.
nės pasipriešinimo organiza cijos, vadovaujamos Tarybų Sąjungos Didvyrio J. Vito, narys, kartu su J. Vitu redalalkraštį gavo pogrindinį „Tėvynės frontas" bei atsišaukimus prieš hitlerinius okupantus. Tarybinei A-rmijai išvadavus Lietuvą, A. Bulota dirbo Valstybinėje plano komlsijoje, Mokslų akademijoje, dės tė Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 1954 m. iki mirties A. Bulota dirbo Vilniaus uniyersiteto Teisės fakultete: iš pradžių Valstybės ir teisės teo rijos Ir istorijos katedroje, vėliau — Valstybinės teisės katedroje, buvo ilgametis jos vedėjas. A. Bulota be pedagoginio dirbo ir mokslinį darSpalio 28 d. staiga mirė bą: 1962 m. jis sėkmingai ap Universiteto Teisės fakulteto gina teisės moksią kandidadocentas, teisės mokslų kan to disertaciją, 1965 m. jam didatas, Lietuvos TSR nusi suteikiamas mokslinis docen pelnęs kultūros veikėjas, to vardas. A. Bulota yra dau Irena DAUGĖLAITĖ TSKP narys Andrius Bulota. gelio mokslinių straipsnių Velionis gimė 1907 m. autorius, vadovavo jaunie rugsėjo 22 d. Kapsuko raj. siems mokslininkams. Putriškių kaime, valstiečių Susirinkimo metu buvo iš šviesos. Rankoje nešdamasis rąja rinktine. Deja, negalėję A. Bulota aktyviai dalyva šeimoje. 1918 m. A. Bulota vo visuomeninėje veikloje. rinkta nauja būrelio valdy žvakę, pasirodo „klapčiu sudaryti stiprios komandos įstojo į Marijampolės reali Jis ne kartą buvo renkamas ba, kurią sudaro 5 nariai iš kas", davatkos. Suklaupusios (penktakursiai talkininkauja nę gimnaziją, kurią baigė fakulteto partinės organizaci kiekvieno kurso. Šiais me apie ESM, jos meldžiasi: ro kolūkyje, o mūsų pagrindinis 1925 m. Tais pačiais metais jos biuro nariu bei sekreto tais į būrelį atėjo dar 14 en žančius — perfojuosta... Sa žaidėjas A. Pavilonis tą die įstojo į Kauno universiteto riumi, aktyviai dalyvavo „Ži tuziastų, dabar jau jis jun lė ūžia nuo juoko. Fuksai ir ną rungtyniavo už „Statybą") Teisės fakultetą, tačiau jo nijos" draugijos veikloje, il gia 35 studentus. pralaimėjome gi patenkinti — jų niekas rungtynes nebaigė — už dalyvavimą gus metus buvo TSRS—VDR A. PUTINAITE dar neliečia. O kad fuksai 41:60. Pirmadienį vėl įvyko kovoje prieš fašistinj režimą draugystės draugijos Lietubūrelio pirmininkė žinotų, jog taip yra buvę jų draugiškos rungtynės — šį Universiteto studentų prof1929 m. A. Bulota buvo pri vos skyriaus prezidiumo naprotėviams — buvo insceni- kartą su TPI Energetikos fak. verstas emigruoti į užsienį. rys, TSRS—Kubos draugys- komitetas už gerą nario mo Praeitą penktadienį įvyko zuotos pernykštės krikšty- krepšininkais. Laimėjom Gyveno Čekoslovakijoje, tės draugijos valdybos na- kesčio rinkimą ir tvarkymą Istorijos fakulteto profsąjun nos.. . rungtynes 30 taškų skirtumu 1973/74 mokslo metais apdo gos Austrijoje, kur aktyviai reiš rys. ataskaitinė-rinkiminė .. .Scenoje — dekano iš 79:49. Pasižymėjo antrakur kėsi žurnalistinėje veikloje. Konferencijos rinktieji seniūnai. Jie turi sis A. Keršanskas,-pelnęs 24 Velionis buvo didelis jau vanojo ekskursija Istorijos, konferencija. 1936 m. pabaigoje, Austrijos nimo draugas ir bičiulis, be Gamtos ir Teisės fakultetų metu buvo aptartas organi prisiekti visos grupės vardu: taškus. A. BALČIŪNAS Komunistų partijos pa veik nė vienas fakulteto stu profsąjungos aktyvistus. Sek zacijos darbas. Pranešimą tikiu į matematiką, tikiu į FF sporto tarybos dedamas, išvyko savanoriu į dentų renginys neapsieidavo madienį jie pabuvojo Gardi skaitė IF profbiuro pirminin ESM ir programavimą, pri Ispaniją, kur dalyvavo res be jo. Visada pasitempęs, ne. kas A. Ulozevičius. Kalbėjo žadu ištempti fakultetą iš pirmininkas I. KALKYTĖ sektorių pirmininkai N. Pet priešpaskutinės vietos į pir publikos kovose prieš fašis žvalus ir linksmas, jis Jaunų tus. 1936—1939 m. A. Bulo jų akyse buvo ir liks darbš profkomiteto narė kevičiūtė, R. Malikėnas ir maujančių gretas, prižadu ta, Internacionalinių brigadų tumo ir draugiškumo pavyz kiti. Atidžiai konferencijos būti krepšinio, tinklinio ir išklausė dekano kitų sporto šakų meistru kovotojas, dalyvavo mūšiuo dys. Visas savo jėgas, žinias PAŠALINTI Jau visi metai, kai gy- dalyviai se Aragono, Levantės ir ki ir turtingą gyvenimo patir vuoja informatikos būrelis, doc. K. Sinkevičiaus pasisa ir t. t. Kai salė bandydavo NEPAŽANGUS tuose frontuose. 1939—1940 tį A. Bulota atidavė jau Jo steigėjai — dabartiniai kymą. WU profkomiteto priešintis, tuoj atsirasdavo m. buvo internuotas Prancū niems specialistams ruošti. STUDENTAI būrelio moksliniai vadovai pirmininkas A. Graliauskas „budeliai". O su jais ir van zijoje, koncentracijos stovyk A.Bulota apdovanotas Dar Mokslinės informacijos ka- geriausiems profsąjungos ak duo. .. atminimo V. PIEKAITĖ lose. Šio laikotarpio pergy bo Raudonosios Vėliavos or tedros vedėjas doc. L. Vladi- tyvistams įteikė Matematikos ir mechani venimus jis aprašė neseniai dinu, medaliais ir kitais ap mirovas ir vyr. dėst. A. Kanc dovanas, garbės raštus. kos fakulteto II k. stud. J. pasirodžiusioje atsiminimų dovanojimais, taip pat Len leris. B. SLEMPERIS Svarbiausia būrelio Vilkelis, P. Kleinauskas, L SPORTAS knygoje „Ten, už kalnų, Is kijos Liaudies Tolvalšis, Respublikos kryptis — mokslinis darbas. panija". Neseniai įvyko būrelio Jau iš ryto matematikų dė Kovo mėnesį į Talino PoFizikos fakulteto I k. stud. „Partizanų kryžiumi". 1940 m. grįžęs į Tėvynę, susirinkimas, mesį patraukė skelbimas: litechnikos institutą buvo nu- V. Janavičiūtė, II k. stud. S. Andriaus Bulotos — nuo- ataskaitinis A. Bulota ėjo atsakingas pa širdaus, principingo draugo Klausėmės draugų praneši- didžiulės, šėtoniškomis spal vykusi Fizikos fakulteto vy- Laugalys, reigas Tarybų Lietuvos įstai ir pedagogo Chemijos fakulteto II katminimas mų, susipažinome su knygų vomis šokinėjo raidės, o vi- rų krepšinio komanda, Po gose: Liaudies Vyriausybės liks jį pažinojusių širdyse. iliustratoriumi V. Kalinaus dury, nuleidęs galvą, su šios kelionės ir užsimezgė stud. R. Grinkytė, užsienio reikalų ministerijo ku. Doc. K. Sinkevičius virve ant kaklo stirksojo mūsų ryšiai su šio instituto Medicinos fakulteto II kje, Valstybinėje plano komi Vilniaus V. Kapsuko parodė skaidrių apie Angli fuksas (nekrikštytas!). krepšininkais. stud. L. Skėrytė. sijoje. Didžiojo Tėvynės ka universiteto Rektoratas, ją, kartu su doc. L. VladimiVakare visi sugužėjo į au Sį penktadienį ir sekmadie Už grubų akademinės ro metais A. Bulota aktyviai partijos komitetas, rovu pasidalino įspūdžiais iš ditoriją. Pačiame centre išdi nį sulaukėme net dviejų drausmės laužymą (nedaly įsijungia į pogrindinę pasi darbuotojų profsąjungos šios šalies. M. Vladimirova, džiai stovėjo elektroninė sportinių delegacijų iš Tali vavimą kolūkinėje talkoje) priešinimo veiklą: 1942— komitetas, II k. stud., parodė filmų seri skaičiavimo mašina (aišku, no. Šeštadienį žaidėme drau — Chemijos fakulteto IV k. 1944 m. jis buvo antlfašistiTeisės fakultetas ją apie JAV. pačių pasidaryta.. .). Užgeso giškas rungtynes su TPI ant- stud. A. Baužytė.
Kiekvienas mokslas turi savo istoriją. Filosofijos istori ja yra ne tik seniausia, bet, gal būt, ir sudėtingiausia. Ji apima visą sąmoningą žmonijos vystymosi laikotarpį. Me tus retrospektyvinį žvilgsnį, stebina filosofinių mokyklų ir koncepcijų įvairovė, ir kartais atrodo, jog susipažinti su jomis — uždavinys, viršijantis vieno žmogaus jėgas. Bet kiekvienas, kuris ima nagrinėti ir gilintis į filosofi jos problemas, vėl ir vėl turi grįžti prie filosofinio paliki mo. Gilios marksizmo studijos taip pat reikalauja daug žinių iš filosofijos istorijos. Mūsų universitete, turinčiame senas filosofines tradicijas, vis daugiau žmonių gilinasi i filosofiią, domisi problemomis. Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra imasi suburti SMD filosofijos istorijos būrelį. Jame savo patyrimu pasi dalins ne tik Universiteto, bet ir kitų aukštųjų mokyklų specialistai. Būrelio nariai ruoš savarankiškus praneši mus, kurie galės peraugti į kursinius, diplominius dar bus. Visus, kurie domisi filosofija, kviečiame į būrelio steigiamąjį susirinkimą lapkričio 12 d. 18 vai. (Centriniai rūmai, II aukštas, Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra, tel. 2-71-73). Filosofijos-istorijos ir ateizmo katedra
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Antradienį, lapkričio mėn. Rengiama fotoparoda apie 5 d., 18 vai įvyks Logikos vasaros ir rudens talkas, būrelio susirinkimas Filosofi- Kviečiame visus studentus jos istorijos katedroje. —fotomėgėjus aktyviai dalyKviečiame visus, besido- vauti. Geriausių darbų perminčius šiuolaikinėmis logi- žiūra įvyks kavinėje, kos problemomis. Nuotraukas (formato 24x30 Būrelio taryba ir 18x24) prašome nešti iki ® lapkričio 14 d. į UniversiteStudentų profkomitetas to kultūros klubą kiekvieną gavo simfoninės muzikos ketvirtadienį nuo 18 iki 19 abonementų į koncertus, vai. kurie įvyks filharmonijoje Kultūros klubas lapkričio 13 d., lapkričio 22 d., lapkričio 27 d., gruodžio © 11 d. Kreiptis į fakultetų profbiurus. Kviečiame dalyvauti „Lite© ratūriniame konkurse-74". Studentų profkomitetas pra- Už geriausius kūrinius ir neša, kad lapkričio 8 ir 9 kritikos darbus skiriamos d. dirbs tik „Tauro" bendra- premijos: dvi pirmosios — bučio valgykla, o 7 ir 10 d. po 40 rub., dvi antrosios po — visos Universiteto studen- 30 rub., dvi trečiosios — po tų valgyklos. 20 rub. Kūrinius nešti j
Lietuvių literatūros katedrą iki lapkričio 30 dienos. Literatų būrelis
©
Kitas „Tarybinio studento" numeris išeis lapkričio 15 dieną. Chemijos fakulteto Ne organinės chemijos kated ros kolektyvas nuošir džiai užjaučia laborantą Stasį TAUTKŲ dėl jo tė vo mirties.
Chemijos fakulteto V kurso 2 grupės studentai liūdi kartu su Tavimi, Stasy, mirus tėveliui.
Nuoširdžiai užjaučiame kuratorių doc. Joną BU LOTĄ dėl brolio mirties. II k. žurnalistai
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LV 07025
„Tarybinio studento“ redakcija giliai užjaučia žurnalistikos katedros doc. Joną BULOTĄ dėl brolio mirties.
Filologijos fakulteto Prancūzų kalbos katedros darbuotojai reiškia gilią užuojautą dėstytojai Jad vygai BULOTIENEI dėl mylimo vyro mirties.
Nuoširdžiai užjaučiama kurso draugę Ireną JUŠKĖVIČIOTĘ dėl tėvelio mirties. III k. istorikai ir vadovas
Teisės fakulteto II kur; so studentai nuoširdžia' užjaučia savo draugę Gra žiną GUSTAITĘ dėl jos mamytės mirties.
Užs. Nr. 3613
REDAKTORIUS ATCN KTTęrA