scanvBos suuoenuas
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų 1970 m. spalio 23 d. Nr. 33 (731) 9 Kaina 2 k p.
TEGYVUOJA PER AMŽIUS IR KLESTI BROLIŠKA TSRS TAUTŲ DRAUGYSTĖ — DI DYSIS TSKP LENININĖS NA CIONALINĖS POLITIKOS IŠ KOVOJIMAS!
Iš TSKP CK Sūkių Didžiosios Spaljo socialistinės revoliucijos 53-osioms mėtinėms
BROLYBE Dekada baigėsi. Priešpasku tinę jos dieną kalnų ir saulės respublikos — Tadžikijos — pasiuntinių grupė atėjo į mū sų Universitetą. Spalio 17-oji šeštadienis, tapo įspūdinga brolybės švente. . . Mažytis VVU ženkliu kas prigludo prie tadžikų poe tes M. Hakimovos palto atla po. Svečių atneštos gėlės pri siglaudė prie senojo išmin čiaus ir būrų poeto akmeninių kojų. Pamyro kalnų vėjas su mišo su gintaro krašto rudens laukų dvelkimu, lietuviški žo džiai susipynė su tadžikiškais: ,,Sveiki atvykę! Chuš omaded!" Didelis, ' jaudinantis jausmas, ir sunku jį nusakyti žodžiais. Reikia ir gėlių, ir šypsenų, ir tylos... Ankstyvą rytą tadžikų pa siuntinius pasitiko prie centri nių rūmų tautiniais drabužiais pasirėdžiusios studentės. Pla čiai savo duris atvėrė baltakolonė Aula: „Mūsų namai —■ jūsų namai“. Čia tadžikų kū
rybinius darbuotojus ir jų plunksnos brolius lietuvius priėmė Universiteto dėstyto jai, studentai. Svečius šiltai sveikina poe tas V. Reimeris. poetai V. Reimeris ir J. Mar poetė Hakimova (apačioje kai — Mes aukštai vertiname tadžikų poeziją, mūsų univer metu visada užsimegzdavo cinkevičius su Tadžikijos poe rėje). sitete giliai domimasi tadžikų nuoširdūs pokalbiai apie lite tais (viduryje). Brangiems svečiams — mū Savo eiles skaito Tadžikijos sų nuoširdus sutikimas. kultūra, — pasakė Filologijos ratūrą. Nuotraukoje: mūsų fakulteto dekanas prof. dr. J. Palionis. Svečiams uždedamos stu dentiškos kepuraitės, Univer siteto literatai skaito tadžikų poetų eilėraščius. Saulėtojo Tadžikistano liau dies sveikinimus perduoda Ta džikijos TSR liaudies poetas, respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas M. Mirša karas ir prozininkas Dž. Ikrami. Jie įteikia dovanas — ta džikų literatūros pradininko Rudakio jubiliejinį medalį ir tadžikų poezijos knygas. Ne pamirštamos draugų šventės akimirkos.. . (Nukelta į 2 psl.)
ŠAUNUOLIAMS STOVYKLAUTOJAMS —
VALIO!
RYTOJ APTARSIME VVU DARBO IR POILSIO STOVYK LŲ VEIKLĄ. RYTOJ — STO VYKLAUTOJŲ VAKARAS.
Prienų- Kilnojamosios me chanizuotos kolonos administ racija, partinė organizacija ir profsąjungos vietos komitetas patenkinti VVU Medicinos fa kulteto studentų darbo ir poil sio stovykla. Studentai dirbo Birštono turistinės bazės sta tyboje. Kaip patvirtino prakti ka, tokio pobūdžio stovykla yra naudinga. Dėkojame studentams už taiklų žodį, gerą nuotaiką, koncertą, paruoštą mums sta tybininko dienos proga. Priekaištų dėl blogo darbo ir netinkamo elgesio neturime nei studentams, nei stovyklos viršininkui M. Biliukui. Dėko jame VVU komjaunimo komi tetui, stovyklų štabui už pui kius talkininkus. Studentams už darbą atsily-ginta ne tik rubliais. Tokių padėkų ne vieną, o dešimtis gali pamatyti VVU komjauni mo komitete. Dar daug pagy rimų bus tarta mūsiškiams ry toj įvyksiančiame Aktų salė je stovyklautojų vakare. Puikiai baigusi pavasario sesiją, šią vasarą į stovyklą išvažiavo MF gydomosios me dicinos spec. I k. studentė Ge nė Levitaitė. Ir trečiasis se mestras jai buvo sėkmingas. O kaip sekėsi kitiems sto vyklautojams? Apie tai šiek tiek pasakojame 2-ame ir 3ame puslapiuose.
Darbotvarkėje — studentų politinis auklėjimas
Asmeninis dėstytojo pavyzdys CHEMIJOS FAKULTETAS
k
Praėjusią savaitę LKP CK Biuro nutarimas apie studentų politinį auklėjimą Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko universitete bu vo toliau svarstomas parti nėse organizacijose. Labai gyvai, dalykiškai jis vyko Chemijos fakul tete. Čia dalyvavo LKP Vilniaus m. komiteto dar buotoja A. Rasteikienė. Komunistai išklausė fa-
kulteto dekano doc. E. Ra manausko pranešimą. Dis kusijose kalbėjo katedrų vedėjai doc. V. Kaikaris ir doc. L. Jasinskas, doc. M. Finkelšteinaitė, doc. Z. Mačionis ir kt. Pasisaky muose pagrindinė mintis buvo maždaug vienoda. Svarbiausias studentų auk lėjimo darbo baras — pa skaitų metu. Auklėjama ne pamokslavimu. Čia didelės reikšmės turi asmeninis
Priemonės numatytos Pramonės ekonomikos fa kulteto komunistai, tarybos nariai, grupių vadovai, gruporgai susirinko praėjusį ant radienį rimtam pokalbiui — numatyti priemonių kaip ge rinti studentų auklėjamąjį dar bą. Pokalbio akstinas — LKP CK Biuro nutarimas. Jo svars tyme taip pat dalyvavo Uni versiteto partinio komiteto
sekretoriaus pavaduotojas A. Berenis. Apie auklėjamojo darbo vieną sunkiausių problemų — pažangumą, apie kitus akade minės drausmės klausimus, apie kuratoriaus vaidmenį, apie auklėjamąjį darbą grupė se, komjaunimo organizacijos darbą vaizdinės agitacijos sri tyje kalbėjo fakulteto deka-
Nuo penktadienio 9 Tris dienas mūsų Universitete viešėjo Lenki jos Mokslų Akademijos Krokuvos Farmakologijos instituto sektoriaus vedė jas, medicinos mokslų dak taras Stanislavas Volfartas. Jis susipažino su Uni versiteto farmakologų dar bais. 9 Filologijos fakultetas ir šiais metais sulaukė sve čio iš Paryžiaus — dėsty tojo Moriso Tuseno, kuris dėstys prancūzų kalbą.
9 Spalio 15 d. į Uni versitetą atvyko fizikė iš Čekoslovakijos Ivanka ' Smetakova. Ji tris mėne sius stažuosis Puslaidinin kių fizikos katedroje. 9 Universiteto prorekto rius mokslo reikalams doc. J. Grigonis spalio 18 d. iš vyko į Vladivostoką. Jis dalyvauja Tolimųjų Rytų universiteto 50-mečio iškil mėse. Matematikos ir mecha nikos fakulteto dekanas doc. A. Raudeliūnas sek madienį išvyko j Taškentą, į Vidurinės Azijos univer siteto 50-čio iškilmes, o Sporto ir fizinio auklėjimo katedros vedėjas V. Urbo nas į Kauno Kūno kultūros institutą, švenčiantį savo 25-metį.
9 I Filologijos bei Isto rijos fakultetus atvyko tre čių kursų neakivaizdinin kai. Šiuo metu jie laiko eilinės sesijos įskaitas ir egzaminus. B. LITVINAITĖ
9 Naujais studijų me tais pradeda savo veiklą ir žurnalistų klubas. Šiandien 19 vai. į pirmąjį savo vakarą-susitikimą kavinėje renkasi klubo nariai. Jų svečiais bus Kauno „Ne muno“ žurnalo redakcijos atstovai. J. BALTINAS 9 Kas dveji metai ren giamos sporto klubo „Mokslas" konferencijos. Ateinantį, ketvirtadienį, t. y. spalio 29 d., Aktų salė je įvyks.šių metų konfe rencija. Jį neeilinė, — ju biliejinė, „Mokslo" ketvir čio amžiaus sukakčiai skir ta konferencija. Todėl ji yra didelė visų sportinin kų šventė, Kiekvienas fakultetas siunčia po vieną atstovą nuo 15 „Mokslo“ narių. Turėsime nemaža svečių. 9, BUCHAVECKAS
iki penktadienio dėstytojo^ visų pirma, ko* munisto pavyzdys. Pasitarime numatytos priemonės, kaip toliau ge rinti komunistinį studentų auklėjimą.
Nutarimas taip pat ap svarstytas karinėje kated roje. Mūsų inf. PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS-
nas doc. L. Jasinskas. Kalbė damas apie darbinį jaunimo auklėjimą, dekanas su pasiten kinimu pažymėjo aukštą fa kulteto komjaunuolių, visų studentų sąmoningumą talkos metu Eišiškių rajono ūkiuose. Posėdyje kalbėjo fakulteto prodekanai J. Kunčinas ir J. Tamulevičius, katedros vedė jas doc. J. Pauliukonis ir kt.
i
TARYBINIS STUDENTAS
p<
(Atkelta iš 1 psl.) Pilnutėlė salė įdėmiai seka kiekvieną M. Miršakaro žodį apie tvirtą dviejų tautų drau gystę: — Atvažiuokit į tolimiausią mūsų respublikos kišlaką, už eikit į bet kurį namą, — jus priims kaip tikrus brolius. „Geriausias daiktas — nau jas daiktas, geriausias drau
Bendradarbiavimo
tęsinys Mūsų Alma Matei vieši pir madienį atvykusi Graifsvaldo universiteto LVJS delegacija, vadovaujama pirmojo sekre toriaus Martino Hercigo. Sve čiai susipažino su Vilniumi, mūsų universitetu, lankėsi Kaune bei Trakuose. Pagrindinis delegacijos tiks las — aptarti praėjusių metų bendradarbiavimo tarp mūsų Universiteto komjaunimo or ganizacijos ir Graifsvaldo uni versiteto LVJS rezultatus, iš kilusias problemas. Kartu nu matomi ateinančių metų ben dradarbiavimo planai. Pokal biai vyko antradienį ir trečia dienį komjaunimo komitete. — ,Mes norim, — pabrėžė N. Hercigas dviejų universi tetų jaunimo organizacijų vadovų pasitarime, — kad mūsų santykiai gerėtų ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Būtų gerai, kad jūsų studentai, atvykę į Vokietijos Demokra tinę Respubliką, turėtų konk retų tikslą, pvz., pasidalinti su mūsiškiais mokymosi, jau nimo organizacijų gyvenimo problemomis ir pan. Pasitarime buvo daug kal bėta apie tarptautinių darbo ir poilsio stovyklų Graifsvalde ir Druskininkuose problemas. Graifsvaldietis Jensas Langhameris pranešė komjaunimo komitetui, kad mūsų studen tai ir šią vasarą Graifsvaldo tarptautinėje stovykloje dirbo gerai, buvo drausmingi, suruo šė gražų lietuvišką vakarą, eilę sportinių varžybų. Buvęs darbo ir poilsio sto vyklos Druskininkuose virši ninkas K. Černiauskas, mūsų studentų būrio Graifsvalde viršininkas A. Šileika nagrinė jo dar pasitaikančius trūku mus stovyklų organizavime, pateikė eilę pasiūlymų. Trečiadienį pasirašyta su tartis. Numatyta, kad šiais mokslo metais VDR apsilan kys keturios mūsų studentų grupės. Tai bus komjaunimo aktyvistai, mokslo pirmūnai, sportininkai ir eilinis statybi ninkų būrys. Tiek pat vokie čių studentų grupių viešės mūsų respublikoje. Mūsų inf.
gas — senas draugas". Taip byloja tadžikų patarlė. Dviejų respublikų draugystė turi to limas ir gilias šaknis. Kartu šios tautos kovojo prieš žmo gų žeminančią carizmo prie spaudą, tik Tarybų valdžios dėka abi šios tautos suklestė jo, viena kitai broliškai pade da kurti laimingą ateitį. Ta pati santvarka jas išmokė di
VISKAS LIEKA ŽMONĖMS — gera ir bloga. Lieka tavo eilėraščiai, žodžiai (šalti ir jau kūs), tavo juokas, daiktai (se ni ir nauji), perskaitytos kny gos ir į namo sieną sudėtos plytos. Tavo įžūlumas, lengva būdiškumas — irgi žmonių neužmirštami. Pirmosiomis studijų dieno mis vakarykščiai abiturientai supažindinami su Universitetu, jo geromis tradicijomis, kurių pagrindinė — mokytis. Tokia pirmoji studentų pareiga ir teisė. O jaunikliai, žiūrėk, ima ir užsimiršta. Ar iš per didelio pasitikėjimo, ar apsvaigę iš džiaugsmo. Laisvė! Neišpasakytai pirmakursius vilioja alaus baras. Ir kiek viena jų karta laiko savo pa reiga aplankyti jį. Taip buvo ir tą spalio dieną. „Mes su Edzka, kuris mokosi elektromechaniniame technikume (pavardės nežinau) atėjom į alaus barą, mes išgėrėm po šešis bokalus, o po to pabė gom. Mus pagavo.. . Daugiau nieko nežinau." Taip, būdamas apygirtis, parašė pasiaiškinime J. Mik šys, FAF buhalterinės apskai tos spec. I k. studentas. Para šė ne tik nemokšiškai, bet ir absoliučiai nesusimąstydamas dėl savo poelgio. Sakykim, ta da jį tikrai paveikė alus. Bet išsiblaivęs jis irgi liko leng vabūdžiu: „Aha, norite mane išgąsdinti? Neišdegs." Ir su raitė pareiškimą: „Nebenoriu studijuoti..." Ne, tai visai ne drąsa, ir ne nuodėmės išpirkimas. Argi ta vęs, Jonai, negraužia sąžinė: štai anas žmogus savo krūti ne ir savo gyvybe pridengė kitus, o tu tuo laiku gavai smulkaus vagišiaus vardą? Tu — bailys, nes bėgai.
delės ir nemarios draugystės... Šiltai universitetiečiai suti ko tadžikų poetus M. Kanoatą, M. Hakimovą, L. Šeralijevą, S. Chalimšojevą, A. Bahorį, M. Farhatą, M. Šeralijevą, V. Radžabą, kurie skaitė savo eiles. Poetas V. Radžabas pa deklamavo tadžikų kalba J. Marcinkevičiaus eilėraštį. Susitikime dalyvavo mūsų poetai A. Maldonis, Alg. Balt akis, Alb. Bernotas, Alb. Žu kauskas, Just. Marcinkevičius ir E. Selelionis, kurie skaitė tadžikų poetų ir savo eilėraš čius. Ypač didelio pasisekimo susilaukė Alg. Baltakio skai tomas lietuvių kalba V. Radžabo eilėraštis „Kalnų puokš tė", E. Selelionio skaitoma ta džikų poezijos pradininko Rudakio „Žemė“. Poetas Just. Marcinkevičius padeklamavo savo „Vasaros praradimą", Alb. Žukauskas — „Rūpintojėlį", Vacys Reimeris paskaitė eilėraštį iš sa vo „Indiškojo ciklo". Susitikimo dalyviams kon certavo tadžikų meno meist rai ir Universiteto etnografi nis ansamblis. Susitikimo pabaigoje Uni versiteto prorektorius doc. B. Sudavičius nuoširdžiai padė kojo svečiams, palinkėjo kū rybinės sėkmės.
v Vėjas plėšė nuo medžių chlorofilą praradusius lapus, lietus abuojai barbeno į lango stiklą. Tą žvarbų rudenio pavakarį aš sėdėjau bendrabučio kambarėlyje ir klausiausi ciklono atnešto ūžesio ir traške-
.. .Vilniaus studentė ką tik prisegė WU ženkliuką su auksine saule tolimos atstu mu, bet artimos širdimi res publikos poetei. Nutirpusi iš susijaudinimo, ji tebestovi, nesugalvodama, ką dar čia gero pasakius. .. Praeis šios akimirkos ir me tai, nuūš šventės sūkuriai, o jai akyse nepaprastai aiškiai stovės ši diena. Gal būt, ta mergina vėliau šyptels iš šian dieninio savo sutrikimo, gal būt, prisimins neįprastai jos ausiai skambančios tadžikų kalbos padėkos žodį. Bet kaip didžiausią ir brangiausią re likviją saugos tą dieną nepa prastai gerai suprastą ir įsi sąmonintą pagarbos, meilės ir draugystės jausmą broliškajai Tadžikijai, visoms mūsų tau toms — sesėms. Kiekviena tolimesnė diena vis naujomis varsomis praturtins tą jausmą. Toks jau jis, tarybinis mūsų gyvenimas. Z. SIMONAVlClUS, A. DARGUŽIS Universiteto prorektorius mokymo reikalams doc. B. Su davičius dėkoja poetui M. Miršakarui už dovanas (kairė je). Koncertuoja svečiai. J. MAŽEIKIO nuotraukos
riai pergyvenu šį įvykį. Bet kito žmogaus pasiaukojimo fone jis dabar atrodo be galo prieštaraujančiu žmogiškai moralei, o tuo labiau komunistinio jaunimo sąjungos naDaugelį darbų įpratome su rio moralei. sumuoti rudenį. Štai ir Istori Čia — ne tragedija. Pradėta jos fakulteto profsąjungos na riai šį antradienį aptarė dar bo trūkumus ir uždavinius. Profbiuro pirmininko pava duotojas IV k. istorikas J. Markelevičius plačiai papasa kojo apie komiteto darbą. Ko mitetas, sudarytas iš 7 asmenų, stengėsi padaryti viską, kad studentų profsąjungos darbas būtų geresnis ir įdomesnis. eiti ne tuo keliu. Tačiau pro Deja, vienas lauke — ne ka gų ištaisyti kaltę bus daug. rys. Pasak kalbėtojo, didelė Aš pažinojau vieną vaikiną. dalis Istorijos fakulteto stu Irgi pirmakursį. Studenčiokas dentų — abejingųjų masė, ku pradėjo ulioti, primiršo studi rią išjudinti tikrai nelengva. jas. Apsvarstė jį grupė. Pri Tai, žinoma, faktas, bet ko žadėjo pasitaisyti. O po kelių savaičių pakliuvo į medblai- dėl jie abejingi? Matyt, tam vyklą. .. Ne, jo neišmetė iš yra priežasčių. Juk „Merginų Universiteto. Jam pareiškė seklyčia" buvo įkurta pačių griežtą papeikimą. Vaikinas studentų iniciatyva. Rūpestin labai jautriai pergyveno tą giau ir atsakingiau turi dirb susitikimą su milicija, draugų ti profbiuras. O kad jo darbe piktokus žodžius. Kažkas apsi yra trūkumų, rodo ir tai, jog kai kurie proforgai visai nesi vertė jame. . . Praeitą vasarą jis dirbo dar rodydavo susirinkimuose. To bo ir poilsio stovykloje. Bu dėl nenuostabu, kad grupėse vo visų numylėtinis, nepakei veikla vos „ruseno". Neblogai dirbo akademinis čiamas mūrininkas. Ten, kol ūkyje, jį priėmė į komjau sektorius, kuriam vadovavo J. Mažeikis, III k. žurnalistas. nimą. Daugiausia padėti žmogui Iš tikro nelengva tvarkyti aka demines valandas! Džiugu, gali tik jis pats. kad talkose studentai dirba Aš visai nenoriu išpūsti to tikrai nuoširdžiai. Bet nėra na incidento bare. Bet man vis mų be dūmų: vengė darbo III neduoda ramybės viena min —IV k. bibliotekininkai. Ga tis: kodėl Mikšys bėgo? Ką lima pagirti II, III k. žurna jis galvojo? Negi jis nesupra listus, III k. istorikus. to, kad bėga pats nuo savęs — Norint pagyvinti kultma— žmogus nuo Žmogaus? sinio sektoriaus darbą, reikia Rektoriaus įsakymu J. Mik įjungti kuo daugiau studentų, šys pašalintas iš Universiteto — pažymėjo IV k. žurnalistas už elgesį, nesuderinamą su J. Pugačiauskas. Be to, reika studento vardu. linga turėti ir savus muzikos A. JUODUPIS instrumentus. Sveikintina, kad
Kq skaičiuojame rudeni
VISKAS LIEKA ŽMONĖMS šio. Paskui atėjo du ir sustojo pasislėpti nuo lietaus po bal konu, ties mano palange. Aš išgirdau keistą pašnekesį, pa gimdžiusį šviesaus ryto ilgesį. — Supranti, vėjas nuplėšė šlubiui skrybėlę. Kad tu bū tum matęs, kaip jis linkčiojo, bandydamas ją vėl atgauti. Vos priklepsi prie to sulam dyto skrybliaus, vėjas —• fiuit, ir vėl tolyn, — pirmasis atsi rėmė sienos. — Šiandien vieną tokį ma šina suvažinėjo. Su trim pro tezais. .. — Aa, ano tik kojos buvo medinės. Supranti, visą pus valandį gaudė skryblių. — Jam tas įvykis buvo be galo juokingas. Jo juoką pagavo ir antrasis. Man Mikšio bėgimas — kaip tas juokas. Kaip pasity čiojimas iš to, kas mums bran gu: žmonių pastangos išaugin ti mokytus sūnus, dėstytojų noras matyti laimingus diplo mantus, kaip pasityčiojimas iš tau suteiktų sąlygų, iš tos duonos, kurią subrandino žem dirbys. Tu tos riekės dar ne užsidirbai, net nepadėkojai už ją, o šaipydamasis trupinai j purvą. .. Gal būt, aš perdaug jaut-
ti teismui tos valstybės, ku rios teritorijoje jie įvykdė sa vo nusikaltimus. Doc. P. KURIS tis. P. Bražinskas nusikaltimą Teisės fakulteto dekanas padarė kriminaliniais sumeti („Tiesa") mais, o jo nusikalstama pra + eitis yra žinoma ir akivaizdi. Egzistuoja visuotinai pripa Visi žinome, kad banditiškai žinta tarptautinės teisės nor buvo užpultas Tarybų Sąjun ma, kad sulaikomi ir perduo gos lėktuvas „AN-24", skridęs dami į nusikaltimo įvykdymo iš Batumio į Suchumį. Susirė vietos valstybę nusikaltėliai, mimo metu žuvo lėktuvo jei jų įvykdyti veiksmai yra stiuardesė N. Kurčenka. Tary nusikalstami abiejų valstybių biniai žmonės giliai sukrėsti, įstatymų požiūriu. Teisingumo jie giliai pasipiktinę banditų interesai reikalauja, kad oro V. Bražinsko ir jo sūnaus poel piratai ir žudikai būtų perduo giu.
ŽUDIKUS - ATSAKOMYBĖN! Tarybinio civilinio lėktuvo „AN-24" pagrobimas bei Tur kijos pirmosios instancijos teismo Trabzono mieste atsi sakymas duoti valstybės pro kurorui orderį, kad būtų su imti nusikaltėliai tėvas ir sū nus Bražinskai," yra aiškiai neteisėti veiksmai tarptautinės teisės požiūriu. Oro piratystės veiksmai, jeigu jie buvo pa daryti kad ir politiniais sume timais, dargi be žmonių aukų, vis tiek yra smerktini tarptau
tinės teisės požiūriu. 1963 m. Tokijo mieste yra priimta kon vencija dėl teisės pažeidimų ir kitų aktų, įvykdytų civili niuose lėktuvuose. Šį konven cija draudžia smurtinį lėktu vų pagrobimą. Šie veiksmai pasmerkti taip pat SNO Sau gumo Tarybos 1970 metų rug sėjo 10 dienos rezoliucijoje. Pagaliau, visa eilė valstybių savo baudžiamuosiuose įstaty muose yra numačiusios „oro piratystės" nusikaltimo sudė
dirbusieji kolūkyje savo už darbio dalį skiria profkomiteto kasai. Šiek tiek pagerėjo fakultete spaudos platinimas. Pakilta iš paskutinės į priešpaskutinę vietą: jeigu anksčiau spaudą prenumeravo 30 proc. studen tų, tai šiemet — 65 proc. La bai gerai platino spaudą I k. bibliotekininkai, II k. istori kai. Fakulteto dėstytojų prof biuro pirmininkas S. Krivic kas savo pasisakyme pažyrujo, kad kol kas nėra glaudaus studentų ir dėstytojų profsą jungos bendradarbiavimo. Prodekanė doc. G. Raguotienė akcentavo, kad pagrindinis studentų darbas —mokymasis Jau vien tai, kad po kiekvie nos sesijos turime po 50 sko lininkų, mums garbės nedaro. Studentai neprisiverčia dirbti, ir grupių kolektyvai šiuo at žvilgiu gana dažnai elgiasi li beraliai. Konferencijos metu buvo apdovanoti aktyviausi profsą jungos nariai: K. Rekašius, D. Kašponytė, P. Sakalauskie nė, V. Cižinauskaitė ir kiti. Konferencijoje organizacijos darbas buvo įvertintas paten kinamai, todėl naujai išrinktas profbiuras (pirmininkas J Markelevičius) turės gerokai pasidarbuoti, kad kitą rudeni veiklos rezultatai būtų geres ni, kad būtų ką skaičiuoti. R. JAKUClONAITĖ I k. žurnaliste
Trečiadienį Aktų salėje įvy-, ko mitingas, kuriame buvo pa smerktas nusikaltimas. Su ne apykanta, sujaudinti kalbėle doc. A. Bulota, doc. M. Apa navičius, TF studentė O. Trakaitė, to paties fakulteto kom jaunimo organizacijos sekreto rius J. Pečkaitis ir kt. Mitingo dalyviai pasmerkė nusikaltėlių veiksmus, nutarė pasiųsti Turkijos ambasada Maskvoje telegramą, reikalai: jančią, kad nusikaltėliai . būtperduoti Tarybų Sąjungai. JU laukia tarybinis teismas!
A. VAIČIULĮ'
> psl.
tarybinis studentas
likinėdama archeologinius ka ta, kad aš sirgau, kad žmones sinėjimus. Ateityje, matyt, gelbėjau Palangos pliaže, kad reikės darbą šioje srityje iš man atsitiko avarija važiuo plėsti, kad po kruopelytę ren jant su greitąja pagalba ir I.SKAITAj kant turtėtų mūsų krašto isto t. t." Studento fantazija laki, rija, kad būtų užpildytos dar ir jis gali sugalvoti 1000 ir iki šiol mums nežinomos tėvų vieną priežastį. Pagal studen ir protėvių gyvenimo spragos. tų neatvykimą į stovyklas pir Kaip ir kiekvienais, taip ir mauja Filologijos fakultetas. šįmet gerai dirbo Matematikos Filologai turėjo dirbti Širvin TRECIASIS romantikos, pajusti dvigu ir mechanikos fakulteto stu tų raj. Kernavės kolūkyje, IBI bai sūresnį prakaito skonį. dentai Kapsuko ra j. „Salomė pamainoje. Ir ten vietoj 50 SEMESTRAS Šiais metais į Klaipėdą išva jos Nėries" kolūkyje. Stovyk žmonių susirinko tik du treč žiavo 19 žmonių grupė. Ta loje buvo gerai organizuotas daliai. Kodėl taip išėjo? 'Mat, čiau nepraėjo savaitė, ir bu darbas ir poilsis. Netrūko ten į sąrašus buvo įrašyti studen SUSUMAVUS STUDENTŲ vo gauta telegrama, kad nu studentiško išradingumo bei tai, kurie jau seniai pašalinti DARBO, VISUOMENINES skendo du Universiteto stu sąmojo. Kolūkio valdyba pa iš fakulteto, ir pan. Toks ne dentai. Nuvykus j vietą, pa tenkinta studentų darbu. Šau atsakingumas, nerimta pažiū VEIKLOS, SPORTO aiškėjo, kad ne visi studentai niai dirbo ir teisininkai Šakių ra nedaro garbės Filologijos IR KITUS REZULTATUS, suprato savo pareigą, atsako raj. Paveliuonos t. ūkyje. fakultetui, jo komjaunimo or mybę. Universiteto komjauni GERIAUSIA UNIVERSITETO ganizacijai. Kodėl palyginti Nemaža studentų grupė sa mo komiteto susirinkimuose nedidelis Medicinos fakultetas STUDENTŲ DARBO ne kartą buvo akcentuota, kad vo noru visą vasarą dirbo sugebėjo organizuoti dvi sto Kalnuotajame Altajuje. Jiems kur kur, o šiame būryje turi vyklas, o dar dalis studentų IR POILSIO STOVYKLA būti ypatinga drausmė, besą buvo sunkiau, negu respubli išvyko į fizikų šefuojamą kol koje likusiems. Bet neįprastos 1970 M. VASARĄ lyginis viršininko nurodymų ūkį Kėdainių rajone. Todėl, vykdymas. Studentai ne vieną gyvenimo sąlygos, klimatas, kad fakulteto komjaunimo ko PRIPAŽINTA kartą buvo įspėti dėl maudy ilgas išsiskyrimas su namais miteto sekretoriaus pavaduo MATEMATIKOS mosi, ir vis dėlto nelaimė įvy neišgąsdino Universiteto stu tojas H. Ramonas dar anksty ko. Esant 5 balų štormui, stu dentų. Jie gerai padirbėjo, su vą pavasarį sudarė sąrašus, IR MECHANIKOS dentai Markevičiūtė, Preikš- sipažino su tolimo krašto gy suskirstė pamainas, atleido FAKULTETO STOVYKLA tas, Levitas ir Šikšnelis išėjo ventojais, atšiauria, bet pa tuos, kurie tikrai negalės vyk niekam nieko nesakę maudy trauklia gamta. ti į stovyklą. KAPSUKO RAJONO tis. Pastarieji du nuskendo. Kaip ten bebūtų, atsiranda Greitai užgyja pūslėtos ran S. NERIES KOLŪKYJE, Dar anksčiau studentai Preikš- studentų, kurie žiūri į stovyk kos, užsimiršta kartą kitą pa tas ir Levitas, kaip laiku ne las kaip į kažkokią prievolę. duoti liesesnį pietūs, bet vi VIRŠININKAS susitvarkę dokumentų buvo Jau nuo ankstyvo pavasario sam laikui išliks puikūs pri JONAS JANKAUSKAS pašalinti viršininkų įsakymu į Universiteto bei fakultetų siminimai apie stovykloje pra iš stovyklos. Ir dar vienas pa komjaunimo komitetus pra leistas dienas, pirmininko tar žeidimas — jie slaptai pasili dėjo plaukti pažymėjimai, apie ti padėkos žodžiai. Ir po dau ko stovykloje. Mes netekome „blogą" sveikatą. Žinoma, da gelio metų savo šeimos albu ANTROJII VIETA dviejų draugų. Dėl to liūdi lis studentų negali dirbti fizi muose su pasididžiavimu ga ATITEKO TEISES tėvai, liūdi tie, kurie sėdėjo nio darbo, bet jų sąskaita lėsime rodyti nuotraukas, ku šalia auditorijoj, liūdi visa stengiasi neišvažiuoti ir tie, riose liko tavo ir tavo drau FAKULTETO STOVYKLAI studentiška šeima. Tai dar kurie paskui spardys kamuolį gų, dirbančių statybose, prie ŠAKIŲ RAJONO kartą įrodo, kad stovyklose kur nors prie jūros ar kopi kuliamųjų, pavargusių, dulki turi būti ypatinga drausmė ir nės po Kaukazo kalnus. To nų, bet linksmų ir patenkintų, PAVELIUONOS visuomet reikia pagalvoti apie kie studentai paprastai galvo veidai. Tai tikri studentai, ku TARYBINIAME ŪKYJE, pasekmes. ja: „Kam važiuoti ir dirbti, rie moka mokytis, dirbti ir Pirmąkart etnografinių tyri jei už mane gali draugai nu linksmintis. VIRŠININKAS nėjimų stovykla veikė'Vilni važiuoti. Geriau aš su tėvelio jos krašte. Vadovaujama Gam gautu ir apmokėtu kelialapiu A. DRANENKA KĘSTUTIS KALIUKEVlClUS. tos fak. docento C. Kudabos, pakeliausiu po Karpatus, o pa Universiteto darbo ir poilsio ji daug nuveikė, rinkdama to žymėjimą man gauti vieni stovyklų štabo krašto dainas, padavimus, at niekai. Parašys dėdė arba te viršininkas TRECIOJI VIETA PASKIRTA FIZIKOS FAKULTETO STOVYKLAI TŪKSTANČIAI RUBLIŲ, KĖDAINIŲ RAJONO ŠIMTAI KONCERTŲ PERNARAVOS KOLŪKYJE, Šią vasarą Universiteto stu dentai dirbo dvidešimtyje dar VSRSlNINKAS bo ir poilsio stovyklų. Lietu JUOZAS CIUMACENKA. voje buvo 16, kitose res publikose — 2, užsienyje —- 2. Iš viso į stovyklas buvo išvykę 2028 studentai. Atliktų darbų sąmatinė vertė sudaro Geriausiai darbo ir 600.000 rb. Per vasarą sto vyklautojai suruošė 140 kon certų, 42 disputus įvairiomis poilsio stovyklas or temomis, 208 varžybas, 64 eks kursijas po mūsų respubliką ganizavusio fakulte ir už jos ribų, išleido 148 sien laikraščius ir 42 fotostendus. to vardas ir pereina Apie sąžiningą mūsų studentų darbą šiandien kalba iš kol moji taurė atiteko ūkių bei tarybinių ūkių at siųstos padėkos ir garbės Medicinos fakultetui* raštai.
LEmnmE
ROMANTIKOS CUKRUS IR PRAKAITO DRUSKA Stovykla studentui — ne lik vieta padirbėti, sustiprėti fiziškai. Čia, šiame kolektyve, dar labiau sustiprėja studen tiška draugystė, aukštosios mokyklos auklėtinių ir darbi ninkų bei kolūkiečių drau gystė. Savo koncertais, var žybomis studentai paįvairina kaimo žmonių gyvenimą, tarsi atjaunina juos. Štai kodėl dau guma ūkių, kurie žiūri į stu dentus ne tik kaip į pigią dar bo jėgą, jau daug metų noriai priima jaunuosius talkininkus, o studentai savo ruožtu mie lai važiuoja padirbėti. Tačiau ne visos organizaci jos prisilaiko tokios nuomo nės. Jau ne pirmi metai Uni versitetas padeda Vilniaus miesto statybininkams. Tiesa, studentai labai nenoriai pasi lieka Vilniuje. Tai supranta ma ir be komentarų. Priedo, juos atbaido ir patys statybi ninkai. Prieš pasirašydami su tartį, jie žada aukso kalnus, o prasidėjus darbui, nesuge ba padaryti net tai, kas jiems priklauso pagal sutartį. Mes suprantame, kad mums, stu dentams, reikia padirbėti prie Universiteto bibliotekos pasta to, padėti bent po vieną ply tą j naujojo miestelio sienas. Bet kodėl statybininkai duoda studentams sunkesnį ir blo giau apmokamą darbą, kodėl jiems nesvarbu, kur studentai praleis poilsio valandas? Šiais metais pirmą kartą buvo pasirašytos sutartys su prekybos tinklo darbuotojais.
Veikė stovyklos Palangos ir Ignalinos vartotojų kooperaty vų bazėse. Jos savęs, kaip darbo ir poilsip stovyklos, ne pateisino. Studentai Palangoje labai dažnai dirbo viršvalan džius, už kuriuos nebuvo ap mokama, neteisingai buvo už pildomos paskyros, ne visi studentai gavo užmokestį už darbą. Šios stovyklos buvo organizuotos aukštesnių ins tancijų iniciatyva. Tokiose stovyklose labai sunku dirbti bet kokį kultūrinį, auklėjamą jį darbą. Turime priekaištų ir res publikiniam darbo ir poilsio stovyklų štabui. 1969 m. sto vyklų sąskrydyje buvo nutar ta, kad aukštosios mokyklos organizuotų savo stovyklas zonomis. Gi ne vienų metų praktika prieštarauja zoni niam principui. Stovyklas rei kia organizuoti su tais ūkiais ir organizacijomis, kurie su geba sudaryti geras darbo ir poilsio sąlygas, kurie tikrai suinteresuoti draugauti su Universitetu ir turėti abipusę naudą, nesvarbu, iš kokio ra jono jie būtų. Daug neaišku mų sukėlė tipinės, visoms sto vykloms bendros sutartys. Norėtųsi šiek tiek pakalbė ti apie dvi stovyklas, kurios skyrėsi nuo kitų. Nebe pirmi metai organizuojama darbo ir poilsio stovykla Klaipėdos uosto žvejybiniame laive. Kaip ir kiekvienais metais, į šią stovyklą važiavo studentai sa vanoriai, norintieji paplaukio ti su žvejais, patirti jūrininko
*
Nuostabios Lyg sraunia Vilnele pralėkė trečiojo semestro dienos. At sisveikindami ranka mojom didžiulėms statyboms, platiems laukams ,kur dirbta, dainuota. O greitomis padarytos nuo traukos, užsimezgusios pa žintys aidu mus grąžina į tas nuostabias dienas. . . ...... Paluodė 70". Medicinos fakulteto darbo ir poilsio stovykla. Čia, gražiame Za rasų krašte, tarp kalnelių ir klonių, ežerų ir ežerėlių triū sė 72 medikai. Šalia dunk sančio legendomis apipinto Paluodės kaimelio, kurio var du jie pavadino savo stovyklą. Trys pamainos, dešimtys jaunų, karštų širdžių, darbas, daina ir įspūdžiai, įspūdžiai.. . — Visų neprisiminsi, — šypsosi stovyklos viršininkas H. Ramonas. — Kiekviena diena atnešdavo ką nors nau ja. Taip. Nebuvo panašių die nų. Visos jos paprastos, eili nės, bet — šventiškos. Tarp jų ir viena iš rugpiūčio.. . 7.30. Saulė jau gerokai šok telėjo į viršų, žaliomis pušų viršūnėmis, rasotomis pievo mis atbėgo prie senos kaimo mokyklos. Ciuožtelėjo spindu liai sienomis, žvilgtelėjo pro langą, o čia tik Gražina kam barį betvarkanti. Valandėlė kita, ir susirinko visi. Vienas nuo ežero, kitas išprakaituoti spėjęs rytinėje mankštoje, trečias miško dovanomis apsi karstęs. Linksmi, žvalūs. Tik Rasa ir Vaida, geriausios sto vyklos šeimininkės, jau visą pusvalandį šeimininkauja vir tuvėje. Pažiūrėsim, ką jos paruoš. 8.30. Dešrelės! Dieve aukš tielninkas, kiek kartų Vacius prašė jų negaminti! Teks pasi tenkinti arbata. Už tai Ro mui sekasi. Antros porcijos jis niekad neatsisako.
9.00. Visi į darbą! Brigadi ninkas merginas siunčia prie bulvių. Reikės ravėti. (Nagus visos nusikarpė ir nebedažo!) Vadovaus Violeta. Ji viską moka. „Specialistė", — giria pamainos viršininkas K. Brusokas. 12.00. Lauko krašto nė ne matyti. „Lyg jūra", giriasi Vi da. Iš tiesų. Tik bulvės ir bulvės. Atburbęs motociklu, agronomas nuo vieškelio bosu šaukia: „Nepaklyskit!“ Vaikinams ne geriau. Sau lė, tik saulė, o vėjo nė kva po. Ore dar nieko, bet kloji me nebėr kuo kvėpuoti. Dul ka — nors rėk. Pagaliau vyrai sugalvoja dirbti pakaitomis. Dvi valandas lauke, dvi ant prėslo. 14.00. Jau po pietų. Iki dar bo pradžios dar visa valanda, todėl sportorgas A. Surkys skuba pas kolūkio komjauni mo organizacijos sekretorių. Šiandien futbolo varžybos, ryt tinklinis, o čia dar šio to trūksta. Nenusėdi ir stovyklos fotografas Z. Paulauskas. Rei kia nuotraukų — vakare turi pasirodyti naujas „Šienainio“ numeris. 17.00. Lauko keliuke pasi rodo „Gaziukas". Merginos, o ypač Violeta, susirūpinusios: atvažiavo valdžia. Kaži, kaip įvertins jų darbą? Kolūkio pirmininkas reiklus, griežtas. Eina tarpvagiu, žiūrinėja, pas kui šypsosi į ūsą. Žinok, vis kas tvarkoje. Vaikinams pats darbo įkarš tis. Saulė per dieną negailėjo spindulių, ir šieno-kupetų ku petos. Vyrai tik mojuoja, mo juoja šakėmis—traktoriai vos spėja vežti į pastogę. O kai į talką atėjo mergaitės, kol ūkiečiams teko kinkyti eik liuosius bėriukus. 18.30. Darbas baigtas. Tie siai iš lauko visi traukia prie
dienos
Luodžio ežero. Vanduo — vienas malonumas. „Kaip Palangoje, — rimtai sako Ma rytė. Ir priduria: tik čia sma giau!" Po valandos kaimo mokyk la virsta „kultūros rūmais". Čia savi režisieriai, dailinin kai, artistai. Šeštadienį teks koncertuoti kaimyniniame kolūkyje. Nori, kad žmonėms patiktų tavo dainos, šokiai, intermedijos — šlifuok kiek vieną žodį, judesį. Tokia me nininkų darbo taisyklė. 20.00. Ne veltui merginos pynė ąžuolų lapų vainikus. Vakarinio patikrinimo metu jos pasveikino stovyklos vy rus, net 6:1 (kad taip žaistų „Žalgiris"!) įveikusius kol ūkio futbolo komandą. 21.30. Stovyklos viršininkas H. Ramonas skaito paskaitą apie genetiką. Tai bent vy ras! Salė pilnutėlė, atidžiai klausosi. O šnekėjo: kas ateis, kas bus, kokia nauda? Pas kiau klausimai, klausimėliai ir j kiekvieną konkretus atsaky mas. Henrikas ne tik šaunus ora torius, bet ir nuostabus eks kursijų' vadovas, puikus draugas. Reiklus, principin
gas, kupinas jaunatviškos energijos, drąsių sumanymų — toks jis stovyklos viršinin kas, toks fakulteto komjauni mo sekretoriaus pavaduoto jas. 23.00. Kiekvieną vakarą spragsi tradicinis laužas. Prie jo aptariami prabėgusios die nos vargai, džiaugsmai, ryt dienos rūpesčiai. Čia dainuo jamos pačios gražiausios dai nos, čia šoka, svajoja ir skai čiuoja krintančias žvaigždes. Nepastebimai ateina nauja diena... .. . Jos visos tokios — nuostabios, turiningos dienos. Tenykščiai žmonės, kolūkio jaunimas dar ilgai prisimins prabėgusią liepą, rugpiūtį, darbščius, mylinčius darbą studentus, jų linksmas dainas, trankų šokį. Kitą vasarą vėl plevėsuos medikų darbo ir poilsio sto vyklos vėliava. Gal prie Luodžio ežero, gal kur kitur. Ir vėl darbščiomis bitelėmis pluš studentai, balsingom lakštingalom dainuos gra žias lietuviškas dainas.
St. KERŠANSKAS Z. PAULAUSKO nuotrauka
TRECIASIS SEMESTRAS
KAIP AUGINAMA DUONA KASDIENINĖ Kalbamės su Medicinos laužų, varžybas, turistines fakulteto III k. studentu keliones, nepamirštamą kolūkietišką „ačiū“. Zenonu BARANAUSKU. Kai kurių studentų tar Kelinti metai jūs daly pe vyrauja nuomonė, kad vaujate darbo ir poilsio studentų darbo ir poilsio stovyklose? stovyklos yra priverstinės, Jau antri. Mielai daly kad studentai išvaromi va vaučiau ir kitąmet, bet, ru. Ką jūs galėtumėt pa deja, reikės vykti į mo sakyti apie tai? komąją praktiką. Aš nesutinkKi. Man at Kokius įspūdžius jums rodo, kad tokie studentai paliko šių metų darbo ir yra perdaug išlepinti, bijo poilsio stovykla? sunkumų ir nejaučia parei Tik pačius geriausius. gos jausmo. Keletas pana Aš ilgai atsiminsiu tas die šių buvo ir mūsų tarpe, ta nas, k|ai su grupės drau čiau draugų įkalbinėjimai gais dirbome Zarasų ra padėjo jiems atvažiuoti į jono „Pergalės" kolūkyje. stovyklą, iš kurios jie Tas kolūkis nėra iš pir grįžo į Vilnių patenkinti ir maujančių ir mūsų darbš nesigailėjo, kad tris sa čios rankos tikrai buvo vaites padirbėjo kolūkyje. reikalingos. Mūsų tarpe Žinoma, vienose stovyk buvo tokių, kurie menkai lose būna linksmiau ir tas įsivaizdavo žemdirbio pro laikas greičiau praeina, o fesiją, kurie nežinojo viso kitose — atvirkščiai. Ta žemės ūkio darbų sunku čiau tai priklauso nuo mū mo,"’nežinojo, kaip augi sų pačių. Kaip mes dirb Kėdainių rajono Pernaravos nama mūsų kasdien val sime, kaip praleisime lais kol. valdyba ir pirminė parti goma duona. Aš pats esu valaikį, tokias ir nuotai nė organizacija reiškia padė kolūkiečio sūnus, ir man kas atsivešime rudenį. Aš ką VVU MF V k. slud. Juo tokie darbai ne naujovė, žinau, yra tokių studentų, zui Ciumačenkal už gerą va tačiau buvo malonu papra kurie tik verkšlena, lau dovavimą stovyklai, veikusiai kaituoti dobilų lauke su kia iš viršininko ar iš mūsų kolūkyje šią vasarą, už nuoširdų bendradarbiavimą su šakėmis rankose; pavargu komjaunimo sekretoriaus kolūkiečiais, už politinę ir vi siam, bet linksmam drau tik gerų pasilinksmini suomeninę veiklą kolūkiečių gų būry grįžti iš darbo, mų. Gerai, kad tokių ne tarpe. išsimaudyti gaiviame Luo- daug. Studentas ne tik džio ežero vandenyje. Be auditorijose turi būti stu Šią vasarą Pernaravos kol abejo, buvo ir nesklandu dentu. Aš įsivaizduoju mų, kartais mažiau tekda studentą jauną, energingą, ūkis pastebimai pajaunėjo. Iš tisus du mėnesius čia darbavo vo pavalgyti, pamiegoti, veržlų jaunuolį, kuris ne si Vilniaus universiteto Fi tačiau dabar visa tai išny bijo sunkumų, nebijo dar zikos fakulteto studentai. To ko ir liko tik atsiminimai bo, jis eina ten, kur yra kia darbo ir poilsio stovykla apie dainuotas dainas prie reikalingiausias. jau buvo prieš penkerius me
Jau kelinti melai iš eilės Druskininkuose veikė Tarptau tinė darbo ir poilsio stovykla Joje ir šiais metais dirbo mū sų kolegos iš Krokuvos Jogai los universiteto. Stovyklos viršininkas K. Černiauskas pasakojo: — Malonu dirbti kartu su jais. Linksmi, nuoširdūs jie bu vo ne tik statybose ar tarybi nio ūkio laukuose, bet ir va karais prie studentiško laužo. Kęstutis tikisi, kad ir se kančiais metais ši stovykla bus senų gerų draugų susiti kimo vieta.
Nuotraukoje: palydime len kų studentus Vilniaus gele žinkelio stotyje.
APIE MUS RAŠĖ Kėdainių rajono laikraštis „Tarybinis kelias" (1970.VII.22)
Studentiška jaunystė Pernaravoje tus. Šiemet pernaraviečiai vėl susilaukė talkininkų. Vai kinai ir merginos veža ir krauna į stirtas šieną, padeda lentpjūvėje, statybose. — Dabar daug darbų, todėl jaunimo rankos buvo ypač reikalingos, — pasakoja kol ūkio pirmininkas S. Stankevi čius. — Studentai dirbo gerai, skųstis negaliu. Šauniai darbuojasi B. Iva nauskaitė, G. Minderis, V. Švedas ir kiti studentai. Štai, kad ir toks pavyzdys. Prieš kurį laiką reikėjo skubiai su tvarkyti grūdus. Pasiskirstę pamainomis, vaikinai be jokių pretenzijų darbavosi visą nak tį. Kolūkiečiai patenkinti talki
ninkais, ūkio valdyba žada se kančią vasarą vėl pasikviesti juos. Patenkinti išsiskirsto ir stu dentai. Juk gerai po įtemptų mokslo metų, egzaminų sesijos kuo toliau išvažiuoti nuo miesto dulkių, triukšmo, pa dirbėti ir, žinoma, pailsėti kai me. Stovyklos viršininkui, taip pat studentui, penktakursiui medikui J. Ciumačenkai buvo begalės darbų. Reikėjo rūpin tis tvarka stovykloje, talkinin kų maitinimu ir, be abejo, ge ru stovyklautojų poilsiu. — Mes dažnai rengiame su sitikimus su kolūkio jaunimu, — sako Juozas, — suruošėme krepšinio, tinklinio, futbolo
USRYČIAI, paskuti vieną porciją skaitliukų nis žvilgsnis į veid stuktelėjimu atžymi. Tik roduką ir darban. kai kas nusistebėjo, kad Kas plytų krauti, kas bul žurnalistės tądien gerokai vių skusti, kas... Iš tiesų, užtęsė „lašinių auginimą", kas eis į grūdų sandėlį? Di t. y. popietės miegą. O delio pasirinkimo 'nėra: kam neaiškiu, jog maišai arba istorikės, arba žurna ne zuikiai, patys aruodan listės. Visu garsu „atsuk nesubėgs... tas" ginčas rezultatų ne Vakarienė rami, be jo davė. Gerai, kad su teisin kio skersvėjo. Tik paskui gumo svarstyklėmis nepa nuo stovyklos viršininko vėlavo ateiti stovyklos atslinko debesiukas. Bet viršininkas Z. Burnys. lietaus nebuvo. Pavyko Lėkštutė nusviro žurnalis įtikinti, jog merginų čių pusėn. Istorikės trium kompleksija per silpna fuoja, bet tik šį rytą. maišams tampyti. Gera vaikinams: tai ply — Duokit vaikinams. tas sau švilpaudami nešio Davė. Miegas ramus... ja, tai pilis iš jų krauna, o Prisiminimų nuobirose merginos ir trys iš karto švysteli mėnulio delčios vos maišą grūdų patempia. šypsnys, pakibęs virš KoSkęsta atodūsiai migdan mentos ežero, sumirga irk čiame džiovyklų ūžesy. lais sudrumstas veidrodinis Lūžta ilgai tausoti nagu vanduo. Ir daina, įkvėpta čiai, į akis puola negra laužo ugnelės, dar neužsibios dulkės. Ne, ilgai taip miršo. nebus. Prie išleistuvių stalo bu Pietūs. Nieko nebestebi vo smagu. Molėtų rajono na, kai vaikinai trečią ir Giedraičių tarybinio ūkio t. t. kartą stoja j eilę gu- direktorius V. Freimantas liašo porcijos, kad valgyk buvo patenkintas Universi los vedėja mus kaip viš teto studentų pagalba. čiukus skaičiuoja ir kiek— Jeigu jūs ne prieš, at-
P
Vyt. KVIETKAUSKAS
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
Iki sekančios vasaros
Per visą stovyklavimo Giedraičių tarybiniame ūkyje laiką (nuo liepos 5 d. iki rugpiūčio 26 d.) VVU Istorijos fakul teto studentai dirbo labai gera ir nuoširdžiai. Labai daug pa dėjo ūkiui statant eksperimentinių karvidžių kompleksą. Jie atliko darbų už 1766 rb. Tarybinio ūkio administracija dėkoja Universiteto rek toriui, komjaunimo komitetui, išugdžiusiems tokius puikius studentus. >
draugiškas varžybas, bendra me būryje dainavome ir šoko me gegužinėje. Dar viena įdomi detalė. Kol ūkio skelbimų lentoje pasto viai kabėjo skelbimas: „Stu dentų stovykloje taisome tele vizorius, radijo aparatus ir ki tus buitinius prietaisus". Vai kinai be jokio atlyginimo tai sė, pamokydavo kolūkiečius, kaip pašalinti nedidelius de fektus. Greitai prabėgo drenos sto vykloje. Užsimezgusi glaudi studentų ir kolūkiečių drau gystė tikriausiai bus tęsiama.
važiuokite vėl. Mes bet ku rią vasarą būsim pasiruo šę, geriau pasiruošę priim ti tokį linksmą jaunų pa galbininkų būrį. Labiau stengsimės pateisinti ne tik darbo, bet ir poilsio stovyklos vardą. Daug gerų žodžių tą va karą pasakė ir direkto riaus pavaduotojas drg. Galinis, puikus trečios pa mainos šefas. Šeimininkų kančios vasaros!" tuvių stalo ūkio ir Univer svetingumas, rūpestingu Pesimistinių nuotaikų siteto vadovams skambė mas užkariavo mūsų šir nebuvo. Vasara linksma jo „ilgiausių metų"! dis ir mes tarėme: „Iki se- prabėgo. Tad ir prie išleisJ. KIKILAITĖ .....
'»<*.
_
VVU studentų profkomiteta$ gavo abonementų į Operos ir baleto teatro spektaklius: baletus „Žizel“, „Aistra“, ope ras „Otelas“, „Audroje“, „Liu dija di Lamermur“. Pirmojo spektaklio pradžia 1970.XI.25, 19 vai. 30 min. Abonementus galima Įsigyti profkomitete pirmadieniais ir penktadieniais 11 —13 vai., antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais 15—17 vai. \Yra abonementų už 3.50 rb. ir 2.50 rb. Profkomitetas ap moka po 1 rb. Taigi, studen tams belieka sumokėti 2.50 arba 1.50 rb. Vietos parteryje, nuo 3 iki 13 eilės. Prekybos fakulteto pre kybos ekonomikos spec. IV k. studentei Nijolei KARVELYTEI reiškiame gi lią užuojautą dėl mamytės mirties. Grupės drauqai ir vadovas
Nuoširdžiai užjaučiame bendrakursę Janiną BAL ČIŪNAITĘ dėl jos tėvelio mirties. Pramonės planavimo spec. III k. I grupė
Nuoširdžiai užjaučiame Prekybos fakulteto IV k. studentę Nijolę KARVELY TĘ, jos mylimai mamytei mirus. Buvę klasės draugai
Kurso draugai ir vado vas reiškia gilią užuojau tą FAF ekonominės infor macijos spec. III k. I gr. seniūnui V. GALVELEI dėl jo tėvelio mirties.
K. TRASKOS nuotraukose: Istorijos fakulteto studentai Giedraičiuose.
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Tiražas 3500 egz. Užs. Nr. 4062 LV 14336