VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESI
1967 m.
o 0
lapkričio mėn
d
TUbENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ OKoanaS
29 d. TREČIADIENIS
Nr. 33 (619)
Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
Partijos eilių augimas svarbi ideologinio darbo kryptis Visi šie jubiliejiniai me tai tarybinei liaudžiai bu vo neregėto politinio ir gamybinio aktyvumo pa kilimo metai. Tūkstančiai mūsų šalies darbo žmonių kolektyvų Didžiosios Spa lio socialistinės revoliuci jos 50-metį pasitiko su naujais gamybiniais lai mėjimais. Mūsų senojo Universiteto daugiatūks tantinis kolektyvas šią didžiąją šventę pasitiko taip pat su šaunia pergale —■ Vilniaus Valstybinis V. Kaosuko universitetas, kaip vienas iš socialistinio lenktyniavimo Spalio 50mečio garbei nugalėtojų, buvo apdovanotas Lietu vos Komunistų Partijos CK, Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezi diumo, L'etuvos TSR Mi nistrų Tarybos ir Respub likinės Profsąjungų Tary bos atminimo vėliava. Sis garbingas apdovanojimas mus įpareigoja siekti dar didesnių laimėjimų visose
NAUJAS EKONOMIKOS FAKULTETO DEKANAS Penktadienį Ekonomikos fa kulteto tarybos posėdyje doc. L. Jasinskas išrinktas šio fa kulteto dekanu. L. Jasinskas gimė 1922 m. Baigęs Biržų gimnaziją, 1940 m. Įstojo į Vilniaus universi teto Ekonomikos fakultetą. Didysis Tėvynės karas nut-aukė mokslą. O mokytis bu vo sunku. Iš namų jokios pa ramos, todėl teko dirbti vis ką, kas pakliuvo po ranka: buhalteriu Biržų Valstybinia me malūne, mašinistu Ašme nos apskrities \aldybo|e. Po kario metais L. Jasinskas Įsi darbino Paruošų ministerijos žinyboje ir kartu tęsė mokslą
St. STAČIOKAS Universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
Universiteto veiklos sri tyse. Vilniaus Universitetas viena stambiausių respub likoje tarybinės inteligen tijos kalvių, ruošianti įvairiausių sričių aukštos kvalifikacijos specialistus liaudies ūkiui, švietimui, kultūrai bei mokslui. Ta čiau tarybinės aukštosios mokyklos uždaviniai neap siriboja vien tik profesinių žinių suteikimu jos klau sytojams. Šie uždaviniai žymiai platesni — išugdyti naujos, socialistinės epo chos inteligentą. Universiteto partinė or ganizacija kartu su kom jaunimo ir kitomis visuo meninėmis organizacijomis atlieka didelį darbą idėjiš kai auklėjant studentiją, formuojant mokslinę pa saulėžiūrą. Idėjinis stu dentijos auklėjimas vyk u::;:::::::::::::::::;:::::::::::::::: domas mokymo procese ir specialiomis politinio auk LAIŠKAS REDAKCIJAI lėjimo pr.emonėmis. Ta čiau komunizmo statytojo idėjinis užsigrūdinimas negali būti pasiekiamas vien tik atitinkamu teori nių žinių įgijimu, atitinka Beveik kiekvienas Uni mų idėjų suvokimu. versiteto studentas naudo jasi biblioteka ir skaityk lomis. Lankant skaityklą, i iškyla daug keblumų. Čia aš paminėsiu tiktai vieną. SEKANTIS „TARYBIStudentas, paimdamas iš skaityklos knygą ar žurna NIO STUDENTO" NUME-1 lą, palieka tenai savo skai tytojo pažymėjimą. Bet j? RIS ĮŽEIS GRUODŽIO 131 skaitykloje vietos nėra. | DIENĄ. Taigi studentas skuba į Bendrąją Universiteto skaityklą, o ten prie durų, sustabdo kontrolierius, rei kalaudamas parodyti skai tytojo pažymėjimą, tačiau studentas dviejų pažymė jimų neturi. Tiesa, bibliotekos direk cija gali pasiteisinti, kad „Išbraukti iš studentų sąra skaitytojo pažymėjimo 15 šų Chemijos fakulteto bioche punktas skelbia: „Knygas, mijos specialybės III kurso išduotas skaityti į skaityk studentą Gelžinį, Ramūną, las, išnešti griežtai drau Klaudijaus, kaip socialistinio džiama". Bet, je nu vietos turto gadintoją", — dar vie Universiteto Rektoriaus nėra, tai knygą iš skaityk nas įsakymas. Biochemikai nebe los išnešti galima, t. y. matys Ramūno Gelžinio audi rasti vietą kitose Univer torijos suole. Sianden jis — siteto skaityklose. Stu nebe studentas. „Štai prie ko dentas atsiduria padėtyje privedė lengvabūdiška pažiū be išeities. Šitokų atvejų ra į socialistinį turtą, nemo Universitete pasitaiko ne kėjimas saugoti patikėtų ver — sako Universiteto vienas, ne du, o pakanka tybių", Prorektorius Br. Sudavičius. mai daug. Kaip rasti išeit Ramūnas dažnai lankėsi iš tokios padėties, turėtų Estetinio lavinimo katedroje. pagalvoti bibliotekos di Jis buvo muzikantas ir ten repetuodavo. Estetinio lavini rekcija.
Kas kaltas?
\
i
Universitete, kurĮ baigė 1948 m. Jis buvo priimtas į aspi rantūrą, praeinant apmokymą Maskvos Valstybiniame uni versitete. 1952 m. baigė aspi rantūrą ir buvo paskirtas vyr. dėstytoju Ekonomikos fakul tete. Vėliau jis pradeda dirb ti Liaudies ūkio katedros ve dėju. Paskutiniu metu doc. L. Jasinskas ėjo neakivalzdl-
AKTYVO MOKYKLA Praėjusią savaitę
Istorijos
likti partijos eilių augimą ir filologijos fakultete pradė to veikti aktyvo mokykla. be dėmesio negalima. Penktadienį susirinkę šios Kiekvienos partinės or mokyklos nariai išklausė pir mąją dėstytojo J. Karoso pa ganizacijos uždavinys — „Kas tai yra ideologi Idėjų pavirtimas į įsiti nuolat iūpintis geriausiųjų skaitą: ja?“ kinimus — sudėtingas jaunimo atstovų įsiliejimu Daugiau kaip keturiasde- nio ir vakarinio skyrių pro:mt studentų lanko šią IFF procesas, kuris susideda į jos gretas. Didelis vaid škomjaunimo komiteto organi dekano pareigas. iš viso komplekso intelek muo šioje srityje priklau zuotą mokyklą... Po dviejų L. Jasinsko nuošrdumas, šis gausus vaikinų ir mokėjimas su kiekvienu su tualinių, emocionalinių ir so ir komiaunimo organi metų merginų būrys, išlaikys egza valios elementų. Vadinasi, zacijai. XXIII partijos su- minus ir, gavę pažymė imus, rasti bendrą kalbą neliko ne mūsų Universiteto pastebėtas draugų. Jam pati ugdant kiekvieno žmogaus važ.avime, svarstant TSKP papildys gretas. kėtos labai s\arbios ir atsa idėjinį įsitikinimą, negali įstatų pakeitimus, buvo ak komjaunimo aktyvistų K. VALIUS kingos dekano pareigos. ma pamiršti, kad tai žymia centuota, kad kiekvienas dalimi priklauso nuo kiek jaunuolis, besiruošiantis DALYKIŠKAS POKALBIS vieno žmogaus asmeninio stoti į TSKP eiles, turi pra siekimo išugdyti sau ko eiti jaunimo politinės or Gamtos fakulteto gamtos Tėvynės gamtos grožį. munistinius įsitikinimus. ganizacijos mokyklą, ak apsaugos ratelis suruošė va Po to doc. Kudaba ir drg. Šia prasme mūsų darbas tyviai pasireikšti komjau- karą. Jame dalyvavo žurnalo Balevičius demonstravo diagamta" redaktoriaus filmus, kuriuose dar kartą at studentijos tarpe, matyti, n:mo organizacijos darbe. „Mūsų drg. Geležaus- gimė nepakartojamas Lietu nėra pakankamai kryptin Tuo pačiu komjaunimo pavaduotojas kas, Gamtos apsaugos komi, vos gamtos grožis. gas. vaidmuo labai išauga. teto landšafto ir augalų ap K. VAIDAS Vienas iš svarbių parti Universiteto komjaunimo saugos skyriaus viršininkas ( garbingas jos stiprėjimo rodiklių yra organizacija, jungianti ab drg. Balevičius, fakulteto APDOVANOJIMAS nuolatinis partijos eilių soliutinę daugumą studen dekanas doc. Kudaba. Neseniai Teisės fakulteto augimas — naujų jėgų įsi tų, privalo būti pagrindi Jie papasakojo susirinku kolektyvas atšventė vyr. dės liejimas į jos gretas. Visu niu partinės organizacijos siems studentams apie esan tytojo Edmundo Medžio gimi sukakti. Gėles mokytojui moje mūsų Universiteto paoalbin nku ruošiant ak čias negeroves žmogaus san. mo Ir darbo draugui įteikė kole partinė organizacija per tyviausius savo narius į tykiuose su gamta, nuiodė, gos, pažįstami. Jubiliatas už kad studentai (ne tik gamti ilgametį mokslinį-pedagogini praėjusius ataskaitinius partiją. ninkai, bet ir kitų fakultetų) darbą ir aktyvią visuomeni metus priėmė į partijos nę veiklą, ryšium su gimimo Svarbiausias musų už galėtų padėti išsaugoti mūsų šešiasdešimtosiomis metinė narius 18 žmonių, į kandi davinys, priimant jaunuo mis apdovanotas Lietuvos datus — 7. Jau šį semest lius i partija, yra atrinkti TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. rą buvo priimti 2 nariai geriausius žmones, iš tikro ir 3 kandidatai. vertus būti TSKP nariais. GAUSĖJA Vienok kartu kelia tam Čia negali būti kalbos apie MOKSLININKŲ tikrą susirūpinimą toks priėmimo forsavima, dirb faktas, kad šiais mokslo tinumą, vaikymąsi priėmi Lapkričio 23 d. VVU melais, jau iš esmės bai mų skaičiaus; Kiekviena partijos komiteto sekreto giantis pirmajam semest partinė organizacija turi rius V. Nekrašas apgynė rui, buvo priimtas tik vie vadovautis tuo, kad „svar teisės mokslų kandidato nas studentas. Be to, ir šis biausia partijai yra ne ap laipsnio disertaciją. Jos buvo priimtas į narius, o į lamai naujų narių priėmi tema —■ „Ginčų, kaip at Universitetą atvyko jau mas, o jos gretų papildy lyginti žalą, padarytą dėl kandidatu. gamybinės traumos arba mas tikrais kovotojais už profesinio susirgimo, nag Ar tai ne signalas, kad komunizmo reikalą", kopagrindiniai rinėjimo mūsų politinis švietimo ir kvbinė nart'nės organiza klausimai". rrpanizac'nis darbas stu cijos sudėtis. Universiteto .Gausėja Todėl visu mūsų pastan dentijos tarpe kiek susilp mokslininkų šeima. Vien nėjo? Suprantama, kad pa gos šioje srityje turi būti šiais mokslo metais apgin tys savaime studentų sto nuolatinės ir nukreiptos tos dvi daktarų ir septy jimo į partiją skaičiai nė visada suderinti teisingą nios kandidatų disertaci ra partinių organizacijų politinę liniją su aktyviu Fakto* Scena iš jos. darbo rodiklis, tačiau pa- organizaciniu darbu. premjeros.
KODĖL RAMŪNAS NEBE STUDENTAS
R. FIRANTAS mo katedroje
Ramūnas
buvo sučiuptas nusikaltimo vietoje, teisininkų kalba ta riant. Jis nuo stalų nuiminėjo fanerinius skydus. Ir anksčiau buvo pastebėta, kad dingsta skydai: praėjus savaitei po stalų remonto, dingo skydai nuo 12 stalų. „Garuoja jie, ar kuris galas?“ — stebėjosi ka tedros darbuotojai. Pagaliau yla iš maišo pati išlindo. Gelžinis prisipažino, kad skydą nuėmęs, norėdamas garsiakalbiui dėžę iš jo sukalti. „O apie kitus stalus nieko nežinau", — tvirtino. „Aš negalvojau, kad už juos reikės atsakyti", — darželinio vaiko žodžiais kalbėjo trečio kurso studentas. Taip, garsia Ir kalbiui dėžės reikalingos, bet
tai neduoda teisės gadinti so cialistinį turtą. Savo „meną" Ramūnas pademonstravo ir Chemijos fakultete: ten irgi „suluošino" stalą. Priremtas prie sienos, Gelžinis skydą grąžino. Reikiamos medžiagos jis būtų gavęs ir kitur, bet Ra mūnas pasuko lengviausiu keliu ir padarė nusikaltimą, už kurį skaudžiai užmokėjo. Visuomeninio turto netausojimas — mūsų Universiteto piktžaizdė. Dvi mūsų studen tės — knygų plėšytojos eko nomistė Liuda Sukeloic ir ma tematikos spec. IV kurso stu dentė Genovaitė Ulinskaitė pašalintos iš Universiteto, Chemijos fakulteto diploman-
® • •
tas Vaclovas Panumis per sa Praėjusiais metais j naują vo lengvabūdiškumą paliko bendrabutį įžengė fizikai ir likimo valiai fakulteto emble matematikai. Tik per pirmą mą, už ką buvo atitinkamai mėnesį buvo padaryta nuosto nubaustas. lių už 150 rublių. Dažnai „Nepagalvojau apie pasek bendrabučiuose gali pamatyti mes", — kaip dažnai šie žo išdaužytus langus, sugadintus džiai skamba mūsų lūpose. vandens kranus, sulaužytas Tik, deja, jie ištariami tada, kėdes, nusukinėtais kranais kai už rankos nusikaltėlis dujines viryklas. Kodėl pa tempiamas į Rektoratą. Ir nie mirštame, kad rankose ne as kas, daužydamas lemputes au meninis daiktas, o visuome ditorijose, spardydamas sie nės turtas? nas, laužydamas duris, nepa Kiekvienas studentas pa galvoja, kad reikės atsakyti, galiau turi įsisąmoninti, kad kad gelžinių mušimasis į krū socialistinį turtą reikia ša utinę: „Dabar prisipažįstu, kadl goti. Kiekvienas, kam rūpi. esu kaltas" bus pavėluotas. .. kad mūsų studentų buitis bū Mūsų bendrabučiai... Ir jie tų graži, turi branginti tai, nebyloja apie tai, kad studen- kas jam patikėta, tai saugotų socialistinį turtą. I. VOVERYTE
1 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
MUSŲ JUBILIATAI
1967 m. lapkričio mėn. 29 d.
SKAITYTOAI TĘSIA POKALBĮ:
Jis atveria naujas platumas Jau dvidešimt aštuntą A. GUČUI - 60 METŲ rudenį į skaitlingas stu dentų auditorijas skuba Ant jo darbo stalo visa LTSR nusipelnęs mokyto luose nuolatos pasirodo jo jas pedagogikos mokslų straipsniai, spausdinamos da rasi kažkieno rašomos kandidatas docentas A. sąjunginėse ir respubliki disertacijos skyrių, moks Gučas. Dvidešimt aštuntą nėse konferencijose skai linį straipsnį ar pranešimo pranešimų tezės, tezes. Juos paliko šių dar rudenį vis nauji žmonės tomų pedagogams ir tėvams bų autoriai, laukdami pa klausosi įdomių ir turinin tarimo ar pritarimo, o gal gų psichologijos paskaitų, skirtos brošiūros. O šalia to, laikraščių ir tiesiog ieškodami padrąsi atveriančių naujas platu mas smalsiai ir ieškančiai visuomeninių — politinių nimo naujų hipotezių kūri minčiai. Apie daug ką žurnalų redakcijos nuola me. Įvairūs autoriai, kaip pasakoja docentas: tai ir tos reikalauia iš autorite įvairios jų specialybės ir žinios, gautos besispecia- tingo psichologo savo da nagrinėjamos problemos. lizuojant 1937—1939 m. lies — atsakymo i painius Ir visiems jiems bus atsa skaitytojų kyta — giliai, principin pas žymius Vienos ir Je įvairiausius nos universitetų profeso klausimus. Tenka aiškinti gai ir taktiškai, kaip suge rius, ir naujausios mūsų apie vunderkindus ir ne ba tik tikrai didelės vidi nės kultūros žmonės. Gal šalies ir užsienio moksli pilnavertiškumą. Atrodytų, pakankamai būt, tai ir yra viena iš ninkų idėjos, ir jo paties atliktų tyrinėjimų duome užpildyta docento darbo priežasčių to gausaus A. nys. Ne vienam šiandieni diena, prisimenant, kad Gučo interesantų skaičiaus niam mūsų respublikos beveik visą šį laiką jis ei (Kam slėDti, kad dar ne pedagogikos mokslų na dar ir prodekano, deka visi mūsų autoritetai no kandidatui (beveik visi jie no arba katedros vedėjo riai ar be pasididžiavimo buvo doc. A. Gučo stu pareigas, nuolatos renka savimi dalija kitiems savo dentai) šios paskaitos bu mas įvairių tarybų nariu 'patirtį, ž n.as, laiką). vo pirmasis psichologijos ar pirmininku. „Kartais man norisi susi Studentai neturi lietu tikti tokį pašnekovą, su žinių šaltinis. Aktyviai mokslinį darbą viškų prichologijos vado kuriuo galėčiau nesidrovė dirba ir pats docentas. Jo vėlių. Ir doc. A. Gučas damas pasikalbėti apie to dėka apie Lietuvos psicho imasi vertimo bei redaga kius dalykus, kaip edelvei loginės minties vystymąsi vimo darbų. są aiba kinariso kanko žino ir kitos respublikos, Pradedama leisti Lietu rėžių kvapas", — rašė K. o greitu laiku iš spaudos viškoji tarybinė enciklo Paus.ovskis vienoje iš saišeisianti A. Gučo knyga pedija. .. Ir doc. A. Gu i o autob'onrafm ų knygų. panasakos daug įdomių čas — jos literatūros ir Tokį pašnekovą doc. A. Lietuvos psichologijos is kultūros skyriaus redakci Gučo asmenyje ir randa su torijos faktų ir platesniems jos konsultantas... juo bendraujantys žmo inteligentijos sluoksniams. Tačiau nebeskaičiuckim nės, o ypač jauni, pir Be šių istorinių tyrinėji parašytų puslapių ir visuo muosius žingsnius žengią mų, daug nuveikta ir kito meninių pareigų, — ne menininkai — tokie dažni se — vaikų ir bendrosios viską juk gal ina išreikšti si ečiai jubiliato namuose. — psichologijos srityse. procentais ir skaičiais, da Klausaisi šio patyrusio Pradedant 1937 m. išleista tomis, kuriais mes taip mokslininko pokalbių su knyga „Pašaukimas ir dar įgudome operuoti įvairių jaunimu ir negali nesi bas", moksliniuose žurna- jubiliejų progomis. džiaugti — tai ne tas su
augęs žmogus, apie kurį su liūdesiu kalbėjo Egziu peri princas. Pedagogikos ir psicholo gijos katedros nariai, sveikindami gruodžio 4-ją savo ilgametį katedros ve dėją šešių dešimtmečių jubiliejaus proga, nori ir ateityje matyti jį toki pat jauną, energingą ir žvalų, kupiną planų ir sumany mų, su ta visiems gerai pažįstama atvira nuošir džia šypsena. E. RIMKUTĖ Pedagogikos ir psichologijos katedros vyr. dėstytoja
„Man nusibodo ši pilka padėtis“ IEŠKOTI UŽSIMIRŠIMO VISUOMENINIAME DARBE, JEI TAU NEPATINKA SPECIALYBĖ — BEPRASMIŠKA Perskaičiusi laišką „Man nusibodo ši pilka padėtis", nutariau pasidalinti kai kuriomis mintimis. Aš taip pat filologė ir nesu nei opi m.sie, nei pesim.ste. Man ir į galvą nebūtų atėję parasy.,1 tekt įaiska. Gai to dėl, kad neturiu kada apie tai galvoti, kad man nie kada nenuobodu. Laiško autorė sako, kad jos nė kiek nedomina bu simoji specialybė. Rodos, labai paprasta išeitis: mes ti ją, ir eiti ten, kur tikrai žinai, jog bus įdomu. Lengva tai pasakyti, bet nelengva iš tikrųjų mesti. Mesdamas pats neprapultum, bet ką pasakytų tėvai, draugai, pažįstami apie tokį žingsnį? Ir dar viena, tur būt, pati pagrin dinė priežastis. Tėvus ir draugus būtų galima įti kinti, ir jie suprastų, jog reikia mesti šią specialy bę, jei šį žingsnį žengęs matytų ryšk ai savo toles nį kelią. Bet laiško autorė to kelio nemato, jai viskas atrodo neviliojanč ai. O to jau niekas suprasti negali. Kaltinimas visuomeni nėms organizacijoms dėl tokios pilkos padėties, be abejo, pagrįstas. Bet svaroiaus,a ir didžiausia nafeiga žmogaus gyvenime —
darbas. Jeigu mielos bus išdykusios, smalsios vaiku člų akys, tai tu būsi mo kyto as, je gu tu sugebėsi viską paaukoti, kad išgel bėtum žmogaus gyvybę tai būsi medikas. Ir to kiems niekada nebus pil ka ir nuobodu gyventi. Niekada nebus noro kal tinti visuomenines organi zacijas. Kas link Universiteto komjaunimo organizacijos — tai karti tiesa. Bet čia atskira tema. Mano nuo mone, žmogus niekada ne ras nusiraminimo visuo meniniame darbe, jeigu nematys to šviesaus žibu rėlio, vardan kurio gyve na. Jeigu sportas, daina ar šokis kada nors bus tavo specialybė — tada taip. Ieškoti užsimiršo visuome niniame darbe todėl, kad tau nepatinka studijos, — beprasmiška. Man labai keistas pasi rodė redakcijos prierašas. Jos nucmcne, įeikią page rbti visuomeninu organi zacijų darbą, pakelti fakultetinių renginių lygį, ir tokie kaip Aiucna busią patenkinti. Ar gali taip iš tikrųjų būti? S. ZALAGAITĖ II k. studentė
Nuotraukos kaltina
Nuoširdus ir jautrus pedagogas pusės sudarydamas kuo palankiausias sąlygas ka tedros dėstytojams dirbti Prsimeni, kad doc. J. mokslo-tiriamąjį darbą, iš Pričinauskui —- 50 metų, kitos pusės, pritraukdamas ir rus mastai — kiek daug į katedrą dirbti aukštos gali padaryti vienas žmo kvalifikacijos specialistu" gus. Jo darbo rezultatai iš gamybos. Jo darnus akivaizdūs — 50 mokslinių Prekių mokslo katedros darbų, straiDsmu. metodi kolektyvas jau paruošė ir nių priemonių. Tie darbai toliau ruošia aukštos kva parodo plačią mūsų myli lifikacijos specialistus — mo jubil ato mokslinės ir prekių žinovus ir preky pedagoginės veiklos sferą. bos organizatorius viena: Doc. J. Pričinauskas yra iš svarbiausių liaudie'’ vienas iš labiausiai prity ūkio šakų — tarybine’ rusių ir vienas iš labiau prekvbai. siai studentų mėgiamų LTSR vvriausybė, aukš pedagogų. Doc. J. Priči tai įvertindama didelius nauskas daug daugiau dė doc. J. Pričinausko nuomesio skiria kitų, ypač ne’nus respublikai, io gar studentų, re kalams, negu bingo 50 metų jubilie;aus sau. Kasdieniame darbe proga suteikė jam LTSR susitinki su šiuo puikiu Nusipeln’us'o ekonomis žmogumi, matai jo sielos to garbės vardą. Mes groži, ir pats stengiesi bū džiaugiamės šiuo apdovati panašiu. Su dcc. J. Pri- noj’mu ir pritariame jam činausko vadovavimo pra iš visos širdies. džia prasidėjo Prekių Iš gausiai susirinkusių mokslo katedros nenu trūkstamo stiorėjimo eta sveč'ų į doc. J. Pričinaus pas. Jo nenuilstamo darbo ko 50-metų jubiliejaus mi dėka įkurtas geriausias nėjimą Universiteto Ko'orespublikoje Dramonės nų salėje ir jų nuoširdžių prekių kabinetas, naujo sveikin mų matome, kad visuomer-’ mis mokvmo Dr'emonėmis resnublikos nasioildė katedros labora- aukštai vertina doc. J. toria, ’šaugo katedros Pričinausko mokslinę ir kadrai. Doc. J. Pričinaus pedagoginę veiklą. kas ir š'uo metu daug dė Dec. K. VAISTARIENĖ Ekonomikos fakulteto mesio skiria katedros kad ptodekanė rų kvalifikacijai, iš vienos
J. Pričinauskui — 50 metų
Ekonomikos fakulteto kolektyvas paminėjo Pre kių mokslo katedros vedė jo docento Juozo Pričinausko penkiasdešimtme tiJ. Pričinauskas gimė 1917 m. lapkričio 24 d. Ši lalės rajone, Kvėdarnos miestelyje, valstiečių šei moje. 1940 m. baigė Šiau lių Prekybos institutą. Dir bo Statybos treste Kaune. Nuo 1944 m. iki 1945 m. mokytojavo Šilalės rajone. Po to persikėlė gyventi į Vilnių ir pradėjo dirbti Ekonominėje mokykloje dėstytoju. Nuo 1946 m.
iki 1955 m. dirbo Vilniaus tarybinės nrekybos techni kume. 1948 m. įstojo į LTSR Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto aspi rantūrą. 1951 m. pradėjo dirbti Ekonomikos institu te jaunesniuoju bendra darbiu, o nuo 1955 m. — vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1957 m. ko vo mėn. apgynė kandidato disertaciją. Nuo 1948 me tų dirbo Ekonomikos fa kultete Prekių mokslo ka tedroje valandiniu dėsty toju. Nuo 1961 m. doc. J. Pričinauskas — Prekių mokslo katedros vedėjas. Šie kuklūs biografiniai durmenvs neriama-''. k ek energijos dcc. J. Pričinaus kas įdėjo j k’ekvieną dar bą, kiek naktų nemiegojo, mąstydamas apie naujo sios kartos ateities kelius, apie metodus ugdant jau nimo pačias geriausias sa vybes. O ir mokslo srityje daug dirbta, susipažinta su mūsų kolūkiais, ieškota naujų ekonomikos stipri nimo formų. Nėra tokio mato, kuriuo galima būtų išmatuoti doc. J. Pričmausko begalinį darbštumą, kuklumą ir meilę visiems jį supantiems žmonėms.
Verkia šluota, šeimininko laukdama... Tokią „tvarkelę" gali i’vysti Istorijos ir filologijos fakultete, prie 92 audito rijos, kiekvieną pirmadienį (mat, šioje auditorijoje išeigi nėmis dienomis vyksta pasilinksminimai). Šiukšlintojai lyg ir žinomi. Bet — kieno ta šluota? At 'šaukusiems iš anksto dėkn'a mėgstantieji tvarką ir švarą.
Paskutiniu metu studen tams teko susipaž'nti su tep tuku ir dažyti suolus. Tokių darbų nebūtų. |eiqu ne ,.qra-'iūros“ ant suolų, kurių vieną t a matote iš Istori os ir filo'oqi'os 198 auditori'os. Stu dentai pasidarė tokie raštin-
qi, kad mintys jau nebetelpa qalvoje ir popieriu’e. Tur būt, nėra tokios auditori'os. kurio je nebū ų šių papuošalų. Ar ne reriau būtų savo „filosofi'as“ apie meile ir kitką iš dėstyti kitu būdu? K. ARLAUSKAS
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS-*****<*^»***-»^**^**^*^*'
1967 m. lapkričio mėn. 29 d.-^*^**'*’*^'*^*-
PEGASĄ PABALNOJUS ° PEGASĄ PABALNOJUS ° PEGAS Bronius RIBOKAS
KURVBOS 0 0
PROLETARINIAI RAŠYTOJAI MASKVOJE IR MINSKE
TEBUS ŠVIESA
i:
Jaunieji literatai ir Čiurlionis
Geriau būti akmeniu... Reikia būti akmeniu, kad draugystė nešildytų, — gulbės miršta vienatvėje, kregždės — nesuka lizdo.
linkau į rudenius. Tik vieną kartą parašiau. Pavasariu dangus alsavo. „Su šiukšlėmis sumaišė vėjas sniego pusnį .sudaužė mano Saulę! ..
Vienas lašas vandens neuždegs žiburių. Reikia virsti upe — ir bus naktį šviesu...
Tik vieną kartą parašiau, ko baisiai nenorė jau. .. Tiek amžių žmonės saules kalė — nejaugi tam, kad jos sudužt galėtų?!
Reikia augti piktžole, kad kitų nemylėtum, — javai kaip siena išplaukė, prigludę viens prie kito vėjy. Viena varpa rugių... Neragausi tu duonosl Reikia daugelio rankų darbščių — pasidžiaugsi aruodu.
Ko draugystė nešildo, kas šviesos jos nemato, tas styros tartum piktžolė, tas stūksos šaltu akmeniu...
J. S. Tau dainavau rudens auksinį lietų ' (apie pavasario šalnas ir Saulę dužusią. ..). Tu man liepei pavasarius mylėti, o aš —
1923 metų pradžioje atvy kau į Maskvą ir įstojau mo kytis į Vakarų tautinių ma žumų komunistinio universi teto Lietuvių sektorių. Čia su tikau keletą pradedančiųjų proletarinių rašytojų: Eugeni ją Tautkaitę-Juratą Juraitę, S. Raudonį-Žaibą, A. Merkytę-Lavėnos Liudą, J. PaukštĮVirbaną, Andrių Dabulevičių, o taip pat Lietuvių sektoiiaus lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoją Bronių Pranskų-Vacių Zalionį, kurį dar Lietuvo je būdamas, pažinojau Vac lovo Anskaičio pavarde. Ka dangi ir aš domėjausi litera tūra ir net rašinėjau eilėraš čius, tai šių pradedančiųjų rašytojų tarpe tuo metu ra dau savo geriausius draugus. 1923 metų rudenį man te ko susipažinti su kai kuriais J. Janonio Lietuvių proletari nių rašytojų ir poetų sąjun gos nariais: Zigmu Valaičiu, Artūru Regračiu, Jonu Slašeliu-Skribliuku ir kitais. Buvau girdėjęs iš diaugų, kad Sąjungos nariai — tai tikri rašytojai, ir labai no rėjau pamatyti tikruosius ra šytojus. Geriausią įspūdį man padarė A. Regratis. Nors jis jau buvo visiškas ligonis, pa laužtas džiovos, gulėjo lovo je, bet jo akys taip optimis tiškai švietė, kad ir sveikam kėlė optimizmą. Perskaitęs keletą mano eilėraščių, kurie jam buvo duoti iš anksto su sipažinti, jis man nuoširdžiai patarė, kaip reikia rašyti, kritikavo silpnus eilėraščius. Z. Valaitis buvo net perdaug šnekus ir man paliko plepaus žmogaus įspūdį. Be to, jis, perskaitęs bet kurį mano ei lėraštį, labai girdavo,, ir sun-
Danguolė SINICAITt-GARBALSKIENĖ bibliotek. spcc. III k.
Jas žmonės kalė iš bendrų dainų, dienų bendrų ir metų, ir tirpo ledas tarp žmonių, ir buvo žemėj gera...
1917 ...Ir kaipgi benupiešt, kas buvo ir kaip buvo. Ir kaipgi benupiešt dabar tą Juodą, sunkią tartum švino kulkos naktĮ, Kaipgi aprašyt tuos pilkus, tuos mažyč us žmogelius, Kur žuvo Verdeno laukuos arba prie Per-Lašezo sienos, Kuriems likimas skyrė Kely 1 saulėtas žvaigždes sudegti?.. Aš suklydau — nebuvo Jie maži. O kraujas jų nudažė vėliavas raudona lyg rytų aušra spalva... Jie mirė paprastai, be išpūstos patetikos ir be triukšmingų rekvijemų. Ir mirdami kuždėjo: — O žeme, buk laisva!.. Tebus žmogus toks laisvas, kaip tas, kur mirė barikadose, Ne grlnd.n.o skeveldrą. O žemės llk.mą rankoje suspaudęs, Tebus toks d delis ir paprastas kai e žodžiai Genijaus; — Tebūna lal-vė Ir šviesa mūs liaudžiai! ..
29*7 Tebus žrroaus kilnesnis. Laisvesnis už ereli, Greitesnis šimtąkart už paukšti. Te J.s, apėjęs senąją plan-tą Trečiuoju kosminiu greičiu, Pakils j žydrą aukšti... Tebus žmogus. Tegu ji lydi tolimosios žemės balsas, Te Jis ilgėsis jos, š ek te1- araudu- Ir netgi nusiminęs. Lai jam vaidensis daugel, daugel kartų T.e m.estai meiyn:, tas u aei.s, aurbsius pasaulis Ir va aros laukus apliejęs gelsvas saulės vynas... Tegus žmogus. Kas bus Jisai, tas mano proproproanūkas? Gal kosmonautas, išradėjas? V1S v.ena aš norėčiau JI matyt auksini grūdą sėjai semiant, Kartojant banalius, tačiau mielus žodžius: — Tebus šviesai .. Tebus šviesa šiai žemei...
Giedojo mano broliai — vyturiai, pavasariu alsavo žemė... Prisimenu, tada man pasakei, kad Mūsų Saulė dužt negali. Liepsnoja vėl ruduo auksinis, ir lyja aukso lietūs, tik kažkodėl pavasariams ankstyviems many daugiau vis lieka vietos. Tegu auksiniai lietūs lyjal — vis tiek ateis pavasaris, ir tu tada gal pasakysi, kad Saulė dužt negali.. .
PLUNKSNOS DRAUGUS PRISIMINUS ku buvo suprasti, ar jis tiesą kalba, ar juokauja. J. Sta selis visai nebuvo panašus į rašytoją, o priminė nedidelio ūgio kaimo siuvėją. Jam la bai tiko juoda skrybėlė su siaurais bryliais. Jis neveltui ir „Skribliuko" slapyvardį pasirinko. Tų pačių metų pabaigoje, kai mūsų ratelio nariai nemaža savo kūrinių išspausdi no Amerikos lietuvių pažan gioje spaudoje — „Laisvė je", „Vilnyje" ir kitur — mums pasiūlė stoti į Lietpropoetų sąjungą. Netrukus mes tapome jos nariais. Sąjunga įėjo į Maskvos proletarinių rašytojų asociaciją, ir mes lankydavome Maskvos prole tarinių rašytojų susirinkimus, dalyvavome jų konferencijo se. Lietpropoetų sąjungoje ne ilgai teko būti. Z. Valaitis, A. Stasiūnas (kuris beveik nieko nerašė), J. Rūtenis ir kai kurie kiti buvo tos nuo monės, kad proletarinei lite ratūrai turi vadovauti ne Ko munistų partija, o proletari nių rašytojų organizacijos. Dalis Sąjungos narių iš kar to suprato šią klaidingą nuo monę ir pareikalavo iš jos autorių paklusti partijos va dovavimui. Z. Valaitis ir jo ištikimieji draugai su tuo nesutiko. Sąjunga skilo. Dalis narių išėjo iš jos ir sudarė „Kibirkštiečių ratelį", Kuris spietėsi apie Smolenske lei džiamą žurnalą „Kibirkštis". Tai buvo E. Tautkaitė, A. Merkytė, S. Raudonis, šių ei-
lučių autorius (turėjęs Sodainio slapyvardį) ir kiti. Sį ratelį rėmė V. Kapsukas, greitai į jį atėjo A. Dabulevičius, V. Žalioms ir kt. Atvykęs 1933 metų pradžio je į Minską dirbti laikraštyje „Raudonasis artojas", sutikau čia daug pažįstamų draugų, kurių tarpe buvo ir rašytojų. A. Niedvaras-Bučiukas buvo atsakingasis laikraščio redak torius, atsakinguoju sekreto rium dirbo Pranas Vilūnas. Čia veikė Baltarusijos pro letarinių rašytojų asociacijos Lietuvių sekcija, kuriai pri klausė BTSR Mokslų akade mijos akademikas Stasys Ma tulaitis, A. Bučiukas, V. Ser bentą, J. Šepetys, P. Vilūnas, V. Kopka, A. Merkytė, A. Dabulevičius, L. Zaldaris (L. Jaunius), vėliau įstojo V. B. PauSkardžius-Viskaras, liukevičius ir J. StašelisSkribliukas. Sekcija dirbo ir propagandinį darbą Baltaiusilietuvių joje gyvenančių kolūkiečių tarpe. Kai 1932 m. vietoj dauge lio rašytojų organizacijų buvo įkurta TSRS Rašytojų sąjunga, Maskvoje ir Minske veikusios lietuvių proletari nių rašytojų sąjungos buvo likviduotos, o labiau pasižy mėjusieji rašytojai priimti į Tarybinių rašytojų sąjungą. Man, kaip jos nariui, 1934 m. teko dalyvauti su Baltarusijos delegacija pirmajame tarybi nių rašytojų suvažiavime, Po suvažiavimo kūrybinis pagyvėjo, darbas žymiai Minske dažnai lankėsi B.
Pranskus, kuris padėjo mums kūrybiniame darbe. Jis padė davo kiekvienam atrinkti ge riausius kūrinius, sudaryti iš jų rinkinius, kuriems parašy davo įvadinį straipsnį. Jis organizavo literatūros alma nachų ir chrestomatijų leidi mą, nes Baltarusijoje tuo metu buvo poligrafinė bazė literatūrai lietuvių kalba leis ti. Būdamas žurnalo „Prieka las" redaktoriumi, B. Pranskus skatino vietinius rašyto jus jame bendradarbiauli. 1<?37—1938 m. lietuvių pro letarinių rašytojų veikla lio vėsi. „Raudonasis artojas" ir „Priekalas" nustojo ėję. Kai kurie jų vėl pasireiškė po Didžiojo Tėvynės karo. Iš to meto lietuvių rašytojų iki šiol gyvena ir dirba tik trys: Vitalis Serbentą, Balta rusijos TSR MA akademikas, P. Užkalnis, VVU docentas, ir šių eilučių autorius. F. VAIŠNORAS TSKP narys nuo 1919 m.
OŽKA
,Sparniukais klesdėdamas, Brudną žemę bardamas, Pranašauju pavasarėli“ Šiais A. Strazdo posmo žodžiais, nuskambėjusiais sekmadieni kavinės skliau tais, prasidėjo Universiteto Jaunųlų prozininkų ir po etų vavąras-konkursas. Į ŠĮ savotišką poezijos pa vasari, suorganizuotą IV kurso lituanistų, susirinko fizikai, ekonomistai, ger manistai pasiklausyti drau. ou literatūrinio žodžio. Vakare dalyvavo rašyto'ai I. S monaitytė. A. Baltakis, V. Rudokas, S. Geda, lite ratūros kritikė I. Zaborskaitė, kurie sudarė autoritetinrą Ir reiklią komisija. Universiteto dėstytojai ir svečiai. Ir štai negallest'ngas, bet teisingas vertinimo protokolas. Pirmoji vieta (ir 20 rub., premija) — M. Kontrimaitei. Dvi antros (’5 rub.' — J. Kunčinui ir O. Baliuko: nytei ir trys trečios (<0 rub.) — B. Plotniuovui, A. Karosaitei. J Balčiui. Komisiia pažymė'o ir ka;p vienus >š oabiaus’ų: J. De guti, N. Blaževičiūtę, B. : KašelionĮ ir I. Būrai ę. „lauai malonu, kad i IItoratvrą ateina vis nauii žmonės. Kad č'a, Un versitete, bręsta rimtos eilės, o tai reiškia, kad iie ateis Į mūsų poeziją ir bus ge rais poetais“ — sako ko mis' ’o* nirmininkas poetas V. Rudokas. S. GLAZINSKAS jl!!!!!:.'!!!!!!!!!!!!llllllltllllllllllllllllllll
I
Ožka susidraugavo su gandru, — Kinas ar teatras — jie visada kartu. Taip guodės gandras: „Reikia pinigų. Nebūk, driugu’e, smulkmeni'ka tu. Aš naują švarką nusipirkt žadu, O skolą atiduosiu... tau juk neskubu". Skubė’o valandos. Gerai Gyveno ožkos ir gandrai. Bet netikėtai ii kažkur staiga Atklydo uraganas. Su balsia fėga Sugriovė ožkai jis naujus namus Ir vėl tolyn nuūžė neramus.
Iš visuomeninių organizacijų veiklos A A •
metais Kiekvienais auga Universiteto literatų skaičius. Jau pernai susikūręs klubas „Nuošir dumas“ — kūrybinis lite ratų branduolys — šiemet jungia 28 narius. Jų tar pe — nemažas pirmakur sių būrys. Tačiau klubo vadovė dėst. E. Bukelienė ir vy resniųjų kursų studentai — šeimininkai, kaip V. Daujotytė, R. Karpauskaitė, G. Griškevičius ir kt., stengiasi, kad klubas „Nuoširdumas“ pateisintų savo vardą, kad naujai atėjusieji pasijustų kaip savo šeimoje, kad tarp kitų, jau turinčių žymiai didesnę kūrybinę patirtį, jaustųsi pilnaverčiais bro liais ir seserimis. Kiubo nariai, rūpinasi, kad vyks tantieji susirinkimai būtų gražūs ir turiningi. Naujai išrinkta „Nuo širdumo“ taryba (pirmi ninkė O. Baliukonytė) numatė tolimesnę „Nuo širdumo" veiklą, darbo paskirstymą savo nariams. „Nuoširdumas" primena laivą, pasiruošusį išplauk ti. Kelionė, atrodo bus graži, bet ir nelengva. Ta čiau jei jūreiviai kiekvie nas savo poste su rūpes čiu ir meile atlieka savo pareigą, laivas pasieks reikiamą krantą!
Pro vagono langus šmėkščiojo laukai. Mes, grupė Universiteto litera tų, grįžtame iš Kauno praturtinę save ieškojimų ugnim, nepakartojamom spalvom. j Akyse ir sieloje M. K. Čiurlionio garsūs „Laido tuvių“, „Žvaigždžių“, „Piramidžių", „Pasaulio sukūrimo" ciklai. Ar iš vardinsi viską, ar n. iš reikšt muziką žodžiais? ' Kaip atgarsis, kaip at spindys to nepakartojamo i pasaulio, stovi ji — ma\žutė, trapi, baltagalvė V. i Ciurlionytė-Karužienė. , — Sunku kalbėti apie Čiurlionį — jį reikia jaus ti, — sako ji. Paveikslai, paveikslai, * paveikslai. Juose ne vien 'tik lietuvių liaudies kel lias. Juose — visos žmo nijos kelias į tiesą, žmo nijos išmintis — tikroji . šviesa ir tikroji saulė, .kurią mūsų tautos sūnus — kompozitorius, dailnin' kas — mūsų pasidžiavi1 mas iškėlė į kosmines I aukštumas. j J. BŪRAITE | / kurso žurnalistė
GANDRAS Vargšelė tuoj pas draugą atskubėjo. Suprato šis. Padėti jai žadėjo. „Tik vestuves sesers atšvęst turiu, O jau paskui mes imsimės kartu". Ožkelė vasarą viena plušėjo, O draugas jos — vestuvėse klegėjo. Paskui jie susitiko pervargę abu. „Šaunuolė tu! Tai rūmus pamačiau! Matui, ožkyt, tavęs nepamiršau.. Vida JUKNIŪTE II kurso istorikė
ĮSPŪDŽIAI IR GODOS
Studentų profkomitetas
IŠRINKTAS 1967, X. 15. Daugiau kaip pusė šio se diena. 70 km nuo Tartu yra 1. P. REMEIKA — pirmininkas no miesto gyventojų — stu į Kejarikus — Tartu universi 2. A. BENDIKAS — pirm:n:nko pavaduotojas dentai. Aukštųjų mokyklų ° A. URBONAS — pirmininko pavaduotojas 3. teto sporto bazė. Nuostabi, 4. G. MED7EVKIUS — buit’n*' •'omisijos pirmininkas dvi — Universitetas, Žemės dviejų jo pusių — tiltai. Vel pakvietimais, kuriuos sunkiau nepakartojama vieta. Čia tre5. A. KAVALIAUSKAITĖ - buitinės komisijos narė ūkio akademija. Be jų yra nio ir Angelo. Tarp jų susto gauti, negu kupranugai iui■ niruojasi TSRS rinktinės. Čia 6. V. GRUMSLYTe — buitines Komisijos narė keletas technikumų. Kartą jo, aprimo kolona. per adatos skylutę pralįsti)I vyksta sociologų simpoziu 7. A. ABLINGIS — buitinės komisijos narys 8. A. URMONAS — buitinės komisijos narys metuose — lapkričio 17-ąją — Su švente! Už laimę ir buvo minima Studentų die mai, čia atvažiuoja studentai 9. L. VERSECKAITĖ — buitinės komisijos narė — Tartu priklauso studen jaunystę! — sveikina lekto na, kad televizija transliavo1 pailsėti. Mėgstamiausia jų 10. V. BAUŽA — organizacinio sektoriaus narys tams, jiems vieniems. Iki pir rius profesorius Tiodoras Kle laidą apie Universitetą. Di vieta. Štai čia ir prasidėjo 11. A. TAMULAITIS — organizacinio sektoriaus narys mųjų gaidžių senamiesčio mentas. džioji dauguma negalėjo nei komjaunimo seminaras ideo 12. J. MASYTĖ — kultmasinės komisijos pirmininkė gatvelėmis sklaidosi jaunys Kažkas šūkteli „bravo Rek ten, nei šen dalyvauti. Ar loginio darbo klausimais. 13. J. KAŠALYNAS — kultmasinės komisijos narys tės dainos, čia linksminama torius!". Jį pagauna. Viena, neperlenkiam mes lazdos į Seimininkai kėlė nemaža 14. J. MEILUTĖ — kultmasinės komisijos narė si, šokama, dainuojama. Di antra banga nusirita iki ko vieną pusę? Ar ne laikas pa naujų klausimų komjaunimo 15. R. JONAITYTĖ — atsakinga už spaudos platinimą džiausi zubrilos išeina į gat lonos galo: „bravo... bravo... galvoti apie getus, įdomius darbe. Deja, jie nebuvo čia 16. V. GRANIŪNAITĖ — atsakinga už spaudos plati*, bravo... “ ves. Ir tie, kurie teturi ’ubiį, renginius, panašiai kaip Me išspręsti. Bet gal tai ir tei nlmą negaili jo. Šiandien studen Daug jumoro, sąmojaus diumas. Lapkričio 17-oji ne singa, nes žodį turi tarti gy 17. A. KURPAITYTĖ — kavinės tarybos pirmininkė tų diena ir tik jų. Kas gali studentų kalbose. Jos labai kurio nors fakulteto, o visos venimas. Dienos prabėgo ne 18. Z. KONDRATAVIČIŪTĖ — atsakinga už valgyklas Ir priversti jaunuosius nutilti? neilgos. Reikia būti dideliu planetos studentų šventė. pastebimai. Žmogiškas smal bufetus sekto19. E. STAKIONYTĖ — sporto, sveikatingumo autoritetu, kad tavęs nenu Tokio nėra... Mums, svečiams, ji prasidė sumas norėtų dar daug ką Viskas prasidėjo septintą švilptų ir leistų kalbėti dau jo anksčiau. Penktadienio va pamatyti, daug su kuo pasi riaus narė 20. N. VAŠKEVIČIUS — akademinio sektoriaus narys vakaro. Lygiai... Čia mėgs giau kaip 10 min. Taip jau kare, po oficialios dalies kalbėti, susipažinti. Paskuti 21. A. JUŠKEVIČIUS — akademinio sektoriaus narys studentų priimta: (šventės atidarymo Aktų sa niai tostai, kad mes dar su tamas punktualumas (estai Estijoj 22. L. ŠUMSKAS — akademinio sektoriaus pirmininkas „Negražbyliautit Trumpai. nenusileidžia vokiečiams). lėj) šeimininkai pakvietė į sitikt umėm. Tikim. Būlinail 23. A. BERTULIS — buhalteris Aiškiai". Universitetas apšviestas — kavinę. Ji šiek tiek kuklesnė, Šiandien ne tik jaunystės negu mūsų: Yra ir kita me KANDIDATAI Į KOMITETO NARIUS televizija transliuoja laidą, S. RADlSAUSKAITĖ 1. G. TAMOŠIŪNAS kino operatorius suka naują šventė. Net ir tie, kurte bu- dalio pusė. Neteko matyti nė ____ t... ........... o Istorijos ir filologijos 2. R. MATŪZA juostą, spragsi fotoaparatai... vo studentais ar jais bus, vieno išgėrusio, nors ant sta- fakulteto III kurso studentė 3. J. SEMBERAS Muzikantai derina stygas. kurie niekada nebebus jais lų stovėjo vynas. Lietuviai, Tuoj -tuoj pasigirs „Gaudea- — gatvėse. Atsidaro narnų matyt, silpnesni. Jie nuo to- ••••••••••••••••••••••••••••••••• • langai, juose veidai žmonių, vutes svirduliuoia (vynas į mus“... Jau... Didžiulė demonstracija su kurie nors mintimis neša fa mūsų kavinėje juk draudžia-' siūbuoja, subanguoja, k/ūp- kelus ir pritaria dainai. mas!). Nors ir mūsų padan teli deglai... Pirmyn!.. Šventė toliau tęsiasi prie gėje pasisakoma už tai, kad Prieky vežama Estijos TSR paminklo buvusiam universi būtų leidžiama gerti jau al vėliava, ją lydi raiteliai. Dar teto auklėtiniui — profeso koholinius gėrimus. Ir, tur cijal geležinkelį Aglnskas— jos fakultete — Braižomosios toliau — dėstytojai, studen riui Feldmanui. Jis pumas būt, reikėtų estų pavyzdžiu VILNIUS geometrijos ir Grafikos ka Abalakovas. tai be išimties su studentiš pradėjo užrašinėti nacionali tik iki 19 vai. sausą įstaty- Į Medžiagą apie mokytojusO 4200 Maskvos universite tedros. Dabar akademijoje kom kepurėm. Rektorius ir nį epą „Kalevo giesmę". mą taikyti, po to — prosą u, kovotojus už Tarybų ca.džią to studentų vasarą dirbo Ka veikia 33 katedros. tas — visi lygūs, ir visi gali Jam pirmam studentai atida gerkite vyną konjaką toliau rinko Vilniaus Pedago- zachstane, Astrachanėje, Smo „Žemės ūkio specialistas" vieni kitiems sakyti „tu". vė pagarbą. Kiekvienais me — ne. Ir kas uzrfraas/a, glnio instituto studentai vasa lenske, Solo\eckų salose. Jie O Kauno Politechnikos in Tokia tradicija Tartu, taip tais studentai čia skaito ei lai jau uždrausta. Ne taip, ros atostogų metu. Iš viso atliko darbų už 3,5 min. rub stituto užsienio kalbų katedra priimta. Studentų dieną vis les. Daina, daina! Estija dai toip dabar.. Sestad.enf ir I bibliotekoje ir Pedagogikos lių, pastatė 150 objektų. numato greitu laiku paruošti kas leista. ninga. Visur liejasi melodi sekmadieni kavine turėtų katedroje sukaupta daugiau „Moskovskij universitet" studentams labai reikalingus Teisininkai garsūs. Pūmų jos. Prasidėjusios prie Feld- dirbti iki 24 vai studentu pa-mažiau medžiagos apie dvikalbius ir daugiakalbius jų pozicijų neužleidžia ir ei mano, jos baigėsi trumpiau formai. Nuo šito gi menas 360 mokytojų-kovotojų. KISENIOVAS terminologijos žodynus. Ka senoje. Jų kolona mirga mar siose ir siauriausiose miesto ^enukentetų, ° lūimeių daU' „Tarybinis pedagogas" tedros proncūzų kalbos sekci TSRS Aukštojo ir spec. vl- ja šiuos žodynus sudaryti pa ga nuo plakatų, nuo gerbia gatvėse, skersgatviuose. At ministerljos dūrinio mokslo mų dėstytojų portretų-šaržų. rodo, visi kampai dainuoti ir Grįžkime į Tartu, prie va- MASKVA kvietė ne tik visus sekcijos įsaku Kišeniovo universitete dėstytojus, — čia gerai talki Taip, tikrai gerbiamų. Stu šokti pagavo. karo. Jis prasideda spaudos atidarytas užsieniečių apmo dento fantazija laki. Tokia buvo studentų šven konferencija, [vairių klubų ninkauja studentai ir ypač O 37.000 Maskvos studentų Mediku kolonoj neatskirsi, tė Tartu. Jei mūsuose tą prezidentai (čia tokie titulai} šiemet dirbo šalies statybose. kymo fakultetas. Jame šiais aspirantai. mokslo metais mokysis per nesuprasi, kur kaukolė, kur šventę jaučia interklubai ir taria keletą trumpų minčių I Jų atliktų darbų vertė — „Už tarybinį mokslą" gyvo žmogaus veidas. Kepu svečiai (pastarieji ilgai — apie savo universitetą. Klaus I daugiau kaip 30 min. rublių. šimtą didvyriškojo Vietnamo rės dengia. atsakysim. Kalbos Trijų tūkstančių studentų bū jaunuolių. neabejoju, — prisimena lie kit — „Kišiniovskij universitet" LENINGRADAS Baigiasi Universitetas... tuvišką vaišingumą ir nuošir kain visada — neilgos. rys talkininkavo viešbučio Prisijungia Žemės ūkio aka dumą. Mokam sutikti sve Pati įdomiausia — trečioji „Rosija", Ostankino telecentMatematikos-mechanlkos fa KAUNAS demija. Galą nebandyk pa čius), tai Tartu lapkričio 17kulteto komjaunuoliai nutarė ro, naujojo Arbato statybos matyti. Jokios eismo taisyk oji — visų studentų aiena, G Nuo naujų mokslo metų organizuoti „Klubą-50". Jo aikštelėse. Studentai laisva lės negalioja. Mašinų ilgiau jų šventė: labai jaunatviška, laikiu įrengė ir sutvarkė 124 Lietu\os Žemės ūkio akademi programoje — susitikimai su SVEČIUOSE — sia eilė laukia... Kol praeis ioriginali... Tortiečiai laukio | sporto aikšteles, kuriose jau joje Įsteigtos trys naujos ka mokslininkais ir rašytojais, PROF. T. IVANAUSKAS studentai. Ir kas svarbiausia, tos , dienos. Mūsų studentų tedros: Mechanizacijos fakul artistais ir visuomenės veikė Įvyko 660 varžybų. Baigėsi SMD konferencija. vąiruotojai nepyksta. idalis tik iš laikraščių sužino, tete pradėjo veikti Gyvulinin jais. Klubo susirinkimai vyks O Maskvos Baumano aukš ;. ..Yra mieste slėnis. Iš ,kad Aktų salėj (įėjimai su ’oologų būrelio nariai jai as- tosios technikos mokyklos kystės mechanizacijos ir maši kiekvieną savaitę. tyviai ruošėsi, perskaitė 8 studentai paruošė ekspioata„Leningradskij universitet1’ nų detalių, o Hidromelioraclpranešimus. Ir dabar studen tai nesėdi sudėję rankų. Jie toliau dirba, gilina žinias. Neseniai zoologų būrelio susirinkime dalyvavo j sve čius atvykęs įžymusis gamti- i ninkas prof. T. Ivanauskas. Visi įdėmiai klausėsi profeso Kaip rengsimės Šią žiemą? riaus pasakojimo apie jo ke- Į Šiuo klausimu kreipėmės į lią į didįjį gamtos mokslo Modelių namų dailininkuspasaulį. Studentai išgirdo apie modeliuotojus. Juk žiema mokslininko vaikystę, studijų jau čia pat, ir kiekviena siu metus Prancūzijoje, Peterbur- | dentė (o kodėl ir ne stuge, apie keliones. Baigdamas Į dentas? — Red vyrai) nori gerbiamasis svečias studen- atrodyti puošniai. tams, ypač busimiesiems zooDžiugu pažymėti, kad malogams, palinkėjo kuo dau- dos linijos jaunatviško giau keliauti ir pažinti. charakterio. Jeigu praėjusį V. BRIEDELYTĖ sezoną rūbus buvo stengia III k. biologė masi trumpinti, tai dabar grįžtama atgal, nors rū’-ai # - neilgi — virš kelių Siluetai šių klostės. Madingos sukne patogumo, grožio ir elegan ,.(.apc!iip iSPla‘inliTalijos limta lieka neapibrėž lės — kelnės, sijonai — kel cijos. Pateikiame keletą se nės. Suknelės pagyvina įvai zono rūbų pavyzdžių. Praėjusį trečiadienį Eko ta. Gali būti akcentuojama rios formos kaklaraiščiai, J. MONKEVlClOTĖ paaukštinta liemens arba nomikos fakulteto krepšinin rankogalai iš kitos spa’vos V. IRMAITĖ klubų linija. kai viešėjo Vilniaus Staty P. S. Skelbiame konkursą Šio sezono spalvos ryškios medžiagos: taškuoti, margin bos technikume. ti, dryžuoti. geriausiam Modos-68 vyriškų Pirmosios į aikštelę išbė ir sultingos. Madinga raudo Labai madingi platūs odi drabužių aprašymui. go merginos, tš pat pradžių na, žalia, baltos ir mėlynos niai ir medžiaginiai diržai, žaidimas įgavo aštrų ir sku derinys, ir kaip visad — dedami ant talijos ir klubų botą charakterį. Abi koman juoda su balta. lini’os. dos darė daug grubių klai REDAKCINĖ KOLEGIJA Madingiausi sezono paŽIEMINIAI PALTAI dų, todėl pradžioje rezultatas puošalai — metaliniai. Paltų medžiagos — tvirniiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimnr buvo nedidelis ir svyravo tai vienos, tai kitos komandos dai, dragas. Gražiai atrodo BATAI paltai iš languotos medžia naudai. Bet po truputį eko Labai madingas zomšas, Kartu liūdime Ir nuošir nomistės susikaupė ir pradė- gos. Iš tokios pat medžiagos lakas, zomšo — lako išeigi džiai užiaučiame Chemijos siuvami getrai. Apačia palto fakulteto stambiarrolekuli:o rinkti taškus. Laimėjusios niai bateliai, nukirstu galu ir nių Junginiu chemi'os nirmąiį kėlinį, pirmavo ir puošiama kailiu. Kailiai ilgo platesniu neaukštu kulnu. spec. I k. studente Virgini ir trumpo plauko. įnirome. Galutinė susitikimo! „Špilkos" ir smailūs galai ne ją BINKAUSKAITĘ, mirus Jos tėveliui. Kepuraitės — įvairaus kir be madingi. Žieminiai batai pasekmė 48:26. Vadovė ir kurso pimo beretės Saitam orui — Po merginų susitikimo sa — • įvairaus ilgio, iš odos, draugai „šalmai". Mados naujovė — kailio trumpu plauku, stores vo jėgas išbandė vyrai. AfūPrasidėjusiose miesto krepšinio pirmenybėse meksikietiško tipo skrybėlai nės medžiagos. -iškiai iš pat pradžių žaidė! mūsų Universiteto vyrų ir moteių komandos pasie Redakcijos adresas: Vilniuj gana lėtai ir padrikai. Nors tės prie demisezoninių palių. Kasdieninė avalynė — kė pirmąsias pergales. Vyrai rezultatu 94:63 nugalė mūsų vyrai antrąjį kėlinį <r Labai daug metalinės furni sunkesnių ir kampuotesnių Universiteto g-vė Nr. 3, tele jo kurčnebylių mokyklos krepšininkus, o moterys aimėjo, tačiau pirmo kėlinio tūros: metalinės sagos, dide linijų. Kojinės — storos, fonas 2-58-84. Spausdina LKP 66:24 — VSM auklėtines. 'evykęs žaidimas atsiliepė. lės sagtys diržuose. vilnonės, tamsių ir šviesių CK laikraščių Ir žurnalų lei R. KVIETKAUSKO nuotraukoje — „Mokslo" ir raigi vyrų susitikimas toiSUKNELĖS tonų. Madingos baltos koji dyklos spaustuvė. kurčnelvl.ų mokyklos krepšinio komandų susitikimo gėsi rezultatu 61:48 šeimi Šio sezono suknelėms ir si nės. ninkų naudai. Šio sezono mada Ieško LV 09033 jonams būdingos įvairių rūUžs. Nr. 3714 momentas.
Iš
Tartu
sugr zus
Aukštosiose mokyklose
ŽIEMOS MADOS
I Į I
I Į I
Džiaugsmas ir kartėl's I a
merginoms