(•šoriu skali.
Gruodžio 5-oji-TSRS Konstitucijos diena Rūta atverčia aplanką. Nors jau viskas seniai apgalvota, bet ji nori dar kartą viską peržvelgti. Atsiskaityti prieš draugus — argi O z-7 tai lengva? Rūta susimąsto. Ar seniai ji 0 tokia, atrodo, maža, vieniša sto vėjo tarp storų mūro sienų! O šiandien ji — fakulteto komjau nimo organizacijos sekretorė. Kalbuosi su Rūtos draugais. O jų daug, nėra fakultete žmogaus, kuris nepažinotų ir negerbtų sa *W vo sekretorės. O ta pagarba ne VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO lengvu darbu užtarnauta. Rūta REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS prisimena, kaip sunku buvo pir KOMITETŲ ORGANAS mosiomis darbo dienomis, kai atsirado begales naujų reikalų ir | Kaina 2 kap. 1965 m. gruodžio 1 d. rūpesčių, su kuriais dar niekad Nr. 33 (543) EINA NUO 1950 METŲ neteko susidurti. O išspręsti juos reikėjo. Tokiais momentais atro dydavo, kad darbas grupėje labai lengvas. Juk kievienas žmogus kaip ant delno. O fakultete... Ataskaitinė fakulteto komjau nimo konferencija jau čia pat. Reikia susumuoti, kas padaryta Tarybinė Konstitucija — nu jamos išaugo 2,2 karto. To dėka per metus ir ką dar reikia nu galėjusio socializmo Konstituci didėja ir gyventojų piniginės veikti. Atrodo, nieko ypatingo, ja — vienas iš didžiausių laimė pajamos. Nuo 1955 iki 1964 me jokių staigmenų, jokių didelių jimų, kuriuos iškovojo Spalio tų jos išaugo daugiau kaip du įvykių. Dienos prabėgdavo fakul socialistinė revoliucija; paskel kartus. Gyventojų gerovė kilo teto komjaunimo komitete, besibusi naujos visuomeninės san taip pat, didėjant visuomeni tvarkos ir jai būdingos naujos niams vartojimo fondams, kurie socialistinės demokratijos gimi 1964 metais siekė apie 365 mili mą TSRS Konstitucijoje įstaty jonus rublių, o tai yra 122 rub miškai įtvirtintos neatimamos liai vienam gyventojui. liaudies teisės ir pareigos. TSRS • Per visą buržuazijos valdy piliečių realias teises ir laisves mo laikotarpį buvo paruošta tik Lapkričio 24 d. Medicinos fa užtikrina socialistinė gamybos 400 gydytojų. O vien pernai kultetas iškilmingai pažymėjo {rankių ir priemonių nuosavybė, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko savo 184-ąsias įkūrimo metines. vieno žmogaus išnaudojimo kito vardo universiteto Medicinos fa Tai nėra labai ilgas laiko tar žmogaus nebuvimas ir valstybi kultetas ir Kauno Medicinos pas, palyginus su viso Universi nė valdžia, kuri priklauso pa Institutas išleido 294 gydytojus, teto amžiumi, bet per šiuos me tiems darbo žmonėms. 52 stomatologus. Mūsų respub tus fakultetas išleido tūkstančius Tikras tarybinės santvarkos likoje praėjusiais metais, palygi jaunų specialistų. demokratiškumas ryškiai atsi nus su 1939 metais, buvo dau Medikų paruošimo klausimas spindi mūsų liaudies, sukūrusios, giau kaip 4 kartus gydytojų ir tuo metu buvo labai aktualus, Lenino partijai vadovaujant, so beveik 9 kartus daugiau viduri nes gydomąja praktika vertėsi cialistinę visuomenę ir sėkmingai nio medicinos personalo. kviesti iš užsienio gydytojai, o įgyvendinančios TSKP XXII su |j) Aukštųjų mokyklų studentų taip pat vadinamieji „chirurgųvažiavimo patvirtintą komunisti cirulnikų cechai". Brendo rei nės statybos programą, neišsen skaičius 1963/64 mokslo metais kalas įsteigti Medicinos fakulte kamoje kūrybinėje energijoje. respublikoje išaugo; lyginant su tą. Todėl 1641 m. didysis Lietu Didieji partijos kuriamieji tiks 1940/1941 mokslo metais 6,3 vos kunigaikštis Vladislovas IV karto .technikumų ir specialiųjų lai persunkti rūpinimosi žmo vidurinių mokyklų moksleivių įsakė jėzuitams įsteigti du nau gumi. TSRS Konstitucija buvo pri skaičiaus — 7,7 karto. Ypač iš jus fakultetus: teisės ir medici imta 1936 m. gruodžio 5 d. ne augo darbininkų, kaimo jauni nos. Tačiau praėjo labai daug buvo paprastame Visasąjunginiame mo mokyklų ir neakivaizdinių laiko, kol šis nutarimas mokyklų skaičius, — nuo trisde įgyvendintas. Tarybų vm suvažiavime. Likvidavus jėzuitų ordiną Lie Spausdiname kai kuriuos skai šimt šešių 1940 metais iki čius ir faktus, rodančius, ką da 621—1963 metais, o moksleivių tuvoje, Vilniaus Akademija bu vė ši konstitucija darbo žmo skaičius šiose mokyklose — nuo vo reorganizuota. 1775 m. įsi 3,8 tūkstančio iki 53,8 tūkstan kūrė anatomijos ir chirurgijos nėms. katedros... @ 1926 metais TSRS tebuvo čio, t. y. daugiau kaip 14 kartų. Pagaliau 1781 m. lapkričio 24 Tūkstančiui gyventojų tenkan šiek tiek daugiau kaip 2,5 mili čių studentų skaičius Lietuvos d. rektoriaus M. Počobuto kalba jono žmonių, dirbančių protinį TSR kelis kartus didesnis, negu buvo paskelbtas Medicinos fa darbą, o 1965 metų pradžioje — kulteto įkūrimas. Rektorius pa maždaug 25 milijonai žmonių ar kai kuriose kapitalistinėse šaly sakė: „... kadangi iš keturių ko ba daugiau kaip penktadalis se. Pvz., Anglijoje 1000 gyven tojų tenka 5,5 studento, Prancū legijų, kurios paprastai sudaro dirbančių gyventojų. zijoje — 7,3, VFR — 4,7 Japo pilną fakultetinių mokslų komp (b Gyventojų skaičiaus augi nijoje — 1,4, o Lietuvoje — leksą, iš seno trūko mūsų Uni mas — reikšmingas liaudies gy 13! versitete medicininės, tai šian venimo lygio veiksnys. 1959 m. • Praeityje Lietuvoje nebuvo dien ir ši jau yra įsteigta..." sausio 15 d. Tarybų Sąjungoje Išliko dokumentai apie pirmuo buvo 208,8 milijono gyventojų, nė vieno mokslinio tyrimo insti sius fakulteto dėstytojus ir jų o 1965 m. sausio 1 d. — 229 mi tuto. Tarybų valdžios metais dėstomus dalykus: lijonai. Kas minutę Tarybų Są Lietuvoje buvo sukurta Mokslų Steponas Laurynas Bizio — jungoje gimsta 20 naujų pilie Akademija. Šiuo metu respubli medicininė teorija ir anatomija; koje veikia 96 mokslo įstaigos, čių. Nikalojus Renje — cirulnikystarpe 20 mokslinio tyrimo (į Mūsų respublikos Aukš jų institutų ir 6 jų filialai, kuriuo tė ir akušerija; čiausioje Taryboje darbininkai se dirba apie 3000 mokslinių Jokūbas Briote — operacinė ir kolūkiečiai sudaro daugiau darbuotojų. Žymų mokslinį dar Ghirurgija su anatominėmis de kaip pusę — 54,1 proc. deputa bą atlieka aukštosios mokyklos, monstracijomis; tų, o vietinėse Tarybose — dau kuriose dirba apie 2700 profeso Žanas Emanuelis — mineralo giau kaip 65 procentus. rių, docentų Ir dėstytojų. Lietu gija, botanika, zoologija ir „ma4B Išvystytos materialinės ga vos Mokslų Akademijoje ir aukš teria. medica"; 'Juozas Mickevičius — ekspe mybos šakos Tarybų Lietuvoje tosiose mokyklose susiformavo tapo pagrindu respublikos nacio nacionaliniai mokslininkų kadrai, rimentinė fizika. Bizio ir Žiliberas — ypatingai nalinėms pajamoms nuolat di kurių tarpe yra 66 mokslų dak dinti. Vien tik 1956—64 me tarai ir apie 1300 mokslo kan svarbios asmenybės medicinos fakulteto istorijoje. Bizio pirma tais respublikos nacionalinės pa didatų. sis Lietuvoje skrodė lavonus, o Žiliberas nagrinėjo Lietuvos flo rą. Daug talentingų ir pažangių mokslininkų dėstė Vilniaus Aka demijos Medicinos fakultete: Praėjusią savaitę artėjantiems to kolektyvas rinkiminės komi Andrius Sniadeckis, Liudvikas liaudies teisėjų rinkimams pra sijos pirmininku išrinko doc. Bojanus, Eduardas Eichvaldas, dėjo ruoštis Universiteto agita E. Frolovą. Teisės fakulteto ko Liudvikas Sevrukas. A. Sniadec toriai. lektyvas atsakingas ir garbingas kis parašė kapitalinį veikalą Sudarytos apygardų rinkimi pareigas patikėjo dėst. E. Me „Organinių būtybių teorija", ku nės komisijos. Universiteto dės džiui, Fizikos fakultetas — dės riame išnagrinėjo gyvybės atsi tytojai ir studentai į jas pasiūlė tytojui I. Gaškai. radimo klausimus. „Gyvybė — aktyviausius ir labiausiai gerbia Rinkiminės komisijos pradėjo tai ypatingas medžiagos egzis mus žmones. savo darbą. tavimo būdas", — rašė jis. L. Istorijos ir filologijos fakulte V. JATULIS Bojanus — lyginamosios ana l'uų ialių proletarai, vienykitės!
=500
Musų sekretorė
TUbENTAS — -—
TAVO KONSTITUCIJA
tariant ir bediskutuojant su drau gais, studentų profkomitete, sprendžiant įvairiausius buiti nius klausimus. Kas gi pažįsta
fakulteto žmones geriau už kom jaunimo komiteto sekretorę! O kur dar kitas, nemažiau viliojan tis pasaulis , — mokslo pasaulis. Juk Rūta aktyvi SMD narė, per skaičiusi nemaža pranešimų kon ferencijose. Kaip įdomu gilintis į ląstelės teoriją, bristi toliau ir toliau, atskleidžiant vis naujas mokslo paslaptis. Vyksta ataskaitinė konferenci ja. Lengva atsiskaityti prieš drau gus, kai jauti, kad daug padir bėjai, kai nebijai priekaištų, o lauki pritarimo. Vyksta diskusi jos. Jauti, kad Gamtos fakulteto studentai yra tikri savo fakulteto šeimininkai, kovojantys už geres nį ir turiningesni studento gyve nimą. Konferencija baigėsi. Rūta Va liukaitė susimąsčiusi žengia taip gerai pažįstama Čiurlionio gat ve. Jai draugai vėl patikėjo atsa kingą fakulteto komjaunimo sek retorės postą. Vėl prasideda pil nos rūpesčių ir įtampos dienos. k.
Švedas
Neatpažįstamai pasikeitęs
RINKIMAMS ARTĖJANT
tomijos Rusijoje pradininkas. E. Eichvaldas buvo mokslininkasevoliucionistas; gyvąjį pasaulį jis atvaizdavo „gyvybės medžio" pavidalu. L. Sevrukas buvo pato loginės anatomijos profesorius, dėstė histologiją ir fiziologiją. Studentai aktyviai dalyvavo 1830—31 metų sukilime, todėl Nikolajaus I įsakymu 1832 m. fakultetas buvo uždarytas. Po pu sės metų jis buvo vėl atgaivintas „Medicinos-chirurgijos akade mijos" vardu. Tačiau jis dirbo neilgai. 1838 metais Vilniuje bu vo areštuotas revoliucinės or ganizacijos vadovas (Simonas Konarskis. 1842 m. akademija buvo uždaryta. Kartu su kitomis kultūros įstaigomis carinė reakci ja užgniaužė ir medicinos židinį Lietuvoje. Vilniaus Universitetas buvo atkurtas tik po Spalio revoliuci jos. Nuo 1919 iki 1939 metų fa kultetą baigė daugiau kaip 1000 gydytojų ir farmacininkų. Sme toninė vyriausybė vęl uždare Medicinos fakultetą — trečią kartą jo istorijoje. Įkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, buvo susirū pinta medicinos kadrų ruošimu. Didysis Tėvynės karas sutrukdė atkurti fakultetą. Hitlerininkai uždarė Universitetą, išvežė ar ba sugadino daug mokymo prie-
monių. Išlaisvinus Vilnių iš oku pantų, Partija ir Vyriausybė su darė visas sąlygas mokytis. Me dicinos fakultetas buvo praplės tas ir reorganizuotas. i Šiuo metu Medicinos fakulte tas neatpažįstamai pasikeitęs. Fakultete yra 13 katedrų, kurio.se dėsto 88 dėstytojai, jų tarpe 9 mokslų daktarai ir 52 mokslų kandidatai. Fakultete mokosi 925 studen tai: stacionare — 745, vakari niame skyriuje — 180. Vakari niame skyriuje yra trys kursai, ketvirtame kurse studentai per eina į stacionarą. Ilgos sunkios studijos reikalauja atkaklaus dar bo. Darbo rezultatai šiuo metu tikrai neblogi. Pavasario sesij ė parodė, kad 37 studentai išlaikė egzaminus tik labai gerais pa žymiais; vakariniame skyriuje tokių studentų yra 49. VII kur so pediatrijos specialybės III. grupės mokslo pažangumo vi durkis pasiekė net 4,6. Baigę Medicinos fakultetą, studentai Įgyja gydytojo ar higienisto specialybes. Nauji atradimai medicinos studijose pareikalaus iš medikų dar atkaklesnio darbo. Tarybi nei visuomenei reikalingi gydy tojai, turintieji tvirtas ir gilias žinias. D. SURVILAITĖ
Draugystės keliais Olgertas Smilga, broliškosios Latvijos respublikinio jaunimo laikraščio „Padomju jaunatne" spec. korespondentas, išsiruošė i nelengvą žygį: dviračiu per šimtą dienų jis aplankė ketu rias respublikas — Moldaviją, Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Maršrutas Soči—Ryga, reikalau jąs didelės ištvermės ir pilnas neišdildomų prisiminimų, Olgerto kelią visą laiką lydėjo amži nai karšta draugystės saulė. Kijevas — Kišiniovas — Minskas — Vilnius. Vilnius... Mūsų gimtinės šir dyje O. Smilga pirmiausia užsu ko | amžinai jauną senąjį Uni versitetą, lankėsi „Tarybinio studento" redakcijoje. Nuoširdų Olgerto pasakojimą apie broliš kųjų respublikų jaunimo gyve nimą išgirdo Internacionalinio klubo pirmininkė Skirma Janu taitė. Paskui — kelionė po Vil nių. Keletas klausimų mūsų svečiui: — Koks jūsų kelionės tiks las?
— Susipažinti su problemomis, kurios domina broliškų respub likų jaunimą. Sužinojau daug gero — draugai turi kuo pasi girti, komjaunuolių darbai įdo mūs ir mums. — Ką labiausiai prisimenate iš kelionės? — Visą kelią — keletą tūks tančių kilometrų lydėjo karšta draugystė. Ją jutau, buvodamas visose respublikose. Ir kada ke lyje veidą prausė šaltas lietus, prisimindavau sutiktus draugus, nuoširdžias jų šypsenas. Jos pa dėjo keliauti. — Kokius įspūdžius išsivežate iš mūsų sostinės? — Sužavėjo jūsų naujoji ar chitektūra, dangų remią naujo gyvenimo pastoliai... Ilgai pri siminsiu besišypsantį senąjį Universitetą, visą jo studentišką šeimą... Atsisveikiname su Olgertu, ve žančiu kaitrią draugystės saulę Latvijos jaunimui. Gero vėjo to lesnėje kelionėje! Ged. GRIŠKEVIČIUS
I* AumA ZAATtR
t* TO Al JOS
r.
NOVELE
Šavelis
Išardytas lieptas 7 IMPERATORIŠKASIS VILNIAUS UNIVERSITETAS (1803—1832) 1803 metais balandžio 4 d. caro vyriausybės dekretu Lie tuvos Vyriausioji Mokykla buvo perorganizuota j Vilniaus Universitetą. Jis buvo pripažintas mokymo, mokslo ir visos Vilniaus apygardos mokyklų priežiūros instancija. Autono minis statutas Universitetui leido plėstis, savarankiškai tvarkytis ir tobulėti. Pagal mokslo lygį jis prilygo pirmau jantiems Rusijos ir Vakarų Europos universitetams. Universitetas pagal dėstomų dalykų ir studentų skaičių tapo didžiausiu Universitetu carinėje Rusijoje. 1829 m. duo menimis čia mokėsi 1066 studentai. Universitetas turėjo 4 fakultetus: Fizikos-matematikos, patį didžiausią (30—35 proc. visų studentų), Medicinos, Moralinių ir politinių moks lų, Literatūros ir laisvųjų menų. Čia dirbo įžymūs profe soriai, kaip A. ir J. Sniadeckial, L. Bojanus, S. Jundzllas, J. Lelevelis, I. Danllavičius, G. Grodekas, Pr. Smuglevi- * čius, vokiečių kompozitorius Holandas ir kiti. Buvo įsteigta naujų katedrų, pvz., agronomijos, kuri buvo pirmoji Vaka rų Europoje (1803 m.). 1803—1830 metų laikotarpyje buvo dėstomos 55 naujos disciplinos, jų tarpe rusų literatūra ir kalba (1804), archeologija (1804), estetika (1811), diploma tija, statistika, iužinerlja ir t. t. 1815 metais pradėta dės tyti (pirmą kartą Rusijoje) lyginamoji anatomija. Mokslas trukdavo 3—4 metus. Studentai turėjo laikytis griežtos drausmės. Darbo diena prasidėdavo 6 vai. ir baig davosi 22 vai.: nuo 6—8 vai. studentai ruošdavosi paskai toms, o po pusryčių, nuo 8 vai., prasidėdavo paskaitos. Bet kurį dienotvarkės punktą buvo galima pakeisti tik dekanui leidus. Studentus prižiūrėdavo pėdeliai. Buvo sekami stu-
8
dento žingsniai ir bute, ir bendrabutyje, ir baliuje, ir te atre, ir bažnyčioje. Už prasižengimus studentus griežtai bausdavo, pvz., 1822 metais vasario 9 d. studentas Bulhakas, neatvykęs į paskaitas, buvo areštuotas 18 vai., studen tas Aleksandravičius už paskaitų praleidinėjimą 16 vai. sėdėjo Universiteto karceryje, o J. Boguckas už velykinių pamaldų praleidimą buvo nubaustas 48 vai. arešto. Universitete aukštą lygį pasiekė medicinos mokslai. Me dicinos fakultetas, pertvarkytas pagal J. ir J. Frankų prog ramą, išgarsėjo visoje Vakarų Europoje Gamtos mokslai praturtėjo materialistinėmis, evoliucinėmis idėjomis. Prof. M. Sniadeckis savo darbe „Originalių būtybių teorija" (1804—1811) teigė, kad gamta egzistuoja objektyvi. Ji yra amžina laike, begalinė erdvėje, nuolatinė judėjime, (vairių formų. Ją galima pažinti. Teiginys, kad materija yra nuo latiniame judėjime, (vairių formų, priartėjo prie dialekti kos, o teiginys, kad vyksta vystymasis nuo žemesnių orga nizmų prie sudėtingiausių, kad pačiame organizme vyksta kaita, — prie evoliucinės teorijos. Prof. Bojanus savo dar be „Įvadas į lyginamąją anatomiją" (1815 m.), Įrodinėda mas organizmų vystymąsi griežtoje kovoje, priartėjo prie darvinizmo. Prof. J. Lelevelis, naujai pradėjęs aiškinti is torijos faktus, priartėjo prie klasių kovos teorijos. K. Mark sas, Įvertindamas J. Lelevelį, kaip istoriką, rašė, kad jis, ty rinėdamas ekonomines sąlygas, pavertusias lenkų valstie čius į baudžiauninkus, aiškindamas savo šalies pavergimą, daug daugiau padarė negu ištisas rašytojų būrys. Universitete veikė (vairios studentų draugijos, kurios buvo vienokio ar kitokio politinio pobūdžio. Čia veikė „Šubravcų", „Filomatų", „Spindulingųjų", „Filaretų" orga-
9 uizacijos. Jų idėjos — aukšta moralė, mokslas, tėvynės meilė, tėvynės nepriklausomybė, kova prieš baudžiavą. Draugijų nariai iškėlė savo devizą: „Kada tironas draudžia mums atvirai mylėti savo tėvynę, lai... mylėsime ją slap tai I". Caro vyriausybei nepatiko Vilniaus Universitetas. Reak cinė Rusijos spauda rašė, kad revoliucinių idėjų poveikyje „mokslo Įstaigos, tiek pasaulietinės, tiek dvasinės užmiršo savo pareigas ir mokslą ir (klimpo j baisų netikėjimą... ir politinį palaidumą". Citavo su pasibaisėjimu vidurinių mo kyklų mokinių pasisakymus, „priesaika mums nieko ne reiškia, o religija, jeigu įsigilintume j ją, nesusideda iš nieko kito, tik iš pasakėlių" arba „jeigu mane atiduos ( ka reivius, tai aš apžiūros metu iššausiu Į valdovą". Caro vy riausybė kaltino Universitetą, kad šis žinojo ir palaikydavo antivalstybines nuotaikas. Tačiau jokios represijos nepalaužė revoliucingai nusitei kusio jaunimo. Kilus 1830—31 metų sukilimui, studentai aktyviai dalyvavo jame. 1931 metais balandžio 29—30 d. d. 400 studentų papildė sukilėlių gretas. Tų pačių metų birže lio 8 d. Universiteto Tarybos žurnalas rašė: „Viešo Univer siteto posėdžio nebus dėl studentų nebuvimo ir salių už ėmimo". Sukilimą numalšinus, 1832 metų gegužės 1 d. imperato riaus Nikalojaus I paskelbtu reskriptu, sulaužiusiu 1803 me tais duotą auto užtikrinimą „visiems laikams gyvavimo se novinio Vilniaus Universiteto", „maištingasis Universite tas" uždaromas. Laikinai palikti tik du fakultetai, buvo per organizuoti j akademijas: Medicinos-chirurgijos, veikusią iki 1842 metų, ir Dvasinę, veikusią ik 1844 m.
Kai po valandėlės įšokome iš vandens, prie manęs prisėdo tiiaūsis seniokas: — O žinai, sūnau. Kažkada čia gyvavo toks paprotys: kas per plaukdavo išilgai ežero, galėdavo išsirinkti pačią gražiausią kaimo merginą. — Ir daug tokių drąsuolių at sirado, — pralemeno, tirtėdamas nuo šalčio, Evaldas. — Nedaug. Šitoks plotis... Aš pažiūrėjau į Julę. Jinai sėdėjo ant kranto ir pynė išsi draikiusią kasą. „Koks baltas jos kaklas. Nusimečiau rūbus ir vienomis glaudėmis bridau į van denį. Sujudo ir kiti vyrai. — Neleiskite kvaillot. Prilaks vaikis. — Neprilaks, šitas perplauks, — išgirdau Evaldą. Dar kartą pa žvelgiau į Julę ir nėriau į ban gas. „Kam aš tai darau", — mi nutėlei šmėstelėjo mintis. Bet tuo pačiu Į krūtinę tarsi (slmetė vėjas, šitoks plotis? O aš jrodyslu, Įrodysiu!.. Ir nežinojau, kam (rodysiu: jiems ar... jai. Vyrai sutiko mane džiaugs mingai kvatodami, o Skenduolis pakilo ir, priėjęs prie manęs, iš sprogino akis: — Tai dar nieko nereiškial Niekaip nesuradau degtukų. Kišenėje jų nebuvo. Ne. Jis neturi. Jis niekada ne rūkąs. „Tai irgi dar nieko nereiškia". Julė jau mosavo grėbliakočiu lankoje. Stropiai, susikaupusi. ... Jinai leidosi takeliu prie liepto. Kažkuriam iš mūsų reikė jo duoti kelią. — Padėsiu surasti namus — Surasiu pati. — Vis tiek. .. Kilstelėjo antakiai, šypsnys perplovė lūpų kampučius. Gyvenanti viena, pas motinos seserį. Tėvai? Prie miestelio yia toks kalnas. Iš tolo matosi. Smė lis. Visada baitas. Jos namai? Už upės, ten, kur dūluoja klevų viršūnės. ... Tik kai sukaleno pirmas griaustinis, visi pamatė grėsmin gai iškilusį juodą audros debesį. Kalnu nuslydo vėjo šuorai, ir ( prakaito čiurkšles pasipylė stam būs lašai. Puoliau Į kūgį, vos jo neapversdamas. Ir dar kažkas, tur būt, Evaldas, šastelėjo greta manęs. — Evaldai, o juk atostogos geros, a? Sujudėjo šienas, ir išlindo per lyta Julės kasa, paskui (raudę skruostai. Ūžtelėjo vėjo banga, nuvoždama kūgio kepurę. Julė bandė užsidangstyti šienu galvą, bet jai blogai sekėsi. Čiupau če žantį glėbį, švystelėjau jai ant galvos. Dešinė ranka nuslydo ant nuogo peties. Ji nesipriešino. Paskui | mane sužiuro didelės, vaikiškos akys. — O žaibai Į žmogų trenkia. — Netrenkia... — Trenkia. Pernai dėdę Korj ant ežero... Ugninis žaltys išsivyniojo ir smigo į padūmavusį rugių lauką. Julė loštelėjo atgal. Ir tarytum į veidą bloškė karštis — patrau kiau ją į save ir pabučiavau tie siai ( drėgnas lūpas. (Pabaiga. Pradžia Nr. 31).
Lijo ilgai. Lietus šnarėjo j per džiūvusias šieno paklodes. Kai mes pakilome — pirmiau sia pamačiau Skenduolį. Sėdėjo jis papievyje, perlytas, susitrau kęs į kamuolį, tik akys visą lai ką kažkur klaidžiojo. Pastebėjęs mus, jis pašoko. Il gai smaigstė savo žvilgsniu ma ne, Julę. Po to, apsisuko Ir nu bėgo prie vyrų. ... Kai aš ją bučiuodavau, jinai visada užmerkdavo blaks tienas. — Tu dar grįši? — Grįšiu... — Bijau aš tik vieno. . . tu su pranti. .. Kambario tamsoje sklido laik rodžio dūžiai. — Aš mirsiu iš ilgesio. — Mirk dabar... Jinai vėl užmerkė akis. ... ŠĮ vakarą Skenduolis lau kė mūsų ant liepto. Kai mes pri siartinome, jis pasisuko ir neti kėtai kibo man į krūtinę. Įtūžuslos, kupinos gyvuliško pykčio akys Įsisiurbė Į mano veidą. Po pirmo smūgio jis atleido ran kas. .. . Pagaliau Julė pakvietė prie stalo. Evaldas pakėlė šventini tostą ir palinkėjo laimės devy nioliktaisiais Julės gyvenimo me tais. Mano kairėje stovėjo tuščia ketvirta kėdė. — 2adėjo ateiti dar Romas. Tegu ateina, tiesa? — lyg atsi prašydama nusišypsojo Julė. — Jis, ko gero užtruko, — fi losofiškai pamąstė Evaldas. Aš tikrai įsitikinau, kad su dešine ranka negalėsiu valdyti peilio ir paėmiau į kairę. Julė apžvelgė mus ir tarė tyliu balsu: — Išgerkime.. . už vasarą. Išgėrėme. Staiga Evaldas pa dėjo stikleli: — O kodėl Romą visi vadina Skenduoliu? „Darosi nuobodu", — pagalvo jau. Nuo vyno išraudo Julės skruostai, akys ėmė blykčiotl taip man gerai pažįstamo inty mumu. — Jeigu Jums įdomu... Žiema tada buvo. Berods, sekmadien]... Mes išėjome su slidėmis ( kal nus. Jau visai ( pavakarę nuo ežero pusės atslinko ir Romas. Bet prie mūsų nedrįso prisiartinti. Stovėjo, iki pusės jbridęs j pus nį, ir, susidomėjęs sekė, kaip mes kūlversčiais, kvatodamiesi ritomės nuo skardžio. Ir syk|, kai aš nusileidau ( pakalnę, ne išsi laikiau ir išvirtau į sniegą, vie na slidė nudūmė ežero ledu ir sustojo prie neužšalusios van dens juostos. Paprašiau, kad ku ris nors atneštų ją. Ir čia kažkas pasiūlė Romą. „Įdomu, ką dabar groja Hel sinkis?" — ... Iškart pamačiau, kad jis bijo. Apskritai, Romas niekuo nepasitikėdavo. Ir aš užsispyriau, kad slidę atneštų būtinai Ro mas. Kiti ėmė drąsinti, stumti ( priekį. Dabar jis nesipriešino, tik mačiau, kaip išbalo veidas. Ir kai jau jis baigė priartėti prie slidės — lūžo ledas. Romas sukriokė nesavu balsu ir puolė kniūbsčias. Mes ko neužspringom iš juoko — vieta buvo visai negili, ir batų neprisemtum. Bet jis to ne
žinojo. Rankos kabinosi už ledo kraštų, slydo atgal. „Kai grįšiu ( Vilnių, nunešiu į valyklą kostiumą. Išsimargino vasaros dulkėmis". — ... bet niekas neskubėjo j pagalbą. Ir tada man pagailo jo. Pribėgau ir ištiesiau lazdą. „Kaip gerai, kad rytoj baigiasi atostogos. Vis dėlto čia baisiai nuobodu". . paskui visi įtikino Jį, kad aš Išgelbėjau gyvybę, — ir Julė, matyt, prisiminusi tą epizodą, linksmai nusikvatojo. — ... po to ir praminė Sken duoliu. „Pirmadienį — nauji filmai. Paskambinsiu Zitai, kad bilietus paimtų..." Staiga kažkas subildėjo prie menėje, virstelėjo durys. Atsi grįžome. Ant slenksčio stovėjo pats Skenduolis. Kairė akis švietė kaip mėlynas obuolys. Iš nosies nusidriekusios sukrešėjusio kraujo srovelės. „Velnias Jį čia atnešė. Tas kvailys dabar pradės skųstis". Pažvelgiau Į Evaldą, Evaldas į mane. Julė pašoko nuo kėdės. — Romai, dėl dievo, kas tave taip išmargino? Skenduolis tylėjo. — Sėskis, — pastūmė kėdę Evaldas. Skenduolis pagalvojo valandėlę, paskui atsisėdo. — Kas atsitiko, Romai? — ne nustygo išsigandusi Julė. — Lieptas..., — sunkiai iš spaudė jis. — Koks lieptas? — Lieptas, — pakartojo Sken duolis, — kažkas išardė lieptą... Julė skubiai pažvelgė Į mus, paskui į Skenduolį, gūžtelėjo pe čiais ir išbėgo į kitą kambarį. — Išgerk, — pripyliau jam taurelę. Jis vėl pagalvojo, Išgėrė ir įbedė Į mane rudas, kaip ru dens riešutai, akis: — Lieptą. . . kažkas išardė.. . — Nusiramink, Romai, aš pati vakare grįžau namo. Lieptas svei kas, — šluostydama rankšluosčiu veidą, kalbėjo Julė. — Ne, — papurtė jis galvą, — jį... išardė. „Ko jis taip spokso į mane?" Evaldas pakilo ir pasuko prie radio imtuvo. Priėjo sutrikusi Ju lė: — Jis, tur būt, nuo liepto nu krito. Gal... pašokim... — Pašok su Evaldu. Aš parū kysiu. „Kokį lieptą? Ką jis čia kal ba?" \ Skenduolis vis tebežiūrėjo į mane. Julė vėl priėjo. Aš papurčiau galvą. „Kažkas išardė lieptą.. Pravėriau duris. Vėsi tamsa plūstelėjo J akis. Dešinę ranką užkišau už švarko sagos, paskui nuleidau žemyn, vėl pakėliau, bet nykštys tvinksėjo tarsi yla badomas. „Lieptą... kažkas išardė..." Rasota žolė čaižiai guro po ba tais, ir tas garsas taip ėmė drėks ti nakties tylą, kad darėsi baisu savo žingsnių.
MOKYTOJAI Šniokštė lietūs, pašėlusiai žvarbūs, Ir žydėjo gegužis puikus. Tu atbėgdavai, balsiai pavargus, Pažiūrėti į savo vaikus.
O išeinant linkėjai man laimės... Ką gi aš pasakyti galiu? Leisk, nubėgsiu prie upės atšlainės Ir priskinsiu rugsėjo gėlių.
Ir mokėjai įtikint, uždegti, Tolių ilgesiu klasėj visus... Mes sapnuodavom ištisą naktį Ir asfaltus, ir miestus visus.
Už svajonę ir širdį neramią. Už pražilusią sruogą plaukuos Ir sušvitusią saulėje žemę Te kuklutė gėlė padėkos. I MACKEVIČIŪTE, I k. lit
XVIII SMD konferencijos rezultatai TIKIMYBIŲ TEORIJOS IR SKAIČIŲ TEORIJOS SEKCIJA 1 vieta JV k. stud V. Paulaus kui už darbą ..Ribinės teoremos Markovo procesui su baigtiniu ĮiiaiCIuml būsenų". Mokslinis vajovas doc. V. Statulevlčius. 2 vieta IV k. rtud. R. Lapins kui už darbą ..Apie išmetimų įkaičių". Mokslinis vadovas doc. V Statulevičius. 3 vieta VI k. stud. E. Striau, kaitei už darbą „Globalinės ribi, ės teoremos homogeninėms Markove grandinėms". Moksl. ■ vad v. d. Aleškevičienė. vr k. stud. D. Steikūnaitei už oą ..Kai kurios statistinės-ln 1 ūjrmacinės kalbos cliarakterlstikos". Moksl. vad. v. d. H. Jasiūnas. VI k. stud. N. Erlickytei už D larbą „Silpnai priklausomų dy. tižių ribinės teoremos'. Mokslinis vadovas v d. B. Riauba. 1 vieta VI k. stud. L. Skvireckaitei už darbą „Sričių metodo konvergavimas integralinėms lygtims“. Mokslinis vadovas dėst. f Uždavinys. 2 v eta J. Raulynaičiui už dar bą „Vienos klasės diferencialinių Ivgčių sistemų sprendinių cha rakteringųjų skaičių radimas". Mokslinis vadovas doc. P. Golokvosčlus. 3 vieta VI k. stud. G. Blauzdžiūnaitei už darbą „Apie vienos kreivės uždavinį“, moksl. vad. doc. K. Grincevičlus. VI k. stud. I. Berenytei už dar bą „Apie interpoliacinio metodo Integralinėms lygtims konverga vimą“. Mokslinis vadovas I. Už davinys. RADIOFIZIKOS IR puslaidininkių fizikos SEKCIJA i vieta IV k. stud. O. Daukan1Vaite! už darbą „Seleno mono"kristalų elektrinio laidumo pri klausomybė nuo slėgio“. Moksli nis vadovas v. d. V. Kriščiūnas. 2 vieta IV k. stud. V. Samulioniui už darbą „Bartgolaidinio ateniuatorlaus panaudojimas ult ragarsiniame imtuve”. Mokslinis vadovas v. d. E. Garška. 3 vieta III k. stud. A. Kabelkai už darbą „Erdvinio krūvio rlbo tos srovės plonuose CdSe sluoks niuose“. Mokslinis vadovas staž. P Mačkus. SPEKTROSKOPIJOS IR ASTRONOMIJOS SEKCIJA 1 vieta VI k. stud. E. Našlėnui už darbą „Helio atomo pagrin dinės būsenos energijos skaičia vimas“. Mokslinis vadovas prof. A. Jucys. 2 vieta IV k. stud. N. Petkevi čiūtei už darbą „Temperatūros Įtaka Zn rezonansinės linijos a — 3075.9 AO išplėtimui, asimetri jai Ir postūmiui kr. poveikyje“. Mokslinis vadovas v. d. V. Norkūnas. 3 vieta III k. stud. J. Sūdžiul už darbą „Vilniaus observatori jos žvaigždžių elektrofotometro tyrimas“. Mokslinis vadovas MA r'MI j. m. b. K. Zdanavičius. ANALIZINĖ CHEMIJOS IR RAD1OCHEMIJOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. G. Purvaneckui už darbą „548 markės poliamtdo. apšvitinto a spindu liais, tyrimas“. Mokslinis vado vas doc. R. Pajėda, asist. S. Puntežis. 2 vieta III k. stud. V. Paleckytel ir G. Streckytei už darbą Geležies mikrokiekių nustaty mas 2.4 — dtoksibenzoine rūgš timi“. Mokslinis vadovas doc. M. fTnkelštelnaitė. 3 vieta IV k. stud. J. Skadauskui už darbą „Stibio mikrokie kių nustatymas, panaudojant dlfenlltiokarbazidą“. Mokslinis va dovas doc. L. Naruškevičius. ORGANINĖS CHEMIJOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. R. Audiejūtei ir V. Zabielaitei už darbą ,6-alkll-5 (P —alkllamlnoetoksl) — benzodloksanų — 1,4 sinte zė“. Mokslinis vadovas doc. V.
2 vieta V k. stud. J. Stepona vičiui už darbą „Vinilketonų sin tezės metodų tyrimas“. Moksli nis vadovas doc. G. Dienys. 3 vieta V k. stud. A. Sarmavičiūtel už darbą „P — fenilalkllamlnoetoksibenzolų sintezė“. Mokslinis vadovas doc. V. Dauk šas Ir asp. L. Pikūnaitė. FIZIKINĖS CHEMIJOS SEKCIJA 1 vieta Vk. stud. C. Gerasimavičiui už darbą „Eterinio alluminavimo elektrolito tyrimas“. Mokslinis vadovas doc. A. Levlnskas. 2 vieta IV k. stud. A. Jotautaltel Ir B. Bulotaitei už darbą „Blizgančių dangų Iš Jodidinio elektrolito gavimo galimybės“. Mokslinis vadovas doc. V. Kalkarls Ir. asp. E. Matulevičiūtė. 3 vieta V k. stud. Z. Jankaus kaitei už darbą „Geležles-chromo lydinių elektrolizinio nuso dinimo tyrimas". Mokslinis va dovas chem. m. k. V. Skominas. V. k. stud. B. Vainytei už dar bą „Kai kurių priedų įtaka skaistvario elektroliziniam nuso dinimui iš cianidlnlų tirpalų“. Mokslinis vadovas chem. m. k. R. Višomirskls Ir j. m. b. J. Slvickls.
AUGALŲ FIZIOLOGIJOS IR MIKROBIOLOGIJOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. J. Cvlkaitel Ir staž. I. Mateikienei už darbą „Blos grupės vitaminų dinamika beržo vaisiuose Ir lapuose va sarą Ir rudenį". Mokslinis vado vas prof. J. Dagys. 2 vieta IV k. stud. G. Bobelytel Ir D. Zakarauskaitei už dar bą „NAM ir alanato A Įtaka pu pelių augimui ir derliui“. Moksli nis vadovas doc. J. Gruodienė. 3 vieta V k stud. R. Kripaitel, IV k. stud. V. Rakauskaitei, V. Valikonytei ir VI k. stud. R. Gagytei už darbą „Cheminių Ir biologinių augimo skatintojų ty rimas". Mokslinis vadovas doc. J. Pečiulis.
BIOFIZIKOS SEKCIJA 1 vieta III k. stud. E. Ceremnych Ir A. Burokaitei už darbą „Vynuoginės sraigės veikimo po tencialo interpretacijos klausi mu“. Moksliniai vadovai vyr. dėst. E. Naruševičius ir asist. R. žiliukas. 2 vieta III k. stud. V. Maginskui už darbą „Spontaninio ak tyvumo aprašymas, panaudojant masinio aptarnavimo teoriją“. Mokslinis vadovas v. d. E. Naru ševičius. 3 vieta II k. stud. J. Ketleriui už darbą „Dirgiklio trukmės įtaka sleksčio fluktuacijoms". Mokslinis vadovas E. Naruševi čius. IV k. stud. L. Januševičiutei už darbą „Vynuoginės sraigės mantijinio nervo laiko pastovio sios ir sleksčio fluktuacijų pri klausomybė nuo K-r koncentra cijos". Mokslinis vadovas v. d. E. Naruševičius.
BIOCHEMIJOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. S. Zajauskaltel už darbą „Cholino, difosfotiamino bei piridoksino įtaka proteolitinių fermentų bei lie kamojo azoto pakitimai kraujuje, taikant dopaną eksperimente". Mokslinu vadovas doc. A. Malachovskiš. 2 vieta V k. stud. A. Dulkinsi te, už darbą „Baltymų ir frak cijų kitimas, taikant žiurkėms dopaną su cholinu. difosfatiaminu bei piridoksinu“. Moksli nis vadovas doc. A. Malachovskls> 3 vieta V k. stud. B. Stanke vičiūtei už darbą „Peroksidozės aktyvumo kitimas, taikant gy vuliams dopaną ir jo kombina cijas su cholinu, difosfatiaminu ir piridoksinu". Mokslinis vado vas doc. A. Malachovskls. VI k. stud. D. Žemaitytei už darbą „Karboanhidrazės akty vumo pakitimai organuose Ir kraujuje, ve’kiant dopanu bei dopanu Ir cholinu, difosfotlamP nų bei piridoksinu“. Moksl. vad. doc. A. Malachovskis.
BOTANIKOS IR GENETIKOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. N. Jurgelaltytei už darbą „EDTA Ir etllenlmino poveikis peleninių elemen tų kaupimuisi“. Mokslinis vado vas asist. V. Rančelis. 2 vieta V k. stud. V. Jaciunskaitel už darbą ,,Ca+ + Ir Ms+ poveikis modifikuojančioms EDTA veikimui". Mokslinis vadovas as'st. V. Rančelis. 3 vieta V k. stud. J. Verikaitel už darbą „Grybas Stachybotrys alternans ant baltosios akacijos sėklų“. Mokslinis vadovas prof. A. Minkevičius. ZOOLOGIJOS SEKCIJA 1 vieta VI k. stud. L. Okenlekaltel už darbą „Dauguvos upės zoobentosas". Mokslinis vadovas v. d. R. Kazlauskas. 2 vieta III k. stud. R. Rudzlnskaitei už darbą „Krymo lašalai“. Mokslinis vadovas v. d. R. Kazlauskas. 3 vieta IV k. stud. J. Bartnlnkaltei už darbą .Lydekos augi mo tempai Baluošo ežere*. Mokslinis vadovas dėst. A. Le vickas.
rocheminė charakteristika“. Mokslinis vadovas v. d. D. Gal vydytė.
METEOROLOGIJOS IR HIDROLOGIJOS SEKCIJA 1 vieta IV k. studentėms L Banytei ir B. Sapalaitei už dar bą „Vidutinių greičių išskaičia vimo tikslumai vertikalėje 2 Ir 3 taškų metodu“. Mokslinis vado vas v. d. A. Barisas. 2 vieta VI k. stud. A. Tikniul už darba. „Kai kurie Skroblo upės hidrologinio režimo bruo žą.’. Mokslinis vadovas v. d. A. Barisas. 3 vieta III k. studentams A Brukštytei, R. Čepaitytei, J. Dumbliauskaltei, P. Gailevičiūtei, D. Strižinaitei, J. J^nauskaitei. G. Viliušytei, G. Kružikaitek už dar bą „Minimalios ir maksimalios temperatūros virš įvairių •’emės paviršiaus elementų Ignalinos draustinyje". Mokslinis vadovas doc. V. Ščemeliovas. LIETUVIŲ KALBOS SEKCIJA 1 vieta IV k. stud. R. Vencku tei už darbą „Šaukėnų šnektos balsių fonologinė sistema". Moks linis vadovas A. Girdenis. 2 vieta IV k. stud. O. Baliukaitel už darbą „Debeikių šnektos balsių fonologinė sistema". Moks linis vadovaq A. Girdenis. II k. stud. D. Tarvydaitei už darbą „Stilistiniai žodžio atspal viai". Mokslinis vadovas doc. J. Pikčlllngls. 3 vieta IV k. stud. A. Kepalaltei už darbą „Apie dviejų kalbos stilių morfologinius bei leksinius skirtumus". Mokslinis vadovas doc. J. Pikčlllngls. IV k. stud. E. Šimkūnaitei už darbą „Lietuvių literatūrinės kalbos segmentinių fonemų daž numas". Mokslinis vadovas A. Girdenis.
LIETUVIŲ LITERATOROS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. S. Gedai už darbą „Meninis vaizdas Eduardo Mieželaičio „Atogrąžos panora moje“. Mokslinis vadovas filol. m. k. L. Lisenkaitė. 2 vieta IV k. stud. R. Umbra saitei už darbą „Muzikalumas S. Nėries ir J. Degutytės poezijoje“. Mokslinis vadovas e. doc. p. D. Sauka. V k. stud. P. Zemgulytei už darbą „Charakterių kūrimas B. Sruogos dramoje „Milžino paunksmė". Mokslinis vadovas e. doc. p. P. Česnulevičiūtė. 3 vieta III k. stud. B. Vėlyvytei už darbą „Charakteriai M. Slucklo novelių knygoje „Išdaigos ir likimai“. Mokslinis vadovas doc. A. Sprindis. III k. stud. V. Daujotytei už darbą „S. Jesenino poezijos ver timai į lietuvių kalbą“. Mokslinis vadovas filol. m. k. L. Llsenkaltė. RUSŲ IR UŽSIENIO KALBŲ SEKCIJA 1 vieta V k. stud. Z. Siušaitei už darbą „Dabartinės anglų kal bos morfema mal". Mokslinis vadovas E. Pareigytė. 2 vieta IV k. stud. L. Rutkaus kaitei už darbą „Struktūralistų pažiūros į gramatiką". Mokslinis vadovas A. Steponavičius. BIBLIOTEKININKYSTĖS SEKCIJA 2 vieta V k. 6tud. B. Valalkaltel už darbą „A. Venclovos pa ruošta bibliografija „Pasaulio grožinė literatūra lietuvių kal ba". Mokslinis vadovas doc. V. Žukas. 2 vieta IV k. stud. V. Juodelytel-Tumelienei už darbą „E. Vol terio bibliotekinė veikla“. Moks linis vadovas ped. m. k. V. Lyrovas.
GEOLOGIJOS SEKCIJA 1 vieta V k. stud. M. Kuzaltel už darbą „Naulas graptolitų ty rimo metodas Ir Jų reikšmę Lie tuvos sllurlnių nuogalų stratigrafilai“. Mokslinis vadovas doc. J. Paškevičius. 2 vieta III k. studentėms G. Llverytel ir D. šmitaitei už darbą „Nemuno upės baseino Joninio nuotėkio charakteristika“. Moks linis vad. doc. A. Kondratas. 3 vieta II k. stud. G. Teslenko už darba „Kai kurie geochemi niai gręžinio „Kla'pėda" triaso nuogulu tyrimai". Mokslinis vadovos doc. V. Kotovič.
RUSU IR UŽSIENIO LITERATOROS SEKCIJA 1 vieta IV k stud. J. Laklul už darbą „Čechovas ir Vienuolis (buržuazinio Inteligento tema)". Mokslinis vadovas doc. N. Mitropolskaja. 2 vieta III k. stud. J. Sausui už darbą „A. Puškino eilėraščių ly rinio herojaus evoliucija“. Moks linis vadovas asist. S. Dlugovskaja. 3 vieta III k. stud. A. Valčenauskienei-Arbušauskaitel už darbą „Realizmo pradmenys Eurlpldo tragedijose „Elektra“ ir „Orestas". Mokslinis vadovas doc. J. Dumčius.
GEOMORFOLOGIJOS IR KARTOGRAFIJOS SEKCIJA 1 vieta IV k stud. P. Kava liauskui už darbą „Gražutis draustinio geomorfologinė cha rakteristika". Mokslinis vadovas v. d. D. Galvydytė. 2 vieta V k. stud. T. Sidiškiul už darbą „LTSR teritorijos fe nologinių reiškinių kartograflnfmo klausimu“. Mokslinis vadovas doc. V. Chomskis. 3 vieta IV k. stud. N. Telyčėnaitei ir A. Simonavičiūtei už darbą „Molėtų raj. kolūkio „Rau donoji žvaigždė- dirvožemių ag
BUHALTERINĖS APSKAITOS IR STATISTIKOS SEKCIJA 1 vieta V k. vakarinio sk. stud. N. Golomuzdovai už darbą „Darbo užmokesčio Išlaidų ana Ilzė panaudojant elektronines skaičiavimo mašinas“. Mokslinis vadovas J. Mackevičius. 2 vieta V k. neakivaizdinio sk. stud. L. Krivkal už darbą „Pa grindiniai gamybos išlaidų ap skaitos klausimai ir produkcijos savikainos kalkullavlmo norma tyviniu metodu Vilniaus staklių
statybos gamykloje „Žalgiris“. Mokslinis vadovas ekon. m. k. A. Nevinskas. 3 vieta IV k. vakarinio sk. stud. Užameckul už darbą „Pra monės įmonių atskaitomybės to bulinimo klausimu". Mokslinis vadovas J. Mackevičius.
LIAUDIES ŪKIO EKONOMIKOS SEKCIJA
1 vieta IV k. vakarinio sk. stud. A. Dubatytei už darbą „Kai kurie cechinės ūkiskaitos organi zavimo klausimai Vilniaus stak lių gamyklose". Mokslinis vado vas J. žvlnklys. 2 vieta IV k. stud. G. Gateveckaltei už darbą „Lietuvos TSR dabartinio materialinio-techninio aprūpinimo sistema ir tolimesni jos tobulinimo būdai". Mokslinis vadovas A. Savanlauskas. IV k. stud. V. Skernevičiui už darbą „Cechinės išlaidos ir jų mažinimo būdai Vilniaus šlifavi mo staklių gamykloje“. Moksli nis vadovas P. Prakapas. PREKYBOS IR PREKIŲ MOKSLO SEKCIJA
1 vieta V k. stud. E. Baumanaitei ir B. Dapkutei už darbą „Siuvlmo-avalynės prekių koky bės kontrolės pagerinimas Vil niaus prekybos įmonėse". Moks linis vadovas doc. J. Pričinauskas. V k. stud. V. Čaplikui už dar bą „Siūtinių prekių apyvarta ir prekybos tinklas Vilniaus mies te". Mokslinis vadovas R. Kazbaras. 2 vieta V k. stud. D. Mallauskaltei už darbą „Pieno produktų asortimento kitimas Vilniaus pie no kombinate". Mokslinis vado vas biol. m. k. A. Bucevičlūtė. 3 vieta V k. stud. L. Cebotoriūtei už darbą „Panerto" tarybinio ūkio šiltnamiuose auginamų ankstyvųjų daržovių asortimen tas ir kokybė". Mokslinis vado vas K. Vaištarienė. FINANSŲ-KREDITO IR POLITINĖS EKONOMIJOS SEKCIJA
1 vieta III k. stud. J. Mačiuly tei už darbą „Taupomųjų kasų išsivystymas Tarybų Lietuvoje" Mokslinis vadovas doc. A. Žilė nas. 2 vieta V k. stud. N. Lolai už darbą „Valstybės centralizuotų grynųjų pajamų klausimu". Mokslinis vadovas doc. S. Glnaltė. 3 vieta IV k. stud. A. Vosyliū tei už darbą „Matematiniai meto dai visuomenės moksluose". Mokslinis vadovas doc. I. Lempertas. TERAPIJOS SEKCIJA
1 vieta V k. stud. H. Rama nauskui ir VI k. stud. J. Andrašiūnaitei už darbą „Kai kurie li gonių su nitraline stenoze fono — Ir pollkardlografinial rodik liai prieš ir po komlsurotomljos" Mokslinis vadovas med. m. k. J. Stupelis. 2 vieta V k. stud. A Žilytel už darbą „Benzoheksonio įtaka skrandžio motorikai”. Mokslinis vadovas aslsL K. Noreikaitė. 3 vieta VI k. stud. E. Liogytei už darbą „Visceroreflektorlnlų Segmentinių pakitimų . reikšmė, diagnozuojant chroninį cholecystitą bei tulžies pūslės ak menllgę". . Mokslinis vadovas asist. J. Misevičius, AKUŠERIJOS-GINEKOLOGIJOS SEKCIJA
1 vieta VI k. stud. L. Dampkauskaitei Ir VI k. stud. D. Malciūtei už darbą „Lėtinių salpin gitų gydymas Hidrotubacljomis".
Mokslinis vadovas asist. P. Skruibis. 2 vieta IV k. stud. E. Adamonytel, J. Vanagaitei ir A. Filipavičiūtei už darbą „Diuretinės ar batos poveikis, gydant nėščiųjų nefropatiją". Mokslinis vadovas doc. P. Šteponėnas. 3 vieta IV k. stud. A. Blinstrubaitei ir D. Ramoškaitei už dar bą „Kraujavimo placentlniame ir ankstyvajame pogimdyvlnia me laikotarpyje priežasčių ana lizė". Mokslinis vadovas asist. O. Račkauskienė.
CHIRURGIJOS
SEKCIJA
1 vieta V k. stud. J. Ivaškevi čiui, Z. Ulevičiūtei, S. Stasiūnui ir G. Galiniui už darbą „Apatinės tuščiosios venos aloplastika eks perimente". Mokslinis vadovas med. m. k. J. Dauderys. 2 vieta IV k. stud. V. Jurkuvėnui už darbą „Nuskausminimas eksperimente su dirbtinės kraujo apytakos aparatu". Mokslinis va dovas gyd. I. Martinkėnas. 3 vieta V k. stud. Z. Ulevičiū tei, R. Gudaičiui Ir VI k. stud. A. Gadeckytei už darbą „Dilbio kaulų lūžimų atokūs gydymo re zultatai Vilniaus Klinikinės ligo ninės duomenimis (nuo 1964 m. spalio mėn. iki 1965 m. balan džio mėn.)". Mokslinis vadovas med. m. k. L. Petkevičius. HIGIENOS-FIZIOLOGIJOS SEKCIJA
1 vieta VI k. stud. P. žlabiui, IV k. stud. M. Runkevičiui, D. Rutienei ir R. Pociūtei už darbą „Epldermafitljos paplitimas stu dentų bendrabučio gyventojų tarpe“. Mokslinis vadovas doc. A. Svičiulis. 2 vieta III k. stud. J. Redzevičlūtel už darbą „K. Stancinskas — gydytojas-revollucionierius“. Mokslinis vadovas doc. V. Mlcelmacheris. 3 vieta IV k. stud. Z. Balbierytel, V. Kirtlklytel ir R. Tamašaus kaitei už darbą „ATF ir unitiollo poveikis adrenergnei blokadai“. Mokslinis vadovas J. Palaima. ISTORIJOS SEKCIJA
1 vieta V k. stud. A. Kindurytel už darbą „Didžiojo Tėvynės karo partizanų atsiminimai kaip Istorijos šaltinis". Mokslinis va dovas A. Šidlauskas. 2 vieta V k. stud. A. Matulevi čiui už darbą „Aušros" istorijos klausimai J. Basanavičiaus ko respondencijoje“. Mokslinis va dovas R. Vėbra. III vieta II k. stud V. Spečiūnui už darbą „Valstiečių klausi mas Tarybų Lietuvos istorikų darbuose". Moksl. vad. v. d. A. Šidlauskas. V k. stud. S. Pukaltei už darbą „Socializmo statybos Lietuvos kaime procesas tarybinėje lietu vių istoriografijoje". Mokslinis vadovas v. d. A. Šidlauskas. TEISĖS
SEKCIJA
1 vieta IV k. stud. Z. Namavlčiui už darbą „Katalikų bažny čios vaidmuo buržuazinės Lietu vos valstybiniame mechanizme". Mokslinis vadovas doc. K. DO' maševlčius. 2 vieta V k. stud. V. Jasiulioniui už darbą „Ištuokos pagrin dai pagal tarybinę šeimos teisę". Mokslinis vadovas A. Žiurlys. 3 vieta III k. stud. Z. Sličytei už darbą „Kolūkiečių kiemo bendrosios Jungtinės nuosavy bės teisė“. Mokslinis vadovas v. d. A. Paliukas. IIII k. stud. J. Aleksandravi čiui už darbą „Socialistinės ko operacijos formų panaudojimas socialistinei pramonei Lietuvos TSR sukurti“. Mokslinis vadovas v. d. S. Stačiokas.
■ ■■»■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ Knyga apie didžiąsias vulka nines bei seismines žemės ka tastrofas, naujų ugnikalnių atsi radimą, cunamio bangas Ir ki tus reiškinius.
GROŽINE LITERATŪRA VALSTYBE IR TEISE Danisevičius, P. ir Zaikauskas, P. Teisminis baudžiamųjų bylų nagrinėjimas. V., „Mintis", 1965. (Liaudies tarėjo b-kėlė). Knygelėje nušviesti pagrindi niai baudžiamųjų bylų nagrinėji mo pirmosios instancijos teisme klausimai.
Andrejevas, L. Apsakymai. Vertė M. Miškinis. V., „Vaga", 1965. Vieno stambiausio XIX a. pa baigos ir XX a. pradžios rusų rašytojo knyga, atskleidžianti realistinius gyvenimo vaizdus, persunkta gilia užuojauta ken čiančiam žmogui.
Simenonas, Ž. Geltonas šuo. Vertė R. Jankevičiūtė. V., „Va ga", 1965.
GAMTOS MOKSLAI Knygoje Išspausdinti du popu Aprodovas, V. Žemės alsavi liaraus šių d enų prancūzų ra mas. Ugnikalniai ir žemės drebė šytojo detektyviniai romanai „Geltonas šuo" ir „Dėl žmogaus jimas. V., „Mintis", 1965. 131 p. kuriuos Jungia pagrin su iliustr. ir žemei. (Pasakojimai gyvybės", dinis herojus — policijos komi apie gamtą). saras Megre.
Studijuokime gimtąją kalbą
Studijos ir metodai Neretai iš draugų studentų tenka girdėti, kad jiems nesise kanti viena ar kita disciplina, kad studijuodami jie susiduria su daugeliu sunkumų. Aišku, tik tas, kas nebuvo stu dentas, gali pasakyti, kad moks lo viršūnės lengvai pasiekia mos, nes ne kiekvienas žino kad mokslas reikalauja daug valios, ištvermės ir pasiryžimo. Tačiau ir to neužtenka. Reikia mokėti studijuoti. Studijų sėk mingumo laidas — nuoseklumas ir tam tikras studijų metodikos laikymasis. Mokytis ypač nelengva stu dentams - neakivaizdininkams, nes trūksta literatūros ir t. t. Todėl daugelis jų nepaiso mo kymosi sistemingumo. Juk ne pa slaptis, kad neakivaizdininkai dažniausiai „aktyviai" studijuo ja tik sesijų metu. Aišku, toks šturmavimas negali duoti gerų rezultatų. Todėl man, kaip neakivaizdi ninkui, labai įdomu, kokiais me todais dirba mano draugai. Kar tu norėčiau pasidalinti ir savo darbo patyrimu. Gavęs kurios nors disciplinos programą, aš nuodugniai susipažįstu su klausimais, — susida rau keliamų reikalavimų bendrą vaizdą. Toliau pasiskirstau, ko kius klausimus kurią dieną studi juosiu. Antras mano darbo etapas — literatūros pasirinkimas. Dažnai programose nurodytos literatū ros neužtenka, nes ne visada jose surandi pilną atsakymą į rūpimus klausimus. Man atrodo, kad netikslu ilgesnį laiką studijuoti vieną dis cipliną, nes tada dalykas tarsi įgrysta ir atmintis atbunka. Pvz., aš, studijuodamas politinės eko nomijos kursą, kartu studijuo ju ir pramonės statistiką, ku riai kasdien skiriu po 1—1,5 vai. Manė ypač dominantiems klausimams aš skiriu papildo mai laiko. Mano manymu, ruošiantis egzaminui, būtina svarbesnius dalykus pasižymėti bloknote. Vė liau kartodamas lengviau suvoki vieno ar kito dalyko esmę. Mano patyrimas, žinoma, nė ra receptas. Tačiau kiekvienas privalo studijuoti planingai, metodiškai. Todėl labai įdomu sužinoti, kaip studijuojate jūs, draugai neakivaizdininkai? L. KRIVKA, EF V kurso studentasneakivaizdininkas
Studentiški žiemos
Tikslesnio priešdėlio! Kalbos tikslumo klaidos aiškin tinos daugeliu aplinkybių: žodžio reikšmės nežinojimu ar nepaisy mu, žodyno skurdumu, panašiai skambančių, bet turinčių skirtingą reikšmę žodžių painiojimu ir kt. Tačiau neužtenka gerai parinkti tik patį žodį — dar reikia rasti kuo taikliausią jo formą — links nį, skaičių, veikslą ir t. t. Šakni nę žodžio reikšmę daugeliu atve jų vienaip ar kitaip modifikuoja — papildo ar patikslina — jo darybos priemonės: priešdėliai ir priesagos. Todėl reikia juos labai rūpestingai parinkti. Netaikliai vartojama žodžio darybos prie monė iškreipia mūsų supratimą apie daiktą ar veiksmą. Pvz.: Mūsų šalyje medicininis patar navimas ( = aptarnavimas) jau da bar nemokamas. Ar tinka čia priešdėlis pa-? Be abejonės, ne! Juk patarnauti reikštų laikinai padėti susirgusiam pilie čiui, kas kita — aptarnauti, t. y. nuolatos tenkinti jo porei kius, susijusius su sveikatos ap sauga. Tai išgąsdintos krevetės, išlei dusios švytinčias gleives, nyko už u g n i n g os (=ugnies) uždangos. Kadangi čia kalbama apie uždan gos kilmę, tai reikia sakyti ug nies (ugninė) uždanga. Šį kartą iškelsime vienos iš minėtų žodžių darybos priemonių — priešdėlio — netaiklaus varto jimo pavyzdžių. Be pertraukos, vienu atsikvėpi mu, sukiojama (= paklojama) pir moji betono plyta. Sukloti gali ma būtų plytas, viena plyta pa klojama. Kiek paūgėję valkai jau gali nušluostyti dulkes, nuplauti (=suplauti) indus, nubėgti į par duotuvę. Tik kai grindinius i š' kloja ( nukloja) storas smėlio ir purvo sluoksnis, čia siunčia mas greiferis. Tur būt, jūs raukėtės, kai jodu buvo tepamas su žeistas pirštas ar sumuštas ( pramuštas) kelis. Šios Iniciaty vos esmė tokia: perduodami (=atiduodami) namus, statybinin kai išduoda garantijos pasus. Priešdėlio klaidų priežastys es ti įvairios. Bet ypač daug tokių klaidų padarome, mechaniškai perkeldami įvairius rusų kalbos priešdėlius į lietuvių kalbą ar juos nevykusiai versdami. Kam nėra kritę į akį pasakymai atpe nėti (“nupenėti) kiaules, at-
džiaugsmai.
Po įtempto darbo savaitės ateina poilsio diena. Šeštadienio ir sekmadienio vakarais studen tas gali laisviau pasijusti, pail sėti. Vienus traukia kinas ar teatras, kitus — Aktų salė. Apie poilsio vakarus joje ir noriu pa kalbėti,/Pirmiausia apie muziką.' Ji, žinoma, nebloga, nors galėtų būti ir geresnė. Gaila, kad re tai groja patys studentai, daž niausiai — „skolinti" miesto mu zikantai. Į šokius einama ne ba telių nuplėšti, bet kultūringai praleisti vakarą, pailsėti. O da bar pareina studentas iš šokių ir kuo greičiausiai ieško lovos,
nes iš nuovargio nepastovi. To dėl gal geriau Aktų salėje organizuojamus vakarus pavadinti ne poilsio vakarais, o laisvanoriško savęs varginimo vakarais. reikia stengtis, kad visi vakarai praeitų įdomiai, turiningai. Šo kiams turi groti savi muzikan tai. O tai ne problema, nes stu dentų, mokančių groti, yra, te reikia tik organizatoriaus. Ma žai organizuojame tematinių vakarų, susitikimų su įvairių profesijų žmonėmis ir pan.
redaguoti ( = suredaguoti) straipsnį, atsiekti (=pasiek ti laimėjimų, atlieti ( = nulie ti, išlieti) detalę ir kt.? Pvz.: 1959 m. tuo metodu viščiukų atpenėta 70 milijonų štukų (=nu penėta 70 milijonų). Blogai buvo šeriamos ir atpenėti ( = penėti, nu penėti) paliktos kiaulės. Priešdėlis at — čia visai ne tinka: lietuvių kalboje jis tokiais atvejais rodo grįžtamą veiksmą, ir minėtus pasakymus turėtume suprasti taip: viščiukai ir kiaulės buvo nupenėti, vėliau sulyso, paskui vėl buvo penimi, plg. veiksmažodžius atgimti, at šauk t i, ir a t k u r t i ir t. t. Tai gi rusų kalbos veiksmažodis otk o r m 1 tj verstinas ne veiks mažodžiu atpenėti, o nupe nėti ar p e n ė tl. Panašią „povandeninę uolą" sudaro ir kiti rusų kalbos prieš dėliai: ob- vy-, za-, pri-, s-, Vers dami žoždius su šiais priešdėliais, taip pat gana dažnai „prašauna-
matė konkrečias priemones, kad kolūkietis būtų labiau užinteresuotas ( = suinteresuotas) visuo meninio ūkio produkcijos kilimu. Bet drauge tai ir laidas, kad istorija klostysis marksistinės teorijos pramanyta ( = nu matyta) linkme: Į galutinę pro letariato pergalę. J. Janonis jau tada pramatė (=numatė) iš naudotojiškos santvarkos žlugi mų. Čia jis giliai praanalizav o (= išanalizavo) to meto so cialistinių - ekonominių sąlygų prieštaringumą. Tą studentą pravarė ( = pavarė, pavijo) nuo egzamino. Kviečiant svečią į vi dų, netikslu sakyti: Praeiki te! ( = Įeikite!). Nuolatiniai nedatekilai ( = nepritekliai) išvagoj Uršulės veidą giliomis raukšlėmis, pražu dė plaukus. Nusirašė nuo laivo Į = išsirašė iš laivo), ra distas, o naujo nebuvo. Šia proga norėčiau p a k e 1 tl (= iškelti) dar vieną klausimą. Užuot sakę: Sugalvokite pavyzdžių! — neretai imame ir pasakome: Prigalvokite pavyzdžių! Arba: Visą savaitę agronomas galvojo n e p r i g a 1vojo ( = nesugalvojo): kokia priemone nuvykti j pasilinksmini mą Kubilių skyriuje. Doc. J. PIKClLINGIS
(i I. :/
Nemažas honoraras, išspausd: nūs mano „Šypsenas", priverti pirmą kartą nvvenime nusišyp soti.
Jeigu mano jumoreska jum nepatiks, spausdinkite skyrelyj „Būtų juokinga, jeigu nebūti pikta". — Spauda — geras daly’kai yra grūdų, — pališkė kė. Gavau parašyti iemą duo" ir apsidžiaugiau.. .
„Vau
— Tėveli, imk saldainį, du-1 cigaretę!. .
Jis užsipuolė mane, kad ai suvalgiau jos lašinius.. .“ (Iš pasiaiškinimo draugiškajam teismui)
Dresiruotos kiaulės neveda dresiruotų paršiukų. G. GRIŠKEVIČIUS
m|g^endin“ti privalomą 8 metų| •••••••••••••••••©••©©••0
apmokymą ( = mokymą).g JUMORESKA Smulkias įmonėles apjngėmeg (“sujungėme). Ši propagandinėj organizacija apjungė (=su-Ž jungė, jungė) lietuvių grupes su j jau veikusia Vilniuje „Lenkų pat-j rlotų sąjunga". g Jonas Triuba — ultrauniversaKuo blogas čia priešdėlis ap-?^/us_ _______ studentas. Dar Dar pirmajame pirmajame Mat, jis kelia klaidinamas asocia-%kurse šitai visi pastebėjo. Pačiais cijas: tarsi teigtume, kad jungia-^kritiškiausiais momentais studenma tik truputį ar paviršutiniškai g/m jono Triubos patarimo klaus as- apdaužyti, apdraskyti, ap-ždavo. O jis net nemirktelėjęs iš irti, apglebti). O to, žinoma, ne-4 pyškindavo: galima pasakyti apie 8 metų mo-ž — Nesijaudinkite, broliai! Po kymą ar įmonių bei organizacijų g karo buvo sunkiau... Suvirškinsujungimą. tįsime kaip nors ir šį studentiškos Kartais netiksliai vartojami irz dnnnn’: kacnpli kiti priešdėliai. Pvz.: f Karį S Jono Triūbos lyg
MUILO BURBULĄ*5
Vietinio ūkio valdyba maža f smaila prilipo net trijų mokslinių išskiria (=skiria) dėmesio būrelių pirmininkai: viešbučio „Klaipėda" aprūpinl-g — Degame! Ryt poryt moksli nau! įrengimais. O kolūkiečiu) Ce- g nė konferencija turi prasidėti, o poniui išskyrė ( = paskyrė) g vieną pranešimą, taip sakant, pensiją. Prašoma organlzuojan-g^0 ant uodegos nusinešė... tiems kursams i š s k 1 r t i ( = pa- g _ Įsakote ar prašote?! — pykskirti) dėstytojus. I š s k 1 r t a skelėjo Jonas Triūba. ( = paskirtas) bandomasis sklypas j — Maldaujame... 2 ha plote ( = ploto). g —Mėgstu teorinius klausimus. Dar visai neseniai Komjaunimo g Tu'ite ką nors? gatvėje buvo uždėti ( = padėti) j Vienas pirmininkas vos nenuplrmieji pamatai gyvenamiesiems g mirė iS džiaugsmo. Kiti du šiaip namams, o dabar čia išaugo IšU-f taip išmikčiojo: sa gatvė. Pateiktasis Individuali-g _ MuUo burbulų problemą nis mokslinio tiriamojo darbo g vienas „fuksas" buvo pradėjęs planas užtvirtlnamasgnarplioti. Narpliojo vargšelis ir, ( = patvirtinamas). Valdyba matyt, visai susinarpliojo. Sako, f man, pirmakursiui, dar sunkoka j apie tuos burbulus... g — Imu! — pliaukštelėjo del finais Jonas Triūba. — Kada kondferencija? Už dviejų dienų? Paj darysim! g Į konferenciją Jonas Triūba at sėjo kiek pablyškęs. Atsigėrė vang dens ir pradėjo: g — Mano pranešimo tema f „Samprotavimai apie muilo burfbulus" yra labai įdomi ir turi di%delę mokslinę-tiriamąją reikšmę. g Apie jokią gyvybės egzistenciją f mūsų planetoje dar kalbos nega ilėjo būti, o žemė, kaip žinome, g jau bwbuliavo. Nors vėliau tas p procesas jau prarado savo pirg mykštę energiją, tačiau burbug lai savo darbą atliko. Kokio nors frtokio burbuliuko vietoje išsivys ite pirmieji gyvybės daigai. Pas K. PELĖDOS fotoetiudas ukui, sakysim, atsirado šliužas arg ba kokia nors kita biaurybė... — i>. Bėgo amžiai. Susiformavo žmoPvz., ar negalime suruošti vaka-z^us Tačiau tais primityviais lat ro tema „Ar moki šokti?" Žino-į kais muUo dar nebuvo, draugai! ma, daugeliui penktakursių tai g pats žmogus dar buvo labai ne gali atrodyti per daug mokykliš- g ka. Tačiau, kaip nekeista, dau-g „Tarybinio gelis studentų be tvisto ir kitų g stuburą lavinančių šokių, dau- g studento“ giau nieko nemoka. Aišku, ge- g bendra rai ir „vakarinė mankšta", ir aš g skaitytojų, ne prieš „modemiškus" šokius, g darbių, platintojų bet kai jie šokami visą vakarą, g DĖMESIUI! tai koktu pasidaro net ir žiūrėti, g Todėl labai rimtą dėmesį į poil- g Pasikeitė redakcijos te šio vakarų organizavimą Aktų g lefono numeris. Skam salėje turi atkreipti kultūros khrg binkite mums 27917. bas, komjaunuoliai. g E. KUBILlUTĖ
tobulas ir nesugebėjo daryt.! mokslinių išvadų. Įsivaizduokite, iškrito iš valties tas pusiau žmo gus, pusiau beždžionė ir nugar mėjo į dugną. Į paviršių iškilo keli balzgani burbuliukai ir kvit! Salėje sugirgždėjo kėdė. Paki lo žilsterėjęs profesorius ir, bai liai dairydamasis į šalis, išėjo pro duris. Nuvilnijo šnibždesys, kad profesorių į ligoninę išvežė Senas, mat, buvo, širdies ligą turėjo... Susirūpinę profesoriaus likimu, išėjo didžioji dalis stu dentų. O Triūba rėžė toliau: — Seniausios žinios apie mui lą aptinkamos garsiojo romėnų mokslininko Haleno veikaluose, kuris kūrė 120—130 mūsų eros metais. Pirmieji muilo burbuliu kų magišką grožį pastebėjo ro mėnų vergai. Žiaurios eksploata cijos metais jie apie jokią pra bangą net svajoti negalėjo. Žais liukai buvo labai brangūs. Ver gai išmokė savo vaikus žaisti muilo burbuliukais. — O nepalyginamieji pūsto stiklo pavyzdžiai! Garbė Steklovui ir Lomonosovui! Amžina šlo vė! Jonas Triūba pasijuto ekstaze ieEgiptas. Kijevo Rusia. Floren eija. — XX amžiuje muilo burbulų pavyzdžiu pradėjo suktis dirbti niai Žemės palydovai! Nualpo fakulteto dekanas. Pra dėjo klykti kelios pirmakursės studentės. Jonas Triūba nužvelgė ' salę Aleksandro Makedoniečio žvilgs niu ir pranešimą užbaigė šūkiais — Tegyvuoja tarpplanetinės kelionės ir dirbtiniai Žemės pa lydovai! — Tegyvuoja kosmoso era! • — Tegyvuoja burbulas, vis kam davęs pradžią! Pirmininkaujantis nusišluostė prakaitą, išgėrė stiklinę vandens ir pasakė: — Po trumpos pertraukos kon jerencija bus tęsiama toliau... A. VILKELIS
OOOOOOOOOOOOOOOOOOOG Redkolegija Korektorės: G. BAGDONAVICIO TĖ, D. ZENKEVICIUTĖ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 2-79-17.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvą. TIRAŽAS 2000 EGZ. LV 12032
Užs. Nr. 6785