visų
Salių proletarai, viėnykites1
CaRMBOS
ŠIAME numeryje : AR PAJĖGSIU GERIAU DIRBTI?
XXX PARTINĖJE ORGANIZACIJOJE
XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
198 m. lapkričio
”12 diena,
Nr. 33 (1212)
IS POEZIJOS SĄSIUVINIŲ
Kaina 2 kap.
PENKIASDEŠIMT TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO,
TREČIOJI
SAVAITĖ:
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO, TSRS MINISTRŲ TARYBOS TARYBŲ
PRANEŠIMAS
TURKMĖNIJAI
Tarybų Sąjungos komunistų partijos Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumas ir TSRS Ministrų Taryba su giliu liūdesiu praneša partijai ir visai tarybinei liaudžiai, kad 1982 metų lapkričio 10 dieną 8 valandą 30 minučių ryto staiga mirė TSKP Centro Komi teto Generalinis Sekretorius, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas Leonidas BREŽNEVAS. Leonido Brežnevo — didžiojo Lenino žygio ištikimo tęsėjo, karšto kovotojo už taiką ir komunizmą — vardas visada bus gyvas tarybinių žmonių ir visos pažangiosios žmonijos širdyse. i
REVOLIUCIJOS SUKAKTIS
Lapkričio 7-oji. Nuo anks tyvo ryto Kutuzovo aikštėje būriuojasi Universiteto dės tytojai, darbuotojai, studen tai. Lauke stovėti ne itin malonu — spaudžia šaltukas. Tačiau šventės dieną niekas jo nejaučia. Visi linksmi, žva lūs. Žvelgiu į besišypsančius veidus. Kodėl jie švyti? — Kodėl? — klausia busi moji bibliotekininkė Rasa Armečiūtė, — Malonu žengti draugų būryje ir džiaugtis mūsų laimėjimais. 9 valanda. Tvarkingai iš sirikiuoja studentų kolonos. Jų gretose nemažai pirmakur sių. Pirmą kartą žygiuoti su studentais — garbė. Vieni su vėliavomis, kiti su šūkiais pa traukia Į šventinę demonst raciją. Šventinė eisena įpusėjo. Ateina eilė pražygiuoti ir mums — V. Kapsuko univer siteto studentams. Šventės dalyviai jau iš tolo pamato mirgančias mūsų studentiškas kepuraites. Valdas KASPERAVIČIUS Foto J. Juknevičiaus.
Turkmėnija — pati pie čiausia, viena iš didžiausių pagal plotą (488.1 fūkst. km2), rečiausiai apgyventa (gyventojų skaičius nesiekia 3 mln.) ir turinti bene didžiau sią gyventojų prieaugį są junginė respublika. Keturiuo se penktadaliuose Turkmėni jos teritorijos, kurioje laisvai tilptų septynios Lieluvos, plyti Karakumų dykuma Žodis „turkmen" pirmąkart paminėtas X amžiaus arabų literatūros šaltiniuose, — taip vadinamos tiurkų gentys. XIV—XV a. susiformavo turk mėnų tauta, jau turinti savo kalbą, kurios pagrindą suda rė oguzų kalba, papročius, klajonių teritoriją. XIX am žiuje ir Londonas, ir Peterbur. gas pažino klajoklių žemės medvilnės ir naftos, avių kailių vertę, kainą. 1881 m. Rusijos sudėtyje įsteigiama Užkaspijo sritis. Turkmėnai kovojo kaip liūtai, bet neatlaikė patrankų šūvių molinės tvirtovės. Paskutinė krito achaltekinų genties Geok tepė. Tarybų valdžia Turkmėni joje paskelbiama 1917 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais. Pilkšvi Karakumų smėlynai mena žiaurias kovas su už sienio interventais, eserais, basmačiais. Netoli Krasnovodsko, geležinkelio pralankoje 1918 m. rugsėjo 20 die ną buvo sušaudyti 26 Baku komunarai. 1924 m. spalio 27 dieną susikūrė Turkmėnijos TSR. Dauguma Turkmėnijos mies tų visai jauni, įkurti prieš gerą šimtą metų, štai kad ir sostinė Ašchabadas, įkurtas 1881 metais kaip karinis įtvir tinimas prekybos karavanų ke lių tarp Rusijos ir Persijos sankryžoje. Sparčiau miestas ėmė augti po to, kai 1885 metais buvo nutiestas Už kaspijo geležinkelis. Ašcha badas, užsiglaudęs Kopel. Dago papėdės oazėje, naujai atgimė po 1948 metų žemės drebėjimo, pasidabino šiuo laikinės architektūros pasta tais. Tai gražus, turtingas mokslo ir kultūros centras. Respublikinėje bibliotekoje saugomi XVIII—XIX a. furfc. menų poetų raštai, turkmėnų klasiko Machtumkulio (XVIII a.) rankraščiai. Apie dykumas mes nedaug žinom. Ir ne nuostabu. Ke liautojų knygose dažnai ran dame tokius apibūdinimus: dykuma — tai smėlio barcha nai, alinantis karštis, ne dažni gilūs šuliniai, mira žai, gyvatės, skorpionai."
Tad daugumai dykuma tar si Mėnulio žemė. Ir vis dėlto >4925 metais geologas A. Fersmanas, grį žęs iš ekspedicijos Liaudies Komisarų Tarybos posėdyje pareiškė: „Leiskite jums pra nešti, kad dykumos nėra". Taip, dykumos nėra. Dyku ma turtinga savo neįprasto grožio, augalų, gyvių, naf tos, dujų, sieros ir kitokių elementų, mineralų. Didžiau sias dykumos turtas — van duo. Sakoma, kad visa turk- , menų istorija vaikščiojo ta kais tarp šulinių. Didysis Karakumų kanalas įkvėpė gy. vybę naujoms oazėms. Van dentiekio gijos aprūpina van deniu nesuskaičiuojamas kara kulinių avių bandas, girdo vandeniu medvilnės laukus. Naftos ir dujų paieškų bokš tais, gamyklų kaminais ap kaišytas vakarinis Turkmėnijos pakraštys. Apie 1930 metus tarybiniai rašytojai vėl atrado seniai atrastą Vidurinę Aziją. At rado todėl, kad Tarybų val džia nuostabiai keitė tą kraštą. Pasirodė K. Paustovskio „Karabugazas", M. Loskutovo „Tryliktas karavanas" — dykumos užkariavimo metraštis. Gilios Turkmėnijos sąsajos ir su Lietuva. 1825 metais rytinį Kaspijos krantą, Mangyšlaką ir Balchanų kalnus ty rė E. Eichvaldas (1795—1875), vėliau buvęs Vilniaus uni versiteto profesoriumi. 1886 metais geologai K. Bogdanovičius (1864—1947), kilęs iš Trakų apylinkių ir V. Obručevas (1863—1956) mo kęsis Vilniaus realinėje gim nazijoje, vadovaujami I. Mušketovo, tyrė Užkaspijo geo logiją. Domėjosi Turkmėnijos gamta ir gyvenimu keliautojas K. Aris (1874—1941), profe sorius T. Ivanauskas (1882— 1970). Pagaliau pirmasis Man. gyšlako naftos žvalgas — geo logas Mykolas Bajoriūnas (1882—1940). Pažįsta Turkmėniją herpetologas A. Markevičius, žur nalistas E. Girčys. Žino turkmėnai Lietuvą. Ne vienam čia teko kovoti Didžiojo Tėvynės karo me tais. Žino E. Mieželaičio ei les, kurias išvertė didelis lietuvių bičiulis poetas Saparmuradas Ovezberdyjevas.
Parengė Stepas DEVEIKIS Ketvirtame puslapyje spaus diname pasakojimą apie ke lionę po Turkmėniją.
Universiteto fakultetų, katedrų, padalinių partinių organizacijų sekretoriai Gintautas Misevičius — Matematikos fakultetas Jonas Grigas — Fizikos fakultetas Eugenijus Butkus — Chemijos fakultetas Romualdas Šimkūnas — Gamtos fakultetas Vincas-Vytautas Jonaitis — Medicinos fakultetas Algimantas Valinskas — Gydytojų tobulinimosi fakulte tas Laima Andrikytė — Filologijos fakultetas Irena Vallkonytė — Istorijos fakultetas Gediminas-Leonas Samuolis — Pramonės fakultetas Aldona Vitkūnlenė — Prekybos fakultetas Jonas Vizbaras — Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas Alfonsas Čepas — Teisės fakultetas Algimantas Paulauskas — TSKP istorijos katedra Matas Damldavlčlus — Mokslinio komunizmo katedra Edmundas Krakauskas — Filosofijos katedra Vytautas Skuminas — Politinės ekonomijos katedra Zenonas Burnys — Mokslinio ateizmo katedra Nikodemas Juršėnas — Filosofijos istorijos ir logikos katedra Jonas Rastenis — Karinė katedra Jonas Žumbakys — Sporto katedra Sofija Baltušienė — Mokslinė biblioteka Andrejus Sapožnikovas — Administracija
Kažkur apačioje skambė jo muzika, bet per klegesį negalėjai pažinti melodijos. Rita suposi metalinėje girg ždančioje lovoje. Ji visada taip supdavosi, kai norėda vo sulaikyti piktus žodžius. Šešėliai lakstė tamsiam kam bary aukštyn žemyn, aukš tyn žemyn. Ant lovų, vidurasly bet kaip sudėti ryšu liai. Jau rytoj juos paims, išneš. Ne, šiandien. Norėjo veikti. Pyko už tai ant sa vęs ir dar smarkiau suposi. Staiga pašoko ir priėjo prie lango. Kieme, asfal tuotoje krepšinio aikštelėje, tebežioravo laužiūkštis. Dar vakare vaikinai uždegė su nešiotus sportinius batus, pirštinių draiskalus. Paskui trypė dvokiančiuose dūmuo se, dainuodami laukinę dai ną. Ir nuėjo. Seniai žinojo, kad vasara baigsis. Svajodavo apie tai visos, kiauras dienas škrusdamos agurkų lauke. Kūnai jau kelis kartus odą pakei tę, rankos šiurkščios, įjuo dusios, nugaras skauda. Ir nė vandens, nė pavėsio, o vagos — be galo. Šiandien dengtas sunkvežimis susto jo prie pat merginų. Vai ruotojas pežvelgė būtent į ją ir ištarė su kažkokia ypatinga gaida balse: „Va žiuojam". Ji nulenkė galvą, beveik atsiduso: „Važiuo jam". Tik niekas nesiveržė prie mašinos kaip visada. Lėtai movėsi pirštines, taisė ska reles, šukavosi, fotografavo si, nutaisiusios linksmus veidus. Važiuodamos norėjo dainuoti tas pačias, jau nu sibodusias dainas, visas, tiek kartų dainuotas ir kry puojančiame autobuse, ir ly jant... Tik pasirodė, kad jų jau nėra, dabar tokių reika lingų. Visą kelią tad traukė poringą apie vadą, kuris pirmas pamatė agurką, o po
Visai natūralu, kad kiekvie nam studentui ar moksleiviui gali kilti klausimas ar pajėg. siu geriau dirbti, o tuo pačiu ir efektyviau panaudoti savo žinias bei sugebėjimus sp ęsti įvairius įmonių ir organiza cijų materialinio aprūpini mo klausimus. Neatsitiktinai 1981 metais Vilniuje, įvyku siame aukštųjų mokyklų pasi tarime. buvo aparta kaip ge riau rengti aukštos kvalifi kacijos specialistus respubli. kos liaudies ūkiui. Kaip nu rodė TSKP XXVI suvažiavimas ir Lietuvos Komunistų Parti jos XVIII suvažiavimas šis pasitarimas rekomendavo vi soms respublikos aukštosioms ir bendrojo lavinimo mokyk loms gerinti studentų ir moks leivių kontingento atranką, kuri pakeltų jų pažangumą mokymo procese ir sumažin tų nubyrėjimo skaičių. Todėl studentui ar moks leiviui, norint jau studijų me tais atskleisti savo profesinį tinkamumą šiai specialybei, teks smalsiau domėtis fakul teto ar katedros mokslinefiriamąja veikla, kuo masiš kiau dalyvauti vykstančiose studentų mokslinėse draugi jose (SMD), organizuojamose teminėse olimpiadose „Stu dentas ir mokslinė techninė
jo, žinoma, komisarė, o pas boje lyginti iškultą masę. kui jau ir visas „Integralas". Dirbi, stengiesi, kad dau Baigdavosi ta pamokanti is giau tilptų ir gražiai pakrau torija tuo, kad „Integralas" ta būtų, ir matai, kaip temsužsidirbo po agurką. Ir vėl ta, digsta paskutiniai raudoprasidėdavo iš naujo. ni atšvaitai, kyla rūkas, jauRita apsisuko, perėjo ti malonią vėsą. Kartais vikambarį ir spustelėjo jung sai nebūna laiko dairytis. tuką. Kambarys tapo dar Tada tik staiga sužimba vir nykesnis: metalinės lovos, šuje daugybė žvaigždžių. Ir išsipūtę krepšiai, patalynė, negali atsistebėti: kaip čia sukrauta į vieną krūvą. Ant staiga šalia mašinų ūžimo stalo tuščia vazelė: kažkas palaiminga nakties tyla. Vėl dar nespėjo pasiimti. Pa krauni. Staiga mašinos nuty veikslai, skaudžiai nederan la. Dar klepsi transporterio tys prie viso to. Rita užli diržas.. . Ir sustoja. Tylu ty po ant lovos jų nuimti. Pei zažas, keturios sunertos rankos, „firminis" negras, KONKURSUI mažutis spalvingas vaikiškas piešinukas ir V. Stakėno „Trečiasis semestras“ žodžiai baltame lape. Tada jos grįžo iš naktinės pamainos. Maloniausias da lykas! Išveždavo į ' darbą vakare, vienuoliktą valandą. Visą paruoštą žirnelių masę (apie dešimt priekabų) su tvarkydavo beveik per ke turias valandas. Iš pradžių skaudėjo rankas: delnus — nuo šakių, alkūnes ir pirštus — nuo dėžučių kilnojimo. O vaikinų visos plaštakos lu. Keistai nuskamba balsai. šluotos, džeržgia — vienos pūslės. Bet grei Sučeža tai visi prie to priprato. kastuvai. O naktis ryja gar Daug sunkiau būdavo žiūrė sus vieną po kito. Rita krovė į priekabą pa ti į darbininkus: traktorinin, mechanikus. Jie dirb biras. Priėjo Arūnas, subarė: šalia davo visas tris pamainas. „Ką gi darai? Juk aš Veidai išvargę, papilkėję. stoviu." Atėmė šakes ir pats Ateina, būdavo, tamsiaplau baigė sukrauti, jai teliko iš kis barzdotas mechanikas šluoti. Darbą visi baigė kartu. { (visi jį Čigonu vadino) ir dainuodami, prašo: „Neužmirškit, mer bendrabutį ėjo gaitės, mašinos". Rodos, per gaivią vėsią naktį. Jos, stengiesi, o tik užmeti sku parėjusios namo, įjungė ar bėdamas didesnį kuokštą — batinuką. Šviesos nebedegė: ir sustoja. Lipa tada čigo už lango jau brėško. Krapų nas į viršų, ilgai pluša ten, arbatos kvapas pripildė kam traukia iš mašinos žolių barį jaukumo. Merginos su prisipylė kuokštus ir mėto žemyn. sėdo ant grindų, Paskui vėl prašo, kartais net stiklines arbatos ir gėrė lė supykęs. O kai t?k įjungi tai, kartu šildydamos rankas. variklį — žiūrėk, vėl kur Tada suprato, ko trūksta. Vi ta paėmė baltą lapą, apve nors kas nors užstrigo. Maloniausia naktį prieka- džiojo žaliai ir parašė:
Partinėje organizacijoje Lapikričio 3 dieną Didžiojo je Auloje įvyko Universiteto partinės organizacijos susirin‘kimas „Universiteto partinio komiteto veikla 1981/1982 m. m. ir uždaviniai, tobulinant mokpmo procesą, gerinant specialistų parengimą, vado vaujantis TSKP XXVI ir LKP XVIII suvažiavimų nutari mais". Susirinkime dalyvavo sve čiai — LKP CK mokslo ir mokymo procesą, gerinant dejas S. Imbrasas, LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto antroji sekretorė G. Saltenienė, LKP Vilniaus
Ar pajėgsiu geriau dirbti? pažanga" ir kt. Taip būsima, sis specialistas labiau galės pakelti savo mokslinę erudi ciją, teorinį ir praktinį žinių įsisavinimo lygį, išmoks tamp riau ir dalykiškiau bendrauti su dėstytojais ir pan., subręs šiai profesijai tik geru specia lybės meistru, kuris galės nu statyti realesnį ir optimalesnį disproporcijos santykį tarp te orijos ir praktikos, sugebės kū rybiškiau dirbti, t. y. išmoks stebėti, analizuti ir gretinti teorines žinias su praktinėmis. Tdėl jiems atsivers didesnės galimybės geriau dirbti vado, vaujančiuose materialinio tech ninio aprūpinimo padaliniuo se ir baruose, gilinti moks linę ir tiriamąją bei pedago ginę veiklą aukštosiose mo kyklose, Valstybinio Plano komiteto Ekonomikos msitute, Prekybos technikume ir kt. Ateityje sparčiau vykstant mokslo ir technikos pažangai šios specialybės absolventai neišvengs tolesnių kiekybi. nių ir kokybinių pakitimų ma terialinio techninio aprūpini mo administraciniame val
Kad gyventume tokie, kad gražiausias svajones išdalintumėm kitiems, o sau pasiliktumėm tokie, paprasti ir atviri... Kai pamaldžiai pritvirtino jį prie baltos sienos, kam bary jau buvo šviesu; už lango, rūke virš lankos, blio vė karvė, Jeigu čia būtų Čigonas, Rita atiduotų tą lapą jam. Tegul net išmeta. Arba Al bertui, neprilygstamam jų draugui — vadui. Arba au tobuso vairuotojui, visada vi sur jų laukiančiam autobuse su išdaužtu stiklu. Arba bet kuriam kaimo vaikiščiui, net Už pačiam murziniausiam. kad jis paskolindavo dvi„penkiolikai minučių". Tą vakarą jie išvažiavo ke turiese. Saulė jau raudonavo už topolių, išduodama kiek vieno lapuko krustelėjimą. Dviračiai pasitaikė ne blo giausi (o buvo čia jų be pe dalų, be stabdžių, įstrižom rankenom, klibančiais ratais), lengvai ir greitai riedėjo as faltu. Radę keliuką, pasuko. Kelelis virto taku, paskui ežia tarp arimų ir gelsvų važiavo, kviečių, o jie vis paskui kol nugriuvo vienas kvadratu kitą. Tada sugulė javuose ir, spoksodami į dangų, aižė varpas ir saujo mis žiaumojo jau beveik kie tus grūdus. — Gera. — Tai ir yra vasara. — Kodėl žiogai garsiausiai groja saulei nusileidus? —Nežinau. — Gal jiems taip drąsiau?.. — Aukšti rugiai. — Čia kviečiai. — O kodėl krintančios žvaigždės greitai užgęsta? — Daug žinosi, greit pa sensi. — Žiūrėkit, koks debesis.
miteto narys A. Na celė, LKP skyriaus vedėjas S. Imbrasas. Susirinkimo dalyviai pri CK narys, Wv''r’;tf'to rek dėl tolesnių torius prof. J. K-t'Tms Išsa ėmė nutarimą mint's an'benrtrino partinės organizacijos uždamiesto komiteto atsakingas kytas „T. S." inf. LKP CK mokslo ir mnvvmo darbuotojas A. Kairys. Pranešimą perskaitė Uni versiteto partinio komiteto Sudavičius, Universiteto dės sekretorius doc. VI. Gobis. tytojai, studentai. Diskusijose dalyvavo parti Viešnia V. Klikūnienė savo nio komiteto narys doc. Universitete vyko iškilmin pasisakyme trumpai apžvelgė R. Gailius, partijos Vilniaus miesto komiteto narys, VU gas minėjimas, skirtas Didžio Lietuvos ekonominį, kultūri Mokslinio komunizmo kated sios Spalio socialistinės re nį gyvenimą Tarybų valiz os ros vedėjas doc. P. Berna voliucijos 65-osioms metinėms metais. Universiteto rektorius prof. tavičius, ChF dekanas prof. pažymėti. A. Levinskas, PF partinio biu Jame dalyvavo Vilniaus J. Kubilius įteikė apdovaaoro sekretorė doc. A. Vitkfi- miesto antroji sekretorė V. iimus Universiteto darbuo nienė, TF komjaunimo komi Klikūnienė, VU rektorius tojams. Susirinkusiems koncertavo teto sekretorius, Lenino sti prof. J. Kubilius, partinio ko pendininkas E. Kūris, MaF miteto sekretorius doc. V. VU kaimo kapela „Jaunimė A. ŠILALYTĖ prodekanas profsąjungos k'o- Gobis, prorektorius prof. Br. lis".
Irumpai
ir mergina turi rimtai pamąs tyti: ko tikiuosi iš busimosios profesijos, ar pajėgsiu joje geriau dirbti. Kadangi ne tik specialybės mokymo procese, bet ir vėliau jau dirbant reikės turėti stiprią valią ir pasi tikėjimą savo jėgomis, kad pajėgsiu geriau dirbti. Visa tai iš vaikinų ir merginų rei kalaus nemažos dvasinės stiprybės, materialinių išteklių ir, kaip minėta buvo anks čiau, atitinkamų individua lių, žmogiškųjų savybių. Ir ypač skaudu, jeigu jie nu sivils savo pasirinktąja pro fesija, jeigu juos teks iš braukti iš studijuojančių są rašų jeigu jie nepajėgs ge riau dirbti. Tai dižiulis nuo. stolis ne tik jam (jai), bet ir valstybei, visam respublikos liaudies ūkiui. Kad taip neat sitiktų, kad netektų vėliau nu sivilti savo pasirinktąja spe cialybe, jau aukštosios mokyk los ar technikumo suole rei kės mokėti ją įsivaizduoti ne tik romantiškai, bet ir kasdie niškai, rimtai mokytis ir ug dyti tvirtus darbo įgūdžius.
dymo aparate, šios šakos materialinėje ir techninėje bazėje (sandėlių ūkyje) ir pan. Atsižvelgiant į tai, teks ieškoti pažangesnių vartotojų aprūpinimo formų, naujesnių darbo metodų, tobulesnio dar bo stiliaus ir kt. Norint ge riau dirbti, teks labiau tobu linti ir savo darbinius įgū džius įmonėse ir organizacijo se gamybinės ir mokomosios praktikų metu. Mat pateik tas j paskyrimo darbovietę aukštosios mokyklos ar tech nikumo diplomas dar nepasa kys, ar jo savininkas pajėgs geriau dirbti. Diplomas paro dys tik specialisto kvalifika cijos lygj (aukštasis ar specia. lūs vidurinis išsilavinimas). O įmonių arba organizacijų vadovai apie specialisto su gebėjimus geriau dirbti turės spręsti iš jo darbo įgūdžių. Ir jeigu specialistas aukšto joje mokykloje bus jgyjęs tvirtus darbo įgūdžius, jam atsivers didesnės galimybės pasižymėti geru specialistu, ekon. kand. G. SMALENSKAS jau jaunųjų specialistų sta Prekybos fakulteto žuotės metu. materialinio aprūpinimo Todėl kiekvienas vaikinas katedros vyr. dėstytojas
Kaip ragana. — Kodėl kaip? — Palik mano plaukus ra mybėj. — Palauk, aš tau varpą prisegsiu. — Prisek ir man. — Ir man. — 1 ką gi tau, Šepetėli? — Padėsi! man prisiskinti rugiagėlių? — Spėkit, šį sekmadienį vėl dirbsim? — Nekalbėsim tokiom temom. — Rytoj lis. — Norėtum. Paskui jie ilgai skynė rugiagėles, dar kažkokias bekvapes švelniai violetines gėlytes. Iki pat namų važia vo vorele, iškėlę rankose di deles puokštes. Išdidžiai ap suko ratą aplink bendrabutį. Bet niekas jų nepastebėjo. prie Net vaikai, jau įpratę tokių pasivažinėjimų. Švito. Rita vis stovėjo lovos, atsirėmusi j baltą ną. Muzikos jau nebuvo dėti. Matyt, paskutiniai kiai baigėsi, ro poros valan dų paskutinį kartą gerai iš valys kambarius, uždarinės langus ir išeis. Ir neliks ben drabuty nei mūsų pėdų. O mes čia grįždavom nusidirbę ir laimingi, šventėm gimtadienus, gėrėm pieną, skaitėm, šokom, gaudavom laiš kus, buvom vienas kitam rei kalingiausi. Mes čia gyve nom! Neilgai trukus atva žiuos kiti studentai, gyvens
savaip. Koks skirtumas Kolū kiui, kas visus darbus nu dirba. Kad tik nieko laukuo se neliktų. Mes nuveikėm daug. Kiti padarys dar dau giau. Dienos bėgs greitai ir nesikarfodamos. O mes? Kas bus, kai ran kos vėl taps baltos ir švel nios, kai nusipirksim naujus sportinius batelius? Mergina nulipo žemyn, at sigulė ir bandė užmigti. Rytą niekas nebeldė j du. ris, nešaukė iš kiemo var pai. Visi kėlėsi, patys rakina kambarius ir leidosi kieman. Paskui sėdėjo tarp ryšulių, dainavo, laukdami autobuso Važiuodami snaudė, dalinosi obuoliais. Su kiekvienu išlipančiu atsisveikindavo Vasara baigėsi. O dabar? Dabar paskaitos. Renkamės tose pačiose auditorijose, sė suolus, dam j tuos pačius gal tik kita tvarka. Spren arba džiant, užsirašinėjam tiesiog nurašoma, viską nuo kuris lentos. Tik jei staiga „infegralietis" nusisuka į ru denėjantį langą, tebelaikyda mas vidury sakinio pakeltą plunksnakotį, tai svarūs dės tytojo žodžiai jam tuo metu teskamba tik kaip monotoniš kas vandens čiaupo gurga mas vidury sakinio pakeltą viršūnes Bačkiškių kaimo to poliai. Ilona PIKČILINGYTĖ MaF II kurso IV grupės stu dentė.
dėl, kad juo, matyt, nenorė ta išsiskirti, jis atsi'ado pats — paprastas, moksleiviškas, bet tikras.
„Apsakymą sugalvoti sun ku, o, svarbiausia, nereikia..." (V. Sukšinas) „Apsakymą" pa keitus „eilėraščiu", galima pradėti kalbėti apie III kurso lituanisto A. Aimonto kūrybą. Susidaro įspūdis, kad dau gelis A. Aimonto eilėraščių parašyti šiaip, be jokios dva sinės būtinybės. Kasdieniško susimąstymo, graudulio minu tės nevisada tokios vaisingos, kad jas reiktų versti eilė mis. Tada savaime lėkšteja eilėraščio branduolys, trag'ka tampa pretenzinga, konflik tas banalėja: Jei gros man poezija Kanklėm auksinėm, neteksiu tavęs. Jei po darbo skubėsiu tiktai pas tave nuskries poezijos Mūza.
Žodyno „kontrastams“ („kank lėm auksinėm" — „po dar bo"), pakartojimų įvairovei („Poezija" — „poezijos Mū za") aptarti reiktų atskirų pa stabų, tačiau palikim tai pa ties autoriaus tobulėiimui. Reiktų kritiškiau permąstyti istorijos, laiko supratimą, „pagoniško kraujo", „amži nosios ugnies" ir „kaulų" įvaizdžiai nėra įvaizdžiai, jei nėra juos vienijančios kon cepcijos, temos, nuotaikos, ryškaus įspūdžio. Erzina ir nejaukiai primena garsius poetus „valstietiškos” pasau lėjautos „atsidūksėjimui",
L. Vitkausko poezijos ne gali apkaltinti nedailinta forma, minties vienaplaniškumu. Eilėraščiai fragmentiš kai sulipdyti iš detalių, paly ginimų ir metaforų, retas ku ris turi teminę vienijančią ašį. „Rašau, ko nusimesti ne pajėgiu" — toks rimčiausias L. Vitkausko kūrybos pulsas. L. Vitkausko kūrybos impulsas, pos ir paslapties. Pagrindinis trūkumas, kad kartais joje trūksta loginių jungčių, aso ciacijos taip pat turi „su kibti" tam tikrais poetiniais ryšiais, kad eilėraštyje galė tum surinkti eilėraštį, kad šalia meistriškų metaforų ne būtų poeto sąmonėje „ištir pusių" eilučių (Drumzlof.? delnu pasakai Ugniavietę pa goniškai sukurtą?!) Autoriams
norisi palinkėti,
kad jie išmoktų laiku sustab
dyti mintį ir ranką, gerbti prasmingą pauzę, kai nerašo ma, bet kuriama, instinktyviai jaučiant eilėraščio gyvastį... Juk išlauktas laikas irgi bran
XXX per žiemą aprūdijęs plūgas pažeria po kojom išsimiegojusių vabalų griaučius kai pavasarj būsi lietuviškam kaime brangioji neužmiršk pasimelsti ir už mano aprūdijusią sielą bulvių žiedams virstant sėklomis pasėdėk prie storėjančlo bulvienojo kojų — toks gyvenimas brangioji nuo bulviasodžio iki bulviakasio iš griaučių ritasi kirminai pasimelsk už mane lietuviškam kaime ir vasarą ir rudenį pasimelsk po žemėmis kirmijant bulvėms!
Algirdas AIMONTAS III kurso lituanistas
Nepaniekink. Priimk. Man sunku be tavęs. Man sunku. Pažiūrėk — aš einu į tave, nors dar plaukt neišmokau!.. Liudas VITKAUSKAS I kurso žurnalistas
o tamsiabriaunial grindinio paveikslai, metlankial, kada vienodai skamba priesaikos ir himnai-----rožinis ėriuko gestas Daukšos prakalboj-----aš šitaip suprantu spalvas tėvynes Ir tave----------
XXX
vis tarp žmonių baltų galvų baltų gėlių dr žemių rašau ko nusimesti nepajėgsiu atsiplėšti mintimis tartum gegutei nuo paminklais suslėgtųjų kaulų iš giesmių graudumo mokaus negudrių mergaitės metų vis tarp tų tarp tų su burtininko lazdele vis kraujo bėgiais kol sudega plaštakės lieka žodis
toks gyvenimas brangioji nuo bulviasodžio dina. iki bulviakasio Iš visų eilėraščių išsiskiria Giedra RADVILAVIdOTE „Būk sveika..." Išsiskiria t V kurso lituanistė
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
Profesorius B. Pranskus-Žalionis Džiaugiuos,(...), antologijas, vertindamas jų kad aš žarija, neužgesus, literatūrinį palikimą, recen nedingus zuodamas disertacijas, planuo didžiam revoliucijos lauže. jamas išleisti ar jau išleistas įvairių autorių knygas. Ne Pirmasis mūsų Universite mažą šio Pabūdžio darbų da to Lietuvių literatūros ka lis tebėra rankraščiuose. k*.ip tedros profesorius B. Prans- ir stambūs veikalai — „Lie kus-Žalionis, kurio aštuonias tuvių tarybinės literatu os dešimtmetį paminėjome spalio apybraiža", monografija „1905 11 d., beveik 40 metų vaisin —1917 metų lietuvių revoliu gai darbavosi ne tik pedago cinė — demokratinė literatū ginėje veikloje, bet ir litera ra". B. Pranskus paliko gilius tūros moksle, kritikoje, gro pėdsakus revoliuciniame judė žinėje kūryboje, vertimų ba jime, Lietuvos komjaunimo ruose. Visose šiose srityse jis organizacijos veikloje. Buvo paliko nemaža veikalų, kurių jis aktyvus visuomenininkas dalis pasirodė atskiromis kny ir dirbdamas mūsų Universi gomis (monografija „Proleta tete. Įspūdingai visos šios — rinė lietuvių literatūra", tiek literatūrinės, tiek moks straipsnių rinkinys „Lietuvių linės, tiek revoliucinės ar literatūros gretose", eilėraščių visuomeninės profesoriaus rinktinės „Audringosios jė veiklos panorama atsiveria gos", „Į ateitį šviesią", po peržvelgus gausų jo rankraš emos „Kovų poemos", atsi tinio palikimo fondą, nuo minimų knyga „Artimieji to 1967 metų saugomą mūsų liai"), dalis sudarė kapitalinių Mokinės bibliotekos Rank kolektyvinių darbų skyrius raščių skyriuje. ( Lietuvių literatūros istori Šio fondo (F 55) medžiaga joje"). Daug triūso profeso apima 1905—1964 metus, ją rius įdėjo, rengdamas spau sudaro 736 laikini saugojimo dai rašytojų (daugiausia pro vienetai, iš viso 25 628 la letarinių) kūrybos rinkinius, pai.
LKP mėnesinis literatūros, politikos ir visuomenės moks lų žurnalas, kurio atsakinguoju redaktoriumi 1931—1937 metais buvo B. Pranskus.
Didžiausią fondo dalį suda ro B. Pranskaus-Žalionio mokslinių darbų (monografijų, studijų, kritikos straipsnių enciklopedijoms, įvairių re cenzijų) rankraščiai, mašin raščiai. Nemažas pluoštas po ezijos ir prozos kūrinių rank raščių — eiliuotas romanas „Jonas Stumbrys", iš kurio vėliau (1916 m.) sukurta po ema „Pakilimas", poemos, ei lėraščiai, atsiminimai apie J. Janonį, A. Regratį, V. Mic kevičių — Kapsuką ir kitus savo bendražygius, atsimini mų knyga „Artimieji toliai" ir jos ankstyvesniojo varian to „Vacio Jonaičio atsimini mai" fragmentai; N. Nekrasovo poemos „Kam Rusioje gyventi gera" ir eilėraščių vaikams, A. Puškino poemos „Varinis raitelis", atskirų lie tuvių, rusų, latvių poetų ei lėraščių vertimai. Nemažai fondo doku nentų atspindi profesoriaus visuo meninę ir tarnybinę veiklą. Tai Lietuvos TSR Rašytojų sąjungos literatūrinio konsul tanto dienoraštis, paskaitų visuomenei, studentams kons pektai. planai, tezės, pastabos apie studentų, dėstytojų dar bus, oponuojamų ar vadovau jamų disertacijų vertinimai, kalbos, pasisakymai įvai riuose susirinkimuose, minėji muose ir t. t. Vertingą fondo medžiagos dalį sudaro B. Pranskaus-Žalionio asmens dokumentai — įvairios pažymos, charakteris tikos, kadrų įskaitos lapai, pareiškimai, anketos, užrašų knygelės. Įdomi, nors ir nelabai gau si ir įvairiapusė, korespandencija, atspindinti daugiau literatūros, kūrybos, moksli nės veiklos klausimus. Tai daugiausia A. Liepsnonio, R. Mizaros, A. Petrikos, K. Stikliaus laiškai, laiškai proleta riniu rašytojų A. Dabulevičiaus, B. Pauliukevičiaus, A. Merkytės, kurių literatūriniu palikimu profesorius rūpino si. giminių, įvairių ištaigų, redakcijų, leidyklų laiškai. Taigi, fondo medžiaga la bai gausi, įvairi, įdomi. Šiuo metu ji yra tvarkoma, apra šinėjama, sisteminama, ruo šiamas katalogas. Atlikus šį darbą, profesoriaus B. Pranskaus-Žalionio rankraštiniu pa likimu galės naudotis Moks linės bibliotekos Rankraščių skyriaus skaitytojai. Su dalimi šio fondo me džiagos buvo galima susipa žinti Mokslinėje bibliote koje spalio 11 — lapkričio
Būk sveika, šėlstanti jūra! Aš stoviu krante pavergtas tavo jausmų gilumo. Koks aš mažas tavo mėlynai širdžiai...
*
B. Pranskus (centre) su Marij ampolės gimnazijos visuomeni ninkais ir komjaunuoliais-aktyvistais 1923 m. 5 dienomis veikuioje prof. vadintoje auditorijoje Lietu B. Pranskaus-Žalionio jubilie vių literatūros katedra įrengė jui skirtoje rankraščiu paro šiame fonde esančių nuotrau doje. B. Pranskaus vardu pa kų kopijų ekspoziciją, kuri
„VILTIES MEDIS"
nuolat primins svarbiausius profesoriaus gyvenimo mo mentus. Virginija BAGDONAVIČIENE
NAUJI LEIDINIAI
Aplankė maloni žinia — Tbilisio universiteto TSRS tautų literatūrų ir meninio vertimo katedra išleido al manachą „Vilties medis', de dikuotą, anot knygelės redak toriaus Otaro Bakanidzės, „Vilniaus universiteto garbin gajam jubiliejui ir Vilniaus bei Tbilisio universitetų kū rybinei draugystei". „Vilties medyje" — J. Bi liūno ir P. Cvirkos, A. Vienuo lio ir S. Nėries, E. Mieželai čio ir Just. Marcinkevičiaus kūriniai. Į gruzinų kalbą juos išvertė Tbilisio univer siteto TSRS tautų literatūrų ir meninio vertimo katedros absolventės, teisėtai laikan čios save ir Alma Mater Vilnensis studentėmis, Nana Devidzė ir Daredžanė Buačidzė, mūsų Universitete studi javusios lietuvių kalbą ir li teratūrą. O gruziniškai suskambėju sius E. Mieželaičio „Gėlių hie Šioje gruzinų ir lie‘vvių vertimai — gruzinų literatū roglifus" ir „Negyvą miestą" skaitytojui paliko taip pat kalbomis išleistoje knygelė ros klasikų N. Lordkipanidzės Vilniuje studijavęs lietuvių je dar vienas debiutas — tai ir R. Inanišvilio novelės, kalbą ir literatūrą, tragiškai Tbilisio universiteto auklėtiJolanta VARAPNICKAITE žuvęs Piruzas Mačiurišvilis... nės Virginijos Timinskaitės
bd I įdelbi! b^ VILTUS MFDh
MŪSŲ PLAČIOJI tėvynė
Smėlynų saly Turkmėnijos vakaruose ply ti bekraštė lyguma — „šalis be šešėlio“ — Dachisfanas. Kadaise čia buvo didžiulė klestinti oazė, apie kurią X a. arabų metraštininkas ra šė: „Pasėlių ir javų ten labai daug ir daug įdirbtų plotų." Vanduo j oazę (joje arche ologai priskaičiuoja virš 15 stambių miestų) tekėjo iš Atreko upės „karališkuoju" kanalu. Laikui bėgant, Atrekas nuseko, Dachisfanas ištuštėjo, miestai sugriuvo, juos paslė pė smėlis. Geriausiai išsilai kė Mešedi — Meseriano miestas. Vos išvažiavus iš aūlo Madau, matyti didžiuliai mi naretai. J vieną minaretą gaįima įlipti viduje esančiais laiptais: nuo viršaus atsiveria beribė Dachisfano lygumų pa norama. Tolumoje stūkso viduramžių tvirtovės: Sort — Kala ir Rustam-Kala. J rytus smėlynuose nuo minaretų snaudžia tūkstantmečiai mau zoliejai. Tik du iš jų tebeturi kupolus, kiti smarkiai apgriu vę, įlindę j smėlį, tačiau vi sas ansamblis sukuria nepakar-
tojamą istorinį landšaftą Čia stūkso seniausias ir vertin giausias Turkmėnijos archi tektūros paminklas: Sir-Kabiro mauzoliejus (X a.). Pavažiavę šimtą kilometrų į pietus nuo Mandau, pasiekia me Kizyl-Atreką: mažą, švarų miestelį, kurio gatvėse, ap sodintose žydinčiais oleand rais, galima sutiki oriai žings niuojančius kupranugarius. Kizyl-Afrekas — turkmėniškųjų subtropikų sostinė. Čia ver. ta apžiūrėti subtropinių kultūrų sodą, paragauti mig dolų, finikų. Kitas sustojimas — Kara-Kala. Sis miestas įsikūręs kalnuose, Sumbaro upės slėnyje. Mies tas pilnas žalumos, prie kiek vieno namo — granatų girai tė. Turkmėnai sako, kad Kara-Kalos granatai — geriausi Azijoje. visoje Vidurinėje Mūsų patyrimas tai patvirti na. Miesto pakraštyje — visa sąjunginio augalininkystės ins tituto sodai. Juose augina ma ir tiriama daugybė rūšių vaismedžių ir krūmų. Mes per pusdienj vargais negalais, vis
S. Žilinskaitės nuotraukoje: susitikimas
dykumoj.
DĖMESIO: Konkursas! KETVIRTOJI VISUOMENES MOKSLŲ VIKTORINA: „TARYBŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGAI — 60 METŲ"
Ją skelbia VU komjaunimo komitetas ir TSKP istorijos mokslinis studentų būrelis prie TSKP istorijos katedros. Kviečiame dalyvauti visus Universiteto komjaunuolius — studentus ir darbuotojus. Į klausimus galima atsaky ti individualiai ir kolektyviai. Atsakymuose turi būti nu rodyta studento pavardė, vardas, specialybė, kursas. Atsakymai turi būti tvarkingi (juos galima ir iliustruoti). Kiekvienam atsakyme reikėtų pažymėti šaltinius, kuriais remiamasi. Kolektyviniai atsakymai, kuriuos atsiųs dau giau kaip du studentai, bus vertinami atskirai. Komisija (susidedanti iš 4 dėstytojų ir 3 studentų) vertins kiek vieną atsakymą 3-jų balų sistema. Viktorinos rezultatai įeis į bendrą Universiteto komjaunimo ir jaunimo sąskrydžio rezultatų skaičių (tarp fakultetų). Individualūs apdovanojimai: I premija — kelionė į socialistinę šalį su tarptautiniu SSB. II premija — turistinis kelialapis po TSRS. III premija — vertinga dovana. Trys paskatinamieji prizai. Įdomiausi atsakymai bus spausdinami „Tarybiniame studente". Atsakymus siųsti į VU komjaunimo komitetą iki 1982. 12. 09.
VIKTORINA TARYBŲ SOCIALISTINIŲ RTSPUBLIKŲ 60 METŲ
SĄJUNGAI
1. Kuriam tikslui ir kokiais principais remiantis buvo įkurta Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga? 2. Kada ir kokiame savo dokumente Komunistų par tija iškėlė uždavinį dėl Rusijos nacionalinių pakraščių faktinėse nelygybės likvidavimo ir kada jis buvo įgy vendintas? 3. Kokios dvi objektyvios tendencijos nacionalinių santykių srityje veikia TSRS? Kaip įos viena kitą sąlygo ja? 4. Kuo nauja istorinė žmonių bendrija — Tarybinė liaudis — skiriasi nuo nacijos? 5. Kuo skiriasi Tarybų Sąjungos Aukščiausiosios Ta-
ragaudami, apžiūrėjome vy nuogyną. Netoli sodų įsikūręs šiunl. Chasardago draustinis. Volje ruose galima pamatyti tolimą arklio protėvį — kulaną, džeiranus bei laukinius faza nus. Jų istorija tipiška žmo gaus santykiams su gamta: ka daise šie gyvūnai buvo įpras ti Kopet-Dago gyventojai, po to žmogus juos išnaikino ir įrašė j Raudonąją knygą, o dabar vėl aklimatizuoja Ko. pef-Dage. Kara-Kaloje gyvena vienas garsiausių Tarybų Sąjungoje gyvačių gaudytojų V. Babašas. Jis mielai sutinka aprodyti sa vo valdas. Kelias vingiuoja tarp plikų kalvų, slėnis staiga praplatėja, ir mes patenkame j serpentarijų, lietuviškai ta riant, gyvatyną, kuris suside da iš trijų aptvarų: viename gyvena kobros, kitame — giurzos, trečiame įvairios smulkesnės gyvatės. Visus šiuos gyvius Babašas sugaudo kalnuose kovo-balandžio mė nesiais, šeria pelėmis ir kartą per dvi savaites „melžia" nuodus. Produkcijos — sausų nuodų — gauna 800—1000 g per metus. Spalio mėnesį gy vates išveža j kalnus ir pa leidžia j laisvę — iki pavasari o. .. Buvo ko paklausyti: Babašas apie gyvates žino viską. Nuo Kara-Kalos iki Bachardeno mūsų kelias vingiuoja
kalnais. Toli Kopet-Dago vir šūnėms iki Kaukazo ar Pa myro gigantų su ledynais, amžinu sniegu, srauniomis upėmis. Kopet-Dago spalvos švelnios, kalnai rausvi, žalsvi, tolumoje — mėlyni, jaukūs slėniai, kuriuose čiurlena ty ras šaltinių vanduo. Netoli Bachardeno — požeminis eže ras Kou-Ata. Didžiulė kalne žiojinti skylė — įėjimas. Iki ežero dar reikia nusileisti apie 60 metrų. Dienos šviesa čia jau nepatenka: laiptai ir ežeras apšviesti prožekto. rių. Skaidrus vanduo žiemą vasarą pastovios temperatū ros — apie 35—37°C. Žino vai tvirtina, kad dugno čia dar niekas nėra pasiekęs.
Pasaulinei jaunimo dienai Pasaulinę jaunimo dieną mūsų planetos jaunimas pasitin. ka su skirtingais rupesčiais, problemomis ir mintimis. pa. sižvalgyklme, kaip gyvena jauni žmonės, kuo domisi, kuo rūpinasi... STOKHOLMAS. Švedijos jaunimo taryba stojo už ne branduolinės zonos sudarymą Europos Šiaurėje. Organizacijos pareiškime pažymima, kad Europos šiau rės paskelbimas regionu be branduolinio ginklo būtų svar bus žingsnis j nusiginklavi mą. Tai padėtų sumažinti įtempimą Europos žemyne ir branduolinio karo kilimo pa vojų. BONA. Vienas iš svarbiau sių socialistinės vokiečių studentų sąjungos (VFR) už davinių tebėra kova prieš naujo Amerikos raketinio branduolinio ginklo disloka vimą šalies teritorijoje. Kal bėdamiesi spaudos konfe rencijoje Bonoje, tai pareiškė sąjungos federalinis pirminin. kas Volfgangas Celeris. Jis informavo apie Hamburge įvy kusios organizacijos federa linės konferencijos darbą. Konferencijos dalyviai pri ėmė nutarimą aktyvinti Vaka rų Vokietijos studentų judėk jimą uė taiką, prieš karinius pasirengimus VFR teritorijo je, pabrėžė V. Celeris Stu dentai, pareiškė jis, dės vi sas pastangas, kad parašų rinkimas „Krefeldo atsišauki mui" taptų liaudies referen. durnu prieš VFR pavertimą naujų Amerikos raketų star to aikštele. mėnesiai kalėjimo 500 rupijų bauda — tokia bausmė laukia kiek/ie-
no Indijos Maharaštros vals tijos universiteto studerio, jei per egzaminą bus paste bėta, kad jis nusirašinėja ar. ba kitokiais būdais mėg na apgauti dėstytojus, Valst jos įstatymo leidimo susirin. kimo deputatai, „geležine ranka" nusprendę užkirsti kelią „nusirašinėtojams", ir dvigubai griežtesnę bausmę numatė taip pat dėstytoji, neišlaikiusiam paslaptyje eg zaminų bilietų turinio. BEIRUTAS. Tel Avive įvyko didžiausia per visą Izraelio istoriją protesto prieš šal ęs valdančiųjų sluoksnių agre.y. vų kursą demonstracija. Joje dalyvavo apie 400 tūkstančių žmonių — antikari nių, religinių ir jaunimo or. ganizacijų atstovų, suvažiavu sių į Tel Avivą ir visų šalies kompelių. Manifestacijos da. lyviai nešė transparantus su šūkiais, raginančiais atsisaky ti agresyvios dabartinės už sienio politikos, vykdomos Begino kabineto, nutraukti genocidą palestiniečių atžvil giu. Pagal tarybinę spaudą parengė A. GUOGAITE
Iš Ašchabado traukiniu at važiuojame į Bairam-Alj. Nuo čia iki mirusio miesto Mervo — keli žingsniai. Turtinga ir paini tūkstantmetė Mervo istorija. Kiekviena epocha pa liko čia savo pėdsakus: Erk. Kala (IX—VI a. pr. m. e..), antikinis miestas Margianos Anfiochija (III—I a. pr. m. e.), seldžiukų Mervas. Įžymiausias Mervo paminklas — sultono Sardžaro mauzoliejus (XII a.) Tai didžiausias mauzoliejus Vidurinėje Azijoje. Keliauto jai išvysdavo jo žydrą kupo lą likus dienai kelio iki Mer vo. Neišdrįso jo nugriauti netgi Cingis-chanas, paver tęs griuvėsių krūva ištisas šalis. Dvidešimt dienų praleidome Turkmėnijoje. Paskutinę — dvidešimtąją dieną — dyku, mų draustinyje Repefeke. Repetekas — tai tikras dyku mų muziejus: slenkantys bar chanai, fakyrai, juodojo sak saūlo miškai, grakščios dyku mų akacijos sukuria nepa mirštamą dykumos įspūdį. Pasakojama, kad pavadini, mą „Repetekas" šiai stotelei davė prancūzų inžinierius, LIŪDNOS ISTORIJOS dalyvavęs tiesiant geležinkelį. kam žvaigžde, Taip jis įamžino savo sva bių, ir pupos stiebas lūžo... jonę dar kartą sugrįžti (pranc. KAM LUBOS... Per rudens talką, būdami „repeter" — pakartoti) į dy Panevėžio rajono sodininke kumų šalį. Nežinia ar pavy Si istorija labai primena tės ūkyje Tauras KLIPŠTAS ko tai prancūzui, mes atsi- ;žinomą dainelę, kurioje yra ir Arūnas DEVENAS girtuok sveikinome su Turkmėnija ir tokios | eilutės: „Gerai gyve liavo, darė pravaikštas, kel norime į ją sugrįžti. inom draugas ir aš, kalbas davo triukšmą ūkio valgyk kalbėjom, gliaudėm pupas..." loje. Suprantama, šitaip gy Juozas DAUGVILA, Vėliau tiems draugams parū vendamas aukštai nejlipsi, Chemijos fakulteto po (lipti j dangų, jie pasiso nors ir turėtum šiltus namus, mokslinis bendradarbis dino pupą ir... Kaip toliau gerą charakteristiką, nors Ir buvo — žinom. rašytum literatūrinius raši Panašiai atsitiko ir su dviem nius antialkoholine tema draugais iš TF IV kurso Tau- (tą padarė Arūnas Devėnas ru KLIPŠTU ir Arūnu DE- per stojamuosius egzaminus). rybos Sąjungos rūmai nuo Tautybių rūmų ir kokios jų VENU. Niekas netrukdė kau Smagu, žinoma, įsivaizduoti, kompetencijos? niečiui ir klaipėdiečiui kartu kad esi pasaulio centras, kad 6. Kurių sąjunginiu respublikų sudėtyje yra autonomi- gliaudyti mokslus neakivaiz tau jūra iki kelių, nes liko nių sričių? Išvardinkite. diniame skyriuje, vėliau — tik metai iki studijų pabai 6. Kada susiformavo lietuvių buržuazinė nacija? Kostacionare. Ką gi, pasodinta gos. .. kie buvo jos esminiai bruožai? Tačiau, kaip sako nepilnaišaugs — vaikinams nerūpė 8. Kada susiformavo lietuvių socialistinė nacijaf Kuo jo, Svarbiausia — kad tik žinti genijai, siek žvaig/ ji skiriasi nuo buvusios buržuazinės lietuvių nacijos? pupa augtų, retkarčiais ji džių, o ne lubų. Gaila, kad 9. Išvardinkite Tarybų Sąjungos vyriausybės doku augo, kad būtų galima ja dar yra tokių, kurie atsisvei mentus, kurie parodo TSRS vaidmenį, ginant Lietuvos lipti aukštyn, toliau pušiant kina su Universitetu, nenu nepriklausomybę 1917—1940 metais? labai spalvotą muilo burbulą skynė nė vienos žvaigždės. 10. Kodėl Vakani didžiosios valstybės ir Vatikanas su — supratimą apie studijas. Bet dar liūdniau, kai tos teikė juridinį pripažinimą buržuazinei Lietuvai tik 1922 Ir štai, kai iki dangaus be žvaigždės žemiau lubu kybo. metais? žingsnis, 11. Kiek paskutiniais buržuazijos valdymo metais Lie liko tik vienas M. RINGAUDAS trenkė perkūnas iš aukštvtuvoje buvo: a) aukštųjų mokyklų ir jose studentų: b) gimnazijų ir jose mokinių; 12. Kokie Lietuvos pasiekimai, jai esant TSRS sudėty je? (Duomenis pateikti 1982 m.) a) kiek Lietuvoje aukštųjų mokyklų ir jose studentų; b) kiek Lietuvoje technikumų, vidurinių profesinių Oklo padaliniu darbuo tojai nuoširdžiai užjaučia technikos mokyklų; bendradarbi Bonifacą c) kiek kartų išaugo Lietuvos pramonė Tarybų val KURPI dėl žmonos mir džios metais? ties. Dingusį studento pažymėjimą d) kiek Lietuvoje mokslinio tyrimo institutų, mokslo Nr. 810079, išduotą MaF stu daktarų; dentei Irinai JAROSLAVe) kiek Lietuvoje Valstybinių teatrų; 13. Išvardinkite, kokiose mokslo šakose mūsų Univer CEVAI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pa žymė sitetas pasiekė pripažinimą ne tik šalyje, bet ir pasau mą Nr. 820093, išduotą lyje. MaF studentei Liucijai BE14. Kokie požymiai rodo, kad Tarybų Lietuvos Socia REZINSKAJAI, laikyti nega listinė Respublika yra valstybė Sąjunginės valstybės su liojančiu. dėtyje? Dingusį studento pažymėji15. Tarybinės liaudies jėga tautų draugystėje. Pateiki Nr. 810181, išduotą MaF stu te porą pavyzdžių, kurie patvirtintų šį teiginį. dentei Živilei URBIETYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymėjimą Nr. 811646, išduotą EKFF studentei Valentinai DANILE GF P. Baranauskas IV k., PAŠALINTI VIČIŪTEI, laikyti negaliojan EKFF G. Dausa H k., S. Ci- čiu. NEPAŽANGŪS bulskaja II k., A. JakublaneSTUDENTAI cas II k., 2. Juodelytė II k. Fil.F V. Bagdonavičius I k., TF A. Devėnas IV k., Laikraščio korektoriai: V. Kasperavičius, 2. KačanausA. Simanavičius n k. Klipštas IV k. kas.
Stelbimai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16364. Iškilioji spauda. Tiražas 4500, Užs. Nr. 2898 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTCKHŪ cryAeHT» — opran napTKOMa, peK-ropaTa, KOMurera AKCM AHTBbi, npotpKOMa op^eHOB Tpy^oBoro Kpacuoro 3HaMenn u ApyoKŪM HapoAOB BuAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancyxaca. Ha ahtobckom H3MKe. PeĄaKTop H. BapaHHHUKaŪTe.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE