vi5u saLią pnovecanai/vienyuires *,
LEIDŽIAMAS NUO 1950
canj/Binis
METŲ
BALANDŽIO 15 D. *
sco nencas Nr. 33 (1452)
1988 m. GRUODŽIO 2 D.
PENKTADIENIS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiuiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Akistatos su dabartimi Ir bun dančios Istorinės atminties paža dinta atsakomybė išvedė mus | gatves ir aikštes, ir viešumo tei ses atgavęs visuomeninis gyve nimas plūstelėjo kaip galingas srautas, griaunantis visas biurok ratines užtvaras. Po mitingų, de monstracijų, naujo gyvenimo projektų svarstymo virš Gedimi no bokšto suplevėsavusi tautinė vėliava — tai tarsi mūsų jsipa-
Mieli relgojimas patiems sau ir kartu — tikslas. Mūsų ir kitų tautų istorinis patarimas liudija, jog didžiam tikslui pasiekti reikia daug va lios, energijos, darbo. Atsinau jinimas neįmanomas be dorinio pasiryžimo, be dvasinių ir inte
studentai! lektualinių galių sutelkimo. Lai svė, kurios siekiame ir kurių štai pamažu atsikovojame, kas dieniame gyvenime virsta dažnai nelengva pareiga. Ar visuomet išlaikome ŠĮ išbandymą? Nepri valomas paskaitų lankymas, gali mybės savarankiškai studijuoti.
pirmieji žingsniai pertvarkant vi są mokymo procesą, — visa' ši tai turėtų padėti jums pasisemti kuo daugiau žinių, išmokti kūry bingai dirbti. Deja, tuštėjant au ditorijoms, nepllnėja skaityklų salės, nevisuomet džiugina pasi ruošimas seminarams, pratyboms.
KAINA 2 KAP.
Artėjant žiemos sesijai, rekto ratas kreipiasi j jus, mieli stu dentai, ragindamas sąžiningai at liktomis pareigomis ir gerais eg zaminų, Įskaitų rezultatais (rody ti, jog esate verti to savarankiš kumo ir laisvės, kurie veriasi prieš jus kartu su palaipsniui at kuriama Universiteto autonomija.
Rektoratas
KĄ KELSIME:
KATEDROS PAVADINIMĄ AR MOKYMO TURINĮ? Diskusijoje dėl visuomenės mokslų aktyviai dalyvauja ne tik ją pradėję filosofai, bet ir politinės ekonomijos, mokslinio komunizmo dėstytojai. Tik kol kas negirdėti partijos istorikų nuomonės. Pirmiausia, tur būt, todėl, kad kaip tik jie susilau kia daugiausia kritikos ir stu dentai vienareikšmiai atsisakė nuo šios disciplinos studijavimo Universitete. Visuomeninio akty vumo pakilimo laikotarpiu takia reakcija yra dėsninga. Per kelis dešimtmečius parti jos istorijos dėstymas tapo dog matiniu, statišku, o kartais (tai reikia pripažinti) tiesiog falsifi kuotu. Kodėl taip atsitiko? Ar tik dėl konkrečių žmonių, dės tančių šj dalyką, pozicijos? Ma nytume, kad ne. Kas yra TSKP istorija kaip mokslas? Tai istori jos mokslo kryptis, tirianti dar bininkų klasės marksistinės-leni ninės partijos atsiradimo, vysty mosi, jos praktinės veiklos dės ningumus. Kaip matome, šis ob jektas pats savaime neapspren džia tų „nuodėmių", apie kurias kalbėjome. Jos atsirado dėl tos ypatingos padėties, kuri partijos istorijai buvo skirta aukštojoje mokykloje.
Plačiaja prasme TSKP istori jai reikėjo kartu su kitais vi suomenės mokslais ugdyti marksistinę-'lenininę pasaulėžiūrą. Ta čiau ne tik vadovėliai to moko, bet ir realus gyvenimas. O jis vis labiau ėmė skirtis nuo teori jos. Ir štai tada ypač išryškėjo ne mokslinis, o politinis partijos istorijos (beje, kaip ir mokslinio komunizmo, politinės ekonomijos ir marksistinės-lenininės filoso fijos uždavinys: TSKP praktinę veiklą pagrįsti marksistine-leninine teorija, pateisinti partijos daromas klaidas ir pan. Reikėjo auklėti žmogų tai visuomenei, kuri realiai egzistavo, žmogų, kuris priimtų visuomenę tokią, kokia ji yra. Jeigu tai pripažin sime, tada taps aišku, kad visuo menės mokslai objektyviai ne galėjo būti kitokie, nes jie ats pindėjo konkrečią ekonominę, politinę, socialinę kultūrinę vi suomenės padėtį ir tenkino jos poreikius. Pasikeitus politinei si tuacijai visuomenėje, objekty viai turi keistis ir ją tiriantys mokslai. Mainytume, kad dabar po mi tingų, neigimo laikotarpio, kuo greičiau reikėtų .pereiti prie po zityvaus kuriamojo darbo. Atsi
KOORDINUOTI AR TARTIS?
sakę nuo seno, bendrais bruožais išryškinę nauja struktūrą, dabar turėtume galvoti apie svarbiau sia, kad nauji visuomenės moks lai netaptų „senais". Taigi, ko siekiama Studijuojant visuome nės mokslus? Visų pirma, išug dyti socialiai aktyvią asmenybę, kuri kiekvieną idėją (nesvarbu, iš partijos, valstybinių organų, kitų institucijų išplaukiančią) priimtų pasverdama, sugebėtų ir išdrįstų (!) pareikšti savo alter natyvinę nuomonę, gerbtų pliu ralizmą, būtų aukštos politinės kultūros, atsisakytų supaprastin tos išankstinės nuostatos „socia lizmas — gerai, kapitalizmas — blogai". Reikia formuoti jauni mo istorinę sąmonę, nacionalinę savimonę, kad kiekvienas jaus tųsi visu<®ienės nariu, o ne val stybinės mašinos sraigteliu. O kaip šių tikslų pasiekti? At sisakius partijos istorijos, moks linto komunizmo kursų, kokia nauja disciplina galėtų susidoro ti su šiais uždaviniais? Tai, tur būt, sunkiausiai sprendžiamas klausimas. Vienas iš kelių mūsų nuomo ne, galėtų būti Lietuvos politinės istorijos kursas, j kurį įeitų val
Koordinacija bandymas su rasti griežtai apibrėžtą vietą er dvėje. Terminas „taryba" nusako kolegialią valdžią. Manau, kad pavadinimas Koordinacinė Ta
stybės, jos institucijų istorija, politinės minties bei politinių grupuočių istorija bei jų santy kiai, politinio proceso raida ir perspektyvos, tautiniai ir tarp tautiniai santykiai. Siame kurse turėtų atsispindėti Lietuvos val stybės atsiradimas ir raida feo dalizmo ir kapitalizmo laikotar piu, Lietuvos valstybės statusas TSRS sudėtyje. Į ši kursą logiš kai įsikomponuotų tarptautinių įvykių įtaka Lietuvos politiniam vystymuisi, TSRS politinės raidos dėsningumai bei šiuolaikinės re alijos. Kursą reikėtų ruošti atsiž velgiant į nacionalinės mokyklos kūrimo koncepciją, pateikiant alternatyvinės nuomones, . Si disciplina nekartotų viduri nėje mokykloje įgytų žinių ir nedubliuotų Lietuvos istorijos kurso Universitete, kurį skaito žymiausi šios srities specialis tai. Dėstant naują kursą būtų ga lima išvengti pasitaikančio prieš taravimo tarp mokslinio ir pe dagoginio dairbo, kai disertaci jos nesisiedavo su dėstomomis temomis. Atsivertų perspektyva, ypač jauniems dėstytojams, mo ksliniame darbe tyrinėti aktua
ryba nepilnai nusako šio sava veiksmio studentų organo sie kius ir veiklos būdus. Šį italyką suprantu taip: VU studentai Sąjūdžio veiklo
lias Lietuvos politinės istorijos temas, šio darbo rezultatus pa naudoti paskaitose, praktiniuose užsiėmimuose. Tuo pačiu išaugtų dėstytojų kompetencija, moksli nis autoritetas. Taigi, darbo bus daug ir sun kaus. Reikia eiti mažai pramintu keliu, ryžtingai ieškant istorinės tiesos vertinant Lietuvos praeitį. Reikia parašyti naujos discipli nos vadovėlį, išleisti mokomąją metodinę literatūrą, parengti ciklą paskaitų. Todėl, kaip kvie tė doc. P. Gylys („Komjaunimo tiesa", 1988.XI.3.), nuraminkime skubančius aistruolius ir nerei kalaukime, kad jau nuo pavasa rio semestro pradėtume skaity ti naują kursą. Tam ruoškimės rimtai ir nuo naujų mokslo me tų pirmi šalyje imkime nuosek liai ir giliai studijuoti krašto po litinę istoriją, kad žinotume, iš kur mes atėjome, kaip tapome tokiais, kokie esame, kokius ke lius galime pasirinkti. Mes ma nome taip. O kokia Jūsų nuo monė?
Ona BIVEINIENE, Violeta MOTULAITĖ TSKP istorijos katedros dėstytojos
je dalyvauja aktyviai — gausūs ir gerai organizuoti. Tvarkos bū riai. parašų rinkimas, bendros studentų ir dėstytojų bei darbuoNukelta j 4 psi.
„Reikalai gerėja“, sako generolai Rusų kalba Universiteto rek torato posėdžių salėje praėjusį penktadienį vyko susitikimas su Baikonūro kosmodromo politinio skyriaus viršininku generolu majoru Algimantu Naudžiūnu Baltijos laivyno politinės valdy bos viršininko pavaduotoju, kcntradmirolu Povilu. Kašausku, Lietuvos civilinės gynybos štabo viršininku, generolu majo ru Steponu Nekrošium Ir Pabal tijo karinės apygardos politinės valdybos viršininko pavaduotoju Vladimiru Sejinu Jj vedė Uni versiteto partinio komiteto sek retorius Bronislovas Genzelis. Keletas minčių iš šio pustuštėl salėj vykusio susitikimo. Svečiams buvo užduota klau simų. liečiančių studentų karinj renqimą. Sužinojom, kad pa ruoštas naujos programos pro jektas: numatyta sumažinti kari niam rengimui skiriamų valandų skaičių, programą diferencijuoti: vienokia tarnavusiems armijoj, kitokia — netarnavusiems. Auk
ščiausioji valdžia priekaištų nau jai programai lyq ir neturi, to dėl netrukus Ji turėtų būti pat virtinta. Ar bus studentai imami j armiją — to generolai negalį dabar pasakyti, bet gali būtų kad studentų nebeims (duok Dieve! — A. K.). Studentės skun dėsi dėl nepagrįstai išpūstos me dicininio rengimo programos. Svečiai pritarė — iš tikrųlų Ji per didelė, patarė šią problemą spręsti kartu su rektoratu ir partine orgarfrzacija. Visais ci viline gynybą liečiančiais klau simais žadėjo padėti S. Nekro šius. » Kam EKFF studentėms reikalingas karinis rengi mas? Toks Gynybos (nlnisterijos nurodymas. Ir aps kritai armijoje reikalinqos mer ginos — finansininkės. į pateik tus skaičius, kad tik viena iš šimto privalomo karinio rengi mo kursą baigusių studenčių tarnauja kariuomenėj ir I klau simą. ar nėra tai tuščias lėšų ir
laiko švaistymas, svečiai pareiš kė esą nekompetetinqi. ką nors pakeisti. Žodį tarė atsakingas LKP ČK darbuotojas. Jis prane šė. kad su studentų kariniu bęi medicininiu rengimu susiję klau simai išdėstyti LKP CK pirmo|o sekretoriaus A. Brazausko laiške TSKP Centro Komitetui. Ir buvo pereita prie kitų klausimų. A. Naudžiūnas papasakojo apie save ir savo šeimą, iš Jo suži nojom. kad numatomi dar du „Burano“ startai be žmonių, kad i šj laivą galima „sukrau ti“ kur kas daugiau kosmo nautų. Skristi „Buranų“ ruošiasi ir lietuvis R. Stankevičius. Armijoje tarnavę studentai domėjosi, kada bus padarytas galas paradiškumui, klausė ar reikalingas tas eiliniam karei viui nesuprantamas politinis darbas, teigė, kad armijoje suda romos sąlyųos pasireikšti pa čioms žemiausioms savybėms. Generolai apeliavo i filosofiją, sakė, kad nereikia iš vieno pa
vyzdžio daryti apibendrinančių išvadų, nes klausantysis papras čiausiai galėjo pakliūti j vieną iš blogesnių dalinių, o politinis darbas armijoj reikalinųas ir pastaruoju metu „yra teigiamų poslinkių“ Užduotas klausimas, ar never tėtų formuojant armiją taikyti samdos principą, nes dabartinė tvarka primena rekrutu ėmimą, ir ar ne per didelę valdžią turi kariškiai. Norint samdyti karei vius reikia turėti nemažai pini gu. atsakė V. Sejinas. o dėl val džios — Jis nors užima aukštą peštą Gynybos ministerijos sis temoje turi lygias su visais TSRS piliečiais teises. Dėl nacionalinių formuočių pasisakė P. Kašauskas. Jis išvar dijo eilę klausimų, kurie jam neduoda ramybės (prieš ką ko vos tos formuotės, kaip apsirū pins technika, kas joms vado vaus ir L L) ir išdėstė mint), kad dabar, persitvarkymo epo choje, mums kaip niekad reika
lingas stiprus centras, kad TSRS esanti ne konfederacija, o fede racija. Nedidelė pastaba: vienos stu dentės užduodamas klausimas truko penkias su puse minutės. Ilgokai. Baigdamas generolas majoras V. Sejinas pridūrė, kad jei visus Lietuvos mobilizuotus jaunuolius paliktume respubliko|. Jai reiktų dvigubai daugiau kareivinių, o tarnauti Tolimuosiuose Rytuose nebebus kam. Apskritai š) klausi mą reikėtų suprasti ne politinė je o daugiau buitinėje plotmė|e — tarnauti namie. JĮ jaudina neigiamas nusistatymas armijos atžvilgiu, o juk pats pavojin giausias dalykas — priešpasta tyti kariuomenę liaudžiai, todėl generolas paragino Jaunuolius būti santūriais. sąmoningais, „o svarbiausia — politiškai iš prususiais“. Aldas KAZLAUSKAS
— 1988.12.02
Tarybinis studentas
TADA IR DABAR Jūsų dėmesiui siūlome Ištrau kas Iš straipsnių, kurie buvo iš spausdinti prieš gerą pusę am žiaus. Mintys, publikuotos tre čiojo dešimtmečio studentiškuo se laikraščiuose, tebėra aktualios ir šiandien. „Organizacinis Babelio bokštas yra mechanistinis mūsų amžiaus pasaulėžiūros padaras. Mechanis tinis galvojimas jį statė, mechanistinio galvojimo žlugimas jį griauna. Mes pradėjome nebesusikalbėti tarp savęs, nes po visu tuo išviršiniu organizaciniu dar numu buvo nuslėgta asmenybė. „Dauguma nusprendė taip, dauguma nusprendė kitaip" — štai organizacijos principas ir sykiu josios tragedija. Po dau gumos našta kentėjo žmogiška sis asmuo — jis buvo apkrautas protokolais, įstatais, nuostatais, paragrafais, aplinkraščiais, nuta rimais ir atsišaukimais. Nieks čia nepaisė, nieks neklausė, ne žiūrėjo. Rankų pakėlimas spren dė viską — juo daugiau kyla rankų, tuo atskiras asmuo ma žiau reiškia. Pasipriešinti dau gumai buvo kriminalas. Kas ši tą daugumą vedė — tiesos mei lė, neapykanta, kerštas ar kvai lumas — niekas nesidomėjo. Svarbu tik buvo, kad daugumos valia yra šventa, kad daugumos nutarimai yra be apeliacijos, kad dauguma reiškia jėgą ir galybę. Žmogiškoji asmenybė čia buvo paniekinta, ji buvo priversta nusilenkti daugumai, išsižadėti savęs, neapreikšti savo norų. Ir tai buvo laikoma organizaciniu drausmingumu, organizacijos pa sisekimu ir josios triumfu.(...)"
„Studentų dienos", 1937.X.15, Dr. A. Maceina, „Organizacija gyvullna žmogų" „(. ,.)1933 metų gegužės mėne sio 12 d. Vytauto Didžiojo Uni versiteto Studentų Atstovybės plenumas, išklausęs pranešimą svetimšalių kitataučių klausimu Lietuvoje ir turėdamas galvoje, kad svetimšalių per didelis įsiga liojimas: a) sunkina Lietuvos pi liečių ekonominę būklę; b) nei giamai atsiliepia į lietuviškos kultūros ugdymą; c) silpnina lie tuvių, ypatingai jaunosios kartos, iniciatyvą, nutarė pavesti prezi diumui prašyti vyriausybę: 1) neduoti svetimšaliams kitatau čiams leidimo apsigyventi Lietu voje, išskyrus vasarotojus ir tu ristus, ir čia vienokiu ar kitokiu būdu uždarbiauti; 2) esamus ki tų valstybių piliečius specialistus ar šiaip tarnautojus pakeisti sa vaisiais; 3) trūkstamą reikalingų specialistų skaičių parengti iš sa vųjų, suteikiant gabiesiems gali mumų specializuotis.J. ..)" „Lietuvos studentas", 1933.V.15, skyrelis „Akademinė kronika" Nesuklysime, Jei tuos pusės amžiaus senumo eilutėse kelia mus klausimus pavadlnslm šian dienos aktualijomis. Asmenybės nuvertinimas, savos nuomonės neturėjimas, prisitaikėliškumas — labai būdingi mūsų laikams simptomai. O apleisti migracijos reikalai? ’ „Kiekvienam nuosekliai galvo jančiam aišku, kad panaikinimas aukštosiose mokyklose vidaus kultūrinės autonomijos — ne
įmanomas dalykas. Primetimas visiems vienos kurios ideologi jos būtų tuščios pastangos. Tegu tat apsprendžia kiekvienas lais vai, savo noru, pasaulėžiūra, kad išliktų geras tautietis, doras žmogus.)...) Darbo visiems bega lės, tik reikia dirbti, o ne vieto mis varžytis." „Studentų dienos", 1937.X.15, J. Lūža, „Žvilgsnis į ateitį“
„(.. .JNei mūsų finansai, nei mūsų intelektualinės kultūros stovis neleidžia šiuo metu galvo ti apie nedelsiamąjį mūsų uni versitetų išvystymą iki norma laus pilnumo. Bet būtų klaidinga manyti, kad toks mūsų stovis truks neribotai ilgai; o dar di desnė klaida yra manyti, kad du universitetai yra mums kažkokia prabanga, kuri negali būti pa teisinta kultūringųjų tautų prak tika ir akademinio gyvenimo ypatybėmis. Reikia net konsta tuoti, kad mažosios tautos turi proporcionaiiai daugiau univer sitetų, negu didžiosios tautos. Matyti, kultūrinio apsiginklavimo reikalas jas verčia eiti šia link me tuo laiku, kai materialiniofizinio apsigynimo galimybės yra labai ribotos. Šveicarija turi vieną universi tetą beveik pusei milijono gy ventojų, Olandija turi vieną universitetą 1300000 gyventojų; Švedija — 1500 000 gyventojų. Visa eilė mažųjų kraštų turi vie ną universitetą dviem milijonams gyventojų, pavyzdžiui, Belgija, Portugalija, Suomija. Iš didžiųjų Europos tautų tik viena Prancū zija priklauso prie gausingų uni versitetais kraštų; ji turi vieną universitetą kiek mažiau, negu dviem milijonams gyventojų. Mes turime formaliai du, bet fak
tiškai vieną universitetą trims milijonams gyventojų. Kodėl gi mes negalėtume turėti dviejų pilnų universitetų po 15—20 metų, kai mūsų gyventojų skai čius dėl įvairių priežasčių turės, tikriausiai, pašokti iki keturių milijonų? Vienintelis krašte universite tas neįstengia dar geriausiu būdu patenkinti aukštosios intelektua linės kultūros reikalavimų, nes jis dirba izoliuotoje padėtyje, be artimesnio bendradarbiavimo ir taurios rivalizacijos. Atskiros mokslo sritys gali jaone nusmukti ilgesniam laikui, ir atskiri specia listai gali snūduriuoti, neturėdami sau konkurentų. Esant krašte dviem ar daugiau universitetų, vieno universiteto trūkumai gali būti naudingai papildomi kito universiteto atitinkamų sričių laimėjimais. Tokiu atveju susida ro tarp universitetų taurioji aka deminė rivalizacija, kuri neišski ria nuoširdaus bendradarbiavimo, nes ji yra savitarpinis skatinimasis ir keitimasis mokslinėmis paslaugomis. Tokiu būdu susida ro krašte aukštosios intelektua linės kultūros centrai su regiona liniu pobūdžiu ir individualiniu veidu. Studentams labai naudin ga pastudijuoti vienur ir kitur, ir visur paimti tai, kas yra ge riausia. Akademinio gyvenimo istorija žino visą eilę gretomis gyvuo jančių akademinės rivalizacijos nuotaikoje universitetų, pavyz džiui, Ženevoje ir Lozanoje, Ba zelyje ir •Ciūriche, Luvene ir Briuselyje, Upsaloje ir Lunde, Kembridže ir Oksforde. Tiesa, du maži universitetai atsieina brangiau, negu vienas didesnis, bet jie drauge ir duoda daugiau. Kad jų išlaikymas negultų, ta
čiau nepakeliama našta ant vals tybės iždo, yra pageidaujama, kad visuomenė ir tauta savo dos numu ateitų valstybei į pagalbą. Dabar jau abudu nepilni mūsų universitetai turės stengtis lai mėti mūsų visuomenę dviejų universitetų sistemos idėjai, gin dami savo buvime raciją ir de monstruodami kiekvienos univer sitetinės individualybės reikalingumą.f..,)" „Studentų dienos“, 1940.111.1, „Universitetas Ir tautos gyveni mas" (Iš Vytauto Didžiojo Uni versiteto Rektoriaus prof. St. Šalkauskio pranešimo, padaryto viešajame Iškilmingame Univer siteto posėdyje 1940.11.16) „.. .studentas, jei jis nori būti geras patriotas, nori būti naudin gas tautai, turi tautos ir valsty bės reikalais domėtis. Deja, reikia pasakyti, kad di delė dauguma mūsų studentų yra perdaug indiferentiški tų rei kalų atžvilgiu. Tiesa, studentai, iš paviršiaus žiūriht, atrodo gy vi — jie ruošia tautos švenčių progomis minėjimus, sako aud ringas kalbas, žygiuoja eitynėse iškėlę vėliavas. Bet nuimkime šitą iškilmių kaukę, kurią mes taip labai mėgstame užsimauti, ir pažvelkime į kasdienišką studen to veidą. Kasdieniškas studentas mūsų tautinių ir valstybinių rū pesčių atžvilgiu perdaug apatiš kas. Jis randa laiko nueiti į te atrą, į kiną, jis spėja atbūti viso kio plauko alučius, subuvimus ir balius, tačiau nueiti į viešą, ak tualius klausimus liečiančią pas kaitą, nueiti į minėjimą ar susi rinkimą, kur kalba autoritetingi Nukelta Į 3 psl.
Memfio valstybinis universitetas
Tarybinis stadeitas
1988.12.02
31
L.
Prologas
IS JAV STUDENTŲ POEZIJOS Radžerso (Rutgers, netoli Niu daro, ko vardan ir ko atsisako. kas nors susimylės ir išleis mums Taigi lietuvaitę verčiam iš an mūsų emigrantų (save pagristai jorko) studentų eilėraščiai ir vadinančių tremtiniais) kūrybą, kasmet nuo 1927 leidžiamos an glų kalbos. Ir dar: tebūnie atleista už mo parašys nekupiūruotą kultūros tologijos nėra didis poetinis at radimas. Užtat gražus kontrastas ralizavimą, bet nedera laukti, kol ar literatūros istoriją, o vaikai nūdienos mūsų norui išsirėkti, kuo greičiau pavadinti daiktus tikraisiais vardais, kas vargu bau Laima SRUOGINYTĖ | naudą poezijai. Antologija — ramus kalbėjimas apie kasdieni PELENŲ DIENA nius (vykius, nesistengiant jų Šaltis saugo sniegą lyg šaldytuvas. dailinti nei dramatizuoti. Yra Vaikštau milžiniškame šaldytuve. taip, kaip yra, — veria poetai liūdnokas ryškias detales, nere Užsitraukiu ant gaivos norvegišką rausvą kepurę su rausvai ir baltai dryžuotu bumbulu; tai labiau Įsimenančias už des Ji prisega šaltį man prie galvos. peratišką klyksmą apie pažeistą ar visai subyrėjusią vertybių hie Vakar, Pelenų dieną, klausiausi mišių. rarchiją. Taip seniai buvau jų neklausiusi. Pasaulio lietuvių bendrijos pir „Atmink, kad dulkė esi ir dulke pavirsi." mininkas V. Bieliauskas paragi no emigrantus laikyti stalinizmo Po pamaldų užkalbinau Sonią aukomis. Būtent aukomis, nuos (mergaitę iš rusų kalbos seminaro) toliu kultūrai. Tikiu, kad šalia „Kaip išlaikei egzaminą?" A. Mackaus, J. Meko, H. Radaus ko, J. Aisčio turėsime Lietuvo Peleninis kryžius jai ant kaktos je išleistus H. Nagj, A. Nyką — visai netiko: Nlliūną, Liūnę Sutemą, K. Bradūryškūs akių dažai, sušiaušti chemijos ną, itin mums aktualų B. Braz* išblukinti plaukai — džionj. Pagaliau, jie ir dabar valandos darbas yra su mumis, nors dešimtmečiais ir pinta plaukų fiksažo. stengėmės užsimerkti ir užsikim Gaila, Dievo nebuvo ten, šti ausis; jų balsus nesunku iš turiu omeny bažnyčią. girsti dabartinių poetų žody. A. Aš manau, jis buvo kur nors kitur — Mackus apie visą ankstyvesnę slapstėsi tarp medžių, užklotų nepaliesto sniego lietuvių lyriką yra kalbėjęs: Boy Scout'o miške „Mums nereikėjo sugr|žtl ir už mano namų. baigti kitų neatlikto darbo. To dėl mes galime didžiuotis lie KALTE tuvių poezijos tradicija ir viltis, Atsiremiu kad kada nors ir mes būsim tos į juodą ledu tradicijos dalis". Ir išeiviai iš apsitraukusį medį ties gr|žta jau mūsų poezijos su drėgna ašarota žieve klasikais. mano batai sušlapę Bet vargu ar grjš tie, kurie ir purvini Lietuvą pirmąsyk išvydo jau plaukai pilni sniego užaugę. K. Bradūnas, recenzuoda rankos giliai mas L. Šimkutės (g. 1942, gyve švarko Kišenėse. na Australijoje) kūrybą, rašė: Tu stovi priešais mane „Eilėraštis ima atrodyti lyg būtų kojos per pėdą viena nuo kitos verstas iš kitos kalbos, parašytas bilietas vakarykštis ant jo ne gimtąja, o kokia nors vėliau tamsiomis raidėmis parašyta Išmokta kalba". Beje, R. A. Mazi „Daug triukšmo dėl nieko" liauskas A. Mackaus „neornamen guli nepastebėtas tuotą kalbą" mano turint ne tik (turbūt iškritęs iš tavo kišenės) poetinę, bet ir buitišką prasmę: sniege prieš tave. tai tiesiog kalba, atitrūkusi nuo Mėginu paaiškin'i gyvosios kalbos aplinkos. ir negaliu. Tarp minėtos studentų anto „Aš tiktai kalta" logijos autorių — lietuviškas var sakau. das. Laima Sruoglnytė gimė ir užaugo JAV, lietuviškai pradė „Esi tik žmogus" jo kalbėti 16-os metų, patekusi į Tu sakai man. Vasario 16-osios gimnaziją Hutenfelde (VFR). Studijuoja anglų LAUKINES VASAROS NAKTYS ir vokiečių kalbas Radžerso uni Laukines vasaros naktys versitete, rengiasi tapti profesio kurias mes praleidžiam verandoj, nalia rašytoja, pasirinkusi kūry kvepia laukinėm rožėm binio rašymo specializaciją (cresu Pati, Vilium, Kristina ir Endžiu — atlve wrlting). Jaunieji ameri geriame kiečių rašytojai su diplomu dar pigų Budveizerio alų gauna ir tvirtą žinią, kad iš kū skardinę po skardinės rybos nepragyvens. „Poeto gy rėkaujant kaip idiotai venimas dažnai būna skurdus, visi mus girdi bet Įdomus", — lyg save guos ir nervinasi kaimynai tų Laima, šiuo metu Vilniaus mes mėginam pralenkti viens kitą universitete besimokanti lituanis tuo kas vadinama humoru tinių disciplinų. Poezija — in girti gaudome šunį telektualų žaidimas, retai teišei kai šis vejasi dviratininkus nantis iš universitetų ribų. Gal asfaltuota gatve todėl Radžerso studentų eilėraš ir einam miegoti čiai — rimti, nesentlmentalūs. kai Vilius tampa Eilėraščiai žmonių, žinančių, ką nebepakenčiamas.
TADA IR DABAR Atkelta iš 2 psl. mūsų visuomenės asmenys, jis dažnai nežino kelio. Ar daug mūsų studentų seka spaudą ir orientuojasi dabartinėje būklė je? Ar daug studentų giliau pa nagrinėja ekonominę, politinę ir socialinę mūsų padėtį? Ar daug studentų aplanko darbininkų susi rinkimus ir pajunta, kokios nuo taikos bręsta šiuo metu pas juos? Kiek mūsų plačioji studentija pažįsta liaudies rūpesčius ir no rus? Į tai gal bus atsakyta — stu dentai jauni ir nepatyrę, ne jiems kišti nosį į rimtus reikalus. Yra žmonių, kurie rūpinasi tauta bei valstybe. Studentai tegu žiū ri studijų ir ruošiasi savo pro fesijai. Palikime studentams tik studijas, laisvalaikiu pilkime jiems į bokalus alaus, maukime ant rankų manketus ir siųskime
pašokti su poniutėmis. Be rūpes čių ir klapatų mes išsiauginsime naują kartą inteligentų, kurie, išsisklaidę po mūsų plačiąją Lietuvą, ruoš vakarus ir puotas, gers užsieninį vyną, pavyzdin gai loš preferansą ir dirbs savo profesijos darbą. O ką jie duos tautai, valstybei, ko sulauks iš tokio šviesuolio visuomenė? Apie tai nereikia kalbėti, apie tai kal ba pats gyvenimasf...)" „Studentų dienos", 1940.III.1, Petras Galliūnas, „Politinė stu dento orientacija" „Mūsų studentija nesportiška. Daug kas taip pasakė. Karti tie sa tuose žodžiuose(.. .) Mums neatidėliotinai reiktų tuo susi rūpinti. Trumpam laikui palikti dulkėtus kambarius ir tą laiką paskirti fiziniam lavinimuisi. Ga lima tai daryti ne kasdien, bet jau ištisomis savaitėmis, net mė
nesiais nepatempti muskulo, ne įleisti gryno oro į plaučius man kštos metu — negalima ir ne praktiška. (. . .) Protinis darbas be fizinės mankštos nesiderina, to nepakenčia organizmas. (...)" „Studentų dienos", 1937.X.15 S. Golas, „Mažas procentas"
„Pypkiavimas. Reikia pasakyti, kad ši chroniška liga studentijos sluoksniuose yra nemažai papli tusi. Tai yra užkrečiama liga, kuria jau apserga dar vaikai ankstyvam amžiuje, dažniausiai užsikrėtę nuo tėvo ar dėdės pyp kės. Kai kurie vėliau pasigydo, bet daugelis lieka ligoniais visą amžių. Ligą konstatuoti gan nesunku — tokie individai labai mėgsta dūmus. Dūmų aureolė supa jų galvas tiek gatvėje, tiek kori doriuj ar kambary. Ligos chro nišką eigą galima spėti iš pypkiavimo priemonių susidėvėji mo (...) Pypkiavimo liga plačiai išsi
mokykloję kals pvz. A. Vaičiu laičio kūrinių pasirodymo datas. Dabar, kai lyrikos knygelė su „Printed ln USA" nebegraslna su griausianti tarybų valdžią — skaitykime. „Klek ko pasitieksi, tiek tą ir turėsi", anot Valžgaųjp. Anądien Universiteto bibliotekoje man atnešė Liūnės Sutemos pir
mąjį rinkinėli (1955) dar nesu pjaustytais lapais... Solveiga DAUGIRDAITE Versta iš: The Antologist. The Rutgers College Literary Magazi ne. April 1988. L. Sruoginytės eilėraščiai (išs kyrus „Tyla") versti iš autorės rankraščių.
TYLA
prisimenu save vaiką ilgais geltonais plaukais krintančiais ant nugaros ir tylą kuri buvau aš ir kryželį kurį nešiojau ant netikro aukso grandinėlės ir kaip su seseria šokdavom iš lovos bandydamos sučiupti automobilių šviesas kai jos priartėdavo lėkdamos kambaiio sienomis
Michaelis GALERIS MOMENTAS sėdėjome automobilyje ji pasakė jei dėl jos kas nors norėtų nusižudyti
ji apsidžiaugtų žinodama kad reiškė tiek daug o man tikiu ji išgelbėjo gyvybę
Rebeka GARDNER APIE KLODO LORANO „PARYŽIAUS TEISMĄ" Nejučiom, Paryžiau, atgręžei nugarą į urvą. Didelė ir lygi tolima plynaukštė, įsispraudus tarp kojų tų, kurie prieš tave — nuteisti. Ar tu rodai pasilenkusią lygiašonę moterį, ar ištiestą pirštą, įsipiltu tarp alkūnių ir brūkšteli per tamsius žvilgančius plaukus, kad įsiskverbtum į plynaukštę ir visą dangų anapus? Pasakyk man, Paryžiau. Pasakyk, kas yra gražu.
Maikas PERKO TRIUKŠMINGI NAMAI Aš esu kilęs iš slėnio triukšmingų namų Kur tyla auksinė ir ją sergsti riksmai Atiduodu namus vos girdimiems Širdies dūžiams, ginantiems mano baimę Nes bailiai bijo tylos kaip drąsieji griaustinio Įdomu, ar žino audra, kad aš čia. Aš esu kilęs iš kovotojų giminės Kur meilė yra atsakymas, o klausiama buvo kodėl Ir kovoju už žvilgsnį, naikinantį tamsą Tai abejojantis žvilgsnis, stiprus, nors atrodo tylus. Nes bailiai kelia balsą kaip išminčiai kelia rankas Ir nors Dievas supranta, vis dar abejoja triukšmu Aš esu kilęs iš krašto bauginančių nusikaltimų Kur juokas teisėtas, bet nedrąsus ir luošas Aš liūdesiui pasiduodu garsų lyg svečių neprašytų Kurie vagia žvilgsnius, šaukštelius ir sielas Nes bailiai įstatymo bijo kaip dorieji vaiduoklių Ir nors daugelis neprisipažįsta, bijo vienatvės Aš esu kilęs iš slėnio triukšmingų ir apleistų namų Kur tylą iššaukia sidabras, liguisti riksmai Atiduodu dainą kalnams Nubundančios baimės ir šiurpinančių svajonių. Nes bailiai bijo išminčių, nors išminčių nėra Ir kai žvaigždės žiūri, įdomu, ką jos mato Ir kai žvaigždės žiūri, įdomu, ką jos mato Malko Perko, Rebekos Gardner Ir Laimos Sruoginytės , . eilėrašCius (Išskyrus „Tylą") vertė S. Daugirdaitė, Laimos Sruoginytės „Tylą“ bei Michaelio Galerlo „Momentą“ — A. Lingytė.
plėtusi vyriškų individų tarpe, bet paskutiniuoju metu nesiste bi užtikęs ir kolegę bepypkiuojant; pučia vargšelė dūmų debe sis ir ilgesingai stebi, kaip jie dingsta; Tuo laiku ji mąsto kaž ką. .. (. ..)" „Studentų dienos", 1940.IV.5, rubrika „Studentų ligos" Ką galima pridurti? Savo stu dentiškas ligas ir bėdas geriau siai pažįstam mes patys. Ar jas (veiksim? Tai irgi priklauso nuo mūsų pačių. Galimybės dabar di desnės, tad nepraleisklm dėkingų progų. „Aukštojon mokyklon atėjome jubiliejiniais, mūsų tautiniam gyvenimui ir lietuviškai kultūrai naujos dinamikos davusiais me tais. Tačiau neužmirštame, kad čia ateiname taip pat nelemtų ultimatumų ir tarptautinių politi nių bei ekonominių represijų metais. Šiandien aiškiai jaučia ma, kokia atsakomybė teks atei ties inteligentijai Lietuvos tauti
nių interesų sargyboje. Todėl iš anksto ryžtamės kūrybingam dar bui ir netendencingam savo tau tos gyvybinių reikalų suprati mui. Jei šiandien dar ne vienas turi jjagrindo užsipulti lietuvį studentą dėl jo darbo lėkštumo ir pasaulėžiūros siaurumo, tai mes, universitetan naujai atėję, norėtumėm prisidėti prie to, kad visuomenės akyse švieses nėmis varsomis sužibėtų studen tijos vardas ir sustiprėtų jai simpatijos pareiškimas. Tikime, kad šiame reikale yra vykęs mūsų įsitikinimas, jog pirmoj ei lėj darbas, darbas rimtas ir po zityvus, ypačiai laikais, kada humanizmas sąmoningai genamas nuo gyvenimo scenos į tamsius užkampius, jog tas darbas yra turiningesnio mūsų rytojaus laidas.(...)" „Studentų dienos", 1938.IX.30, studentas Šidlauskas. „Pirmoj ei lėj darbas" Parengė Aldas KAZLAUSKAS
I
Ir Maskvoje mes jaučiame Lietuvą Maskva mums, ramaus būdo žmonėms — tai gausybė judrių gatvių, tai technikos triukšmo rinkinys. Ką tik atvažiavęs jau tiesi tarsi lapas vėjo nuplėštas nuo medžio ir numestas daug to liau nuo bendros kupetos. Sis vienišumo jausimas dingsta pen ktadienio vakarą užsukus j Pisemskio gatvę, kur įsikūrusi Lie tuvos TSR atstovybė. Čia renka si po Maskvą išblaškytas Lietu vos jaunimas. Liejasi lietuviškos melodijos, dalijasi naujienomis neseniai lietuviško oro įkvėpę ar perskaitę laikraštį gimtąja kalba žmonės. Penktadieniais pla nuojami savaitgaliai. Šeštadienį ar sekmadienį ta pati grupelė vėl susiburia, tik vieta jau būna
kita: muziejus, teatras ar metro, iš kur patraukiama į gamtą. „Nesnaudžia lietuviai Maskvo je!" — gan dažnai tenka išgirs ti tokį atvykusių pasisvečiuoti teiginį. Miesto tempai snausti ne leidžia. Net ir vieną iš gražiau sių lietuviškų švenčių — Joni nes — sugebėjom paminėti Mas kvos priemiestyje. Dabartiniuose planuose didžiulis šauktukas ir ties Užgavėnėmis. Rengiamės ap lankyti baltiškais pavadinimais besididžiuojančius Pamaskvės pi liakalnius. Sostinėje studentų iš Lietuvos apie pusantro šimto. „Surinkti, suburti visu* — tai vienas pag rindinių „Atžalyno" klubo užda vinių" — dažnai pabrėžia klubo
DAR KARTĄ Profesorius Girdenis nepritarė mano samprotavimams dėl pa vadinimo „Alma Mater“. Jis lai ko jį nepriekaištingu, o mano ar gumentus pavadino „naiviais". Ką gi, argumentų gali būti skir tingų, tarp jų ir „geležinių" gal būt ir „naivių". Tebūnie nuomo nių pliuralizmas, jei visos jos tarnauja bendram kilniam rei kalui. Juk buvo pasiūlyta ir kitų gerų pavadinimų. Turbūt, demo kratiškiausia būtų pasibaigus dis kusijai pateikti juos visus sąra šu kiekvienam studentui (kaip anketą arba surašius ant lentos kiekvienoje grupėje), ir tegu kiekvienas išsirenka vieną pava dinimą. Manau, dėstytojai, admi nistracija gali dalyvauti tik dis kusijose, o spręsti turi studen tai.
„Alma Mater" ir aš, kaip jau rašiau, laikau puikiu pavadini mu, nors, mano galva, šis pava dinimas turi keletą, „bet". Tačiau jeigu nepaisant visų „bet", jis bus išrinktas, aš irgi tam prita rsiu. „Liaudies (šiuo atveju stu dentų) balsas — tai Dievo bal sas" — tai irgi iš lotynų kalbos, lygiai kaip ir „Alma Mater". Taigi leidžiu sau pakartoti sa vo argumentaciją, šiek tiek ją papildžius. Mano supratimu, „Alma Mater" turi neginčytinų privalumų: 1) jis trumpas ir skambus, 2) jis nuo seno taiko mas mūsų Universitetui (bet ne jo laikraščiui, tai tiesa), 3) jis pa brėžia šios mokyklos senumą, gar bingumą. Kokios buvo mano abejonės? 1) šis nusistovėjęs žodžių jun
prezidentas, P. Čaikovskio kon servatorijos IV kurso studentas Justas Dvarionas. Šiuo metu su sirenka iki 50 žmonių — 22 Maskvos aukštųjų mokyklų stu dentai bei aspirantai. Nutebinom savo gausumu Lie tuvos atstovą St. Jaruševičių, kuris supažindino mus su džiu giais planais: Maskvoje žadama kurti kiekvienos respublikos kul tūros centrą. Lietuvos kultūrinės veiklos kampelis įsikurs Vorovskio gatvėje. Čia vyks lietuviškų filmų peržiūros, parodos. Atsto vas skatino mus kurti ansambliuką, kad ne tik patys meno pasis emt ūme, bet ir kitus juo pra džiugintume. Vasarą mes aplankėme Lietu
vos Nacionalinį parką. Persiyrėme Dringto, Baluose, Pakalo vandenimis. Užnešėm po akmenį ant Ledakalnio, skriejo nuo jo „Teka teka Skaisti saulė": O saulė tikrai tą rytmetį taip gra žiai tekėjo... Naujaisiais mokslo metais mū sų klubą pagausino didelis bū rys pirmakursių. Taigi, pagrindi nė užduotis — juos pakrikštyti. Sukom galvas, kokias kliūtis jiems suruošus. Kai kurie fUk sai net atsarginę aprangą pasiė mė: „ką gali žinoti, ką tie .se niai" sugalvos". Tačiau ,.seniai“ lieka „seniais": vandenyje ne maudė tačiau kaip pasityčioti sugalvojo: bendra virve surišo kojas. Reljefas ne itin malonus.
ginys, išreiškiantis meilę ir pa garbą savo gimtajai mokymo įstaigai, taikytinas ne vien Uni versitetui, tuo labiau ne vien Vil niaus universitetui. Jis gali reikš ti bet kokią mokyklą, nebūtinai aukštąją. Tokia yra Europos tra dicija — pvz., galiu raštiškai įro dyti, kad neseniai taip buvo pavadinta viena gimnazija Da nijoje, Kopenhagoje. Gal pas mus kitaip? 2) Pavadinimas turi būti ne tik skambus, gražus savo turiniu, bet ir patogus, taip pat kasdieni niame gyvenime. Todėl pavyzdžiui, tikslesnis „Alma Mater Vilnensis“ — būtų pernelyg griozdiškas ir svetimas. Neatsitiktinai bal savę už šį pavadinimą studen tai, rašydami jį padarė klaidą; patogus lietuviškai — tai visų pirma linksniuojamas — kaip kad „Jaunimo gretos", „Aušra", „Nemunas", „Varpas" „Atgimi mas". Su „Alma Mater" būtų
kebliau. Tiesa, aiškumo dėlei vi sada galima pridėti „laikraštis", „savaitraštis"; „A. M." savaitraš tyje, bet tai vistiek sunkintų pa vadinimą. 3) Minkštojo — neminkštojo „1" problema man atrodo visai nemenka. Jeigu užsienietiškas žodis, taip pat pavadinimas, pri gyja kalboje (o mes šito juk lin kime savo laikraščiui), šis žodis turi paklusti šios kalbos dėsniams, neišsiskirti iš kitų žodžių. Sako me kultūra, o ne kul'tūra, rezul tatas, o ne rezul’tatas, Alma, o ne Al’ma. Jeigu tarsim kietai „Alma Mater" — kam tada išvis tas lotyniškas junginys, jeigu jis tariamas ne taip, kaip jį taria visose kalbose? 4) Aš už klasikinę kultūrą, bet ar jos kartais ne per daug? Argi dabar pas mus atgimsta vi duramžiai? Lotynizmų pas mus ir taip gausu — „Littera", „Juventus", „Gaudeamus", „Alma
MEMFIO VALSTYBINIS UNIVERSITETAS Netrukus mes vėl pradėsime spausdinti rašinius, atsiųstus Memfio valstybinio universiteto (JAV. Tenesio valstija) laikraš čio redakcijos. (Pamenate pirmą ja partiją, pavasarį?) O kol kas Pasidairykime po patį universite tą, turintį apie 20000 studentų ir išsidėsčiusi beveik tiesiai i ry tus nuo Metpfio centro. Nemen
kame plote (žemė JAV pietuose kur kas pigesnė nei šiaurėje) stovi nedideli dviaukščiai tri aukščiai namai: administracinis pastatas (centrinėje nuotraukoje kairėje), fakultetai, sporto salės, kultūros centrai, kateteri ja. ben drabučiai, driekiasi aikštės beis bolui. amerikietiškam futbolui (jie tai vadina tiesiog futbolu,
tuo tarpu mūsiškį — „Soccer“) žaisti, teniso kortai. Daug vietos užima ir mašinų stovėjimo aikš telės. Parkingo problema — svarbiausia, kurią bandė spręsti praėjusios kadencijos Studentų sąjungos taryba. Beveik pavyko. Miestelio teritoriją kerta ge ležinkelio bėgiai, ir retkarčiais praslenkantis jais traukinys ban
do studentų kantrybę — jis la bai ilgas ir labai neskubrus. Vi si kiti skuba, nfcrs iš pirmo žvilgsnio to nepasakysi. Universiteto emblema ir talis manas — tigras. Tigrai — ant marškinėlių, ant servetėlių ir plastmasinių puodelių kateteri lo ję. ant sienos deserto bare (Jis nepriklauso universitetui. bet daugumą lankytojų sudaro stu dentai. tad šeimininkas žino,. I ką orientuotis). „Tigrais“ vadi nasi ir amerikietiško futbolo
Nugalėjus šią kliūtį suklaupė, atkartojo priesaiką, o po to — garstyčios, antspaudėliai ant skruostų „fux". Vėliau žaidimai, šokiai, daines. . . „Adomėlis be dantų nesukramto riešutų"; Ado mėlis gražiai šoka, Barborytė taip nemoka", plėšė nepasiduodami vaikinai. Pamiršome, kad tai vyksta už 42 kilometrų į pietva karius nuo Maskvos. Tai trumpas mūsų veiklos aprašymas. Mūsų klubas „Atžalynas" (Lietuvos atžalos) laukia visų atvykusių į Maskvą penktadieniais 19 valandą Pisemskio 10. Užeikit, nepasidi džiuokit, išvysite, kaip sukasi poros trypdamos „Gričenikę", „Obelėlę", .Pjoviau šieną". Iš girsit, įkad „toj skambioj daine lėj visa Lietuva!" Jurgita KAMINSKAITE „Atžalyno" klubo narė
Mater". Gal jau užtenka? Supran tu, kad klasikų merginų cho ras vadinasi „Excelsior" — tai prasminga, lygiai taip pat, kaip anglistų chorui tiktų koks nors angliškas pavadinimas. Bet Uni versitetas yra: 1) lietuviškas 2) ant XXI amžiaus slenkčio. Taigi, gal nuo viduramžių pasisuksim veidu į ateitį? Šiaip ar taip nederėtų kitą nuomonę vadinti „naivia", jeigu ji nesutampa su savąja. Moky kimės, pagaliau, diskusijų kul tūros. Tai mums visiems aktualu. O iš mano pirmojo straipsnelio turėjau bent tiek naudos, kad, atrodo, ir dėstytojai, ir studentai iškart pritarė mano pasiūlymui, kad Universiteto laikraštis būtų platinamas ir už Uhiversiteto ri bų. Žodžiu — feci quod potui, faciant meliora potentas.
Svetlana STEPONAVIČIENĖ
krepšinio, tinklinio komandos. Šiaip memfiečiai nepanašūs i tigrus. Mandagūs, malonūs ir paslaugūs jie aiškina tai pietie čių būdo ypatybėmis: čia žmo nės esą ne tokie užsidarę, sku bantys. labiau atsipalaidavę ir linkę pabendrauti, nei šiauri niuose didmiesčiuose, šiaip ar taip man buvo šilta tarp jų ne tik tiesiogine prasme. Algirdas LIPSTAS Nuotraukoj iš The Daily Helmsman“ archyvo
KOORDINUOTI AR TARTIS? Atkelta Iš t psl. tojų grupės. Tačiau šioje veik toje studentas dalyvauja kaip privatus asmuo. Stiprios ir rim tos studentų organizacijos šiuo metu nėra. Dabar „organizuoja ma" Sįįydentų sąjunga kuriama biurokratiniais metodais iš vir šaus. Minėtoji KT gink dieve neke tina užkimšti šias spragas. Trum pai drūtai — KT — tai krūva telefonų. Šių telefonų savininkai — 11 fakultetų studentai. Bū tent šis telefoninis ryšys padėjo mums organizuoti akcija „Visuo menės mokslai". Piketai, para šai — atsimenate? Mūsų laukia daug darbų mūsų pačių labui. Kai norėsime greit
ir paprastai pasikeisti informaci ja — šie vienuolika telefonų mums padės. Ir atsiminkime „Studentas — tai skamtfe išdi džiai'". Vilius LUNEVICIUS FF studentas
VU STUDENTU SĄJŪDŽIO RĖ MIMO GRUPIŲ KOORDINACI NE TARYBA „KT": ChF Lagunavlčlus Gytis 76 99 08 EKFF Bagdonas Saulius 45 97 15 Fil.F Subačius Paulius 74 54 42 FF Lunevlčlus Vilius 73 37 90 GF Laurinavičius Darius 45 47 81 IF Rlbakovas Viačeslavas 66 48 52 MaF Preikšas Kazimieras 61 71 60, 62 45 61 MF Kuoras Robertas 44 07 00
PF Mančlnskas Kęstas 46 35 30 PEF Survila Algirdas 45 42 51 TF Steponavičius Gintaras 73 95 24 • Lapkričio 3 d. Lietuvos stu dentų atstovų konferencijoje bu vo sukurta laikina Lietuvos auk štųjų mokyklų studentų koordi nacinė taryba. Taryba turėtų skatinti studentų savivaldos or ganų kūrimąsi. Sudarytos dvi darbo grupės: Lietuvos studentų Parlamento projektui paruošti ir Studento statuto projektui pa ruošti. Universitetui taryboje at stovauja: 'Darius Jurgelevičius (TF) Vygantas Ušackas (TF) Andrius Žilėnas (ChF) Osvaldas Markevičius (FilF).
--------- VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORATUI Universiteto studentės remdamosios tuo, kad medicininiam studentų rengimui skiriama per dauq valandų, yra netikslingas medicinos praktikos vedimas, neš jis neatitinka paskirties^ reiškia nepasitenkinimą priverstiniu medicininiu ruošimu. Siekiant pertvarkyti medicininio ruošimo procesą Ir tobuiinti mokymo procesą, siūlome: 1. Atskirti med. rengimą nuo karinės katedros ir atiduoti tai medicinos fakulteto žinion.
2. Atsisakyti priverstinio med rengimo ir pervesti ii | fakultatyvini kursą, kurio metu būtų skaitomos vaiko priežiūros, psietiologijos, seksologijos, kosmetologijo; ir pan. paskaitos, paliekant privalomą .pirmosios pagaibos" kursą (50 vai.). 3. Panaikinti egzaminus ir valstybini egzaminą, paliekant med rengimo iškalta (nediferencifuotą) kaip atsiskaitymo formą, 4. Panaikinti [rašus „karo prievolininkas“ pasuose
5. Suteikti teisę kiekvienam fakultetui pasirinkti laika kurso ..Pirmoji medicininė pagalba“ skaitymui. 6. Med. rengimo pažymiai ne turi turėti įtakos stipendi|ai. ne turi būti jraSomi j diplomą 7. IV kurso 1988/89 m. m. studentėms panaikinti valstybini egzaminą Ir chirurgijos kurso egzaminą, paliekant nediferencijuotą įskaitą. VU STUDENČIŲ INICIATYVINĖ GRUPĖ
UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA IR MOKSLINES-TECHNI NES KŪRYBOS DRAUGUOS TARYBA SKELBIA KASMETINĮ KONKURSĄ efektyviausiam išradimui.
Galima pateikti visus Išradimus, išskyrus jau premijuotus ana logiškuose ankstesnių metų konkursuose. Reikalingi dokumentai: pareiškimas, teigiamo sprendimo bei išradimo aprašymo kopijos, trumpa išradimo anotacija, įdiegimo arba panaudojimo aktų kopi jos bei patvirtinto akto apie išradimo ekonominį efektą kopija. Kviečiame aktyviai dalyvauti ir konkursui medžiagą pateikti: patentinio skyriaus vedėjui A. Dobrovolskiui, draugijos tarybos narei O. Adomėnienei (ChF 92 kamb.), draugijos pirmininkui P.-J. Žilinskui (FF) iki 1988.12. 20. Konkurso rezultatai išaiški nami iki 1988.12.25. Konkurso nugalėtojams skiriamos '5 premijos: pirmoji — 250 rub. dvi antrosios po 200 rub., trys trečiosios po 150 rub.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8701030, išduotą MF studen tei Vilmantei DEVĖNAITEI, laiky ti negaliojančiu.
Dingusi studento pažymėjimą Nr. 8710570, išduotą EKFF studen tei Vidai GRIGALlONAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840643, išduotą MF studentei Rūtai MIŠKINYTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 822024, išduotą GF studentui Richardui PL1VC, laikyti negalio jančiu.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2523 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnios, Kosmonautų pr. 80. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-78. •CoaercKMH cryAenra — opran napncoMa, peKTopaTa, noMBTeTa oMcoMoaa, npotĮncoMa opAenos TpyAonoro Kpacnoro 3naMenn n ĄpyncCu uapoAon BnAsuioccKoro ynuseparrera mm. B. Kancynaca. Bnunoc. PeASKTop A. Annnrrac. Ha amtobckom snuxe.
Redaktorius A. L1PSTAS