visų
Salių
proletarai, vienykitės;
CaRVBIPIS sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1978 m. lapkričio 10 d. Nl'. 33(1058)
EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
ŠIAME
i NUMERYJE: MOŠŲ BENDRAAMŽIAI BROLIŠKOSE RESPUBLIKOSE
AMERIKOS LIETUVIAI VILNIAUS UNIVERSITETE
KOKIA KALBA TARPTAUTINE?
TAU, TĖVYNE,-MŪSŲ MOKSLO PERGALĖS!
Šventinėse Apačioje — komjaunimo muziejaus svečių knygoje pasirašo LTSR nusipelnęs gy dytojas pirmasis Universiteto karo ir pokario metų komjau nimo organizacijos sekreto rius Leonas Maleckas; viršu je — LLKJS CK studentų sky riaus vedėjas Mečislovas Vit kauskas įteikia apdovanoji mą Universiteto komjaunimo organizacijai.
gretose žengė ir senojo universiteto atstovai, mošų al
ma MATER STUDENTAI ŠVENČIŲ IŠVAKARĖSE RAPORTAVO PARTIJAI IR TĖVYNEI
APIE PASIEKIMUS MOKSLE, „TRECIOJO SEMESTRO" DARBUOSE, APIE PASIRYŽIMĄ GERAI ĮSISAVINTI ŽINIAS, TAPTI KVALIFIKUOTAIS SPECIALISTAIS.
L. Skirpsto nuotraukose: viršuje dešinė je — šventinėse Spalio kolonose žengia Universiteto rektorato, partijos, komjauni mo, profsąjungos vadovai, viršuje kairėje — Universiteto studentai daugiatūkstanti nėje vilniečių demonstracijoje; apačioje dešinėje — pirmąją ekskursiją po naują Universiteto komjaunimo šlovės muziejų veda partijos komiteto sekretoriaus pava duotojas doc. V. Gobis.
«tii!iiiiiiiii:!>iiiiiiititiiHiiiiniiiiiiiiii)iiii!iiiiiiiii!iiiitiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiuiuiiimniiuinnniniuiiiininuiniiinininiininuiinainiiiuniiiiinnniiiiiiiniiiniiiinituiiiiiiiiiiiiniiiiunnniHn<uiumiiiiiiiii!iiiiiiiiiii(>iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiii!iiimiB
ISTORIJOS SKYRIUS darbą pradeda š. m. lap kričio 10 d. Partijos isto rijos instituto prie LKP CK direktoriaus pavaduo tojo R. Maliukevičiaus paskaita apie žymiausius Vilniaus istorines-memo-
rialines vietas, susijusias su revoliucinio judėjimo, LKP jikūrimo ir kovos už Tarybų valdžią istorija. Tęsiant užsiėmimus, bus siekiama supažindinti klausytojus su svarbiau siomis Universiteto Vil niaus istorijos, atskirų mokslų raidos problemo mis. Siame pusmetyje iš klausysime paskaitos apie
Universitetą ir lituanisti ką (doc. V. Jovaišas), me dicinos mokslų Universi tete (įprof. S. Biziulevičius), susipažinsime su Universiteto pastatų ar chitektūrinio ansamblio raida bei meninėmis ypa tybėmis paskutinių restau ratorių tyrimų šviesoje (dailės istorikas V. Drė ma). Miestų statybos pro
jektavimo instituto archi tektai maloniai sutiko mus plačiau supažindinti su naujaisiais socialistinio Vilniaus rajonais, jų pro jektavimo principais bei perspektyvomis. Panašia problemine linkme darbą tęsime šių motyje (1979 m. vasario— /nokslo metų antrame pusgegužės mėn.). Tuomet
praktinių užsiėmimų — ekskursijų metu aplanky sime Vilniaus, Trakų, Kauno žymiausias vietas bei paminklus Rumšiškių liaudies buities muziejų, gilinsimės j maršrutus, kuriais Universiteto 400 m. jubiliejinių iškilmių metu lydėsime mūsų sve čius. Doc R. BATŪRA
Komjaunuolių forumas
Su šventiška pakilia nuotaika rinkosi lapkričio 3 d. Universiteto komjau nuoliai j Saulėtekio alėją. Cla vyko mūsų komjauni mo organizacijos XXIV konferencija, apžvelgusi organizacijos darbo kelią numačiusi planus ateičiai. Ataskaitinį pranešimą padarė LLKJS Universite to sekretorius H. Ramo nas. Diskusijose kalbėjo EKFF V k. stud. V. Alksneris, Fil. F. IV k. stud. S. Poškūtė, pirniasis pokario metų Universiteto konijaunimo komiteto sekreto rius, respublikos nusipel nęs gydytojas L. Maleckas, IF komjaunimo biuro Ataskaitinį pranešimą pa darė Universiteto komjauni mo komiteto sekretorius H. Ramonas.
sekretorius A. Jacevičius MaF V k. stud. V. Mašanauskaitė, medicinos kan didatas P. Šileikis, ChF III k. stud. Z. Staškevičiūtė, studentų profsąjungos komiteto pirmininkas R Vosylius, partijos Univer siteto komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bag donas. Konferencijoje dalyva vo LKP Vilniaus miesto Lenino RK pirmasis sekre torius C. Slyžius, VLKJS CK studentų skyriaus ve dėjas M. Vitkauskas, LLKJS Vilniaus miesto Le nino RK sekretorė S. Žo lytė, rektorius prof. dr. f. Kubilius, prorektoriai doc.
B. Sudavičius ir J. Grigo nis, Universiteto partijos komiteto sekretoriaus doc. K. Poškus, fakultetų vado vai, partinių organizacijų sekretoriai, komjaunimo veteranai. Konferencijos metu bu vo atidarytas Universiteto komjaunimo šlovės muzie jus. Daugeliui studentų už aktyvią visuomeninę veik lą ir gerą mokymąsi buvo įteikti apdovanojimai. Konferencija išrinko naują Universiteto kom jaunimo komitetą. Plačiau apie šį svarbų įvykį bus rašoma kitame mūsų laik raščio numeryje.
Konferencijos prezidiumas.
L. SKIRPSTO nuotraukose: Delegatai balsuoja.
Įdomus susitikimai senajame Universitete
Rugsėjo mėnesio pirmo klubą mes kviečiame ir vas padėjo V. Kapsukui je dekadoje atvyko j Tė kitų tautybių pažangius užmegzti kontaktus su Ra vų žemę svečiai, pažan kalbėtojus. mygalos, Krekenavos, giųjų JAV lietuvių kultū — Žiemos metu San Pe Taujėnų ir kitų apylinkių ros veikėjai. Tai buvo se terburgo lietuvių koloni dvarų darbininkais, kurie ni pažįstami, su kuriais ja, — sako Povilas Alek streikų metu pasiekė ne daug kartų tekdavo susi na, — smarkiai padidėja, mažų laimėjimų. V. Kap tikti gyvenant JAV: Ksa nes čia suvažiuoja didelis sukas pagelbėjo mano tė vera Karosienė, Amerikos skaičius poilsiautojų iš vui suaktyvinti revoliuci — TSRS instituto San šiaurinių valstijų, dargi iš nę veiklą ir įsitraukti į (IS PASIKALBĖJIMŲ SU VILNIAUS UNIVERSITETO BIČIULIAIS Franciske (angliškai jis kaimyninės šaltosios Ka masinį darbą. Dėl to tėvas PAŽANGIŲJŲ JAV LIETUVIŲ KULTŪROS VEIKĖJAIS) vadinasi , American — nados. Per metus mus ap buvo policijos ir žandar Russian Institute) prezi lanko iki 500 ar 600 sve- merijos ieškomas. 1906 dente, Povilas Alekna ir tuto bendradarbė. Ilgame teligentai, norintys gauti ir partija tiek daug dėme čių iš kitų lietuvių koloni metais surinkęs kelionei Aldona Aleknienė — San tis šio instituto preziden žinių apie Tarybų Sąjun sio kreipia į jaunimo jų. Jie visi lankosi mūsų lėšų pasitraukė anapus Peterburgo Floridoje, pa tas Hollandas Robertsas gą, pasiskaityti anglų, ru mokslinį auklėjimą, į jau klube. Mes ruošiame Atlanto ir apsigyveno žangiųjų lietuvių „Dainą prieš porą metų mirė. Jis sų ir kitomis kalbomis nų žmonių sveikatą. Mes jiems ir koncertus, pokal Vait Plein miestelyje ne mylėtojų choro" 45-osios daug buvo prisidėjęs prie apie Tarybų šalį ir kitas kite žvilgsnį į naujųjų rū bius įvairiomis temomis. toli nuo Bruklino, vienos Amerikos lietuvių darbi kultūrinių saitų tarp JAV socialistines šalis. Čia jau mų aplinką. Naujiesiems Vilniaus V. Kapsuko iš didžiausių pažangiųjų ninkų literatūros draugi ir TSRS stiprinimo. Pa nimas gauna atsakymus i rūmams parinkta ramiau universitetas daug ką pri JAV lietuvių kolonijų jos kuopos ir vyresniųjų gerbdami jo atminimą, juos dominančius klausi šia vieta: iš visų pusių mena mūsų svečiams kurioje tuo metu kunku lietuvių socialinio klubo bendradarbiai ir rėmėjai mus, susijusius su TSRS. apsupti pušynų. Auditori Apie tai Ksavera papasa liavo lietuvių socialistų San Peterburgo valdybų šį Kalifornijos institutą Lankytojų prašomas insti jos ir patalpos erdvios ir kojo su dideliu nuoširdu judėjimas. Tėvas iš pirmų nariai ir šių organizacijų pavadino „Holland Ro- tutas organizuoja ir serijas šviesios. Jūsų naujuosius mu: dienų JAV įsitraukė j so aktyvistai. Visi trys sve berts Centre the American paskaitų apie TSRS, ku rūmus aš laikau erdvumo — Jūs klausiate, kokias cialistinį judėjimą. Jo čiai jau kelintą kartą lan Russian Instltuts" (Ameri rias skaito kompetentingi ramumo ir oro neužterštu- mokyklas aš baigiau, arba sveikata buvo silpna ir kosi Tarybų Lietuvoje ir kos — Tarybų Sąjungos asmenys, kartais ir sve mo pavyzdžiu daugumai bent kokius žurnalistų 1915 metais jis mirė. Ksa Vilniaus universitete. Sve Instituto Hollando Robert- čiai, atvykę iš TSRS ir iš mano matytų universite kursus ,nes esu pažangių verai tuo metu buvo vos jų JAV lietuvių periodi 15 metų ir jau turėjo duo čiai susipažino su senuo so centras), o šio instituto Vakarų Europos. Šios in tų, — pabrėžė Ksavera. Čia pat Aldona Alek kos nuolatinė bendradarbė ną užsidirbti. 1916 metais ju, restauruojamu Vil nauju prezidentu išrinko formacinio pobūdžio apie TSRS paskaitos iliustruo nienė priduria, jog San ir keleto knygų, kaip jūs Vincas Kapsukas iš Ang niaus universitetu, taip Ksaverą Karosienę. pat su jo antrininku, išsi — San Franciske veikia jamos filmais ir skaidrė Peterburgo pažangiųjų lie nurodėte, autorė. Mana lijos nuvyko į JAV ir pra dėsčiusiu Saulėtekio alė du Universitetai: Stenfor- mis iš TSRS gyvenimo. tuvių kolonijos lietuvių tėvo Rapolo Baltrūno ir dėjo redaguoti JAV lietu joje. do vardo privatus univer Institute organizuojamos socialinis klubas ją ir jos mano pačios gyvenimas vių socialistų spaudos or įpareigojo glaudžiai susijęs su Vincu ganą „Kovą", o vėliau Kai svečiai pasirinko sitetas ir Kalifornijos vals ir foto nuotraukų parodos, vyrą Povilą įvairias parvežti įvairios naujau Kapsuku. jiems rūpimų žinių apie tybinis universitetas, — vaizduojančios teoretinį žurnalą „Naująją mūsų Universitetą ir pri pasakojo Ksavera. — Be Tarybų Sąjungos bei jos sios medžiagos apie Tary Ksaveros tėvą Rapolą gadynę". V. Kapsukas, su sėdo pailsėti Filologijos to, San Franciske veikli respublikų gyvenimo sri bų Lietuvos pasiekimus ir Baltrūną 1905 metų revo žinojęs iš socialisto Kazio Vilniaus universitetą, nes liucija užklupo kunigų se Giedrio, kuris gyveno pas fakulteto kieme, mes ir dvi aukštosios medicinos tis, mokslo laimėjimus. — Palaikydama glau jų klubas ruošiasi pami minarijoje. Jis buvo klie Ksaveros motiną, kad Ra paprašėme juos pasidalin mokyklos ir daug kitų ti įspūdžiais su „Tarybinio specialiųjų bei vidurinių džiausius ryšius su šiuo nėti ir Tarybų valdžios rikas. Revoliucijai prasi polas Baltrūnas jau miręs studento" skaitytojais. mokyklų. Amerikos — institutu, — sako Ksave Lietuvoje sukūrimo gar dėjus, jis metė šią semi ir vargingoje materialinė Į klausimą, kodėl sve Tarybų Sąjungos institutas ra, — aš susitinku su' stu bingą 60-metj, ir kitais nariją ir, grįžęs j savo je būklėje paliko žmoną, čiai, lankydamiesi Vil yra privataus pobūdžio dentija. Neretai jie kvie metais 400 metų Vilniaus gimtąją Ramygalą, įsidar šešioliktus metus einančią niuje, niekada nepamiršta įstaiga. Čia sutelkta tūks čia mane skaityti paskai universiteto sukaktį. Mes bino valsčiaus sekretoriu dukrą Ksaverą, aplankė ir mūsų Alma Mater, stu tančiai pažangaus turinio tas apie Tarybų Sąjungą. visas svarbiausias Lietu mi. R. Baltrūnas užmezgė našlę Baltrūnienę ir jos dentų ir dėstytojų kolek knygų, išleistų Tarybų Są — Žinodama San Fran vos darbo žmonėms ak glaudžius ryšius su social dukrą pakvietė dirbti i tyvo, viešnia Ksavera mi jungoje ir kitose socialis cisko ir kitų JAV miestų tualias istorines datas mi demokratiniu judėjimu „Kovos" redakciją. nutėlę pagalvojusi papa tinėse valstybėse. Bendra aukštąsias mokyklas, aš nime savo klube. Grįžę iš Panevėžyje, su šios ap V. Kapsukas išmokė sakojo. Susikūrus San darbiai bei darbuotojai už su jomis lyginu ir Vinco Lietuvos turistai, taip pat skrities dvarų darbinin mane rašyti koresponden Franciske 1932 metais savo darbą jokio atlygini Kapsuko universitetą, apie mūsų nepamiršta. Pas mus kais ir kumečiais. Vincas cijas iš darbininkų gyve Amerikos — TSRS institu mo negauna. Institutą Tan kurį dažnai tenka kalbėli lankėsi ir sakė kalbas Kapsukas pirmasis organi nimo, taip pat pasisakyti tui, kurio paskirtis yra ko daugelis San Francisko ir besimokančio jaunimo „Vilnies" ir „Laisvės" re zavo dvarų kumečių ir lietuvių darbininkų socia stiprinti kultūrinius ry Universiteto ir kitų aukš auditorijose, — tęsė Ksa dakcijų vadovai, Stasys darbininkų streikus page listų susirinkimuose ir šius tarp JAV ir Tarybų tųjų mokyklų studentų, vera. — Džiugu, kad Ta Jokubka, Ievutė Mizarie- rinti žmonių ekonominę ir piknikuose. Sąjungos ,ji yra šio insti- taip pat darbininkai ir in rybų Lietuvos vyriausybė nė ir daug kitų. į savo politinę padėtį. Mano tė L. KAPOČIUS
SVEČIUOSE PAS TARTU LIETUVIUS Sporto medicina Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Apie ją, kaip naują mokslo šaką ,aple jos puoselėtojus eis kalba. Apie lietuvius, daugianacionalinėje Estijos uni versiteto studentų šeimoje kaupiančius žinias gyvenimui. Jų ilgas, erškėčiuotas studijų, darbo, kūrybinių ieškojimų KELIAS PRASIDEDA TARTU
Eidamas Nyokugudės aikšte, automatiškai grjžteli atgal tarp daugybės estiškų žodžių ausies krašteliu sugavęs lie tuviškos šnekos nuotrupas. Netrukus tave pasiveja linksmų jaunų žmonių būrelis. Kažkaip sunku staiga persiorien tuoti iš rusiškojo ar estiško pasveikinimo, kuriais įpratai kelionės po Estiją metu kreiptis į naujus pažįstamus, Į savą lietuvišką „labas". Pagaliau atsipeikėjęs rikteli „svei ki", ir visi suklega dar garsesne suvalkietiška ar kita tar me. Susitikus kraštiečius „užsienyje", kalbos niekad ne trūksta. Čia ji jgyja klausimų-atsakymų formą, čia vėl tampa lyriniu monologu, o galop susidaro toks balsų mi šinys, taip liejasi per kraštus {spūdžiai ,kad pokalbiui ten ka pasiieškoti geresnės vietos, negu gatvės vidurys. *“ * Visi jie — Tartu universiteto studentai. Ne tiek jau daug čia lietuvių. Per šešis sportinės medicinos specialy bės kursus gal kokios trys dešimtys susidarytų. Nedaug, palyginti su bendru studentų skaičium Universitete, kuiio devyniuose fakultetuose mokosi daugiau kaip 7 tūkstan čiai jaunuolių. Specifiška ir sunki sportinės medicinos mokymo progra ma, susidedanti iš visos medicinos ir dalies fizkultūros fa kultetų programų. Bet tai tik teorinė dalis. O praktika — stovyklos, Intensyvios plaukimo, gimnastikos, žaidimų tre niruotės. „Sunku iš pradžių, kai pričiumpa, — pasakoja penktakursiai. — Net kojų nepaveiki. Užtat ne visi Įstoju sieji baigia Universitetą. Išlieka valingi, aiškų tikslą gyve nime turintys." Jei jau kalbiesi su sporto medikais apie jų duoną, tai pašnekovais neišvengiamai taps sporto fiziologai, biologi jos mokslų daktarai, profesoriai
DESANTAS Į ŠIAURĘ Lietuvių „desantą", pradėtą Edmundo Švedo (dabar dirba Respublikinio fizkultūros medicinos dispanserio vyr. gydytoju) 1967-aisiais, kasmet pratęsia mūsų Universitetas, iš sėkmingai išlaikiusių stojamuosius egzaminus, Medicinos fakultetą Į Tartu. 1976 metais Tartu Universitetą baigė trys vyrukai iš Lietuvos, nepabūgę nei privalomų treniruočių, nei „superaukštų normatyvų, nei, studentų žargonu kalbant, „smege nų džiovinimo". Jie trys — S. Mačiulis, dabar dirbantis Klaipėdos fizkultūros medicininiame dispanseryje. V. Janu šonis, Panevėžio dispanserio gydytojas ir A. Juocevičius. iš sėkmingai išlaikiusių stojamuosius egzaminus į Tariu universiteto Medicinos fakultetą. — O! Kai būdavo Alvydas... taip, su neslepiamo liū desio gaidele, atsakys bet kuris vyresnių kursų studentų, bent šiek tiek pažinojusių Juocevičių, į klausimą apie da bartinių lietuvių Universitete -laisvalaikį, meno savivelk’ą. Puikiai Įvaldęs grojimo gitara meną dar Prienų vidurinė je mokykloje, jis buvo nepakeičiamas instrumentalistas ir Tartu mieste. * Maratoninę studijų distanciją Alvydas Įveikė rekordiš kai — raudonas baigimo diplomas ir pasiūlymas mokytis aspirantūroje. Bet jis, pasirinko artimesnį širdžiai, nors sunkesnį, sportinės medicinos pamatų klojimo darbą. Rūpesčių Respublikinio kultūros ir sporto komiteto me todikos kabineto vyr. gydytojo pareigose A. Juocevičiui per akis. Tiesa, darbas daugiau organizacinio pobūdžio — kaupti kabineto inventorių, Įsigyti modernią aparatūrą, burti tvirtą sporto medikų kolektyvą. Bet ir pagrindinis Alvydo gyvenimo tikslas — tęsti mokslų daktaro profeso riaus T. Karu pradėtą darbą, atiduoti visus sugebėjimus ir žinias sportui vystyti — išlieka nepakitęs. — Praeina tie laikai, kai sportininkų gydytojo pareigas įsivaizdavome tik kaip traumų gydymą ar išankstinį masa žą. Dabar svarbiausią reikšmę jgyja profilaktinis gydy
TOMAS KARU IR ACHTU VYRU T. Karu pirmasis Estijoje ir vienas pirmųjų šalyje ėmėsi atsakingo darbo — pajungti mediciną sportui vystyti. Rei kėjo moksliškai pradėti tirti organizmo prisitaikymą prie fizinių krūvių, širdies, raumenų veiklos pakitimus spor tuojant, rasti optimaliausią sportininko mitybos variantą, pasinerti j klaidžiausius psichologijos labirintus. Pradžia nebuvo lengva. Daugelis vyresniųjų ir labiau pa tyrusių kolegų tik galva pakraipydavo: „Niekais užsiimi nėji, Tomai". Bet įvykiai sporto istorijoje patvirtino būtinumą sieti sportą su naujausiais medicinos pasiekimais. Štai du faktai: VDR lengvaatlečiai, plaukikai, irkluotojai (šį sąrašą būių galima pratęsti) yra vieni pajėgiausių Europoje ir pasau lyje. Leipcigo Kūno kultūros institute (ir ne vien šiame) pusė dėstytojų — medikai. Taigi, septintojo dešimtmečio viduryje dabartinių spor tinės medicinos katedros vedėjo T. Karu ir Medicinos fa kulteto dekano A. Vyru iniciatyva Tartu universitetas pri ėmė pirmuosius studentus į sporto mediko specialybę. Iš pradžių specialistai buvo ruošiami tik Estijai, bet jau po keleto metų ši katedra tapo pagrindine (ir kol kas vienin telė) tokio profilio medikų kalve Tarybų Sąjungoje. Kas met po penkis studentus atvyksta iš Latvijos, Lietuvos, pa čios Estijos, yra RTFSR, Ukrainos, Gruzijos, Kazachijos ir kitų sąjunginių respublikų pasiuntinių. Beje, visame Uni versitete mokosi 23 tautybių studentai. Dėstoma rusų kal ba. 1974 metais Įsteigta dar ir eksperimentinė grupė, į kurią priimami asmenys, baigę Kūno kultūros institutus.
mas, visiškas pasirengimas netikėtumams. Racionali mity ba, fizloteraplnls „atsistatymo" priemonės, (aišku, ne do pingas), psichologinis pasiruošimas ir autogeninis treniravi masis — be šių komponentų neįsivaizduoju šiuolaikinio trenerio ir gydytojo darbo, — sako Alvydas Juocevičius. .. .„Linksmų plaučių" žmonės tie studentai. Išradingumo, sąmojo jiems netrūksta švenčiant kurio nors lietuvio gi mimo dieną, „krikštijant" kraštietį naujoką, ar rengiant susitikimus su Talino Dailės institute ir Leningrado valsty binėje konservatorijoje besimokančiais tautiečiais. O kur dar internacionaliniai „cepelinų baliai", tradicija tapę Vil niaus ir Tartu būsimųjų gydytojų susitikimai! Šiuo metu Alvydo — organizatoriaus — vaidmenĮ per ėmė ketvirtakursls Gintautas Kėkštas, karštai besiimantis bet koklio naujesnio' originalesnio visuomeninio darbo. Gintautas aktyviai užsiiminėja orientaciniu sportu. Beį-j, yra ir daugiau neblogų sportininkų — antrakursis Vytau tas Beniušis jau tapo šaudymo iš lanko sporto meistru, šeštakursis Virginijus Brilis sėkmingai pasirodo su Tartu universiteto reprezantacine futbolo komanda. Ir mokytis, ir sportuoti Universitete yra puikios sąly gos. Sporto medicinos katedra įsikūrė modernioje naujoje klinikinėje Tartu ligoninėje. Katedros laboratorijoje funk cinės diagnostikos aparatūra tiria fizines sportininko gali mybes. Iš pradžių sudaromos normos tam tikram laikotar piui. Paskui — treniruotės tiksliai numatytu krūviu. Po jų vėl tyrimas, planuotų ir gautų duomenų lyginimas. Įrengi mai katedroje labai modernūs, tik vietos gal mažoka. Universitetas savo žinioje turi gerą sporto bazę, dabar išaugusią net į olimpinę Estijos TSR sportininkų bazę, kur stadiono takas padengtas sportanu. Ten treniruojasi ir TSRS rinktinės olimpiečiai iš kitų respublikų — dešimtkovlninkai, slidininkai... — Kai pasineri į darbų sūkurį, nė nepastebi to tautybių skirtumo savame kurse. Ir draugus rinkdamasis mažiau siai jo paisai ■—
VISI KAIP VIENA ŠEIMA
— pasakojo penktakursė Virginija Skllzmantienė. Ir Iš tiesų — trečiakursę Reginą Galnevičiūtę bendrabu tyje radau padedančią draugėms ruoštis egzaminui (ji gy vena viename kambaryje su dviem latvėmis ir mergina iš RTFSR. Džiaugsmais .rūpesčiais dalijasi Regina su ukrainie te Liuda Lichovid ir Nadežda Lučnikova iš Alma Atos. Vaikščiodamas pro Universiteto bendrabučius, net žado netekau — vieno devynaukščio (čia vadinamo Babelio bokštu) viršūnėje, įsikibusi rankomis į balkono turėklą, tabalavo neaiški žmogysta. Dar sekundė, ir tėkšis žemėn. Bet ten, viršuje, buvo paprasčiausia iškamša. — Matyt, vėl kas nors egzamino neišlaikė, — pasakė Regina, kai jai užsiminiau apie tą iškamšą. — O pas jus bendrabutyje taip nebuvo? — Kiek čia mokausi, nepamenu, kad kas nors būtų ban dęs tokią iškamšą kabinti. O kam gi tos skudurinės žmogystos reikia, kai aplinkui tiek draugų, sugebančių ir norinčių padėti. Ir padedan čių. .. ...Didžiuma Universitete studijuojančiųjų —
ESTAI Pirmiausiai nuo jų, kaip šeimininkų, priklauso, ar jau sis kaip namie toli nuo gimtinės atskirti jaunuoliai šioje senovinio estų miesto mokslo tvirtovėje. Estai, kaip ir visos šiaurės tautos, iš pirmo žvilgsnio atrodo užsidarę, formalūs, sausi .netgi pasipūtę. Tačiau lai klaidingas įspūdis: užtenka pokalbyje su jais pažengti to liau už nereikšmingo klausimo ribos, ir nuoširdumu, meile savo kraštui, susidomėjimu tavuoju, ir noru bet kuo pagel bėti jie tiesiog apstulbins. Alvydas Juocevičius su giliu dėkingumo jausmu prisi mena savo draugiškuosius bendrakursius Arvo Kuką, Antsą Kasą ir Kale Pyderį. Kartu išgyventa nesėkmė ir patirtas Nukelta į 4 psl.
aiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiriiiiiiiiiiuiiiniiiiiiiiiiniiiBiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiitiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiuiiiinriiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiu
speranto — tai
E
1887 metais Varšuvos gydytojo Zamenhofo sukurta dirbtinė tarptautinė kalba, kurios žodžių šaknys paimtos iš įvairių kalbų, daugiausiai iš romanų ,germanų ir slavų. Žodis „esperanto" kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia turintis vilties. Esperanto kalba pasižymi žodžių darybos ir gramatikos nesudėtin-
'p . I- f nAfA Il I A L JUV I U11 Iv " gurnu. Paskutiniu metu labai išsiplėtė esperanto kalbos vartojimas. Tai susiję su tarptautinių specializuotu institutų atsiradimu. Pats reikšmingiausias — UniVersali Esperanto Asociacija ,kuri kasmet praveda savo kongresų. (Pirmasis
km į šiaurę nuo miesto Jo turtingumą apibūdini egzotiškas miškas, prasi dedantis prie pat pliažo. nis ir kultūrinis centras. Šio miško tankynėje ak Varna. Šį vardą antiki menuotoje vietoje slepiasi nis miestas gavo po to, uolose iškaltas vienuoly kai bulgarų protėviai 681 nas, įkurtas pirmaisiais metais ant miegančių krikščionybės amžiais tūkstantmetinės kultūros Tarp Varnos unikumų yri sluoksnių kūrė savo vals įdomus gamtos fenome tybę. Sis pavadinimas li nas „Akmeninis Miškas' ko iki mūsų dienų. — stovinčios cilindrinės „Juodosios jūros kara uolos — amžių erozijos lienė", „Pajūrio perlas", rezultatas. „Rytų Bulgarijos gražuo Neįmanoma trumpai pa lė" — taip šiandien vadi- pasakoti apie visus rengi narna Varna. Savo didu- nius. Jų yra dešimtys. mu ji dabar su 250 tūks- Nuo aukšto Galatos išky tančių gyventojų užima šulio atsiveria nuostabi trečią vietą po Sofijos miesto ir įlankos panora ir Plovdivo. Ji yra rha. Ten taip pat yra plia svarbus kultūrinis ekono žas su kristaliniu smėliu minis pajūrio miestas su ir vaiskiu jūros vandeniu, antruoju šalyje pagal dydį tankiu mišku atskirtas nuo uostu (po Burgo). Tačiau miesto. šis miestas išgarsėjęs de Varna yra taip pat k šimtimis pliažų ir kurortų. svarbus mokslo centras Visame pasaulyje savo Galima paminėti šalies kvarciniu smėliu ir pato ekonomikos, medicinos giais viešbučiais žinomas mokytojų tobulinimosi, kurortas Zlatni Pjasari mašinų elektrotechnikos (Auksiniai Smėlynai), 20 laivų statybos ir kitus in-:-
tarptautinė kalba Universalus Esperanto Kongresas (UEK) vyko Prancūzijoje 1905 metais >. Esperanto kalba leidžiama šimtai žurnalų ir tūkstan čiai knygų (taip pat ir Ta rybų sąjungos). Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuo ja tarptautinė Esperanto akademija, į kurios sudėti įeina ir kai kurie tarybi niai mokslininkai. Šių me tų lapkričio—gruodžio me nesiais vyks tarybinių es perantininkų konferencija, kuri įkurs TSRS Esperan to asociaciją. Šiemet gražiame, Bulga rijos mieste Varnoje vyko 63-asis UEK. Varna — senas ir įdo mus miestas. Jį įkūrė grai kų kolonijistai: IV a. pr m. e. (savo gyvavimo pra džioje jis vadinosi ne Varna, bet Odesos). Dide lis ir nepriklausomas miestas — valstybė Ode sos sužydi kaip ekonomi
titulus. Mieste gausu mu ziejų ir galerijų, kurie ga li patenkinti visų skonį. Šiemet Varna tapo Esperantizmo sostine. Čia nuo liepos 29 ilki rugpjū čio 5 dienos vyko 63-asis Universalusis Esperanto Kongresas (UEK). Jame dalyvavo 4 5 tūkstančio esperantininkų maždaug iš 50 šalių (1000 — iš ka pitalistinių šalių, 1430 — iš Bulgarijos, 740 — iš Lenkijos, 408 — iš Veng rijos, 302 — iš CSSR, 140 — iš TSRS, 95 — iš VDR.) Pagrindinė kongreso te ma: tarptautinė kalba ir internacionalinis auklėji mas. Esperantininkai sten giasi, kad auklėjimas ir švietimas taptų interna cionalinis. Jie stengiasi įtikinti neesperantišką publiką, kad tiesiausias ir natūraliausias kelias į in ternacionalinį auklėjimą veda per tarptautinę kal bą. Bus daugiau
L. STRAŽNICKAS
Nori geriau išmokti kalbą Vilniaus universitetą aplanko ir JAV lietuvių jau nimas, trokštantis čia mokytis ir įsisavinti lietuviu kalbą'. 25 lituanistinių kursų klausytojai susirinko rektorato auloje pasidalinti savo įspūdžiais ir per gyvenimais Tėvų žemėje, padėkoti rektoratui už su darytas sąlygas pasimokinti senajame Vilniaus uni versitete. Meilė lietuviškam žodžiui ir Tėvų žemei Vilniaus universitete suvedė Amerikos lietuvius jaunuolius su kitų kontinentų lietuvių emigrantų jaunimu. Juozas Sidas, prašydamas priimti į lituanistinius kursus, rašė rektoriui: „Kadangi Sanfrancisko apy linkėje labai mažai lietuvių, aš išmokau skaityti .r rašyti lietuviškai be lituanistinės mokyklos. Tačiau jaučiu, kad esu tiek pat, gal net ir geriau susipa žinęs su lietuvių kalba, negu daug kas Čikagoje. Nuo gimnazijos laikų skaitau lietuvių literatūrą ir dabar seku Lietuvos kultūrinį gyvenimą, skaityda mas „Literatūrą ir Meną" ir „Pergalę". Kai turistai iš Lietuvos atvažiuoja į Sanfranciską, dažnai prisistatau kaiip gidas ir juos globoju". — Mano pasi rinktoji specialybė yra kalba ir literatūra". Los Andželo, JAV bibliotekininkė Rūta KviklytėKulikauskienė, siųsdama laišką Vilniaus universite to vadovybei, pageidavo „. • .su dabartine Lietuvos literatūra nesu perdaug susipažinusi, nors paskuti nius trejus metus ir prenumeruoju „Pergalę". Todėl labai norėčiau išgirsti paskaitų apie dabartinę lietu vių literatūrą... noriu daugiau sužinoti ir apie bib liotekų tvarkymą bendrai Lietuvoje ir Vilniaus uni versitete". Po šešių savaičių intensyvaus mokymosi lituanis tikos kursuose, Mindaugas Bielskis iš Čikagos, rek toratui ir visiems kitiems, prisidėjusiems prie šių kursų organizavimo, padėkojo už suteiktą pagalbą ir pasakė, kad nors JAV „nėra" nei škotų, nei prancūzų, nei olandų, o tėra „tik" amerikiečiai, bet „aš važiuodamas į Lietuvą visiems sakydavau kad mano tautybė lietuvis"'. Marija Dambriūnaitė vašingtonietė, JAV šešta dieninės mokyklėlės mokytoja, dėkodama lituanis tinių kursų prie Vilniaus universiteto organizato riams, pareiškė, jog iš jų šeimoje ji antra, mokiusis lituanistiniuose kursuose. Jos brolis metais anksčiau baigęs šiuos kursus. Jis daug jai pasakojęs apie Lie tuvą ir todėl ji laukusi progos, kada galėsianti pa simokyti kursuose. „Mano viltis, — sako ji, išsipil dė. Grįžusi aš turėsiu daug ką šeštadieninės mokyk lėlės vaikams papasakoti. Kai anksčiau vaikams pa sakodavau apie Lietuvą, pati neįsivaizdavau apie ją, o dabar būsiu savo akimis ją mačiusi". Taip vienas paskui kitą 25 užsienio lietuviai jau nuoliai, atsidėkodami Vilniaus universiteto vadovy bei ir dėstytojams, pabrėždavo, jog lituanistiniai kursai sustiprino jų lietuvių kalbos žinias ir jie la biau suartėjo su savo Tėvų žeme. Dainius Mulokas į Vilniaus universitetą atvyko ne
iš Rokiškio ar Šiaulių, kur gimė jo tėvai, bet iš Los Andželo, JAV, kur jis studijavo biologiją, mo kėsi muzikos. Šiuo metu jis Vilniaus universiteto pirmo kurso medicinos fakulteto studentas. Jis tūkstančius kilometrų atvyko studijoms j Vilnių. Dabar jam nuo Čiurlionio gatvės bendrabučio iki fakulteto — kelios minutės kelio. Kas gi Dainių pa skatino atvykti į Vilniaus universitetą? 1974 m. jis su tėvais apsilankė Lietuvoje. Čia kiekviename žingsnyje jis girdėjo gyvąją lietuvių kalbą. Ne vien galimybė mokytis tėvų gimtąja kalba jį paviliojo Vilniaus universitetas. „Amerikoje baigti aukštąjį mokslą gan brangu, — sako Dainius. O čia moka man — gaunu stipendiją. Aprūpintas bendrabučiu. Vilniaus universitetas man didžiulė dovana: čia ga liu ir mokytis, ir pamatyti pasaulio, pažinti tautie čių gyvenimą". Nuo kitų mokslo metų Dainius ruo šiasi aktyviai įsitraukti į studentų meninę savi veiklą. Vilniaus universitetui priklausantieji pastatai, iš sidėstę plačioje šio senelio miesto teritorijoje. Iš Vilniaus universiteto bendrabučio, esančio Olandų gatvėje, langų matyti kalvose -besiplečiantis sena sis Vilnius, kurį skrodžia šniokščianti Vilnelė. Vie na iš šio bendrabučio gyventojų — Nora Bonskytė. žinomo amerikiečio rašytojo ir publicisto Filipo Bonoskio duktė. Į Vilniaus universitetą ji atvyko stažuotis. Ji jau apsiprato su gražiomis Vilniaus apylinkėmis, ir saulėtą pavasario dieną ir šiltam orui esant sėdi savo kambaryje su tušinuku ranko se, apsikrovusi knygomis. Jos sąsiuvinyje driekiasi eilutės „Apie lietuvių emigraciją", — paaiškino ji. — Tai mano tema". Nora — JAV istorikė lietuve. Ši stažuotė jau antras jos žingsnis Vilniaus univer sitete. Pirmasis žingsnis buvo lituanistikos kursai. O prieš tai dar paaugle būdama su tėveliais lan kydamasi Vilniuje susipažino ir su jo Universitetu. Su juo nenori skirtis, kol neišmokstanti skambiųjų lietuviškų dainų, vingiuojančių ratelių ir trankių šokių. Savo žinioms pagilinti Vilniaus universitete sta žavosi Liucija Baškauskaitė, Kalifornijos universite to docentė, antropologijos-istorijos dėstytoja. Čia jai į talką atėjo Vilniaus universiteto profesore P. Dundulienė ir docentas J. Dobrovolskis. Pastarieji ne tik padėjo viešniai pažinti mūsų krašto archeolo • ginę praeitį, bet ir plačiai supažindino ją, kaip rū pestingai išsaugomi mūsų krašto istorijos paminklai. Būdinga tai, kad Liucija Vilniuje kartu buvo su savo vyru, grafiku, tapytoju, .taip pat su dukrele Janina. Kol motina Universitete gilino savo žinias, jos duk relė mokėsi Vilniaus 27-tosios vidurinės mokyklos antroje klasėje, o jos vyras S. R. Anąją kūrė Lietu vos peizažus ir Meno darbuotojų rūmuose suorga nizavo savo ankstyvesnių darbų parodą. Be to, pa rodos metu jis demonstravo dokumentinius filmus apie šiuolaikines JAV dailės sroves.
Tęsinys kitame numeryje
PARAŠYKITE RADIJUI APIE KELIONĘ UŽSIENYJE Jūs grįžote iš užsienio. Pa pasakokite apie šalį, kurioje viešėjote. Parašykite apie socialistinių šalių įmones, mokslo centrus, statybas, ku riuose dirba Tarybų Lietuvos mokslininkai ir specialistai. Supažindinkite su tarybinės kultūros bičiuliais socializmo sandraugos šalyse ir Ekono
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
minės Savitarpio Pagalbos Ta rybos valstybių mokslinin kais, viešėjusiais arba dirbu siais mūsų universitete. Laiškus (gali būti vaizdelis, korespondencija, reportažas) siųsti šiuo adresu: Vilnius — 9, Konarskio g. 49, Radijas, Propagandos re dakcija, laidai „Socializmo žingsniai". • Š. m. gruodžio 15 d. 16 vai. Medicinos fakulteto Di džiojoje auditorijoje įvyks SMD IX konferencija „Stu dentų sveikata". Į ją kviečiame visų fakul tetų studentus, kurių moksli
L. KAPOČIUS
niai darbai tiria studentų gy vensenos problemas. Norintie ji šioje konferencijoje skaity ti savo pranešimus, iki lap kričio 21 d. pateikia MF SMD tarybai paraiškas, ku riose nurodoma darbo auto riaus pavardė, fakultetas ir darbo pavadinimas. MF SMD taryba
Studente, jeigu tu ne tik myli gamtą, bet ir pats nori prisidėti prie jos teikiamų gėrybių apsaugos ir jų gau sinimo, stok į Visuomeninių profesijų fakulteto Gamtos skyrių!
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Nauji klausytojai į Garnio i skyrių bus priimami lapkričio 14 ir 21 d. Atvykti 19 vai. į Gamtos fakulteto (Čiurlio nio 21) Augalų fiziologijos laboratoriją (II rūmai kieme). Prekybos fakulteto pre. kių mokslu specialybės III kurso studentai ir ku. ratorė nuoširdžiai užjau čia AUDRONĘ STANKO. NAITĘ dėl tėvelio mirties.
Fizikos fakulteto dėka, natas ir visuomeninės or ganizacijos užlaučia vyr dėst. K. SAKALAUSKĄ dėl lo brolio mirties.
KONKURSO „UŽ PAVYZDINGĄ TVARKĄ FAKULTETUOSE"
NUOSTATAI Konkursas skiriamas Universiteto 400 metų jubiliejui. Juo siekiama gerinti fakultetų studentų profsąjungos biurų darbą, — kad būtų daugiau rūpinamasi švara ir tvarka visuomeninio turto saugojimu, fakultetų ir viso Universi teto, kovojančio už pavyzdinės aukštosios mokyklos vardą respublikoje, bendra išvaizda. 1. Konkurse, kuris vyksta nuo 1978.X. 20 iki 1979.1V. 1, dalyvauja visi fakultetai. 2. Konkursą tvarko VU Studentų profsąjungos komiteto sudaryta komisija.
Vertinimas 1. Švara ir tvarka: vestibiuliuose — iki 20 taškų, auditorijose — iki 20 taškų. 2. Sieninė spauda ir vaizdinė agitacija, jos turinio idė jiškumas, formos meniškumas — iki 10 taškų. 3. Budėjimo organizavimas fakultete (auditorijose ir vestibiuliuose) — iki 20 taškų. 4. Studentų budėjimas fakultetuose — nuostatų laikyma sis, jo kontrolė — iki 10 taškų. 5. Profbiuro kova su vidaus tvarkos taisyklių pažeidė jais fakultete, bendrabutyje — iki 10 taškų. 6. Kaip profsąjunginė organizacija, siekdama švaros ir tvarkos fakultetuose, organizuoja kursų ir grupių lenkty niavimą — iki 15 taškų. 7. Prizinės vietos iškovojimas bet kuriame bendrauniversitetiniame konkurse ar apžiūroje — iki 15 taškų. Nugalėtojų apdovanojimas Pirmų trijų vietų laimėtojai apdovanojami VU Studentų profsąjungos komiteto pagyrimo raštais: taip pat: I vietą laimėjusieji gauna 100 rublių piniginę premiją, II vietą laimėjusieji gauna 70 rublių piniginę premiją, III vietą laimėjusieji gauna 50 rublių piniginę premiją.
VU Studentų profsąjungos komitetas
SVEČIUOSE PAS TARTU LIETUVIUS Atkelta iš 3 psl. pergalės džiaugsmas grūdino lietuvių ir estų draugystę, taurino internacionalinius jausmus. Knieti suvesti į paralelę, palyginti Virginijos ir Alvydo tvirtinimus su įspūdžiais, patirtais keliuose po visą Estiją. Patyrę viešnagės metu sutiktų žmonių — Kiorvkiulus aštuonmetės mokyklos sargės, be ilgų įžanginių kalbų pri ėmusios mus, sulytus ir sušalusius nakvynėn, seno žvejo prie Cudo ežero, vadinusio save „inžinieriumi", vaišinusio džiovinta ir rūkyta žuvimi ir visą laiką siaubingu akcentu kartojusio „dorogije tovarišči", pagaliau nepakartojamo Jako, istoriko — menotyrininko Jako Viureso (baigusio Tartu universitetą), kuris paaukojo mums visą dieną ii vedžiojo po senovines cerkves, pilis, pasakojo apie Estijos istoriją, kultūrą, ekonomiką, net apie Lietuvą (!) — globą ir begalinį rūpestį, nė trupučio neabejojom Alvydo ir Vir ginijos tvirtinimų tikrumu.
PO METŲ KITŲ negausi Lietuvos sporto medikų šeima pasipildys naujo mis pajėgomis — A. Valiuliu, J. Spūru, Vladu ir Virginija Sklizmantais, S. Gečaite, R. Cyralte, L. Kudirkalte, A. Klimovu. Lengviau bus dirbti didesniam būriui bendraminčių, . ne taip atkakliai jaunųjų entuziazmą neigs senais metodais dirbantys treneriai. Galbūt tada VPI docento J. Skernevlčiaus, Vilniaus „Ki birkšties" moterų krepšinio komandos trenerio A. Gedmi no, lengvaatlečių trenerio P. Karoblio, dirbančių pačiais naujausiais metodais, pėdomis paseks didesnis būrys kole gų. Gal tam svarbiam procesui — sporto vystymui, pasi telkus „ultranaujausius" medicinos pasiekimus — plėstis duos impulsą šio darbo entuziasto T. Karu apsilankymas sporto medikų seminare Vilniuje ir Pedagoginio instituto sporto metodikos tyrimo laboratorijoje? .. .Kai automobilis neišvengiamai tolsta nuo kairėje ke lio pusėje boluojančio akmeninio stulpo „ESTI NSV", su spaudžia kažkas širdį. Pavydas tiems entuziastingai savo gyvenimo tikslo siekiantiems Tartu lietuviams. Sporto me dikams. VIDAS BEITNARAS TARTU—VILNIUS
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ