visų Salių proletarai vienykitės;
J
o
Auga komunistę gretos
0 Neseniai knygynuose pasi veikalų bei straipsnių vertimai rodė marksizmo pagrindinio į lietuvių kalbą. veikalo — „Kapitalo” I tomo Iš K. Markso „Kapitalo” lietuviškasis vertimas, kurį pa mokėsi Lietuvos revoliucionie tu; ruošė Partijos istorijos insti rių kartos, jungdamos socializ tutas prie LKP CK — Mark mo mokslą su darbininkų ju fe®® ar sizmo-leninizmo instituto prie dėjimu. Pirmasis lietuvių pro rtii TSKP CK Lietuvos filialas. letarinis poetas J. Janonis, iltį Šio vertimo pagrindu buvo kreipdamasis į darbininkus, v paimtas vokiškasis originalo rašė: VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO buvo j tekstas. Lygiagrečiai . „ „____ ___ Geruoju negausim mes BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETŲ ORGANAS ;.£ naudojamasi rusiškuoju vertinieko, mu, o atskirais atvejais — Mes laisvę pasieksim per Nr. 34 (273) ♦ 1957 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis 4- Kaina 20 kap. f 4: taip pat ir Markso redaguotu kovą; prancūziškuoju vertimu bei Todėl negailėkime vieko: Engelso redaguotu angliškuo Mums Marksas tebus už k. ju vertimu. vadovą.” iė Nesunku suprasti, klek Vadovaudamiesi Markso— kruopštaus darbo teko įdėti Lenino mokslu, Komunistų Mes visi džiaugiamės Instituto kolektyvui tam, kad vedami, Lietuvos dar tais didžiuliais ekonomi ", paruoštų maksimaliai tiksliai partijos bo žmonės pasiekė Janonio iš pllna ekonomistų. Jie čia mintus darbus, o taip pat pra niais, kultūriniais ir moks dž perteikiantį Markso mintis svajotą laisvę, sukūrė socia Artinasi pirmoji šių metų susirinko į gamybinį pasitari nešimus moksliniame būrelyje, liniais laimėjimas, kurių sesija. Pirmo kurso studentai mą. Tokį pasitarimą, IV kur turite gerai išanalizuoti pre vertimą. Be to, reikia taip pat listinę Lietuvą broliškų Tary pasiekė mūsų šalis per 40 ra turėti galvoje, jog iki pasta bų Sąjungos tautų šeimoje. dar nė karto nelaikė įskaitų, so prekybininkų iniciatyva, kybą, surasti Ir įdiegti nau Tarybų valdžios metų. Kar rojo laiko marksistinė politi Marksizmo-leninizmo klasi egzaminų. Todėl nenuostabu, fakultetas organizuoja pirmą jas prekybos formas. Mes tu tu su tuo yra aišku, kad nės ekonomijos terminologija kų veikalai, mokinantieji ne kad iškyla eilė klausimų apie kartą. rime trumpiausiu laiku įreng šie laimėjimai galėtų būti pasiruošimą egzaminams, pir daugeliu atvejų dar nebuvo nu tik aiškinti, bet ir pakeisti Doc. Gregorauskas žodį su ti kuo daugiau užkandlnių-audar didesni, jei mūsų dar mosioms įskaitoms. sistovėjusi. Tad reikėjo sutiks- pasaulį, pasiekė visus mūsų telkia Prekybos ministro pava tomatų, parduotuvių be par be nebūtų jokių trūkumų. įvykęs I kurso žurnalistų duotojui drg. Martlnėnul. lintl ir naujai perteikti nemaža respublikos kampelius. davėjų ir t. t. Norėdamag aktyviai įsi terminų, kurie neabejotinai Po karo buvo išversti į lie susirinkimas kaip tik ir buvo Drg. Martlnėnas papasakojo jungti į visos mūsų tary Prieš porą metų baigęs praturtins ir praplės mūsų tuvių kalbą V. I. Lenino raš skirtas šiems klausimams ap apie pasiektus laimėjimus, Ekonomikos binės liaudies kovą prieš fakultetą jaunas mokslinę kalbą. tai, daugelis K. Markso ir F. svarstyti. Į susirinkimą buvo vystant pramonę ir prekybą specialistas drg. pasitaikančius trūkumus, į Golisauskas pakviesti dėstytojai, vyresnių Engelso veikalų, K. Markso Pirmosios žinios apie. K. Tarybų Lietuvoje. Po pramo kovą už visos mūsų tary kvietė studentus prisidė Markso veikalų pasirodymą „Kapitalo” I-ojo tomo lietuviš jų kursų studentai. Svečiai nės reorganizavimo visi klau irgi binės liaudies, tame tarpe ti prie prekybos ekonomikos papasakojo apie egzaminų ir Lietuvoje siekia dar pereito kojo vertimo pasirodymas — simai sprendžiami vietoje. ir mūsų, lietuvių, tautos sprendimo, Reikla amžiaus 70-sius m. 1872— tai didelės svarbos įvykis mū- įskaitų laikymą, nurodė, į ką Artimiausiu laiku bus pastaty problemų materialinės gerovės, kul organizuoti tokius 1875 m. laikotarpiu Vilniuje sų respublikos idėjiniame-poll- reikia kreipti didesnį dėmesį, tos naujos specializuotos par dažniau tūrinio lygio bei sąmonin veikė nelegalus revoliucinis tiniame gyvenime. Itin reikš atsakė į studentų klausimus. duotuvės, Stalino prospekte susitikimus. gumo tolimesnį pakilimą, Studentai apibėrė svečius J. Vaicekauskas ’ ratelis, kurio nariai skaitė ir mingas Jis mums, aukštosios iškils nauji restorano rūmai. klausimais. aš įstoju kandidatu į TSKP konspektavo, K. Markso „Ka mokyklos dėstytojams Ir stu —■ Nežiūrint pasiektų lai narius. Sį labai atsakingą pitalo” I tomą, išleistą 1872 dentams. Šio, Lenino žodžiais Ateityje numatoma organlmėjimų, — kalba drg. Mar savo gyvenime žingsnį su ,į m. rusų kalba Peterburge. Dar tariant, „didžiausio mūsų am zuotl daugiau tokių pasltaritlnėnas, — mūsų darbe yra prantu, kaip prisiėmimą 1 plačiau jis ir kiti marksistiniai žiaus politinio-ekonomlnio vei mų. daug ir trūkumų. Kaip tik naujų įsipareigojimų bei Respublikos prokuroro pa jūs, būslmlejl prekybininkai, B. Vaitkūnaitė, rs- veikalai buvo skaitomi Lietu kalo” studijavimas gimtąja vaduotojas padidintos atsakomybės. drg. F. Archipo- rašydami voje 80-ais ir 90-ais perei kalba žymiai pagilins ir page kursinius bei dlploM. Ramaškaltė J. Tamošiūnas to šimtmečio metais, kai kore rins marksistinį būsimų spe vas papasakojo studentams : li pirmieii _____ _________ ______ apie socialistinį teisėtumą ir socialdemokratiniai cialistų paruošimą, prisidės rateliai. Tuo laikotarpiu pasl- prie komunistinio studentijos apie kovą su socialistinės tei sės pažeidėjais. dė ir pirmieji marksistinių auklėjimo. Teisingumo ministro pava duotojas drg. B. Venskutonis kalbėjo apie liaudies teismus. Studentai domėjosi, kaip prokuratūros organai veda ko vą su spekuliacija, kokios Tarp Vilniaus ir Košalino kalbėjo ju delegacijos nariais, asmenims už Išsamius paaiški bausmės taikomos asmeninio užsimezgė tamprūs draugiški (Pasikalbėjimas su filosofijos katedros vyr. dėstytoju — Papasakokite trumpai nimus, kurie mums padės kurti ir visuomeninio turto grobsty- ryšiai. Atsakydami į vilniečių apie Košalino vaivadiją, apie naują švietimo ir aukštojo drg. V. Vlnciūnu). tojams, koks yra nepilname atsilankymą Košaline Spalio miestą. mokslo sistemą. Norėčiau taip Dialektinio materializmo eg- nelaikau bloga. Ne kiekvienam čių nusikaltėlių nusikaltimų švenčių dienomis, prieš kelias — Mūsų vaivadija Lenkijos pat padėkoti universiteto dės mlną IV kurso teisininkai eg- studentui pasiseka labai gerai pobūdis. dienas Vilniuje lankėsi Košali šiaurės vakaruose apima dalį tytojams ir studentams už šil aminų sesijos metu išlaikė ir gerai išlaikyti filosofijos eg Po susitikimo susirinku no vaivadijos delegacija. Pir atgautų vakarinių lenkų žemių tą priėmimą. iloglauslai, palyginus su kitais zaminą. Tam reikalingas siste siuosius maloniai nustebino mąją viešėjimo dieną — gruo Baltijos pakrantėje. Ji turi Mums teko apžiūrėti centrlaikytals egzaminais. Studijų mingas darbas, reikalingi ir filologų orkestrėlis, išpildęs džio 6 — delegatai pabuvojo ezultatai: labai gerai — trys, sugebėjimai. O trejetui irgi keletą estradinių numerių. mūsų universitete. erai — 17, patenkinamai — reikia mokėti. T. Virpšaitė Mūsų korespondentas lšslįd 3 (vienam perlaikius) ir blo r gai — vienas. un Vyr. dėstytojas Vinciūnas los padėties nelaiko bloga. — Trejetui reikia mokėti. Kad pakiltų pirminių misijas, į kurių sudėtį turi b) kuri turi savo savl:rn Tačiau jis nagrinėja ir pakomjaunimo organizacijų įeiti partinės organizaci veiklos kolektyvą, kurls lkla objektyvias priežastis, aktyvumas, Vilniaus Vals jos, dekanato ir komjauni pasirodo per biuro ir fa įii irios trukdo studentams dia. tybinio V. Kapsuko vardo mo biuro atstovai. kulteto vakarus ir dalyvau W ktinį materializmą lšstudiuniversiteto komjaunimo 4) Konkurso rezultatus ja fakultetinėje saviveiklos yi otl geriau. komiteto biuras, remdama paskelbti 1958 m. gegu apžiūroje, kurioje laimi d! Visų pirma, dialektinio masis VII-oslos konferencijos žės mėn. 15 d. visuose fa pirmą arba antrą vietą; dt rlalizmo studijų laikotarpis nutarimu, nutarė paskelbti kultetuose ir konkursą lai c) kurios nariai aktyviai konkurso sąlygas: mėjusias organizacijas pri dalyvauja šefavlmo darbe; įvo perskirtas vasaros atostoa) geriausiai komjauni- statyti konkurso žiuri ko d) kuri kiekvieną mėne v; į. Pavasario semestras pramo organizacijai fakultete, misijai „geriausia kom sį' laikraščių prenumeravi rti o šaltai žiūrint į studtjuojab) geriausiai komjauni- jaunimo organizacija uni mo planą įvykdo 100 proc. »p į dalyką (aiški studentiška mo organizacijai universi- versitete”. 3) Komjaunimo vldlnlsįsi ichologija: kursas egzaminu Delegacijos atstovai studentų tarpe A. Šarkio nuotr. tete išaiškinti. ft sibaigėi). Ir jeigu rudenį jau I. Konkurso sąlygos pir organlzacinls darbas: 1) Kiekviename fakulte minėms organizacijoms fa a) konkursą laimi pir W tičiau pradėjo dirbti, tai perbendrą sieną su Sčeclno, Poz nius universiteto rūmus, skai te komjaunimo organizaci kultetuose: minė komjaunimo organi >, kščio semestro skylės taip nanės ir Gdansko vaivadijo tyklas, Chemijos ir Fizikosją, laimėjusią konkursą — zacija, kurioje kiekvieną '1 igvai negali būti užkamšomis. Pagrindinis gyventojų matematikos fakultetų labora 1) Moksilo pažangumas, geriausią fakulteto kom paskaitų (ia )s. mėnesį pravedami gerai verslas — žemės ūkis ir žve torijas, Sporto katedrą ir salę. lankomumas, akty jaunimo • organizaciją — vus dalyvavimas visuome paruošti ir įdomūs kom Antra priežastis — tai dėsjyba, todėl mums itin įdomu Visur mus pagavo rimta moks vasaros atostogų metu pa ninių disciplinų seminaruo jaunimo susirinkimai; d' tojų keitimasis. Apie tai jau bus'Susipažinti su Tarybų Lie lo nuotaika: Jauti, jog žmonės siųsti į ekskursiją 4 — 5 b) kuri geriausiai dirbo H' Ibėta ankstyvesnlame laiktuvos socialistiniu žemės ūkiu, čia atėjo siekti mokslo viršū dienoms po Tarybų Lietu se:a) konkursą laimi pir su nesąjunginlu Jaunimu, i ni sčlo numeryje, su kolektyvine gamyba. Vaiva nių, dirbti, kad galėtų būti vą, aprūpinant transporto piiimant į VLKJS eiles; r Pagaliau, kaip patys teisldijos centras — Košalinas, iš naudingi savam socialistiniam komjaunimo organi priemonėmis ir lėšomis, su minė c) kuri tvarkingiausiai vaduotas Tarybinės armijos iš kraštui. zacija, pasiekusi žiemos ikal studijavo dialektinį masijusiomis su kelionės išlai egzaminų sesijos metu ge veda dokumentaciją ir hitlerininkų, labai nukentėjo Pagaliau mūsų delegacija ializmą. domis. nuo karo. Dabar miestas spar buvo pakviesta dalyvauti vaka pažangumo rodik punktualiai atsiskaito su — Darbas privalo būti sis2) Komjaunimo organi riausius nario mokesčiu. čiai statosi — tai, iš esmės, re, kuriame koncertavo jūsų Būtina skaityti klate ningas. zaciją, laimėjusią konkur liusb) fakultete; naujas miestas. Jame gyvena saviveiklinis dainų ir šokių mažiausiai praleidusi II :ų veikalus. Filosofija reikasą — geriausią komjauni paskaitų 40 tūkst. žmonių, ir jis, be liaudies ansamblis. Ansambliu 1958 m. iki L įja gilinimosi. a) Konkurso sąlygos — mo organizaciją universi konkurso nuo abejo, augs ir toliau, — pasa mes likome sužavėti — tai tik-’ pabaigos: geriausia pirminė komjau tete, — vasaros atostogų Argi gali studentas Letkauskė Lenkijos Jungtinės darbi ra talentų kasykla. Ansamblio c) kurios nariai geriau nimo organizacija fakulte metu pasiųsti 1 ekskursiją > gerai išlaikyti egzaminą, ninkų patijos Košalino miesto atliktos dainos Ir šokiai leido ii 10—15 dienų, pagal kon siai dalyvavo visuomeninių te — tinka Ir konkursui —jo studijos ribojasi trumpu komiteto sekretorius V. Or- mums vienos koncerto valan i: isoflniu žodynu? Ar galima kursą laimėjusios organi clsclpllnų seminaruose nuo geriausia komjaunimo or lovskis. dos metu apskrieti visą jūsų 1958 m. iki konkurso pa ganizacija universitete. zacijos pageidavimą, po ėtis iš studentų Šinkūno, Savo įspūdžius apie Univer puikų kraštą, pažinti jį, pasi b) Konkurse — geriau Tarybų Sąjungą, aprūpi baigos. idzlkauskaitės tvirtų žinių, sitetą papasakojo Košalino grožėti jo miškais ir laukais, nant lėšomis, susijusiomis 2) Dalyvavimas visuome sia komjaunimo organizaci ĮT seminarai buvo blogai lan švietimo skyriaus vedėjas. upėmis Ir miestais, pamatyti ja universitete — dalyvau su kelionės išlaidomis ir di ir jei jiems nebuvo ruoniniame darbe: įt tnasl? Aukštosios Pedagoginės Mo žmones, statančius naują, lai ja tik komjaunimo organi pragyvenimu ekskursijos a) Konkursą laimi kom L kyklos profesorius Klemensas mingą gyvenimą. metu. jaunimo organizacija, ku- zacijos, laimėjusios konkur d Nieko negalima prikišti Tžeblatovskls. —Leiskite palinkėti visiems są geriausia komjaunimo 3) Visų fakultetų kom rios daugiausia narių turė dentams—Nekrašlui, Venc — Visų pirma, — pareiškė universiteto profesoriams, dės jaunimo biurai iki š. m. jo komjaunuoliškus įparei organizacija fakultete. iui, Clrtautui. Jų žinios profesorius,—aš norėčiau pa tytojams ir studentams, — už gruodžio mėn. 30 d. turi gojimus ir juos gerai atli VVU komjaunimo 'o įvertintos labai gerai. dėkoti lydėjusiems mus Rekto baigė mūsų pokalbį delegaci sudaryti konkursų žiūri koko; komitetas — Dar kartą pabrėžiu, kad riui, Prorektoriui mokslo rei jos vadovas T. Kočmarekas, — lėties IV teisininkų kurse kalams, dekanams jr kitiems sėkmės moksle ir gyvenime. J
v-
NAUDINGAS SUSIRINKIMAS
uumtm
j
98 auditorijoje
Jaunyly rinkėju vakaras
rejetui reikia mokėti!
Pas mus viešėjo Lenkijos Košalino vaivadijos delegacija
Rašytojai
svečiai ... O juk laimė ne visad su tuo, Kas pirmasis Jai ranką Išties. . . Prieš studentų akis — jau nas, besišypsąs K. Sajos vei das. Jis pirmiausia nusiskun džia, kad turįs skaityti pro zos gabalą. Puikiai skaito drg. Saja: ,, . . . Hop, hop arklio kanopos. ..”, o tuo tarpu stopstop mikrofonas ir lieka prieš kelis šimtus klausytojų. . . be balsis Saja. „Šimtas velnių te gu ima tokią techniką!” — pasipiktina galiniai. Bet tech nika tyli ir drg. Vaičiūnaitei skaitant. Tik prieš drg. Mieže laičio lyriką nebeatsllalko: Moteris — gražiausia žemės rožė — Jos nereikia slėpt po parandža. . . Nudžiugo studentai, sužino ję, kad rašytojai duos auto grafus. Tepraėjo tik keletas rys, o mikrofonas jau skelbia: — Prašom užimti vietas, minučių, o prie durų .— vi suotinis K. Sajos apgulimas. Kampe traška suolai. Ra-
Studentai vėlavo, o rašytojai minutes skaičiavo.
PROFSĄJUNGOS REIKALAI
Gyva profgrupė
Pardavinėjamos knygos.
šytojas drg. Baltušis, iškėlęs rankas, šaukia: — Draugai, draugai, nesispausklt! Prieš Jį auga „Parduotų vasarų” krūvelė ir didėja au tografų medžiotojų skaičius. Prie durų prakaituoja J. Marcinkevičius, V. Reimerls. Laukiančių dar visas būPradedame koncertą. M. GAVĖNAITE
Antro kurso chemikai sėdė jo vienoje iš savo laboratorijų prie baltomis kolbomis ap krautų stalų. Plepėjo, dejavo, kad dėl kažkokių monų ne vyksta reakcijos, kad niekšiš kai sproginėja vamzdeliai.. Bet ir juokas, ir graudūs „ai, oi”, dingo, pasirodžius kurso „glo bėjai” dėst. Jasinskienei: — Po kelių dienų jūs jau trečias kursas, važuojate susi pažinti su Rygos gamyklomis, — tik įėjusi pranešė ji. Skam biu „valio!”, tarškiom katutė mis, šuoliukais vos ne aukščiau kėdžių sutiko chemikai, šią žinią. Jų triukšmą pritildė tik dėstytojos frazė: „Važiuo sime ne visi”! Dekanas į sąrašą Įrašė tik 12 žmonių, Kiti 13, kaip įvykdžiusieji kokį nors „nusi kaltimą”, liko nuskriaustais. — Važiavimu rūpinkitės patys, — pasakė dėstytoja. Profsąjungos ir komjaunimo grupių aktyvistai turėjo ne kartą „susiremti” su dekanu, Ir buvo jau belaimį mūšį: de kanas pažadėjo Bartinskaltę. Miškinytę, Urbonaitę, Jan kevičių įtraukti į sąrašą va žiuojančiųjų bet, deja, šį kar tą viską veltui—gavęs Aukš tojo Mokslo Ministro raštą, deKanas nebeleido daryti šios iškylos. Chemikai jau nuo pernai metų įprato, kad visus svar biausius klausimus spręstų prolsąjungos ir komjaunimo grupių aktyvai. — Proforgas pas mus ne vien mokestį renka, — sako studentai chemikai. — O ką daro? — Trims blogiau beslver-
čiantiems draugams išrūpino pašalpą, kelialapius į Palangą, organizavo ekskursiją į Tra kus, mėginome.. . — Tai pernai, o šiemet? Mums atsako proforgė Jan kevičiūtė: — Rūpinamės studentų įsi skolinimų likvidavimu. Dabar stengiamės padėti atsiliekan tiems draugams. Pavyzdžiui, Grikevičiūtė Aldona pernai susirgo ir nelaikė egzaminų. Šiemet nuo pat rudens Bigely tf, Lukoševičrūtė rašė jai užrašus, padėjo atlikti laboratorlnius darbus. Aldona jau bai gia sėkmingai laikyti egzami nūs. Galime pasigirti ir tuo, kad mūsų kurso draugai atpra to sėdėti tik auditorijose ir kambaryje: Sederavičiūtė, Gilavičiūtė, Januškevičiūtė dal nuoja akademiniame chore Miškinytė žaidžia rankinį, vai kinų tarpe pasisekimą turi boksas.. . Organizavome ko lektyvinius spektaklių aplan kymus. — Tu pamiršai vieną įdom dalyką, — įsiterpia į profcr gės kalbą viena mergina. — Tu turi galvoje diskusij; „Koks turi būti tikras žmo gus”? Taip, tai buvo re oflcla ius susirinkimas, o nuoširdų pasikalbėjimas. Susirinkom viename bendrabučio kambary je ir reiškėme savo nuomones gyrėmės ir kritikavome paty save. Buvo įdomu. Kaip ma tote, kol kas dar ne daug k nuveikėme. .. —- baigia prc torgė. Tiesa, dar ne daug. T čiau profgrupė čia gyva pro forgul rūpi ir draugų laisvi lalkiai, ir mokymasis, ir sve kata, ir kurso pažangumas.
Audringa plojimų banga pasitiko studentai savo sve čius — rašytojus. Plojimų ai dui atslritus iki durų, pro ku rias vis dar spaudėsi pavėla vusieji, filologijos mokslų kandidatas drg. Lankutis žen gė į tribūną. Daug įdomių minčių apie literatūrą išgirdo iš jo studentai. Suūžė salė, nutarškė šimtai katučių, — virš tribūnos pa sirodė šviesiaplaukė studentų numylėtinio J. Marcinkevi čiaus galva. Užgniaužę kva pą, studentai klausė šiltų ir Jaudinančių poeto žodžių apie motiną. Štai vienos mergai Visuotinis K. Sajos apgulimas. tės akyse sublizgo ašara: ma tyt, savo mamą prisiminė. O tribūnoje jau stovi J. Baltu šis, kaltai šypsosi ir teisina si, kad nieko naujo negalįs paskaityti, nes, jo žodžiais ta riant, „turįs tik vieną pieme nų romaną”. Bet Ištraukos iš to „piemenų romano” labai Studentiškas dienas prisiminu . A. Šarkio nuotraukos patiko studentams, ir jie Ilgai „vargina” rašytoją plojimais. Senąjį mūsų universitetą Lukoševičius mosteli rank Dvi studentės skaitinėja šlovina eilėraščių eilutėmis paskui prideda: skelbimus, gausiai aplipusius studentas poetas P. Drevinis, — Apsiėjo ten ir be mūši filologijos fak. duris, Ir kalba apie naująjį savo romaną pa o dėl nario mokesčio, tai m si: sakoja Ant. Venc — Matai, jau universiteto baigiam pradėti rinkti. . . lova, į dėmesiu Studentai, tai girdėdam orkestrantai labai energingai profsąjungos konferencija, o alsuojančią salę Ją pakalbėti ir mūsų laik nusiteikę — tuoj gaus smui mes dar delegatų neišrinkome. šaiposi. Jiems neatrodo, k; vieną po kito me raščio puslapiuose. — Taip? O kas gi dabar šis klausimas — svarbus v ką, būgną, sąstatas bus ge ta eilėraščių pos J. Marcinkevičius kalbasi su Mūsų studentai ploja ras, dar truputis darbo — ir mūsų proforgas — Robertas? sam kursui, jie nesupran mus V. Reimeris. P. Dreviniu. proforgo vaidmens grupėje. KPI fakultetlnel estradinei — Ką tu? Jonas. galės puikiai groti. Pernai čia buvo kiek kitai kapelai, VPI vyrų kvarte — Argi,?! Apie repertuarą kalbėti dar tui, o juk tai ne centriniai Keista girdėti — semestras Proforgas Bitėnas profgrup nėra ko, bet sveikintina, kad kolektyvai. O mes? Mes be i jį Įtrauktas vienas originalus jau baigiasi, o antro kurso darbo planą derino su komja ansamblio !r akademinio kūrinėlis (ir visai neblogas) — žurnalistai dar net savo pro- nimo grupės darbu. Šiais m tais kursas Išsirinko Lukoše choro neturime ką parody Liatuko romansas „Kelias” forgo nežino. ti. .. Argi tokia aukštoji — Lyg tai rinkome Lukoševi člų, kuris, aplamai, yra gab (žodžiai Kaušylaitės). Daug įvairių nuomonių mokykla su trimis tūkstan PAS GAMTININKUS Taigi, Istorijos-filologijos čių, — sako jie užklausti. O ir energingas organizatorių Bet jis nepanoro dirbti?! P susidarė apie fakultetinę čiais Jaunų, karštų galvų fakulteto estradinis orkestras pats Lukoševičius kalba: GMF III kurso studentė, versti jį? O kam? Argi kur pasitenkinti šiais saviveiklą, Apie ją buvo gali — Profgrupės ataskaitinia jau egzistuoja. Šeštadienio de fakulteto komjaunimo biuro kalbėta ir komjaunimo, ir dviem kolektyvais? Labiau biutas leidžia pranašauti jam me susirinkime nebuvau. Kitą neatsirastų žmonių, be prl narys G. Kadžiuilytė papasa profsąjungos konferencijo siai mums reikalingi maži linksmą ateitį. dieną atėjęs girdžiu, kad aš — vartos sutinkančių eiti at kojo mūsų korespondentui: tuo se, nemažai ginčytasi. Tik paslankūs kolektyvai Ir Reikia manyti, kad ir prie proforgas. O aš to darbo neno kingas, bet drauge su parelg „Mūsų fakultete yra nema įdomias proforgo akys norom nenorom kryps riu dirbti. .. fakultetų gali būti sukurti rai, fakultetinė saviveikla žai gerų dainininkų ir šokė Taisyti padėtį čia reikia. . ta į fakultetus. O fakultetlneblogi saviveiklos kolekty — Tai ir profgrupė nieko pas mus tokioj padėtyje, nės saviveiklos mes netu jų. Žmonės energingi .— tai Ne vien pas žurnalistus t vai. Reikia norinčių. Tada ga nedirba? w ir saviveikla pas mus trupu kle reikalai. Visuose fakult kad ne pro šalį būtų apie rime. Kodėl? lėsim pakalbėti ir apie kultū — Mat, mūsų visus reikalus tį daugiau sujudusi. Savo pro ringus vakarus, kultūringą po tvarko komjaunimo sekreto tuose greta gyvų, dirbanč profgruplų yra Ir nieko nev gramą visada turime, tada ilsį. rius. . . kiančių. Fakultetų profbiur drąsiau kviesti svečius ir pa ka.. . O tai, kad saviveikla ra. Jei kultūros klubas skirtų P. Vilimas tiems į svečius važiuoti. — O konferencijoje ar bu turi padėti tokioms grupė fakultetuose reikalinga ir nau daugiau lėšų, gal fakultetinė L. Glrdvllaitė Štai, neseniai svečiavomės dinga, turėtų būti visiems saviveikla ir nebūtų apsnū vote? KO TRŪKSTA? pas Minsko gamtininkus ir į aišku. dusi. jų programą atsakėme keletu A. Plakaltytė Dažniausiai Išgirstamas skun savo programos dalykėlių. At FMF II k. FIZMATAI NUSIVYLĘ das: „mums neduoda lėšų va likdami praktiką, studentai dovams pasamdyti”, „mums FAKULTETO ESTRADINIS ne kartą suruošė koncertus Labai nemalonu, kai, par neduoda lėšų vystyti savlvelkORKESTRAS GROJA! kolūkiečiams. ėjęs iš paskaitų, negali nei Tą ”. .. Šiomis dienomis išėjęs Iš pagallau, universiteto mater Pastovūs mūsų fakulteto paslidinėti (Juk slidžių iš spor Man prisiminė pirmieji po spaudos plačios apimties lei llnės bazės išaugimo rodiklilze] Mintis sukurti estradinį or saviveiklos kolektyvai — to katedros visiems neužten metais, pal|i§ moterų ir vyrų oktetai, šokė ka!), nei į čiuožyklą patekti. kestrą Istorijos-filologijos fa kario metai, kai aš dar buvau dinys — „Vilniaus Vaistybl- paskutiniaisiais ginus su ilga praeities me jų grupė, keletas solistų. Būtų fakultetinė saviveikla — kultete užgimė dar mokslo studentas. Atsimenu, kaip su nlo V. Kapsuko vardo univer eile, staigiai ir nepalygina 1957 m. Žinynas” Keičiantis sudėčiai, kolekty būtų kur laisvalaikį praleisti. metų pradžioje. Šiam reikalui siorganizavo tautinių šoklų ra siteto skaitytoją, ypač studentiją, kyla. telis ir choras. Aišku, tai ne entuziastų atsirado. Susidarė vai neišnykdavo. Šiemet dar Štai pernai pas mus buvo su „Mokslinis dar nieko ypatingo nenuveikėme, siorganizavę vyrų bei moterų keturių žmonių grupė, pradė buvo tokio dydžio saviveiklos domina daug kuo. Pirmiausia ir Skyriuje kadrai” duc nes gamtininkai vėlai grįžo i.š oktetai. Susirinkdavom, pare- jo repetuoti. Žinoma, ir jiems kolektyvai, kaip dabartinis mū su įdomumu skaitoma Infor mamoksliniai mokslo-tlrlam praktikos, bet ansambliukai petuodavom, buvom net į še teko susidurti su įprastinėmis sų ansamblis ar akademinis macinė Žinyno medžiaga apie darbobendra charakteristika att choras. Ir darbo sąlygos bu šimtmečių bėgyje vykusį šios atgijo, tuoj pradės repetuoti fuojamą kolūkį Vievio rajone istorijomis: „Nėra vadovo! . seniausios Tarybų Sąjungoje ruošė fakultetuose, duomen „vadovas pabėgo! . .” Gerai, vo ne tokios. estradinė kapela. aukštosios mokyklos formavi apie mokslines konferenclj nuvažiavę. kad pasiryžusius orkestrantus Tačiau, jei nebus vadovų, Ypač sunku buvo tautinių Lipdosi pas mus šiemet šo šitas nelabai nuliūdino. O kas šokių rateliui. Tautinius rūbus mąsi. Praktiškai labai naudin mokslinių kadrų ruošimą,'u nieko gero nepasieksime. medžiaga apie bendruosius versiteto leidinius, ir t. t. Praeitais metais vadovavo kių ratelis... Į pirmą repeti gi gali išgąsdinti Liatuką ar- pirkdavosi patys šokėjai. Ir ga Atskiru skyriumi įd Vilniaus universiteto veiklos ciją susirinko nemažai vaiki ba Chmieliauską, kada jie paVaist. Konservatorijos stu vadovo niekas jam nesamdė — principus, universiteto gyve gausi medžiaga apie unlver orsiryžo sukurti estradinį nų bei merginų. Vadovauti ap dentai, o šiemet jie dirbti at vadovavo studentas medikas nimą liečiančios įvairios tai teto visuomenines organlza siėmė ansamblietis Matulionis. kestrą? sisakė. F. Kantoravičlus, kurio nepa jas, parodanti didžiulį jų ir nuostatai. Labai norėtųsi, kad draugai Noro pas žmones yra, bet daž Artistai kol kas tik keturi prasta energija ir entuziazmas syklės Tačiau svarbiausia žinyne augimą paskutiniaisiais iš kultūros klubo su didesniu nai atsitinka, kad lipdosi, lip — keturi instrumentai: gitara, garsėjo visame universitete. yra konkretūs duomenys apie tais. dėmesiu žiūrėtų į fakultetinę dosi saviveiklos kolektyvai fa pianinas, akordeonas ir man Žinynas išleistas 2000 e Tik noriu padaryti vieną _____ __ Vilniaus unlversiteaudringą dolina. Yra ir du solistai. In saviveiklą ir padėtų nugalėti kultetuose ir pagaliau išyra, tiražu. Dalis tiražo bus išvadą: argi lėšos yra pagrinį0 išaugimąį t_ tarybiniais mestrumentai, tiesa, groja dar kliūtis, kurios dažnai susidaro nieko gero nepadarę. Tokie dinls dalykas? Noras ir pasi- tais. jr jaunųjų „1 specialistų duota knygų prekybos tinki ūpą. kiekvienas sau, bet gerai jau ryšimas dėl lėšų trūkumo ir vadovų nepasisekimai numuša viską nugali! parengimo, lr 'mokslo-tlrlamonebuvimo. Noro pas mus labai Kas čia kaltas? Ansambliečiai ir tai, kad melodiją galima su J. Jaslllonli jo darbo bei jo rezultatų, ir. V. Iškauskas daug, bet gi jo vieno neužten- labai užimti. Lėšų, vadovų nė- prasti. O už vlg geriausia, kad
Kas proforgas?
ne rei kia
r
I
k i a
VVU 1957 m. Žinynas
J
AR ŽINOTE, KAD
Koks gražus mažytis mūsų kraštas, Kaip lašelis tyro gintaro. Myliu ji seniai — audimų raštuos Ir dainose kaimo gimtojo.
Pažinkime ir saugokime kultūros paminklus UNKIAME amlių lietuvių siu kelyje liet iaudls sukūrė aug materialinių f .r dvasinių vertyiių: piliakalnių, I " pilių, medinių ir ,|:iių kulto pastatų, liaudies ■Itektūros paminklų, įvaiIžanrų tautosakos kurinių Į. Didžioji tų vertybių datnyko dėl laiko, buvo nuI ti, kaip pasenę, arba nulė juos daugkartinių karų 1, kiti išliko iki musų Ii ir liudija apie llauI kūrybines jėgas, yra šatI pažinti pačios tautos niiliją, jos visuomeninius :r Ikius, bendradarbiavimą I kitomis tautomis, pa lu ir pasaulėžiūrą. Kai [ s vertybės buvo kuriamos I šeimos poreikiams patenbet daugumas tarnavo Isnlems kolektyvams ar net I tautos reikalams. Jei lūmi nusikeltume į lietuvių los kovų su kryžiuočiais laiI pį, tai pamatytume, kad Iniajame Nemuno krante [o supilta daugybė plliakal| pristatyta medinių ir mū[ pilių. Gynė jos ne tik to | žmones, bet ir busimųjų lų gyvenimą ir laisvę, [torikai, archeologai, etnoIfai. tautosakininkai ir kiti [glasi praeities vertybes iš[ išaiškinti jų sukūrimo lal|priežastls, reikšmę. Tačiau k; ■ specialistai be platesnės kmos nespėja visko padaryvisur apvažinėti. [SU sužlnotl, nq reikalinga talka. Tokiais rninkais gali būti, o iš dajau ir dabar yra, entuzias tas akademinis jaunimas. Į kurių specialybių studengamybinės praktikos metu tinlnkauja LTSR Mokslų idemijal arba dalyvauja -•jgį
—o—
mOSTOGAUJĄNT Praėjusią vasarą keletas Identų-kraštotyrininkų — isr.jos mėgėjų, atostogaudami [angoje. prisidėjo prie is[nio paminklo gyvenvleI iš IX—XI amžiaus He lių — išsaugojimo. p buvo taip. t Perskaitę Tarasenkos „Dilt Ljų Tyrulių paslaptis” ir 1Č tai sudominti pasakojimo v d e kultūrines liekanas pillasenkapiuose nujrl įluose, Jė patys paieškoti že gis paviršiuje molinių puoI šukių, žalvario dirbinių. . . lišmantų kaime (Kretingos lonas) yra kalva, vietinių gylitojų Švedkapiais vadinama, leno vidurinės mokyklos mo lio padedami, jie nuėjo ten ,r1žJūrėti. Nuvykę pamatė bul”j|zerį, Jyginantį kalvą. Miš karto studentai pastebėjo le'Ikaplo pėdsakus, kultūrinius Įoksnius, po minutės-kitos lenės buvo pilnos šukių, apIbtų kaulų, žalvario papuo lu bei įrankių. [studentai kreipėsi į Kretln[s kraštotyros muziejaus pksllnį bendradarbį Mlckevih. .Pasirodo — ši vieta arleologams nebuvo žinoma pa kitos dvi istorinės vietos, komos Prišmantų kaime). Vižemės lyginimo darbai bul nutraukti, o kalva su aplinpiu plotu paskelbta Istorinio Lmlnklo apsaugos zona. A. BARTKUS
mūsų universiteto ekspedicijo se: archeologai kasinėja pilka pius ir piliakalnius, etnografai fiksuoja liaudies materialinę ir dvasinę kultūrą, sukurtą per paskutinįjį šimtą metų, kalbininkai aprašinėja tarmes. Ypač aktyvūs tautosakininkai, kurie šią vasarą net trimis grupėmis rinko tautosaką ma žiausiai ištirtose pietinių ra jonų vietovėse. Tautosakininkų ekspedicijoje dalyvauja ne tik lituanistai, bet ir prancūzų-vokiečių specialybių studentai. Didžiajame liaudies kultūros tyrimo darbe dalyvauja ir ki tų respublikos aukštųjų mo kyklų studentai: Konservato rijos studentai užrašinėja liaudies melodijas, Pedago ginio instituto —■’ tarmes. Dailės instituto — talkinin kauja piešiant materialinės kultūros ir meno paminklus. O Kauno Politechnikos instituto studentai — architektai sudarė nemažą liaudies architektūros archyvą. Jame sukaupta daug piešinių, foto nuotraukų, apra šų, kuriais naudojasi ir mūsų bei kaimyninių respublikų mokslo darbuotojai. Atostogų metu dauguma studentų Išvažinėja po visą Tarybų Lietuvą. Tada taip pat galima aprašinėti įvairius liau dies kultūros reiškinius. Tad pažinkime mūsų protė vių kultūrą, talkininkaukime jos kūrimo ir apsaugos darbe. Tik gerai pažindami praei tį, mes galime kurti naujas vertybes. V. MILIUS Ist. m. kand.
DRAUGAI Mūsų kraštotyros būrelio tikslas — pačia kondensuoKRAŠTOTYRININKAI, čiausla prasme — duoti su mūsų laukia didelis, įdo pratimą apie mūsų tautos kul mus, bet kartu ir labai svar tūrą įvairiose jos pasireiški bus, atsakingas darbas. Pro mo formose (istorija, dailė, musų dėmesį neturi praeiti nė liaudies menas ir t. t.), duoti vienas bet kurios rūšies kul teisingą marksistinę kryptį tūros paminklas. Mums pri studentams susiorientuoti ne valo būti svarbūs ne tik ar tik savo krašto, bet Ir pasau cheologiniai, etnografiniai, ar linės kultūros klausimuose. chitektūriniai meno pamink Iki šių dienų nuo būrelio lai, bet ir visų laikų istori niai, o ypač istorinial-revollu- įsikūrimo pradžios buvo iš cinlai paminklai. Rinkdami, klausyta paskaitų apie Vil architektūrą, meno pavyzdžiui, etnografinę me niaus džiagą, čia pat nepamirškime tyrinėjimus. (Visus būrelio na pasiteirauti apie 1863, 1905, rius, kurių dabar priskaltome 1919 metus, apie to laiko re arti 80, domino ir domina voliucinius įvykius, apie bur Lietuvos dailė, apie kurią gir žuazinio laikotarpio darbo dėjo iš dėstytojų Umbraso ir žmonių gyvenimą, jų kovą ir Savicko paskaitų). Neliko ap t. t. Ypač stenkimės pranešti leista ir krašto istorija. Gau muziejams apie esamus kon namoms žinioms sustiprinti krečius meažiagimus, doku daromos ekskursijos į istori mentinius paminklus, ’ reikia nes vietas, muziejus. kruopščiai pažymėti, kokiam Jau mes, vilniškiai, nebe stovyje ir kur tie paminklai vieni. Neseniai mūsų kraštoty yra. rininkų pavyzdžiu pasekė A. Stravinskas Kauno Pol.technikos instituto Kraštotyros mokslinio studentai, įsteigę gausų kraš būrelio pirmininkas totyros būrelį, kuriame daly-
Pirmosios lietuviu dailės parodos Plrmieji lietuvių profesionali nės dailės žingsniai buvo sun kūs. Lietuvių dailininkai po 1863 m. sukilimo buvo išblaškyti po platųjį pasaulį: vieni atsidūrė Si bire, kili —- Paryžiuj, Miunche ne. Varšuvoj, Krokuvoj. Jie ne turi ryšių tiek su gimtuoju kraš tu. tiek tarpusavy, todėl Lietu vai nieko negali duoti. Tik 20 a. pradžios pažangūs lietuvių inte ligentai imasi žygių suburti mū sų krašto dailininkus, kad, Juos sujungus, būtų galima ugdyti mūsų nacionalinę dailę. 190u m. Krokuvos akademijos lankytojų lietuvių grupė iškėlė mintį su kurti dailininkų draugiją. Įkurti šią draugiją 1906 m. nepavyks ta. Gimsta nauja idėja — pir miausia surengti lietuvių dailės parodą, kuriai pritaria visi lie tuviai dailininkai. į Vilnių iš Varšuvos atvyksta Čiurlionis, Iš
Apie visų rūšių kultūros paminklus, apie žemėje randamus radinius reikia tuojau pat pranešti LTSR Kultūros Ministerijos kultūros paminklų apsaugos sky riui (Vilnius, Basanavičiaus 5) bei artimiausiam mu ziejui. Tik laiku apie tai pranešus, galima sustabdyti paminklų naikinimą arba imtis tų paminklų tyrinėji mo.
Kazanės — Jaroševičius, iš Paryžiaus — Žmuidzinavičius. Ir štai 1907 m. sausio 10 d. Antakalnyje, dabartiniuose Lietu vių kalbos ir literatūros Institu to rūmuose iškilmingai atidaro ma dailės paroda. Joje dalyvau ja 23 dailininkai, eksponuojama 213 kūrinių, daug liaudies kūri nių — audinių, keramikos ir t. t. Visuomenė Ir spauda lai vertino, kaip svarbų mūsų tauti nės kultūros įvykį. Po parodos buvo nesunku or ganizuoti Lietuvių dailės drau giją, kuri tų pačių metų rudeni — rugsėjo 2 d. — Ir buvo įkur ta. Pirmininku buvo išrinktas dailininkas A. Žmuidzinavičius. Draugija Jungė ne tik dailinin kus, bet ir tuos žmones, kurie daugiau ar mažiau domėjosi dai le. Ją rėmė. Pagrindiniai Jos už daviniai buvo: burti lietuvius dailininkus, materialiai remti jų darbą, populiarinti musų daili ninkų kurinius, rinkti liaudies meną. Draugija kasmet Vilniuje rengdavo dailės parodas, kurio se eksponuota daugiau kaip 1000 tapybos, skulptūros Ir gra flkos kūrinių Ir apie 2200 liau dies menininkų darbų. Draugija dirbo didžiulį dailės populiarini mo darbą.
nų, tik kampuose pristatant masyvius bokštus su šaudymo angomis, buvo uždėtos 3,5 m storio naujos sienos. Bet antro ji pilis skyrėsi nuo pirmosios sienų storiu, statymo technika, apsigynimo įrengimais ir t. t. Pilies kieme buvo statomi mū riniai pastatai. Ir šiandien ran dama daug senienų: čerpių, ąsotėlių, labai įvairių formų, rašto ir spalvų glazūruotų koklių ir kt. Šiuo metu pilis restauruoja ma ir vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Vėlų vakarą susitikome su entuziastingiausiais Kauno studentais — Politechnikos instituto kraštotyrininkais. Dar vos kelios dienos, kai su sikūrė kraštotyros būrelis, o jau išvyko po etnografinlu-lstoriniu požiūriu įdomų Vil niaus kraštą pasidairyti. Išvy ko ne šiaip paspoksoti, bet su paskaitomis, saviveikla. Gera pradžia ir vertinga iniciatyva! Rytojaus dieną sugirgždino me sodo vartelius. Sulojo šunlokas. .. Iš trobukės išėjo se nyvas, bet jauna eisena šeim;nlnkas, Juodais ūsais, su paltu
V. Krėvės tėviškėje Viena Iš turistų mėgsta miausių Tarybų Lietuvos vie tovių yra pietinė Dzūkija. Čia tarp miškų, paupiuose išliko nemaža gatvinių kaimų su nuoširdžiais gyventojais. Pa sikalbėjęs valandėlę su dzū kais, išgirsi tave vadinant sū neliu ar valkeliu. Sekmadie nio vakarais kaimo pirkiose dar šokamas senoviškas kadri lis, einami rateliai. Pastaraisiais metais kiekvie na po Dzūkiją keliaujanti eks kursija užsuka į Varėnos rajo no Subartonių kaime esančią mūsų literatūros klasiko Krė vės-Mickevičiaus gimtinę. Yra Ji _ž 12me^r?, i šiaurę nuo « Merkinės a_ miestelio, seno joje kalmavletėje (kaimyninės sodybos buvo Iškeltos Į vien kiemius). Pirkia yra ne tik rašytojo gimtoji, bet Ir tipingas etno grafinis paminklas. Kaip ir vi suose Aukštaitijos kaimuose, ji galu atsukta į gatvę, keleto metrų atstu nuo Jos, susidariu
sį tarpą užpildo gėlių darželis. Viename jos kampe stovi di džiulis aukštaitiškas pečius su priežadą prieš angą, koptūru dūmams Išeiti, mediniu dang čiu ir papečke. Pažiūrėjus į šį pirkios kampą, taip ir prisime na ,,Antanuko rytas”. Šiuo metu pirkioje gyvena rašytojo sesuo Marija, senutė, kuri su dzūkišku nuoširdumu pasakoja apie rašytojo jaunas dienas, apie jo atvykimus iš Kauno į tėviškę ir didžią mei lę senai motinai. Nuveda ji parodyti vietą, kurioje augo Gralnlo liepa. Didelė Ir aukš _ „_________ ta tai buvo liepa, _nes_______ valkai miške pasiklydę pagal ją kelią namolei rasdavo. Praėjusią vasarą šią sody bą, kaip memorialinį ir etno grafinį paminklą, aprašė, pa darė jos nuotraukas ir archi tektūrinius apmatavlmus LTSR MA Istorijos instituto etno grafinė ekspedicija. G. Dimavičiūtė
A. Llberytė, K. Aleksynas
Kad taip dažniau pasižvalgius ESVARBU, kad gabalas laiko prajėgo. Patirti bran gūs įspūdžiai ne aip jau greitai lšfsj garuoja,, ne taip ,au greitai atauš * au grei ta. .. . . .Kaune nebuvo laiko nė ant danties uždėti — skubėjo me į pilį. Kraipom galvas, prie jos atsidūrę. Nesinori ti kėti, kad pilies vieta kadaise buvo aukščiausia visoje apylin kėje, kad 5 m storio žemės sluoksnis (į pilį supančią fojė buvo verčiamos sąšlavos ir kt.) susidarė per 19 amžių, kad 1930 m Neries kairysis kran tas ėjo palei pačią pilį, kai tuo tarpu dabar vaga pasitrau kusi gal net už 100 metrų. Apie kadaise stovėjusią šio je Nemuno ir Neries santakoje medinę pilį nėra Jokių žinių. Pirmoji mūrinė pilis pastatyta 14 a. pradžioje ir tuojau (1362 m.) kryžiuočių ordino sugriau ta. Tai bus bene pirmoji mūri nė pilis Lietuvoje, turinti daug panašumo Į Krėvos, Ly dos ir Naugarduko pilis. Ant pirmos pilies senų sle-
vauja visų specialybių studental. J Tarybinis inteligentas turi ne tik gerai pažinti šių dienų dailę, architektūrą, literatūrą ir t. t. (apie tai nėra nė kal bos!), bet ir praeityje mūsų liaudies sukurtas dvasines vertybes. Pažinti yra kuo pui kiausios sąlygos mūsų socia lizmo šalyje. Br. Kmitas
... Lietuvos yra daugiau, kaip 700 piiakalnių, kai kaimyninėj Latvijoje Jų yra apie 350. Esti joje — tik 150. ... prieš 58 m. įžymus lenkų archeologas ir antropologas L. Kšlvickis savo knygoje „Žemai čių senovė” apie Lietuvos pilia kalnius rašė: „Jei Medvėgalio piliakalnis, žemės piramidė, riog santi ant Bllionų teranų. stovėtų kur Vokietijoje ar Šveicarijoje, tai Juos lankytų minios keliau ninkų, būtų parašyta daugybė monografijų, o patys paminklai būtų taip garsūs, kaip garsi yra Karnako šventovė arba Stonehenge”. ... Vilniuje 1585 m. buvo Išleista pirmoji latviška iknyga —r tai katekizmo vertimas. . .. Lietuvos TSR Kultūros mlnisterija restauravo J. Biliūno gimtąjį namą, konservavo D. Poškos įkurtą Baublį, ruošiasi apsaugoti žemaitės gimtąjį namą Ir V. Krėvės-Mickevičiaus gimti nę. Neseniai A. Baranausko klė telė apgauba namu-gaubtu.
ir kepure ant galvos, cigarete dantyse. . . Susipažįstam — seniausias archeologas Lietuvoje P. Tara senka. Visus 24 žmones „suvarė”
Ekskursantai kalbasi su P. Ta
į vidų. Minutei atsiprašė ir grįžo su pintinėle rankoje: — Kaip nepavaišinti bran gių svečių savo sodo obuoliais! Archeologas papasakojo, kad Jo pagrindinis darbas —
Lietuvos piliakalniai, kad turi paruošęs pirmąjį tomą apie Suvalkijos piliakalnius. Paro dė rankraščius, piešinius, sche mas. Kažkuris iš mūsų pastebėjo, kad gražiai moka piešti. Į tai pajuokavo senukas: — Prisipažinsiu, nemokė jau piešti bet kai pabariau
,,Užburti lobiai” ir kt. auto rius. Sakėsi paruošęs jaunimui knygutę „Pėdos akmeny". Baigdamas Tarsenka pasakė: — Pasišovęs nemirti, kol nebaigsiu savo darbo apie pi liakalnius. . . ...Prie Pažaislio vienuoly no purkštė lietutis. Nuo to kai kam sudrėko nuotaika. Bet ne ilgam. Drg. Stravinskas pa pasakojo legendą apie tai, kad Lietuvos kancleris Kristu pas Žygimantas Pacas už savo nuodėmėles prie Zaisčlo upelio ėmė statydinti 1664 m. vie nuolyną ir bažnyčią. Daug kaštavo Pacui ši sta tyba — 7 statinaitės aukso, o dar daugiau praščiokėllų pra kalto, ašarų, kraujo. . . Statė trys architektai italai: Lodavlco Fredo. Piotro Puti ni, Piotro Rosši. Karo audros ir laikas gero kai nuskurdino bažnyčią. Ne snaudė nei Napoleono kariuo menė, nei vokiečiai, kurie pirmojo pasaulinio karo metu asenka. nplėšė varinį bažnyčios stogą, 500 tokių piešinukų, tai ir iš vėliau 1919 m., išvežė pasku mokau. tinį varpą. Darganos apgadino P. Tarasenka ne tik renka freskas ir gipsatūras. medžiagą apie plliakaln'us (turi Jau surinkęs apie 470 PUSLAPĮ PARUOŠ® piliakalnių), bet yra ir knygų KRAŠTOTYROS MOKSLI „Didžiųjų Tyrulių paslaptis”, NIS BŪRELIS.
PRAEITI PRISIMINUS Patelkiant Jauniesiems gy davo tik trumpam laikui, nes dytojams medicinines žinias, ligonis likdavo namuose be ■būtina remtis materialistine tolimesnės medicininės prie dialektika, nes tik tuomet iš žiūros. Turtingesni ligoniai vengsime klaidų — nukrypi samdydavo mieste kambarį, mo į metafiziką, teisingai su kad gautų nors minimalią me prasime organizmo tarpusavio dicininę pagalbą. Toks gydy vyksmus ir sudėtingų patolo mas labai atsiliepdavo į žmo ginių procesų atsiradimą. nių mirtingumą. Labai daug Svarbu dėstymo metu gyvais mirdavo nuo plaučių uždegi pavyzdžiais ir konkrečiais fak mo, kai tuo tarpu dabartiniu tais parodyti mūsų sveikatos metu plaučių uždegimas tik apsaugos ir tarybinio mokslo labai retais atvejais baigiasi Vyrų ir moterų krepšinio pranašumą palyginus su pa mirtimi. dėtimi, esančia šioje srityje Šiuo metu vidaus ligų kli rinktinės viešėjo Minske. Ten kapitalistiniuose kraštuose. nikoje labai retai matome vi jos sužaidė ketverlas rungty Mes turime jaunąją kartą daus organų sifilį, kuris ste nes su Baltarusijos Valstybi auklėti savo tėvynės meilės bimas užleistų, negydytų at nio universiteto krepšininkais. Pirmą dieną įdomiausias Ogdymo ir tarybinio patriotiz vejų. Studentaudamas labai mo stiprinimo dvasia. dažnai stebėjau slfilltinlus šir buvo moterų susitikimas. USK Neneigiame, kad kapitalis dies, kepenų Ir kitų organų komanda į aikštelę Išbėgo to Karallukaitė, tinėse šalyse yra žymių medi susirgimus. 1933 m. dirbda kios sudėties: cinos mokslų žinovų, moder mas gydytoju Kazlų Rūdoje Tuplkaltė, Voltovlč, BadokalBaltarusijos niai įrengtų ligoninių su nau labai dažnai kaimiečių tarpe, tė, Svėgždaitė. jausia aparatūra ir vaistais, ypatingai Sakių apskrityje, komandoje — trys respublikos bet tie visi pasiekimai yra sutikdavau vidaus organų sl- rinktinės narės: Dldenkova, sunkiai prieinami plačiosioms filitlnius susirgimus. Daugu Uzolova, Novlckaja. Iš pra darbo masėms, nes stacionari mas minėtų ligonių buvo už džlų abi komandos matomai nis gydymas, o taip pat vais leistame stovyje. Apsikrėtė jaudinasi. Dažnos baudos, jie per pirmąjį pasaulinį ka Ypač tuo pasižymi baltarusės, tai yra labai brangūs. Man teko dirbti gydytoju rą, vokiečių okupacijos me Ilgainiui išryškėja mūsiškių buržuazinėje Lietuvoje, o taip tais. Voklečlų-okupantų pali pranašumas. Gerai mėto TupiNegali pat susipažinti su sveikatos kimo daigai plito, o Lietuvos kaltė, Karallukaitė. apsauga kapitalistinėse valsty buržuazinė vyriausybė nesirū žaisti pilnu pajėgumu Svėgž bėse studijų metu. Žymūs pino kova su venerinėm li daitė. Pasiekusios apčiuopia mą persvarą, mūsiškės atsi kaplatalistinlų kraštų profe gom. Mes matome, klek pas mus leidžia. Tuo naudojasi aikštės soriai mokslines žinias gydy tojams perduoda labai neno yra atsiekta medicinos srlty- šeimininkės. Jos, negalėdamos riai ir už didelius pinigus, kadangi bijo konkurencijos, je tarybinės santvarkos dėka. todėl medicinos mokslo atsie- Ne tik rajoniniuose miestuo kimai prieinami tik nedide se..: uet ir kaimo vietovėse liam gyventojų skaičiui. įsteigta daugybė ligoninių ir Buržuazinės Lietuvos lal- gimdymo namų. Gydymas ne kais dirbau Kazlų Rūdoje, kur mokamas ir visiems prieina be manęs dirbo ir vienas fel- mos, nereikia kaimiečiui čeris, tuo tarpu dabar ten yra išleisti paskutines sutaupąs apie 10 gydytojų, gera ligo už gydymą. Ligoniai su žar nų užsisukimais, ūminiais ninė ir gimdymo namai. apendicitais, arba gimdyvės Valstiečiai gydytoją kvies su plyšusią gimda nevežamos davo pas ligonį už pinigus —50 kilometrų į apskrities tik tais atvejais, kada ligonis 25 o sutelkiama vietoje visai jau prie mirties būda ligonines, kvalifikuota medicininė pagal vo. Aišku, rasdavau ligoni la ba. bai sunkioje būklėje, su šir Doc. Laucevičius dies veikimo nusilpimu ir Hospltalinės Terapijos vienkartinis vaistų suleldimas Kova dėl kamuolio vyksta ne Katedros Vedėjas tokio ligonio būklę pagerin(GMF—EMF susitikimas).
Mūsiškiai Minske mesti iš po krepšio, padaro keletą tolimų metimų. Dabar jau „fauluojasl” mūsiškės. Ta čiau netrukus iniciatyva vėl USK sportininkių rankose. Keletą puikių tolimų metimų įvykdo Badokaltė. Tiek po sa vo, tiek po svetimu krepšiu nuoširdžiai ,,pluša” Voltovlč. Pirmas kėlinys mūsų: 26:18. Antrą kėlinį vilnietės pra deda itin gerai. Greitas tem pas, tikslūs pasai, tikslūs me timai, ir rezultatas greitai au ga USK naudai. Labai gerai mėto iš toli Badokaltė. Iš po krepšio taškus renka Tuplkal tė. Santykis jau siekia 20 taš kų. Ir. . . mūsiškės nusirami na. Ir vėl baltarusės vejasi, gerai mėtydamos iš toli. Ir vėl mūsiškės daro baudas. Tačiau baigias laikas. Rungtynės ne sunkiai laimėtos 10 taškų skir tumu (52:42), nors santykis
galėjo būti žymiai didesnis. Geriausiai žaidė Badokaltė ir Tuplkaltė, pelniusios koman dai 19 ir 20 taškų. žaidėjai Visi su dideliu susidomėji Vaineikis komandos staigiu Judesiu p mu laukė vyrų rungtynių, ta veržia prie fizmatų krepšio čiau jos truputį apvylė žiūro vus. Įtempta kova tęsėsi vos pusę kėlinio. Mūsų komanda Įprastinės Pirmadieni įvyko dvi sudėties: Eitminavičius, Gud jurgls, Drunga, Gedvilas, Drą Komjaunimo komiteto tai sutis (Žilėnas). Baltarusių ko vyrų krepšinio rungtynės. I manda — irgi savo geriausiu kalbėsime apie dienos sel sąstatu, su 196 cm ūgio Krl- ciją — teisininkų pralainl sevičium priešaky. Jisai ir, mą medikams. Susitikimas! Gukovas žaidžia 'miesto rinkti vo vienodai svarbus abi ei nėje. Kazkovas ir Orlovas — komandoms. Nuo šių runl antroje miesto rinktinėje. Iš; nių priklausė, kas taps B I pat pradžių pirmauja mlnskle-’ pės nugalėtoju ir žals pS namąsias rungtynes su A 1 čiai. Jie greiti ir, kas svar' pės ”. Rungi! biausia, labai gerai mėto iš’ vyko „autsaideriu tempu. Abi I visų padėčių. Mūsiškiai ne mandosgreitu pasižymėjo tiksli spėja grįžti, blogai dengia. Teisininkai vi Tik apie kėlinio vidurį žaidi metimais. rungtynes žaidė be savo I i mas išsilygina. Mūsiškiai ima grindinio žaidėjo Barasi žaisti žymiai geriau ir bevelk Tačiau tai nebuvo jų prJ pasiveja aikštės šeimininkus. mėjimo priežastis. Medikai! o Pirmas kėlinys 41:39 — tmin- žaidė tikrai puikiai. Jau Iai klečių. mas kėlinys parodė, kad k| Tačiau antram kėliniui mū bus labai atkakli ir nugi siškiams prlstygo kvapo. Mins- tik visų stipriausias. Iš tll kiečial gi sugalvojo nelabai gi jis sekasi medikams. cJ naują taktinį triuką — po mū mėto jų žaidėjai: kapltol sų krepšiu palikdavo „gany Drąsutis, Tabulaltls, Ruė] ii tis” vieną „fuksą”, o imdavo kas. Medikai veda kėlinį, b si keturiese. Si taktika save tai į pabaigą teisininkams ] pateisino. Mūsų komandoje iš vyko išlyginti rezultatą I ir Ik kart pasijuto nuovargis. .. 36:36. Taip ir pasibaigė kėl!:l Skaudus ir stambus pralalmė Antrame kėlinyje medikai j jlmas — 82:631 Antrąją dieną tiek mlnskle- išeina į prieki ir daugiau j čial tiek mūsiškiai į aikštelę nebeleidžia išlyginti rezultį išėjo, trokšdami revanšo. De jie ir laimi — 64:61. D| glausta taškų komandai j tik ore, bet ir... ant grindų ja, jis pavyko ne visiems. A .Šarkio nuotr. nė Drąsutis — 20, Ruėil Vyrų rungtynės irgi buvo aks — 13 ir Tamulaitis I nepaprastai atkaklios ir įtemp 10. Medikai iškovojo tej iu tos. Iš pradžių pirmauja mins- dalyvauti USK „lalpteliuosj čio|e, iškasė naują rūsį, kaip vestnlk” stadionas. Greta esantis tačiau pastebime, kad jr dauge(Tęsinys. Pradžia Nr. 33) !T reikalingą namui. Paskui pasta kalnas užsodinamas dekoratyvi-• lis vietinių ----• ■ berniukų grĮžta gavę kiečiai. Tačiau netrukus pui Nemažiau svarbus abi! ir paverčiamasi neigiamą Apsilankome Gruzijos valstybi tė patj nameli. Kieme buvo pa nlals krūmais atsakymą. Pasirodo, kiais Drąsučio ir Gedvilo pra pusėm buvo ir Gamtos — fI statytas sandėlis, kuriame vėl parku, su teniso, krepšinio, tink niame muziejuje. Gruzijos istori • kad čia merginos tam tikru masjos skyriuje ypatingą susidomėji nauji darbininkai Iškasė 30 m gi linio aikštelėmis. Mieste yra ge• tu „uždara” respublika. Gana ėjimais, o taip pat tolimais matų susitikimas. Pralaimė| mą sukelia eksponuojami Dvari- lumo šulini. Juos taip pat atlei ras dviračių trekas, uždaras ir' dažnai atsisako šokti su joms ne Drungos metimais komanda nio atveju Gamta įsitvlrtil do. Apie 25 m gilumoje, nesie atviras plaukiojimo baseinai. sehvell slėnio radiniai, kur buvo patinkamu asmeniu. Be to, šo)l Sekančią dieną dauguma mūsųi kiuose skaičiumi aiškiai vyrauja rezultatą persveria savo nau ketvirtoje vietoje. FizmataJ aptikta pitekantropo, nendertalio kiant vandens, bolševikai šulinio ir kremanjoninio žmogaus kaulų šone prakasė išė|lmą l pirmąlį studentų pabuvojo Gruzijos fil- vyrai... Tačiau Vilniaus studen dai. Toliau rungtynės vyksta tas pats. Rungtynės vyko I ii įgabenę spausdi harmoni|o|e, kurioje klausėsi tai apsipranta su aplinka Ir s. taškas į tašką. Labai gerai žai lyginti lėtai. Tempas paki] liekanos, o taip pat pirmųjų gru žmutinį rusi. atlikėjų estradinio Katauskas gauna prizą už geriau zinų protėvių būstai. Gražiai pa nimo mašinas, jie praėjimą tarp Abichazljos džia po krepšiu Gudjurgls. tik antrame kėlinyje. Iš prj si darytas pirmykščio žmogaus urvo abiejų rūsių galutinai užvertė, koncerto: „Atvykite pas mus i sią šoki. Gerai Ir dengia. Sį kartą tei džios kova vyko taškas. į i Ii maketas. Atrodo, kad Iš urvo o patys nusileisdavo 1 spaustuvę Suchumi”, žavėjomės puikiu atli Lapkričio 18 d. tbilisiečiai žvelgia gyvi Jo gyventojai. Mo per niekam itarimo nekelianti kimu, gruzinų žiūrovų pietietiš mums suruošia atsisveikinimo sėjai jau ir neobjektyvūs, nors ką. Vėliau fizmatams pavys teris su kūdikiu, senukas, už šulini. Namo šeimininkė Lanka- ku temperamentu. Į kiekvieną banketą. Prie stalo greta sėdi teisėjauja geriau. keliais taškais prasiveržti I revo numeri Jie gyvai reaguodavo, pa mušto briedžio kaulais bežaldžią dzė-Bočorldzė, atsidavusi gruzinai ir lietuviai. GPI trene priekį. Jie Ir laimėjo pirm vaikai ir jaunas, stiprus vyras— liucionierė, padėjo spaustuvinin lydėdami kurtinančiu švilpimu. ris drg. Gogą tarė įžanginį žodĮ, Minskiečiai dabar labai ge Lapkričio 17 diena — sekma kviesdamas stiprinti abieių tautų medžiotoias. Gausus taip pat sky kams ir caro policijos buvo lai kėlinį — 7:21. Antrame kėį rai uždengti. Ypač gerai už nyje riai vaizduojantieji gruzinų re koma patikimu žmogumi. Spaus- dienis. Iš ryto smarkiai lijo. Bet studentų gamtininkai ivsomis pril draugystę. Atsakymo dengė Gukovą Eitminavičius. voliucinę kovą prieš carizmą, kalbose Ostrauskas ir Vygontas monėmis ško lyginti rezultatl (domūs stendai, pasakotą apie dėkoja gruzinams už šiltą priėmi Iš toli bemėtė tik Kazakovas. tačiau jiems tai nepavyki socializmo statybas Gruzijoje mą ir reiškia įsitikinimą, kad šis Jo vis negali reikiamai už Fizmatal, pirmavę Liaudies buities skyriuje visvl visą kėlinį susitikimas yra ne paskutinis. dengti Gedvilas. Vis tik pir dėmėsi patraukė puikiai atliktas Prasideda meninė dalis. Buvę nugalėjo rezulatu 54:51. Iš į XIX a. pradžios valstiečių trobos! varžovai pasirodo esą geri savi mą kėlinį 32:31 laimi USK. rezultatyviausi buvo Misev vidaus maketas. veiklininkai. Gražiausia vieta Tbilisyje yra) člus, įmetęs 15 taškų Ir Visoj si Ką parodys antras kėlinys? Anksti rytą šiltai palydėti Iš miesto kultūros ir poilsio parkas,! vyksta autobusu Tbilisi — Ordžo- Jame mūsiškiai žaidžia dar ge kis — 13. Iš gamtininkų gJ Įrengtas virš miesto, kalnų vir-į nlkidzė (Dzaudžikau). Važiuojame riau. Labai tiksliai mėto bau riausiai pasirodė Eldminavj šūnėje. Į kalną pakylame funi-į Gruzijos karo keliu. Aplinkinių kulieriumi. Iš viršaus puikiai! čius 23 ir Gudjurgls r kalnų viršūnėse stūkso senoviškų das ir metimus komandos ka n matoma visa Gruzijos sostinėj žiema užklupo pitonas, mūsų „veteranas” Eit 18. Miestas išsidėstęs Kuros upės tuvė buvo aptikta visai netikė apie vidudienį kaitri pietų saulė pilių griuvėsiai, P. Gudjurgls mus Gruzijoje. Sninga. Bet tai minavičius. Kelis tikslius me slėnyje, supamas kalnų. Tbilisi tai: po nesėkmingų ieškojimų išdžiovino centrinio „Dinamo” aprūpinamas pigia sraunios ir vienas policininkas uždegė popie stadiono žaliąją veją. Keturiolik pasirodo ne visai teisinga, ka timus įvykdo Gudjurgls ir vandeningos Kuros upės elektros rių ir netyčia jį įmetė į šulinį. tą valandą čia prasideda drau dangi šoferis paaiškina, kad mes Drunga. Mūsiškiai jau veda energija. Tam tikslui yra pasta Popierius krisdamas šone suti giškos rankinio rungtynės tarp esame pakilę virš 1000 m virš MUSŲ MEDŽIAGOS tyta Mingiačiauro HES su pagrin ko erdvę ir įslinko į perėjimą. Vilniaus USK ir Tbilisi rinktinės, Juros lygio. Plentas eina Arag- 7 taškais. Ir reikia tik sekun dine ir pagalbine stotimis. Gre Spaustuvė buvo surasta, bet kuri beveik ištisai sukomplektuo vos išgraužto tarpeklio šlaitu. dei atsileisti, kaip visas dar PĖDSAKAIS timai su parku esančio kalno Stalinui pavyko pasislėpti. ta iš Gruzijos Politechnikos insti Kelias labai staigiai kilo Į kal bas nueina niekais. Minskie viršūnėje — pilies, statytos Miesto kūno kultūros Ir spor tuto žaidėjų. Susitikimo pradžio ną, jame daugybė posūkių. Va XVI a. — griuvėsiai. Ši tvirtovė to komitetas mums išskyrė eks je mūsų komandos žaidėjai įtei žiuoti dėl iškritusio sniego darosi čiai išlygina ir patys trim taš „ČIA MOKOSI STUDENTAI' regėjo ne vieną persų šacho kursijoms autobusą. Važiuojame kė varžovams tautines lietuvių slidu, debesys ir snaigės visai kais veda. Tuo momentu už Na-Dyro bei turkų gaujų užpuo į universiteto gatvę, kurioje yra Juastas — kaklaraiščius. paslepia kažkur toli žemai bė penktą pražangą palieka aikš ,,Tarybinio studento” Nrl limą. Ant aukšto Kuros pakran visos Tbilisi aukštosios mokyk Antrosios rungtynės abieių gančią Aragvą. Plentas nuo tar tės skardžio stovi buvęs Mete- los. Gražūs universiteto rūmai, respublikų čempionų USK ir GPI peklio vietomis visai neatitver telę komandos „dūšia” Eitmi 32 (lapkričio 28 d.) buvo rasoj chio kalėjimas. Jame kalėdavo puikiai įrengtos tinklinio Ir krep vyko Politechnikos instituto sta tas. Lygumų žmonėms, pirmą navičius. Kas bus? Tačiau vy ma apie blogas darbo sąlygoj bolševikai. Jie kartais pabėgda šinio aikštelės, kurių mūsų uni dione, stebint apie 3000 studen kartą toki reginį išvydus, padaž rai nepakrinka. Vienas po ki bendrojoje skaitykloje. vo, nusileisdami nuo stačių uo versitetas tikrai gali pavydėti. tų. kurie čia susirinko tiesiai iŠ nėja nerviniai impulsai. Vienu Mokslinės bibliotekos Direkl lų, tiesiai l Kuros vandenis. Tbi Aplink jas — kelios eilės suolų. paskaitų. Prieš susitikimą gruzi momentu mašina slystelėjo link to seka Gudjurglo, Drungos, lisyje yra daug vietų, susijusių Ir, kas svarbiausia, jos iš visų nai pateikė mums sirpryzą, apdo bedugnės... Romas išblykšta ir Gedvilos metimai — ir vėl du torius drg. Vladlmirovas praj su J. V. Stalino revoliucine veik pusių užstotos nuo vėjų, žaisti vanodami USK žaidėjus vyno ge skundžiasi vidaus silpnumu. Jo taškai mūsų. neša, kad laikraščių pristatyj las. Mes aplankėme namelĮ, ku galima kaip salėje. Prie žemės riamaisiais ragais su užrašu nas ir Vytas apserga Jūros liga. riame buvo leidžiamas Stalino re ūkio instituto įrengta Gruzijos „Tbilisi”. Taip ir baigiasi rungtynės mas į bendrąją skaityklą surcj Vytas S. be pertraukos kumščiuo daguojamas bolševikinis laikraš TSR žemės ūkio paroda. Labiau guliuotas. Ūkio skyrius žada! Žaisdami ryžtingai, vilniečiai ja kaimyną, kaltindamas šoferĮ tis „Brdzola”. Kad išvengtų ca- :siai visus sudomina didelis Jung iš karto perima iniciatyvą. Pus- greitu važiavimu. Štai ir kalna — sunki, bet pelnyta pergalė įtaisyti ir stalines lempas. Blo-I v ro žandarų persekiojimų, spaus tinis visų aukštųlų mokyklų stu lalkio pasekmė 13:2, o rungty gūbrio viršūnė. 3800 m virš jū (66:64). gesnė padėtis su ventillatol j) tuvė buvo ruošiama pagal iš dentų i bendrabučių miestelis, pa nių — 20:11 USK naudai. Pilnu ros lygio. Prasideda nusileidimas. riais. anksto numatytą planą. Pirmiau- statytas : gruzinų stiliumi. tinis revanšas! Nuo Kazbeko papėdės važiuoja Mums revanšas pavyko! sla darbininkai iškasė gilų rūsį, Mes — sportininkai, domimės Gruzinų pakviesti, atsilankome me Darjalo tarpekliu. Kalnai čia Redakcijos prierašas: Venti c po to jie tą rūsį iš viršaus už- isostinės sporto bazėmis. Išnau į Jaunimo poilsio vakarą institu susidarė iš milžiniškų granito lui Atrodo, šis mūsų krepšinin liatorių klausimas universitete t mūrijo ir apipylė žemėmis, pa- idodami gamtines sąlygas, gruzi te. Reikia pažymėti, kad Gruzi tų, kabančių virš plento. Apie likdami tik siaurą Įėjimą. Darbi- nai i pastatė puikius įrengimus. Be jos vakarai esti tik semadieniais. pusiaudienį pasiekėme Ordžoniki- kų vizitas bus tolimesnės tvir visur aktualus. Mūsų nuomone t ninkai buvo atleisti, ir bolševikai gražaus 70.000 žiūrovų talpinan Prasidėjus šokiams, mūsiškių dzę, Siaurės Osetijos sostinę. bendrojoje skaitykloje Jie turi t pasamdė naują partiją, prieš tai čio centrinio „Dinamo” stadiono, dauguma susidūrė su nenumaty Kalnagūbris — pervažiuotas trau tos draugystės ir draugiškų būti Įrengti kaip kad buvo i padarę dureles rūsyje ir užvertę mūsų jau minėto V. I. Lenino sta ta kliūtimi: tik dviejų kviestos kiniu, pasiekiame Maskvą, o lap- susitikimų pagrindu. I jas žemėmis. Nauji darbininkai, diono, kalnų papėdėje statomas merginos išėjo šokti! Chemijos fak. laboratorijose. 1 Vilniečiai kričio 22 d. vakarą jau ir Vil nieko nežinodami, kas yra apa- 75.000 vietų talpos LDS „Bure- nustebinti ir Jaučiasi esą įžeisti, nių. J. Surglntas 5 LV 05492 UžS. Nr. 1934 Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė, REDKOLEGIJA j
Ir vėl medicina