cam/Bims sco nencas
visą 5ALiąpR0t€ca«ai,vi€nyKir€5!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METU BALANDŽIO 15 D.
Nr. 34—33 (1373—1374) LAPKRIČIO 18 D.
ANTRADIENIS KAINA 4 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
Lapkričio 4 dieną Didžiojo je auloje "įvyko Universiteto komjaunimo organizacijos
XXIX ataskaitinė-rinkiminė kon ferencija. Į ją atvyko LTSR Aukštojo ir specialiojo viduri
nio mokslo ministro pavaduoto jas V. Pranaitis, VVU Rekto rius J. Kubilius, LLKJS Vilniaus m. komiteto pirmasis sekreto rius V. Kupliauskas, LLKJS Vil
Draugai delegatai, gerbiami svečiai! Šiandien paskutinė ata skaitų ir rinkimų diena Universi teto komjaunimo organizacijoje. Komjaunimo komitetas, pateik damas jums savo ataskaitą, stengėsi atsižvelgti j reikalavi mus kuriuos mums iškėlė TSKP XXVIi bei LKP XIX suvažiavi mai, partijos CK plenumų nu tarimai, neseniai vykęs sąjungi nis visuomenės mokslų dėstyto ji) pasitarimas. Kartu, analizuo dami savo nuveiktą darbą, mes stengėmės jj įvertinti per mums pareikštų kritinių pastabų ir pa siūlymų prizmę, pamėginome apibendrinti pirmuosius rezultatus įgyvendinant TSKP CK nu tarimą „Dėl tolesnio partinio va dovavimo komjaunimui gerinimo ir jo vaidmens didinimo komu nistiškai auklėjant jaunimą". Ne paslaptis, kad daugelis komjaunimo organizacijos darbo trūkumų pasirodė gyvybingesni, nei mes manėme. Dabar mums svarbu išsiaiškinti, ką pavyko nuveikti, o ko ne. Jčio labiau, kad artėja VLKJS XX suvažiavi mas, kurio jau paskelbtoje dar botvarkėje yra klausimas dėl pakeitimų VLKJS Įstatuose. Ne kantriai laukiame ir Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo pertvarkymo krypčių paskelbi mo. Kiekviena komjaunimo orga nizacija turi savų ypatumų, tik jai būdingų problemų ratą. Tai f apsprendžia jos specifiką, nu lemia pagrindines, svarbiausias veiklos kryptis. Akivaizdu, kad Universiteto komjaunimo organi-
kiais, pro pirštus praslysta treje tukininkai — vidutiniokai, nes pagrindinis dėmesys tenka li kusiems 6—8 proc. nepažangių. Panagrinėkime studentų mokymąsi „senoviškai". Per ataskaitinį laikotarpį žemiausias po 1985/86 pažangumas buvo m. m. pavasario sesijos — 92,27 proc., aukščiausias — po 1985/86 m. m. žiemos sesijos 94,74 proc. Geriausiai mokosi gamtos, istorijos fakultetų stu dentai. Po paskutinės pavasario sesijos Universitete buvo 253 skolininkai. Daugiausia jų — ma tematikos, fizikos, ekonominės
ceso ribų. Na, o mokymosi pro cesui mūsų įtaka turėtų būti reikšmingesnė. Tai mes siejame su studentiškos savivaldos plė timu ir principingumo akademi nėje grupėje kėlimu. Žymiu mastu grupės akademiminė drausmė priklauso nuo se niūno sąžiningumo, jo autorite to. Kebli seniūno padėtis. Jis turi būti vienodai geras ir stu dentams, ir dekanatui. Deja, ši santarvė dažnai pasiekiama sa vitarpio nuolaidų pagrindu — seniūnas nuolaidžiauja grupės draugams, o dekanatas ir dėsty tojas seniūnui, kuris, beje, (jeigu
komjaunimo ataskaitos ir rinkimai
zacija labiausiai turėtų domėtis ekademinės drausmės, pažangufro- įgyjamų žinių kokybės, mo kymo proceso tobulinimo, SMD ’eiklos, studentų mokslinio-tirian,0jo darbo klausimais. kadžiai apie pažangumą ir akademinę drausmę. Pastaraisiais
rnela|s pažangumas svyruoja epie 92—94 proc. Ar tai gerai, kad kuo ir blogai? Manoma, ’ukštesnis rodiklis — tuo ge'“o, ir barami tie, kurių jis ma lusias arba sumažėjo per ata*a'tinį laikotarpį. Tiesa, jau yra ’usiformavusi ir tokia nuomoblogai — jei pažangumo rostabilus — vadinasi neau9a- Beje, fakultetų komjąuni' 0 komitetai, akademinių gruPN biurai nepasitenkina vien šio ^'kho analize. Paprastai dar
Paskaičiuojamas grupės pavidurkis, praleistų paskai■ skaičius, ir po to seka iš*adj. . ,/ žemas pažangumas — ’ daug praleista paskaitų,
..M pasitempti. Ir žymiai re/ analizuojama komjaunimo "Banizacijos įtakamokymuisi, paslys, dėl kurių praleid inėja’s Paskaitos, pažangumo ir ži1 kokybės santykis. ^2£iPu*'uoiar,t vien tik vidur-
^bimus žr. 4 psl. —
niaus m. Lenino rajono komite to sekretorė V. Bernatonienė, Respublikinio studentų būrių štabo vadės M. Mikaila, VVU prorektoriai, fakultetų dekanai
bei partinių biurų sekretoriai. LLKJS Vilniaus universiteto ko miteto sekretorius R. Syvys per skaitė komiteto ataskaitą, kurią pateikiame kiek sutrumpintą
dėstomos vadovėlinės tiesos. Kalbu ne apie tą atvejį, kuo met apie dalyko įdomumą sprendžiama apsilankius tik vie noje paskaitoje. Turiu galvoje dėstytojo kvalifikaciją, bendravi mo su auditorija manierą ir jo pretenzijas į auditorijos gausu mą bei aktyvumą. Studentui ne įdomu, kai dėstytojas kiekvie ną paskaitą skaito neatitraukda mas akių nuo konspekto, kuris visiškai atitinka vadovėlio tu rinį. Gal būt iš tiesų teisūs tie studentai, kurie mano, kad ne lankydami tokių paskaitų taupo laiką, ši problema nėra nauja.
stebimi ir trūkumai. Komisijos pagrįstai yra kaltinamos tuo, kad per maža jų įtaka mokymo pro ceso tobulinimui, per menkas auklėjamasis poveikis skolinin kams ir akademinės drausmės pažeidėjams, per daug dėmesio skiria skaičių apie pažangumą ir lankomumą rinkimui, tuo pa čiu tarsi pavirsdamos į esamos padėties stebėtojas ir fiksuoto jas. Kai kas net abejoja, ar iš viso jos reikalingos. Juk studen tai mokosi savo noru. Kam gi juos dar auklėti? Dalis dėsty tojų mano, kad šios komisijos tiesiog atima brangų paskaitos laiką, reidų metu norėdamos patikrinti lankomumą. Štai šių metų pavasarį, kuomet buvo at liekamas universitetinis reidas, vienas EKFF dėstytojas nenorėjo įsileisti tikrintojų į paskaitą. Te ko įkalbinėti. Patikrinus paaiš kėjo, kad paskaitoje dalyvauja apie trečdalis studentų. Chemi jos fakulteto dekanas iš viso ne leido daryti reido, nes, jo nuo mone, apie tai reikėjo pranešti iš anksto. Bet juk patikrinimas tik tuomet efektyvus, kai jis ne tikėtas. O gal mums reikėtų grįžti prie senų darbo formų, kai skambiai būdavo paskelbia mos sustiprinto lankomumo sa vaitės ar dekados, o po to tik rinama? . . Dažnai neefektyvūs mokymoauklėjimo komisijos posėdžiai. Komisijų pitmininkai skundžiasi, kad nepažangūs studentai kvie čiami neina į juos. Daugeliui skolininkų tas pats,’ ar jis gaus tą MAK-o papeikimą, ar ne. Pa čių komisijų darbui stinga prin cipingumo, -išradingumo. Labai maža dalis skolininkų svarstoma fakultetų komjaunimo komitetų posėdžiuose, akademiniame dar be silpnai panaudojama steni nė spauda ir vaizdinė agitacija. Apskritai, mokymo-auklėjimo ko misijoms reiktų padėti sustiprinti jų autoritetą. Universiteto kom jaunimo komiteto nuomone, de kanatai dažnai nuolaidžiauja skolininkams. Yra studentų, ku rie kelias sesijas iš eilės gauna dvejetus, o tai jau ne atsitikti numas, o dėsningumas. Ar ne tikslinga būtų juos pašalinti? Be galiniai jų svarstymai mokymoauklėjimo komisijos posėdžiuo se greičiau atskleidžia pastarųjų bejėgiškumą, nei auklėja skoli ninką. Reiktų sudaryti sąlygas moky mo-auklėjimo komisijų pirminin kams lankyti užsiėmimus pagal laisvą grafiką. Tai leistų jiems geriau organizuoti savo darbą. Universiteto komjaunimo komi tetas galėtų pasinaudoti pirmi ninkų paslaugomis tikrinant ki tus fakultetus. Fakultetų komjaunimo komi tetai privalo griežčiau naudotis VLKJS Įstatuose suteikta gali-
„TURIME DAUG MEDŽIAGOS APMĄSTYMAMS
IR DARBUI LLKJS Vilniaus universiteto koataskaita už laikotarpį miteto nuo 1984 m. lapkričio 1 d. iki 1986 m. lapkričio 4 d. ir komjaunimo organizacijos uždaviniai vykdant TSKP XXVII suvažiavi mo nutarimus bei pasitinkant VLKJS XX suvažiavimą.
Ataskaitinį pranešimą skaito LLKJS VU komiteto sekretorius R. SYVYS.
kibernetikos ir finansų fakulte tuose. Ką gi, reikėtų pasitempti. Eet kas turėtų pasitempti: studen tai, mokymo auklėjimo komisi jos, komjaunimo komitetai, o gal reiktų kuratorius svarstyti už blogą studentų mokymąsi? Prieš keletą savaičių Universi teto komjaunimo komitetas ap tarė trijų fakultetų mokymo-auklėjimo komisijų veiklą. Disku tuojant paaiškėjo, kad studentų pažangumas negali nuolat aug ti (jeigu pats augimas netampa savitiksliu). Jo dydį objektyviai riboja blogas moksleivių paruo šimas, klaidos pasirenkant-sper cialybę, netobula priėmimo į aukštąją mikyklą ir skirstymo, pabaigus studijas, tvarka. Mūsų manymu, komjaunimo organiza cija nepajėgi bent kiek žymes niu mastu sumažinti minėtų prie žasčių neigiamą įtaką, nes jos egzistuoja tarsi už mokymo pro
tikėsime apklausos duomenimis) prarado autoritetą ir praktiškai neatsako už žymėjimo teisingu mą. Manytume, kad fakultetų komjaunimo komitetams derėtų patikrinti seniūnų darbą ir pra šyti dekanatus, kad netinkamus pakeistų. Seniūnai dirbtų sąži ningiau, jei už neteisingas atžy mas būtų taikomos griežtos de kanatų nuobaudos, neskiriama stipendija. Tikslinga būtų seniū nus rinkti grupių biurų sekreto rių pavaduotojais akademiniam darbui. Išvengtume formalaus pareigų dubliavimo, o ir seniū nai privalėtų atsiskaityti komjau nimo komitetuose. Mūsų nuomone, vien tik aukščiau minėto administravimo pagalba būtų galima užtikrinti gausų lankomumą. Tačiau dalis studentų nelanko paskaitų ne todėl, kad tingi, o todėl, kad jos neįdomios, kad nelankyda mi gali išlaikyti egzaminą, kad
Tačiau fakultetų komjaunimo ko mitetai, mokymo-auklėjimo ko misijos retai stengiasi ją išspręs ti. Mūsų supratimu, tai galima būtų padaryti anketavimo, vie šosios nuomonės apie dėstytoją tyrimo pagalba. Tokie duomenys būtų naudingi dekanatams, ka tedroms ir pačiam dėstytojui. Beje, anketavimas jau atliekamas fizikos, matematikos fakultetų komjaunimo komitetuose. Stu dentų apklausos duomenys pa rodė, kad ne visi dėstytojai ati tinka studentų keliamus reika lavimus. Gaila, kad į šią nuo monę mažai tėra reaguojama. Tuo būdu, blėsta studentų en tuziazmas, o ignoruodami stu dentų nuomonę, mes negalime reikalauti iš jų sąmoningumo. Svarbus studentiškos savival dos organas yra mokymo-auk lėjimo kbmisijos. Tačiau jau ne pirmi metai šalia teigiamų jų darbo ypatybių, vis dažniau pa
(nukelta į 2 psl.)