Tarybinis Studentas, 1986 m. lapkričio 18 d. Nr. 34-33 (1373-1374)

cam/Bims sco nencas

visą 5ALiąpR0t€ca«ai,vi€nyKir€5!

LEIDŽIAMAS NUO 1950

METU BALANDŽIO 15 D.

Nr. 34—33 (1373—1374) LAPKRIČIO 18 D.

ANTRADIENIS KAINA 4 KAP.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

Lapkričio 4 dieną Didžiojo­ je auloje "įvyko Universiteto komjaunimo organizacijos

XXIX ataskaitinė-rinkiminė kon­ ferencija. Į ją atvyko LTSR Aukštojo ir specialiojo viduri­

nio mokslo ministro pavaduoto­ jas V. Pranaitis, VVU Rekto­ rius J. Kubilius, LLKJS Vilniaus m. komiteto pirmasis sekreto­ rius V. Kupliauskas, LLKJS Vil­

Draugai delegatai, gerbiami svečiai! Šiandien paskutinė ata­ skaitų ir rinkimų diena Universi­ teto komjaunimo organizacijoje.

Komjaunimo komitetas, pateik­ damas jums savo ataskaitą, stengėsi atsižvelgti j reikalavi­ mus kuriuos mums iškėlė TSKP XXVIi bei LKP XIX suvažiavi­ mai, partijos CK plenumų nu­ tarimai, neseniai vykęs sąjungi­ nis visuomenės mokslų dėstyto­ ji) pasitarimas. Kartu, analizuo­ dami savo nuveiktą darbą, mes stengėmės jj įvertinti per mums pareikštų kritinių pastabų ir pa­ siūlymų prizmę, pamėginome apibendrinti pirmuosius rezultatus įgyvendinant TSKP CK nu­ tarimą „Dėl tolesnio partinio va­ dovavimo komjaunimui gerinimo ir jo vaidmens didinimo komu­ nistiškai auklėjant jaunimą".

Ne paslaptis, kad daugelis komjaunimo organizacijos darbo trūkumų pasirodė gyvybingesni, nei mes manėme. Dabar mums svarbu išsiaiškinti, ką pavyko nuveikti, o ko ne. Jčio labiau, kad artėja VLKJS XX suvažiavi­ mas, kurio jau paskelbtoje dar­ botvarkėje yra klausimas dėl pakeitimų VLKJS Įstatuose. Ne­ kantriai laukiame ir Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo pertvarkymo krypčių paskelbi­ mo.

Kiekviena komjaunimo orga­ nizacija turi savų ypatumų, tik jai būdingų problemų ratą. Tai f apsprendžia jos specifiką, nu­ lemia pagrindines, svarbiausias veiklos kryptis.

Akivaizdu, kad Universiteto komjaunimo organi-

kiais, pro pirštus praslysta treje­ tukininkai — vidutiniokai, nes pagrindinis dėmesys tenka li­ kusiems 6—8 proc. nepažangių.

Panagrinėkime studentų mokymąsi „senoviškai". Per ataskaitinį laikotarpį žemiausias po 1985/86 pažangumas buvo m. m. pavasario sesijos — 92,27 proc., aukščiausias — po 1985/86 m. m. žiemos sesijos 94,74 proc. Geriausiai mokosi gamtos, istorijos fakultetų stu­ dentai. Po paskutinės pavasario sesijos Universitete buvo 253 skolininkai. Daugiausia jų — ma­ tematikos, fizikos, ekonominės

ceso ribų. Na, o mokymosi pro­ cesui mūsų įtaka turėtų būti reikšmingesnė. Tai mes siejame su studentiškos savivaldos plė­ timu ir principingumo akademi­ nėje grupėje kėlimu. Žymiu mastu grupės akademiminė drausmė priklauso nuo se­ niūno sąžiningumo, jo autorite­ to. Kebli seniūno padėtis.

Jis turi būti vienodai geras ir stu­ dentams, ir dekanatui. Deja, ši santarvė dažnai pasiekiama sa­ vitarpio nuolaidų pagrindu — seniūnas nuolaidžiauja grupės draugams, o dekanatas ir dėsty­ tojas seniūnui, kuris, beje, (jeigu

komjaunimo ataskaitos ir rinkimai

zacija labiausiai turėtų domėtis ekademinės drausmės, pažangufro- įgyjamų žinių kokybės, mo­ kymo proceso tobulinimo, SMD ’eiklos, studentų mokslinio-tirian,0jo darbo klausimais. kadžiai apie pažangumą ir akademinę drausmę. Pastaraisiais

rnela|s pažangumas svyruoja epie 92—94 proc. Ar tai gerai, kad kuo ir blogai? Manoma, ’ukštesnis rodiklis — tuo ge'“o, ir barami tie, kurių jis ma­ lusias arba sumažėjo per ata*a'tinį laikotarpį. Tiesa, jau yra ’usiformavusi ir tokia nuomoblogai — jei pažangumo rostabilus — vadinasi neau9a- Beje, fakultetų komjąuni' 0 komitetai, akademinių gruPN biurai nepasitenkina vien šio ^'kho analize. Paprastai dar

Paskaičiuojamas grupės pavidurkis, praleistų paskai■ skaičius, ir po to seka iš*adj. . ,/ žemas pažangumas — ’ daug praleista paskaitų,

..M pasitempti. Ir žymiai re/ analizuojama komjaunimo "Banizacijos įtakamokymuisi, paslys, dėl kurių praleid inėja’s Paskaitos, pažangumo ir ži1 kokybės santykis. ^2£iPu*'uoiar,t vien tik vidur-

^bimus žr. 4 psl. —

niaus m. Lenino rajono komite­ to sekretorė V. Bernatonienė, Respublikinio studentų būrių štabo vadės M. Mikaila, VVU prorektoriai, fakultetų dekanai

bei partinių biurų sekretoriai.

LLKJS Vilniaus universiteto ko­ miteto sekretorius R. Syvys per­ skaitė komiteto ataskaitą, kurią pateikiame kiek sutrumpintą

dėstomos vadovėlinės tiesos.

Kalbu ne apie tą atvejį, kuo­ met apie dalyko įdomumą sprendžiama apsilankius tik vie­ noje paskaitoje.

Turiu galvoje dėstytojo kvalifikaciją, bendravi­ mo su auditorija manierą ir jo pretenzijas į auditorijos gausu­ mą bei aktyvumą. Studentui ne­ įdomu, kai dėstytojas kiekvie­ ną paskaitą skaito neatitraukda­ mas akių nuo konspekto, kuris visiškai atitinka vadovėlio tu­ rinį. Gal būt iš tiesų teisūs tie studentai, kurie mano, kad ne­ lankydami tokių paskaitų taupo laiką, ši problema nėra nauja.

stebimi ir trūkumai.

Komisijos pagrįstai yra kaltinamos tuo, kad per maža jų įtaka mokymo pro­ ceso tobulinimui, per menkas auklėjamasis poveikis skolinin­ kams ir akademinės drausmės pažeidėjams, per daug dėmesio skiria skaičių apie pažangumą ir lankomumą rinkimui, tuo pa­ čiu tarsi pavirsdamos į esamos padėties stebėtojas ir fiksuoto­ jas. Kai kas net abejoja, ar iš viso jos reikalingos. Juk studen­ tai mokosi savo noru. Kam gi juos dar auklėti?

Dalis dėsty­ tojų mano, kad šios komisijos tiesiog atima brangų paskaitos laiką, reidų metu norėdamos patikrinti lankomumą. Štai šių metų pavasarį, kuomet buvo at­ liekamas universitetinis reidas, vienas EKFF dėstytojas nenorėjo įsileisti tikrintojų į paskaitą. Te­ ko įkalbinėti. Patikrinus paaiš­ kėjo, kad paskaitoje dalyvauja apie trečdalis studentų. Chemi­ jos fakulteto dekanas iš viso ne­ leido daryti reido, nes, jo nuo­ mone, apie tai reikėjo pranešti iš anksto. Bet juk patikrinimas tik tuomet efektyvus, kai jis ne­ tikėtas. O gal mums reikėtų grįžti prie senų darbo formų, kai skambiai būdavo paskelbia­ mos sustiprinto lankomumo sa­ vaitės ar dekados, o po to tik­ rinama? . .

Dažnai neefektyvūs mokymoauklėjimo komisijos posėdžiai.

Komisijų pitmininkai skundžiasi, kad nepažangūs studentai kvie­ čiami neina į juos.

Daugeliui skolininkų tas pats,’ ar jis gaus tą MAK-o papeikimą, ar ne. Pa­ čių komisijų darbui stinga prin­ cipingumo, -išradingumo.

Labai maža dalis skolininkų svarstoma fakultetų komjaunimo komitetų posėdžiuose, akademiniame dar­ be silpnai panaudojama steni­ nė spauda ir vaizdinė agitacija.

Apskritai, mokymo-auklėjimo ko­ misijoms reiktų padėti sustiprinti jų autoritetą. Universiteto kom­ jaunimo komiteto nuomone, de­ kanatai dažnai nuolaidžiauja skolininkams. Yra studentų, ku­ rie kelias sesijas iš eilės gauna dvejetus, o tai jau ne atsitikti­ numas, o dėsningumas. Ar ne tikslinga būtų juos pašalinti? Be­ galiniai jų svarstymai mokymoauklėjimo komisijos posėdžiuo­ se greičiau atskleidžia pastarųjų bejėgiškumą, nei auklėja skoli­ ninką.

Reiktų sudaryti sąlygas moky­ mo-auklėjimo komisijų pirminin­ kams lankyti užsiėmimus pagal laisvą grafiką. Tai leistų jiems geriau organizuoti savo darbą.

Universiteto komjaunimo komi­ tetas galėtų pasinaudoti pirmi­ ninkų paslaugomis tikrinant ki­ tus fakultetus.

Fakultetų komjaunimo komi­ tetai privalo griežčiau naudotis VLKJS Įstatuose suteikta gali-

„TURIME DAUG MEDŽIAGOS APMĄSTYMAMS

IR DARBUI LLKJS Vilniaus universiteto koataskaita už laikotarpį miteto nuo 1984 m. lapkričio 1 d. iki 1986 m. lapkričio 4 d. ir komjaunimo organizacijos uždaviniai vykdant TSKP XXVII suvažiavi­ mo nutarimus bei pasitinkant VLKJS XX suvažiavimą.

Ataskaitinį pranešimą skaito LLKJS VU komiteto sekretorius R. SYVYS.

kibernetikos ir finansų fakulte­ tuose.

Ką gi, reikėtų pasitempti. Eet kas turėtų pasitempti: studen­ tai, mokymo auklėjimo komisi­ jos, komjaunimo komitetai, o gal reiktų kuratorius svarstyti už blogą studentų mokymąsi?

Prieš keletą savaičių Universi­ teto komjaunimo komitetas ap­ tarė trijų fakultetų mokymo-auklėjimo komisijų veiklą.

Disku­ tuojant paaiškėjo, kad studentų pažangumas negali nuolat aug­ ti (jeigu pats augimas netampa savitiksliu). Jo dydį objektyviai riboja blogas moksleivių paruo­ šimas, klaidos pasirenkant-sper cialybę, netobula priėmimo į aukštąją mikyklą ir skirstymo, pabaigus studijas, tvarka. Mūsų manymu, komjaunimo organiza­ cija nepajėgi bent kiek žymes­ niu mastu sumažinti minėtų prie­ žasčių neigiamą įtaką, nes jos egzistuoja tarsi už mokymo pro­

tikėsime apklausos duomenimis) prarado autoritetą ir praktiškai neatsako už žymėjimo teisingu­ mą. Manytume, kad fakultetų komjaunimo komitetams derėtų patikrinti seniūnų darbą ir pra­ šyti dekanatus, kad netinkamus pakeistų. Seniūnai dirbtų sąži­ ningiau, jei už neteisingas atžy­ mas būtų taikomos griežtos de­ kanatų nuobaudos, neskiriama stipendija. Tikslinga būtų seniū­ nus rinkti grupių biurų sekreto­ rių pavaduotojais akademiniam darbui.

Išvengtume formalaus pareigų dubliavimo, o ir seniū­ nai privalėtų atsiskaityti komjau­ nimo komitetuose.

Mūsų nuomone, vien tik aukščiau minėto administravimo pagalba būtų galima užtikrinti gausų lankomumą. Tačiau dalis studentų nelanko paskaitų ne todėl, kad tingi, o todėl, kad jos neįdomios, kad nelankyda­ mi gali išlaikyti egzaminą, kad

Tačiau fakultetų komjaunimo ko­ mitetai, mokymo-auklėjimo ko­ misijos retai stengiasi ją išspręs­ ti. Mūsų supratimu, tai galima būtų padaryti anketavimo, vie­ šosios nuomonės apie dėstytoją tyrimo pagalba. Tokie duomenys būtų naudingi dekanatams, ka­ tedroms ir pačiam dėstytojui.

Beje, anketavimas jau atliekamas fizikos, matematikos fakultetų komjaunimo komitetuose.

Stu­ dentų apklausos duomenys pa­ rodė, kad ne visi dėstytojai ati­ tinka studentų keliamus reika­ lavimus. Gaila, kad į šią nuo­ monę mažai tėra reaguojama.

Tuo būdu, blėsta studentų en­ tuziazmas, o ignoruodami stu­ dentų nuomonę, mes negalime reikalauti iš jų sąmoningumo.

Svarbus studentiškos savival­ dos organas yra mokymo-auk­ lėjimo kbmisijos. Tačiau jau ne pirmi metai šalia teigiamų jų darbo ypatybių, vis dažniau pa­

(nukelta į 2 psl.)

2 Tarybinis studentas

(atkelta iš 1 psl.) mybe, kur reikalaujama išnagri­ nėti kiekvieną negatyvų moky­ mosi proceso reiškinį, principin­ gai jį įvertinti akademinėje gru­ pėje, o vėliau, atsižvelgiant į priimtą nutarimą, svarstyti aukš­ tesniuose komjaunimo organuo­ se. Pačių mokymo-auklėjimo ko­ misijų veikla negali apsiriboti lankomumo tikrinimu ir skolinin­ kų svarstymu. Jos privalo rūpin­ tis paskaitų tvarkaraščio patogu­ mu studentams, aprūpinimu va­ dovėliais, auditorijų apšviestumu ir šildymu, studentų nuomonės apie skaitomų dalykų kokybę tyrimu, apibendrinimu ir patei­ kimu fakulteto administracijai.

Kitaip sakant — mokymo proce­ su ir sąlygomis, jų tobulinimu ir gerinimu.

Universiteto komjaunimo ko­ miteto nuomone, MAK-o ryšiai su fakulteto administracija, aukš-__ čiau išvardintų priemonių ir veiklos krypčių pagrindu gali įgauti realų turinį. Mes turime pagrindo taip manyti, nes visa tai, kas pasakyta, yra sa­ votiškas teigiamos patirties, su­ kauptos teisės, matematikos, fi­ zikos fakultetuose, apibendrini­ mas. ,

Y

/

„TURIME DAUG MEDŽIAGOS LLKJS VILNIAUS UNIVERSITETO KOMITETO ATASKAITA UŽ LAIKOTARPI NUO 1984 M. LAPKRIČIO 1 D. IKI 1986 m LAPKRIČIO 4 D. IR KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS UŽDAVINIAI VYKDANT TSKP XXVII SUVAŽIAVIMO NUTARI. MUS BEI PASITINKANT VLKJS XX SUVAŽIAVIMĄ.

cijų metu jie buvo pagrįstai kri­ tikuojami.

Kiekvienais metais Universite­ to komjaunimo organizaciją pa­ pildo daugiau kaip 1600 naujų narių. Ir kaskart vis susiduriame su pirmakursių adaptacijos prob­ lema.

Komjaunimo organizaci­ joje jau yra nusistovėjusi tam tikra darbo su pirmu kursu sis­ tema, kurios pagrindinis tikslas — padėti suprasti skirtumą tarp vidurinės ir aukštosios mokyk­ los, orientuoti j drausmingą paskaitų lankymą, mokyti tikslin­ gai paskirstyti savo laiką, kaupti ir naudoti informaciją, organi­ zuoti savo darbą, atskleisti po­ linkius ir sugebėjimus visuome­ ninėje veikloje.

Universiteto komjaunimo komiteto posėdyje buvo aptartas istorijos ir gamtos fakultetų komjaunimo komitetų darbas su pirmakursiais. Analizė parodė, kad nepaisant visų pa­ stangų, pirmakursiams nėra leng­ va. Blogas jų pažangumas, daž­ Draugai! Dekanatas, mokymoni drausmės laužymo atvejai. auklėjimo komisijos, seniūnai tu­ Tradicinės darbo formos: pirma­ ri didelę įtaką mokymo proceso kursių vakarai, pirmosios sesi­ organizavimui, tačiau ir ji turi jos rezultatų aptarimas, laiškų-4ėribas, kurias apsprendžia akade­ vams rašymas ir susitikimų su minės grupės, kiekvieno studen­ jais organizavimas ne visuomet to sąmoningumas, o jis dažnai palengvina adaptaciją.

Fakulte­ nėra aukštas. Tipiškas vaizdas tų komjaunimo komitetams reik­ — kuomet komjaunimo susirinki­ tų pakeisti savo darbo stilių pir­ mų metu blogai besimokantys makursių atžvilgiu: mažiau juos studentai „draugiškai" pabara­ administruoti, nedaryti iš jų sami ir paraginami padidinti atsa­ o votiškų „atpirkimo ožių”, komybę. Praktiškai nesvarstomi rimdaugiau globoti, patikėti tie, kurie nusirašinėja, o pasy­ Netus visuomeninius darbus, vumas ir nuolankus tylėjimas reikėtų skubinti pirmakursių seminarų metu tampa savotiška rinkti grupės komjaunimo biu­ dorybe, negauna deramo (ver­ rą (dažnai tai atliekama pirmo­ tinimo trejetukininkų-vidutiniosiomis rugsėjo dienomis). Mūsų kų mokymasis. Kodėl gi mums manymu, tikslinga kurį laiką pa­ taip svarbu, kad būtų suformuo­ laukti. Tuo būdu, sumažėtų klai­ tas principingas požiūris į mo­ dos, renkant grupės lyderį, tiki­ kymąsi būtent grupėse? Pirma mybė. Dabar, sprendžiant pa­ — be jo administracinio povei­ net 54% gal atliktus tyrimus, kio priemonės dažnai netenka sekretorių pirmo kurso grupių prasmės, antra — draugų reak­ savo tarp neturi autoriteto cija neretai būna svaresnė nei draugų. dekano ar komjaunimo komiteto Logiška mokymo proceso tąnuobauda, trečia — jis įgalina studentų mokslinė veikla sa praplėsti studentiškos savivalbei mokslinis-tiriamasis darbas.

Pastarąją aplinkydos rėmus, Šiuo metu Universiteto studentų bę paaiškinsiu kiek plačiau. Ži­ mokslinė draugija vienija 105 nia, kad mes visi nekantriai būrelius, kuriuose yra 3141 na­ laukiame aukštosios mokyklos rys. įspūdinga ir perskaitytų pra­ pertvarkymo. Yra siūloma žymiai nešimų, organizuotų konferenci­ išplėsti akademinės grupės tei­ jų, pelnytų apdovanojimų sta­ ses. Štai keletas nuomonių: be tistika. Apie 400 studentų, vado­ studentų sutikimo negali būti vaujami dėstytojų, atlieka ūkis­ tvirtinamas paskaitų tvarkaraštis, kaitinius darbus.

Universitetas, grupė pati turi išsirinkti seniū­ ruošdamas liaudies ūkio spe­ ną ir nuspręsti, ar jai reikalin­ cialistus, kartu deramai rūpina­ gas kuratorius, grupė turi teisę si ir savų mokslinių darbuotojų pakeistas reikalauti, kad būtų pamaina. sutikimo dėstytojas, be grupės Tačiau šiandien mus domina negali būti skirstomos stipendikokybinė SMD veiklos pusė, jos, galiausiai — studentai turi štai paradoksas: jau minėtas bū­ įdopatys skirstyti stipendijas, relių narių skaičius sudaro maž­ visos mios mintys. Tačiau ar daug trečdalį Universiteto stu­ akademinės grupės mokės pasidentų, tuo tarpu būrelių pirmi­ Ar naudoti tokiomis teisėmis? paninkai skundžiasi studentų grupių komjaunimo organizaci­ syvumu mokslinėje veikloje, Ar joms užteks principingumo pa­ atvisuomet dalyvavimas SMD naudoti šiuos svertus pagrindi­ mokslispindi norą ir poreikj niam tikslui — aukštos kvalifi­ niam-tiriamajam darbui? Ar nekacijos specialisto paruošimui? būna taip, kad pranešimas konManytume, kad ne visoms. Štai kas kita, ferencijoje yra ne kodėl, siekiant aktyvesnio daly­ kaip kursinio darbo skyrelis, arvavimo mokymo procese, tvir­ ba savotiška garantija, kad bus tesnės akademinės grupės, bū­ lšužskaitytas kursinis darbas? tina diegti asmeninės kontrolės ties, susidaro įspūdis, jog nesisteir kolektyvinio poveikio maža dalis SMD narių yra tik veikimo mą, kurios pagrindine nominalūs. Komjaunimo komite­ būtų grupė, o kitoms aplinka tams būtų tikslinga paanalizuo­ beliktų principinga grandims ti fakultetuose esančių būrelių kontrolė. veiklą, gal būt, kai kurie yra Viena iš priemonių, skatinanformalūs ir nebereikalingi. Ma­ čių akademinės grupės aktyvu­ nau, kad šiame darbe žymiai mą, yra geriausios akademinės daugiau galėtų padėti darbuoto­ grupės konkursas. Tai yra vie­ jų komjaunimo organizacijos. na socialistinio lenktyniavimo Apskritai, komjaunimo komitetai plačiau formų.

Neanalizuosiu privalo labiau domėtis studentų šio konkurso eigos, Akivaizdu moksliniu-tiriamuoju darbu. naujas tai, kad jam reikalingas Draugai, greitai turėtų būti komjauimpulsas. Universiteto paskelbtos aukštojo mokslo per­ nimo komitetas privalo pakeisfi tvarkymo kryptys, kurių projek­ lenktyniavimo nuostatus, juo latą mes aptarinėjome šių metų biau, kad fakultefinių konferen9

mus birželio mėnesį. Žinoma, labiausiai domins mintys, skirtos komjaunimo organizacijai. TSRS Aukštojo ir specialiojo mokslo ministras drg. Jagodinas yra patokią nuomonę, kad reiškęs šiandien komjaunimas aukštosios mokyklos gyvenime dalyvauja nepatenkinamai, nes jis neužsiima svarbiausiu savo reikalu — mokymusi. Iš tikrųjų, mes gerai dirbame studentų būriuose, tu­ rime įdomių idėjinio-polifinio darbo tradicijų, puoselėjame studentiškas šventes ir žymiai mažiau dėmesio skiriame moky­ mosi proceso organizavimui.

Tai iliustruoja kad ir tokie skai­ čiai: per paskutiniuosius metus fakultetų komjaunimo komitetai apsvarstė 74 studentus, vartoju­ sius alkoholinius gėrimus ir tik 17 — pažeidusių akademinę drausmę. Pastariesiems buvo ski­ riamos žymiai švelnesnės nuo­ baudos. Gali susidaryti klaidin­ gas įspūdis, kad Universitete geriančių studentų yra apie 4 kartus daugiau, nei praleidinėjančių paskaitas. Tarp kitko, ir aukštesnieji komjaunimo orga­ nai dažniausiai vertina Univer­ siteto komjaunimo komiteto darbą ne pagal tai, kokią įtaką mūsų veikla turi pažangumui, lankomumui, studentų moksliniam-tiriamajam darbui, galiausiai aukštos kvalifikacijos specialis­ to paruošimui, o kitais komjau­ nuoliškos veiklos aspektais.

Draugai, daugelis komjaunuo­ liško darbo krypčių skirta idėji­ niam-politiniam studentų auklėji­ mui. Pati komjaunimo organiza­ cija, kaip politinė jaunimo or­ ganizacija, atlieka svarbų ideo­ loginį vaidmenį. Per trumpą lai­ ką sunku aptarti visas šio dar­ bo kryptis. Tačiau būtina at­ kreipti dėmesį į svarbiausias.

Universiteto komjaunimo ko­ mitetas pagrindine ideologinio darbo kryptimi laiko visuomeninę-politinę praktiką, kuri savy­ je tarsi sujungia kitus veiklos barus. Tai atspindi ir jos tiks­ las — suteikti būsimajam liau­ dies ūkio specialistui visuome­ ninės-politinės veiklos žinių, elementarių vadovavimo kolek­ tyvui ir darbo su žmonėmis įgūdžių, išugdyti organizacinius su­ gebėjimus. laikotarpiu UniAtaskaitiniu versiteto komjaunimo komitetas, VPP sektoriaus vadovas V. Kažukauskas patobulino VPP orga­ nizavimo sistemą. Atsižvelgdami į LLKJS CK nutarimą, mes atsi­ sakėme Lenininės įskaitos ir pa­ sirinkome VPP, laikydami ją pir­ mosios organizacine forma, ku­ ri atitinka aukštosios mokyklos specifiką. Gana dideliu tiražu buvo išleistos metodinės prie­ monės, reglamentuojančios VPP organizavimą grupėse, pasiteisi­ no atestacijos perkėlimas iš ru­ dens į pavasarį, rektoratas pa­ laikė mūsų pasiūlymą ir priėmė nutarimą: VPP laikyti sudėtine mokymo proceso dalimi. O tai reiškia, kad neatestuotas studen­ tas laikomas skolininku.

Beje, pasatroji naujovė ir susilaukė didžiausio atgarsio.

Vieni jai pritaria, kiti ją vadina biurokra­ tiška. (Priminsiu, kad pagal nau­ rezulfafai ją tvarką atestacijos studijų įskaitos forma fžymimi kaltina, esą knygelėje.)

Mus komjaunimas nesugeba susitvarkyti, todėl ir sugalvojo, kad už praktiką visuomeninę-politinę pasirašinėtų dėstytojai, Manytume, kad šiandien patogi proga paaiškinti Universiteto komjauni­ mo komiteto poziciją šiuo klau­ simu. Pirma, VPP toli gražu nė­ ra vien tik komjaunimo reika­ las. Antra, atestacijos rezultatai ir anksčiau buvo patvirtinami

dėstytojų, kurie dalyvaudavo ko­ misijos sudėtyje, parašais.

Tai buvo daroma grupės komjauni­ mo susirinkimo protokole, Trečia, pasirašyti galėdavo ir grupės sekretorius, kuris taip> pat kartais būdavo atestacinės; komisijos pirmininku.

Tuo 1tarpu dabar, laikant VPP sudėtine mokymo proceso dalimi, žymė­ ti atestacijos rezultatus studijų knygelėje juridiškai gali tik dės­ tytojas. Patogiausia tai atlikti kuratoriui. Biurokratiška ši sis­ tema virsta tuomet, kai kurato­ riai (kurie, beje, ilgą laiką šne­ ka, kad neturi realių poveikio priemonių grupei) surenka kny­ geles ir visiems pasirašo, arba kai grupė, taip sakant, draugiš­ kai nusprendžia visus atestuoti, o neatesfuoja tik už blogą motokie parašai kymąsi. Žinoma, mažai ką reiškia, Lygiai taip pat jie studentui nieko nereikšdavo, kuomet buvo tvarkingai surašomi j protokolus. Tik skir­ tumas tas, kad, taikant dabartinę tvarką, atsiranda tam tikras ma­ terialinis svertas, kuriuo ir ga­ lėtų pasinaudoti komjaunimo ko­ mitetai, keldami studentų akty­ vumą. Galų gale, stipendija tu­ rėtų būti skiriama už gerą mo­ kymąsi ir aktyvią visuomeninę veiklą.

Akivaizdu, minėta tvarka nėra tobula. Ne iki galo išspręsta ir VPP valandėlių organizavimo vi-’ problema, menkas balų už suomeninę veiklą skatinamasis poveikis, $fai su šių trūkumų komjaunišalinimu Universiteto mo komitetas ir sieja tolimesnės tobulinant veiklos perspektyvą -visuomeninės-politinės praktikos organizavimą, didinant stu­ dentų aktyvumą.

Geras tradicijas Universiteto komjaunimo organizacijoje turi karinis-patriotinis darbas. Drąsiai galime teigti, kad jis yra virtęs tam tikra sistema , kurios pa­ grindinė organizacinė forma — Sąjunginis komjaunimo ir jauniir mo žygis tarybinės liaudies Komunistų partijos revoliucinėmis, kovų ir darbo šlovės vietomis. Fakultetų komjaunimo or­ ganizacijos ištisus metus lenkty­ niauja tarpusavyje.

Vertinama yra apie 10 karinio-patriotinio darbo sričių. Paskutinis akcentas šiame lenktyniavime — tai sąs­ krydis, kuris vyksta pažymint Pergalės dieną. Čia ir paaiškėja nugalėtojai. Trumpai apie tai, kas buvo padaryta. Universiteto komjaunimo komitetas kartu su SMD, TSKP istorijos būreliu or­ ganizavo visuomenės mokslų viktoriną, kurioje dalyvavo be­ veik 1000 studentų; referato karine-patriotine tema konkursą (beje, jie šiais metais tikrai ge­ ri); fakultetų komjaunimo ko­ mitetai atostogų metu organiza­ vo žiemos žygius; įvairiuose Lietuvos rajonuose buvo skaito­ mos paskaitos, vyko susitikimai darbo veteranais, su karo ir į moksleiviais, įdomu tai, kad šio renginio organizavimą jtraukiami ne tik komitetų nariai, bet ir akademinių grupių aktyvas, o EKFF buvo organizuotas žiemos žygio konkursas tarp specialy­ bių. PEF-o studentai sukūrė mė­ gėjišką filmuką apie žygį. Apie 600 studentų dalyvavo ekspedi­ cijoje „Mano Tėvynė — TSRS".

Universiteto turistų klubas ren­ gė kategorinius žygius, pasižy­ mėjusius savo sudėtingumu. Ne veltui mūsų turistai yra vieni stipriausių respublikoje. Ataskai­ tinio laikotarpio metu buvo še­ fuojami karo veteranai, kom­ jaunimo komitetai propagavo revoliucines, kovų ir darbo tra­ dicijas sieninėje spaudoje. Pre­ kybos, filologijos, istorijos, tei-

sės fakultetuose buvo įrengi kovų ir darbo Šlovės kambary Komisija, tikrinusi sieninę spau dą ir vaizdinę agitaciją gera įvertino fizikos, filologijos, p,e kybos, istorijos, ekonominės ki bernetikos ir finansų fakulteti darbą. Propaguojant karinį-pat riotinį auklėjimą, mums smarkia padėjo „Tarybinio studento" re dakcija.

Pastaraisiais metais susiforma vo ir nauja darbo kryptis Turu galvoje ryšius su mūsų studen tais, atliekančiais karinę tarnybą Štai, kad ir filologijos fakultete šalia tradicinių stendų su nuo traukomis ir laiškais, pasakojan čiais apie kareivių gyvenimą kabinamos padėkos, pagyrime raštai, liudijantys, kad studentą dorai atlieka savo karinę parei gą. Žinoma, vaikinams malonu kuomet jų laukia sugrįžtant Reikšmingiausias įvykio .karinis me-patriotiniame darbe vis dėl sąskrydis, kasmet L_Y.yks+anb

Švenčionių rajona—šalia Partija "nų Šlovės kalvos,----- kurią da TV70 m. supylė Universiteto rajono komjaunuoliai. Ačiū mū ' SŲ pirmtakam?, sugalvoj usiem tokį šaunų renginį, šiais meta sąskrydis vyko dešimtą kartą Kaip visuomet buvo organizuo jamos sportinės-turistinės va' žybos ir konkursai, dalyvavom, patriotinėse akcijose švenčioni; mieste ir prie Partizanų Šlove pilkapio, šiais metais kuitj-me je sąskrydžio programoje aaly "vavo Universiteto diskoteka ;,Ahnicus", etnografinis ansamb Ils j,Ratilio".

Galiausiai, atsi žvelgiant į visų metų darbą (be je, vertinama buvo pagal nau­ ją sistemą), sąskrydžio rezultatus nugalėtojais tapo EKFF komai da, antri — fizikai, treti — ma tematikai.

Draugai, dažnai būna taip, kad nauja darbo forma komjau< nime neafranda palankios dirvos, neprigyja.

Tačiau Universitete esančias karinio-patriotinio da' bo formas jau galima vertinti

kaip tradicijas, kurias reikia puo. selėti. šia prasme gamtos (aku; teto komjaunimo komiteto ko­ mandos neatvykimas į sąskrydi tolygus sveikų tradicijų laužy­ mui.

Universiteto komjaunimo ko mifetas dėkoja Universiteti SDAALR pirmininkui dr. A. 5a karinės katedro požnikovui, pulkininkui J. *nd viršininkui karinio-patriotin< riuškevičiui, sektoriaus vadovui V. Skinders kiui už darbą organizuojam aukščiau minėtus renginius.

Ataskaitinis laikotarpis sutaps su reikšmingais įvykiais tarptauj tiniame jaunimo judėjime. SN 1985 metus buvo paskelbus Tarptautiniais jaunimo metaMaskvoje vyko XII Pasaulin jaunimo ir studentų festivalis, sa tai skatino internacionalini komjaunimo komiteto vel Festivalyje dalyvavo penkmūsų Universiteto studentės socialistinio lenktyniavimo galėtojos. Viena iš jų — , fos fakulteto V kurso studen J. Baltrūnaitė už aktyvų festi^’

lio idėjų propagavimą buv0 . dovanota medaliu „Už Pas ‘ mėjimą darbe". Mūsų konV nuoliai j festivalio fondą P* dė daugiau kaip dešimt tančių rublių. .

Pagyvėjo infernaciona darbas fakultetuose. Uni*»r*

to komjaunimo komitefas P šė metodines rekomen aC internacionalinio darbo ak'/ tams.

Prekybos, matema chemijos fakultetuose buv0 dėti vesti internacionalini0 “ bo metraščiai, medikai

3 Tarybinis studentas

APMĄSTYMAMS IR DARBUI“ komjaunimo komitete mėgina ■kurti internacionalinį muziejų, jektoriaus aktyvistams buvo or­ ganizuotos išvykos j Kijevo, Maskvos universitetus, kur vyko pasitarimai šios komjaunuoliškos veiklos klausimais. Žiemos atos­ togų metu daugiau kaip trims šimtams studentų padėjome ap­ lankyti Talinu, Kijevą, Lenin­ gradą, Maskvą. Atitinkamą skai­ čių svečių priėmėme ir pas sa­

n

rę Reikšmingą darbą atlieka inrerklubas „Juventus", kuriame šiuo metu yra apie 60 narių.

Klubas palaiko glaudžius ryšius SU trijų dešimčių aukštųjų mo­ kyklų studentais, per metus pri­ ima po keliolika delegacijų iš užsienio šalių, organizuoja stam­ bų kasmetinį renginį — interna­ cionalinės draugystės dienas Universitete. Tačiau jo veiklos galimybes riboja tai, kad vienas seniausių respublikos interklubų neturėjo savo patalpų. Pra­ ėjusiais mokslo metais mes šią problemą išsprendėme. Interklubui buvo atiduotas požemio teatro rūsys. Patalpoms reikalin­ gas remontas. Darbo jėgos interklubas turi, tačiau šildymui ir ventiliacinės sistemos sutvarky­ mui reikalinga atitinkama kvali­ fikacija.

Prorektorius statybos reikalams drg. Milaknis žadėjo padėti. Ką gi, jau pusmetis pra- . ėjo...

Svarbus internacionalinės veiklos aspektas — internacio­ nalinių z būrių organizavimas.

Kasmet apie šimtą mūsų studen­ tų dirba VDR, VLR, CSSR, o pastaraisiais dvejais metais dar ir BLR. Tiek pat studentų iš mi­ nėtų šalių dirba ir mūsų interna­ cionaliniame būryje „Juventus".

Apskritai, mes galėtume keistis dar didesniu studentų skaičiu­ mi, tuo labiau, kad to pagei­ dauja daugelis mūsų partnerių minėtose šalyse, tačiau kol kas tam negauname didesnių limitų.

Reikia pripažinti, kad ne visi mūsų sumanymai buvo įgyven­ dinti. Nepavyko organizuoti po­ litinės karikatūros konkurso, nes savo darbus pateikė tik chemi­ kai, taip ir neužmezgėme ryšių su „Tėviškės" draugija, neįsten­ gėme bent kiek ‘rimčiau susi­ draugauti su Užkaukazės, Vidu­ rinės Azijos studentais.

Svarbia idėjinio auklėjimo kryptimi Universiteto komjauni­ mo komitetas laiko agitacinįPropagandinj ir ateistinį darbą.

Turime palankias sąlygas jam •ystyti, galima pasigirti ir laimė­ jimais. VPF ruošiami jaunieji Aktoriai, studentai skaito pa­ skaitas šefuojamose mokyklose, žiemos žygių, darbo vasaros, Praktikų metu. Gerai pasirodo­ me respublikiniuose aukštųjų mokyklų ateistų sąskrydžiuose, Paskutiniajame kartu su VVPI komanda tapome nugalėtojais. Į

Propagandinį darbą įsijungė Universiteto komjaunimo muzie-

lus, kurio taryba sutvarkė savo archyvus, atnaujino ekspoziciją.

Už karinio-patriotinio auklėjimo Propagandą muziejus buvo ap­ dovanotas Vilniaus m. SDAALR komiteto Garbės raštu, pelnė III *ie,ą respublikos aukštųjų mo­ kyklų visuomeninių muziejų ap­ žiūroje. Pastaruoju metu kom­ uninio komitetai dažniau ap,ar'e savo darbo problemas „Ta­ riniame studente". Praktiškai au nebėra numerio, kuriame '’Poūtų nagrinėjamos komjaunirr'° veiklos problemos. Organi!ac'ne prasme agitacinis-propa9ancfinis ir ateistinis darbas yra ^orkytas. Organizuojami ak-

2'° mokymai,

bendradarbiauja-

į- SU Mokslinio-ateisfinio aukIlrno koordinavimo taryba, ^nrs daug padeda mokslinio e'rmo katedros vedėjas doc. ' Bačiulis. tačiau mus domina šios idė­

jinio auklėjimo krypties efekty­ vumas, esamų galimybių panau­ dojimo laipsnis, šia prasme mes negalime būti patenkinti.

Dau­ gelyje grupių ateistinis darbas nevyksta. Paprastai tai paaiškina­ ma tuo, kad grupėje nėra tikin­ čiųjų. Ir iš esmės tai teisinga.

Tačiau mums yra keliamas užda­ vinys, kad kiekvienas aukštąją mokyklą baigęs studentas būtų ateizmo propagandistas. O tai jau nėra šiaip sau netikintis, tam reikalingas pasiruošimas. Apskri­ tai, mūsų ateistinis darbas yra pasukęs sienlaikraštine, stendine, referatine linkme. Universiteto komjaunimo komitetui reiktų ska­ tinti aktyvesnes šio darbo for­ mas. Turiu galvoje diskusijas, aptarimus, ginčus, o matematikai siūlo organizuoti savotiškus politmūšius. Būtent tai padėtų su­ formuoti poleminius įgūdžius, mokėjimą bendrauti su tikinčiai­ siais, svyruojančiais, indiferen­ tiškais.

Tradicine fakultetų komjauni­ mo komitetų veiklos kryptimi yra tapęs šefavimo darbas. Šiuo metu mes šefuojame 13 viduri­ nių bei 2 profesines technikos mokyklas, 9 vaikų klubus. Turi­ me mes šiame darbe gerų pa­ vyzdžių, kurie jau buvo aptarti Universiteto komjaunimo aktyvo pasitarime.

Tačiau egzistuoja problemos, keliančios susirūpini­ mą. Dažnai šis darbas būna epi­ zodiškas, kartais pasitenkinama tik darbo planų sudarymu, ne­ pavyksta suderinti šefuojamojo objekto pedagogų ir šefuofojų veiksmų. Yra fakultetų, kuriuose šis darbas beveik neatliekamas: gamtos, prekybos, medicinos.

Praktiškai būname bejėgiai, kuomet mūsų paprašo organi­ zuoti dramos, sporto, techninius būrelius, o kartais pageidauja, kad pasirūpintume inventoriu­ mi. Nenorėtume abejoti dėl pas­ tarųjų pretenzijų pagrįstumo, ta­ čiau reikėtų suprasti studentų galimybes. Universiteto komjau­ nimo komitetui buvo gana sun­ ku kontroliuoti fakultetuose esančių sektorių darbą.

Dėl aukščiau minėtų aplinky­ bių nuo šių metų įvesta griežta šefuotojų atsiskaitomybė aukš­ tesniems komjaunimo organams.

Kiekvienam pedagoginiam bū­ riui yra duodamas kelialapis, ku­ riame mokytojai privalo įvertinti atliktus darbus. Gal kiek ir formalokas santykių tarp šefuofojų ir mokyklos sureguliavimo bū­ das, tačiau manome, kad jis tu­ rėtų pasiteisinti. _ Visos idėjinio-politinio darbo kryptys turi savyje slypintį stu­ dentiško laisvalaikio organizavi­ mo aspektą, nors dažniausiai, šnekėdami apie laisvalaikio or­ ganizavimą, mes turime galvoje kultūrinį ir sportinį darbą. Fakulfetinių konferencijų, Universi­ teto studentų profsąjungos afaskaitinės-rinkiminės konferenci­ jos metu buvo gana plačiai ap­ tarinėjamos šios problemos.

Todėl manytume, kad netikslin­ ga dar kartą jas smulkiau anali­ zuoti. Tuo tarpu išryškėjo ke­ letas bendriausių tendencijų, ku­ rias yra būtina išskirti.

Pirma.

Daugelis fakultefinių organiza­ cijų visiškai pagrįstai savo kul­ tūrinio darbo perspektyvas sieja su aktyvesne Universiteto kul­ tūros klubo veikla, kuri dažnai nepatenkina esamų porei­ kių. Ypač tai akivaizdu kasdieni­ nio poilsio prasme, kuomet be diskotekos kultūros klubas mažai ką gali pasiūlyti. Antra. Kultūri­ nio darbo organizavimo sunku­ mai yra susiję su patalpų stoka, silpna materialine baze. Šia prasme praėjusius mokslo metus galima buvo pavadinti Universi­ teto komjaunimo komiteto, stu­ dentų profsąjungos komiteto ir kultūros klubo „kovos už patal­ pas metais". Rektoratui pade­

dant, pasiekėme pergalių: tai patalpos interklubui, studentų kavinei, studentiškam klubui vie­ name iš medicinos fakulteto bendrabučio rūsių. Trečia. Pa­ aiškėjo ir tai, kad mes žymiai mieliau kritikuojame, reikalauja­ me sąlygų, tačiau mūsų iniciaty­ va išblėsta, kuomet reikia ją paremti darbais. Taip ir atsitiko su minėto bendrabučio rūsiu.

Dažnai savo renginių metu nepajėgiame užtikrinti drausmės.

Nepadeda išspręsti šios proble­ mos ir Universiteto operatyvi­ nė grupė, kurios darbu per ata­ skaitinį laikotarpį esame nepa­ tenkinti.

Universiteto komjaunimo ko­ mitetas, spręsdamas studentų laisvalaikio organizavimo prob­ lemą, praėjusiais metais įkūrė visuomeninį studentų įdarbinimo laisvu nuo studijų metu biurą, apie kurio veiklą ne kartą buvo rašoma spaudoje. Todėl plačiau neanalizuosiu. Pasakysiu tik, kad, organizuojant jo darbą, mums, didelę paramą suteikė LLKJS Vilniaus m. komitetas, tačiau šiemet, pasikeitus mokyklų sky­ riaus vedėjui, domėjimasis šio biuro veikla iš miesto komiteto pusės išblėso.

Daugiausia laisvo laiko stu­ dentai turi vasaros atostogų me­ tu. Apie pusantro tūkstančio stu­ dentų praleidžia jas studentų būriuose. Nenoriu skelbti šių metų nugalėtojų, jais mes pasi­ džiaugsime studentų būrių va­ karo metu, kur detaliai aptarsi­ me visas šių metų problemas ir pergales. Tik noriu pažymėti du įvykius, kurie išsiskyrė bendra­ me veiklos fone. Penki mūsų studentų būrių aktyvistai buvo pažymėti vyriausybiniais apdo­ vanojimais: keturiems iš jų buvo įteikti medaliai, o PEF V kurso studentui A. Dambrauskui — „Garbės ženklo" ordinas.

Ir antras įvykis, kuris nusipelnė platesnio pagarsinimo.

Kalbu apie EKFF „Dainavos" studentų būrį. Universiteto komjaunimo komitetas svarstė būrio darbą.

Rezultatai gana liūdni: keturis šio būrio narius, tarp jų ir va­ dą K. Latvį, pašalinome iš VLKJS gretų. Dar dviems buvo pareikšti griežti papeikimai su įrašymu į asmens įskaitos kor­ telę. Pagrindinė priežastis — piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais.

Draugai!

Paskutiniaisiais me­ tais komjaunimo gyvenime yra išryškėjusi gana aiški tendenci­ ja. Iš vienos pusės, aktyviai ieš­ koma naujų darbo formų ir me­ todų. Antra vertus, stengiamasi naujai interpretuoti ir kūrybiškai pritaikyti senus.

Analizuojama komjaunimo autoriteto proble­ ma. O tai jau darbo stiliaus, va­ dovavimo ir organizavimo pir­ minėms komjaunimo grandims principų klausimai. _ Praeitais mokslo metais mes aptarėme vidinio organizacinio darbo klausimus Universiteto komjaunimo aktyvo pasitarime.

Yra teigiamų poslinkių, reales­ ni tapo planai, kuomet darbą pradėjome planuoti ketvirčiui, žymiai dažniau lankomės aka­ deminių grupių susirinkimuose, apie trečdalis posėdžiuose svarstytų klausimų lietė pirminių komjaunimo organizacijų veik­ lą, Universiteto komjaunimo komitetas įdiegė savo nu­ tarimų vykdymo kontrolę. Ir vis tik problemų yra. Jų net padau­ gėjo, kuomet pradėjome spręsti aukščiau minėtas. Paaiškėjo, kad mūsų pirminė grandis — akade­ minės grupės komjaunimo orga­ nizacija— gerokai apleista. Štai keletas įspūdžių iš grupėse vy­ kusių susirinkimų: PEF II kurso darbo ekonomikos 1 grupės ataskaitinio-rinkiminio susirinki­ mo nutarimas: „1. Grupės kom­

jaunimo biuro darbą per ata­ skaitinį laikotarpį vertinti paten­ kinamai. 2. Naujai išrinktam oiurui sudaryti semestro darbo pla­ ną". Arba: „1. Grupės biuro darbą vertinti patenkinamai. 2.

Per mokslo metus organizuoti 8 susirinkimus". Daugiau problemų nėra? Viena būdingiausių frazių iš grupių sekretorių ataskaitų tokia: ........ o taip pat dirbo in­ ternacionalinis, šefavimo ir SDAALR sektoriai."

Tai mintys iš Universiteto komjaunimo komitete esančios įspūdžių apie apsilankymą grupėse knygos.

2inoma, yra ir teigiamų atsilie­ pimų.

Paanalizuokime akademinės grupės sekretoriaus autoriteto problemą. Pavasarį mes padė­ jome sociologinių tyrimų labo­ ratorijai organizuoti anketinę ap­ klausą.

Prieš keletą savaičių mums pateikė tokius duomenis: 34% grupių sekretorių turi ma­ žą, 41% — vidutinį, ir tik 25% didelį autoritetą savo draugų tarpe. Liūdnas vaizdas (beje, dar mažiau populiarūs proforgail). Kodėl gi taip yra?

Daug klaidų padaroma pirmame kurse, kai pirmosiomis dieno­ mis renkamas sekretorius. Dalis grupių yra tiesiog nesuintere­ suotos išrinkti realų lyderį. La­ bai maža Universiteto, fakulteto komjaunimo komitetų įtaka for­ muojant grupių aktyvą. Ką da­ ryti?

Mūsų manymu, reikia ir to­ liau kontroliuoti grupes ir jų su­ sirinkimų eigą. Juo labiau, kad gamtos, pramonės, prekybos fa­ kultetuose šis darbas praktiškai neatliekamas. Nuo to reiktų pra­ dėti vadovavimą pirminėms komjaunimo organizacijoms. Tai yra pradėti nuo realios padė­ ties, darbinės atmosferos tyri­ mo grupėse. Šia prasme pavyz­ dys EKFF, matematikos, fizikos fakultetai, kur kiekvienas kom­ jaunimo komiteto nario apsilan­ kymas akademinėje grupėje fik­ suojamas pastabų knygoje. Joje žymimi įspūdžiai, kritika, pasi­ sakymai, pasiūlymai, kaip pa­ gerinti darbą. Ir tik po to, re­ miantis gausiais faktais, nuolat analizuojant grupių darbą fakul­ tetų komjaunimo komitetų po­ sėdžiuose, galima jau realiai vadovauti, tai yra teikti reko­ mendacijas, padėti organizuoti renginius, išvykas, galų gale, netinkamą sekretorių pakeisti gabesniu.

Priešingai, jei fakul­ teto komjaunimo komiteto funk­ cionierius kartą per metus pa­ sirodo akademinėje grupėje ir pasako, kad reikia pravesti ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, aiš­ ku, grupė linkusi ignoruoti to­ kį veikėją, tokį fakulteto kom­ jaunimo komiteto darbo stilių.

Lankytis grupėse privalome ne kaip revizoriai, o kaip kolegos.

Kiekvienas grupės >• sekretorius privalo žinoti: jeigu jis gerai dirbs, tai komitetas būtinai pa­ skatins, jei darbas nesiseks — padės, jeigu tingės, nenorės — griežtai pareikalaus atsiskaityti.

Kelia susirūpinimą vieno iš reikšmingesnių svertų netinka­ mas naudojimas. Kalbu apie vi­ suomeninės veiklos balus.

Kol mes juos dalinsime už buvimą pareigose, o ne už darbą, tol jie neatliks to vaidmens, kuris jiems skirtas. Reiktų pritarti fi­ lologijos fakulteto praktikai, kuomet akademinės grupės sek­ retoriui balas už kadenciją su­ teikiamas tik po to, kai jis at­ siskaitė už nuveiktą darbą kom­ jaunimo komiteto posėdyje. Šiuo metu mes turime neblo­ gą galimybę sustiprinti akade­ minių grupių biurus jaunais ko­ munistais, grįžusiais iš Tarybinės Armijos. Tačiau būna ir taip, kad ląukiame kada jie, taip sa­ kant, atsiskleis, nors patys su­ prantate, kad geriausias šansas

jiems pasižymėti yra atsakingų pareigų pavedimas. į tai ypač turėtų atkreipti dėmesį teisės fa­ kultetas.

Reikia pripažinti, kad Univer­ siteto komjaunimo komitetas pa­ sielgė klaidingai, kuomet nuo praeitų mokslo metų pradžios sukomplektavo „Komjaunimo or­ ganizatorių" mokyklą iš tik ką išrinktų pirmo kurso grupių sek­ retorių. Pradėjo lankyti 84, o baigė — 38. Tačiau klaida ne ta, kad daug klausytojų nubyrė­ jo. Dabar, žinodami tyrimų re­ zultatus, mes matome, kad mo­ kėme formalius lyderius.

Juk, kaip jau minėta, net 56% pirmo kurso komjaunimo organizacijos sekretorių neturėjo autoriteto.

Beje, įdomus sutapimas, maž­ daug toks ir nubyrėjimo pro­ centas. Ateityje jokiu būdu negalime skubėti su I kurso sekretorių rinkimais, o mokymus reikėtų pradėti antrojo semestro metu, o gal ir vėliau.

Aukščiau pateikti samprotavi­ mai liečia pačius bendriausius akademinių grupių darbo geri­ nimo klausimus. Aišku, mes ne­ galime reikalauti geros veik­ los iš jų, kol nesusitvarkysime savo komitetuose. Tai susiję su darbo planavimu, posėdžiuose nagrinėjamų klausimų paruoši­ mo kokybe, priimtų nutarimų vykdymu ir kontrole, aktyvo mo­ kymo organizavimu.

Daugelio fakultetų planuose jau atsispindi darbo ir pagal­ bos akademinių grupių kom­ jaunimo organizacijoms klausi­ mai. Būtent čia ir sukonkretina­ mos gan abstrakčios vadovavi­ mo stiliaus ir metodų sąvokos.

Tačiau ne visi fakultetai tai su­ pranta. Pavyzdžiui, gamtos fakul­ teto komjaunimo komiteto dar­ bo plane 1985/86 mokslo me­ tams iš 15 posėdžiams planuotų klausimų 14 buvo lygiai tokie pat, kaip ir 1984/85 mokslo me­ tais. Argi ne formalus požiū­ ris į darbo planavimą?

Silpnai arba visai nekontroliuoja priim­ tų nutarimų vykdymo gamtos, chemijos, medicinos fakulterų komjaunimo komitetai. Daug ak­ tyvo mokymų praleido medici­ nos, istorijos, gamtos fakultetų komjaunimo komitetų nariai.

Beje, gamtos fakulteto komjau­ nimo komiteto veikla nusipelnė ypatingo dėmesio. Nebalansuo­ siu visų subjektyvių ir objekty­ vių priežasčių.

Rezultatas vis tiek bus neigiamas.

Paminėsiu tik tai, kad per pastaruosius dvejus metus dabar jau buvu­ siems sekretoriams R. Balevičiui ir E. Endziulaičiui buvo pareikšti griežti papeikimai su įrašymu į asmens įskaitos kortelę. Pirma­ jam už piktnaudžiavimą alkoho­ liniais gėrimais, antrajam — už nenuveiktus darbus.

Fakulteto komjaunimo komiteto veiklą paskutiniaisiais metais Universi­ teto komjaunimo komitetas įver­ tino nepatenkinamai ir pateikė šį sprendimą fakulteto konferenci­ jai. Tačiau čia delegatai rado galimybę pripažinti darbą tei­ giamu.

Apskritai, ataskaitinė-rinkimi­ nė kampanija atskleidė teigia­ mus poslinkius komjaunimo ko­ miteto darbo stiliuje.

Mažiau teikdami reikšmės formaliajai su­ sirinkimų, konferencijų eigos pu­ sei, mes laimėjome turinio pras­ me, studentai buvo mažiau su­ kaustyti.

Pagaliau Universiteto komjaunimo komitetas susilau­ kė kritinių pastabų, pasiūlymų kaip geriau organizuoti darbą.

Mums patiko ir tai, kad LLKJS CK darbuotojai, net ir sekreto­ riai, eidami j akademinių grupių susirinkimus, atsisakydavo „paly­ dų" iš Universiteto komjaunimo komiteto. Dabar mes žymiai daugiau turime galimybių pa­ bendrauti su aukšto rango kom­ jaunimo funkcionieriais.

Svar­ biausia — pakito tų susirinkimų pobūdis.

Pastaruoju metu LLKJS CK studentų skyriaus or-

(nukelta j 4 psl.)

4 Tarybinis studentas

„TURIME DAUG MEDŽIAGOS APMĄSTYMAMS IR DARBUI “ (atkelta iš 3 psl.) ganizuoti susitikimai, seminarai, kuriuose dalyvavo LLKJS CK sekretorė drg. I. Strumilienė, vykdavo betarpiškai, prie apva­ laus stalo. Tuo pačiu pasižymėjo ir susitikimas su LKP CK skyriaus vedėju drg. S. Imbrasu. Daug dėmesio mums skyrė LLKJS Vil­ niaus m. komiteto buvęs mokyk­ lų skyriaus vedėjas drg. A. Var­ nas, LLKJS Vilniaus m. Lenino rajono sekretorė V. Bernatonienė, kurie ne kartų lankėsi mūsų komiteto posėdžiuose, akademi­ nių grupių susirinkimuose.

Universiteto komjaunuoliai vertina tokį aukštesnių komjau-

nimo organų darbo stilių.

Juk anksčiau vyravęs „telefoninis" nedavė didelės naudos. Veiklos vertinimas pagal ataskaitas ir pažymas, statistines lenteles, iš­ kreipdavo realių padėtį. Žino­ ma, naujas vadovavimo stilius dar netapo vyraujančiu. Apie tai byloja informacijų ir pažymų reikaalvimai, (beje, ar visos jos reikalingos).

Nepadėjo geriau organizuoti darbo 14 komisijų, tikrinusių mūsų veiklų praėjusiais metais. Trukdo mums ir nuolati­ nis etatinių darbuotojų atitrau­ kimas nuo tiesioginio darbo pa­ galbos rajoniniam komitetui pre­ tekstu. Aukščiau minėtos prie-

žastys sųlygojo tai, kad per me­ tus vidutiniškai 1—2 etatiniai komjaunimo darbuotojai kasdien dirba ne savo tiesioginį darbų.

Mūsų manymu, ne visai teisin­ gas požiūris, kuomet renginio ar priemonės sėkmė prilyginama salės užimtumo laipsniui, štai, minint Tarybinės Armijos dienų, miesto komitetas pareikalavo iš mūsų 50 žmonių. Kuomet jie susirinko, buvo paaiškinta, kad „jūs esate rezervas tuščioms vie­ toms užpildyti, todėl \iš karto nesėskite, o palaukite".

Neži­ nau, kų pagalvojo tie studen­ tai, tačiau kitų kartų vargu ar juos prisišauksi. Apskritai, mums

•• *

Baušys, ChF studentė L. Jurevi­ čiūtė, FF komjaunimo komiteto sekretorius R. Žemaitis, TF stu­ dentas A. Valinskas, FilF stu­ dentė A. Karlonaitė, VU SMD tarybos pirmininkas S. Juršėnas, darbuotojų komjaunimo organi-

zacijos sekretorių tarybos pir­ mininkas G. Vaskela, VU pro­ rektorius B. Sudavičius, LLKJS Vilniaus m. komiteto pirmasis sekretorius V. Kupliauskas bei Respublikinio studentų būrių štabo vadas M. Mikaila. Kai ku-

Svarstant pranešimų kalbėjo TF komjaunimo komiteto sekre­ torius G. Bartkus, psichologijos spec. studentė R. Gogytė, LLKJS VU komiteto narys K.

ruosius du mėnesius mes fa:B dažnai kritikavome vieni kifcs ir žymiai rečiau iškylančių profa lemų sprendimo ieškojome D3. trukdo dirbti neteisingas požiū­ ris į studentų, kaip į labai daug - tys.

Fakultetuose vykusios konfe. laisvo laiko turintį žmogų, ku­ rencijos, susirinkimai paroda riuo galima „užlopyti" mūsų or­ sveikas nuotaikas ir norų dirbt ganizacinio darbo spragas. Pa­ Aišku ir tai, kad mums padės mirštama, kad jis 6 dienas per Dėkojame Universiteto parti­ savaitę privalo lankyti paskai­ niam komitetui, administracijai tas, kurios dauguma atvejų už­ aukščiau stovintiems komjaunimo trunka iki 19, o kartais net iki 22 valandos. organams už patarimus ir pagal, bų mūsų darbe. Ačiū Universi­ Draugai! Šiandien mūsų kom­ teto komjaunimo komiteto na­ jaunimo organizacijoje baigiasi riams už veiklų ir pagalba ruo­ ataskaitos ir rinkimai. Mes turi­ šiant ataskaitinį pranešimų ;a. me daug medžiagos apmųstymams ir darbui. Daugeliu atvejų kultetų komitetams, komjaunuo­ mes suvokiame, kų reiktų pada­ liams už kritines pastabas ir pa. ryti, tačiau ne visuomet žinome siūlymus. Kviečiame visus pa­ kaip.

Galbūt todėl per pasfareikšti savo mintis ir pasiūlymus.

riuos pasisakymus skaitykite ki­ tame numeryje.

★ ** Konferencijos metu buvo iš­ klausyta „Komjaunimo prožek-

toriaus" štabo ataskaita, išrink, tas naujas LLKJS VU komitetas bei „Komjaunimo prožekto­ riaus" štabas, išrinkti delegatai į LLKJS Vilniaus m. Lenino ra­ jono XXVI ataskaitinę-rinkiminę konferencijų.

STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJOJE Spalio 31 dienų Universiteto Teatro salėje įvyko VU studentų profsųjungos XXIX-oji ataskaitinėrinkiminė konferencija.

Konfe­ rencijoje dalyvavo Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įs­ taigų darbuotojų profsųjungos respublikinio komiteto atsakinga darbuotoja L. Galginaitienė, mo­ kymo reikalų prorektorius prof.

B. Sudavičius, Universiteto parti­ nio komiteto sekretorius V. Gobis, prorektorius administracijos

ir ūkio reikalams P. Eigminas, statybos reikalamas — A. Milaknis, komjaunimo komiteto sekre­ torius R. Syvys.

Profkomiteto ataskaitų už dar­ bų laikotarpiu nuo 1984 m. gruo­ džio 1 d. iki 1986 m. spalio 31 d. perskaitė studentų profsųjun­ gos komiteto pirmininkas Saulius Povilaitis, revizijos komisijos ataskaitų — komisijos pirmininkė Rima Valužytė.

Pateikiame studentų profsųjun-

Su dideliu dėmesiu ir pritari­ mu įvairiose mūsų organizacijos grandyse buvo apsvarstyti TSKP XVII suvažiavimo nutarimai bei direktyvos, iškėlę didelius užda­ vinius profsąjungoms, nurodę es­ minius trūkumus profsąjungų dar­ be.

Svarbiausia tarybinei aukštąjai mokyklai — parengti šalies liaudies ūkiui kvalifikuotą specialistų, inteligentų, sugebantį pritaikyti Alma Mater įgytas ži­ nias. Studentų akademinio pažan­ gumo klausimais, jų mokymosi sųlygomis VU profsąjungos ko­ mitete domėjosi akademinio dar­ bo komisija. Taip, būtent domė­ josi, ypač pirmaisiais savo veik­ los metais, o ne rūpinosi savo kolegų mokymosi, darbo fakulte­ tų skaityklose, bendrabučiuose sąlygomis. Komisija praktiškai nedalyvavo organizuojamame „Geriausios akademinės grupės" konkurse, nebuvo analizuojamas ne tik Universiteto studentų, bet ir profsąjungos aktyvistų pažan­ gumas, neteko girdėti, kad komi­ sija būtų apsvarsčiusi ar bent jau papeikusi kurį nors blogiau besimokantį mūsų organizacijos aktyvistų.

Daug dėmesio profkomitetas skiria mūsų antriesiems namams — bendrabučiui. Liaudies išmin­ tis sako: „Nėra namų be dūmų".

Taigi, ir pas mus bendrabučiuo­ se yra daug netvarkos. Ataskaiti­ niu laikotarpiu bendrabučių bui­ ties komisija savo posėdžiuose apsvarstė daugiau kaip 350 bend­ rabučių taisyklių pažeidėjų.

Daugiau, nei pusei jų buvo pareikšti griežti Rektoriaus pa­ peikimai, pašalinti iš bendrabu­ čio, na, o 8 studentams teko

atsisveikinti su Universitetu.

Komisija kartu su ūkio skyriu­ mi tikrina ir Universiteto bendra­ bučių inventorių. Bendrabučiuose trūksta sportinio inventoriaus, ne visur tinkamai įrengtos skaityk­ los. Prieš metus ūkio skyrius bu­ vo pažadėjęs nupirkti keletu žaidimų-automatų. Deja, laikas praėjo greitai, o žaidimų-automa­ tų taip ir neatsirado.

Atskirai reikėtų pakalbėti apie bendrabučius aptarnaujančio per­ sonalo darbo drausmę.

Dažnai savo darbo vietose profkomiteto komisijos nariai nerasdavo 10, 12, 15, 18 bendrabučių etatinių budėtojų.

Ataskaitiniu laikotarpiu prof­ komiteto posėdžiuose buvo nuo­ lat linksniuojamas bendrabutis Nr. 13 (jame gyveno fizikos ir istorijos fakultetų studentai) dėl blogų gyvenimo sąlygų, tvarkos bei drausmės stokos. Profkomi­ teto iniciatyva du kartus buvo perrinktas jo pirmininkas. Tačiau jokio atgarsio įvykiai bendrabu­ tyje nesusilaukė nei istorijos, nei fizikos fakultetų dekanatuose, visuomeninėse organizacijose.

Nepakankamą dėmesį bendrabu­ čio gyventojams skiria ir filolo­ gijos fakulteto dekanatas (tiesa, reikia pasakyti, kad pastaruoju metu padėtis pagerėjo). Daugeliu atvejų apie bendrabučių vidaus tvarkos pažeidėjus dekanatas su­ žino tik apsvarsčius studentus rektorate ar visuomeninių orga­ nizacijų komitetų posėdžiuose, fakultetų dekanai ir prodekanai, turėtų dažniau lankytis bendra­ bučiuose, daugiau domėtis stu­ dentų buitimi.

Opi problema bendrabučiuo­ se — budėjimas. Ataskaitiniu lai-

♦ * *_

PRANEŠAME, KAD lapkričio 22 dienų Didžiojoje auloje įvyks LTSR n. a. Tamaros Kallbataitės jubiliejui skirtas kon­ certas. Pradžia — 19 vai. Kvie­ čiame ateiti!

VU nusipelniusio dainų ir šo­ kių ansamblio valdyba.

PRIMENAME, KAD baigiasi studentų pri registravimo laikas (XII. 1.). Visi studentai gyvenan­ tieji ne bendrabutyje, privalo skubiai prisiregistruoti prie mokslo įstaigos (Universiteto 3).

Kreiptis į VU butų skyrių

gos komiteto pirmininko Sauliaus Povilaičio pranešimo santraukų.

XXX

Buvo išrinktas naujas profsų­ jungos komitetas, revizijos komi­ sija, delegatai į respublikinę Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų prof­ sųjungos XVII konferencijų. Įvyko studentų profsųjungos komiteto pirmasis posėdis. Ko­ miteto pirmininku išrinktas Sau­ lius POVILAITIS.

myniniame bendrabutyje vaikų žaidimų kambarys. Nemažai kal­ tės dėl to tenka ir profkomitetui, bendrabučio tarybai.

Taigi, dar daug yra neišspręs­ tų klausimų ir problemų studen­ tų buityje. Labiau reikėtų ska­ tinti studentų savivaldą bendra­ bučiuose geru pavyzdžiu mums galėtų būti VISI. Vieno jų bend­ rabučio personalas (pradedant komendantu ir baigiant valytojo­ mis) — studentai.

Artimiausiu metu bus ruošiamos naujos Uni­ versiteto bendrabučių vidaus tvarkos taisykles. Manau, galbūt tada ir pavyks išspręsti tas prob­ lemas, apie kurias mes šnekame šiandien. ____

name susirinkime dekanato atsto­ vas pareiškė, kad vasarą bus or. ganizuota studentų brigada, kuri ir sutvarkys rūsį. Vasara prabė­ go, o rūsio patalpos visai ne­ pasikeitė. Rudenį nei dekanatas nei fakulteto visuomeninės or­ ganizacijos įtikinamai taip ir ne­ paaiškino, kodėl tokie geri no­ rai liko tik norais.

Aktualus klausimas — studen­ tų poilsio organizavimas atostogų metu. Kasmet Universiteto profkomifetas pasirašo po kelias naujas tarpusavio bendradarbia­ vimo sutartis su kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis.

Taip per praėjusius metus apie 3000 Universiteto studentų apsilankė įvairiuose šalies miestuose, be­ veik tiek pat profkomifetas priė­ mė svečių. Deja, mažai studentų vyksta j sporto sveikatingumo stovyką esančią Žydiškose. Jau sudarytas naujos sporto-sveikatingumo stovyklos Dubingiuose projektas. Tai turėtų būti puiki poilsio vieta su sporto aikštynu, gerai įrengtomis gyvenamosiomis Į patalpomis.

kotarpiu profkomifetas, vykdyda­ mas Rektoriaus įsakymą, buvo pavedęs bendrabučių taryboms organizuoti studentų budėjimą naktį. Deja, nors nebudintys stu­ dentai griežtai baudžiami, padė­ tis bendrabučiuose nė kiek ne­ pagerėjo. Profkomifetas mano, kad būtina įvesti apie 20 budė­ tojų etatų, kad būtų užtikrinta elementariausia tvarka ir draus­ mė. Profkomifetas kreipėsi į ūkio skyrių, bet problema kol kas neišspręsta.

Viename iš profkomiteto po­ sėdžių buvo primtas nutarimas: organizuoti operatyvines grupe­ les po 4—5 žmones, bendrabu­ čio tarybų ir „Komjaunimo pro­ žektoriaus" aktyvistus. Deja, tik vienas kitas bendrabutis organi­ zavo tokias grupeles. Tai rimtas studentų profsąjungos komiteto bendrabučių-buities komisijos darbo trūkumas. Komisijos veikla apsiribojo vien tik reidais į ben­ drabučius, pažeidėjų svarstymu bei bendrabučių tarybos doku­ mentacijos tikrinimu. Ryšys su ūkio padaliniais buvo formalus, reali pagalba bendrabučių tary­ boms menka. Dar galima bendra­ bučiuose atrasti inventoriaus pirk­ to net 1960 metais.

Jau daug metų Universiteto studentų profkomifetas, kitos vi­ suomeninės organizacijos kėlė klausimą dėl studentų kavinės atidarymo. Pagaliau bufetą virš diskotekų salės Saulėtekio alėjo­ je buvo leista vadinti studentų kavine, na aišku, ir tvarkytis bei šeimininkauti joje studentams.

Vasario mėnesį (o gal ir anks­ čiau) kavinė bus galutinai įreng­ ta. Viskas priklausys nuo jūsų pačių studentų.

Jau treti metai, kai Universi­ tete įkurtas šeimyninis bendra­ butis. Ir treti metai sprendžia­ mos tos pačios, atrodo taip lengvai išsprendžiamos proble­ mos. Šiaip taip šeimyniniame bendrabutyje įrengėme neblogą sporto-poilsio kambarį. įsteigė­ me po ilgų diskusijų, nes spe­ cialių patalpų šiam kambariui bendrabutyje nėra. Liko vienin­ telė išeitis — panaudoti skai­ tyklą. Jau ilgokai kuriamas šei­

Dažnai studentai ateina j profkomitetą su įvairiais pasiūlymais iniciatyvomis ir sako: „Viską mes patys padarysime, tik duo­ kite mums patalpas", šį pavasa­ rį medicino fakulteto dekanatui, visuomeninėms organizacijoms buvo leista pasinaudoti rūsio, esančio bendrabutyje Nr. 3, pa­ talpomis, įrengti ten klubą arba ką tik studentai panorės. Buvo pažadėta net aparatūrą už kelis tūkstančius rublių nupirkti. Vie­

kasdien 14—18 vai., išsky­ rus šeštadienį ir sekmadienį.

tei Rimai JARAŠIŪNAITEI, laiky­ ti negaliojančiu.

Korektorės E. Giršaitė, I. Šėmai kaitė

Universiteto ūkio padalinių darbuotojai nuoširdžiai už­ jaučia Inžinierių Juozą VASYLIŲ dėl tėvo mirties.

Universiteto nusipelniusi0 dainų ir šokių ansamblio na' rial Ir vadovai nuoširdžia* užjaučia orkestrante Ingrida PIVORIUTĘ dėl mamos mir ties.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831747, išduotą MaF studen­ tui Vilmantui LIEGUI, laikyti ne­ galiojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841136, išduotą PEF studen­

Labai svarbus darbo baras — studentų poilsio organizavimas, jų laisvalaikio problemos. Uni­ versitete veikia kultūros klubas, kuris yra struktūriškai pavaldus profsąjungos komitetui.

Verti­ nant tai, ką klubas per praėju­ sius metus nuveikė gero, naudin­ go, rūpindamasis studentų lais valaikiu, organizuodamas poilsio vakarus ir kitus renginius, reikia pripažinti, kad klubas, nors tai jam buvo nurodyta per praėju­ sių metų ataskaitinį profsąjungi­ nio aktyvo susirinkimą, nepakan­ kamą dėmesį skyrė fakultetų meno saviveiklai, jos masiškumui.

Daug problemų profkomitetui kelia studentų sveikatingumo komisija. Pavyzdžiui, sveikatin­ gumo komisijai visiškai nebuvo keista, kad toks, atrodo sveikas medicinos fakultetas turi dau­ giausia ligonių. Nei sveikatingu mo, nei akademinė komisijos gru­ pė, nei visuomeninės kontrolie­ rių komisijos nepagalvojo kiek rimčiau apie vieningos pietų pertraukos įvedimą, apsiribojo

gana paviršutiniškomis apklauso mis. Dar daug rezervų gerinant studentų sveikatą yra sanatorijoje-profilaktoriume.

Neišnaudojo visų savo galimy I bių ir visuomeninių kontrolierių I komisija. Komisija buvo įpare'- I gota suburti prekybos kontrolie- I rių grupę, kuriai būtų suteikta I teisė daryti kontrolinius pa* I rinimus, tikrinti, kaip laikomas1 I prekybos taisyklių. Tačiau komi-1

sijos

pirmininkas

šio jpareigoi1' I

mo neįvykdė.

Taigi, profkomiteto darbe afas-1 kaltiniu laikotarpiu buvo nema- I žai trūkumų. Daug klausimų, prt>' I blemų, teks spręsti naujai išrink I tam Universiteto studentų Pr0 I sąjungos komitetui.

5 Tarybinis studentas

SKIRIAMA m.

LOMONOSOVO 275-OSIOMS

GIMIMO METINĖMS

MHxaHJi BacH/ibeBHM JIomohocob (1711-1765) h pyccnaa nyjibTypa Moe eAHHCTseHHoe menaHHe COCTOHT B TOM, MTOČbl npMBecTH B Bo>t<AeneHHoe TeneHMe thm< Ha3hKJ M yHMBepCMTeT, OTKyAa MOryT npOM3OHTH MHOrOHMCneH-

Hbie JlOMOHOCOBM.

M. B. JloMOHOceB

275 nėr TOMy Ha3aA b ceMbe B6J1M3M gpecTb SHMHa-noMopa TencHMM XonMOrop h HHJKHeM /ĮBHHbl I CeBepHOH POAMJICS BacujibeBMų JloreHHanbHbiM pyc| mOHOCOB i £KWH !yMeHbiM-aHųnKnoneAMCT, . mcaTe/ib,, neAaror, oČLųecTBeh; hmm flesieaib, onpeAeAHBiiiHH ha ; caM o h 3ape pyccKOH HayKH :«oco6biM HaųHOHanbHbiH Turi pyctKOro yneHoro, KOTopaifi c Bapna^HjiMH b nocneAytoinHe ie«a BOCKpecan b MeHfleneeae, Jle6efleB6, TlaBnoBe h ap-» (A«afl. C. M. BaBHnoB).

OomeH h Heo6biqew >KH3HeHHbin nyTb M. B. JloMOHOcoBa. CypoBbiH pyccKMH CeBep, He hcnbiTasuiHH 6peMeHM KpenocTHOro npaBa, tpopMHpoBan Mywe3H3HMM craeHHbiM, >«a>Kfly LUH H xapaxrep. Ma/lbMHKOM JlOMOHOcob nnaBan c otuoKi no SenoMy Mopio, «pocchhckoh rpaMOTen o6yųancs y coceAa-KpecTAHHHa, b AOMe cocefla XpHCTo$opa flyAHHa Hauien nenaTHbie ih pyKonHCHbie 6orocny>«e6Hbie h CBeTckme khhtm, b tom nncne «CAaBSHCKyra rpaMMaTHKyo Menenasi CmOTPHUKOTO H clApHCįjMeTHny» JleoHTMB MarHHUKOro, c KOTopbiMM He paccraBanca BCtO >KH3Hb, «BblTBepAMA MX naM3ycTb» h BnocneflCTBMH Ha3•an mx «BpaTaMH cBoeii yneHOCtm». «rpaMMarnKa CAaBeHCKaa» yM«na «6naro rnaroAaTH h nncaTH» M BMeTpOM HHH MepOKD KOflHHecTBa cthxm cnaraTMo — t. e. cpaay SHaKOMHna c ochob3mh rpaMOTbi, upacHOpeHHS h cthxooiojKeHMB. KHHra JI. MarHHų<cro (HaflaH. b MocKae b 1703 .

•noBeneHHeM... rocyflapji... n=rpa AneKceeaHMa... paflM o6yneHHS MyAponbo6MBblX pOCCHMCKHX O’POKOB H BCBKOrO HHH3 M BO3pacia nK>AeH») 6bina nonyn>.p*wm yųedHbiM nocoSneM He ’onbKo no apncpMeTHKe, .-o h "o reoMeTpHH, cf>M3MKe, reorpa0MH, aCTpOHOMMM H ApOHHM BoecTBenHbiM HaynaM. Khhtm nonann b pyKH JIomohoco8a okoao 1725 r. — t. e. (paKTM^ckm b ro.p OCHOB3HMH nerepGyprtKOM AnafleMHH HayK. —B~ b’Om

c/iyųaMHOM cOBnaAeHHH fouia H CBOA 3aKOHOMepHOCTb. ^OMOHOCOB --- Hbe MMB CTaHCT

•nocjieflcTBHH eflsa am He chhom«0M aKaAeMHM — tbk «<e, nan OhA ToribKO eiųe acTynan b neP*0fl csoero CTanoBnen •». ^Houieii (b 19-neTHeM BO3pacre), ’fypeBaeMbiH CTpacTbto k 3HaH*10, OTnpaBnseTCs oh b Mock’l' rfle, cKpbiB cBOe npoHCXOH<^Hhe, nociynaeT b CnaBSHO'POKo-naTHHCKyto aKaAeMHto 'nePBoe Bbicinee o6iųeo6pa3.

P*6h. 3aBeAeHne b MocKBe, oc"0,aH, B 1687 r. no HHHUHaTM3e ^HMeOHd nonoLįKoro), no

KOTOpOH iM. B. ''^MOHOCOB b MMcne AseHaAųaBOCnMTaHHMKOB HanPaBji3eTCB b rieTep6ypr Ana np°AO/]>KeHM f! o6pa3OBartHH B _______ t ^OBaHHOii rierpoM i ■ i f-r w m Ii fleTepi 1'PrcKOH AKaAeMHH HayK, ne D°'lee, MeM ųepe3 toa, K8K Hil,6onee cnoco6HbiM CTyAeHT °N K°MaHAHpyeTCJi 3a rpaHMgy, ’ rePMaHHK>, OTtfyaa ___ t ___ B03Bpaa,,eTcs TonbKO B 1741 roAy3a i-OAbi yqe6bi (1731—1736)

(

nPe6biBaHH8. 3a rpaHHnefi ^6—1741) M. B. JIomohocob flOcTnr orpoMHbix ycnexoB. Pa3“CT°POHHocTb ero Aesnenb°CTH A. C. riyiuKMH oxapaKTe-

pM3OBan cneAytoiHHMM cnoBaMu: «CoeAMH»s Heo6biKHoBeHHyto cnny BonH c HeoSbiKHOBeHHOto chjioio noHSTHsi, JIomohocob o6H»n Bce OTpacnn npocBeiųehhs. >Ka>KAa HayKH 6bina cunbHeiiiiieio cTpacTHto ceii Aywn, McnonHeHHoil CTpacTeii.

KctopMK, pHTOp, MexaHMK, XHMHK, MHHepa/ior, xyAO>KHHK n cthxoTsopeų, oh Bce ncnbuan h Bce npoHHK: nepBbiH yrnyčnaeTcs b HCTopMto OTeMecTBa, yTBep>KAaeT npaBnna oBmecTBeHHoro »3biKa ero, AaeT 3axoHbi m o6pa3ųbi KnaccHHecKoro KpacHOpeHHa,... yqpex<AaeT cpaSpnKy, caM coopy>«aeT MaxHHbi, AapuT xyAOwecTBa MO3anHecKMMM npoM3BeAeHMBMK H HaKOHeų OTKpblBaeT HaM HCTHHHbie MCTOHHHKH Hauiero noaTHHeCKoro s3biKa».

A. C. riyiUKMH noAAHepKMBaeT BHLįHKflOneAHMHOCTb JIOMOHocoBCKoro reHHS, BonnoTMBUjerocs bo BceM MHoroo6pa3nn HayHHbix, rpa>«AaHCKHx npossnenHH m MenoBeHecKHx ųyBCTB. To >xe BbiAenaeT b JIomohocose m H. B. Toronb: «Bcši<oe npoHMKHOBeHHe k nio6e3HOH cepAuy ero Pocchm, Ha KOTopyto oh rnjiAHT noA yrnOM ee CHBKBiAeia 6yAyiUHocTH, McnoriHMeT ero CMribi MyAOTBopHOM. CpeAM xonoAHbix CTpocp nonhtOTCa BAPyr y Hero TaKne CTporpbi, hto He 3Haeiub caM, rAe Tbi HaxoAHUjbca... Bcto pyccnyto 3eMnto o3HpaeT oh ot npaa ao Kpas C K3KOH-TO CBemOH BblLUHHbi, nto6ysicb h He Hanto6yacb ee 6enpeAenbHOCTbto h a®hctBeHHOfO npnpoAOK>...»

M. B. JloMonOcoBy npHHaAne>«HT ųenbiH paA xpynHeMiUHX HayHHblX OTKpbITMH: oh nepBbiM OTKpb’n 3a«OH coxpaHeHH« BemecTBa h ABH>«eHHS<: 3aAonro _,o APyrxx <pH3nrtoB ccpopMynMpoBan MexaHMHecxyK> npnpoAy rennoTbi; cO3Aan aTOMHO-MOrexynspHOe yqeHne; BnepBbie npa3w.oH6 oobRCHKn cBeTOBbie r’rehMs b acjjupe; oh nepBbiM o6bSCHHn npnpoAy aneKipMųecrsa; Hanncan TpanraT «O cno»x 3eMHblX»; HM CO3A8Hb! OCHOBbi <pH3HHecKoa xhmhm; JIomo­ hocob mhoto coAencTBOBan pa3pa6oTxe npoSneM MeTannyprMH; eMy npMHaAnejKaT TeopnH npoMcxo>KAeHMS MeTannoBf MHHepanoB, HecpTH, yrns, rop h Mopeil.

HaKOHeų, hm BnepBbie crJiopMynnpoBan Te3nc o tom, hto ach npnpoAa b ųenoM HcnbnbiaaeT rniySoHaHLUHe H3MeHeHH« h MHoroe AP- TpoMaAHbi h~tjjHnococpcKHe 3acnyrn M. B. JIomoHocoBa, h6o oh 6bin oCHOBaTeneM MaTepHanH3Ma b pyccKoii cpHnococ}>HH, «nepeAOByK> (pnnococpHto h Hayny o npnpoAe oh paccMaTpnBan Kax MoiųHbiH pbiqar b pa3BHTMH npoH3B0AHTenbHbix cha Pocchh, b noAteMe MarepHanbHoro 6narococTOAHH« h KynbTypHoro ypoBHS cBoero napoAan. (6. A. JlapHH).

M. B. JIomohocob co3Aan nepayro b Pocchh MO3aHMecnyK> MacTepcKyK>-<pa6pHKy nOA rieTepSyproM. yųeHbiH MenTan o ųH«ne MO33HK, npocnaBnsioųHx BenHKine Aena fleTpa I (BonnoLųaK>mero b ce6e, no MHeHHto JloMOHOcoBa, HAean npocBelųeHHoro MOHapxa), cofinpancs nOKpblTb MO3aHHHblMH HOAOTnaMH BHyrpeHHHe creHbi nerponasnoBCKOro co6opa. naMBTHHKOM rpaHA«O3HblX 3aMblCnOB JloMOHOCOBa ocTanacb nnuib «nonTaBcxaa 6aTanHA», xpaH»maaca b HacToamee BpeMa B 3ASHHH AnaAeMHH Hayx b JleHHHrpaAe h Aatoman npeAcVaBneHHe o tom, kokhm Ben-HKOnenHbiM mot 6bi 6biTb Becb AeKopaTHBHbiH aHcaM6nb, 3aAyMaHHblii JlOMOHOC OBbIM.

M. B. JIomohocob 6bin hhhųnaTopoM CO3A3HHM Mockobckoto ynHBepcHTeTa (1755), hocsmero ceiiMac hms CBoero ocHOBaTena. flo BbipanreHHbO A. C. riyujKHHa, «Me>«Ay rierpoM I h EkaTepHHOH II oh OAHH SBnaeTCM CaMOČblTHblM cnoABHMHMKOM npocBetneHH a.

Oh co3Aan nepBbiii yHHBepCHTeT. Oh, nynuie cxa3aTb, caM 6bin nepBbiM hbiijhm yHHBepcHTeTOM». C HMeneM JloMOHOcoBa CBM33HO H OCHOBaHHe B 1757 T. b rieTepfiypre AKaAeMHM xyAoM<eCTB. rnydoKHH yųeHbiH, pa6oTaaUIHM b caMbix pa3Hbix HayHHblX o6nacTBx h cAenaBiDHH 3aMeqaTenbHbie oTKpbiTHS, HaMHOro onepeAHBUJHe coBpeMeHHyto eMy 3apy6e>KHyio Hayny, M. B. JIomohocob no npasy npH3HaeTCS OCHOBOnOnOJKHHKOM HayKH o pyccKOM B3biKe, nepBbiM hbujhm nHHTBHCTOM, nOnOJKHBLUMM Hana.no onHcarenbHOMy h cpaBHMTen b HO-HCTopHnecKOMy H3yMehhio pyccKoro »3biKa h oxapaKTep h 3 o b aa LU h m npeAMeT h 3aASHH OTeneCTBeHHOro B3blKO3HaHHS k3k HayKH. Okoao 240 neT OTAenaiOT Hac Toro ahm, KorAa aA"bfOHKT AKaAeMHM no cf>H3MMecKOMy Knaccy, notfjeccop xmmmh, nepBbiH pyccKHH aKaAeMHK rieTepSyprcKOH AKaAeMHM HayK M. B. JIomohocob ne pB bim b AKa­ AeMHM Haųan MMTaTb neKUMH Ha pyccKOM st3biKe (a ne Ha TpaAMUHOHHOH naTblHh), «MTO MMejIO orpoMHoe 3HaHeHne Ana a®moKpaTH33UHM HayMHblX 3H3HHH H nponaraHAbi nepeAOBbix MAeii b iuHpoKHX cnoax pyccKoro 06LųecTBa». K 3TOMy BpeMeHM otHOCHTCJf h AesTenbHOCTb M. B. JloMOHOcoBa b o6nacTH ryMaHMTapHbix HayK. Oh cAenan nopa3HTenbHO MHoro 3a CBOto cpaeHMTe/lbHO KOpOTKytO >KM3Hb. ripaKTHHeCKH OH BblABMHyA BCe cpyHAaMeHTanbHbie sonpocbi nnTepaTypoBeAeHHn m S3biKO3Hahhji. Oh no npaBy CHMTaeTca ocHOBaTeneM pyccKOH cpHnonorHH HOBOro HCTOpMMecKoro nepMoAa. A. C. riyilIKHH C nOAHblM OCHOBBHMeM Mor Ha3BaTb JIomohocoBa «OTUOM pyccKOH nO33HM».

HaynHoe m AHTepaTypHoe HacneAne M. B. JloMOHOcoBa Hpe3BblM3HHO OČUJMpHO H pa3Hoo6pa3Ho: aKaAeMMMecKoe M3AaHHe cocTaBnneT 10 tomob, Becb 7-oh tom 3aHHMaic>T TpyAbi no rpHnonorMM, rAe noMeiųeHa m 3HaMeHHTas «PoccMHCKaa rpaMMaTHKa» C CMCTeMaTHMeCKH 1.3A 0>KeHHblMM HOPM3MH HOBOro AHTepaTypHOro »3biKa, ctĮ>opMMpoBaBUIHMMCn Ha >KHBOM 06tųeHapoAHOH ocHOBe, OKa33BLUHMH orpoMHoe BnHSHHe na bck> nocneAytouųyK? nMTepaTypy.

JIomohocob cocTaBMn yųeSHHK HTopHH Ann ujKon «KpaTKMH Pocchmckhh neTonMceų c poAocnoBHeMB m npHCTynMn k co3A3HHH3 MHOTOTOMHOH pyCCKOM HCTopHH, ho ycnen HanncaTb AHUJb OAHH TOM --«/lpeBHK3K> PoCCMHCKiyiO MCTOPHK»> (flO 1054 r.). kl3 <}>MnonorHMecKHX pa6oT hm HanncaHbi Ase paBorbi no pMTopHKe, a TaKMre «ripeAMcnoBne o nonb3e khht ųepKOBHbix B pOCCHHCKOM B3blKe» (1757), npeACTaBnsnomee co6o>o npaTKHH rpHnOnOTHHeCKHM TpaKTaT, coAepjKaHMe KOToporo 3HanHTenbHO uiHpe ero Ha3BaHHs; Teopnio cTMxa pa3pa6oTan b «riHCbMe o npaBHnax poccnnKoro CTHXOTBopcTBa» (1739) h B «POCCMHCKOM TpaMMaTHKeo (1755, ony6n. b 1757 r.). B pynonncHOM HacneAMH M. B. JIomohocoaa coxpaHnnocb HeMano Ma-.

TepuanoB, cBHAerenbCTByioiųHx o LunpoTe ero s3bikoBeAHecKMx m ot

nHTepaTypoBeAHecKMx HHTepeOcTancs, HanpnMep, nepeųeHb 3aAyMaHHbix hm pa6oT, cpeAM KOTopbix: o cxoACTBe h nepeMeHax 33biKOB; o cnaBeHCKOM ųepKOBHOM X3blKe; o HHCTOTe H KpaCOTe poCCHHCKOro «3biKa; o CHHOHHMax; o npocTOHapoAHbix »3biKax; o nepeBOAax h MHoroe AP- OdHapyMtenbi Tax>Ke nepHOBbie 33MeTkh cpa B H MTenb HO h rpaMMaTHKM CnaBAHCKHX H APyrMX «CPOACTBeHHblX» H «HeCpOACTBeHHblX» »3biKOB. M. B. JIomohocob couepuieHHO npaBHnbHO onpeAeAHA Kpyr pOACTBeHHblX HHAOeBpOneHCKHX B3blKOB M B 3TOM nAaHe (He SyAynM cneųHanbHO A3blKOBeAOM) OH, HaMHOTO paHbuie pa6oT y. fl>KOHca h <0. Bonna, ycTaHOBHA poACTBeHHbie cba3H pyCCKOTO S13blKa C A-pyrHMH M H AOeBponeHCKHMH A3blKaMH. EcTb y Hero h BbicKa3biBaHHK o poACTBe pyccKoro si3biKa c 6anTHHCKHMH B3blKaMH («KypAAHACKHMH»). B 3TOM OTHOLUeHMH oco6eHHO MHTepecHa ero pa6oTa «O Pocchh npe>«Ae PtopnKa». ripHMeMaTenbHO, hto tobopn O CBJt3SX CAaBAHCKMX A3blKOB C 6aATMMCKHMH, M. B. JIOMOHO­ COB CHHTaeT Heo6xOAHMblM 06paiu,aTb BHHManHe He TonbKO Ha oTAeAbHbie cAOBa, ho h na rpaMMaTHHecKMe cpopMbi. cob.

Pl3yHeHHe pa3AHMHblX S3blKOB, b nepByK) onepeAb pyccKoro Aano B03MO>KHOCTb JloMOHOCOBy «nOAOHTM BAAOTHyfO K OOAAHHho MaTepnaAHCTHMecKOMy noHHMaHHfO OTHOUJeHMH R3blKa, MbllUAeHHA H AeHCTBHTeAbHOCTH, K nOHHMaHHIO BMeCTe C TeM 3HaHeHMS A3blKa AAS pa3BHTMA HenoBenecKoro o6mecTBa». (n.

C. Ky3HeųoB). Cboh coo6pa>xehha o sabine JIomohocob bmcKa3biBaeT TaKMM o6pa3OM: «rio 6AaropoAHeMiueM AapoBaHHHH, KOTOpbIM HeAOBeK npOTMHX >KHBOTHbix npeB0cxoAHT,... nepsenmee ecTb caobo, AaHHOe eMy AAB COoSmeHHA C APyrHMH cbohm Mbicnen. ...ecTbAH 6bi Ka>«AbiH MAeH HenoBeneCKoro pOAa He MOr H3bJlCHHTb CBOMX nOHSTHH APyroMy; to 6bi He tokmo AMiueHbi Mbi 6biAH cero corAacHaro o6luhx AeA TeneHHS, KOTopoe coeAHHeHneM pa3Hbix Mbicnen ynpaBAneTca, ho eAaa 6bi He xy>xe am Sbinn Mbi ahkhx 3Bepe.M, pa3CbinaHHbix no necaM h no nycTbiHAMB. (Pocc. rp., §1). h

BecbMa ųeHHbiMH no CBoen pe3yAbTaTHB HOCTH 6blAH HBMMHaHHs renHanbHoro yneHoro h nHcaTenn M. B. JloMOHOcoaa no HopManH3aųHM AHTepaTypHOro »3biKa m ynopnAOHeHMio ero pa3HopoAHbix cpeACTB BbipaweHKa. Heo6xoAHMo Sbino yTBepAMTb He HCKAKJMeHHe, a BKAK5neHHe b cpopMHpytomHHcn eAMHblH pyCCKHH AMTepaTypHblH A3biK sneMeHTOB ųepKOBHOcnaBAHCKOTO A3blK3 (KHHJKHO-AHTepaTypHOro »3blK3 BOCTOHHblX cabbah), ynasaTb očiųne crpyKrypHO-»3biKOBbie cBoncrsa h 06mecTBeHHbie ccpepbi tpyHKųnoHHpoBdHHR Ka«AOrO H3 Tpex CTHneH h TeM caMbiM pernaMeHTHpoBaTb ynoTpeSAeHHe S3biKOBbix cpeACTB, cnocoScTBya HOpManH3aųHH HaųnoHanbHoro amTepaTypHoro a3biKa. B cepeAMHe XVIII Bena b SenneTpHCTHKe ycTaHOBHnacb acTeTHKa KnacCHUH3Ma, oSnernaBiuas maHpoBO-CTHAMCTHHecKoe pa3AeneHHe AHTepaTypHOro «3biKa. M. B. JIomohocob Hcnonb3oean OTBAeneHHybO cxeMy Tpex CTHneH, npeACTaBneHHyKJ b pnTopHKax XVII h Hanana XVIII b.

HanoAHenHS ee KOHKpeTHbimm A3biKOBbiMM tjjaKTaMM cepeAMHbi XVIII b. oh CBS3biBaA ee C 0O3TMKOH pOCCHHCKOrO KA3CCHUH3Ma, C XyAOH<eCTBeHHOH AMrepaTypoH. B ocHOBe ynenHA o Tpex cthasx (caMo yneHHe TpaAmuhohho) HaxoAHTC» nono>«eHHe O TOM, HTO pyCCKHH AMTepaTypHbiH »3biK o6pa3yeTcx «crapaTenbHbiM h ocTopo>KHbiM ynorpeBneHHeM cpoAHoro HaM KopeHHOro cAaBeHCKoro A3biKa KynHO (BMecre) c pocchhckhm», t. e. BbicKa3biBaeTca nonoHeHHe o CMHTe3e BAeMeHTos Aayx peneBbix cthxhh. B pe3yAbTaTe cHHTe3a cKnaAbiaatOTCA Tpn ocHOBHbie rpynnbi cnoa: «cnaBAHCKHen, «cnaBeHO-poccHHCKHe» H «pOCCHHCKHe» M. B. JIomohocob npnAaBan Ba>«Hoe 3HaneHHe rpynne <CC/>aBeHO-pOCCHHCKHX» CAOB, BKAfonatomeH TaKHe neKceMbi, KoTopbie «ynoTpe6HTenbHbi b o6ohx HapeHHSx»; TeM caMbiM oh npH3HaBaA AHTepaTypHbie npaBa aas o6biHHoro pyccKoro («pOCCHMCKOrO») S3blKa H OTpnųaA nonbiTKM neAooųeHKM POAH KHHTKHOH TpaAHųHH. B 33BMCHMOCTH OT TKBHpa, yCjOKOHMaHMe Ha crp. 6.J .

6 Tarybinis studentas

MnxaHii BacH/ibeBMM JIomohocob (1711-1765) - (OKOHHaHMe. Hau. Ha crp. S.j.

/iobhh h ųenen očiųeHHS k sto«y «cnaseHO-poccHHCKOMy» «Apy, no MHeHMto M. B. JIomohocoea, MoryT Ao6aB/i«Tbc» ro Co6CTBeHHO KHH>KHbie JJieMCHTbl, eC/lH OHH «pOCCMSHaM Bpa3yMHTenbHbi» h «ne BecbMa o6seTUja/in», to cobcTBeHHO pycCKHe, «KOTOpblX HeT B CnaBBHckom A*aneKTe». B «l3peAHcnobhh o nonbae khht ųepxoBHbix B pOCCHHCKOM B3blKe» 3TO pa3AeneHMe nacanocb TonbKO cnoBapHoro coCTaBa nHTeparypHOro B3biKa. M3 Tpex BbiAeneHMblX OCHOBHblX neKCMHeCKHX rpynn Ane oh pa3Aennn eiųe Ha noArpynnbi. K tskhm očpaaoM Bcero nonyHH/iocb nsTb rpynnnPobok cnoB, KOTopbie xapaxTepH3y>OTCs He TOjibKO reHeTMMecKH, no npoMCxo»<AeHHK>, ho H CT HTIHCTHMeCK H. CoMeTaHHji Tex HOH MHblX C/1OB, pa3rpBHHMeHHblX no 3KCnpeCCHBHO-CTHnHCTHMecKHM KauecTBaM, o6pa3yKJT TpH CTHnB --BbICOKHM. CpeAHHH, HH3KHH, KajKAblH H3 hhx cB»3biBancs c TpeMH rpyniaMH waHpoB nmepaTypbi h o6cny>«HBan hx: BbicoKHM cthneM npeAnaranocb nncaTb repOHMeCKHC nO3Mbl, TOp>KeCTBeHnbie oAbi, noxBanbHbie penu; cpeAHHM,— TpareAHH, Apy»ecKHe nncbMa b CTnxax, CaTHpbl, 3K71OTH (AHa/lOTM, H3o6paH<aB-uhč 6biTOBbie cenbCKue cųeHkh), snerHH; hh3khm — KOMeAhh, yBecenHTe/ibHbie annrpaMMbi, necHH, APy>«ecKHe nucbMa b npo3e, onHcaHHS o6biKHOBeHHbix Aen. lauoe cth/imcthMecKoe pa3rpaHHMeHkie ao/okho CTHT: HCTHMeCK H X peCypCOB 6bino ynop»AOMHTb ynOTpečnehhcpa3HopoAHOro nencHMecKoro cocTaBa pyccKoro JiHTepaiypHoro «3bi«a, yrBepjKAano pyccKyto ocHOBy ero, oCTaB/mno «CraBeHCKHM» S3blK HCTOMHHKOM pyccKoro S3biKa. Bce 3to b ynehhh o Tpex cthojix reopeTHMeckh očocHOBbiaanocb, ycTanaanHBanHCb paMKH Hcnonb30BaHHS npocTopeHHB b nHiepaTypHOM S3blK6, MCKO JOMa/lHCb H3 OHTepaTypHoro ynoTpefineHMB weHy>KHbie MHOCTpaHHbie cnoBa. M. B. JIomohocob npnabiBan k «CTapaienbHOMy h oCTopo>KHOMy ynoTpe6neHHK3 cpoAHOro hbm KopeHHOro cnaBeHCKOro »3biKa», 6naroAap” neMy «otBpaTBTCB AHKMe M CTpaUJHbie cnoBa HenenocTH, BxoA»uįHe K HaM H3 My>KHX S3blKOB» (c. 691).

TaKHM o6pa3OM, cyTb yneHUB o Tpex CTH/1SX B TOM, MTO OCHOBOH pyccKoro HaųHOHanbHoro nmepaTypnoro «3biKa AO/iJKeH CTaTb «pOCCHHCKHH S3blK», Bo6paBLUHH «cnaB?iHO-pocCMHCKHe» h we HH3KHe, a «o6blKHOBeHHbie» pocCHHCKHe C/IOBa. CTHOHCTHMeCKOe pa3rpaHHMeHHe neKCHMeCKoro cocTaBa nHTepaTypHOro »3bMa, ABHHOe JlOMOHOCOBbIM B 3T0M yMOHHH, nocnyjKuno 6a3oii cth« TlHCTHMeCKOH XapaKTepHCTHKM M HopMa/iH3aųHH neKCHKM b nepbom pyccKOM «CnoBape A«aAeMMM Pocchhckoh» (1789--1794), b noAroTOBKe MaTepnanoB k KOTopoMy npHHHMa/i yuaCTHe M. B. JIomohocob. yųeHMe M. B. J1omohocob3 CBH3biBanocb c xyAO>xecTB6HHblMH npOH3BeAeHMSMM, k nnTepaTypHOMy B3biKy b ųenoM oho HMeno KOCBeHHOe othouieHMe, h oCTasnano cbo6oaHbiM nyTb Ana pa3BHTMH HaynHO-nony/ispHOH nHTepaTypbi, ny6riHųncTHKM, rAe motom coCpeAOTOMMTbCB JKHBbie M JKH3necTOHKHe B3biKOBbie cpeACTBa pa3l“OBOpHOH H KHKMHOM peMM. 3to yųeHHe cBS3biBanocb He npoCTo c SenneTpHCTMKoii, a c TOKOH SenneTpHCTMKOM, KOTOpaa ocHOBbiBanacb Ha npHHųunax poccHficKoro KnaccHUM3Ma. C

pacnaAOM ycnOBHOH acTeTHTHKa... ot o6w,ero ynorpe6nenecKOH cHCTeMbi KnaccMUH3Ma HH» 33blKa npOHCXOAHT», HO Tepjina CBoe 3HaMCHne m cthanpaBHnaMH noKaabiBaeT nyTb caMOMy ynoTpe6/ieHHKj». CocnHCTHMecKaa pernaMeHTaųHB \ T3BHB «A0BOnbHO CTpOHHyK} 33biKa no TpeM ctm/uim.

CHcreMy HayKH o X3biKe» (H. A. B «PHTopHKe» (1743—1744) h Ao6po/no6oB), M. B. JIomoho­ b «Pocchhckoh rpaMMaiHKen, b cob BHeC HeoųeHHMblH BKZI3A B KOTopbix M. B. JIomohocob ntiCOKpOBHLAHHųy pyCCKOH CpH/IOujeT He o M3biKe xyAOH<ecTBeH/įorHMecKOH HayKH Boo6me. hoh TiHTepaTypbi, a o pyccKOM Cboh rpaMMBTHMecKHe o6o6iųeAHTepaTypHOM a3biKe B0o6me, HMB OH CTpOH/1 Ha ČO/lbUJOM roBopHTca He o Tpex, ho o flayx (paKTHnecKOM MaTepnane, H3CTHn»X --BbICOKOM H HH3K0M BneneHHbiM H3 Bcex nnacTOB >kh(oMeBMAHO, o6beAHH3K>Tcs cpeflBoro o6meHapoAHoro pyccKoro HHM CTHPb H HH3KHH, BO MHOTOM «3biKa, h yTBep>KAan ynoTpe6CXOAHbie Me>«Ay co6oh), --- H neHHe ctpopMy/>HpoBaHHbix hm pa3/iHMHe hx o6ocHOBbiBaeTca TpaMMBT HHeCKHX HOPM cBoen yx<e rpaMMaTHHecKH h opcposnHTepaTypHOH npaKTHKOH, okbHHMeCKH (b BbICOKOM CTHTie--33BLUeH CH/lbHOe BnHBHHe Ha AOA, JKHBOT, B HH3KOM'— BenocneAyiomyio AeMOKpaTH3a3ėujb, Tpėx; B BbICOKOM --UHK> H paBBHTMe pyCCKOTO AMOKanbe, b hh3kom — ananbe h TepaTypHoro 33biKa. 3to 6bina t. a.) b očnaCTH MopcponorHH: b HOPMBTHBHO - CTHTIHCTHMeCKaS BbicoroM cTHne — rnaca, Ayxa, rpaMMaTHKa. I“lo o6beMy — orb hh3kom — ronocy, Ayxy; b poMHoe npoH3BeAeHHe. TeKCT o6nacTM CHHTaKCHca: b hm3kom ero coctoht H3 6 «HaCTaBnecTM/ie Ha6nH3AaeTca noBTopeHHH» (pa3AenpB), B KOTOpblX • HHe npeAnora — no Mopio no noMeiųeHO 592 naparpacpa.

CHHeMy H T. A-)B HayMHblX H «PocCHHCKaa rpaMM3THKa» y3aHayMHO-nony/ispHbix pa6oTax KOHHBaeT ųenbiH psA cpopM c JloMOHOCOBa, KOTopbie ycnoBHO «o6uahm ynoTpe6neHHeM» Toro mojkho OTHecTM k cpeAHeMy BpeMeHH. CTH/HO, BBeAeHO MHOTO HOBblX B Hen noTBepjKAaeTCH ynpa3TepMHHOB. HHX 33K/ia Abi B3IOTAHeHHe T3KHX apxaHHHbix cpopM, cji Hanana pyccKOM HaynHOM TepK3K ABOHCTBeHHOe HHCT1O, 3BaMHHOnOTHH, CTdBllieM OCHOBOH Te/ibHbiH naAe>K; MepeAOBaHMe HayMHOro ctm/iji. 3acnyra M. B. 3aAHeB3blMHblX cor/iaCHbix co JloMOHOCOBa He TonbKO b tom, CBHCTAL4HMH B CpOpMaX THna HOMTO OH BBOAH/1 HOBbie HayMHble rn — HO3H, CHOxa — CHOce; TepMHHbl B TlHTepaTy pHblH o6hcpopM HMeHHTenbHoro naAe/Ka XOA, HO H B TOM, MTO OH pa3MHO/KecraeHHoro MHcna cymecTpa6oTan npHHUnnbi cosAaHHA BHTenbHbix My>KCKoro poAa TepMHHOB, OCHOBOH KOTOpblX BBTBepAoro cK/ioHeHHB THna ctonaeTca o6pa3OB3HHe HOBbix tih; y rnaronoB HCHe3aK3T cpopcnoe h Bbipa>KeHHH Ha 6a3e cyMbi HMneptpeKTa (Hecsx, HecamecTByKJUAHX Ti3biKOBbix cpeAiue...), aopncTa (Hecex, Hece...), ctb: 3eMHa< ocb, npsMOii yron, BcnoMoraTe/ibHbiH rnaro/i ecMb conpoT HB/ieHHe, TennoTa; Tepb <popMax npouefluiero BpeMe­ mhHonorH3aųHa pyccKHx o6hHH; pery/iHpyeTca ynoTpebnexoAHbix c/iob: Bec, yAenbHbiH HHe HeKOTOpblX KHH>KHblX H Bec, KHcnoTa, onbiT, MacTnųa; pa3roBopHbix tpopM h MHoroe nepeBOA HHOSi3biMHbix c/iob h BbipameHHH na pyccKHH *3biK: APBce sto HMeno orpoMHoe objectum — seiųb, tubus opticus 3HaieHHe Ans ynop»AOHeHMSi — 3pHTenbH33 Tpy6a; BK/iiOMeH HOpMaZl H3314H H pyCCKOTO TIHHHe HHocTpaHHbix cnoB 6e3 neTepaTypnoro «3biKa. Ero HopMbi peBOAa (kbk npnBHno, sto rpeOKOHHaTenbHO KOAHCpHųHpyKJTKO-naTHHCKHe cnoBa, CTasujMe ca, npHHHMaioT bha npaann BnoczieACTBHH HHTepHaųHOHanbynoTpe6neHHS. B «Pocchhckoh HblMH), npH 3TOM MHOTHe M3 HHX rpaMMaTHKe» M. B. JIomohoconepepačaTbiBa/iHCb MopcponoBa b OKaTOM BHAe He TonbKO THHeCKH, pyCHCpHųHpOBa/lHCb, H3/io>KeHbi npaBM/ia nncbMeHHOHanpHMep: My3eyM — My3en, ro pyccKoro a3biKa, ho m hsmbOPH3OHT --- TOPH3OHT H T. AMeHbl HeKOTOpbie CpOHeTHHeCKHe cneAOBaTenn Tpyfloa M. B. Jlom rpaMMaTHHecKHe nepTbi ycTMOHOCOBa oTMenaioT b ero HayMHbix TeKCTax OKono 300 hho- . hoh peMH», — oTMenaeT ®. 13. »3blMHblX TepMHHOB, H3 HHX 200 ®HnHH. jiBTiseTca MHTepHaųHOHanbHbiPtTaK, ecnH Teopna Tpex cthmh: AnaMeTp, aTMOccpepa, 6anen M. B. J1omohocob3 ne poMeTp, repMMH, ccĮjepa h APCTonbKO Aasana nepcneKTHBy AanbHeniuero pa3BHTHa pyccKOB cBoen opHTHHanbHOH HayMro TiHTepaTypHoro «3biKa, HOH «POCCHHCKOH rpaMMaTMKOH, CKO/ibKO noABOAHna HTor npoHnepsoe HSABHHe KOTopon BbiuiAOHHOMy 3Tany b hctophh, J1O C rp3BHpOB a HHbIM CppOHTMo6o6mana, CHHTe3HpOBana ynoTcnncOM, M. B. sJloMOpe6/ieHHe eAHHHų AByx *3biKOB, HOCOB BblCTynM/1 K3K HopManMTO «P0CCHHCKa« rpaMMBTHKan 3aTop — 33KOHOAaTenb h kbk h 3aKpennana AeHCTBOBaBUiHe KOAHCpHKBTOp HOpM pyCCKOTO HOpMbl nHTepaTypHoro Bbipaaren HTepaTypHOro j,3bixa b ųenoM. hhb, h yK33biBana nepcneKTHBy ripaBAa, nosBneHHKj «PocchhnocrieAytoinero ABH>«eHHa pycckom rpaMM3THKH» npeAU/ecTcKoro nHTepaTypHoro »3biKa. BOBana ao/iomohocobck3JI OTeqeBnHSHHe ee Ha AanbHeHUiee CTBeHHaa pyCHCTHKa, OCHOBHblpa3BHTHe nHTepaTypHoro a3biKa mh npeACTaBHTensMH kotopoh 6bino aoathm h nnoAOTBopHbiM. BBnsHOTCH B. E. AAopypoB, B. K. EnaBHoe, mto yAanocb JIomohoTpeAHaKOBCKHH, a TaK>xe B. H. COBy, 3TO Bbl3B3Tb OrpOMHblCi TaTHųeB, KOTopaa CAenana nepHHTepec obiųecTBeHHOCTH k pycBbie nonbiTKH no KOAHCpHKaųHH CKOMy »3biKy k BonpocaM pepyccKoro «3biKa h KOTopaa b MeBoro TBopnecTBa, a Tax>Ke nosecTHOH Mepe noAroTOBnna noMKa3aTb 6necrjiųHe o6pa3Ubi

By Ana nosiB/ieHHJi h a y m h o h rpaMMaTHKH JloMOHOCOBa. (B. storo TBopnecTBa h ero 3aMaHHHBbie nepcneKTHBbi. Bot noneA. ycneHCKHn).

My nocne JloMOHOCOBa -aK «PoCCMHCKaa rp3MM3THK3» 6biCTpo h pa3HOCTopoHHe paaJloMOHOCOBa — anoxanbHoe coBHBaeTcs pyccKHH nHTepaTypSbiTHe b HCTopnM pyccKoro nHHblH S3blK CO BCeM 6oraTCTBOM TepaTypHoro »3biKa, CBHAeTenbero CTMneii, cpeACTB h cnococtbo peanbHoro cyiųecTBOBaHHA 6oB Bbipa/KeHHA, T3K xopomo B3biKa HOBoro THna — S3biKa, oco3H3HHbiH bo BpeMeHa A. C. opHeHTMpyemerocsi Ha >«HByio riyuJKHHa. BnaroAapa orpoMHOH pyccKyio penb, a He Ha HCKych nnoAOTBopHOH AenTenbHOCTH CTBeHHbie KHHHCHbie HOpMbl. I~lo M. B. JloMOHOCOBa Hayna b MHeHHK) yneHOro, «rpaMMa-

h

pyccm ny/ibiypa

uinpoKOM CMbicne stoto cnoBa CTana pa3BHBaTbC» hb pyccKOM »3blKe. M. B. JIomohocob npHHaAne>kht k MHcny Tex senHKMx moAeH npomnoro, KOTopbie, no cnoBaM <t>. 3Hrenbca, «6binn thT3H3MH no CMne MbICnH, crpacth, h xapaKTepy, no mhotoctopOHHOCTH M lyHeHOCTHn. HeBHAaHHafl oAapeHHOCTb, tomhoctb nayHHoro npeABHAeHHs, hctopH3M H SHUHKnOneAHHHOCTb no3BOnxnH JlOMOHOCOBy WHTb B ryme caMbix pa3HOo6pa3Hbix nepeAOBbix HHTepecoB CBoero BpeMeHH. «Pa3HOCTOpOHHOCT b reHHs M. B. JloMOHOCOBa b paBHOH Mepe OTpaaunacb KaK b ryMaHHTapHbix HccneAOBaHH«x n, ecTecTBeH HOHay HHbix,

AepeBHn,

b

B M3CTHOCTM, B erO COHHHeHHXX no U>HnonorHH». (B. 13.

BomnepcKMŪ). Bo BceM, 3a mto 6bl hh 6pancs JIomohocob, o6i,imho ctihtho npoSBnnnHCb rpawAa. HHH, yneHblH, HO3T. OTMenas 275-neTHe po>KAeHMS BennKoro PyccKoro yneHoro, xoMeTcs eųe m eme pa3 o6paTHTbCR k TpyAdM M B. JloMOHOCOBa, c03A8Buiero CBOHMH HCCne AOB3HH SMH ųenyio 3noxy B P33BHTHH PyCCKOii KynbTypbi h HayKH, BMyscTBoBaTbes b Mnp ero meApoM rny.

6okoh MenoBeMHOCTH, nocTurHyTb ero TBopnecTBo b coboKynHOCTM.

ripo<t>. JIm/ihh CYflABHHEHE. 3aB. KatpeApoH pyccKoro S3bixa.

KoropoH poflHncs M. B.

JIomohocob.

RUSIJOS GEOGRAFIJOS MOKSLINIŲ PAGRINDŲ KŪRĖJAS XVIII a. Europoje buvo labai reikšmingas gamtos mokslams, nes tais laikais pradedamas vys­ tyti daug gilesnis, dažnai ekspe­ rimentinis Žemės tyrinėjimas.

Jau buvo teleskopas makropasauiiui pažinti ir mikroskopas įžvelgti mikropasaulio sudėčiai.

Termometras, barometras, kiti prietaisai leido geriau suprasti atmosferos reiškinius; suvokta šviesos ,lr garso prigimtis. I. Niutono atradimai leido kurti hidrodinamikos pagrindus. Ry­ šium su augančiu išteklių porei­ kiu didėjo dėmesys gelmėms, kalnakasybai, kartu ir Žemės plutos pažinimui. Tuo laikotar­ piu gyveno ir kūrė nemaža žy­ mių mokslininkų: G. Biufonas, K. Linėjus ir kiti. Salia jų vienas pačių iškiliausiųjų Rytų Europo­ je buvo didis rusų gamtininkas ir filosofas Michailas Lomonoso­ vas.

M. Lomonosovas gyveno, kū­ rė ir skelbė savo požiūrį į gam­ tą, konkrečiai Į Žemę laikotar­ piu tarp dviejų svarbių naturfilosofinių koncepcijų pasireiški­ mo — Dekarto mechaninio ma­ terializmo arba metafizikos ir Darvino evoliucionizmo, Pirmoji iš šių koncepcijų sudarė svarbią pakopą gamtos pažinime — pripažino kaltos tęstinumą ir kitimą, bet tik kaip mechaninį judė­ jimą. Pagal šį požiūrį gamta, nors ir dinamiška, bet savo esme pa­ siliekanti nekalti, kitaip tariant tapatinga. Tad netenka nė kal­ bėti, kokia svarbi buvo subręsianti C. Darvino evoliucioniz­ mo sistema, vėliau paaiškinusi gyvosios gamtos rūšių kaitą, vystymąsi ir svarbiausia (I), to vyksmo priežastis. Gyvų rūšių evoliucionizmas padės įsigalėti Žemės plutos viršutinių sluoks­ nių, reljefo formų, landšaftų dinamizmo, kaip vystymosi, supratimui.

M. Lomonosovas gyveno ir kūrė evoliucionizmo išvakarėse, kada, pasak F. Engelso, buvo sukurtas senosios gamtos mo-

kyklos apibendrinimas, o nau­ josios dar buvo laukiama. Tuo metu palyginti nedaug buvo ži­ nias apie Žemę, jos naujai pa­ žintus kraštus ir jūras apibend­ rinančių veikalų. Svarbiausiu veikalu tebebuvo dar XVII a. viduryje talentingo vokiečių ge­ ografo, Karaliaučiaus universite­ to auklėtinio B. Varenijaus „Ge­ neralinė geografija", kuri Petro I-ojo paliepimu Rusijoje buvusi išversta ir išleista. V. Lomono­ sovą ta knyga veikiausiai galė­ jo sudominti. Savo žingeidžių skvarbumu, mąstymo aiškiare­ gyste tiedu, nors skirtingais šimtmečiais gyvenę mokslininkai, vienas j kitą kiek panašūs (B. Varenijus gyveno tik 28 metus; jo veikalas susilaukė kelių de­ šimčių leidimų, du pomirtinius leidimus angių kalba redagavo I. Niutonas). Tyrinėtojai B. Va­ renijaus kūrinį vertina kaip De­ karto fizikos teiginių interpreta­ ciją to meto geografijoje, požiū­ ryje į Žemės gamtą.

Daug kas vadinamuoju Petro laikotarpiu ir Rusijoje vystėsi veikiant Vakarų Europos moks­ lui. Bet nė vienai pažinimo sri­ čiai vietinės sąlygos nedarė t°’ kios Įtakos, kaip mokslams apū Žemę — gelmių, reljefo, vande nų, oro erdvių pažinimui i11' teritorijos neaprėpiamas dydi; (valstybė faktiškai tuo metu ne žinojo savo ribų, vienas jo* pakraštys driekėsi geografiška dar nesuvoktoje šiaurėje), ko­ munikacijų menkumas ir jų ,ie siog gyvybinė svarba. Iš k^os pusės, Rusijoje jau buvo suso kiama gamtos įvairovė, d ide i jos turtai, kiti ūkiniai privalu mal.

Iš tų geografinių problen’1 aktualiausios ir buvo teritorija5 gamtos išteklių apvaldymas. a da ryškėjo kalnakasybos pra®1 ninial centrai, keliai tarp u buvo apvaldomos upės, įsib narna Baltijos, Juodosios Ramiojo vandenyno pakrant< < Pats imperatorius Petras I r° Uralo pramonės centrams, (vadinamųjų Standartų) P'1' : _ mo metodikos, gyvai domė

7 Tarybinis studentas

RUSIJOS GEOGRAFIJOS MOKSLINIŲ PAGRINDŲ KORĖJAS Krašto kartografavimo

reikalais.

Tolimųjų Rytų apvaldymu. Tad suprantama, kad universalus M. Lomonosovo talentas pirmiausia ir buvo reikalingas tokiam laik­ mečiui.

Ypač patrauklios novatorišku­ mu M. Lomonosovo pažiūros Į geologiją ir geografiją. Jis pui­ kiai išreiškė gamtos reiškinių sąveiką, priežastingumą, filoso­ fiškai tai apibendrino. Šia pras­ me M. Lomonosovas pralenkė laiką. Jo apibendrinamosios iš­ vados išėjo iš metafizinio (mechanistinio) materializmo rėmų.

Moksliniuose teiginiuose vieto­ mis tiesiog bekompromisiškai skamba ne tik pačios gamtos is­ torijos, kitimų tema, bet ir jos vystymosi koncepcija. Geriausiai šią mokslininko pažiūrą iliust­ ruoja 1750 m. parašytas veika­ las „Apie žemės sluoksnius" („0 slojach zemnych"). „Ir pir­ miausia tvirtai žinoti reikia, jog matomi kūniški (materialūs - C. K.) Žemėje daiktai ir vi­ sas pasaulis ne tokie buvo iš pradžių, kokius dabar matome, bet dideli vyko juose perslmainymai, ką rodo jų istorija ir se­ noji geografija su dabartine su­ lyginamoji".

Aiškiai išreiškiamas požiūris, jog gamtos tvarinys kinta. Keisdamasis jis nesikartoja, o darosi tobulesnis, nei buvo iš pradžių.

Gamtos raidą mąstytojas įrodo, daugeliu pavyzdžių: analizuoda­ mas Žemės plutos sandaros apspręstinumą, jūros, upių krantų kitimą ir kita. Citatos pabaigoje tiksliai suformuluotas aktualizmo principas, kertinis paleogeomorfologijos bei paleogeografijos metodologijos teiginys. Vakaruo­ se XVIII a. viduryje ŠĮ teiginį iš­ vysto Dž. Hiustonas. Kol kas ne­ aišku, ar M. Lomonosovui buvo žinomi minėto autoriaus darbai.

M. Lomoonsovas savo naturfilosollniams teiginiams pagrįsti nagrinėja vietinės gamtos pa­ vyzdžius: „Neabejotina, kad juodžemis — ne pirmykštė, ne kažkada pradžioje sukurta mate­ rija, bet susidarė iš gyvūnų ir augalų suirimo, laikui einant".

Dar daugiau — mokslininkas siūlo senesnių laikų liekanas, vadinamąsias iškasenas, imti ir lyginti su jų rūšimis dabar tam, Itad įsitikintume, jog daugelis ii yra pakitę.

Tą patį mato abiotiniame pa­ kutyje. Antai, kalbėdamas apie s®ėlj, samprotauja, jog tai yra virinis uolienų produktas, susi­ nantis ir daugėjantis uolienoms irstant.

Teisingai aiškino nuosėdinių aolienų susidarymą jūrų basei­ nuose, rašė apie jūrų regresijas - transgresijas geologinėje prae'tyje. Didelį dėmesį skyrė en'iugeninlų jėgų vaidmeniui, for®uojant Žemės orografiją. Tai b“vo svarbu, žinant, kad XVIII a labai įtakinga buvo neptuniskoncepcija dėl Žemės pa­ viršiaus susidarymo, palydima Dariausiomis išmonėmis apie 'isuotjnj tvaną, pagaliau kataslr°fizino hipotezė, kurią M. Lo­ monosovas visiškai atmetė.

Tpač jis akcentavo gamtos mokslų integruotą sąveiką, nu■"vtė sąveiką gretimų gamtos ginimo sričių ribiniuose sąly­ gose, pavyzdžiui, jis įtaigiai įtaravo „fizinę chemiją", matematinę fiziką", „ekonomi3 geografiją". Pats M. LomoĮksovas sudarinėjo įvairių prie5 " ypač meteorologijos sche°!as konstravo originalų jūrinį arornetrą, siūlė priemones me­ trologiniams prietaisams Į at­

mosferą pakelti. Pagaliau, skyrė dėmesį meteorologiniams stebė­ jimams, pradėjo organizuoti Ru­ sijoje šluos stebėjimus ekspedi­ cijų (kelionių) metu, pirmas kū­ rė meteorologinių stočių tinklą.

Rūpinosi geografijos dėstymu mokyklose, kėlė vadovėlio reika­ lingumą, rūpinosi, kad būtų ga­ minami mokykloms gaubliai.

Daugelis jo Žemės pažinimo mokslinių koncepcijų siejosi su taikomųjų klausimų sprendimu, kas to meto Rusijos 'valstybei buvo aktualu. M. Lomonosovas pirmiausia stengėsi išaiškinti de­ gių (energetinių) naudingųjų iškasenų kilmę, paplitimą, pa­ naudojimą. Paaiškino durpių ir alimens anglies susidarymą; gin­ tarą apibūdino, kaip suakmenė­ jusią medžių dervą.

Kaip žinia, 1758 m. M. Lomo­ nosovas pradėjo vadovauti Mo­ kslų akademijos Geografijos de­ partamentui.

Jis buvo pirmasis po samdy­ tų užsieniečių, pradėjęs tvarkyti Geografijos departamentą. Jis imasi neatidėliotinų uždavinių sprendimo. Visų pirma — karto­ grafų parengimo ir Rusijos geo­ grafinio atlaso sudarymo. Sku­ biam teritoriniam valstybės Įver­ tinimui pasirenka „užklausimų" (Zaprosy), dabartiniu terminu anketų metodą. Anketos plačios, iki 30 klausimų apie gamtą ir ūkį; jis Rusijoje Įveda terminą ekonominė geografija. Beje, kas link pastarosios, tai jo suprati­ mas iki šiol mums, geografams, pamokomas — ekonominę geo­ grafiją jis suprato kaip ekono­ minę kartografiją. Ekonominė geografija, tai didelis žinių su­ telkimas visapusiškam ekono­ miškam išteklių ir natūralių ma­ terialinių gėrybių panaudojimui.

Sakytume — geografinis ūklškumas. Yra M. Lomonosovo požiū­ ryje ir teiginių apie gamtos iš­ teklių tausojimą. Pavyzdžiui, M. Lomonosovas pastebėjo miškų nykimą prie metalurgijos centrų, siūlė spartinti akmens anglies panaudojimą geležies liejyklose.

Dveji metai Iki mirties sudarė detalų „Ekonominio leksikono" projektą. Leksikone turėjo būti kiek įmanoma detaliau invento­ rizuota imperijos gamta, jos te­ ritoriniai vienetai, ištekliai, jų paplitimas, perdirbimas. Projek­ te numatoma, kad leksikone abėcėlės tvarka turi būti paro­ dyta natūralių išteklių bei ga­ minamų gėrybių^ vieta (koordi­ natėmis), kiekiai, kokybė; kaip plinta (upėmis ar kitais keliais), kaina. Turi būti leksikone že­ mėlapiai, detaliai apibūdinantys susisiekimą, ypač upes, prie­ plaukas, slenksčius ir kitas kliū­ tis; vartojamus plaukmenis, mui­ tines. Leksikonas turėjo visiškai atspindėti valstybės žemės ūkį.

Kalbant apie imperijos terito­ rinį įsisavinimą reikia paminėti M. Lomonosovo entuziastingą požiūrį į Sibiro apgyvendinimą.

Antra, kas jį labai domino ir turbūt jaudino — Šiaurė. Tai buvo ir jo įgimtas potraukis, nes pats buvo tikras šiaurietis.

Jis sudarė detalų šiaurės pak­ raščių ir vandenyno įsisavinimo projektą. Tikėjo, kad ir Tolimų­ jų Rytų teritorijų įsisavinimas gali būti palengvintas atskleidus Eurazijos šiaurės pakraščių kelią.

M. Lomonosovas pateikė dau­ giamečio įšalo sąvoką, klasifi­ kavo plūduriuojančius ledus, be to, numatė šiaurėje esant jų dreifo sistemas (pastarosios kon­ krečiai nustatytos tik XIX a. an­ troje pusėje). Jį labai domino šiaurės sričių atmosferos reiški­ niai.

Prof. C. KUDABA

Įžymusis rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas buvo ne tik žymus gamtos, bet ir visuo­ menės mokslų atstovas. Jis do­ mėjosi literatūra, kalbotyra, is­ torija ir visur tarė savo žodį, reiškė savo pažiūras, kūrė. M. Lomonosovas, būdamas daugiau­ sia gamtos bei tiksliųjų mokslų atstovas, kaip didis savo tautos patriotas domėjosi jos praeitimi ir negalėjo nesusirūpinti rusų istorijos mokslo padėtimi to meto sąlygomis. Mat 1730 m., atėjus į Rusijos imperijos sostą Anai Ivanovnai, kuri buvo ište­ kėjusi už Kurliandijos hercogo, ir jai atsivežus iš ten savo favo­ ritą vokietį Bironą, vokiečiai labai įsigalėjo rūmuose, politiko­

mus apie tariamą tamsybės ir nemokšiškumo viešpatavimą Se­ novės Rusioje. M. Lomonosovas siekė suprasti savo tautos praei­ tį pasauliniame istorijos proce­ se, iškylant ir smunkant tau­ toms. Pasaulinis istorinis proce­ sas jo manymu liudija apie pro­ gresuojantį žmonijos judėjimą, kuriame įvairių tautų ir kraštų žmonės palieka pėdsakus. Ir is­ torijos mokslas privalo iš tų pėdsakų atkurti vystymosi kelią iš praeities į dabartį. Jeigu įvai­ rių laikų žmonės veikia atskirai, tai istorijoje jų veiksmai turi jungtis į pasaulinį istorinį pro­ cesą. Svarbi M. Lomonosovo mintis apie atskirų tautų istori­ jos bendrumus ir artimumus.

lerio subjektyvumą parenkant ir užsienio šaltinius, nes pastarasis naudojo tik tuos šaltinius, kurie atitiko jo išankstinį nusistatymą.

Tai rodė, kad M. Lomonosovas gana neblogai žinojo senuosius ir tuometinius užsienio autorius, rusų metraščius. Jis stengėsi pa­ rodyti slavų gimines, kaip se­ nuosius Rytų Europos gyvento­ jus, teigė, jog vardas „Rus", ku­ rį G. Mileris laikė atneštu varia­ gų, atsirado ir gyvavo pas rytų slavus iki Riuriko. M. Lo­ monosovas atkreipė dėmesį į tai, kad, jeigu normanai būtų suvai­ dinę reikšmingesnį vaidmenį, tai jų kalbos žodžių būtų išlikę rusų kalboje, o to, kaip žinia, nėra. Apskritai M. Lomonosovas

M. Lomonosovo istorinės pažiūros •♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦'M je, moksle. Šiam reiškiniui pa­ teisinti pakviesti į Rusiją dirbti vokiečių istorikai G. Bajeris, G. Mileris (vėliau ir A. Šleceris) sukūrė normaniškąją teoriją. Pa­ gal ją senovės rusų valstybę — Kijevo Rusią sukūrė normanai (variagai) ir visi svarbiausieji jos vystymosi laimėjimai laiko­ mi normanų nuopelnu.

Buvo remiamasi rusų metraščiuose esama žinia apie variagų Riuri­ ko, Sineuso ir Truvoro pakvieti­ mą į Novgorodą. Minėtieji auto­ riai ir jų pasekėjai — normanistai (ries susidaro ištisa normaniškoji mokykla, kurios šalininkų yra užsienyje ir dabar) lemiamą vaidmenį rusų valstybingumo, kultūros ir mokslo vystymąsi skyrė vakarams, iš esmės neig­ dami savarankišką rusų tautos raidos pobūdį. Kita aplinkybė, kėlusi M. Lomonosovo susirūpi­ nimą, buvo apskritai bloga isto­ rijos mokslo padėtis. XVIII a. pirmoje pusėje dar tik pradėjo atsirasti pirmieji apibendrinamie­ ji Rusijos istorijos veikalai.

Marksistinis istorijos mokslas įrodė, kad valstybės atsiradimas yra visų pirma vidinių socialinių-ekonominių bei politinių santykių vystymosi rezultatas, nors tam, aišku, reikšmės turi ir išorės faktoriai.

Suprantama, kad M. Lomonosovui baudžiavi­ nės sistemos ir menko Rusijos istorijos ištyrinėjimo sąlygomis, kai rusų metraštyje iš tikrųjų yra žinia apie variagų pakvieti­ mą, įrodyti rusų valstybingumo atsiradimą vidaus sąlygomis bu­ vo nelengvas dalykas. Tačiau M. Lomonosovas drąsiai ėmėsi šio reikalo. Pirmosios jo istori­ nės pažiūros ir yra išdėstytos ginčuose su G. Milerių 'ir jo pirmtaku G. Bajeriu. Prieš G. Bajerį pasisakė tuomet rašęs „Rusijos istoriją nuo pačių se­ niausių laikų" V. Tatiščevas. Bet M. Lomonosovas daug aktyviau ir aistringiau pakėlė balsą prieš G. Bajerį, o ypač prieš G. Mile­ rį, kuris parašė disertaciją (sam­ protavimus) „Rusų tautos ir vardo kilmė". Tai buvo 1749 metai. Mokslų akademijos kan­ celiarija pavedė M. Lomonoso­ vui susipažinti su šia disertaci­ ja ir duoti atsiliepimą.

M. Lomonosovas savo atsilie­ pime pirmiausia pagrįstai kriti­ kavo G. Milerio disertacijos pa­ grindus, jo požiūrį į šaltinius, nemokslišką šaltinių parinkimo principą, nes G. Mileris dau­ giausia rėmėsi užsienio autoriais ir ignoravo rusų autorius. M. Lomonosovo nuomone G. Mile­ ris silpnai žinojo rusų istorinius šaltinius ir todėl teigė, kad jie labai menki. Ryšium su tuo, M. Lomonosovas išreiškia mintį apie kritišką požiūrį į senuosius šalti­ nius, teigia, kad reikia mokėti atskirti tiesą nuo pasakų. Toliau M. Lomonosovas pažymi G. Mi­

atsiliepia apie G. Milerio diser­ taciją kaip silpną, be ryšio ir tvarkos parašytą darbą. Jis, to meto sąlygomis, kai istorija bu­ vo menkai ištyrinėta ne viską pajėgė argumentuotai atremti, teisingai interpretuoti, tačiau griežtas normaniškos teorijos, kaip moksliškai nepagrįstos, at­ metimas ir kritika buvo labai teigiamas reiškinys.

Toliau savo istorines pažiūras M. Lomonosovas vystė pradėta­ me 1751 m. darbe „Senoji Ru­ sijos istorija". Jis trejus metus sistemingai studijavo rusų met­ raščius, kitus šaltinius ir užsie­ nio bei antikinius autorius (len­ kų, vokiečių, romėnų, graikų, bizantiečių ir kt.). Šio darbo įžangoje trumpai išdėstė savo pažiūras į istoriją, kurią jis su­ prato kaip nenutrūkstamą pro­ cesą. M. Lomonosovas tautos vystymąsi lygina su „tekėjimu upės", kuri, įveikdama daugelį kliūčių, didina savo jėgą. To­ kiomis „kliūtimis" rusų tautos gyvenime jis matė svetimšalių įsiveržimus ir nesutarimus šalies viduje. Jis griežtai atmetė kai kurių autorių (visų pirma G. Bajerio ir G. Milerio) tvirtini­

Toks traktavimas buvo, aišku, žingsnis pirmyn nuo V. Tatiščevo istorijos mokslo, tyrinėjan­ čio tik žmonių veiksnutmą ir „nuotykių" grandinę, supratimo.

Ieškodamas bendrumų M. 'Lomo­ nosovas lygina Rusijos politinę istoriją su Romos istorija.

1754 m. buvo parašyta pirmo­ ji „Senovės Rusijos istorijos‘ dalis — „Apie Rusiją iki Riuri­ ko". Tai vertingiausia dalis.

Joje M. Lomonosovas, lyginda­ mas šaltinių žinias, mėgina iš­ aiškinti Rytų Europos tautų, pir­ miausia slavų, etnogenezę. Ne­ paisant jo kai kur gana laisvo ir formalaus traktavimo dėl ri­ botų to meto etnografinių ir lin­ gvistinių žinių, daugelis M. Lo­ monosovo samprotavimų atspin­ dėjo jo mokslinės minties aštru­ mą ir buvo toliau vystomi vė­ lesnių istorikų. Tai visų pirma liečia slavų teritorinį išsidėsty­ mą. jų ryšius bei istorinę reikš­ mę senovėje ir Senovės rusų valstybės susidarymą. Šios da­ lies pabaigoje M. Lomonosovas, pasiremdamas metraščių žinio­ mis ir užsienio autorių duome(nukelta į 8 psl.)

rPAMKUfl^ *

Ovh'imJau *

f

t

h sjitsaru r

»» <* £ę AC.‘N.'f «• | K £ Ą HK M

'■v

A Kd

>■

i T4

N:

'<

Tt

r

I*

AUsfirlJs K Janonį/

-

r i b.

Meletijaus Smotrickio gramatika, išleista VVU mokslinėje bibliotekoje.

Vievyje. Saugoma

8 Tarybinis studentas

M. Lomonosovo istorinės pažiūros (atkelta iš 7 psl.) nrmis, pamėgino apibūdinti se­ nųjų slavų kultūrą ir buitį. Iš jos turinio matyti, kad M. Lo­ monosovas istorijos nesuvedė vien į kunigaikščių veiklą, bet matė ir tam tikrą liaudies veik­ lą.

Antroje dalyje — nuo Riuriko kunigaikščiavimo pradžios iki Jaroslavo I mirties — M. Lomonosovas nušvietė to lai­ kotarpio istorinius įvykius, dau­ giausia pasiremdamas rusų met­ raščiais, pasinaudodamas taip pat skandinavų šaltiniais, lenkų kronikomis ir Bizantijos auto­

Nepaprastai įvairiapusiškas M. Lomonosovo genijus paliko ne­ išdildomą žymę visose mokslo srityse, su kuriomis jam teko susidurti. M. Lomonosovas pa­ darė neeilinius atradimus astro­ nomijoje ir geografijoje, mine­ ralogijoje ir geologijoje, daug nusipelnė Rusijos istorijai ir po­ ezijai, gramatikos norminimui ir stilistikai. Tačiau didžiausi jo nuopelnai fizikai ir ypač chemi­ jai. Jis pats aiškiai ir nedvipras­ miškai rašė: „Chemija — mano pagrindinė profesija". Chemijai M. Lomonosovas pašventė bran­ džiausius savo gyvenimo metus.

Neįprastas buvo M. Lomono­ sovo kelias į chemijos Olimpą.

Ilgai ir sistemingai jis niekada chemijos nestudijavo. Tuo me­ tu Maskvos ir Peterburgo mo­ kyklose, kur mokėsi M. Lomono­ sovas, chemija nebuvo dėstoma. Į užsienį jis buvo pasiųstas stu­ dijuoti metalurgijos, o chemija jam buvo tik vienas is papildo­ mų dalykų. Be to, r.efgi čia jis neturėjo gero chemijos dės­ tytojo. Žymusis erud’ta:, kelias­ dešimties knygų autorius prof.

K. Volfas dėstė jam daugelį disciplinų, tačiau tik ne chemiją, Pirmąsias šio mokslo žinias M. Lomonosovas gavo Marburge iš nieku ypatingu nepasižymėjusio profesoriaus, flogistono teorijos Vadovavęs visoms, šalininko, studijoms tarp jų ir chemijos Freiburge prof. Henkelis buvo empyrikas, tolimas apibendrinan­ čiam mąstymui, niekinęs visas teorijas ir išjuokdavęs į sampro­ tavimus linkusį studentą iš Peterburgo. Lomonosovas buvo ne tiktai savamokslis chemijoje, netgi sugebėjo susiformuoti pažiūras, priešingas toms, kurias norėjo įteigti jo profesoriai.

A. Puškino žodžiais tariant, aistrų kupinoje Lomonosovo sie­ mokslui buvo pati loje aistra jo kūrybingas prostipriausia, tas buvo tarsi specialiai sukurtas mokslui. Tuo tarpu chemija, ku­ riai jis ruošėsi paskirti žymią savo gyvenimo dalį, tais laikais buvo tokioje būklėje, kad dau­ gelis jos netgi nelaikė mokslu.

Chemijai vis dar atsiliepdavo bevaisės alchemikų gyvybės ele­ ksyro ir filosofinio akmens pa­ ieškos, kuklios taikomosios che­ mijos žinios buvo slapta per­ duodamos iš kartos į kartą, o cheminių procesų aprašymai bu­ vo taip užšifruoti, kad suprasti juos tegalėjo tik nedaugelis „pašvęstųjų", žinojusių autorių simboliką. Kiekvienoje laborato­ rijoje buvo dirbama su vis ki­ tokio grynumo arba visai neva­ lytais reagentais ir pakartoti net­ gi detaliai aprašytą bandymą dažnai nepasisekdavo net pa­ čiam jo autoriui. Chemija dau­ giau buvo menas, negu moks­ las. Ir štai tokioje aplinkoje iš­ kilo galinga jauno chemijos ti-

riais. Šios dvi „Senovės Rusijos is­ torijos" dalys 1758 m. buvo už­ baigtos ir pradėtos spausdinti.

Tačiau pasirodė, kad tekstą tu­ rėjusį plačių pastabų, keblu spausdinti ir sunku suvokti skai­ tytojui. Todėl M. Lomonosovas perredaguoja tekstą ir palieka jame tik nuorodas į šaltinius, o komentarai perkeliami į knygos pabaigą. Si knyga išėjo 1766 m. jau po M. Lomonosovo mirties, deja, be komentarų, kurių liki­ mas nežinomas.

1760 m M. Lomonosovas išlei­ do „Trumpą rusų metraštį". Sis metraštis turi tris, dalis. I daly­

je duota trumpa Senovės Rusi­ jos .gyventojų apžvalga iki Riuriko (pagal „Senovės Rusijos is­ toriją"). II dalyje patalpintos trumpos žinios apie Rusijos ku­ nigaikščius ir carus, užbaigiant Petru 1. Trečioje dalyje sudėta medžiaga apie rusų kunigaikš­ čių santuokinius ryšius ir gene­ alogiją irgi iki Petro I. Sis trum­ pas metraštis tuo laiku buvo savotiškas Rusijos istorijos va­ dovėlis, kuris pakeitė anksčiau naudotą „Sinopsį”.

Labai didelį dėmesį M. Lomo­ nosovas skyrė Petro I epochai.

Reikšmingos buvo jo pastabos dėl Voltero rankraščio „Rusijos

imperijos valdant Petrui Didžia­ jam istorija", parašytos 1757 m.

M. Lomonosovas padaro nemaža faktinių pataisų, pateikia rimtas pastabas dėl ekonominio, politi­ nio ir kultūrinio Rusijos vysty­ mosi nušvietimo. Jo pastabos persunktos rūpesčiu dėl rusų tautos istorijos teisingo nušvieti­ mo, jos garbės bei karinės ga­ lios atvaizdavimo. M. Lomono­ sovas idealizavo Petrą I už jo pertvarkymus pramonės, preky­ bos ir švietimo srityje, regulia­ riosios armijos ir karinio jūrų laivyno sukūrimą, už laimėji­ mus užsienio politikoje. Tai ypač ryšku jo „Pagyrimo žody­ je Petrui Didžiajam", pasakyta­ me iškilmingame Mokslų Aka­ demijos posėdyje 1755 m. Kar­ tu, aišku, M. Lomonosovas gy­

tano figūra.

Pirmasis Lomonosovo chemi­ jos darbas parašytas dar jam tebesimokant Freiburge. Bet tai ne kuklios studento variacijos profesoriaus pasiūlyta tema. At­ virkščiai. Anksti perskaitęs įžy­ miojo Boilio atomistinius darbus, kuriems nepritarė nė vienas iš jo chemijos profesorių, M. Lo­ monosovas 1741 m. parašė pir­ mąjį teorinį savo darbą „Mate­ matinės chemijos elementai". Įsiklausykime į pavadinimą: tik pirmoji XVIII a. pusė, o kaip tas pavadinimas susišaukia su mūsų dienomis vykstančia che­ mijos — ir ne tik chemijos —

šiuolaikinio atomų ir molekulių mokslo pagrindas, iškeltas apie 70 metų prieš analogiškus Daltono, Gei Liusako, Avogadro dar­ bus. Deja, jos greitai buvo už­ mirštos, nes M. Lomonosovo atomistiniai darbai niekur nebu­ vo atspausdinti. Be atgarsio li­ ko ir jo mintis, kad įvairiai besijungdamos tos pačios elementa­ rios dalelės gali sudaryti skirtin­ gų savybių kūnus. Sis izomeriją pavadintas reiškinys buvo dar kartą teoriškai numatytas ir eks­ perimentiškai įrodytas tik maž­ daug po 80 metų.

Pasiremdamas molekuline-atomine teorija 1747 m. M. Lomo-

mėgaujasi vien samprotavimais, negali laikyti savęs tikrais che­ mikais". Grįžęs iš užsieninės komandiruotės į Peterburgą, Lo­ monosovas ypač smarkiai rū­ pinosi savo būsimo praktinio darbo bazės — chemijos labo­ ratorijos įkūrimu. Penkis pareiš­ kimus ir projektus jis įteikė Akademijos kanceliarijai, septyneris metus nenuleido rankų ko­ voje su jos biurokratais ir visgi savo pasiekė — pirmąją Rusijo­ je mokslinę, technologinę ir mo­ komąją Jaboratoriją 1748 m. įkū­ rė. Šioje laboratorijoje Lomono­ sovas pirmasis pradėjo plačiai naudoti svarstykles, įvedė į

1FW

m'

te

fc:

matematizacijaf Neeilinis buvo ir šio darbo turinys. Jame jauna­ sis mokslininkas iškėlė dvi idė­ jas, raudona gija persmelkusias visus tolesnius jo darbus. Viena iš jų, tai būtinumas tirti kūnus ir jų kitimus ne tiktai chemijos, bet kartu ir fizikos metodais, Nė vienas iš šių mokslų atskirai negali būti tobulas. Matematikos reikšmę chemijai M. Lomo­ nosovas nusakė tokiais žodžiais: „■Kas nori giliau įsiskverbti į chemijos tiesų tyrimus, tas pri­ valo išstudijuoti mechaniką. O norint suprasti mechaniką, reikia žinoti matematiką. Vadinasi, kas nori nuosekliai studijuoti chemiją, tas privalo žinoti matematiką". Šiuose samprotavimuose gali pasirodyti keistas toks artimas mechanikos ir chemijos su­ gretinimas. Tačiau viskas darosi suprantama, prisiminus, kad bū­ tent šiame darbe M. Lomonoso­ vas vėl iškėlė chemikų gerokai primirštas Boilio atomistines idė­ jas, jas pagilino, o vėliau išplė­ tė ir sukūrė darnią molekulinęatominę medžiagų struktūros teoriją. Būtent pagal mechanikos dėsnius, M. Lomonosovo nuomo­ ne, nepertraukiamai juda ma­ žiausios nekintamos dalelės, iš _ kurių sudarytos visos organinės ir neorganinės medžiagos. Tos M. Lomonosovo idėjos — tai

nosovas atspausdino Peterburgo Mokslų Akademijos žurnale „Ko­ mentarai" darbą „Apmąstymai apie šilumos ir šalčio priežastis" kur 100 metų anksčiau liž kitus mokslininkus suformulavo pag­ rindinius mechaninės šilumos teorijos teiginius. Lomonosovas atsisakė garsiojo flogistono ir specialaus šilumą perduodančio skysčio kaloriko. Jis aiškino, kad kūnai įšyla dėl jų molekulių ju­ labiau, kuo tas dėjimo ir tuo greitesnis. Jis suforjudėjimas antrąjį termodinamikos mulavo principą: į šiltą skystį panardintas kūnas negali įšilti daugiau už tą skystį. Lomonosovas numatė ir trečiąjį termodinamikoi prin­ cipą, teigdamas jog Žemėje ne­ galima pasiekti pačios žemiau­ sios temperatūros, kurioje visiš­ kai sustotų elementariųjų dale­ lių judėjimas (tą temperatūrą mes dabar vadiname absoliučiu nuliu). Kitais metais jis paskel­ bė kinetinės dujų teorijos pag­ rindus, aplenkęs Maksvelo ir Bolcmano darbus net 112 metų!

M. Lomonosovas artimas mūsų laikmečiui ir tuo, kad jis suprato teorijos ir praktikos glaudaus ryšio būtinumą: „Tie, ku­ rie užsiima vien praktika, nėra tikri chemikai. Betgi ir tie, kurie

p?,

fe

chemijos praktiką pagrindinius kokybinės ir kiekybinės analizės metodus. Ypač daug dėmesio jis skyrė spalvoto stiklo ir meninių mozaikų gamybai. Per trumpą laiką jis gavo virš 4000 įvairios sudėties ir spalvos stiklo bandi­ nių, išmoko gauti norimą įvairiaušių atspalvių stiklą. Kartu su šitais, praktinių tikslų siekian­ čiais rezultatais Lomonosovas pa­ dėjo pagrindus silikatų ir stiklo pramonei, nors šis mokslas galu­ tinai susiformavo tik 1920—192S m., t. y. praėjus apie 160 metų po Lomonosovo mirties. Iš sa­ vo laboratorijoje, o vėliau ir specialiai tam tikslui pastatyta­ me fabrike paruošto spalvoto stiklo, Lomonosovas sukūrė 42 mozaikas. Didžiausiam iš jų — daugiau kaip trejus metus dary­ tam paveikslui „Poltavos mūšis" prireikė net 900000 įvairiaspal­ vio stiklo gabaliukų.

Laboratorijoje Lomonosovas eksperimentais pagrindė svar­ biausią savo atradimą — visuo­ tinį materijos ir energijos tver­ mės dėsnį. Įdomu, kad šį dėsnį jis pirmąkart suformulavo 1748 m., dar neturėdamas laboratori­ jos ir eksperimentinių duomenų, o remdamasis tik išstudijuota literatūra ir savo paties išvysty­ ta molekuline atomine materijos teorija. Šis faktas ypatingai pa­

rė ir socialinę Petro I politiką stiprinusią baudžiavą. Tam įta. kos turėjo būdingas „apšviestojo absoliutizmo" epochai tikti mas į išmintingą monarchą.

Pagrindinis M. Lomonosc nuopelnas istorijai yra tai, kad jis siekė giliai pažinti savo tau­ tos istoriją, apginti jos garbin­ gą praeitį nuo mėginimų jj, kreipti ir apšmeižti ją, tarti nau­ ją žodį istorijoje; tai, kad jis su­ prato istorijos politinę ir auklejamąją reikšmę. Nepaisant pasireiškusių M. Lomonosovo istori­ nėse pažiūrose prieštaringumų ir ribotumo, apspręstų baudžia .. nės sistemos sąlygų, jos buvo geriausias to laiko rusų progre­ syvios visuomeninės minties lai­ mėjimas.

Prof. A. BENDŽIVS

brėžia milžinišką Lomonosovo teorinių apibendrinimų jėgą ir sugebėjimą aukštai pakilti virš amžininkų pasiekto mokslo lygio.

M. Lomonosovas pelnytai laikomas naujos mokslo šakos fizikinės chemijos kūrėju, Jau mokslinės veiklos pradžioje il­ keltas idėjas apie būtinumą sujungti bendram tikslui — gam tos reiškinių tyrimui — chemijos fizikos ir matematikos pastangas, jis apibendrino 1752——1752 m. studentams skaitytame fizikinės chemijos paskaitų kurse ir po to trejus metus trukusiuose labora­ toriniuose darbuose. M. Lomono­ sovas pats kūrė tų darbų meto­ dikas, braižė iki tol nežinomą aparatų schemas, ir užsakinėjo tuos prietaisus Akademijos dirb­ tuvėse. Ypač daug dėmesio jis skyrė tirpimo procesams, tirpalų savybių tyrimui ir pelnytai lai­ komas vienu iš tirpalų teorijos, fizikocheminės analizės ir termo chemijos pradininkų. Panašius tyrimus užsienyje V. Ostvaldas atliko tik po 130 metų.

M. Lomonosovo amžininkai tinkamai įvertino jo poetinį talentą, nuopelnus rusų istorijai ir kalbai. Tačiau mokslinis jo pa­ likimas fizikos ir chemijos srity­ je susilaukė labai sunkaus liki­ mo. Dalis to meto Peterburgo Mokslų Akademijos akademiką buvo atvažiavę iš Vokietijos ne mokslinio darbo perspektyvų, o aprūpinto gyvenimo ir nepel­ nytos akademiko garbės pavi­ lioti. Jie nemėgo M. Lomonoso­ vo už prastuoliškas manieras, aštrų charakterį, bekompromisinę kovą už rusų mokslo garbę ir vertę, tad stengėsi arba nuty­ lėti jo nuopelnus, novatoriškus mokslinius darbus, arba ir patys jų nesuprato.

Didelė dalis Lo­ monosovo disertacijų ir kitų darbų buvo visai nespausdinta arba išspausdinta užsienyje ma­ žai skaitomuose MA „Komen­ taruose". Pagaliau, kai kurie jo I darbai taip toli pralenkė savo Į laikmetį, kad ir negalėjo būti amžininkų iki galo suprasti ir I įvertinti.

Lomonosovo moksli-1 niai darbai buvo greitai užmirš-1 ti.

Tik 1904 m. V. Menšutkinas. išleidęs pirmąją ir iki šiol 9e riausią Lomonosovo biografija visam pasauliui vėl „atrado dl dįjį mokslininką.

Prasidėjo M. Lomonosovo prioriteto fizikei* ir chemijoje atstatymo laikotar­ pis, užsitęsęs iki šeštojo bM amžiaus dešimtmečio. Deja, ir šiuo metu dar ne visi M. Lomo­ nosovo archyvai surasti. Gal, mas daiktas, kad šio jubiliej’“’ proga vėl suaktyvės M. Lom° nosovo palikimo tyrimas.

LV 16946. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2653. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius Tiesos g. 1. Re­ dakcijos adresas: 232734, Vilnius,, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 61-11-79, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30.

■CoaercKMH cryfleHTn — oprau napTKOMB, peKropara, KOMHTera KOMCOMona, npocpKOMa oppeHOB Tpyflonoro KpacHoro auaMeHH m HapoAoa BMnsHioccKoro yHHaepcMTeTa mm. B. Kancynaca. BnnbHioc.

PeAauTop A. JlMnuirac. Ha omtobckom »i3i.iKe.

flpy>x6bi

Doc. Zenonas MAČIO1415

Red aktorius A. LIPSTAS