•
visų Salių proletarai, vienykitės!
UARVBIIŽIS įsuuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ___________________
1980 m, gruodžio 5 d.
Nr. 34 (1136)
Kaina 2 kap.
Siame MMIIUJE: ATEISTO SKYRELIS '4ŠEIMININKAVIMO MOKYKLA X
ANSAMBLIEČIAI AUSTRIJOJE •K
TURIADA
NUO SUVAŽIAVIMO IKI SUVAŽIAVIMO
GERAS MOKYMASIS IR AKTYVI VISUOMENINĖ VEIKLA TSKP XXVI SUVAŽIAVIMUI) '
tcecoiosHbift AEHHHCKHŪ KOMMYHMCTKHECKMA COK>3 MOAOAUKH
Komjaunuolišku darbu estafetė. Jos tikslas skatinti komjaunuoliu kurybinį aktyvumą ir iniciatyvą .stiprinti drausme ir organizuotumą, įvykdyti ir viršyti padidintus socialistinius įsipareigojimus, prisiimtus suvažiavimo garbei. Pasitikdamj LKP XVIII ir TSKP XXVI suvažiavimus, Universiteto komįaunuoliai apžvelgia nueita kelia. įvertina padarvta, numato gaires ateičiai Šiuo tikslu mūsų aukštosios mokyklos komiaunimo organizacijų atstovai susirinko i XXVI neeilinę konferenciia, vykusia lapkničio 27 d. Su dideliu pakilimu Universiteto komjaunuoliai įsijungė i socialistinį
lenktyniavimą: ,,Dešimtajam penkmečiui — spartuoliška finišą, TSKP XXVI suvažiavimui — garbinga sutikima". Šiame lenktyniavime dalyvauja vaikinai ir merginos, vykdydami asmeniniu kompleksiniu planu „Mokomės komunizmo — statome komunizmą" įsipareigojimus. Suvažiavimo išvakarėse akademinėse grupėse vyks mokymai tema „Lenininė komunistu partija — mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė", Mokymo metu aptarsime, kaip vykdomi TSKP XXV suvažiavimo nutarimai kokiais laimėjimais pasitinkame Partijos forumą, VVU komjaunuoliai ne karta pripažinti nugalėtojais įvairiose komiaunuo-
Viršuje — konferencijos prezidiumas;
liško darbo srityse. Džiaugiamės neseniai iškovota pereinamąja gairele, ku ria LLKJS Vilniaus miesto Lenino rajono komitetas apdovanojo Universiteto komjaunimo organizaciją už geriausius šių metu pirmojo pusmečio rezultatus, — pabrėžė ataskaitiniame pranešime VVU komjaunimo komiteto sek retorius E. Bieliūnas, Svarbiausia kiekvieno komjaunuolio pareiga • — gerai mokytis. Šioje srityje Universiteto studentu pasiekimai akivaizdūs, Daugiau kaip trečdalis akademiniu grupiu paskutinisia sesiją baigė be skolų. Tarp pirmaujančiu jau keleri metai žengia Gamtos, Istorijos, Medicinos fakultetu studentai
apačioje — bendras salės vaizdas. R. GUIGOS nuotr.
Pagerėjo vidinė pažangu mo rodikliu struktūra Pirmūnu skaičius išaugo pusantro karto. Malonu pažymėti, kad komjauni mo aktyvistai — geriau siai besimokančiu studen tu gretose — Svarbų vaidmenį, komunistiškai auklėjant studentus, vaidina studentu mokslinė draugija, in ternacionalinis klubas, statvbiniai būriai. — tęsia pranešėjas. — Naują jį penkmeti Univer siteto komjaunimo orga nizacija pasitinka išaugusi ir sustiprėjusi organizaci niu požiūriu. Per penkme tį jos eilės padidėjo be veik 2 tūkstančiais narių. Įdomių minčių išgirdo me pasisakiusiųjų ChF V kurso studento R. Siniausko, VVU komjauni mo komiteto sekretoriaus pavaduotojo A. Morkūno Istorijos fakulteto kom jaunimo biuro sekreto riaus L. Janulevičiaus kalbose. Konferencijos dalyviai išklausė Lietuvos LKJS CK studentu skyriaus ve dėjo J. Bernatonio kalbą Konferencijo's darbe taip pat dalyvavo LLKJS Vil niaus miesto Lenino rajo no komiteto sekretorė S. Želytė, VVU partinio komiteto sekretorius V. Gobis, pavaduotojai doc V. Kašauskienė ir J. Bag donas. Universiteto komjau nuoliai puikiomis dovano mis moksle ir visuomeni nėje veikloje pasitinka artėjanti TSKP XXVI suvažiavima. Ana ZABEIGO
SUTELKTOMIS JĖGOMIS Baigiamieji dešimtojo penkmečio metai. Sėk mingi jie buvo Universi teto studentu profsąjun gai. Mūsų dešimtasis bendrabutis antrus metus iš eilės pripažintas ge riausiu tarp respublikos aukštųjų mokyklų. Tai didelis profsąjungos ko miteto bendrabučiu bui ties komisijos (pirminin kas E Cinką) ir bendra bučio tarybos (E. Brazai tis ir V. Kursevičius) nuopelnas. Šiemet Uni versitetas tapo sąjunginio „Darbo, buities ir poilsio sąlygų gerinimo" konkur so nugalėtoju. Musų aukštajai mokyklai buvo įteikta TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir mū sų respublikos profsąjun gos Centro komiteto per einamoji Raudonoji vė liava ir 3000 rubliu pre mija. Mes džiaugiamės, kad vis dažniau i mūsų komi tetą užsuka žmonės, žino dami, kad čia jie bus iš klausyti, patenkinti iu prašymai. Komitetas kas met Išmoka apie 350 pa šaipu 8000 rubliu sumai, paskirta 2100 kelialapiu j profilaktoriumą, .apie 300 kelialapiu i sanatorijas ar poilsio namus. Neretai mums tenka spręsti konfliktines situa cijas, iškilusias bendrabu čiuose. Pasitaiko, kad ko mendantai piktnaudžiauja savo padėtimi, nepakanka mai rūpinasi gyventojais. Bet dažniausiai studentą nuskriaudžia jo mokslo draugai. Per praėjusius mokslo metus profsąjun gos komitetas nubaudė per 100 studentu, ne vie ną įsisiautėjusi teko ša linti iš bendrabučio. Bendrabučiu klausimas visiems labai svarbus. Mums džiugu, kad daug dėmesio jam skiria rekto ratas, partijos komitetas. 1979 m. partiniame komi tete buvo nagrinėjamas auklėjamasis darbas bend rabučiuose. Šiuo metu reikalai pagerėjo, bet pro blemų spręstinų vis dar
yra. Atsiverskime š. m. spalio 15 d. „Komjauni mo tiesą" — Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto pirmininko drg. A. Vileikio straipsnyje rašoma: „Jei auditorijos saole žmogus stengiasi būti pasitempęs, tai grįžęs i bendrabuti, parodo savo veidą". Teisingi žodžiai — niekur žmogus neat skleidžia savo vidaus, kultūros taip, kaip buity je. Priekaištauja drg. A. Vileikis studentams ir mini faktus, kurių deja negalima paneigti: „Ir kaip nepriekaištauti stu dentams, kai matai sulau žytus bendrabučio baldus, išbraižytas sienas, suga dintas kriaukles, virykles? Apsilankykime naujuose Studentų miestelio bend rabučiuose. Ko tik čia ne pamatysite: ir šiukšlių kalnus, ir vandens klanus prausyklose ir išmargin tas įvairiausiom rašyse nom lifto sienas". Nepa kanka operatyvinės gru pės. Studentų profsąjun gos komiteto reidu, reika lingos visu mūsų sutelk tos pastangos. Visi juk pastebime, koki atgarsi turi dėstytojo, dekano vi zitas i bendrabuti. Puikus pavyzdys — Fil.F. Akty viai dirbdami dekanatas, profbiuras, bendrabučio taryba puikiai sutvarkė jiems skirtą 15 bendrabu tį. Taip aktyviai turėtų bendradarbiauti visu fa kultetu dekanatai ir vi suomeninės organizacijos. Tik tokiu bendru darbu mes pasieksime geru re zultatu. Prabėgo penkeri metai nuo XXV TSKP suvažia vimo. Naujojo partijos forumo išvakarėse mes susumuojame nuveiktus darbus, aptariame atei ties planus. Džiugu, kad galime gražiais laimėji mais pasitikti šią didelę mūsų šalies šventę. Vydas MEDEIŠIUS Universiteto studentu profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
smukimas — 1tai dievo dovana, išdrįsoi kreiptis i Dzeusą įžūliais žodžiais: „O Dzeuse, aš stebiuosi Senovės Graikijoje bu turi daug bendro su Mi-. įsitikinimu. dievai gyvenę tavimi, visatos karaliųvo sudėta legenda apie kėnų gyventoju religija Olimpe — ant pačio aukš- mi... Kodėl tu sulygini kalno Siaurės nusidėjėli ir teisuoli? drąsuoli Prometėju, kuris Kaip iau yra jums žino čiaiusio Pasak poeto Heziodo I nebijodamas Olimpo die ma iš istorijos, seniausia Graikijoje. Dvylikos Olim vu rūstybės, pavogė die valstybė Egėjo jūros ba po dievu charakteriai gyvenime kadaise nebuvę I viškais ugnį ir padovano seine susidarė II tūkstant formavosi mituose ir bu vargo, bet dievas atėmęs I jo ia žmonėms. Jis įkvė metyje prieš m. e. Kretos vo meniškai atskleisti iš mirtingųjų maisto šalti-1 Jei paprašytume Uni- konkurso „Grok. Jurgeli" pė žmonėms vilti apie saloje. Puikūs rūmai sie Homero poemose „Iliada" nius — Iversiteto studentus išvar- nugalėtoju prizus. Praei gražesne ateiti, išmokė nų tapyba išpuoštomis sa ir „Odisėja" Juose olim menu ir parodė, kaip pa lėmis, auksinės taurės piniai dievai savo poel „Tu juk galėtum lengvai Idinti mėgiamiausius Al- tais metais ka.pelai buvo lengvinti gyvenimo ne ant kuriu matome žvėris giais. troškimais ir sie- per visa dienele padirbti Ima Mater saviveiklos ko- suteiktas liaudies kolekty sėkmes. padaryti ii lai bei paukščius, — visa tai kiais nepaprastai primena Tiek, kad per ištisa metą I lektyvus, daug kas prisi- vo vardas. O šių metu va užtektu tau maisto I mintu liaudies kaimo ka- sary „Jaunimėlis" dalyva mingesnį ir džiaugsmin- rodo didi Kretos meistru žmones, o visas Olimpas nedirbant" I pelą „Jaunimėlis" vo Respublikinėje Dainų menini lygi. Kretiečiai — žemiška šeima arba gigesnį. „Jaunimėlis" — tai 25 šventėje, kur ne tik kon buvo prityrė jūrininkai ir mine. Vadovauja šiai giHeziodas svajojo apieI liaudiškos muzikos mvlė- certavo ansambliu vaka pinkliai. Kretos arba Mi minei vyriausias Olimpe Pavogęs iš dangaus, paslėpęs nendrės stiebe no, kaip paprastai vadi dievas Dzeusas, „tėvas laiminga šąli, kurioje tei-ltojų būrys — muzikantai re bei dainų dienoje, bet nama, visuomenė buvo dievu ir žmonių". kaip ii šuoliai nežino nei bado įšokėjai, dainininkai. Pir- ir rungėsi su kitais ge Aš atnešiau žmonėms ugnies šaltini slapta vergovinė. Valstybe valdė vadina Homeras. Senovės nei kitu nelaimiu, ir guo-1 ma krikštą gavę įvairiose riausiais respublikos ko Kuris visu menu išmokė karalius, besiremias ka žmonių vaizduotėje Dzeu dė save, manydamas iog I respublikos muzikos mo- lektyvais. Liaudies kaimo mirtinguosius riais ir valdininkais. Kre- sas buvo vyriškos jėgos Dzeusas baudžia tuos. ku-|kyklose, jie vieni anks- kapela „Jaunimėlis" tapo tiečiu ūkio pagrindą suda įsikūnijimas: plačiapetis inie išdidūs ir nesažiningi Ičiau, kiti vėliau suradę konkurso nugalėtoja, o Ir nauda didele jiems Ikelią pas ilgameti kape- kolektyvo vadovas Algir ūgio, šviesiais ikurie nepaiso tiesos. atnešė drauge rė žemdirbystė, todėl pa aukšto mokslui ir Įlos vadovą Algirdą Va- das Valiulis už vaisingą krintančiais ant? pečiu Vystantis grindinę vieta kretiečiu Legenda apie Prometė religijoje užėmė moteriš plaukais. Jis —• dievas menui, senoji religija jau|Luli. 3tai smuikininkės kūrybini darba ir sėkmin , ga „Jaunimėlio" pasirody ją turi savo istorini tęsi kos dievybės — žemės žaibo ir griaustinio, visa nebeatitiko nauju visuo- I Junkurytė, akordeonistas Juršėnas mą Respublikinės dainų nį. Žmogaus proto „die deivės — kultas. Daugu galis ’ ir žiaurus, bet tuo menės sąlygų, Daugelis I Vidmantas mąstytoju I smuikininkas; Ričardas šventės konkursuose bu viškoji ugnis", sukilusi mas išlikusiu Mino statu pačiu teikiantis žmonėms mokslininku, seną ĮSartatavičius,, mušamuiu vo apdovanotas LKP Vil pradeda kritikuoti kad kurias geroves lėliu vaizduoja moteri prieš vergiška nuolanku„valdovas" niaus miesto Lenino rajo Homero poemose die religiją, artėdami OT __-,e_I instrumentu ma religiniams prieta- kartais laikančia rankose rams, įsiliepsnojo antiki- gyvates. Su deivės-mot- vai iškyla kaip idealūs ateizmo religijos kritikos I Algimantas Bačiulis iau no komiteto ir Lenino ra su stipriomis Tiesa,, ateizmo propogavi-1 laikomi kolektyvo vetera- jono liaudies deputatu ta nės Elados žydinčiuose nos kultu glaudžiai buvo žmonės, aistromis mas buvo pavojingas da-|nai*s — Pačiais šauniau- rybos vykdomojo komite miestuose. Kaip estafete susijęs kultas jaučio, ku žmogiškomis to Garbės raštu. Homero dievus kartu su lykas. Naujoms, n/ukreip- Isiais muzikantais. ris buvo garbinamas kaip iš kartos i karta, per am Koncertai, koncertai. . žius ir šimtmečius nešė kuriamosios galios simbo M Gorkiu galime pava toms prieš religinius prie-| Kiekvieną rudeni „Jaušia ugni patys drąsiausi ir lis. Pavasario šventė Kre dinti „panašiais i žmones tairus, idėjoms įnirtingai I mmėlis" pražysta naujai? Išvažinėta visa Lietuva protingiausi Žemės sūnūs toje buvo švenčiama, at linksmais Olimpo die priešinosi valdžios ir kul-1 veidais — kapelos vete- lankytasi Sibire, TiūmeIr kuo ii ilgiau degdavo liekant šokius bei daly vais". nes iie — pasaulie to atstovai. Apkaltintą I ranu vietas užima jaunes- nės srityje, Smolenske tuo ryškesnė tapdavo jos vaujant jaučiui, kuris pa tiškosios. o ne religinės ateizmu ištremdavo iš ša-11}* muzikos mylėtojai Jie VDR, Suomijoje. Ir visur lies arba bausdavo mirti-1 žino, kad muzika reikalau- koncertuota su dideliu šviesa, ir tamsiems prieta baigoje buvo paaukoja poezijos kūrinys. Salia šviesaus dievu pa mi. Mąstytojas Sokratas I 'a didelio pasiaukojimo pasisekimu. Kapelos na ru šešėliams ' reikėjo mas dievams. Žynys, užsisiautes nužudyto gyvu saulio, atskleisto Homero buvo nubaustas mirtimi Iir darbo — tik tada gerai riai įrodė, kad net pirma trauktis. Antikinio pasaulio reli lio odą. atlikdavo užkeiki poemose, kitu poetu kū už tai, kad negerbė die-1 balusi, ką žmogui gali kartą girdėdami lietuviu gija pradėjo sudėtinga mą. kuris magišku būdu ryboje atsiranda nusivyli vu. Bet šios žiaurios prie-j duoti penklinėje natos liaudies muzika, visiškai kalbos vystymosi kelia, matuoja turėjo užtikrinti derliu mo nuotaiku. VI amžiaus monės negalėjo nustelbti I "Jaunimėlis" dirba — re- nesuprasdami kūriniuose I Pūtuoja tris kartus per (klausytojai gali ja puikiai poetas. Teognidas, įsitiki mąstytoju ma tūkstantmečiais. Grai bei gerove. I savaite. Na, o prieš kon pajusti. Senovės graiku religija nęs jog visa gėri ir blogi ateistiniu minčių. ku—'romėnu religijos šak certus muzikai atiduoda Šiuo metu kapela vėl nys nukelia i Kretos arba priimta vadinti olimpine sąlygoja dievu valia, jog mu valandų niekas ne daug repetuoja — ruošia JŪRATE NICKUTE: Mino epocha. Ji taip pat nes to meto gyventoju žmogaus iškilimas ir nu skaičiuoja — visi laukia si gruodžio mėnesi Kaune momento, kada, nuščiu vyksiančiam kaimo kape vus salei, „Vienu atsikvė- lų konkursui „Grok, Jur skamba estradinė muzika I Pimu" bus sutrenkta pol- geli". Na, o po konkurso bažnvčiose rengiami kon-|'4a ar išvingiuotas svajin- vėl koncertai ir kapelos certai. Vienas Londone I eas valsas. nariai net nepajus, kaip dvasininkas siūlo parani-1 Nuoširdus darbas atne- ateis 1981-ųju rugsėjis jiečiams pamaldų metui ša pasisekimą. Ketverius kai bus švenčiamas kape meno tą „Onest Džon". Buvęs šokti. Atseit, šokio suku-1 metus iš eilės jie parsi- los 10-metis. Siuolaikiniame pasauly sus šiuolaikinio Birutė SUTRIKAITE je. mokslo bei technikos reikalavimus. Čia iau ne Anglijos kataliku vado- tryje tikintysis turi didės-1 veždavo kaimo kapelų revoliucijos ir kultūros irasime tradicinio kurto! o vas kardinolas Džonas me galimybe priartėti prie pažangos epochoje visos bokštu ir bokšteliu, At- Henanas jau seniai nuta dievo. Vienas apsukrus religinės sistemos išgyve vertę žurnalą „Jungtiniu rė atitolti nuo „tradicinės Niujorko kunigas, besi na gilia krize. Bažnyčia Amerikos Valstijų archi bažnytinės architektūros darbuojąs bohemiškame ieško būdu ir priemonių tektūra", pamatysime, jog ir ieškoti tokiu formų, ku Grinvič Viiledžio Ta jone kad išlaikytu savo autori „dievo namai" savo for rios labiau atitiktu su organizuoja bažnyčioje tetą tikinčiai u akyse, ne- ma nė kiek nesiskiria nuo skaldyto atomo epochos operetės ir baleto spek leistu jiems nutolti nuo pasaulietiniu pastatu. Ar žmogaus skoni". Nutarus taklius. Kanados kunigą’ religijos. Atsisakoma pa- chitekto Viktoro Landžio statyti bažnyčia Liverpu nevengia pamaldų, ku bažnyčia lio uostamiestyje, kardi rioms senusiu • apdangalu, ku- suprojektuota akomponuojama ristis dair neseniai buve panaši i didžiuli lėktuvą nolas pasirinko indėnu gitara, tamburinu, cimbo papuoštos dogmos, keičia pasiruošusi kilti nuo že vigvamą primenanti stati lais. būgnais, Vatikane radijas karta pranešė si socialinis politinis baž- mės. Architektu Harisonc ni. Šiuolaikiniu bažnyčių jog australietė vienuolė nvčios nusistatymas, at- ir Abramovičiaus bažny naujinamas religinis kul- čiai suteikta žuvies — interjeras labai kuklus ir sesuo Dženet Miid, por senovės krikščionybės paprastas. Nėra jose puoš muzikos stiliumi sukūrusi tas, apeigos. Bažnyčia ypač remia simbolio — forma. Archi niu altorių ar paveikslu maldą „Tėve mūsų", tapo šventųjų moderniosios kapitalistinio pasaulio val tektas Raitas, kurdamas vaizduojančiu muzikos dantieji sluoksniai, siek sinagogos projektą, siekė gyvenimą. Altoriai vis žvaigžde ir Jungtinėse dami panaudoti religija architektūrinėmis formo- dažniau statomi vidury Amerikos Valstijose lai savo reakciniams tiks mis simiboliškai išreikšti bažnyčios, ir kunigas lai mėjo „Auksinės plokštelams niuo liaudies masių žydu tautos istorija, Pa ko pamaldas, iš visu pu lės premiją". Taigi bažnyčia nenori nuslėpti. Apie valstybės stato stogas primeną pira siu apsuptas tikinčiųjų domėjimąsi religija liudi midę, kuri sukelia verži Kai kuriose bažnyčiose atsilikti nuo laiko reikalaja ir tai, kad Prancūzijo mosi, amžino judėjimo galima pamatyti moder- vimu Ji siekia sustiprin je, Vakaru Vokietijoje įspūdi. Vakaru Vokieti niosios tapybos drobes ti savo įtaka žmonėms Jungtinėse Amerikos jos mieste Denkendorfe kur linijų, spalvų ir figū- ypač jaunimui. Tuo tikslu Valstijose ir kitur daug „Jėzaus širdies" bažnyčiai ru chaose niekas tikriau- laužomos per amžius susi surasti klosčiusios tradicijos, nu lėšų skirdama ne mokyklų neseniai buvo pakeistas šiai neįstengtu o bažnyčių statybai Ju kupolas — naujasis pana dieviškumo požymiu. krypstama net i kraštuti Pamaldų metu dažnai numus. architektūra atitinka Vi- šus i amerikietiška rake-
RELIGIJA IR ANTIKA
Musų „Jaunimėlis”
BAŽNYČIA IR MTR
vyko tarpfakultetinis mi niatiūrų teatru konkur sas. Jame dalyvavo Fizi kos, Medicinos, Istorijos Pramonės ekonomikos Chemijos, Teisės fakulte tu studentai. MINIATIŪRŲ TEATRŲ Išradingiausi buvo Fizi kos fakulteto studentai KONKURSAS Reiktu paminėti ir Medi cinos fakulteto pirmakurLapkričio 30 diena siu pasirodymą’. VVU Didžiojoje auloje Jie savo spektaklyje pirma kartą Universitete pademonstravo nemaža
išmonės ir originalumo. Tačiau pirmaia vieta žiuri paskyrė Pramonės fakulteto trečiakursiams attikusiems „variacijas lietuviu estrados temo mis", nors šis pasirody mas labiau tiktu agitbrigadu konkurse. Antraia vieta laimėjo Fizikos fa kulteto teatras „Žaliasis žąsinas", trečią — Teisės fakulteto studentai, suvai dinę miniatiūrų ciklą, pa-
vadinta „Studentu gyve nimo masiniai gabaliu kai". Kitas miniatiūrų teatrų konkursas įvyks gruodžio 14 diena.
Eva MOLCADSKYTE
Žiemos etiudai. Kęsto TALOCKOS nuotrauka.
LIAUDIES KONTROLES DARBO BARAI
1980 m. lapkričio 27 d įvyko Universiteto Centrinės liaudies kontrolės orūpės išplėstinis biuro posėdis, kuriame dalvvavo administracijos ir ūkio reikalu prorektorius P. Eigminas, vietos komiteto narys doc. V. Dvarėčkas ir ūkio tarybos na-
rvs doc. B. Gurklys. Posėdvie svarstyta patikrinimo medžiaga „Dėl Universiteto patalpų paruošimo žiemai". Pasiūlyta administraoiios ir ūkio darbuo,tojams iki gruodžio 15 d pašalinti nurodytus trūkumus. Nutarta pakartotinaį patikrinti gruodžio 15—20 d. ir apsvarstyli tikrinimo rezultatus kartu su ūkio tarvba ir vietos komitetu. Posėdyje taip pat a o-
Viešnagė Austrijoje Spalio pabaigoje Austrijo je viešėjo Universiteto nusi pelnęs dainų ir šokių an samblis. Tuo metu Austrijoje surengtose TSRS dienose Ta rybų šaliai atstovavo mūsų respublika. Dalyvauti koncer tiniuose renginiuose buvo pakviestas Universiteto an samblis. Po viešnagės užsie nyje ansamblio vadovui, LTSR nusipelniusiam artistui J. V. ALEKSANDRAVIČIUI pateikėme keletą klausimų. — Gerbiamas vadove, pa pasakokite, kaip vyko pasi ruošimas išvykai? Įtemptai ruoštis pradėjome iškart po rugsėjo pirmosios. Repetavome kiekvieną dieną po 4—5 vai., o poilsio die nomis turėjome net po dvi repeticijas. Į Austriją važia vome jau nebe pirmą kartą, todėl iš ankstesnių išvykų ..nujautėme" austrų skonį, jų didžiulius reikalavimus šo kiui .dainai. Programai pa rinkome tokias instrumenti nes dainas ir šokius, kurie geriausiai atspindėjo mūsų tautos nacionalinius bruožus. Paruošėme naują šokį „Aštuonytis" (choreografija J. Lingio), „Rezginėlę". Vežėme emocionalų Leliūnų kadrilių (choreografija T. Kalibataitės), Pirktinį kadrilių (cho reografija E. Morkūnienės) ir kitus. Pirmąkart programoje choristai ir šoko, ir dainavo, šokėjai — dainavo Į Austri ją važiavo 24 ansambliečiai, todėl reikėjo išnaudoti visus galimus resursus. Apskritai, kitiems ansambliams pritrun ka orkestrantų ir tenka kvies tis iš kitur, bet mūsų atlikė jai visi — ansambliečiai. Pa vyzdžiui, puikiai J. Gruodžio — J. Švedo raliavimą atliko penktakursis teisininkas Ar vydas Pocius. Matematikas Artūras Šliažas išmoko groti kontrabosinėmis kanklėmis, akordeonu, styginiu kontra bosu, triūba, skudučiais, atli ko solo skarbalais, taip pat šoko, dainavo. Prieš išvyk dami žinojome, kad reikės koncertuoti Austrijoje Spalio švenčių proga, todėl turėjo me paruošti specialiai šiam renginiui skirtų kūrinių. Ši koncertinė kelionė mums buvo labai atsakinga. Repeticijų pradžioje iškėlė me didelius reikalavimus kiekvienam dalyviui. Teko nemažai paprakaituoti ir pasi tempti daug kam, nors ten
buvo atrinkti geriausi iš ge riausių. Skrupulingai šlifavo me kiekvieną judesį, kiekvie ną toną. Kur nuvedė koncertiniai maršrutai? — Pirmas koncertas įvyko Vienoje SNO darbuotojams Bulgarų atstovybėje. Kitą dieną koncertavome Zalcbur go miesto aikštėje Alten Markt. Tai garsiųjų Zalcbur go festivalių vieta. Koncertą stebėjo per tūkstantį žmonių. Aikštėje mus apspitę šveica rai teiravosi, kaip galima būtų Šveicarijoje pamatyti mūsų ansamblį. Po posėdžio, skirto LTSR ir Zalcburgo krašto bendradarbiavimo 10mečiui, pasirodėme miesto rezidencijos rūmuose. Tai la bai puiki salė su gera akusti ka. Šis koncertas turbūt ge riausiai pasisekęs per visą mūsų kelionę. Už jį per pri ėmimą šiltų žodžių susilaukė me iš Austrijos žymių veikė jų, dėkojo ir delegacijos va dovas LTSR Ministrų Tary bos pirmininkas Juozas Maniušis. Kitą dieną laukė pa sirodymas Fest Spielhause. Rūmai talpino per 2400 žiū rovų. Čia vyko koncertinis renginys „Metų laikai'1. Dar pavasarį šio renginio režisie rius Tobijo Raizeris viešėjo Vilniuje ir atsirinko iš an samblio repertuaro jam pati kusius numerius. Įdomu pa stebėti, kad šį renginį daugu ma žiūrovų stebėjo apsivilkę nacionaliniais drabužiais. Braunan aliuminio gamyklos dirbantiesiems parodėme 2 dalių koncertą. Jį stebėjo pats miesto burmistras ir labai šiltai reagavo, nes pats buvęs muzikantas. Kai atvykome į Sankt Pelteną, buvome maloniai nu stebinti. Miesto valdžia, su žinojusi, kad atvyksta nema ža grupė, skubiai praplatino sceną. Po koncerto teko gir dėti, kaip austrai juokavo, kad studentai austrų dainą sudainavo geriau už pačius austrus. Pasirodymu vėl Vienoje baigėme savo turnė po šalį. Jūs paminėjote renginį „Metų laikai". Čia teko kon certuoti ir su kitų šalių ko lektyvais? — Taip. Pasirodėme Kartu su choru iš Miuncheno, austrų kalniečių šokėjų gru pe, Tobijo Raizerio muzikos ansambliu ir kitais. Iš viso
tarti fakultetu liaudies kontrolės dienynu tvairkymo ir liaudies kontrolės viešumo klausimai. Centrinės liaudies kontrolės grupės biuras dar karta prašo fakultetu liaudies kontrolės grupiu pirmininkus atkreipti didesni dėmėsi i liaudies kontrolės viešuma. įsteigiant visuose fakultetuose liaudies kontrolės stendus. „T.S." inf.
šiame jungtiniame koncerte dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio dalyvių. Beje, ja me grojo ir mums pažįstamas „Salzburger Stierwascher" ansamblis, kuris 1975 m. gastroliavo Lietuvoje. Žinoma, ne tik šokote, dai navote, bet ir susipažinote su pačia šalimi. Vienoje turėjome ekskursi nį maršrutą po sostinę. Ap lankėme miesto muziejus, Marijos Terezos rūmus. SNO būstinėje susitikome su jos darbuotojais. Pabuvojome „Mauthausen" koncentracijos stovykloje. Zalcburge susipažinome su Mocarto muziejumi, miesto įžymybe — Belvederio rū mais. — Kokį įspūdį ansamblie čiams paliko Zalcburgo uni versitetas? Universiteto fakultetai iš mėtyti po visą miestą, todėl mums nebuvo laiko nuodug niau susipažinti su jo gyve nimu. Rektorius per priėmi mą papasakojo apie Zalcbur go ir Vilniaus universitetų draugiškus ryšius, jų plėtoji mo perspektyvas. Rektorius netikėjo, kad pas juos atva žiavo saviveiklinis kolekty vas ir pasakė, kad jam būtų labai malonu Zalcburge turėti tokį reprezentacinį kolekty vą. — Ar Jūs, kaip ansamblio vadovas, patenkintas pasiro dymu? Nepasakyčiau, kad nebuvo nesėkmių. Jos lydi net profe sionaliausią atlikėją. Mes pa siekėme tą rezultatą, kokio tikėjomės. Koncertų buvo daug ir visi labai svarbūs, todėl nebuvo galima nieko išskirti. Austrijoje vadovavo mės griežtu repeticijų tvar karaščiu, nes tai buvo visų pirma koncertinė tumė. Ir ši disciplina, be abejo, davė teisiamų rezultatų. , — Kaip austrų spauda su tiko ansamblio pasirodymus? Apie mūsų koncertus rašė keletas laikraščių. Apskritai jų spauda pasižymi santūru mu. Jie niekada nepažeria serijos komplimentų, nors jie kai ką šilčiau ir net papras čiau priima negu lietuviai. Laikraštyje „Zalcberger nachrichten“ viena austrų mu zikologė išspausdino recenzi ją apie „Metų laikus" ir pa minėjo mūsų ansamblį „kaip kolektyvą pasižymintį užkre čiamu gyvybingumu, judesio gracingumu". — Ačiū už pokalbį. Kalbėįosi Marijus GIEDRYS
DARYTI VISKĄ SU NORU Si kukli šviesiaplaukė mergaičiukė rusu kalbos ir literatūros specialybės II kurso III grupės proforgė Roma Sereikaitė jau spėjo išsikovoti drau gu ir profkomiteto nariu pagarba. Tu, Roma. geriausia proforgė fakultete, o gal ir Universitete. Taip man paaiškino profsąjungos komitete. Garsus žmogus pasidairei. — Aš? Nereikia taip skambiai. Dar nosi riesti pradėsiu... O proforgės darbų tikrai pamėgau Antrus metus vadovaui u grupei. Pirmame kurse ■buvo kiek sunkiau — ko lektyvas naujas, žmonės skirtingi. Aš pati vos iš mokyklos suolo išsiritusi O juk studentu profsą jungos rūpestis — rūpes tis jaunu žmogumi, jc buitimi, materialinėmis są lygomis. Pati gyvenu bendrabutyje ir žinau kas studentui aktualiau sia. Antuanas de Sent Eg ziuperi yra pasakęs: „Kad žmogus ka darytu siu noru, jam turi būti aiš kį darbo prasmė". Kokią prasme. Roma, matai sa vo darbe? — Pirmiausia, mano darbas — mano pareiga o prasmė? Kai kolekty vas darosi tvirtesnis, kai vienam kitam grupės draugui kažkuo padedi tada ir prasme pamatai. Taip, profsaiuinga rūpi nasi bendrabučiais, butpinigius skiria, ibet ne vi siems. Ka ii duoda vilnie čiams, tiems, kurie gerai mokosi, gauna, stipendiją ir kuriems bendrabučiu
skirstymas nesvarbus? Juk tokiu studentu nemažai. —- Profsąjungos žinioje — kelialapiai i sanatori jas ir gydyklas, iš dalies ii apmoka gyvenimą ir gydymą Universiteto pro filaktoriume, skiria vienkairtines pašalpas. Gaila kad studentai dar ne visa da naudojasi profsąjun gos paslaugomis, o pas kui dejuoja, kad ši tik bi lietus platina ir mokes čius renka. Čia jau ir proforgo kaltė. Vėl sustojame prie pro forgo darbo. Ar jis ne trukdo mokslui, kitiems pomėgiams? — Visai netrukdo. Rei kia tik noriai dirbti ir vi sur suspėsi. Mokslas se kasi visai neblogai. Pa kanka laiko ir raiškioje skaitymo fakultatyvui lan kyti, knygas paskaityti Tiesa, man atrodo, prof sąjungos darbe yra ir ne
AR ŽINOTE? Saulėtekio alėjoje, nau juose Universiteto rū muose įsikūrusi Istorijos fakulteto žinybinė infor macijos problemų moksli nio tyrimo laboratorija Jos vedėjas V. Gudaitis papasakoja anie savo dar bą. Tai vienintelė laborato rija TSRS aukštosiose mo kyklose, nagrinėjanti in formacines - bibliografi nes aukštųjų ir specialių jų viduriniu mokyklų bibliotekų darbo optimi zavimo problemas. Labo ratorija įkurta 1972 me tais. Jos įkūrimo iniciato rius buvo profesorius L Vladimirovas. kuris šiuc metu yra laboratorijos mokslinis vadovas. Profe sorius, daug metu dirbę? Universiteto Mokslinės bibliotekos. Suvienytųjų Nacijų Organizacijos bib liotekos direktoriumi. Jis gerai susipažinęs su bib liotekų darbu, žino visas šiuolaikinei bibliotekai iš kylančias problemas. Uni versiteto žinybinės infor macijos problemų moksli nio tyrimo laboratorijose darbo tikslas — bibliote kiniu ir bibliografiniu procesų automatizavimas. Pirmiausia Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų biblio tekų, vėliau specialiųjų viduriniu mokyklų.
Šiuo metu laboratorijo je dirba 11 etatiniu dar buotojų. Žymi jų dalis, be savo darbo laboratorijoje dėsto Universiteto studen tams - bibliotekininkams. Laboratorija teikia in formaciją LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir aukštųjų mokyklų vado vaujantiems darbuoto jams, leisdama informaci ne - bibliografine rodykle „Aukštasis mokslas". Teisingai atlikti infor macinį darbą galima tada kai biblioteka žino save skaitytoju reikmes. Sąjun gos aukštųjų mokyklų bibliotekos vra sukaupė nemaža patirti šiame dar bo bare, tačiau taikvti i u gautus rezultatus negali ma nes informacijos var totojų poreikiai kiekvie noje aukštojoje mokyklo je vra specifiniai. Laboratorija dirba ūki skaitos pagrindais. Pa grindinis laboratorijos už sakovas — Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministe rija, su kuria sudaromo? ilgalaikės sutartys. Visi atliekami pagal sutartis darbai vra mokslinio-tiriamojo pobūdžio, iu rezul tatai įdiegiami ministeri jos ir aukštųjų mokyklų bibliotekose.
reikalingu užsiėmimų: po kelis kartus sudarinėjami tie patys sąrašai, nuobo dokos instrukcijos apie dokumentu tvarkymą. In struktuojami galėtu būti tik pirmakursiai. Vyresni jau žino, kaip tvarkytis Na, bet čia iau tema ki tam pokalbiui. Kad ir kokie ilgi būtu profbiuro susirinkimai, jie vis tiek baigiasi. Skirsto si proforgai su nauim mintim, gerais ketinimais Apie ka jie galvoja — apie grafikus, suvestines planus ar apie žmones savo kurso draugus? — Štai čia ir gali suži noti — reikalingas kursui esi ar ne. Jei prieš akis vien popieriai — kažin... Na, ką gi. sėkmės Tau Roma,, besirūpinant drau gais. Ačiū už pakalbi.
Kalbėjosi Ramūnas GUIGA
Šiuo metu laboratorija atlieka darbus pagal dvi sutartis. Tai sutartis su Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vid u r i n i o mokslo ministerija dėl darbo: „Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministe rijos ir jos padaliniu mokslo tiriamojo ir auklė jimo mokymo procesu ap rūpinimo informacija, vie ningos sistemos sukūri mas". Šis darbas tęsiasi keletą metų ir šiemet vra baigiamas. Dar vienas at liekamas mokslinis - tiria masis darbas: „Nustatyti pagrindinius tipinius tech nologinius procesus moks linėse - techninėse biblio tekose". Šio darbo užsako vas Lietuvos TSR Moksli nės - techninės informaci jos mokslinis tyrimo insti tutas. Darbas atliekamas remiantis Vilniaus Valsty binio Universiteto moks linės bibliotekos pavyz džiu. Šis darbas bus at liekamas ilgą laiką. Jis yra įtrauktas i, respubli kos liaudies ūkio vysty mosi planą. Be šių. galima sakyti pastoviu užsakovu, labo ratorija sudarinėja sutar tis su įvairiomis organiza cijomis. Buvo sudaryta, sutartis su Statybos Ko mitetu prie Lietuvos TSR Ministru Tarybos, su Kau no Kūno Kultūros ir Sporto Komitetu prie LieNukelta i 4 psl.
SVETINGOJE BROLIŠKOJE RESPUBLIKOJE
TURIADA PRIE NARUČIO
Jau ketvirti metai Vilniaus universiiteto turistu klubo organizuojama turieda suikviečia visus kelioniu mėgėius švenčiu pasivaikščioti dienomis dar rudeniu alsuojančiais mūsų gimtinės takais, Šį karta turistiniai maršru tai neišsiteko Lietuvos TSR teritorijoje. Turis tams teko įveikti neleng vus kilometrus kaimyni nės Baltarusijos takais. Apie vieną Universiteto grupe, keliavusia Spalio švenčiu dienomis norė čiau papasakoti. Grupė žygi pradėjo Lie tuvoje, Žeimenės kaime Pirma diena žadėjo idomu maršrutą Švenčionių ra jone. Pakeliui link Nau jojo Strūnaičio aplankė me Grybus — etnografini karmą, kuriame yra išli-
Per spalio šventes Universiteto turistų klubas organizavo IV pėsčiųjų turiadą-80 prie Naručio ežero (Baltarusi jos TSR). Joje dalyvavo per šimtą turistų iš Universiteto, taip pat svečių iš kitų aukš tųjų mokyklų ir Vilniaus įstaigų. Po trijų kelionės dienų dvylika turistų grupių susitiko Naručio ežero t'jrbazėje. Dauguma grupių savo kelionę pradėjo Lietuvoje: Medininkuose, Žeimenėje, Šumske; kitos grupės — Bal tarusijos teritorijoje. Turiados tikslas — susipa žinti su pietryčių Lietuvos aukštumomis ir Baltarusijos šiaurės vakariniais rajonais, jų gamta, etnografijos bei kultūros paminklais, istorine praeitimi. Dauguma grupių įvykdė Klube 800 nariu, Jam pirmos pėsčiųjų sunkumo kategorijos . reikalavimus, vie vadovauja 14 nariu valna grupė — antrą sunkumo dyba iš j vairiu fakultetu. kategoriją. Turistu klubas daugelį Kartu įveikti kilometrai metu bendradarbiauja su suartino mus visus, gimė visuomeninėmis organiza draugystė, kuri sutvirtės nau juose žygiuose. Laužo lieps cijomis. Jau tapo tradicija klu na, dainos, karštos arbatos renginiuose matyti puodukas vakare, sunki, pe bo čius slegianti kuprinė — to draugus iš KPI, VVPI, kie turistinės romantikos VISI bei iš viduriniu res kontrastai. publikos mokyklų. Kęstas ČEPONIS įdomios mūsų turistų
klubo tradicijos: turiada, žiemos žygiai, turistu są skrydis pavasari, naujų nariu priėmimas ir kiti renginiai, Ne vieną studentą jie pavilioja, Organlzuojami žygiai i Šiaurėš ir Pietų Uralą, Kolos pusiasali, Karpatus, Krvmą, Kaukazą, Altajų, Va karu ir Rytų Sibirą.
Turistinė romantika kės gyvenamasis namas sandėlis ir tvartai visai tokie, kokie jie buvo mū sų seneliu laikais. Užsu kome ir i Laužėnus, išvy dome gražuoli ažuoli Ten kur upė Saria kerta Švenčionių — Pabradės plentą, ežero pietiniame krante yra Vilniaus uni versiteto ir Švenčionių rajono komjaiunuoliu su pilta kalvelė karo metais žuvusiems atminti. Paėjus nuo ežero 200 m. į šiaure galima rasti senovės pil kapi. N. Strūnaičio miiestelvie stovi senas vandens malū nas. Čia taip pat verta apžiūrėti pilkapius, lau kuose esanti akmenį —
geologini paminklą. Strū naičio plokštinius kapinv nūs. Einant i pietus link Bal tarusijos sienos, turisto aki patraukia Šimaniškės kaimas. Tai senovinis gatvinis kaimais. Yra išli kę keletas senu, dar šiau dais dengtu ūkiniu pasta tų. Artėjame prie Baltaru sijos. įžengiame i kaimy ninės respublikos teritori ją Miškai čia tankesni vis daugiau maitvti pelkė tu vietų. Tuo ir žavi šis rajonas, kad tenka eiti senais miškais, akiai ma loniu kalvotu reljefu. Štai ir pirmasis baltarusiškas miestelis Svyriai. Nuc Svyrių piliakalnio atsive-
Šumskas. Lydimi nuva žiuojančio traukinio ratų dundėjimo, pradėjome ke lione prie Naručio ežero Salo. Iš oo koiju sklido pirmo sniego tyli aimana Draugiškai mirksėję žvaigždės. Virš seno vie nuolyno budėjo mėnuo Lengvai, lyg pečiu ne slėgtu sunkios kuprinės patraukėme miško link kur mūsų jau laukė drau gai. Laužo nušviestas po eg lėm sutūpusios palapi ria puikus vaizdas i mies- nės, neryškūs žmonių si teli. Verta dėmesio didžiu- luetai tarp jų, iš toli at lė, tačiau labai apleista sklidęs šuns kauksmas.. baižnyčia, buvęs dvaras Svaigo galva... Rodės vakariniame Svyriu ežere niekur nebuvo troleibusu krante. Maršrutas veda skubančiu žmonių grūs tolyn link Naručio ežero ties, niekad nebuvo mies Eidami patenkame i tik to, tik šitas miškas, alsuo ras ,,miškinio" valdas: jantis paslaptimi. Iš pra tankus, tamsus miškas džių nedrąsiai, lyg bijo vietomis labai užpelkėies damos išgąsdinti mišką gausu išvartų. Tai dar nusklendė dainos, o pas mažai žmogaus veiklos kui žaidimu rateliai, sma paliestas gamtos kampe giai apsupę laužt. Jautei šalia draugo peti ir buvo lis. Turistinėje bazėje susi gera. tiko turiadoje dalyvau Baltarusi.jos žemė mus jančios grupės. Po vaka sutiko svetingai. Žmonės ronės, kurios metu gru labai nuoširdūs, paprasti. pės pasidalino žvgvie pa Mikoliškės. Svyriai. tirtais įspūdžiais, visi išsi Mes ejome: pūslės ant skirstė poilsio, kad kita rytą žvalūs ir su gera kulnų, ne tik diena, bet nuotaika keliautu toliau. ir naktį nedavė ramybės (bet kam turistui ramy bė!), drėgno rūbo šaltis Alfredas STRIŪKA smelkiasi i kaulus, po kažkelinto kilometro ne beklausė kojos, o eiti rei kėjo, nes silpnu turizmas nemėgsta. Jei kas — tau padeda draugai: visi už vieną, vienas už visus. Naručio ežeras. Kai ore rūkus nematyti kito kran to, rodos, jauti jūros dvelkimą. Aplink ramu tik kartais pasigirsta lau kinių ančių klyksmas. Čia susitikome visi, kuriuos šaukė turizmo ragas. Ir liejosi dainos, skambėjo sušalusi žemė, kai trypė me polką. Ir vėl dundėjo trauki nio ratai. I Lietuva, i Lie tuvą. .. Sudie, Baltarusi ja! Turistai dėkoja tau už svetingumą. Nijolė VIZGIRDAITE
AR ŽINOTE
Universiteto III kurso stu sistemas, nagrinės biblio dentė, sporto meistrė T tekų automatizavimo Ir i u Atkelta iš 3 psl. Filatenko nugalėjo dau veiklos prognozavimo giakovėje, surinkusi 46,4 tuvos TSR Ministrų -Tary klausimus. Šiuo metu mokslo ir balo. Jos komandos drau bos ir kt. Šia sutarti vyk gė II kurso studentė dė Bibliotekininkystės ir mokymo procesu informa Šių metų lapkričio 22 sporto meistrė J. AudicMokslinės informacijos cinis aprūpinimas vra „TARYBINIO STUDEN katedrų dėstytojai. Jie su viena iš svarbiausiu pro —23 dienomis Kauno me kaitė surinko 45,0 balo ir darė naujų užsienio kny blemų. Dauguma respubli dicinos instituto sporto užėmė antrąja vieta. Abi TO" SKAITYTOJŲ IR gų. gautu Lietuvos TSR kos bibliotekų nepajėgia salėje jvvko individualios gimnastės pakartojo spor KORESPONDENTŲ DĖ bibliotekose, suvestinio patenkinti išaugusiu po LTSR aukštųjų mokyklų to meistro normatyvą MESIUI! katalogo rengimo auto reikių informacijai. Šiuo studentų meninės gimnas Nuo jų nedaug atsili ko komandos debiutam laikinės bibliotekos turi tikos varžybos. matizacijos projektą. Kviečiame visus akty pirmakursė sporto VVU sportininkės šiose tė Taigj užsakovų netrūks tapti tokiais centrais, kur ta. pasiūlymu daug, ta vartotojas gautu visą jc rungtynėse pasirodė ge meistrė I. Pocevičiūtė, ku viai dalyvauti redakcijos čiau laboratorijos jėgos darbui reikalingą infor rai ir realiai pretenduoja ri surinko 44,0 balus ir darbe. Jūsų rašinukai pa maciją. i LTSR studentu rinktinę liko trečia. Kiek nepasi dės visapusiškai atkurti ribotos. gyvenimą. Ateityje laboratorija ir Problemų netrūksta. Vi kuri dalyvaus Pabaltijo sekė Z. Lisovai. Visas Universiteto Rašykite mum s apie savo gimnastes treniruoja VVU toliau nagrinės aktualias sas, ar bent didesne i u aukštųjų mokyklų studen fizinio lavinimo katedros grupes, įdomius susitiki informacinio bibliogra dali, reikia kuo greičiau ’ tų meninės gimnastikos dėstytoja O. Skvorcova. mus, aktyvius visuomeni finio aprūpinimo proble išsipresti. ninkus, mokslo pirmūnus. varžybose. mas. dalyvaus kuriant au A. LAZAUSKAITE, Laukiame laiškų! Aušra JONIKAITE Visą laiką pirmavusi tomatizuotas informacines Redakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •TapaOnmic cryA<HTac» («Cobetckhh cTyAem»). Opran naprKOMa peKTopa-ra, KOMn-re-ra AAKCM, npotpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacaoro SaaMemr ■ APy^Šu HapoAOB BHAbmocororo yHHBeprureTa hm. Bnnqaca Kaucyxaca Aht, CCP. Ha ahtobckom asMKė,
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 760980, iš duotą II- studentei VA LANČIŪTEI Janinai, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 771235. iš duotą PEF studentei ZEMGULYTE1 Irenai, laikyti negaliojančiu. Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra nuošir džiai užjaučia bendradar bį Zenoną BURN| dėl tė vo mirties.
llražas 4500
LV 16881 Užs. Nr. 3037
REDAKTORĖ A. NUGARAITĖ