J'EGYVUOJA DIDŽIOSIOS SPALIO SOCIALISTINĖS
REVOLIUCIJOS 70-osios METINĖS! VISU SALIU Wl0\,čC3OlM,Vl€nWlZ€5!
j
caRj/Binis scu nencas
METŲ
BALANDŽIO
Nuoširdžiai sveikiname jus su pasiekė per šiuos septyniasdešvente, linkime, kad kiekvienas šimt metų, aktyviai įgyvendintų savo darbu, mokymusi prisidėtų persitvarkymo kursų, įtvirtinant irvystant tai, ką šalis
SEPTYNIASDEŠIMT METŲ DIDŽIOJO SPALIO KELIU Tarybinė liaudis, visi pažan gieji pasaulio žmonės šiais me tais plačiai pažymi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-metį kaip svarbią gairę mūsų šalies gyvenime, visame pasau liniame revoliuciniame judėjime. „Mūsų revoliucija, — sakoma TSKP CK kreipimesi Į tarybinę liaudį, — įžymiausias XX am žiaus įvykis, pradėjęs naują erą žmonijos gyvenime. . . Mūsų są monėje, mūsų jausmuose Spalis - lai didžiausio nacionalinio tarybinių žmonių pasididžiavimo objektas". Didysis Spalis paliko ryškiau sius pėdsakus tautų gyvenime, žmonių sąmonėje, masių kūrybo je. kultūros raidoje. Spalio socialistinę revoliuciją Rusijos darbo žmonės pakėlė bolševikų partija, vadovaujama Lenino. Partijai, apsiginklavu siai v. Lenino socialistinės revcy liucijos teorija, pavyko sujungti i vien3 galingą srautą proletarų kovą dėl socializmo, valstiečių Lovą dėl žemės, engiamųjų Ru sijos tautų nacionalinio išsiva davimo kovą, visos liaudies ju dėjimą prieš karą, už taiką, ir nukreipti jį buržuazinei santvarKai nuversti.
♦ ♦♦♦ Mažoji Aistė — Laimos ir Dar r,aut Jepertų atžala — lyg nu kabusi žiūri į objektyvą. Kaž<as vis nauja, nematya... šalia 'narna — matematikos III kurso studentė, ir tėtė — ketvirtakur’b teisininkas... Aistė, jų pirma-
9>me, pradėjo savo gyvenimo Lelią nepaprastu metu. Į ašturr
■4 dešimtį naujos eros metų žen9'a mūsų šalis, j pirmuosius sa'° gyvenimo metus mažoji jos P'lietė Aistė Jepertaitė. Gintaro KUDABOS nuotr.
♦ ♦♦♦
Didžiojo Spalio pasekmė — pirmą kartą istorijoje atsiradusi ir įsitvirtinusi proletariato dikta tūros valstybė. Darbininkų kla sė, vienydama apie save visus darbo žmones, ėmėsi spręsti la bai sudėtingus pereinamojo iš kapitalizmo į socializmą laikotar pio uždavinius, kurti naujos vi suomenės pagrindus. Sis titanišr kas darbas buvo pradėtas istori nio chaoso ir karinės suirutės aplinkoje. Beveik tris dešimtme čius TSRS viena priešinosi pa sauliniam kapitalui, nuolat su sidurdama su imperialistiniu spaudimu ir šantažu. Rūstus naur jos santvarkos išbandymas buvo Didysis Tėvynės karas. Kovoje prieš hitlerinę agresiją tarybinė liaudis neteko 20 mln. žmonių, trečdalio nacionalinio turto. Daug metų tarybiniams žmonėms rei kėjo dirbti įtempus visas jėgas, gyventi atsisakant to, kas būti niausia. Tačiau socializmas nu galėjo — visiškai ir galutinai. Pergalingojo Spalio dėka mū sų šalyje buvo įtvirtinti istori joje neregėti žmonių socialinės būties pagrindai: darbo žmonių valdžia — politikoje, visuomeni nė gamybos priemonių nuosavy bė — ekonomikoje, kolektyviz
mas ir draugiška savitarpio pa galba — žmonių santykiuose. Šie revoliuciniai darbo žmonių iškovojimai - socialistinės sant varkos gyvybinių jėgų pagrindų pagrindas, jų neišsenkamas šalti nis. Didysis Spalis, socializmas mū sų šalies darbo žmonėms leido išspręsti daugelį klausimų, ku rių neįstengia išspręsti buržuazi nė santvarka. TSRS nėra žmor gaus išnaudojimo, nėra nedarbo, nėra nacionalinės priespaudos, nėra skurdo ir neraštingumo. Tarybinė liaudis gyvena būda ma tikra dėl rytdienos. TSRS per istoriškai trumpą laiką tapo galinga industrine valstybe su didžiuliu ekonominiu ir moksli niu-techniniu potencialu, šian dien gaminanti per 20% pasau lio pramonės produkcijos. Pasiek tas vienas aukščiausių pasaulyje išsilavinimo lygis. Partijos ir valstybės dėmesio centre — dar bo žmonių gerovės kėlimas. Įprastinėmis gyvenimo normomis tapo nemokamas medicininis ap tarnavimas, valstybės rūpinimąsis motinyste ir vaikais, karo ir darbo veteranais, senyvo anv žiaus piliečiais. Kasdien tūkstan(nukelta | 2 psl.)
15 D.
* Nr. 34 (1413) 1987 M. LAPKRIČIO 6 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Gerbiami kolegos! Ryto) kartu su visa šalimi paminėsime Didžiosios Spalio socialistinės revoliucljos septyniasdešimtmetį.
LEIDŽIAMAS NUO 1950
KAINA 2 KAP.
RUDUOOLIMPIADŲ METAS Sąjunginė biologijos ollmpia da ..Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ iš Kišiniovo persikėlė į Ašchabado universite tą. Ši kaitą ji buvo skirta Di džiosios Spa'io socialistinės re voliucijos 70-osioms metinėms Trys gamtos fakulteto studen tai: Edita Genevičiūtė. Vytautas Ūselis (V k.) ir Tomas Tarvainis (IV k.) rungėsi su beveik penklasdešimčia geriausių šalies studentų, spręsdami energijos migracijos kelius ląstelėje, augi mo ir vystymosi procesų hor monalinę reguliaciją. ekologinę pusiausvyrą, kokių eukariotinių organizmų negalima priskirti gyvūnams ir augalams ir kitus klausimus, atlikdami mikrobiolo gijos ir botanikos laboratorinius darbus, atsakydami į klausimus ESM pagalba. Nors komandinės vietos oficialiai nebuvo paskir tos. užimta šeštoji labai neliū dino. juo labiau kad 3 nuo 12 individualios vietos. į kurias pateko Edita Genevlčiūtė, tesky rė vos 4 taškai.
Gyvename persitvarkymo lai kotarpiu. todėl ir olimpiados metu vyko aktyvios diskusijos' dėl klausimų formulavimo. pa vyzdinių atsakymų ir vertinimo kriterijų parengimo TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos atstovas nu rodė. kad olimpiados klausimai turi daugiau atspindėti biologi jos specialybę, o ne atskiras jos specializacijos. Žodžiu, olimpia dos šeimininkams darbo buvo, kaip sakoma, per akis, juo la biau. kad dar suorganizavo eks kursijas i požeminį ežerą, KaraKumus. Paskutinę dieną įvyko internacionalinis vakaras, skir tas poilsiui, draugystei, pašne kėslams. Jo metu matėme Aš chabado studentų pasirodymus, vaišinomės kaitrioje saulėje iš sirpusiomis vynuogėmis. Studen tų veiduose spindėjo džiaugsmas ir sveikas pavydas kišiniovietei L. German. užėmusiai pirmą ją vietą. Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
Olimpiada, sėkminga musų programuotojams Rugsėjo paskutinę savaitę pra leidome Maskvoje, Maskvos ekonomikos — statistikos Institu te, kur vyko olimpiados „ESM programavimo" sekcijos sąjungi nis turas. Varžėsi universitetų ir ekonominių institutų 2—4 kursų studentai. Mūsų respublikai atstovavo Universiteto matemati kos lakulteto taikomosios mate matikos specialybės studentai R. Rukšėnas, V. Paliullonls, A. Mic kevičius. Kaip vyko varžybos? Kiekvie nas dalyvis turėjo išspręsti po tris uždavinius. Uždaviniai bu vo parinkti tokie, kad bent vie nas sprendimo būdas galėjo būti nesunkiai surastas. Todėl išspręs ti uždavinį reiškė: pasįflnktl efektyvesnį sprendimo būdą, su daryti algoritmą ir parašyti ati tinkamą programą bei ją „per varyti" per ESM. Vertinant Iš spręstus uždavinius, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas Į ga lutinį rezultatą, o taip pat į pro gramavimą be klaidų. Uždavinio sprendimo efektyvumas buvo vertinamas tik teisingai išspren dus uždavinį ir surinkus keliems dalyviams vienodą taškų skaičių. Kiekvienas uždavinys turėjo sa vą tikslą. Pirmą uždavinį reikė jo programuoti aukšto lygio pro gramavimo kalba (pasirinktinai Fortranu, PL 1, Paskaliu), antrą uždavinį — assembleriu, trečią — belslko programavimo kalba. Kiekvienam uždaviniui spręsti buvo skiriama po vieną dieną. Be to, trečias uždavinys buvo praktiškai realizuojamas dialogo režimu „personalinės" ESM Robotron-1715 pagrindu. Mūsų komanda pasirodė gerai. Oficialioje asmeninėje įskaitoje III kurso studentas V. Paliulionls užėmė aukštą trečią vietą.
Komandinėje įskaitoje buvome penkti (po Baltarusijos, Gruzijos, Maskvos, Leningrado komandų). Organizatoriai pasistengė, kad studentai galėtų ne tik rungty niauti, bet ir turiningai pailsėti. Buvo surengtos ekskursijos po Maskvą, j namą-muziejų „Lenino Gorkos", vakaronė populiarioje kavinėje „Prie fontano", talka, sodinant medelius Olimpiadų alėjoje. Didelis krūvis teko žiuri na riams. Ne vien tik dėl to, kad reikėjo tikrinti išspręstus užda vinius. Vyko gyvi Ir aštrūs po kalbiai, kaip tobulinti olimpiadų turinį, organizuotumą, nes da bartinėje jų veikloje gan daug spragų. Buvo kalbama, kad už daviniai daugiausia rutininiai, neatsižvelgia į skaičiavimo tech nikos ir programavimo tendenci jas, kad per maža dėmesio ski riama algorltmavlmuL Tačiau ob jektyviai kalbant, daugelis pas tabų. lietė technikos stoką, įjos nepakankamą išvystymą dauge lyje universitetų ir Institutų. Si problema aktuali beveik visur. Ateinančiais metais nedaug kas pasikeis, tik organizatoriai paža dėjo geriau pritaikyti skaičiavi mo techniką olimpiados porei kiams. Vertinant esamą padėtį Uni versitete, norėtųsi, kad musų studentai aktyviau dalyvautų respublikiniame ture. (Daug ak tyvių ir pasišventusių progra muotojų yra tarp fizikų, ekono mistų, gamtininkų.) Na, ir palin kėti kitais metais dar sėkmin giau pasirodyti sąjunginiu mas tu. Žinant mūsų studentų poten cialą, galimybės tam yra. Vyr. dėst. Algirdas JUOZAF'AVlClUS
2
Tarybinis studentas
SEPTYNIASDEŠIMT METŲ DIDŽIOJO SPALIO KELIU (atkelta iš 1 psl.) čiai šeimų švenčia įkurtuves. Salyje įgyvendinti didžiuliai per tvarkymai kultūros srityje. Iš liaudies gelmių kilusi nauja, so cialistinė inteligentija išgarsino socializmų įžymiais mokslo ir technikos, meno ir literatūros laimėjimais. Didysis Spalis atvėrė kelių į socializmų ir Lietuvai. Spalio idėjos jau 1918—1919 metais tapo kelrodžiu Lietuvos liaudžiai kovoje už socialinį ir nacionali nį išsilavinimų. Bet atkakli kova vadovaujant Lietuvos KP buvo laimėta tik 1940 metais. Socializmas, laisvas kuriamasis darbas broliškoje tarybinių res publikų šeimoje Lietuvų pavertė industrine-agrarine, klestinčia respublika, atvėrė lietuvių tautai neribotas galimybes toliau plėto ti krašto ekonomikų ir kultūrų. Šiandien Tarybų Lietuvos pra monės darbuotojai gamina pro dukcijos 77 kartus daugiau, o žemdirbiai — 2,4 karto daugiau, nei 1940 metais. Susiformavo gausi socialistinė inteligentija. 1945—1985 m. respublikos aukatosios mokyklos parengė 226860 aukščiausios kvalifikacijos, o specialiosios vidurinės mokyklos — 396526 vidurinės grandies specialistų. 1985 m. respublikos liaudies ūkyje dirbo per 500 tūkst. diplomuotų specialistų. Ta rybų valdžios metais labai išsi plėtė mokslo įstaigų tinklas. 1985 m. respublikoje dirbo be veik 15 tūkst. mokslininkų. Socializmo tobulinimo sųlygomis respublikoje toliau plėtoja mos gamybinės jėgos, mokslas, švietimas ir kultūra. Komunizmo kūrimo TSRS pa tyrimas įtikinamai rodo neginči jamus naujos visuomenės kaip kapitalizmų pranokstančios žmo nijos pažangos pakopos sociali nius, ekonominius, politinius, idėjinius ir moralinius pranašu mus. Tarybinės liaudies nueitas kelias didingas, tačiau jame bu vo ir klystkelių, klaidų. TSKP CK kreipimesi į tarybinę liaudį nurodyta, kad tarybiniams žmo nėms „brangia kaina teko mo kėti už nukrypimus nuo lenini nių, naujos visuomenės kūrimo principų ir metodų, už socialisti
nio teisėtumo, demokratinių gy venimo norų partijoje ir visuo menėje pažeidimus, voliuntaristi nes klaidas, už mųstymo dogma tiškumų, praktinių veiksmų iner tiškumų". 8-o dešimtmečio pabaigoje — 9-o dešimtmečio pradžioje mūsų šalyje atsirado stagnacijos ten dencijų, ėmė kauptis sunkumų neišspręstų problemų, socializ mui svetimų reiškinių. TSKP atr sižvelgdama į susidariusių padė tį parengė revoliucinio persit varkymo strateginį kursų. Partijos vadovaujamo persit varkymo tikslas — iš pagrindų atnaujinti visas šalies gyvenimo sritis, suteikti socializmui prog resyviausias visuomenės organi zavimo formas, kuo plačiau at skleisti humanistinį socializmo pobūdį. Revoliucinis persitvarkymas liečia ir aukštųjų mokyklų. Pla ti šio persitvarkymo programa išdėstyta TSKP CK ir TSRS Mi nistrų Tarybos nutarime „Dėl priemonių specialistų su aukš tuoju mokslu rengimo kokybei ir jų panaudojimui liaudies ūkyje iš esmės pagerinti". „Spalio 70-metis, — sakoma TSKP CK nutarime „Dėl pasi rengimo Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos 70-osioms metinėms" - — tai didelė tarybi nės liaudies šventė, socialistinių šalių tautų, visų pažangiųjų pla netos žmonių šventė. Tai kovinė mūsų jėgų, socializmo laimėjimų apžiūra. Kartu tai ir etapas, nuo kurios aukštumos reikia įsisųmoninti nueito kelio rezultatus ir pamokas, pasaulyje vykstančius pakitimus, naujus uždavinius, kurie tarybinei visuomenei yra iškilę dabartiniame, nepaprastai svarbiame jos raidos etape". TSKP nurodo, jog geriausias bū das Didžiojo Spalio 70-osioms metinėms pažymėti — aktyvinti visų mūsų pertvarkomųjį darbų, pasiekti naujų realių laimėjimų kovoje dėl spartesnio šalies eko nominio ir socialinio vystymo, dėl TSKP XXVII suvažiavimo ir po jo įvykusių CK plenumų nu tarimų įgyvendinimo. A. PAULAUSKAS TSKP Istorijos katedros docentas
ISTORIKAI MOKOSI „SKAIČIUOTI“ Jau antri metai kai istorijos fakultete antrakursiams dėstomos dvi naujos disciplinos — ESM ir programavimas, bei matematinių metodų taikymas istorijos moks le. Antri tai antri, tačiau proble mos tos pačios. Dūsauja istori kai, suka galvas, keikia visus, o nuo to niekam nei šilta, nei šal ta. Kokios tos problemos, saky site! O gi...! Bet turbūt geriau patiems paklausyti, ką jie šneka. — Turime šešis displėjus. Tie sa, iš jų dažnai teveikia tik ke turi, bet ir tie „pavargsta". Mes juk suprantame — seni. O ir ne mes pirmi tokie nemokšos su jais dirbame.
— Gal ir geras mokslas, tik aš vieno dalyko nesuprantu, kam dirbant kokioje nors Klausučių aštuonmetėje mokykloje reikės to programavimo, matematinių metodų istorijos moksle pagrin dų. Be to, juk mokysimės tik vie ną semestrą, argi galima per tiek laiko, ko nors išmokti. Turbūt teisios merginos. Pro gramavimas — ne juokai, ir tai ką matematikai perkanda ne per vienerius metus (tiesa, jų progra ma daug platesnei, istorikams reikia sukišti į galvas per ketu ris (!) mėnesius. Pagaliau ir ne
(nukelta j 4 psl.)
Jau antrą dešimtmetį fakultete funkcionuoja studijų ir savaran kiško darbo kontrolės sistema, kuri taikoma visų kursų studen tams. Jos esmę sudarė tai, kad kiekvieno kurso studentas moks lo metams prasidėjus, gauna knygutes, kuriose atsispindi dėstomos disciplinos, skiriamas joms studijuoti valandų skaičius literatūra, iš kurių disciplinų planuojami kontroliniai darbai, koliokviumai, jskaitos, egzaminai. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. pradėjo me dirbti pagal pertvarkytus mo kymo planus. Visuose kursuose sumažintas auditorinių užsiėmimų skaičius iki 28—24 valandų per savaitę; padidintas seminarų ir pratybų skaičius. Vienas iš svar biausių trūkumų praeityje buvo tas, kad studentai mažai dirbo savarankiškai, apsiribodavo pas kaitų metu gaunamomis žinio mis, nepakankamai ruošdavosi seminarams, pratyboms. Atitin kami būdavo ir pažyntiai: per nelyg didelis skaičius trejetų, neišlaikytų egzaminų perlaiky
ko darbo kontroliuojamo dėsty tojo, studentai ruošia referatus, žinios kontroliuojamos per kolio kviumus, laikomas egzaminas. Taip persitvarkyti verčia pats gy venimas. Juk tai, kas išdėstyta iki 1985 m. leistuose vadovėliuo se, yra daugeliu aspektų pasenę. Mokymo literatūros problema šiandieną tapo ypač aktuali, nes jos atnaujinimas — ne vienerių metų darbas. Tačiau mes privalome šią problemą spręs ti šiandien. Tuo tikslu dėstyto jai savo paskaitose siekia paro dyti tai, kas vadovėliuose trak tuojama senoviškai, neatitinka naujos ekonominės politikos; dėstyti laikantis nūdienos reika lavimų. Katedrose planuojama ruošti konspektus pagal atskirus temų ciklus ir artimiausiu metu juos padauginti. Išaugus studentų savarankiš ko darbo apimčiai, dekanatas susidūrė su auditorijų stygium. Rudens semestre auditorijų po reikis padidėjo 42 vai., o pava sario semestre išaugs apie 40 vai. Šią problemą numatome spręsti toliau bendradarbiauda-
PEF: persitvarkyti verčia pats gyvenimas mas, ir — iš 500 studentų tik 18 —20 mokslo pirmūnų. Naujuo se mokymo planuose numatome pirmiems kursams 12 vai., o vyresniems kursams 8—10 vai. per savaitę savarankiško darbo. Sis laikas nurodytas akademinių užsiėmimų tvarkaraštyje, ir stu dentų darbas kontroliuojamas dės tytojų. Tai nauja darbo forma ne tiktai studentams, bet ir dės tytojams. Dėstytojų darbo meto dika tik formuojasi, tačiau jau išryškėjo kai kurie ios bruožai. Dekanatas iš dėstytojų reikalau ja, kad studentams būtų išaiškin ta konkreti savarankiško darbo programa, nurodoma pagrindi nė literatūra ir atsiskaitymo da ta. Studentų žinios vertinamos diferencijuotai, apskaitos rezul tatus kaupia dėstytojai ir spe cialybių katedros. Studentai su interesuoti tarpine atestacija, nes pasibaigus semestrui jiems ne kils problemų gaunant įskaitas. Katedroms rekomendavus, sa varankiško darbo planuose nu matyta nauja kontrolės forma — referatų ruošimas pagal indivi dualiai paskirstytas temas; dalis jų skaitoma per grupinius užsi ėmimus, bet svarbiausia tai, kad dauguma studentų galės toliau plėtoti pasirinktą temą kaip kursinį darbą, ruošti pranešimus SMD konferencijai. Studentų sa varankiško darbo pertvarkymas kelia ne mažiau svarbius užda vinius dėstytojams: tenka nuolat papildyti dalykines žinias, tobu linti metodinį meistriškumą. Tur kad būt nesuklysiu sakydamas, šiandien, kaip niekada dėstyto jams, dirbantiems ekonomikos fakultetuose, būtina pertvarkyti savo konspektus, akumuliuoti ži nias, kurios pasirodo specia liuose žurnaluose, monografijose, direktyviniuose dokumentuose. Pertvarkytuose mokymo planuo se absolventams įvestas ūkinio mechanizmo tobulinimo speckursas, kurį veda doc. K. Gla veckas. Šiam speckursui studijuo ti skirtos 5 auditorinių užsiėmi mų valandos per savaitę bei 4 valandos per savaitę savarankiš
mi su Vilniaus miesto pramonės įmonėmis. Vyksta parengiama sis darbas ruošiantis įsteigti pramonės įmonių planavimo ka tedros filialą „Eltoje“ gamybos valdymo katedros filialą „Plas toje“. Nuo pavasario semestro šiose gamyklose o taip pat Grąž tų, Kuro aparatūros, „Žalgirio“ gamyklose numatoma vesti da lį pratybų: pramonės šakų tech nologijos pramonės Įmonių or ganizavimo, planavimo ir valdy mo, TSRS socialinio ir ekonomin'o vystymo planavimo, moksli nio darbo organizavimo, dart ekonomikos, gamybos valdymo pagrindų, darbo normavimo. Jei gu katedroms pavyktų susitar ti su gamyklų administracija dėl patalpų, tai padėtų išspręsti ne tiktai auditorijų stygiaus problemą, bet ir priartintų mo kymą prie gamybos, būtų leng viau susipažinti su gamybos technologija, rinkti pirminę me džiagą referatams, kursiniams darbams, organizuoti mokomą sias ir gamybines praktikas. Pramonės įmonių planavimo katedros vedėjo prof. Vlado Ast rausko ir doc. J. žvlnkllo ini ciatyva organizuotas nuolat vei kiantis teminis seminaras (kar tą per mėnesi), į kurį renkasi „Eltos“. „plastos“ vedantieji spe cialistai Ir mūsų fakulteto dės tytojai. Tokių seminarų metu gvildenamos problemos, kurios Iškils Įgyvendinant Įstatymą dėl socialinės įmonės. Minėtų įmonių administracija, vadovy bė pasirengusi prisidėti prie specialistų rengimo, kasmet įdarbinti po 4 — 5 absolventus, bet tik tuos, kuriuos jie atsi rinks mokomoslos-technlnės, ga mybinės praktikų metu, kurie ruoš diplominius darbus pagal Įmonių užakytą tematiką — tai yra aukštos kvalifikacijos jau nus specialistus. Už tokių spe cialistų paruošimą įmonės su tinka mokėti aukštąja! mokyklai atitinkamą sumą. Fakulteto mokymo kabinetai, laboratorijos stokoja papras čiausios skaičiavimo technikos, be kurios negalime tinkamai or ganizuoti mokymo proceso. Ta čiau be rektorato, jmonlų su kuriomis turime dalykinius ry šius, pagalbos jo neišspręsime.
Mokymo proceso intensyvini mui, geresnių specialistų pa ruošimui didelę reikšmę turi studentų įtraukimas j mokslo ti riamąjį darbą. Fakulteto paruoš ta studentų mokslo tiriamojo dar bo sistema, jo apskaita. Si prob lema dar kartą aptarta spalio 26 d. fakulteto atvirame partinia me susirinkime svarstant diplo
REIKALINGAS STUDENTUI KURATORIUS?
l
i
I
( ) ( (
Į Šį klausimą atsako Universi teto vyr. kuratorė, medicinos fakulteto docentė Laima MAC&NIENĖ. Visuomenėje ir aukštojoje mo kykloje vykstantis persitvarky mas palietė ir kuratorių instittutą (instituciją, tarnybą), nes labai padidėjo atotrūkis tarp ku ratoriams keliamų reikalavimų ir galimybių tuos reikalavimus Įgyvendinti. Pasitaiko netgi pa radoksų - studentija, lyginant su buvusia prieš 15—20 metų, vis labiau brandesnė, dabar į aukštąsias mokyklas istoja možmonių. Ir atvirkščiai šiam procesui studentų auklių kura torių skaičius vis didėjo. jų funkcijos vis buvo stiprinamos ir plečiamos. Galiausiai kurato riams teko atsakomybė už visas studentiškos grupės gyvenimo sritis: pažangumą ir elegesį. da lyvavimą SMD ir idėjinį-politinį. kontrpropagandinį. ateistin . teisinį, dorovinį-etinį, darbinį studentų auklėjimą Tapo priva lomas studentų bendrabučių, kultūrinių renginių ankymas su grupe ir pan. žiūr. Akade
minės grupės kuratoriaus darbo tipiniai nuostatai. V.. 1973). To kiu būdu, kuratorius ėmė dub liuoti visuomeninių organizacijų darbą. Susidarė tokia situacija, kad į aukštąją mokyklą buvo sunkiau įstoti, negu būti paša lintam. nes buvo reikalaujama ..specialistų išleidimo plano“. Net atsitiktinai pakliuvusiems ar tinginiams nusirašinėtojams, skolininkams) buvo stengiamasi ..įkalti“ į galvą žinias. Kurato riai irgi turėjo versti studentus mokytis, o už grupės žemą pa žangumą kliūdavo ir jiems. Ku ratoriams viena iš funkcijų bu vo ..nuolat kontroliuoti studen tų pažangumą, organizuoti bū tiną paramą studentams, atsilie kantiems moksle“ (3.7 nuostatų punktas). Kadangi studentai pa tys bus suinteresuoti kuo dau giau įgyti žinių ir tapti gerais specialistais, tai jiems kurato rius. kaip kontrolierius. tampa nebereikalingas. Buvo primirš ta. kad auklėjimą lemia ne užauditorinė kuratoriaus veikla, o pats mokymo procesas, pas kaitų seminarų dėstymo lygis.
minių darbų ruošimo tobulinime ir organizavimą. Atsižvelgiant j dėstytojų vykdomą mokslo ti riamąjį darbą, sudaroma kursinių darbų, SMD pranešimų, diplominių darbų tematika, kuriai būdmgas perimamumas. Komisija, ruo_ šusi medžiagą apie diplominių darbų būklę, pastebėjo, kad da lis darbų yra aprašomojo pobū džio, stinga naujausių metodi taikymo, ekonominės analizės skaičiavimo technikos panaudoja mo. Šiems trūkumams likviduoti paruoštas išsamus nutarimas. Studentų auklėjimo klausimai niekada nebuvo atskirti nuo mo kymo proceso. Būtina padėti studentams dar labiau plėtoti savarankiškumą ir savivaldą. Stu dentams savivalda — tiesioginė jų teisių garantija, mechanizmas skatinantis suinteresuotumą bend rai sprendžiant mokymo proce so, mokslo tiriamojo darbo, vi suomeninės veikloc ir buitinius klausimus. Dekanatas, partinis biuras atsisakė smulkmeniškos studentų globos ir dalj visuome-
individualus darbas su studen tais konsultacijų forma. Ir centrinėje spaudoje buvo pra dėta kalbėti apie kuratorių, kaip instituto, nereikalingumą, kad disciplinų dėstytojai. visuome ninės organizacijos, pačių stu dentų savivalda gali daug sėk mingiau spręsti tas užduotis, ku rios buvo verčiamos ant kurą torių, deja, ne universalų, gal vos. Šiais mokslo metais mūsų Uni versitete kuratorių klausimas buvo sprendžiamas labai demo kratiškai. nebuvo jokių instruk cijų ..iš viršaus“. Kiekvienas fakultetas peržiūrėjo kuratorių skaičių, atsižvelgiant savo spe cifiką bei patirtį. 1987 m. rug sėjo 1 dienai iš 381 liko 274 kuratoriai (t. y. 72tyn). Labiausiai kuratorių sumažėjo matematikos, medicinos teisės, filologijos, chemijos ir pramonės ekonomi kos fakultetuose. Prekybos, fi zikos. gamtos .ekonominės ki bernetikos ir finansų, istorijos fakultetuose kuratorių skaičius nepakito tačiau jų funkcijos peržiūrimos.
Pertvarkant kuratorių darbą, išryškėja trys ypatybės. Pirma. daugelyje fakultetų kuratoriai paliekami tik I ar II kursuose pagal principą; ..ge riau trumpiau kuruoti, bet in tensyviau“. Antra, kai kurių fakultetų vy resniuose kursuose ar atskirų specialistų grupėms skiriami globėjais dėstytojai, kitur ko munistai ar net komjaunimo ko miteto nariai pramonės ekono mikos fakultetas), kuriems jau nebegalioja kuratoriaus darbo nuostatai. Trečia, vyksta kai kurių ku ratoriaus funkcijų perdavimas studentų savivaldai, grupių se niūnams. komjaunimo organi zacijai. o kuratorius tampa vy resniuoju draugu, patarėju. Orietuojamasi į didesnį stu dentų savarankiškumą. šutei kiant daugiau atsakomybės, nes ’ie yra jau pilnateisiai piliečiai ir įsakymiškai atsako už savo veiksmus Kad dar bijomės pasi tikėti studentais, rodo derliaus nuėmimo talkų organizavimo
ninio darbo organizavimo funk cijų perdavė komjaunimo ir prof sąjungos organizacijoms. Visą paruošiamąjį darbą skirstant stu dentams bendrabučius šiems mokslo metams atliko studentų profsąjungos biuras. Bendrabu čio Nr. 10, kuriame gyvena fa kulteto taryba studentai teisėtai reikalauja bendrabučio rūsyje patalpų, kurias galėtų panaudoti sportiniam darbui, saviveiklos kolektyvų repeticijoms. Kom jaunimo komitetas praėjusiais mokslo metais daug padirbėjo organizuodamas ir tobulindamas visuomeninės politinės praktikos tematikos parinkimą, organizavi mą, atestaciją. Nauja pažiūra turėtų formuotis j akademinių užsiėmimų lanky mą. Mūsų nuomone, studentų svarstymai dėl akademinių užsi ėmimų praleidinėjimo MAK-o posėdžiuose turėtų išnykti. Juk nauja tvarka dėl kėlimo į aukš tesnius kursus jau davė rezulta tų. 5iuos mokslo metus pradėjo me turėdami tik keturis studen tus, kurie nelikvidavo pavasario semestro akademinių įsiskolinimų, ir kurie buvo išbraukti iš stu dentų sąrašų. Tuo tarpu ankstes niais metais net iki lapkričio pradžios likdavo 15—20 studen tų, turinčių akademinių įsiskolini mų. Dekanatas, partinis biuras sieks, kad dėstytojai ir studentai visų pirma būtų kolegos, dirban tys bendrą darbą ir siekiantys vieno ir to paties tikslo — mokslo žinių. Kyla būtinybė dėstytojams kelti savo kvalifika ciją, vidinę ir darbo (kultūrą. Pedagogikos klasiko K. Ušinskio žodžiai: „auklėjimo darbe viskas turi būti grindžiama auklėtojo asmenybe, nes auklėjamoji jėga srūva tik iš gyvojo žmogaus as menybės šaltinio. .. Tik asmeny bė gali ugdyti ir formuoti as menybę, tik charakteris gali for muoti charakterį" nepraranda ir šiandien savo reikšmės.
Doc. Jonas KUNČINĄ PEF prodekanas
pavyzdžiai, šį rudenį tik kelių fakultetų studentai pirmą kar tą išvyko be dėstytojų į kolūki nę talką. Burių vyresniaisiais buvo patvirtinti aukštesniųjų kursų studentai, kurie yra dir bę SSB vadais, komisarais, kom jaunimo ir profsąjungos komi tetų aktyvistais ir tie. kurie tu ri autoritetą tarp studentų, ų šiose grupėse studentai tvarkė si gerai, nuotaika buvo pakili, dirbo šauniai, iš kolūkių pusės nusiskundimų nebuvo. Studentų-medikų nuomone, kuratorius reikalingas tik I kur se. kad supažindintų su aukš tosios mokyklos taisyklėmis, instrukcijomis, mokymosi speci iika padėtų suburti grupės ak tyvą. padėtų nugalėti studijų pradžioje pasitaikančius sunku; mus. Iš kitos pusės, studentai pabrėžia kuratoriaus bejėgišku mą sprendžiant rimtesnes prob lemas. todėl joms iškilus, tiesio giai patys kreipiasi į dekanatą ar rektoratą. Tokiais atvejais kuratoriui tenka nebent ..advo kato“ vaidmuo. Be to. kaip gali kuratorius pagerinti bendra bučio inventorių ar buitines sąlygas, kai tais klausimais rū pinasi ir administracijos. >r profsąjungos atstovai. komen dantai ir bendrabučių tarybos
Kr. 31
A
PROLOGAS
žmonių, tiek daug „nesupratęs", toks „ribotas" mums, viską su prantantiems ir ribų nejaučian tiems. .. Deja, vien todėl, kad žmogus yra mirtingas, jis yra ir ribotas. Ir kuo labiau jis jaučia ribą, savo gyvenimą „dabar" ir „čia", tuo jo gyvenimas yra blaivesnis ir prasmingesnis. Blai viai žvelgdami, neatmeskime vis ko, kas tarybiniais metais iš tie sų yra padaryta Maironio' tyrinė jimuose. Neužmirškime, kad pag rindines, metodologiškai teisin gas ir estetiškai patrauklias šio mūsų klasiko koncepcijas jau
APIE KĄ TURĖTAME PAGALVOTI MINĖDAMI MAIRONĮ
Eina rudeniškos Maironio dienos. „Slenka padangėmis debesys pilkos" _ kaip nuotaikos paralelę šią Maironio eilėraščio ,Slenka debesys pilkos" eilutę 1934 m. j savo dienoraštį įrašė busimasis Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros profesorius iurgis Lebedys, tada dar studentas-humanitaras. Įrašė eituodamas iš atminties, nenurodydamas autoriaus. Lyg tos eilutės būfų bendra visų nuosavybė, galinti kaip ir liaudies daina atskambėti bet kurią minutę, lyg atsišaukti. Gal tai daugiausia, ką gali pasiekti poetas. Ir daugiauŠia šiuo atžvilgiu savo tautoje yra pasiekęs Maironis. Kaip tik dėl to visuotinumo jis yra didžiausiąs mūsų poetas, svarbiausta grandis lietuvių poezijos istorijoje. Kas dalyvavo pirmąją”>e ir turbūt svarbiausiame Maironio rudens akordo — gimtinės paminėjime, — gimtinės paminėjime, — tas sakosi jutęs tą neišsakomą, visai ir neišreiškiamą visuotinybę, jungiančią žmogu su pilku spalio dangumi, nugelfusiais medžiais, nutilusiais linčiau laukais ir su poeto žodžiais: „Graži tu mano, brangi tėvyne..." Maironis žodj „tėvynė" pripildė tauriausio dvasios turinio, skatinančio ne tik mylėti, bet ir aukotis, jaučiant gelančią tos aukos saldybę. XIX amžiuje (iki pat jo pabaigos) lietuvių-inteligentų reikėjo tapti — tai gana skaudus ir konfliktiškas kelias, nepatirtas didžiųjų tautų žmonių. Per visą XIX
prieš dvidešimt metų suformula vo V. Zaborskaitė. Dabar išeina Maironio Raštai, kurių laukiame su didelėmis viltimis, laukiame viso Maironio. Vienas rusų rašytojas neseniai susirūpinęs kalbėjo apie tai, kaip, kokiu būdu mūsų visuome nei, tarybiniam jaunimui sugrą žinti puikų menininką Nikolajų Oslrovskį, visiškai uždengtą iš pūstų, stadartinių giriamųjų fra zių. Rašytojui besaikis gyrimas ne mažiau pavojingas už nieki nimą ar tendencingą nutylėjimą. Kad ir kaip atrodytų keista, Maironis oficialiai niekada nebu vo šlovinamas. Net dvasinėje kar jeroje jis nepasiekė tos pako pos, kurią galėjo pasiekti. Kar jerai trukdė kūryba, kaip ir kiek viena tikra kūryba, netelpanti į jokius rėmus, vis tiek iš kurios pusės jie bebūtų dedami. Tai, kas telpa, savo laike, savo ideo logijoje ir pasilieka. Maironio likime šiandien la biausiai jaučiame ypatingą, nuo niekieno atskiros valios nepri klausančią jėgą, kurią galima va dinti pačios poezijos, didesnės ir gilesnės už atskirus poetus jėga, neatskiriama ir nuo nacio nalinės savimonės. Ji neleidžia užmiršti, kas negali būti užmirš tama, ji iki didžiausio reikšmin gumo iškelia tą, kas tą reikšmę turi savyje. Galbūt tai rodo na cionalinės kultūros vidinį gyvy bingumą. Tauta kuriasi sau poe tus, kartais stebuklingu, ne visa da įžvelgiamu būdu ta kūryba vyksta mūsų akyse, bet iš esmės tai yra istorijos uždavinys. Iš is torijos, iš mūsų tautai lemtingo laikotarpio, kai buvo sprendžia ma ir ,už mus — ar išliksime, ar kalbėsime ir mąstysime lietu viškai — iki mūsų ateina Mairo nis. Dabar jis stovi šviesioj kla siko aukštumoj — Lietuvos poe tas ir istorikas, istorinių dramų kūrėjas Rigvedos himnų vertė jas, literatūrinių estetinių normų formuotojas ir tyrinėtojas. Kas mums yra Maironis galbūt labiausiai jaučiame jį dainuo dami, beveik visas Maironis iš dainuojamas, išgiedamas. Daina yra didelio bendrumo jausmas, Dendrumo sparnai, keliantys dva sią į jos pačios nežinomas aukš tumas. Todėl Maironis yra ir tiems, kurie šiaip poezijos ir ne skaito. Maironis yra aiškiausias mū sų poezijos klasikas. Iš jo su prantame, kas yra poezijos kla sika: tai stipriausias ryšys su visuomene, tai poetinės kalbos ir poetinių normų ryškumas, tam tikras stabilumas ir — svarbiau sia poeto vientisumas. Mairo nis — ne savo ramybėje sustin gęs, o klausiantis klasikas. Dar daug ko jo kūryboje nesupran tame, negirdime jo užuominų, vedančių gilyn į istoriją. Siekda mi supratimo, laimei, šiandien turime į ką atsiremti: yra V. Zaborskaitės, yra G. iokūbonio Maironis, yra Maironio Namai. Bet atramos yra tam, kad gali ma būtų eiti toliau. Ir kūrybos, ir tyrinėjimo keliu. Ir viena, ir kita lygiai reikalauja naujų idė jųPradėjom šį žodj Maironio ru deniui nuo Jurgio Lebedžio stu dentiškos refleksijos „Slenka pa dangėmis debesys pilkos..." Sausio mėnesį minėsime jo 75ąsias gimimo metines. Du kartus esu regėjusi jį švytintį: pirmą, kai išėjo V. Zaborskaitės „Mai ronis" (1968). . .
amžių — iki pat Maironio vyksta dramatiškas lietuvių na* c.onalinės savimonės formavimosi procesas. Po „Aušros", „Varpo ', o labiausiai po Maironio, jaustis lietuviu tapo lengviau, Įsiklausykime, kaip karštai Satri|OS Ragana, dar tik besimokanti lietuvių kalbos, gina poemą „Tarp skausmų į garbę , kaip giliai Maironis įsismelkia į V. Mykolaičio-Putino pasaulėvaizdj. Kaip plasta Maironio pulsas kiekvienoje gyvoje mūsų lyrėi105 ląstelėje J. iuškaiėio, S. Gedos, V. Daunio kūryboje. Su kokia didele dvasine energija Maironiui priešinosi B. Sruoga, savitumui, autentiškumui gal pats jautriausias mūsų kūrėjas, Priešinosi todėl, kad ilgai „gir dėjo" savyje Maironio balsą, Poezijos gyvybei priešinimasis yra gal svarbesnis negu „taikus sambūvis". Maironis iki šiol tebeblokuoja aukštąsias, kilniąsias poezijos temas — pirmiausia tėvynės. Ir kad lietuvių poeziįoje yra tiek daug gražių šios te mos eilėraščių (jų antologija taip ir pavadinta „Graži tu ma no, brangi tėvyne", 1967) pirmiausia yra Maironio nuopelnas, Maironis dar „tebeprovokuoja" poetus seniai užmirštoms poetų varžyboms. Neramu, skaudu, negera ant širdies pagalvojus — kiek neteisybės (gal ne — gal tik stereotipinių ideologinių banalybių) esame prikalbėję apie Maironį, Kaip per visą šitą banalu lini bėjimą Maironis tote nuo jaunų Viktorija DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
IŠTRAUKOS Iš POEMOS „JAUNOJI LIETUVA" XXX
Baigės rugsėjis. Po orą bailiai Voratinkliai draikės be vėjo, Šypsojo saulė, bet jos spinduliai Tarytum sudie tekalbėjo. Klykdamos žąsys ir gervių pulkai Į pietus padangėmis traukė. Apdaro žalio nebtekę miškai Tik pirmojo šalčio belaukė. XXX
Ir kas do naktis! Dega žvaigždės aukštai, Bemirkčioja, tartum akutės; Iš užgirio pilnas mėnulis antai Įsp.ndo ) langą grinčutės. Šarmotas rytys nebeblaško sniegų, Tik kvapą užimdamas spaudžia. Ar pirštais gudriais ant grinčutės langų 2vaigždelėmis verpalų audžia. O taip neseniai vertė pusnĮ žiemys ir kaukė, kaip liūtas užklydęs; iš g.rjos pagrįždams, kraupus įnamys Žegnojos, jo rūstį išvydęs. Bet priešais — rytys, ir žiemys atsargus, giliai Įsikasęs Į sniegą, Per sieksnį Į žemę įleido nagus Ir, tartum lokys, sau bemiega. Gražumas dangaus! Tarp žvaigždžių įsikirtą Septyni antai šienpjūviai! Aukščiau dar šviesiau, Grigo ratai apvirtę Ant kelio, išgrįsto blaiviai. O kelias žvaigždžių milijonais nušviestas: Kur žiūri, vis žydros akelės; Kaip juosta per apvalų dangų ištiestas — Tai paukščių vadinamas kelias. Aplinkui nei baiso! Tiktai vargdieniai — Bekyšo iš pusnių eglytės; Tik kartais nuo beržo šarmos garbiniai Nukrinta, kaip lapas nuvytęs. Tik pusnys aplinkui ir žvilga, ir spindi; Tik spengia kas kartą skaudžiau... Girdėtis! .. Iš tolo lyg skambalas dindi Ir, rodos, kas kartą arčiau.
XXX Malonios ir puikios pakalnės Dubysos, Išpintos žemčiūgų vainikais margai! Šalis, kur užaugau! Kur atmintys visos Griaudingos, kaip mūsų vargai! Banguoja Dubysa blaiviai vilnimis, O beržas našlaitis, nuleidęs šakas, Kad švinta rytai ir išblykšta naktis. Jai beria sidabro rasas. Ne rasos, tai griaudžios jam ašaros byra! Bet veltui šakas garbiniais apdabins: Dubysa jau myli... bet tolimą vyrą; Vien Nemunas ją apkabins. Lietuvės neieško, kaip vilnys Dubysos, Sau meilės už kalnų, už girių tamsių; Bet meilę Ir širdį atranda nevisos, Nes bėga lietuviai nuo jų. Lietuvės, kur vilnys Dubysos banguoja, Sau rūtomis pina geltąsias kasas; Kad pradalges grėbia, griaudžiai uždainuoja, Bet širdį jų kas besupras? Ir eina tos dainos per Lietuvą mūsų, Kaip Nemuno mielo blaivioji vilnis! Joms pritaria balsas nuo Kuršo ir Prūsų; Jų klauso nutilus naktis. Kaip rausta jurginai ir rūtos žaliuoja. Ir pina Dubysos pakrančius margai, Taip žydi lietuvės, bet liūdnai dainuoja, Nes spaudžia jų šalį vargai.
Ciksanos Kl BILILTĖS nuotr.
Tarybinis studentas 4
(atkelta iš 2 psl.) tik čia bėda. Po paskaitos centri niuose rūmuose reikia nusibelsti į Saulėtekį, kur vyksta ESM ir programavimo paskaitos, o po to vėl grįžti į centrinius. — O tą pačią dieną trys se minarai, — atsidūsta. Grafikas sudarytas taip, kad vieną savaitę vyksta teorinė pa skaita, o kitą — pusantros va landos pratybų. Prie šešių maši nų (net jeigu jos ir nesugedusios) turi dirbti apie 35 žmones — taigi aritmetika visai papras ta. „Jeigu ir pavyks tau truputė lį paspaudyti tas „knopkes", tai aplink stovi tuzinas kitų ir kore guoja". — Čia toks mokslas, kad rei kia mokėti ne tik programavi mą, bet ir turėti kažkokius mate matikos pagrindus. Gerai tiems, kurie atėjo į Universitetą iškart po vidurinės, o ką daryti, kai slenka penkti, šešti metai. Taip ne tik matematiką užmirši...
— Naudos gal ir duos, jeigu visa tai ateityje galima bus kur nors pritaikyti. Iš esmės tai ge ras dalykas — moko racionalaus mąstymo, ko mums, istorikams, ypač reikia. Tiesa, tos mašinos mums per daug sudėtingos. Yra tie ESM žaidimai, bet mums dar iki jų toli gražu! Pats vienas be veik nieko negali padaryti. Na, o kai prisideda dar trys keturios galvos — išeina gana gerai. Bent jau visiems patinka. Taip. Nors programavimo abė cėlė bus išmokta, ir ateityje su sidūrus jau nereikės pradėti nuo nulio. — Jeigu neužmiršim... — Visi piktinasi dėl to, kad visiems vienodai dėstoma, ir vi sų vienodai neišmokys. Jeigu ruoštų kaip specializantus — ta da kitas reikalas.., — Juk Maskvos ir Leningrado universitetuose į visa tai žiūri ma daug rimčiau. O mūsų Uni versitete be dėstytojo S. Pamer-
ISTORIKAI MOKOSI „SKAIČIUOTI“ neckio daugiau niekas ir neužsi ima tų metodų taikymu. — Mes realistai. Juk visi pui kiai žinom padėtį mokyklose. Pavyzdžiui, Molėtų rajone yra viena mokykla, turinti klasę, ku rioje galima normaliai dirbti su ESM. Išleista krūva pinigų, tai kas gi tokiam istorikui, kuris per pusę metų bandė perkąsti visas programavimo gudrybes, duos tuos kompiuterius. — Persitvarkymas visai nauja dvasia — juk reikia kažką keis ti, naujinti. Svarbu juk pats pro cesas, o ne rezultatas. Taip, „ne... o ne rezultatas"! Peršasi mintis, jog pirmasis bly nas prisvilęs visuomet. Taigi pernai ir buvo pirmasis, bet, kaip sakė mano pašnekovai: „nežinau kaip jiems sekėsi, bet kiek gir dėjau, iš džiaugsmo ir jie nešoki nėjo".
Šios studentų mintys paskatino pasiteirauti dėstytojo, plačiau kodėl kyla tokios problemos! — Tai, ką mes dėstome — yra elementariausi dalykai, sakyčiau, primityvūs, — sako dėst. V. Cekanavičius. — „Iskra" visiškai ati tinka istorikų pasiruošimą. Kartu ji yra ir kalkuliatorius. Na, o kodėl mes juos mokome!. . Pir miausia, kad išmoktų dirbti su technikos pagalba, išmoktų spręs ti paprasčiausius uždavinius ir mašinomis apdoroti informaciją, kad nereikėtų vaikščioti po ar chyvus ir ten ieškoti reikiamos medžiagos. Manau, jog sveikai mąstantis žmogus po 10 valan dų apmokymo gali puikiai susi doroti su tokiomis užduotimis. Tai beveik kaip skaičiavimas ant pirštų. Ir pagrindinis sunkumas slypi ne technikoje, o mokėjime mąstyti, t. y. sugalvoti, ką gali
KONKURSAS
GERIAUSIAS ESM TAIKYMAS Mokslinės-techninės kūrybos draugijos Universiteto organiza cija skelbia mokslinio tyrimo dar bų konkursą „Geriausias ESM taikymas". Konkurso tikslas — skatinti studentų ir jaunų Univer siteto darbuotojų kūrybinę veik lą, aktyvesnį dalyvavimą moksli nio tyrimo veikloje, propaguoti kompiuterių panaudojimą. Darbai: pateikiamos kompiute rinės programos ar automatizuo tų darbo vietų aprašai, bet ku rio tipo kompiuteriui. Programos ar darbo vietos turi būti skirtos taikomajam uždaviniui spręsti (sutinkamai su biudžetine ar ūkiskaitine tematika). Konkursui pateikiama: programos (automa tizuotos darbo vietos) tikslo, al goritmo, teksto ir veikimo cha rakteristikų aprašymas; taikomo jo uždavinio, kuriam skirta pro grama, vadovo recenzija apie programos svarbą; specialisto at siliepimas. Pateikti darbus gali pavieniai dalyviai arba dalyvių grupės. Vertinimo kriterijai: bus verti nama programos (darbo vietos) svarba ir nauda taikomajame už davinyje; programos (darbo vie tos) taikymo išradingumas ir su dėtingumas, programavimo ar techninės įrangos kokybė (grei tis, efektyvus atminties naudoji mas, dokumentavimas). Datos: darbai konkursui patei kiami iki 1987 m. gruodžio 10 d. j matematikos fakulteto (Partiza nų 24) ESM matematinės įrangos katedrą (420 kamb.), pažymint „konkursui". Rezultatai bus su sumuoti iki gruodžio m. 20 d. ir paskelbti Universiteto spaudoje. Premijos: pirmąją vietą užė musiam darbui skiriama premija — 100 rub.; antrąją vietą — 60. Žiuri: žiuri sudaryta iš mate matikos, fizikos, chemijos, gam tos fakultetų, SC specialistų. Jei dalyvaus kitų fakultetų darbuoto jai ar studentai, bus įtraukti ir šių fakultetų specialistai.
TAVO BENDRAAMŽIS UŽSIENYJE Posūkis, kreivai prikalta rodyklė: „Vasaros centras". IS žydru palapinių pasirodo sto vykios gyventojai, ir čia nepra šyto svečio laukia šokas. Ant smėlių pabarstyto tako invalido vežimėliu išvažiuoja Alina: su sikaupęs veidas, sustingęs ma žytis kūnas. Denio rankos ir kojos sausos lt šakelės. Paska lis nepajėgia kontroliuoti savo veiksmų. Tau atrodo, kad ne tekai realybės jausmo: tu nusi leidai ne i tą planetą, ir pir masis noras — greičiau | tą pasauli, kur vaikšto be pastan gų, kur tu toks pat. kaip ir vi si Bet jei pirmasis įspūdis ne privertė tavęs bėgti iš čia, šios planetos gyventojai jau nepaliks tau laiko kapstytis savo jaus muose. Neįmanoma stovėti su dėjus rankas, kai iš visų pusių sklinda prašymai: ..Ar nepadėtum man išgerti arbatos“? „Nu varyk, prašau, muses“. Čia viskas skubu. Absoliutus prašy mas. Šiems žmonėms nuolat rei kalinga kuo glaudesnis kontak tas su kitu žmogumi. Šiandien čia pirties diena. Du še budi Sllvenas ir Ana: reikia perstumti vežimėlius. paruošti švarius rūbus, padėti persireng ti. o po to — su didžiausiu at sargumu — nunešti šluos mažy čius visiškai baltus kūnus, iš kreiptus gamtos ir Išmargintus bereikalingais randais, po gapuolančiu dušu. Čia labiausiai atsiskleidžia jų liga Čia tu arba susllieji su šiuo pasauliu arba palieki jį visiškai, O kad išlai kytum š| egzaminą, turi pamirš ti ir tai. kas mus skiria. Ir galestl. Vasaros centro auklėtojai to kle pat jauni, kaip ir jo gyven tojai Jie važiavo čia žinodami, ką turės daryti. 2anas-Fransua stovykloje Jau treti metai. Jis, medicinos fakulteto paskutinio kurso studentas. vadovauja šiam centrui, kuriame 40 ligo nių nuo 16 Iki 20 metų. 40 to kio pat amžiaus auklėtojų. O svarbiausia — čia žmonės ne skirstomi l sveikus ir ligonius. Zanas-Fransua mano, kad tik taip galima išvaduoti žmogaus sąmonę iš ligos pinklių. Ir dar. Čia persikraustė 20 jaunuo liu Iš dviejų Paryžiaus licėjų, jų. kol kas neprileidžia prie ūkinių darbų. Jie dalyvauja tik Įvairių renginių vedime „Renginiai" — tai plaukiojimas burlaiviais, pasivažinėjimas poniu ŽanasFransua reikalauja, kad ir auk lėtojai dalyvautų renginiuose: Mes visi čia turime vieninteli tikslą — nugalėti nusistovėlusĮ požiūrių j pasauli barjerą. Mes nesiruošiame kuo nors aukotis". Sandriną sveikas pasaulis
gąsdiną: „Kas balsiausia? Vaikų klausimai, tokie žiaurūs. Tikriau šiai tėvai turėtų uždrausti jiems užduoti mums klausimus arba paaiškinti . ." Antuanas, priešin gai. norėtų, kad žmonės tiesiai klaustų, kodėl taip. . Adellnai pasinerti i sveikų pasauli reiš kia dar aštriau pajusti savo ne pilnavertiškumą. Sunkios grum tynės.
GYVENIMAS FINISTERIJOS NERIJOJE Jaudinantis pokalbis apie prancūzų studentų darbą At lanto pakrantėje Vasaros poilsio centre ne atsitiktinis. Aukšta moralinė šio bandy mo vertė liudija apie dvasi ni jaunųjų prancūzų turtin gumą, jų ištikimybę huma niškiems tarpusavio pagalbos ir aktyvios užuojautos idea lams. Prancūzų studentų pa tirtis gali būti pavyzdžiu vi siems, ji suartina ir pratur tina jaunąsias kartas, moko surasti kilnius tikslus savo energijos ir jėgų panaudoji mui. Pliaže vasarotojai pašiurps ta Tikrai neįprastas renginys — pajūriu rieda invalidų vežime ilų kolona Kai Raflkas atsegė kojas (protezus džinsuose ir sportbačiuose) ir paleido Jomis | Ivą. o šis užsimetė jas sau ant pečių, atostogautojai bevelk prarado sąmonę. įvykiai tokie nerealūs, kad po pauzės pliažas aidi nuo Juoko, nugalėjusio su mišimą. Daugumas poilsiautojų pasakė, kad laiko „normaliu“ tai. kad „juos" išveža, organi zuoja „jiems“ atostogas. . . Juos. Jiems ir tik vieną kartą kaž kokia šeima pasiūlė vaikinams pažaisti domino. Kiti prisipažįs ta. kad Jiems nejauku: „Kas ži no. kaip prie jų prieiti“. „Tik rlauslai šie vaikinai nori būti tarp savų" „Jei mes norėtume su jais pakalbėti, jie tai palai kytų nesveiku smalsumu O ir apie ką mums kalbėtis?" Po to kaip taisyklė seka ..post skrip-
tum": „Apskritai, tie vaikinai, kurie su jais dirba, šaunuoliai! Tam reikia turėti vyriškumo ir būti ištikimu savo darbui“. „Kas taip šneka, nė velnio nesuprato! Jie mano, kad mes aukojamės, kad mums čia sun ku! — pasipiktina Katerlna. — Pagaliau tai tik dar vienas bū das priversti ligoni užsisklęsti savo ligoje“. Tokios nuomonės laikosi ir jos kolegos. Patirtis pakeitė Jų nuomonę ne tik apie „ligotą", bet ir apie „sveiką“ pa sauli. Jie lyg perėjo 1 kitą „sto vykią“, kur išgąsdintos akys ir baimingas kuždesys už nugaros rodės jiems nepakeliami. Šir dies dosnumas — kur| dažnai painioja su naivia, kvailoka ma lone — ne ta savybė, kurią lengva apginti. Vadinasi, auklėtojų laisvumas lieka m|slė pašaliniams. Sis jaunimas ramiai eina per pa šaulį, kuriame nėra vertės ma to Nėra švelnumo mato: tik Loran žvilgsnis suima jus i glėbį, kuriame galima užtrokšti. Nė ra ir nusivylimo mato: kada Madlenai bloga, ji verkia ir ne įstengia sulaikyti ašarų... „Antrą parą įpranti — tvirti na Filipas. — Jeigu rytą nori gerai Jaustis, naktį turi mie goti, o ne raudoti. Vėliau, be li gos kiekviename atrandi žmo gaus Jausmus, jo vertę Ir trū kumus Ir jei mes gyvensime vien Jautrumu ir jausmu, kad patekome i nelaimingųjų aplinką, mes negalėsime nevykdyti visų tokiu ligonių norų. O man ten ka sakyti „ne“ ypač įkyriems, kadangi pavadinti kaprizą kap rizu — tai laikyti žmogų žmo gumi. nedarant nuolaidų dėl li gos . ." Kiekvienas Iš auklėtinių turi savą ypatingą pažiūrą 1 tai. ką lam duoda gyvenimas šalia Ii gonių. „Šie santykiai savotiškai įpareigoja. — pabrėžė Slvenas. — Keista Paskalio šypsena man reiškia daugiau negu skaistus kokios nors blondinės iš „nor malaus“ pasaulio bučinys. Be to bendravimas vienodai reikalin gas tiek mums, tiek Jiems. Pa vyzdžiui, bendravimas su Noeliu: Jis negali kalbėti Ir juda tik vežimėliu, bet Jis turi gerą gal vą! Jie bendrauja su žmonėmis llluostruotų knygų pagalba: aš verčiu lapus, o jis duoda ženk lą prie kurio piešinio sustoti Ir kai man pasiseka pakelti bent kamputi uždangos, skirian čios mane nuo Noello. priartėti prie jo, man atsiveria kitas žmo giškasis pasaulis Dėmias PINELIS prancūzų žurnalistas Iš žurnalo „Rovesnik" vertė Jolanta ŽENTELYTĖ
UTK KVIEČIA! Lapkričio 12 d. JK 1 aud. (Saulėteilo ai.) 20 vai. Jūsų lau kia susitikimas su dviratininkų — speieo lnter (WU, VISI, VDI, Konservatorijos) grupe, spalio pradžioje keliavusia po Krymą. Rodysime skaidres, pa sakosime širdį draskančius nuti kimus iš kelionės ir urvų.
Nuoširdžiai užjaučiame biochemijos ir biofizikos ka tedros bendradarbę Vidą KIRVELIENĘ mirus motinai. Bendradarbiai
Teisės fakulteto kolekty vas reiškia nuoširdžią užuo jautą teisės fakulteto civill»ės teisės ir proceso kated ros docentui Stasiui VĖLYVIUI dėi tėvo mirties.
ma būtų parašyti. O jie to ne. nori suprasti. štai ir visa problema.
Žinoma, būtų geriau, jog kiek vieną studentą galėtume pascdin. ti prie mašinos, tačiau kol kas tokių galimybių neturime, bet tai ne pagrindinė kliūtis išmokti ESM ir programavimo pagrindu. Taigi, pamąstyti yra apie ką Ir, kad išspręstume šią dilemą galbūt reikėtų pasirinkti kokį kompromisinį kelią. Pagaliau, studentai juk patys pasiūlė išei tį: ...... ruošti kaip specializan tus". Gal tai visai nebloga mintis! O kas link perspektyvos — gal žvilgtelėkime ir į bent kiek toli mesnę ateitį, ne tik į pirmuo-ius metus po Universiteto baigimo.
Tautvyde SUDEIKYTE Praėjusiame „Tarybinio stu dento" numeryje, informacijoje Iš Universiteto komjaunimo ko miteto buvo paskelbta štai Kas: Už elgesį, nesuderinamą su ta rybinio studento vardu (neblaivi vairavo automobili, neigdama tai melavo fakulteto ir Universiteto komjaunimo komitetams, iš VLKJS pašalinta FilF studentė Eglė Vllpišauskaitė". Mergina, išgėrusi ir dar prie automobilio vairo. Sunku patikė ti. Matyt, taip manė ir Eglė — tokiais faktais niekas nepatikės. Ištrauka iš Eglės Vilpišauskaitės pasiaiškinimo VU komjauni mo komitetui (kalba nelaisvi-!r „Spalio trečią dieną neblaiviame stovyje už vairo buvau sulaiky ta ne aš, o man silpnai pažysta ma mergina, kuriai aš buvau neapgalvotai patikėjusi savo do kumentus". Vadinasi, VAI dirba žmonės, neatsklrlantys, kas prie vairo, o kas teisių nuotraukoje!
PASIVAŽINĖJO Šito buvo galima nerašyti, jei gu ne filologijos fakulteto anglų kalbos ir literatūros specialybės III k. 3 gr. komjaunimo susirin kimo, įvykusio 1987.10.22. pro tokolo išrašas. Trečios anglistų grupės komjaunuoliai lengvai užkibo ant E. Vllplšauskait-s melo. Cituoju: tvirtinama, kad sulaikyta neblaivi ne ji, o kitas asmuo, pasinaudojęs jos vairuo tojo teisėmis. Jos nuomone, VAI situacija nebuvo iki galo išsi aiškinta", todėl toliau gruplokal prašo: „fakulteto komjaunimo komitetą ir VU komjaunimo ko mitetą, rektoratą apsvarstyti ir išsiaiškinti situaciją". Nuo kada komjaunimo komi tetas Ir rektoratas aiškinasi, kaip dirba Valstybinė autolnspekclj i? Antras klausimas — ar 100 rub lių dideli pinigai? Tokia suma buvo nubausta E. Vllpišauskaltė. Taigi, bet kokia „silpnai pa žįstama" tiek nesumokės... Ašt ri yla iš maišo išlindo. Beje, grupė pateikia ir puikių E. Vllpišauskaltės charakteristi ką: pulki studentė, paslaugi, dė mesinga, draugiška. Kada taip gerai pažinti suspėjo? Juk Eglė atėjo į kursą tik rugsėjo pir mąją: grįžo tęsti studijų po pu santrų metų pertraukos, mat, bu vo pašalinta už nepažangumą r grąžinta. įkaušusi E. Vllpišauskaitė va žiavo spalio 3 d. Gerbiamiems skaitytojams ši data įsimintina Tądien jie pradėjo darbą ūkiuo se, gamyklose, kombinatuosBuvusi komjaunuolė E. Vilp1' šauskaltė prieš pat talkas susir go... Labai jau įdomiai gydėsi savo ligas. Rektoriaus įsakymu ji pašalio ta iš Universiteto. Stasys PETRAITIS
Iš studentų sąrašų išbrauktas ir TF antro kurso studentas V Gailius — už girtavimą.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 2375 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. «CoBeTCKBŪ cryAeHT* — opraH nap-TKOMa, peKTopa-ra, KOMH-reTa komcomoas, npo$KOMa opĄeHOB TpyaoBoro Kpacnoro iHaMeHH h ĄpyMBu ■apoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancyrcaca. Bhai> hjoc. PeAaKTop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom
Redaktorius A. LIPSTAS