i
visą saLiąpROLecanabvicnyieires!
caRj/Bims scu nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiniiiiiiiiiiiiiiiiĮiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii LLKJS VILNIAUS UNIVERSITETO FERENCIJOS
Po AT sesijos
nutarimas
Apie Maskvoje pasibaigusią TSRS Aukščiausiosios sesiją kalba Universiteto Rektorius Jonas KUBILIUS:
Tarybos
— Sesijoje aš pasigedau konstruktyvių kalbų, priimamų įsta tymų analizės. Vyravo pritarimas be išlygų. Dauguma kalbėju sių mokė ir smerkė mūsų kaimynus estus, o kartais ir visą Pabaltijį, dažnai užmiršdami po savo kiemą pasidairyti, pasi žiūrėti, kas namuose darosi. Kaip žinote, mes, Lietuvoje gyvenantys TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai, padarėme pareiškimą. Manau, kad jis turėjo poveikį Konstitucijos pataisų taisymams. Nors jie, aišku, ne visai atitiko mūsų siekimus. Aš asmeniškai balsavau prieš Kons titucijos pataisų priėmimą. Mano manymu, balsavimo procedūra buvo nedemokratiška, priimant tokius svarbius (statymus rei kėjo balsuoti už kiekvieną straipsnį atskirai. Tada būtų įvaires nis balsų santykis. Pataisose buvo tokių straipsnių, kuriems galima pritarti. Manau, kad dėl šios priežasties, palyginti nema žai deputatų balsuojant susilaikė. Teko pora kartų kalbėti per Maskvos radiją, aš kritikavau rinkimų (statymą, nes jis taip pat nėra demokratiškas. Pasakiau, kad iki šiol deputatai yra laikomi „balsavimo mašina", nes galutinė pataisų projekto redakcija mums buvo (teikta prieš fiaft sesijos pradžią. Nebuvo laiko su juo išsamiai susipažinti. Visi mes laukiame ir norime demokratinių reformų. Jos tikrai reikalingos. Jeigu Lietuvoje yra Sąjūdis, ir mūsų viltys siejamos su juo, tai Sąjungos mastu tokio stipraus visuomeninio judėjimo nėra ir neaišku, kada toks bus, tad vienintelė persitvarkymo viltis yra M. Gorbačiovas ir jo politika. Manau, kad dėl šios priežasties, sesijos metu buvo tiek mažai prieštaraujančių siū lomiems įstatymų projektams. Užrašė Audrius S1AURUSEVICIUS
Alio! Ne paslaptis, kad mes dažnai greičiau sužinome apie tai, kas nutiko Vašingtone, nei pas mūsų kaimynus estus ir latvius. Tad norėdami šiek tiek kompensuoti žinių alkį, paskambinome savo kolegoms į Latvijos ir Tartu Universitetų laikraščių redakcijas.
Ryga Gruodžio 10—11 dienomis vyks Latvijos tautų forumas, jį numato transliuoti respublikinė televizija. Lapkričio 24 dieną Latvijos valstybiniame universi tete įvyko steigiamoji konferen cija, kuri suvienijo visas univer
sitete veikiančias Latvijos Liau dies Fronto rėmimo grupes. Lapkričio 30 dieną respubliki niuose laikraščiuose publikuoja mas daugelio Rygos gamyklų va-
sinaujinimo procesuose, o kom jaunimo organizacija dažnai vel kasi paskui. Universitete jau veikia studentų korporacijos, ku rias patvirtino Universiteto Ta ryba. Daugiausia tai atgaivintos nepriklausomoje Estijoje veiku sios organizacijos. Jeigu kalbėsim apie respubli kos reikalus, tai reikia pažymė ti mūsų televizijos, radijo ir (nukelta į 2 psl.)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 34 (1453)
1988 m. GRUODŽIO 9 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
ORGANIZACIJOS XXX NEEILINĖS ATASKAITINĖS-RINKIMINĖS KON-
a) . Pakeisti „Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjun gos“ pavadinimą į „Lietuvos Komunistinę Jaunimo Sąjungą“. b) . Priimti naujus Lietuvos komjaunimo Įstatus ir Programą. c) . Parengti naują Lietuvos komjaunimo simboliką d) . Paruošti naujus Lietuvos komjaunimo bilietus. e) . Atsisakyti komjaunimo Įs kaitos kortelių. Pagrindine kom jaunuolių apskaitos forma nau doti mokesčio žiniaraščius. f) . Atsisakyti antrųjų sekreto rių kooptavimo tvarkas. LLKJS CK Plenume apsvarstyti LLKJS CK antrojo sekretoriaus drg.
Livencevo atitikimą užimamoms pareigoms. . g) Peržiūrėti finansinių ats kaitymų tvirtinimo tvarką bei pačias normas. Pagrindiniu išeities tašku turi būti tai. kad atskaitymo normos turi būti il galaikės Ir svarstomos dalyvau jant pirminėms organizacijoms. 4. Visasąjunginė Lenino ko munistinė Jaunimo Sąjunga turi tapti savarankiškų respublikų Komunistinių Jaunimo Sąjungų asociacija. 5. VU komjaunimo organizaci ja siūlo LLKJS CK svarbiais (nukelta i 4 psl.)
EGZAMINAI?----------- ------------------Ar reikės žiemos sesijoje laikyti kai kurių fakultatyviniais paskelbtų dalykų, egzaminus? Atsako VU prorektorius mokymo reikalams, prof. B. Sudavičius: — Nors TSKP istorija, socializmo politinė ekonomija, religijos istorija (religijotyra) paskelbti fakultatyvais, į egzaminų tvarkaraštį jie turėtų būti įtraukti, kad studentai, norintys laikyti šių dalykų egzaminus arba įskaitas, žinotų, kada ir kur jie vyksta. Tačiau tai nereiškia, kad visi privalo juos laikyti.
Laiką pasirenki pats Daugelis klausia, kas tai yra, ką tos taisyklės reiškia ir duoda studentui. Atsakymas labai pa prastas: truputėlį laisvės ne tik jau įsivyravusiame laisvame pas kaitų lankyme, bet ir pačiame atsakinglausiame studijų etape — egzaminų ir įskaitų sesijoje. Mintis atsisakyti griežto egza minų tvarkaraščio nebuvo nau ja filologijos fakulteto studen tams. Tačiau iki šiol nebuvo nei kam, nei kaip šios problemos iš spręsti. Šiemet, susikūrus Seniū nų Tarybai, tokia galimybė atsi rado, ir Taryba ėmėsi atsako mybės paruošti naujas taisykles (taip nusprendėme jas pavadinti).
Reikia pridurti, kad aktyviai tal kino ir naujasis fakulteto parti nės organizacijos sekretorius V. Vaišnoras. Esmė būtų tokia: studentas pats pasirenka egza mino datą Ir laiką. Taip pat jis pats „surikiuoja" egzaminus. Juk gal ne kiekvienas nori pir mąjį egzaminą laikyti iš teori nės gramatikos. Studentas turi turėti pilną teisę pats susipla nuoti savo sesiją. Taip pat ne bėra būtina pirma surinkti vi sas įskaitas, o tik po to laikyti egzaminus. Svarbiausia juk ži nios. Taip pat praplečiami egza minų laikymo rėmai. Anksčiau stipresniems studentams, ar jau iš
anksto paslruošuslems, norin tiems anksčiau Išsilaikyti egzami ną, reikėdavo kreiptis į dekanatą; prašyti leidimo, pildyti popierius Ir t. t. O dabar tai turėtų tapti savaime suprantamu dalyku, nor ma. O ar mes pasiruošę tokiam eksperimentui, ar tokie sąmonin gi, parodys pati sesija ir jos rezultathi. Pradžia gali būti sun koka, bet kažkada ir kažkam prą; dėti reikia, tad būkim optimis tai. Tai galbūt tik pirmas žings nis į akademinę studentišką lais vę. Osvaldas MARKEVIČIUS FilF Seniūnų Tarybos prezidentas
Taigi FilF Seniūnų Tarybos pa ruoštos „žiemos sesijos taisyklės".
jai palieka tokį sąsiuvinį ar la pą dispečerinėje. 4. Užsirašyti galima nuo gruo džio 1 iki sausio 5 d. 5. Egzaminą perlaikyti galima ne daugiau kaip du kartus, tik gavus nepatenkinamą pažymį. Apie perlaikančius egzaminą studentus dėstytojas informuoja dekanatą. 6. Neatvykimas į egzaminą su tartu laiku be pateisinamos prie žasties vertinamas nepatenkina mai. 7. Dėstytojas privalo: a) iki gruodžio 1 d. nurodyti savo priėmimo valandas (ne ma
žiau kaip du kartus per savaitę) visam egzaminų ir įskaitų laikui Dėstytojų priėmimo valandas tvirtina katedros vedėjas; b) tiksliai nurodyti skaičių stu dentų, kuriuos galėtų priimti per vieną dieną; c) iki gruodžio 1 d. pateikti egzaminų ir įskaitų klausimus ir literatūros sąrašą. 8. Studentams ir dėstytojams paliekama teisė individualiai su sitarti dėl egzamino ar įskaitos laikymo dienos. 9. Skolininkais laikomi studen tai, neišlaikę egzaminų iki sau sio 31 d.
(nukelta į 2 psl.)
Tariu Pasakoja Tartu Universiteto laikraščio redaktorė Varjė Sootak: Mūsų universitete įvyko kom jaunimo konferencija. Konferen cijoje buvo išrinkti tik universi teto komjaunimo sekretoriai, ku rie komiteto narius pasirinks patys. Toks naujos sudėties ko mitetas mėgins įpūsti gyvybę komjaunimo organizacijai. Kon ferencijoje buvo pažymėta, kad studentai aktyviai dalyvauja at
1. VU komjaunimo organiza cija pritaria ir remia LLKJS CK 1988 m. spalio mėn. 1 d. nutari mą „Komjaunimas ir persitvar kymas“. 2. VU komjaunimo organizaci ja reikalauja atkurti politiškai, organizaciniai, finansiškai sava rankišką Lietuvos Lenino ko munistinę Jaunimo Sąjungą, tuo tikslu sušaukti neeilinį LLKJS suvažiavimą. 3. VU kontjaunimo organizaci ja reikalauja:
i
1. Filologijos fakultete egzami nai ir įskaitos laikomi nuo gruo džio 25 iki sausio 31 d. Studen tai, pasiruošę anksčiau, gali būti priimami nuo gruodžio 15 d. 2. Paskaitos vyksta iki gruodžio 25 d. Dėstytojams ir studentams pageidaujant ir susitarus, paskai tos ir pratybos gali būti pratęs tos arba užbaigtos anksčiau. 3. Egzaminų ir įskaitų laikymui studentas privalo iš anksto už sirašyti pas dėstytoją į specialų sąsiuvinį (lapą) atitinkamoje ka tedroje. Kitų fakultetų dėstyto
Manome, kad šios taisyklės, keičiančios įsigalėjusią sesijos tvarką (kai kur ir tebegąliojančias prie Jų grįžti instrukcijas) vertos pamąstymų. Bandysime artimiausiuose laikraščio numeriuose — Red.
r Vilniaus Universiteto darbuotojų ir studentų profsąjungų komitetų, komjaunimo organizacijos komiteto, Savanoriškosios kovos už blaivybę draugijos biuro
kreipimasis į Universiteto darbuotojus ir studentus
Girtavimas — tai savanoriš kas savęs trėmimas į tamsumo, nužmogėjimo, nutautimo Sibirą. Todėl Lietuvos atgimimas neįsi vaizduojamas be Lietuvos blaivi nimo. Tai suvokdami, jaučiame pareigą atkreipti visų Universi
teto darbuotojų ir studentų dė mesį, kad dabar ypač teiktina tęsti bei plėtoti vyskupo M. Va lančiaus prieš 130 metų pradėtą tautos blaivinimo darbą. Deja, Universiteto savanoriškosios ko vos už blaivybę draugijos (toliau
tekste — draugija) veikla vos rusenanti. Manome, kad pagrin dinė tokio veiklos vangumo prie žastis — tai savanoriškumo principo nepaisymas, steigiant šią organizaciją. Vajine, biurokrati ne prievarta, neretai papildoma ir. nekompetetingumu, remiasi ir draugijos respublikinės tarybos, Lenino rajono tarybos vadovau janti veikla, pvz., respublika iki šiol neturi savo kovos už blai vybę programos, Vilniaus rajonų draugijų tarybų atsakingais sek retoriais dirba atsargos karinin kai.
Universitete yra žmonių, ne tik suvokiančių blaivybės būti nybę, bet ir pasiryžusių nuošir džiai prisidėti jirie šios veiklos. Tik tokių žmonių ir tokia veikla gali duoti realios naudos. Todėl siūlome: 1. Blaivininkų veiklą Universi tete organizuoti iš naujo ir da ryti tai tik visiško savanorišku mo pagrindais. 2. Universiteto darbuotojai, studentai, norį dirbti blaivybės darbą, iki š. m. gruodžio 25 d. kreipiasi į savo profsąjungų ar
komjaunimo organizacijos komi tetą, o gruodžio 29 d. 15 vai. susirinkę Universiteto centrinių rūmų 20a. sprendžia visus savo veiklos klausimus. 3. Universiteto draugijos na riai iki š. m. gruodžio 25 d. ne parodę noro dalyvauti šioje veik loje ateityje, laikomi išstojusiais iš šios draugijos. 4. Iki naujos blaivybės organi zacijos sukūrimo, veikla už svei ką gyvenseną Universitete rūpi nasi jo administracija, visuome ninės organizacijos. Priimta lapkričio 18 d.