i
visą saLiąpROLecanabvicnyieires!
caRj/Bims scu nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiifiiniiiiiiiiiiiiiiiiĮiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii LLKJS VILNIAUS UNIVERSITETO FERENCIJOS
Po AT sesijos
nutarimas
Apie Maskvoje pasibaigusią TSRS Aukščiausiosios sesiją kalba Universiteto Rektorius Jonas KUBILIUS:
Tarybos
— Sesijoje aš pasigedau konstruktyvių kalbų, priimamų įsta tymų analizės. Vyravo pritarimas be išlygų. Dauguma kalbėju sių mokė ir smerkė mūsų kaimynus estus, o kartais ir visą Pabaltijį, dažnai užmiršdami po savo kiemą pasidairyti, pasi žiūrėti, kas namuose darosi. Kaip žinote, mes, Lietuvoje gyvenantys TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatai, padarėme pareiškimą. Manau, kad jis turėjo poveikį Konstitucijos pataisų taisymams. Nors jie, aišku, ne visai atitiko mūsų siekimus. Aš asmeniškai balsavau prieš Kons titucijos pataisų priėmimą. Mano manymu, balsavimo procedūra buvo nedemokratiška, priimant tokius svarbius (statymus rei kėjo balsuoti už kiekvieną straipsnį atskirai. Tada būtų įvaires nis balsų santykis. Pataisose buvo tokių straipsnių, kuriems galima pritarti. Manau, kad dėl šios priežasties, palyginti nema žai deputatų balsuojant susilaikė. Teko pora kartų kalbėti per Maskvos radiją, aš kritikavau rinkimų (statymą, nes jis taip pat nėra demokratiškas. Pasakiau, kad iki šiol deputatai yra laikomi „balsavimo mašina", nes galutinė pataisų projekto redakcija mums buvo (teikta prieš fiaft sesijos pradžią. Nebuvo laiko su juo išsamiai susipažinti. Visi mes laukiame ir norime demokratinių reformų. Jos tikrai reikalingos. Jeigu Lietuvoje yra Sąjūdis, ir mūsų viltys siejamos su juo, tai Sąjungos mastu tokio stipraus visuomeninio judėjimo nėra ir neaišku, kada toks bus, tad vienintelė persitvarkymo viltis yra M. Gorbačiovas ir jo politika. Manau, kad dėl šios priežasties, sesijos metu buvo tiek mažai prieštaraujančių siū lomiems įstatymų projektams. Užrašė Audrius S1AURUSEVICIUS
Alio! Ne paslaptis, kad mes dažnai greičiau sužinome apie tai, kas nutiko Vašingtone, nei pas mūsų kaimynus estus ir latvius. Tad norėdami šiek tiek kompensuoti žinių alkį, paskambinome savo kolegoms į Latvijos ir Tartu Universitetų laikraščių redakcijas.
Ryga Gruodžio 10—11 dienomis vyks Latvijos tautų forumas, jį numato transliuoti respublikinė televizija. Lapkričio 24 dieną Latvijos valstybiniame universi tete įvyko steigiamoji konferen cija, kuri suvienijo visas univer
sitete veikiančias Latvijos Liau dies Fronto rėmimo grupes. Lapkričio 30 dieną respubliki niuose laikraščiuose publikuoja mas daugelio Rygos gamyklų va-
sinaujinimo procesuose, o kom jaunimo organizacija dažnai vel kasi paskui. Universitete jau veikia studentų korporacijos, ku rias patvirtino Universiteto Ta ryba. Daugiausia tai atgaivintos nepriklausomoje Estijoje veiku sios organizacijos. Jeigu kalbėsim apie respubli kos reikalus, tai reikia pažymė ti mūsų televizijos, radijo ir (nukelta į 2 psl.)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D. *
Nr. 34 (1453)
1988 m. GRUODŽIO 9 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
ORGANIZACIJOS XXX NEEILINĖS ATASKAITINĖS-RINKIMINĖS KON-
a) . Pakeisti „Lietuvos Lenino Komunistinės Jaunimo Sąjun gos“ pavadinimą į „Lietuvos Komunistinę Jaunimo Sąjungą“. b) . Priimti naujus Lietuvos komjaunimo Įstatus ir Programą. c) . Parengti naują Lietuvos komjaunimo simboliką d) . Paruošti naujus Lietuvos komjaunimo bilietus. e) . Atsisakyti komjaunimo Įs kaitos kortelių. Pagrindine kom jaunuolių apskaitos forma nau doti mokesčio žiniaraščius. f) . Atsisakyti antrųjų sekreto rių kooptavimo tvarkas. LLKJS CK Plenume apsvarstyti LLKJS CK antrojo sekretoriaus drg.
Livencevo atitikimą užimamoms pareigoms. . g) Peržiūrėti finansinių ats kaitymų tvirtinimo tvarką bei pačias normas. Pagrindiniu išeities tašku turi būti tai. kad atskaitymo normos turi būti il galaikės Ir svarstomos dalyvau jant pirminėms organizacijoms. 4. Visasąjunginė Lenino ko munistinė Jaunimo Sąjunga turi tapti savarankiškų respublikų Komunistinių Jaunimo Sąjungų asociacija. 5. VU komjaunimo organizaci ja siūlo LLKJS CK svarbiais (nukelta i 4 psl.)
EGZAMINAI?----------- ------------------Ar reikės žiemos sesijoje laikyti kai kurių fakultatyviniais paskelbtų dalykų, egzaminus? Atsako VU prorektorius mokymo reikalams, prof. B. Sudavičius: — Nors TSKP istorija, socializmo politinė ekonomija, religijos istorija (religijotyra) paskelbti fakultatyvais, į egzaminų tvarkaraštį jie turėtų būti įtraukti, kad studentai, norintys laikyti šių dalykų egzaminus arba įskaitas, žinotų, kada ir kur jie vyksta. Tačiau tai nereiškia, kad visi privalo juos laikyti.
Laiką pasirenki pats Daugelis klausia, kas tai yra, ką tos taisyklės reiškia ir duoda studentui. Atsakymas labai pa prastas: truputėlį laisvės ne tik jau įsivyravusiame laisvame pas kaitų lankyme, bet ir pačiame atsakinglausiame studijų etape — egzaminų ir įskaitų sesijoje. Mintis atsisakyti griežto egza minų tvarkaraščio nebuvo nau ja filologijos fakulteto studen tams. Tačiau iki šiol nebuvo nei kam, nei kaip šios problemos iš spręsti. Šiemet, susikūrus Seniū nų Tarybai, tokia galimybė atsi rado, ir Taryba ėmėsi atsako mybės paruošti naujas taisykles (taip nusprendėme jas pavadinti).
Reikia pridurti, kad aktyviai tal kino ir naujasis fakulteto parti nės organizacijos sekretorius V. Vaišnoras. Esmė būtų tokia: studentas pats pasirenka egza mino datą Ir laiką. Taip pat jis pats „surikiuoja" egzaminus. Juk gal ne kiekvienas nori pir mąjį egzaminą laikyti iš teori nės gramatikos. Studentas turi turėti pilną teisę pats susipla nuoti savo sesiją. Taip pat ne bėra būtina pirma surinkti vi sas įskaitas, o tik po to laikyti egzaminus. Svarbiausia juk ži nios. Taip pat praplečiami egza minų laikymo rėmai. Anksčiau stipresniems studentams, ar jau iš
anksto paslruošuslems, norin tiems anksčiau Išsilaikyti egzami ną, reikėdavo kreiptis į dekanatą; prašyti leidimo, pildyti popierius Ir t. t. O dabar tai turėtų tapti savaime suprantamu dalyku, nor ma. O ar mes pasiruošę tokiam eksperimentui, ar tokie sąmonin gi, parodys pati sesija ir jos rezultathi. Pradžia gali būti sun koka, bet kažkada ir kažkam prą; dėti reikia, tad būkim optimis tai. Tai galbūt tik pirmas žings nis į akademinę studentišką lais vę. Osvaldas MARKEVIČIUS FilF Seniūnų Tarybos prezidentas
Taigi FilF Seniūnų Tarybos pa ruoštos „žiemos sesijos taisyklės".
jai palieka tokį sąsiuvinį ar la pą dispečerinėje. 4. Užsirašyti galima nuo gruo džio 1 iki sausio 5 d. 5. Egzaminą perlaikyti galima ne daugiau kaip du kartus, tik gavus nepatenkinamą pažymį. Apie perlaikančius egzaminą studentus dėstytojas informuoja dekanatą. 6. Neatvykimas į egzaminą su tartu laiku be pateisinamos prie žasties vertinamas nepatenkina mai. 7. Dėstytojas privalo: a) iki gruodžio 1 d. nurodyti savo priėmimo valandas (ne ma
žiau kaip du kartus per savaitę) visam egzaminų ir įskaitų laikui Dėstytojų priėmimo valandas tvirtina katedros vedėjas; b) tiksliai nurodyti skaičių stu dentų, kuriuos galėtų priimti per vieną dieną; c) iki gruodžio 1 d. pateikti egzaminų ir įskaitų klausimus ir literatūros sąrašą. 8. Studentams ir dėstytojams paliekama teisė individualiai su sitarti dėl egzamino ar įskaitos laikymo dienos. 9. Skolininkais laikomi studen tai, neišlaikę egzaminų iki sau sio 31 d.
(nukelta į 2 psl.)
Tariu Pasakoja Tartu Universiteto laikraščio redaktorė Varjė Sootak: Mūsų universitete įvyko kom jaunimo konferencija. Konferen cijoje buvo išrinkti tik universi teto komjaunimo sekretoriai, ku rie komiteto narius pasirinks patys. Toks naujos sudėties ko mitetas mėgins įpūsti gyvybę komjaunimo organizacijai. Kon ferencijoje buvo pažymėta, kad studentai aktyviai dalyvauja at
1. VU komjaunimo organiza cija pritaria ir remia LLKJS CK 1988 m. spalio mėn. 1 d. nutari mą „Komjaunimas ir persitvar kymas“. 2. VU komjaunimo organizaci ja reikalauja atkurti politiškai, organizaciniai, finansiškai sava rankišką Lietuvos Lenino ko munistinę Jaunimo Sąjungą, tuo tikslu sušaukti neeilinį LLKJS suvažiavimą. 3. VU kontjaunimo organizaci ja reikalauja:
i
1. Filologijos fakultete egzami nai ir įskaitos laikomi nuo gruo džio 25 iki sausio 31 d. Studen tai, pasiruošę anksčiau, gali būti priimami nuo gruodžio 15 d. 2. Paskaitos vyksta iki gruodžio 25 d. Dėstytojams ir studentams pageidaujant ir susitarus, paskai tos ir pratybos gali būti pratęs tos arba užbaigtos anksčiau. 3. Egzaminų ir įskaitų laikymui studentas privalo iš anksto už sirašyti pas dėstytoją į specialų sąsiuvinį (lapą) atitinkamoje ka tedroje. Kitų fakultetų dėstyto
Manome, kad šios taisyklės, keičiančios įsigalėjusią sesijos tvarką (kai kur ir tebegąliojančias prie Jų grįžti instrukcijas) vertos pamąstymų. Bandysime artimiausiuose laikraščio numeriuose — Red.
r Vilniaus Universiteto darbuotojų ir studentų profsąjungų komitetų, komjaunimo organizacijos komiteto, Savanoriškosios kovos už blaivybę draugijos biuro
kreipimasis į Universiteto darbuotojus ir studentus
Girtavimas — tai savanoriš kas savęs trėmimas į tamsumo, nužmogėjimo, nutautimo Sibirą. Todėl Lietuvos atgimimas neįsi vaizduojamas be Lietuvos blaivi nimo. Tai suvokdami, jaučiame pareigą atkreipti visų Universi
teto darbuotojų ir studentų dė mesį, kad dabar ypač teiktina tęsti bei plėtoti vyskupo M. Va lančiaus prieš 130 metų pradėtą tautos blaivinimo darbą. Deja, Universiteto savanoriškosios ko vos už blaivybę draugijos (toliau
tekste — draugija) veikla vos rusenanti. Manome, kad pagrin dinė tokio veiklos vangumo prie žastis — tai savanoriškumo principo nepaisymas, steigiant šią organizaciją. Vajine, biurokrati ne prievarta, neretai papildoma ir. nekompetetingumu, remiasi ir draugijos respublikinės tarybos, Lenino rajono tarybos vadovau janti veikla, pvz., respublika iki šiol neturi savo kovos už blai vybę programos, Vilniaus rajonų draugijų tarybų atsakingais sek retoriais dirba atsargos karinin kai.
Universitete yra žmonių, ne tik suvokiančių blaivybės būti nybę, bet ir pasiryžusių nuošir džiai prisidėti jirie šios veiklos. Tik tokių žmonių ir tokia veikla gali duoti realios naudos. Todėl siūlome: 1. Blaivininkų veiklą Universi tete organizuoti iš naujo ir da ryti tai tik visiško savanorišku mo pagrindais. 2. Universiteto darbuotojai, studentai, norį dirbti blaivybės darbą, iki š. m. gruodžio 25 d. kreipiasi į savo profsąjungų ar
komjaunimo organizacijos komi tetą, o gruodžio 29 d. 15 vai. susirinkę Universiteto centrinių rūmų 20a. sprendžia visus savo veiklos klausimus. 3. Universiteto draugijos na riai iki š. m. gruodžio 25 d. ne parodę noro dalyvauti šioje veik loje ateityje, laikomi išstojusiais iš šios draugijos. 4. Iki naujos blaivybės organi zacijos sukūrimo, veikla už svei ką gyvenseną Universitete rūpi nasi jo administracija, visuome ninės organizacijos. Priimta lapkričio 18 d.
—
1988.12.09
Tarybinis studentas
Nuomonės
Kompetencija ir atsakomybė - štai problema... Šių metų lapkričio 18 dienos „Pravdos" numeryje pasirodė A. Černenkos straipsnis „Fraza i iš tina", jis spausdinamas su rub rika „TSRS — mūsų bendri na mai". Straipsnis, matyt, skirtas pamo kyti Pabaltijo respublikų spau dą, kurioje autorius mato tenden cingumą, pasigenda nuomonių pliuralizmo. Atsieit, Estijos ir Latvijos liaudies frontai, mūsų Sąjūdis užvaldę spaudą ir tele viziją, o darbininkų klasės bal sas lieka neišgirstas, kaip laiške skundžiasi darbininkas iš Estijos. Lietuvos televizijos žiūrovai, tie sa, nenurodytos pavardės, pik tinasi, kad televizijoje visą lai ką tik Sąjūdis, o kitos nuomonės ten nepatenka. Žodžiu, perskaitęs laikraštį gali susidaryti nuomonę, kad Sąjūdis užgrobė televiziją
klasiniu požiūriu, reiškia bandy mą skaidyti {vairius mūsų visuo menės sluoksnius". O dabar paskaitykime laikraš ti „Sovetskaja Latvija". Tai pa daryti nėra sunku, nes „Pravda" nurodo cituojamos publikacijos datą (88. 10. 20). Pasirodo, kad čia spausdinamas interviu su liaudies fronto, lyderiu Dainiu Ivansu. Apie jokį Janj Dinevičių laikraštyje nerašoma. Ką gi, A. Černenka galėjo supainioti pa vardę. Juk kitataučiams su mū sų pavardėmis tikrai sunku. Ban dome laikraštyje surasti minimą citatą. Jos deja, nėra. Štai ką at-_ sako D. Ivansas į klausimą ko dėl liaudies fronte tiek mažai darbininkų. Cituojame „Sovetska ja Latvija": „Stojantiems (į Liaudies fron tą — aut. pastaba) nedaroma jo
kių kliūčių pagal socialinę pade tj. Kas nori, gali išstoti. Kitas reikalas, kad labiausiai suintere suota pasirodė inteligentija..." Taigi, kaip matome, dalykas paprastas. Jeigu interviu nebu vo norimų minčių, jas galima sugalvoti, prieš tai, taip pat sėk mingai sugalvojus ir interviu he rojaus pavardę. Taip laisvai in terpretuoti citatas gali tikriausiai tik „Pravdos" darbuotojai. Beje, A. Černenką mes pavadi nome kitataučiu, tai gali sukelti jo pasipiktinimą. Cituojame „Pravdą": „Lietuvis ir kitatautis", 72-aisiais Tarybų valdžios me tais gražino giliai įžeidiantį žodį „inorodec". Čia autorius piktina si Sąjūdžio „suvažiavimo biulete niu". Rusų—lietuvių kalbos žody nas taip aiškina šį žodį: „inoro dec — kitatautis, kitakilmis“.
Analogiškai šį žodį aiškina ir lietuvių—rusų kalbų žodynas. Mes jame nematome nieko įžei džiančio, jeigu A. Černenką šis žodis įžeidžia iš anksto atsipra šome. O pabaigai norime pacituoti paties A. Černenkos žodžius iš to paties straipsnio: „Kompetencija ir atsakomybė — štai problema su kuria susiduriame kai kuriose pu blikacijose vietinėje, o ir centri nėje spaudoje. Būtent jų stoka leidžia persitvarkymo priešinin kams panaudoti viešumo klaidas savo naudai". Manome, kad minimu atveju „Pravdai" pristigo ir kompeten cijos, ir atsakomybės.
Po Naujųjų Metų-nebe „T. S/*
užuot šaukęs vienytis studentus vardan kilnių idėjų ir tikslų? Ir iš viso, ar reikalingas ant stu dentų laikraščio koks nors rėks mingas šūkis? Ar ne geriau bū tų, kad jo antraštėje puikuotųsi gilią prasmę turintis pavadini mas „Alma Mater"? Tada ir tū lam užsieniečiui būtų aišku, kie no tai laikraštis. Gerb. redakcija galėtų paga liau pakeisti įsipykusį pavadini mą. Virginijus BARZDA, Danielius KIRKA FF studentai
Užvakar VU partiniame komi tete svarstyti mūsų savaitraščio reikalai. Dėl pavadinimo nuomo nės išsiskyrė: balsuojant pasi rinktas „Universitas Viinensis“ kuris tiksliau, nei .Alma Mater“ nurodo, kokiai aukštajai mo kyklai priklauso lalkraStis ir yra patogesnis nei .Alma Ma ter Viinensis“. Nuspręsta, kad laikraštis bus vadinamas ne ..... ordinų rektorato partijos ko miteto Ir t. t.", o „Vilniaus universiteto sava^raščiu“. Pra šymas patvirtinti naująjį pava dinimą perduotas LKP CK.
Gertjiamas prof. J. Minkevi čius yra pareiškęs mintį dėl są vokas „tarybinis" vartojimo, ku ri mus atvedė prie šių apmąsty mų. Mūsų šalyje liaudies dalyva vimas valdžioje yra įgyvendintas per Liaudies deputatų tairybas (jei, aišku, neturėsime ome ny dar šiais metais plevėsavusių plakatų „Visa valdžia tary-
ir dabar neleidžia kitaip manan tiems pasireikšti. Autorius pikti nasi ir „Tarybinės Klaipėdos" lai kraščiu, kuris išspausdino Sąjū džio kvietimą rinkti parašus prieš TSRS Konstitucijos pataisas. Jau nuo ryto į „Pravdą" skambino pasipiktinę klaipėdiečiai ir t. t. Tačiau šie kaltinimai tik tru piniai palyginus su pamokymais laikraščiui „Sovetskaja Latvija". Taigi, cituojame „Pravdą": „Vienam iš pokalbio dalyvių — liaudies fronto atstovui Janiui Dinevičiui užduodamas klausi mas, kodėl liaudies fronte tiek mažai darbininkų. Dinevičius at sako: „Jūsų klausime jaučiami ankstesnio klasinio požiūrio ats pindžiai. Dabartinėje situacijoje mūsų visuomenėje jis ne pats ge riausias. Bandymai spręsti mūsų visuomenės problemas, remiantis
boms!"). Iš čia liko ir tokie pavadinimai ir „sąvokog", kaip „tarybinis žmogus", „Tarybinė moteris". „Tarybinis studentas" ir t. t. Pasidairykime po užsie nio šalis. VFR liaudies atstova vimais vaddžioje įgyvendintas per bundestagą. Tik niekas VFR pi liečių nevaidina bundestaginiais, moterų — bundestaginėmis mo terimis, o studentų — bundesta
giniais studentais. Tą patį gali ma būtų pasakyti ir apie parla mentus, kongresus, džirgas ir pati. l%egi mūsų laikraštis ilgai bus „ordinų Universiteto rektorato, jĮartijoę. komjaunimo ir profsą jungos komitetų savaitraštis", užuot tapęs „Vilniaus universite to studentų savaitraščiu?" Ar il gai jis šauks proletarus vienytis,
Audrius SIAURUSEVICIUS Darius TARASEVIČIUS
LLKJS Vilniaus universiteto organizacijos XXX neeilinės ataskaitinės rinkiminės konferencijos
Nutarimas (atkelta Iš 1 psl.)
komjaunimo klausimais organi zuoti komjaunuolių referendu mus. 6. VU komjaunimo organiza cija siūlo LLKJS CK panaikinti komjaunimo miestų rajonų ko mitetus. paliekant tik miesto komitetą, o VU komjaunimo or ganizaciją padaryti pavaldžia tik LLKJS CK. 7. VU komjaunimo organizaci ja konstatuoja, kad LLKJS yra viena iš Lietuvos jaunimo organizacijų. VU komjaunimo komitetas mano, kad bet kurios organizacijos avangardinis vaid muo pasiekiamas keliant prie šakines idėjas Ir Jas Įgyvendi nant. 8. VU komjaunimo organizaciia siekia bendradarbiavimo su vi somis visuomeninėtnis organlzazijomis ir judėjimais, kurie dir ba atsinaujinimui ir persitvar kymui. kurie pasisako už vie šumą. demokratiją, taip pat ne atsisako įvairių kontaktu su ki tomis visuomeninėmis organiza cijomis. 9. VU komjaunimo organizacl|a mano, kad šiuo metu, kovo jant už persitvarkymo likimą, būtinai reikalinga visų pažano jaunimo organizacijų vienybė pasiryžusi siekti tokios vienybės ir kategoriškai priešinasi jėgų skaldymui dėl menkaverčių prie žasčių. nesveikų ambicijų ir di dybės manijų. VU komjaunimo organizacija pasisako už visų launimo orga nizacijų asociacijos kūrimą, kaip koordinacinį organą. į kur) ly giomis teisėmis įeitų visos jauni mo organizacijos, tarp jų ir LLKJS. (0. VU komjaunimo organiza cijos nuomone Studentų Tarybos nariai turi įeiti į Universiteto ar
fakulteto Mokslinę Tarybą. to dėl šj klausimą komjaunimo or ganizacija iškels Studentų Ta ryboms Ir Rektoratui. 11. VU komjaunimo organiza cija konstatuoja, kad VU Kultū ros klubas nustojo organizuoti kultūrinius renginius studen tams ir koordinuoti šioje srity je fakultetų veiklą. Todėl VU komlaunimo organizacija nepa tenkinamai vertina VU Kultūros klubo veiklą Ir siūlo |j išformuo ti. VU Kultūros klubo bazėje Įkurti naują Jaunimo laisvalai kio organizavimo centrą, kuris ne tik vykdytų ankstesnio VU Kultūros klubo funkcijas, bet ir šefuotų klubus pagal pomėgius, besikuriančius studentų laisva laikio organizavimo kooperatyvus Ir pan. VU studentų laisvalaikio organizavimo centrui vadovautu speciali Studentų Taryba, kuri užtikrintų to centro pajėgumų nukreipimą studentų Interesams. 12. VU komjaunimo organiza cija kategoriškai pasisako prieš „Tarybinio studento“ cenzūravi mą Ir laiko tikslinga sudaryti redakcine kolegilą. kuri Ir tik kuri galėtų spręsti apie pateik tos laikraščiui medžiagos tinka mumą spausdinti. VU laikraščio pavadinimą „Tarybinis studen tas“ siūlome pakeisti. 13. VU komjaunimo organiza cija reikalauja, kad Įvairios sa vanoriškos organizacijos (SDA ALR. Skęstančiųjų gelbėjimo draugija. Knygų bičiuliu draugi ja ir pan.) būtų formuolamos nepažeidžiant laisvanoriškumo principų ir kreipiasi Į šių orga nizacijų vadovybę siūlydama perregistruoti narius. 14 VU komjaunimo organizaci ja vienu iš savo uždavinių laiko atgaivinti gailestingumo organizacilas. 15. VU komjaunimo organiza cija teigiamai vertina VU Stu
dentų mokslinės draugijas veik lą. Atkreipia dėmesį j tai, kad nuo šios draugijos veiklos žymia dalimi priklauso studento, kaip aukštos kvalifikacijos specialisto, paruošimas. VU komjaunimo organizacija visokeriopai rems šios draugi jos veiklą, tai laikydama viena iš studentų prioritetinių veiklos krypčių. ■ VU komjaunimo organizaciia atkreipia dėmesį ir I tai, kad VU Rektoratas šiai draugijai skiria per mažą dėmesį, pagalbą. 16. VU komjaunimo organiza cija yra tos nuomonės, kad kom jaunimo dalyvavimas žaliųjų |udėjime labai sveikintinas reiški nys. VU komjaunimo organizaci ja mano, kad kova už gamtos apsaugą turi būti ne tik Lietu vos žaliųjų rūpestis. VU komjau nimo organizacija visokeriopai rems Lietuvos žaliuosius Ir pati organizuos akcijas šia kryptimi. Sėdėti sudėjus rankas dabar — nusikaltimas ateičiai. 17. VU komjaunimo organiza cija nutaria panaikinti visuome ninės politinės praktikos ir leni ninė* iškaltos sistemą ir kreiptis Į Universiteto Rektorių, kad būtų panaikinti Įsakymai. liečiantys šią sistemą. VPP balų už visuomeninę veiklą palikimo klausimą palikti, spręsti fakultetams. 18. Studentų statybinius bū rius formuoti tik remiantis lais vanoriškumo principu. Panaikinti VU SSB štabą ikuriant darbo centrą, kuris orga nizuotų studentų statybinių bū rių ludėjimą. ieškotų studentams darbo vietų ir pan. 19. Panaikinti VU komjaunimo komiteto operatyvinę grupę. 20. Atsisakyti bereikalingo do kumentų rašymo ir rinkimo. VU komjaunimo komitetui pa vesti priimti nutarimą dėl rašt vedybos VU komjaunimo organi zacijoje. atsižvelgiant i tai. kad absoliuti dokumentų dauguma nereikalingi. 21. VU komjaunimo organizaci ja laiko tikslinga turėti savo atskirą spaudos organą — laik
rašti arba priedą prie „Tarybi nio studento“. 22. Fakultete surinktų nario mo kesčių 40 proc. palikti fakulte tų komjaunimo organizacijoms, Viršs normos surinktų lėšų 90 proc. palikti fakultetų komlauni mo organizacijoje. 23. VU komjaunimo organiza cija įpareigoja VU komjauni mo komitetą vieną kartą per me tus. o esant reikalui ir dažniau, atsiskaityti už komjaunimo lėšų panaudojimą. 24. VU komjaunimo organiza cija laiko tikslinga įkurti stu dentų iniciatyvų finansavimo fondą. Šio fondo tikslas — vienyti pinigines lėšas, kurias numatoma skirti studentijos po reikiams tenkinti ir remti pinigi nėmis lėšomis studentiškas ini ciatyvas. Fondo piniginių lėšų skirstymui sudaryti bešališka komisiją. Fondo įplaukas suda rytų asmenų ir organizacijų pi niginiai inašai. VU komjaunimo organizacija, jkurus ši fondą Įsipareigoja padaryti pirmą Įna šą - 5000 rublių. 25. VU komjaunimo organiza cija kategoriškai reikalauja su teikti Vilniaus Universitetui au tonomiją ir, atsisakius. tai padaryti, yra pasiryžusi imtis pačių radikaliausių veiklos me todu ir formų. 26. VU komjaunimo organiza cija siūlo Jau dabar pakeisti „Vilniaus Darbo raudonosios vė liavos ir Tautų draugystės ordi nų valstybinio V. Kapsuko uni versiteto“ pavadinimą i pavadini mą „Vilniaus universitetas“. 27. VU komjaunimo organizacl|a reikalauja: a) nutraukti studentų ėmimą i Tarybinę Armiją. b) prilyginti. VU karinas ka tedros statusą, paprastos tarpfakultetinės Universiteto kated ros statusui, c) atitarnavusiems TA leisti pasirinkti, lankyti šią katedrą ar ne; d) nutraukti karini rengimą merginoms. e 28. VU komlaunimo organiza cija kategoriškai reikalaula pa naikinti priverstini studentų ve
žimą Į žemės ūkio darbus ru deni. 29. VU komjaunimo organizaci ja reikalauja paskelbti fakulta tyviniais fizinio lav. užsiėmimus visiems studentams. 30. VU komjaunimo organiza cija smerkia TSRS Konstitucijos pakeitimų Ir papildymų projek tą. kaip pažeidžiantj XIX Są junginės partinės konferenci|os nutarimus. Ir reikalaula šio do kumento ateinančioje TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje nesvarstyti. 31. VU komjaunimo organiza cija kategoriškai pasisako prieš besalkj Lenino vardo vartojimo ir todėl reikalauja: a) Kategoriškai pasmerkti Ir visiškai atsisakyti šio vardo vartojimo jmonių, kolūkių ir pan. pavadinimuose. b) Visoms Lietuvos miestų gat vėms Ir aikštėms, pavadintoms Lenino vardu, gražinti jų istori nius pavadinimus arba sukurti naujus, išskyrus vieną aikštę — Lenino aikštę — sostinėje Vil niuje. a c) Sustabdyti visų naujų pa minklų Leninui miestuose ir ra jonų centruose projektavimą bei statybą. Pasmerkti lenktynes statant juos. d) Atsisakyti besaikio Lenino portretų naudojimo Ir tiražavi mo. 32. VU komjaunimo organiza cija kategoriškai reikalauja: a) panaikinti galimybę paša linti studentus dėl kitokių prie žasčių. negu nepažangus moky masis. ir tai užfiksuoti atitinka mu Rektoriaus įsakymu; b) peržiūrėti jau pašalintų by las jeigu bus apeliacijų. 33. VU komjaunimo organiza cija reikalauja sudaryti sąlygas tiesiogiai bendrau ti su užsienio kapitalistinių ir socialistinių ša lių jaunimo organizacijomis, leisti savarankiškai sudarinėti sutartis ir keistis qrupėfriis.
VU komjaunimo komitetas VU fakultetų komjaunimo komitetų sekretoriai Konferencija įvyko X1.21 — Red.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710339, išduotą MF studentui Egidijui ŽILĖNUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8810951, išduotą IF studen tei Linai CEPSYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 810474, išduotą ChF stu-
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2461 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoseTCK«M cryAeKT* — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMureTa OMcoMOAa, npotpKOMa opAenos TpyAoaoro Kpacnoro jsaMesi n Apy«6w aapoAos BHABHioccKoro yBHsepcnTeTa mm. B. Kancyuaca. Bhabmioc. PeASKTop A. Annnrrac. Ha abtobckom a3HKe.
Redaktorius A. LIPSTAS