Visų šalių proletarai, vienykitės!
uara/Binis sctroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
*
Nr. 34 (976) 1976 m. lapkričio 5 d.
Mano Tėvynė
a —
u
cz
c
SUPLAZDA raudonas šilkas, šventės maršų garsai aidi miestų gatvėmis. Sunku nusa kyti žodžiais pakilią, džiugią nuotaiką: Didžiojo Spalio šventėt Ji brangi visiems pa saulio darbo žmonėms, mylin tiems taiką ir kovojantiems už ją, už draugystę ir pažangą. Šios Spalio šventės įsimin tinos dar ir tuo, jog vyksta iškart po TSKP CK plenumo, nurodžiusio naujas gaires kiekvienam tarybiniam žmo gui, kiekvienam komjaunuo liui. Medicinos fakulteto komjaunuoliai pasitinka šven tes su neblogais pasiekimais moksle ir gamybiniame dar be. Fakultete pagaliau nebe liko nė vieno skolininko, su dideliu entuziazmu dalyvau ta rudens talkose. Gerai dir bo Panevėžio vaismedžių me delyne gyd. medicinos spec. IV k. 1—5 grupės, Panevė žio raj. Libieriškio tarybinia me ūkyje — pediatrijos spec. III k. 7—8 grupės ir kiti. Ūkių vadovai liko patenkinti studentų darbu — tai džiu gina. Revoliucija suteikė visiems mūsų šalies žmonėms galimy bę mokytis, dirbti, tobulėti. Žmogus tapo kūrėju, atiduo dančiu visas savo jėgas, vi sus sugebėjimus vienam tiks lui — savo Tėvynės suklestė A. BAJORŪNAS jimui ir laimei. Teko su studentų statybiniu IF IV k. studentas
DIDŽIOJO Spalio šventės įsimintinos visiems TSRS pi liečiams — tai Tarybų šalies gimimo data. Vienos Revoliu cijos metinės tapo ypatinga mano biografijos eilute: ta da, prieš aštuonerius metus, buvau priimtas į šlovingojo komjaunimo eiles. Jau visiems mūsų, Istorijos fakulteto, komjaunuoliams įteikti nauji komjaunimo do kumentai. Glausdami prie šir dies knygutę su Lenino at vaizdu, bilietą, paženklintą šešių ordinų šlove, ir mes ga lime džiaugtis, bent dalele prisidėję prie didžiojo ša lies darbo — komunizmo kū rimo. Šiandien turim padėkoti re voliucionieriams, kurių nepalaužė nei kalėjimai, nei katorga, tiems, kurie krauju išpirko Naują Laisvės Rytą, mūsų tėvams, kurie statė naujus miestus ir sėjo grūdus. Tai jiems ačiū, kad galime naudotis vienu iš didžiausių Re voliucijos iškovojimų —kiek vienam TSRS piliečiui suteik ta teisė į mokslą. Mūsų kar tai, gal būt, labai sunku įsi vaizduoti, kaip galėtų pakryp ti gyvenimo vaga, jeigu mes negalėtume mokytis. Tik kny gose liko „parduotų vasarų" prisiminimas. Didelis ačiū už šią šviesią rytdieną.
Kelias, lygus šimtmečiams
I
l
i
Švenčiame naujos žmonijos eros — perėjimo iš kapitaliz mo j socializmą — pradžios šventę, Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos 59ąsias metines. Išdidžiai plaz da raudona Tarybų šalies vė liava, paženklinta darbo sim boliu — piautuvu ir kūju. Vi sam pasauliui gerai matomi mūsų tarybinės liaudies lais vo nuo išnaudojimo, įtempto ir nelengvo darbo vaisiai. Pagrįstas mūsų pasididžiaviimo jausmas, širdyse tikrai gera šventinė nuotaika. Lietuvos KP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto ir ra jono Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto vardu leiskite nuoširdžiai pa sveikinti visą universiteto ko lektyvą artėjančių Didžiojo Spalio metinių proga, palin kėti naujų laimėjimų darbe, moksle, visuomeninėje veikloję, stiprios sveikatos ir as meninės laimės. 59 metai, praėję po Spa lio revoliucijos, — tai galin go ekonominio ir dvasinio Tarybų Sąjungos polėkio me tai. Mūsų šalyje sukurta vi suomenė, nežinanti krizių ir
J. VAITKEVIČIUS Vilniaus miesto Lenino rajono D2DT Vykdomojo komiteto pirmininkas
nedarbo, su nuosekliai au gančia ekonomika, brandžiais socialistiniais santykiais, tvir tai žengianti komunizmo kū rimo keliu. Įsitvirtino tarybinis gyvenimo būdas. Mūsų vi suomenė nežino išnaudojimo, joje nėra socialinės ir nacio nalinės priespaudos. Tarybi niam gyvenimo būdui cha rakteringas tikras kolektyviš-
kūmas, sutelktumas, visų tautų vienybė. Susiformavo farybinis žmogus — savo Tėvynės patriotas .aktyvus komunizmo kūrėjas, „šeši dešimtmečiai, — pažymėjo TSKP CK Generalinis sekre torius drg. L. Brežnevas XXV partijos suvažiavime, — tai mažiau negu vidutiniškai gy vena žmogus. Bet per tą lai ką mūsų šalis nuėjo kelią, ly gų šimtmečiams". Šiomis dienomis įvyko TSKP CK plenumas. Jame labai tu riningą kalbą pasakė TSKP CK Generalinis sekretorius drg. L. Brežnevas, Joje iškelta plati partijos ir liaudies veiksmų programa, realizuojant partijos XXV suvažiavimo nutarimus, sėkmingai vyk dant X penkmečio planą. Įvy kusi TSRS Aukščiausiosios Ta rybos devintojo šaukimo penktoji sesija patvirtino 1976 —1980 metų TSRS Valstybinį liaudies ūkio vystymo ir 1977 metų TSRS Valstybinį liaudies ūkio vystymo planus. Jie ati tinka pagrindinius tarybinės liaudies interesus; juose atsi žvelgiama į specifinius kiek vienos respublikos ypatumus
bei poreikius, užtikrinamas harmoningas jų vystymasis. Toliau kils tarybinės liaudies materialinis ir kultūrinis gyve nimo lygis. Galima pasidžiaugti, kad partijos planai yra supranta mi ir priimtini visiems respub likos dirbantiesiems, kad Ta rybų Lietuvos darbo žmonės sutelktai ir darniai siekia už sibrėžto tikslo. Savo kuklias dovanas, nau jas darbo pergales sudėjo garbingam Spalio jubiliejui ir mūsų sostinės rajonas, pava dintas revoliucijos vado, Ta rybų valstybės įkūrėjo V. Le nino vardu. Tik per paskutinį devintąjį penkmetį rajone žymiai išau go pramonės gamyba, išsiplė tė mokslinio tyrimo įstaigos, sparčiai buvo statomi gyve namieji namai. Rajonas pasi puošė naujais pastatais, nau jomis mokyklomis, lopšeliaisdarželiais. Didelės statybos numatomos ir X penkmetyje. Jos dar labiau išpuoš ir at naujins mūsų sostinę Vilnių, dar daugiau patenkins augan čius gyventojų buitinius ir kul tūrinius poreikius. Mieste numatoma pastatyti 1,8 mln. kvadratinių metrų gy venamojo ploto. Jau prade dami statyti gyvenamieji naĮNukelta į 2 psl.|
TSRS būriu dirbti Kapsuko pieno konservų kombinato statybo je. Jį stato ne tik mūsų res publika, padeda kolegos iš Maskvos, Leningrado, Balta rusijos, yra ir vienos Švedi jos firmos atstovų. Dirbdamas čia, aš supratau, jog mūsų, tegu ir menkas, darbas yra reikalingas ,jog mes — dalis didelės ir draugiškos šeimos — Tarybų Sąjungos — nariai. Tikro tarybinio žmogaus, tikro kemunisto pavyzdžiu laikau TSKP CK Generalinį sekretorių L. Brežnevą. Žavi jo neišsenkama energija, jo principingumas ir žmogišku mas, kovojant už tai, kas šiandien svarbiausia — užtai ką visame pasaulyje. Kasdieniniame gyvenime norėčiau būti panašus į savo tėvus, išmokiusius mylėti ir gerbti žmogų, mylėti savo Tėvynę ir savo darbą. P. ALCHOVKA
MF komjaunimo biuro sekretorius
Aktų salės gilumoje — Tarybų valstybės įkūrėjo ir proletariato vado V. Lenino portretas, ŠVentlška nuotaika visų suslrlnkusiųjų veiduose: mlnime 59-ąsias Didžiojo Spalio metinei. Lapkričio 1 d. mingą minėjimą susirinko universiteto vadovai, profesoriai. darbuotojai, studentai, svečiai. Minėjimą pradėjo unlversiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Pranešimą apie Spalio idėjų nenugalimumą, apie tarybinės liaudies darbus X penkmetyje, apie aukš tojo mokslo pasiekimus padarė Vilniaus miesto Le nino rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas J. Vaitkevičius. Susirinkusius su švente pasveikino draugystės naf totiekio Mažeikiai—Po lockas trasos tiesėjų at stovas, lenkų firmos „Energopol" darbuotojas Andžejus Golovinas. JAV pažangiųjų lietu vių linkėjimus perdavė „Vilnies" laikraščio redaktorius S. Jokubka. Vakare buvo paskelbtas šventinis Rektoriaus įsakymas, kuriame pareikšta padėka geriausiems uni versiteto darbuotojams ir studentams. Po iškilmingosios dalies susirinkusiems koncerta vo Krokuvos (LLR) Jogai los universiteto ansamblis „Slavlanki". Kolektyvas daug gastroliuoja, propa guodamas įvairių tautų liaudies kūrybą. Pasiseki mas jį lydėjo ir mūsų Ak tų salėje.
D. SABALIAUSKAITE
AKTYVO PASITARIMAI Spalio 28 d. įvyko respublikos aukštųjų mokyklų ak tyvo pasitarimas, kuriame apsvarstyti uždaviniai, įgy vendinant TSKP XXV ir LKP XVII suvažiavimų nutari mus. Pasitarimą pradėjo Lietuvos KP CK sekretorius L. Še petys. Pranešimą padarė respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Pasitarime dalyvavo LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė, res publikos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas A. Česnavičius, LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjas J. Aničas, TSKP CK atsakingas darbuotojas B. Mitinąs, aukštųjų mokyklų, respublikinių organizacijų ir įstaigų vadovai. Diskusijose, be kitų, kalbėjo universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, TSKP istorijos katedros vedėjas prof. dr. K. Navickas. Pasitarimo dalyviai priėmė kreipimąsi į visus respub likos aukštųjų mokyklų darbuotojus.
Spalio 29 d. įvyko universiteto rektorato, dekanatų bei katedrų darbuotojų, partinės ir kitų visuomeninių organizacijų, profesorių, dėstytojų ir studentų aktyvo pasitarimas. Jame buvo aptarti LKP CK III plenumo nu tarimo „Dėl partinės organizacijos uždavinių, gerinant gyventojų dorovinį auklėjimą, sutinkamai su TSKP XXV suvažiavimo nutarimais" iškelti uždaviniai, jų įgyvendi nimas mūsų aukštojoje mokykloje. Pranešimą skaitė partijos universiteto komiteto sek retorius K. Poškus. Diskusijose kalbėjo Mokslinio komunizmo katedros partinės organizacijos sekretorius V. Kmieliauskas, kom jaunimo komiteto sekretorius H. Ramonas, Medicinos fakulteto katedros vedėjas prof. M. Krikštopaitis, stu dentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys, Fizinio auk lėjimo katedros vedėjas V. Bimba, darbuotojų profsą jungos komiteto pirmininkas I. Žeberskis, universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Pasitarime dalyvavo LKP CK mokslo ir mokymo įstai gų skyriaus vedėjas J. Aničas, respublikos aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Pasitarimas priėmė rezoliuciją dėl dorovinio auklė jimo universitete tolesnio gerinimo.
r „Tarybinis studentas": Šiandien skaitytojus informuojame apie universiteto aktyvo susirinkimą, kuriame buvo kalbė ta, kaip įgyvendinti LKP CK III plenumo nutarimą „Dėl partinės organizacijos uždavinių, gerinant gyventojų doro vinį auklėjimą, sutinkamai su TSKP XXV suvažiavimo nuta rimais". Ką Jūs, draugas sekretoriau, galėtumėte pasaky ti dėl šio klausimo svarstymo universitete! Drg. K. Poškus: Dorovinis auklėjimas, kaip sudėtinė ko
Tolesni studentų dorovinio INTERVIU SU PARTIJOS UNIVERSITETO KOMITETO SEKRETORIUMI DRAUGU KAZIU POŠKUM
munistinio auklėjimo dalis, ypač aktualu auklėjimo įstaigo je — aukštojoje mokykloje. Todėl mums labai svarbūs yra Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės nutarimai, ku rie nurodo pagrindines auklėjimo kryptis ir konkrečius ke lius. Aš turiu galvoje neseniai įvykusio sąjunginio visuo menės mokslų katedrų vedėjų pasitarimo Kremliaus rūmuo se dokumentus, prieš keletą dienų įvykusį respublikos aukštųjų mokyklų aktyvo pasitarimą, skirtą apsvarstyti už daviniams, iškilusiems įgyvendinant TSKP XXV suvažiavi mo ir LKP XVII suvažiavimo nutarimus, neseniai priimtą LKP CK ir LTSR MT nutarimą dėl mūsų universiteto vaid mens tolesnio didinimo respublikos aukštojo mokslo siste moje, kurio vykdymo klausimai bus aptarti lapkričio mėn. universiteto tarybos ir partijos komiteto išplėstiniame po sėdyje, pagaliau LKP CK III plenumą dorovinio auklėjimo klausimu ir kt. Visi šie ir ankstesni dokumentai mums yra labai svarbūs, jie mus nukreipia reikiama linkme ir ska tina aktyviai įsijungti į jaunosios kartos komunistinį auklė jimą, komunistinės visuomenės kūrimo darbą. „TS": Kokios, Jūsų, draugas sekretoriau, nuomone, pa grindinės komunistinio auklėjimo kryptys šiandieną svar biausios mums, universiteto kolektyvui! Drg. K. Poškus: Manyčiau, kad šiandien mums yra iški
lę trys svarbiausi šio darbo uždaviniai. Pirma, mums būti na pasiekti, kad visas akademinio mokymo procesas būtų ugdymas studentų komunistinės moralės, kad kiekvienas dėstomas kursas, kiekviena paskaita ar kuri kita akademinio mokymo forma turėtų politinį-idėjinį, partinį kryptingumą. Antra, man atrodo, būtina žymiai atkakliau kovoti už stu dentų, taip pat ir profesorių bei dėstytojų, universiteto vi so kolektyvo aktyvią poziciją darbe, gyvenime ir buityje, už tokią poziciją, kurią ryškiai iškėlė TSKP XXV suvažiavi me Centro Komiteto Generalinis sekretorius draugas Leo nidas Brežnevas: „Niekas taip neišaukština asmenybės, kaip aktyvi pozicija gyvenime, sąmoninga pažiūra į visuo meninę pareigą, kai žodžių ir darbų vieningumas tampa kasdienine elgesio norma. Sukurti tokią poziciją — doro vinio auklėjimo uždavinys". Universiteto profesorių, dėsty tojų bei studentų kolektyvas, svarstydamas TSKP XXV su važiavimo istorinių nutarimų įgyvendinimo kelius, priėmė labai reikšmingą ir sunkų įsipareigojimą — kad universi tetas šiame penkmetyje ir savo 400 metų jubiliejui taptų pavyzdine aukštąja mokykla respublikoje. Sis tikslas, atkak li visų mūsų veikla jam pasiekti yra, man atrodo, trečias pagrindinis mūsų studentų auklėjimo uždavinys. „TS": Kokios, Jūsų nuomone, svarbiausios problemos mums yra iškilusios, siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius! Kokiose komunistinio auklėjimo srityse šių problemų mes daugiausia turime! Drg. K. Poškus: Žinoma, pirmiausia reikėtų kalbėti apie
pasiekimus, apie laimėjimus, nes kitaip gali susidaryti ne teisinga nuomonė apskritai apie dorovinio auklėjimo padė tį universitete. Minėtame universiteto aktyvo susirinkime buvo daug kalbama ir apie laimėjimus, ir apie mūsų darbo trūkumus. Tačiau laikraščio galimybės tikriausiai neleis mums plačiai paliesti šiuos klausimus. Todėl aš pasisteng siu apsistoti tiktai ties pagrindiniais klausimais, kurie buvo aptarti minėtame aktyve. KOMPLEKSINĖ SISTEMA. TSKP CK ataskaitiniame prane šime partijos XXV suvažiavimui Generalinis sekretorius draugas L. Brežnevas iškėlė ryškią mintį apie kompleksinį auklėjimą, apie idėjinio-politinio, darbinio ir dorovinio auklėjimo organišką vienovę. Kompleksinis auklėjimas gi liai atspindi išvystytos socialistinės visuomenės prigimtį šiuolaikiniame komunizmo kūrimo etape, siekiant mūsų programinio tikslo — formuoti visapusiškai išugdytą asme nybę. Dorovinis auklėjimas yra organiškai susijęs su kito mis komunistinio auklėjimo sritimis ir kalbėti apie tai at sietai nuo kitų auklėjimo sričių būtų vienpusiška ir neob jektyvu. Mūsų moralinis auklėjimas pažengė toli j priekį, tačiau egzistuoja įvairūs veiksniai, kurie verčia nuolatos koreguo ti dorovinio auklėjimo turinį ir metodus. Egzistuoja socia linės istorinės prielaidos, kurios nuolat įneša į gyvenimą apčiuopiamas permainas .iškelia naujus reikalavimus ideo loginiam darbui. Naujos kartos, įsiliejusios į gyvenimą, at-
sineša naujas žinias ir specifines nuotaikas. Socialinės bei ekonominės sąlygos irgi atsinaujina, nuolat vystantis moks lui ir technikai. Didėja studentų informuotumas, kuris rei kalauja didinti ir informacinio-propagandinio darbo ope ratyvumą. Pagaliau egzistuoja pakitimai tarptautinėje are noje: iš vienos pusės, įtempimo mažinimas sudaro palan kias sąlygas plačiam marksizmo-leninizmo idėjų skleidimui, iš kitos pusės, aktyvėja idėjinis priešingumas tarp dviejų socialinių sistemų, rafinuotesnė tampa imperialistinė pro paganda. Studentų kompleksinio auklėjimo sistemos paruošimas reikalauja nuolatos tobulinti ir dar geriau panaudoti visas auklėjimo formas ir metodus, efektyviau formuoti mokslinę pasaulėžiūrą, komunistinį požiūrį į darbą, komunistinę mo ralę, proletarinį internacionalizmą ir socialistinį patriotiz mą ir kt. Mūsų universitete daug pasidarbuota, sukuriant vieningą kompleksinio komunistinio auklėjimo sistemą. Dar 1971 m. buvo parengtas „Komunistinio studentų auklėjimo planas visam mokymo laikotarpiui". Planas numatė įvairias darbo formas: bendrus universiteto, fakultetų, kursų ir gru pių renginius, taip pat individualų darbą, šis studentų politinio-idėjinio auklėjimo planas jungė visų universiteto pa dalinių bei visuomeninių organizacijų darbą. Tokio plano paruošimas turėjo teigiamą poveikį gerinant komunistinį studentų auklėjimą: jis tapo kryptingesnis, apėmė visas auklėjimo sritis. Iš kitos pusės, minimas planas nereglamen tavo visuomeninių organizacijų konkrečios veiklos kiek viename padalinyje, o tik nurodė pagrindines gaires. Praėjusiais mokslo metais partijos komitetas, vykdydamas atitinkamą partijos miesto komiteto nutarimą, įpareigojo fakultetų partines organizacijas sudaryti ir fakultetuose ko munistinio auklėjimo planus visam mokymosi laikotarpiui. Be to, universitete veikia komunistinio auklėjimo penkme čio ir metiniai planai, numatantys konkrečius darbus kiek viename padalinyje bei kiekvienoje organizacijoje. VISUOMENĖS MOKSLAI IR DOROVINIS AUKLĖJIMAS. Studentų pasaulėžiūrą universitete formuoja visa mokymo auklėjimo sistema, tačiau svarbiausias vaidmuo čia tenka visuomenės mokslams. Turime nemaža visuomenės mokslų dėstytojų, kurie ska tina studentus aktyviai svarstyti nagrinėjamus klausimus, aiškiai išreikšti savo pažiūras ir jas ginti, moko savarankiš kai ir kūrybiškai mąstyti. Studentai vis plačiau įtraukiami į mokslo-tiriamąjį darbą. Tai padeda jiems giliau įsisavin ti marksistinę-lenininę teoriją, vysto savarankišką mąstymą, sugebėjimą analizuoti sudėtingus socialinius reiškinius, ar gumentuotai išdėstyti medžiagą, šiems tikslams pasiekti padeda prie visuomenės mokslų katedrų veikiantys stu dentų moksliniai būreliai, jų organizuojamos mokslinės konferencijos ir konkursai sąjunginiai studentų mokslinių darbų konkursai visuomenės mokslų srityje. Kasmet juose dalyvauja vis daugiau mūsų studentų, plečiasi marksistinęlenininę teoriją nagrinėjančių problemų ratas, didėja moks linių tyrinėjimų lygis. Tačiau visuomenės mokslų katedrų galimybės, organi
zuojant sąjunginius konkursus, dar nėra pilnai išsemtos. Dalis dėstytojų, ruošiantis konkursams, lieka nuošalyje, kai kuriuose konkurso darbuose dar yra formalizmo ir šablo no. Labai pageidautina, kad studentų moksliniams dar bams vadovautų ir bendramokslinių,ir profiliuojančių kated rų dėstytojai. Toks kūrybinis bendradarbiavimas žymiai iš plėstų galimybes ir padidintų studentų mokslinės pasaulė žiūros formavimo efektyvumą. Viena svarbiausių moralinio auklėjimo dalių, formuojant mokslinę materialistinę studentijos pasaulėžiūrą, yra ateis tinis auklėjimas. Ateizmo kurso dėstymas dabar jau planuo jamas tuose kursuose, kurie yra išklausę dialektinio ir isto rinio materializmo pagrindus. Tai žymiai palengvino tiek ateizmo įsisavinimą, tiek ateistinių įsitikinimų prasmės su vokimą. Nemažą vaidmenį, formuojant ateistinę pasaulė žiūrą, turės suvaidinti ir neseniai įvesti ateizmo seminarai, o taip pat ateistinių referatų rašymas, studentų ateistinių konferencijų fakultetuose rengimas. Ateistiniame auklėjime turime ir negalutinai išspręstų problemų. Kokios jos? Manyčiau, kad pirmiausia mums reikia ieškoti naujų, efektyvesnių metodų ir būdų ateizmo dėstymui toliau gerinti, šio kurso dėstytojų kvalifikacijoms toliau kelti. Antra, ateizmo kurso dėstymą reikia labiau nukreipti į tai, kad studentų netikėjimui antgamtinėmis jė gomis (o šiandieną mūsų beveik visi studentai netiki) bū tų suteiktas tvirtas mokslinis pagrindas, kad mes išugdytume aktyvius ateistus, sugebančius propaguoti ateizmą vi suomenėje ir pagrįsti jį marksistinės filosofijos argumen tais. Trečia, ateistinio auklėjimo neįmanoma atskirti nuo do rovinio auklėjimo. Mokslo ir technikos revoliucijos epo choje kova su religija paprastai vyksta tik dorovinėje plot mėje. Todėl iškyla uždavinys religijos skelbiamoms dorovi nėms normoms sumaniai priešpastatyti komunistinę mora lę, bet ne abstrakčių teiginių, o moksliškai paruoštos el gesio normų sistemos forma; religinei „paguodai", religi niam individualizmui priešpastatyti pasitikėjimą savo jėgo mis, kolektyviškumo jausmą, realių žemiškų vertybių reikš mės įsisąmoninimą. Pagaliau, ketvirta, mums reikia labiau suaktyvinti visas ateistinio auklėjimo formas universitete, didesnius reikalavimus kelti ateizmo tarybai, ateistiniam klubui „Akiratis". SPECIALYBĖS DISCIPLINOS IR DOROVINIS AUKLĖJI MAS. Visapusiškas asmenybės ugdymas yra ne vien tik vi suomenės mokslų dėstytojų kompetencija. Su doroviniu auklėjimu dažnai tiesiogiai susijusios ir specialybės mokslų disciplinos. Šiuo požiūriu ypač dėkingos tokios discipli nos, kaip literatūra, istorija, teisės ir kitų mokslų dalykai. Lietuvių, rusų, užsienio ir klasikinės literatūros katedrų dėstytojai paskaitose vis labiau akcentuoja etines proble mas literatūroje, pabrėžia asmenybės ir epochos ryšių, pa žangiųjų, komunistinių amžiaus idėjų reikšmę asmenybės ugdymui, moralinių vertybių vaidmenį. Ypač reikšminga ir konkreti dorovinio auklėjimo forma yra literatūros, istori jos ir kitų disciplinų seminarai, kuriuose patys studentai analizuoja literatūros kūrinius, istorijos reiškinius idėjiniu— etiniu aspektu, gilinasi į moralinę problematiką, į rašyto jo, visuomenės veikėjo, istorinės asmenybės moralinį vaid menį ir reikšmę. Teisės mokslų disciplinos neatskiriamai suaugę su doro viniu visos visuomenės auklėjimu, su žmogaus elgesio re guliavimu. Plačiai ir konkrečiai tokie klausimai nagrinėja mi dėstant tarybinės civilinės teisės, tarybinės šeimos tei sės, darbo teisės, valstybės ir teisės teorijos ir kitus kur sus. Įvade į specialybę jau pirmame kurse būsimieji teisi ninkai supažindinami su dorovės normų teoriniu supratimu, įvairūs dorovės aspektai nagrinėjami, dėstant baudžiamąją teisę, nes čia teisės institutų, atskirų rūšių nusikaltimų ana lizė apskritai negalima be dorovinio aspekto. Aktualiems šiuolaikiniams dorovės klausimams daug dėmesio skiria ma Tarybinės šeimos teisės paskaitose. Čia plačiai paliečia mi tėvų ir vaikų, apskritai žmonių tarpusavio santykiai bui tyje ir šeimoje, siejant juos su teismų praktikos pavyzdžiais. Beje, mūsų teisininkai nemažai pastangų skiria ir ne tei sės specialybės studentų teisiniam auklėjimui. Tarybinės teisės pagrindai dabar dėstomi šešiuose fakultetuose, ne trukus bus dėstomi visur, išskyrus Medicinos fakultetą. Tei sės fakultetui iškyla uždavinys tarybinės teisės pagrindų kursą pritaikyti kiekvienos specialybės specifikai. Be to, mūsų teisininkai turėtų būti aktyvesni, vykdydami teisinių žinių propagandą universitete, ir nelaukti, kada juos kas pakvies perskaityti paskaitą, o patys to siekti. Prekybos, Finansų ir apskaitos fakultetuose, dėstant spe-
Kelias, lygus šimtmečiams (Atkelta iš 1 psl.)
mai Viršuliškėse, ateityje bus užstatomi Šeškinės, Baltupio, Vaduvos mikrorajonai. 1978 m. bus galutinai baigtas re konstruoti Vilniaus namų sta tybos kombinatas ,tai leis naujuose mikrorajonuose sta tyti daug geriau išplanuotus namus. Siekiant pagerinti vandens tiekimą, numatoma baigti sta tyti Virių vandenvietę. Bus pastatyta nutekamojo vandens valymo įrenginių pirmoji ei lė. Statomas tiltas per Nerį
Iškilmingame Didžiojo Spalio metinių minėjime Aktų sa lėje koncertavo Krokuyos Jogailos universiteto ansamblis „Slavianki". V. NAUJIKO nuotr.
ties Pedagoginiu institutu. Jis kartu su transporto mazgais Ukmergės gatvėje ir požemi ne perėja Lenino prospekte iš esmės išspręs tranzitinio transporto judėjimo per mies tą problemą. Dar šiais metais numatoma baigti statyti Kos monautų prospektą, kuris transporto magistrale sujungs Karoliniškes ir Viršuliškes su miesto centru. Penkmetyje numatomos to kios naujos statybos: polikli nika Antakalnyje, ištisas me dicinos įstaigų kompleksas Jeruzalėje, Mokslų akademijos
miestelis, rekonstruojami ar ba naujai statomi Akademinis dramos ir Jaunimo teatrai, Numatoma pastatyti aukštojo sportinio meistriškumo mo kyklą su sporto kompleksu, Jaunimo stadioną Žvėryne uždarą plaukymo baseiną ir daugelį kitų objektų. Malonų pažymėti, kad Di džiojo. Spalio jubiliejų su svariais laimėjimais sutinka Vilniaus universitetas. Tarybų valdžios metais jis tapo stam biu mokslo ir aukštos kvalifi kacijos specialistų rengimo centru. Didžiulis universiteto
INTERKLUBE
Išrinkta nauja klubo tary ba: S. Alperavičiūtė (IF IV k.), V. Elinskas (GF IV k.), R. Jablonskytė (IF II k.). K. Jūrelė (IF I k.), L. Ožekauskaitė (IF TV k.), Z. Pečiulis (TF II k.), R. Ražukas (MF III k.).
Įvyko Internacionalinio klubo ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pranešimą apie klubo veikilą 1975/76 mokslo metais padarė jo prezidentas V. Elinskas.
vaidmuo, spartinant mokslo ir technikos pažangą, vystant ekonomiką ir kultūrą, respub likos aukštojo mokslo siste mą. Jo kolektyvas sėkmingai sprendžia Partijos ir Vyriau sybės uždavinius, iškeltus aukštajai mokyklai. Tarybiniai žmonės su opti mizmu žiūri į ateitį, su gera nuotaika įžengia į jubilieji nius — šešiasdešimtuosius — Didžiojo Spalio metus. Jų darbas vardan savo Tėvynės ir jos piliečių gerovės kartu yra ir kova už kilnių Spalio revoliucijos idėjų plėtotę, nau jus taikingųjų ir pažangiųjų viso pasaulio jėgų laimėji mus. Su švente, brangūs drau gai!
Pirmame naujos tarybos posėdyje klubo prezidentu išrinktas V. Elinskas, vice prezidentu — Z. Pečiulis.
Penkiasdešimt naujų narių priimta šiemet į Interklubą.
auklėjimo keliai cialybių disciplinas, irgi yra daug progų aptarti tokius do rovinio pobūdžio klausimus, kaip komunistinė pažiūra j darbą, sąžiningumas, principingumas ir pan. Turi tiesioginius ryšius su doroviniu auklėjimu ir Medi cinos fakultete dėstomi dalykai. Medicinos, Finansų ir ap skaitos ir kituose fakultetuose vis labiau domimasi pro fesorių ir dėstytojų personalo įtaka ir poveikiu studentų doroviniam auklėjimui, nagrinėjami klausimai, kaip sustip rinti paskaitų ir kitų užsiėmimų tematikos dorovinius as pektus, kaip suteikti paskaitoms ir seminarams dorovinio auklėjimo kryptingumą. Keliami ir svarstomi dėstytojo as meninio povyzdžio ir įtakos klausimai. Filologijos, Teisės, Gamtos ir kitų fakultetų darbo planuose numatyta stiprin ti paskaitų ir seminarų dorovinio auklėjimo įtaigumą bei kryptingumą, Medicinos fakulteto taryba kartu su partine organizacija svarstė klausimą apie medikų etiką, numatė priemones, kaip stiprinti dorovinius busimųjų medikų gy venimo ir darbo principus, kaip skiepyti ištikimybę gydy tojo moraliniams priesakams. Mokymo proceso dorovinio auklėjimo kryptingumo stip rinimas padeda sudaryti studentijoje aukšto dorovingumo atmosferą, ■jepakantumą nusižengimams ir moralės normų bei principų pažeidimams. Universitete yra aukšto mora linio principingumo nemaža ryškių pavyzdžių, kuriuos tu rėtume dar labiau kelti ir skleisti. PILIETINIS AUKLĖJIMAS. Šiandieną aukštajai mokyklai, tiek visuomeninių mokslų, tiek ir specialybės dalykų dės tytojams, yra keliamas uždavinys paruošti ne tik aukštos kvalifikacijos specialistą, bet ir aktyvy visuomenininką, do rą tarybinės visuomenės pilietį, įtvirtinant jame tokias do rovinio pobūdžio nuostatas, kaip aktyvi pozicija gyveni me, optimizmas, tikėjimas savo jėgomis bei siekiamų tiks lų realumu. Reikšmingą šiuo požiūriu darbą atlieka uni versiteto komjaunimo organizacija, kuri yra sukaupusi ne mažą visuomeninės politinės praktikos organizavimo bei vykdymo patyrimą. Teigiamai mūsų komjaunimo organizaci jos darbas buvo įvertintas LLKJS C<K VI plenume, kuris iš analizavo plačią ir įvairiapusę organizacijos veiklą, sykiu numatydamas artimiausios ateities darbų gaires. Visuomeninio politinio darbo laimėjimai anaiptol nereiš kia, kad mūsų komjaunimas gali visu tuo apsiriboti. Šiuo metu komjaunimo organizacija turi itin sutelktai ruoštis lenininei įskaitai, kuri prasidės nuo ateinančių kalendori nių metų ir pareikalaus iš kiekvieno komjaunuolio objek tyviai, kritiškai įvertinti savo mokymąsi, visuomeninę po litinę ir darbinę veiklą. Šioje įskaitoje neužmiršta ir vi suomeninė politinė praktika. Ji universitete turi tam tikrų trūkumų: formalizmo, neprincipingumo ir aplaidumo ten dencijų. Nenormalu, kad gerai dirbančių grupių atestaci jos rodikliai dažnai būna blogesni negu tų grupių, kurios dirba vidutiniškai arba net blogai. Reikia toliau ieškoti naujų VPP organizavimo formų, siekti, kad būtų plačiau panaudojama žemesniųjų komjaunimo grandžių iniciatyva, jų sumanymai. Sveikintina šių metų naujovė — VPP va landėlių programų ruošimas fakultetuose. Tai turėtų suda ryti didesnes galimybes pasireikšti fakultetų specifikai, vietinei iniciatyvai. Daugiau paramos iš komjaunimo laukia visuomeninių profesijų fakultetas, ypač — jo sistemoje veikianti Jaunųjų lektorių mokykla. Praeitų mokslo metų patyrimas parodė, kad kai kurių fakultetų komjaunimo ir partiniai biurai blo gai parenka kandidatus šiai mokyklai, menkai kontroliuo ja šio įpareigojimo vykdymą. Svarbus pilietinio auklėjimo veiksnys yra teorinių žinių studijos, leidžiančios formuotis individualioms dorovingu mo nuostatoms, jas pagrįsti, kaupti atitinkamą pažintinę in formaciją. Be visuomeninių mokslų studijų, didelis vaidmuo čia turėtų priklausyti etikos kursui, kuris pradedamas skai tyti visuose fakultetuose, o taip pat asmens higienos pa skaitų ciklui, kuris jau skaitomas. Nemažą vaidmenį, for muojant pilietines nuostatas, turi grupių kuratoriai. Kura torių veikla pirmiausia turi padėti įgyvendinti tas prie mones, kurios jau numatytos auklėjimo sistemoje. Didelis vaidmuo tenka jiems, vykdant vieningus auklėjimo planus visam mokymosi laikotarpiui ir einamajam penkmečiui bei mokslo metams. Grupėse reikėtų dažniau panagrinėti uni versiteto studento moralinio statuto reikalavimus, aptarti dorovinį studentijos elgesį buityje, bendrabučiuose, tal kose ir pan. Kuratoriai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su komjaunimo organizacija, bendrabučių tarybomis, tė vais. Ypač didelį dėmesį, ugdant pilietį, reikia skirti ko
Įvyko vienas iš pirmųjų renginių, skirtų universiteto 400 melų jubiliejui. Tai bu vo dviejų dienų seminaras LTSR „Žinijos" draugijos or ganizacijų valdybų pirminin kams ir atsakingiems sekreto riams. Per 1976—70 metus universiteto lektoriai numato visuose respublikos miestuo se ir rajonuose surengti mokslo dienas, skirtas mūsų jubiliejui, o kol kas žmonės, kurie tiesiogiai užsiima rajo nuose tokių dienų organizavi mu, vieši universitete. Semi narą atidarė LTSR „Žinijos" draugijos valdybos pirminin kas akademikas V. Niunka. Pats pirmasis 'kalbėtojas uni versiteto rektorius prof J ■ Kubilius išsamiai ir laibai įdomiai nušvietė mūsų Alma Mater istoriją ■ bei nūdieną (nuotrauka dešinėje). Savo kalboje Rektorius pabrėžė, jog universitetas visais lai kais buvo pažangios minties centru, visuomet nešė liau džiai šviesą ir žinias. „Žini jos" draugijos VU valdybos pirmininkas doc. J. Grigonis kalbėjo apie universiteto žinij iečių darbus ir uždavinius. V. NAUJIKO nuotraukos
munizmo statytojo moralės kodekso principų įgyvendini mui. KOLEKTYVAS IR DOROVINIS ELGESYS. Sveikas, stiprus kolektyvas doroviniam auklėjimui, be abejo, turi lemiamos reikšmės. Studentų kolektyvų formavime labai svarbu yra parinkti akademinei grupei gerą aktyvą, tinkamus vadovus. Universiteto komjaunimo organizacija tuoj po stojamųjų egzaminų kalbasi su būsimais pirmo kurso studentais, su sipažįsta su jais ir stengiasi jau nuo pirmo kurso j aktyvą parinkti geriausius iš jų. Kolektyvus stiprinti padeda ir konkursai geriausiai grupei išaiškinti, statybos būrių orga nizavimas, talkos kolūkiuose. Kolektyviškumą ugdo ir mū sų saviveiklos kolektyvai, sporto draugija. Visa tai sutei kia studentams pakankamai žinių ir išugdo nemaža teigia mų jausmų, tačiau vien to neužtenka. Tai rodo ir toks pa prastas faktas, kad daugelis, žinodami komunistinės mora lės normas, jų nesilaiko gyvenime. Daugumos amoralių poelgių šaltinis yra alkoholizmas. Už girtavimą ir per jį įvykusį tą ar kitą amoralų nusižen gimą buvo pašalinti iš universiteto, komjaunimo organiza cijos arba gavo griežtas nuobaudas studentai iš Gamtos, Istorijos, Finansų ir apskaitos bei kTtų fakultetų. Dar gir tuokliaujama bendrabučiuose. Nustatyta, kad iš visų paša lintųjų iš bendrabučių studentų apie 5O°/o buvo pašalinti už girtavimą, ir kitas 50% — už nedrausmingumą, neparei gingumą ir nesąžingumą. 35% papeikimų studentai gauna irgi už girtavimą, 30% — už akademinės drausmės laužy mą, o 25% — už buitinį nedrausmingumą ir nepareigin gumą. Pasitaiko apgaudinėjimo ir nesąžiningumo faktų, vengia ma visuomeninių įpareigojimų, dalyvauti talkose kolūkiuo se ir pan. Labai jau daug sergančių studentų atsiranda, kai organizuojamos talkos j kolūkį. Sunku patikėti, ar šios ligos rimtos! Kolūkiuose irgi ne visi vienodai sąžiningai dirba. Blogiausia tai, kad ir gerieji studentai aktyviai ne kovoja su blogybėmis. Kolūkiuose blogai dirbusius studen tus grupės draugai neretai gina viešuose susirinkimuose. Tokia neprincipinga pozicija tik skatina nusikaltėlius, ne drausmingumą ir nepareigingumą. Viena iš puikių darbinio auklėjimo priemonių — vadinamosios akademinės valan dos — dėl savo neorganizuotumo kartais irgi blogai auk lėja studentus. Šių valandų tinkamesnių organizavimu tu rėtų susirūpinti komjaunimas, studentų profsąjunga ir ūkio padaliniai. Formuojant studentų dorovinį elgesį, būtina ugdyti tin kamus tarpusavio santykius, diegti šiuose santykiuo se tarpusavio pagarbos įgūdžius bei įpročius, nes stoka pagarbos kitam visuomenės nariui veda į egoizmą, išpui kimą, biurokratinę pažiūrą į kitų interesus, gimdo karje rizmą, nekritišką pažiūrą į savo elgesi. UGDOME PATRIOTUS IR INTERNACIONALISTUS. Mora linio auklėjimo sistemoje ypatingas vaidmuo universitete tenka tarybinio patriotizmo ir proletarinio internacionaliz mo jausmų ugdymui. Pagrindinės ir labiausiai paplitusios šio darbo formos yra įsimintinų tarybinei liaudžiai datų bei švenčių minėjimas, susitikimai su karo ir darbo vete ranais, mitingai. Tokie renginiai pastaraisiais metais buvo organizuojami visuose fakultetuose ir bendrabučiuose. Nemažai karo veteranų atsilankė į iškilmingus naujo pa vyzdžio komjaunimo dokumentų įteikimo aktus. Populia riais tapo studentų turistiniai žygiai kovinės šlovės vieto mis (ypač Gamtos, Fizikos ir Teisės fakultetuose). Gerai ir apgalvotai organizuota komjaunimo aktyvo mokykla „Jaunimas ir idėjų kova" Teisės fakultete. Įdomiais ir jau tradiciniais tapo Finansų ir apskaitos fakulteto organizuo jami vakarų ciklai „Dainomis prieš imperializmą". Panašūs vakarai organizuojami ir kituose fakultetuose. Paskutiniai siais metais buvo susistemintas ir galutinai sutvarkytas in ternacionalinio darbo aktyvo mokymas universiteto mastu. Daug studentų patraukia Tarptautiniai politinės dainos fes tivaliai, Tarptautinės studentų dienos. Istorijos ir Fizikos fakultetų komjaunimo biurų iniciatyva nuo 1976 m. poli tinės dainos konkursai organizuojami jau visuose fakulte tuose. Palaikomi glaudūs ryšiai beveik su 30 TSRS aukš tųjų mokyklų — su Maskvos Tarptautinių santykių institutu, Kijevo Politechnikos institutu, Tartu universitetu ir kt. Vien 1975/76 m. m. priimta 32 užsienio studentų, dėstyto jų, jaunimo grupės. Organizuoti 23 internacionaliniai va karai. Vykdant atitinkamą partinės organizacijos nutarimą, turi būti organizuoti inferklubai visuose fakultetuose. Ir kuo tai bus greičiau padaryta, tuo geriau.
Žiniįiečiams apie universitetą
Svarbų vaidmenį studentų internacionaliniame auklėji me turi universiteto Interklubas, kuris šiuo metu ruošiasi konferencijai, skirtai Tarptautinės studentų sąjungos tris dešimtmečiui paminėti. Laukiam svečių iš keliasdešimt ša lies aukštųjų mokyklų. Deja, mūsų Interklubas dėl jo va dovų trumparegiškumo niekaip nesugeba išsivaduoti iš siauro uždarumo rėmų. Matyt, komjaunimo komitetas irgi neleistinai nuolaidžiauja šiam savavaliavimui. Internaciona liniam auklėjimui komjaunimas efektyviau turėtų panaudo ti sieninę spaudą, sportines varžybas, skirtingų tautybių akademinių grupių bendradarbiavimą, SSB visuomeninę veiklą ir, žinoma, individualų darbą studentų tarpe. Tarybinio patriotizmo jausmų ugdyme žymus vaidmuo tenka kariniam patriotiniam auklėjimui. Nors ši auklėjimo sritis yra visų universiteto padalinių veiklos objektas, pa grindinis rūpestis čia tenka Karinei katedrai, kuri, siekda ma paruošti kvalifikuotus karininkus, stengiasi gerinti mo kymo materialinę bazę, tobulinti mokymo metodus. Labai gerai, kad Karinė katedra vis tvirčiau ima įvaldyti įtikini mo metodą, patį tinkamiausią metodą sąmoningumui ug dyti. FIZINIŲ IR ESTETINIŲ SAVYBIŲ VIENOVĖ. Gražių lai mėjimų universitete yra pasiekta fizinio auklėjimo srityje. Sis darbas vykdomas keturiomis pagrindinėmis kryptimis, turinčiomis savo specifinius uždavinius. Vystant masinę kūno kultūrą, yra organizuojama 17-os sporto šakų spar takiada, VU komjaunimo taurės varžybos, rudens ir pava sario komjaunimo — profsąjungų krosai, įvairios spartakia dos tarp bendrabučių ir t. f. Vykdant sporto vystymo už davinius, universitete organizuotos 23-jų sporto šakų sek cijos, ugdomi sporto meistrai, atskyrininkai, ženklininkai, sporto instruktoriai bei teisėjai. Plačiai žinomi vardai to kių sportininkų — universiteto studentų, kaip Juozaitis, Šulskytė, Travina, Pavilonis ir daugelis kitų. Trečioji fizi nio auklėjimo kryptis yra sveikatingumo ir darbingumo kė limas, kurie vykdomi privalomų fizinio lavinimo pratybų forma. Gera šio uždavinio sprendimo priemonė yra ry tinė mankšta, kurią vykdant, deja, dar esama nemaža for malizmo ir nerimtumo. Prie fizinio auklėjimo daug prisi deda ir aktyvaus studentų laisvalaikio organizavimas, tik gaila, kad ši forma apima labai nedidelę studentų dalį. Sporto katedrai, komjaunimui reikėtų siekti, kad fizinio auklėjimo visos kryptys labiau prisidėtų prie studentų es tetinio, kultūrinio, politinio, dorovinio auklėjimo, kad fi zinis auklėjimas padėtų ne tik kelti sportinius pasiekimus, bet ir gerinti akademinį mokymą, drausmingumą, bei stu dentišką pareigingumą. Kalbėdami apie studentijos auklėjimo sistemą, negalime nepabrėžti to didelio vaidmens, kurį atlieka estetinis auk lėjimas ir meninė saviveikla. Dauguma studentų jaučia na tūralų poreikį viskam, kas susiję su menu, Todėl reikia maksimaliai išnaudoti studentijos norą išbandyti praktikoje savo meninius sugebėjimus. Universitete šiandieną veikia 7 meniniai kolektyvai, ku rie apima apie 400 studentų. 5ie kolektyvai — puiki este tikos mokykla jų dalyviams ir estetinio skonio ugdymo veiksnys daugiatūkstantiniam žiūrovui. Tačiau centriniuose meno kolektyvuose dalyvauja tik nežymi studentų dalis, todėl labai aktualus lieka fakultetų saviveiklos plėtojimo klausimas. Entuziastų pastangomis kai kas padaryta beveik visuose fakultetuose, tačiau juos ne visada palaiko uni versiteto kultūros klubas, visuomeninės organizacijos, še fai iš Estetinio lavinimo katedros. Ši katedra, kultūros klu bas ir komjaunimo bei studentų profsąjungos organizasija turėtų išplėsti ir universiteto muzikinio lektoriumo veik lą, padaryti viską, kad studentų poilsio vakarai įgautų ryš kų idėjinį ir estetinį kryptingumą. „TS": Dėkojame, draugas sekretoriau, už pateiktus sam protavimus ir iškeltas mintis. Norėtume pateikti paskutinį klausimą — ko reikia, kad dorovinis auklėjimas universite te vykdų sklandžiai! Drg. K. Poškus: Man atrodo, kad tam reikia .visų pirma,
atsižvelgiant j kiekvieno padalinio, kiekvieno kolektyvo specifines savybes, gerai išstudijuoti dorovinio auk lėjimo uždavinius, numatyti jo konkretų turinį ir sudaryti labai gerai apgalvotą, labai tikslią dorovinio auklėjimo universitete sistemą. Visa tai didele dalimi mes turime, tačiau to per maža. Kad dorovinio auklėjimo sistema veik tų, kad ji funkcionuotų darniai, ritmingai ir rezultatyviai, yra būtinas kiekvieno studento, kiekvieno profesoriaus ar dėstytojo, kiekvieno administracijos ar ūkio darbuotojo aktyvus sąžiningas darbas ir šeimininkiškas požiūris.
Po pietų VU Mokslinės bibliotekos darbuotojai apro dė seminaro dalyviams savo lobius, vedžiojo po senuosius kiemus, pasakojo jų istoriją. Apžiūrėję centrinius rūmus, svečiai patraukė į Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetus. Profesoriai J. Viščakas ir A. Bikelis supažin dino su sprendžiamomis prob lemomis, pasakojo apie nau jausius pasiekimus. Semina ro dalyvius priėmė proble minių laboratorijų bei skai čiavimo centro bendradarbiai ir aprodė savo ūkį. Skaičiavi mo centro darbuotojas V. Nekrašas akivaizdžiai pade monstravo, kaip vykdoma „Žinijos" draugijos ūkiskaiti nė sutartis. Vakare Aktų sa lėje seminaro dalyviai nuo širdžiai plojo mūsų ansamb liečiams. Antrąją dieną seminaro dalyviai pradėjo pas medi kus. MF ir GF dekanai — prof. S. Pavilonis bei doc. R. Tarvydas — kalbėjo apie fa kultetų istoriją, šiomis die nomis sprendžiamas proble mas. Bene . didžiausią įspūdį mūsų svečių širdyse paliko
susitikimas su prof. A. Mar cinkevičium ir jo bendradar biais. Šios sunkios ir pačios humaniškiausios profesijos žmonės taip nuoširdžiai, kuk liai pasakojo apie savo dar bą, apie nuolatinę kovą už ilgesnį žmogaus gyvenimą. Gydytojai G. Uždavinys (nuo traukoje kairėje), D. Kavoliiūnas, G. Martinkėnas ir ki ti vos spėjo atsakinėti į klausimus. Svečiai apžiūrėjo naujuo sius universiteto rūmus. Prof .A. Žilėnas docentai K. Vaištarienė, I. Nekrošius ir P. Prakapas įpasakojo apie savo fakultetų studentus, spe cialistų ruošimą, mokslines problemas bei jų įdiegimą, atsakinėjo į ‘klausimus. Pro rektorius doc. J. Grigonis pa sakojo apie universiteto atei ties perspektyvas, naujas sta tybas. Vakare universiteto kavinėje seminaro dalyviai žiūrėjo skaidres bei diafilmus apie universiteto stu dentų tradicijas, jo žmones. O. PULKAUNINKIENĖ „Žinijos" draugijos universiteto organizacijos ats. sekretorė
Musų atmintyje Lapkričio 8-ąją jam sukaktų lygiai šešiasdešimt. Atrodo, turėtų būti čia draiuge su mumis, gal papasakotų, apie sa vo (gyvenimo (kelią, kur nepriteklius keiltė atlikto darbo džiaugsmas, kur ne viskas buvo (lengva, bet visada kovota ir kiti mokyti kovoti už aukštus mokslo ir gyvenimo prin cipus bei tiesą. Jis išėjo, sulaukęs 57 metų... Julitai Juršai, neturtingų valstiečių vaikui, nelengva bu vo siekti mokslo. Tik darbštumas ir atkaklumas padėjo baigti Vilniaus lietuvių gimnaziją, .universiteto Medicinos fakultetą. 1945 m. J. Jurša paliekamas dirbti Fiziologijos katedros asistentu ir. jau po kelių metų jam pavedama skaityti nor maliosios fiziologijos kursą ir organizuoti laboratorinius darbus studentams medikams. Sį paskaitų kursą, kas metai atnaujindamas ir tobulindamas, skaitė iki pat savo mirties biologams, biofizikams, biochemikams, .psichologams, ekomamistams, gydytojų tobulinimosi fakulteto kursantams; apie dešimtį metų normaliosios fiziologijos ir aukštosios nervinės veiklos paskaitas skaitė Vilniaus Pedagoginio ins tituto studentams. 1950—1955 m. J. Jurša — Medicinos fakulteto prodekanas. Siame atsakingame poste jam reikėjo daug ištvermės, kantrybės ir pastangų: nelengvi buvo tame laikotarpyje fakultetai iškilę uždaviniai bei problemos. J. Jurša buvo pirmasis „Sveikatos apsaugos" žurnalo atsakingas sekretorius, vėliau — redaktoriaus pavaduoto jas. Siame atsakingame poste jis niekada nevengdavo sun kių situacijų ir atsakomybės, sėkmingai dirbo tą nelengvą dambą. J. Jurša, eroduotas ir išsilavinęs fiziologas, padėjo dau geliui fakulteto darbuotojų rašyti kandidatines ir daktari nes disertacijas. Jo ilgamečio kruopštaus darbo rezuLtaitas — „Kraujo sistemos fiziologija”, kurio, kaip knygos, pats nesuspėjo pamatyti. Būdamas pedantas pedagogas ir kruopštus redaktorius, paliko keturias šio savo darbo re dakcijas. Ruošė skyrius naujam fiziologijos vadovėliui. Pa liko storą pluoštą .spausdintų .puslapių savo disertacijos: nagrinėjo termoreguliacijos fiziologinius mechanizmus. Pa liko (daug mokslinių minčių ir darbų visų mūsų ir mūsų krašto gydytojų darbuose, tik juose neminima jo pavardė. Dosnus buvo: žarstė (kitiems savo žinių turtą. Jis nuoširdžiai rūpinosi ir daug padėjo savo gimtojo Rodunės valsčiaus (Lydos apskritis) gyventojams, ypač iš jo kilusiam besimokančiam jaunimui. Komunistas Julius Jurša keletą metų vadovavo Medi cinos fakulteto partinei organizacijai. Sis didelis pasiti kėjimas pelnytas už principingumą ir žmogiškumą, darbš tumą ir pagalbą kitiems. Julius Jurša buvo talentingas pedagogas, mokslininkas, puikus ir nuoširdus draugas. Toks jis ir lieka su mumis.
ATASKAITOS IR RINKIMAI
KOMJAUNIMO
ORGANIZACIJOSE Pramonės ekonomikos fa kultete — 499 komjaunuoliai. Patys geriausi, aktyviausi da lyvavo spalio 24 d. įvykusio je fakulteto komjaunimo or
Svečiavomės pas menininkę SMD Knygotyros būrelio nariai viešėjo dailininkės, LTSR nusipelniusios meno veikėjos Domicėlės Tarabildienės namuose. Norėjom pasiklausyti pačias dailinin kės pasakojimo apie savo gy venimą ir kūrybą, pasidomėti, kckiais naujais darbais mus ateityje pradžiugins dailinin kė.
D. Tarabildienė yra baigu si Kauno meno mokyklos skulptūros fakultetą, Pary žiaus dekoratyvinės dailės akademijoje studijavo grafi ką, tapybą ir skulptūrą. ' Pirmoji dailininkės iliust ruota knyga buvo „Šimtas liaudies baladžių". Sis ban dymas iliustruoti knygą įbuvo įvertintas labai gerai, už
.iliustracijas 1940 m. jai bu vo paskirta TSRS Valstybinė premija. D. Tarabildienė už vadovė lių apipavidalinimą („Gimta sis žodis" II iki. ir kt.) 1961, 1962, ir 1965 metais gavo są junginių konkursų diplomus. Mums labai įdomu buvo apžiūrėti žurnalo „Vyturėlis" iliustracijas, pirmąsias iliust
Svečias nešykštėjo patari mų, mielai atsakė į .pirma kursių klausimus. Tokie susitikimai — sudėti nė „Specialybės įvado" prog ramos dalis. Pas mus jau svečiavosi D. Sniukas, „Pravdos" korespondentas, J. Miliušis, daugiau kaip 30 metų dirbęs Lietuvos radijuje.
Prof. D. MIKALAUSKAITE prof. H. POLUKORDAS
Pirmakursiai žurnalistai su sitiko su LTSR Žurnalistų są jungos valdybos atsakinguoju sekretoriumi D. Mickevičiu mi. Svečias papasakojo apie
sąjungos veiklą, mobilizuo jant respublikos žurnalistus partijos ir vyriausybės iškel tiems ideologiniams uždavi niam'; spręsti. Su įdomumu klausėmės D. Mickevičiaus įspūdžių iš Pra hos, kur jis dalyvavo Tarp tautinės žurnalistų organiza cijos, vienijančios daugiau 100 nacionalinių organizaci jų, sesijoje.
ganizacijos konferencijoje. Konferencijos darbe daly vavo fakulteto dekanas doc. L. Jasinskas, partinio biuro narys doc. M. Krejeris, uni versiteto komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduotoja Z. Besasparytė, dėstytojai. Ataskaitinį pranešimą pa darė fakulteto komjaunimo biuro sekretorius M. Utaras. Praėjusiais metais neblogai
dirbo ideologinis sektorius. Jis padėjo komjaunuoliams studijuoti TSKP XXV suvažia vimo, TSKP CK ir VLKJS CK plenumų dokumentus. Beveik visose grupėse buvo neblo gai organizuojamas VPP va landėlės, politinformacijos. Komjaunimo biuras stengėsi kuo daugiau kontroliuoti at skirų akademinių grupių dar bą, dažnai dalyvavo jų ren
giniuose. Geru žodžiu buvo paminė tas ir akademinio sektoriaus darbas, kuriam vadovavo Le nino stipendininkė E. Muzi ka. Savo pranešime M. Utaras gerai įvertino šefavimo sek toriaus darbą. Mūsų fakulteto komjaunuoliai šefuoja 3 vai kų klubus. Siame darbe daly vavo daug I—V kurso stu
dentų. Vaikų klubuose buvo organizuoti įdomūs teminiai vakarai, sportinės varžybos. Konferencijoje buvo kal bama ne vien apie pasieki mus. Diskusijose komjaunuo liai ragino nepasitenkinti tuo, kas pasiekta, o siekti dar vaisingesnio darbo, aukštesnių rezultatų. A MORKEVIČIUS
ŽURNALISTŲ SUSITIKIMAI
•
KOMPLEKSINĖ SPARTAKIADA
Kelinti melai vyksta univer sitete bendrabučių spartakia da. Šiemet pavasarį pirmą kart varžėsi Vilniaus aukštų jų mokyklų — VU, VPI, VISI — bendrabučių rinkti nės. Minėtų sparto renginių ini ciatorius — universiteto stu dentų proflkamitetas, jo spor to skyrius, kuriam vadovau ja FAF IV ik. stad. A. Gail iminas. Veiklių ir .išradingų žmonių energijai nėra krašto — dabar .rengiama jau visos respublikos aukštųjų mokyk lų bendrabučių rinktinių profsąjungos kompleksinė spartakiada. Jos tikslas —
populiarinti sportą ir fizinę kultūrą Ibemidralbučiuose. Varžyboms, kurios vyks 1976 m. .gruodžio 3—5 d. Vilniuje, vadovauja universi teto studentų prafkomiteto sporto skyrius, varžybų vyr. teisėjas — profkomiteto pir mininkas A. Kairys. LTSR studentų bendrabučių rinktinių spartakiadoje —
KAINA 2 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
B. STANKEVIČIŪTE
Knygotyros būrelio pirmininkė
J. MILIEŠKA
IV k.
VAIZDINĖS AGITACIJOS APŽIŪRA
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29815
Universiteto „Mokslo" reg bio komanda kviečia naujus žaidėjus. Visus, kas nori žaisti, pra šome rinktis lapkričio 23 d. 20 vai. prie Fizinio auklėji mo katedros.
studentas
Lapkričio 5 d. Aktų salėje rengiamas iškilmingas Tarp tautinės studentų sąjungos trisdešimtmečio minėjimas. Koncertuose universiteto rūpin dainų ir šokių ansamblis. aplin Draugystės vakaras jus su švara. burs j vieną glaudų būrį, plačiai nuskambės studentų daina. Pradžia 19 vai.
7. Skatinti studentus tis savo gyvenamosios Universiteto studentų prof- kos estetika, kultūra ir komitetas, siekdamas padidin ti vaizdinės agitacijos povei II. Apžiūros objektai. kį ir vaidmenį bendrabučiuo Bus vertinamos įvairios penkios sporto šakos: tinkli sis respublikinėje spartakia se, sutelkti studentus kavai nis .(tik vyrai), krepšinis (tik doje? Aišku viena — var už laibai gerą mokymąsi, vi vaizdinės agitacijos priemo merginos), stalo tenisas, žybų organizatoriai ir šeimi suomeninio turto tausojimą, nės: stendai, skydai, fotovitšachmatai ir šaškės. Pastarų ninkai sieks .pergalės. pavyzdingą švarą ir .tvarką, rincs, plakatai, šūkiai, švaros nutarė surengti bendrabučių suvestinių vitrinos, .pano, eks jų trijų sporto šakų varžy vaizdinės agitacijos apžiūrą. pozicijos, sienlaikraščių ir sa bose dalyvaus mišrios ko FILOLOGŲ tyrinių sienlaikraščių medžia mandos — 3 vaikinai ir 2 VAKARAS I. Vaizdinės agitacijos ap gos aktualumas ir t. t. merginos. Vienos aukštosios mokyklos bendraibutiečių Praeitą ketvirtadienį Filo žiūra siekiama: 1. Skiepyti bendrabučių gy III. Apžiūros rengimo laikas. rinktinę sudarys ne daugiau logijos fakulteto ketvirtojo ir kaip 35 dalyviai. septintojo bendrabučių gy ventojų komunistinę pažiūrą Vaizdinės agitacijos apžiū Spartakiados nugai ėtoj ais ventojai susiėjo „Žaltvykstė- į darbą, visuomeninį turtą, taps tie, kas surinks mažiau je" į bendrą vakarą, skirtą kovoti už aukštesnę buities ra rengiama nuo 1976 m. lapkričio 8 d. iki 1977 m. ge sia baudos taškų: už pirmą komjaunimo 58-osiosms (kū kultūrą. 2. Ugdyti tarybinių žmonių gužės 15 d. vietą skiriama 0 .taškų, už rimo metinėms. Vakare skam antrą — 2, trečią — 3 ir 1.1. bėjo K. Urbos deklamuojami patriotizmą, tautų draugystę IV. Nugalėtojų apdovanoji ir M. ir internacionalizmą. Komandos, užėmusios at J. Marcinkevičiaus 3. Plačiau propaguoti aka mas: skirose sporto šakose pirmą Martinaičio posmai. Maloniai sias vietas, apdovanojamos nuteikė pirmakursio lituanis deminio jaunimo gyvenimo — bendrabučio redkolegi prizais ir pirmojo laipsnio to A. Genio eilės. Klausėmės problemas. 4. Parodyti tarybinio žmo jai, užėmusiai I vietą, skiria diplomais, antrąsias ir trečią angllstės O. Brazauskaitės at sias vietas — atitinkamo liekamų dainų. Visus sužavė gaus dvasinį grožį, įvairia mi nemokami turistiniai ke jo A. Antanavičius, atliekan pusį kultūrinį gyvenimą, ak lialapiai (leidžiama pasirink laipsnio (diplomais. Bendrabučių .rinktinė, tis savo kūrybos dainas gita tyvų dalyvavimą visuomeni ti), — II vietos laimėtojai pre užėmusi pirmąją vietą, apdo ra. Daug energijos ir triūso, nėje veiktoje, mokymąsi ir mijuojami pinigine premija vanojama universiteto stu rengiant ŠĮ vakarą, įdėjo 4 turiningą poilsį. 5. Pasakoti apie kovą prieš (po 20 rub.), dentų profkomiteto pereina bendrabučio tarybos pirmi — III vietos laimėtojai ap antivisuomenines apraiškas, mąja taure. Prizais ir Gar ninkė J. Močiekutė. Turiningai ir jdomial pra už pavyzdingą ir sveiką bui dovanojami asmeninėmis do bės .raštais apdovanojami ge vanėlėmis. ėjo laikas Laukiame daugiau tį. riausi žaidėjai. 6. Gerinti vaizdinės agita Pernai mūsų bendrabutie- tokiu renginių. Studentų profsąjungos M. BAKEVlClŪTĖ cijos tarinį, jos idėjinį, me čiai iš Vilniaus studentų bu komitetas FH. F IV k. studentė ninį lygį, turtinti formas. vo geriausi. Kaip šiemet sek
Tiems, kas gyvena bendrabutyje
ruotas knygas. Susipažinom su dailininkės .paskutinių jų metų grafikos, tapybos darbais. Mus labai sužavėjo ši .pil na energijos, naujų sumany mų ir niekada nepailstanti moteris. Išsiskyrėm su daili ninke, tikėdamiesi greit ją .vėl išvysti naujuose darbuo se.
Interklubas Lapkričio 12 dieną, penkta dienį, 17 vai. Rektorato po sėdžių salėje įvyks universi teto studentų mokslinės drau gijos konferencija. Prašome aktyviai dalyvauti profeso rius, dėstytojus, fakultetų ir būrelių mokslinius vadovus, SMD būrelių valdybas ir .na rius, visus, kas domisi stu dentų mokslo tiriamąja veik la.
Universiteto SMD tairyba Eiliniame Kraštotyrininkų klubo susirinkime šiandien (XI.5,20 vai.), be kita ko, bus tariamasi dėl žygio Spa lio švenčių dienomis po Ute nos ir Ignalinos rajonų isto rines, revoliucines bei litera tūrines vietas („Audros" par tizanų būrio kovų, komandarmo J. Uborevičlaus, T. Til vyčio gimtosios ir kt.). Ren kamės, kaip visada, Filologi jos fakulteto 92-ojoje audito rijoje.
LKP CK leidyklos spaustuvė 1 LV 14644
Užs. Nr. 3220 1
Klubo vaCdyba
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA