■
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 34 (503)
Eina nuo 1950 m.
1964 m. lapkričio mėn. 5 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 k.
Šlovė Didžiajam Spaliui! Sukako 47-eri metai nuo tų istorinių 1917 metų spalio dienų, kai Rusijos proletariatas, nuvertęs kapitalistų ir dvarininkų valdžią, pakreipė savo šalies l.kimą visiškai nauja linkme. Buvo sukurta Tarybų valstybė, tar naujanti jau nebe saujelei eksplotatorių, o visos liaudies, darbo žmonių interesams. Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos istori nė reikšmė, kuri, laikui bėgant, ne tik neblanksta, bet kaskart darosi vis akivaizdes nė, nesiriboja viena šalimi. ,,Auroros“ šūviai, prikėię naujam gyvenimui mūsų plačiosios tėvynės tautas, pralaužė pasaulinio kapitaliz mo šarvus ir paskelbė pasauliui socializmo eres pradžią. Spalio idėjos paplito visuose kraštuose, mobilizuodamos darbo žmones ko vai dėl laisvės, demokratijos, socializmo. Šiandien Spalio revoliucijos metines drauge su mumis švenčia daugiamilijoninė socializmo stovykla — tautos, nusikračiusios kapitaliz mo priespaudą ir sėkmingai kuriančios nau ją gyvenimą. Brangi toji šventė ir darbo žmonėms tų šalių, kur dar tebekovojama su kapitalizmu ir kolonializmu bei jo padari niais. 1917 m. spalyje pirmą kartą pralaužtam imperializmo frontui pastaruoju metu vis w stipresnius smūgius suduoda antikolonijinis nacionalinio išsivadavimo judėjimas. Jau dau giau kaip 1,5 milijardo kolonijinių ir pusiau kolonijinių šalių gyventojų išsikovojo ne priklausomybę. Tarybų valstybė, vykdydama savo internacionalinę pareigą, visokeriopai remia tautų kovą už laisvę, už nacionalinės ekonomikos bei kultūros vystymą. Draugystės ryšius su jaunųjų Afrikos valstybių jaunimu, siekiančiu laisvės, taikos, demokratijos idealų, užmezgė ir mūsų uni versiteto studentai, svetingai priėmę Vilniu je apsilankiusius Pasaulinio jaunimo ir studentų forumo, vykusio Maskvoje delega tus. Tarybų šalis, mobilizavusi savo jėgas ko munistinės visuomenės kūrimui, sutinka 47tąsias Didžiojo Spalio metines reikšmingais ekonomikos, kultūros, mokslo laimėjimais. Švenčių išvakarėse laikraščiai skelbė apie tai, kad sėkmingai gamybinius planus įvykdė visos šalies ir mūsų respublikos pramonė. Tarybų Lietuvos žemdirbiai džiaugiasi virši ję grūdų pristatymo valstybei planą ii- la
Septynioliktųjų metų ,,Aurora", paskelbusi
bai smarkiai, palyginus su pereitais metais, padidinę pieno bei mėsos gamybą. Visą pa saulį nustebino nauja stambi tarybinio moks lo pergalė, užkariaujant kosmosą. Pirmojo daugiaviečio kosminio laivo „Voschod“ sėk mingas skridimas — tai naujas kosmonauti kos vystymo etapas. Nuo šiol atsiveria ke liai į kosmosą įvairiausių sričių mokslinin kams. Drauge su visa tarybine liaudimi darbo laimėjimais šventes sutinka ir Vilniaus uni versiteto kolektyvas. Vykdydama partijos iškeltus uždavinius, mūsų aukštoji mokykla kasmet išleidžia vis gausesnį būrį įvairių sričių specialistų, ir kiekvieną rudenį vis di desnis skaičius jaunuolių pirmą kartą pra veria auditorijų duris. Ypač auga neakivaiz dinis ir vakarinis skyriai. Šįmet universitetas išsiplėtė ir geografiniu atžvilgiu — įsteigtas Bendramokslinis fakultetas Kaune. Universi tetas nemaža yra nuveikęs, tobulindamas mo kymo bei auklėjimo darbą, siekdamas kuo daugiau parengti marksistiškai užgrūdintų, gerai sugebančių taikyti praktikoje teorines žinias specialistų. Pastaruoju metu didesnis dėmesys yra skiriamas savarankiškam stu dentų darbui, jų sąmoningumo, mokslinės analizės skatinimui. Didelės reikšmės geresniam specialistų rengimui turi studentų mokslinės draugijos veikla. Neseniai pasibaigusi septynioliktoji SMD mokslinė konferencija parodė, kad dau gelyje sekcijų dirbamas tikrai įdomus, rim tas mokslinis darbas. Ypač vertingų praneši mų buvo perskaityta matematikos, fizikos, kalbos, ekonomikos sekcilose. Konf“renrito je dalyvavo gausus būrys svečių. Tai atspin di stiprėjančius Vilniaus universiteto drau gystės ryšius su kitų L;etuvos ir broliškųjų respublikų aukštųjų mokyklų studentais. Senojo Vilniaus universiteto išaugimas, suklestėjimas, mūsų mokomojo bei mokslo tiriamojo darbo laimėjimai yra susiję su visos Tarybų Lietuvos sparčiais kultūros, švietimo, mokslo vystymosi tempais. Tai realizacija tų didžiulių galimybių, kurias at vėrė mūsų šalies tautoms Didysis Spalis.
Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
pasauliui naują žmonijos erą.
Foto J. GIRDVAINIO
Seniausiam matematikos profesoriui - 80 metų
i
Šių metų lapkričio 8 dieną seniausias mūsų universiteto profesorius Lietuvos TSR nu sipelnęs mokslo veikėjas ZIG MAS ŽEMAITIS švęs savo aštuoniasdešimties metų su kaktį. Z. Žemaitis gimė 1884 m. Švenčionių apskrityje, Tvere čiaus valsčiuje, Daktarių kai me vidutinių valstiečių šeimo je. 1903 m. įstojo į Odesos universitetą, kurį baigė 1909 tn„ gaudamas pirmojo laips nio diplomą. Grįžęs į Lietu vą, mokytojavo Vilniuje. Po pirmojo pasaulinio karo Z. Že maitis organizavo gimnaziją ir jai vadovavo. Įsikūrus Lietu voje tarybų valdžiai, V. Kap kabinetų, muziejų, astronomi 1948 m. buvo universiteto sukui pakvietus, jis dalyvavo jos observatorijos, botanikos rektorius ir vadovavo mate specialioje komisijoje Vil sodo steigimu ir priežiūra, at matinės analizės katedrai. niaus universitetui atkurti. Ta laikyti buržuazinės vyriausy Visada žvalus ir gyvas Z. ryboms laikinai žlugus, persi bės spaudimą, mėginimą su Žemaitis iki šiol dėsto univerkėlęs į Kauną, 1920 m. siaurinti ir net uždaryti „per ' sitete. Jo paskaitos pasižymi jubiliatas kartu su T. Iva brangų“ fakultetą, kuriame metodiškumu, aiškumu ir vaiz nausku, J. Vabalu-Gudai- spietėsi pažangesnė inteligen dingumu. diu ir kitais, be valstybės tijos dalis. Prof. Z. Žemaičio publicis paramos, įkūrė Aukštuosius Tuo metu profesorius dėstė tinė ir mokslinė veikla dau kursus su humanitariniu, juri analizinę geometriją, diferen giausia yra skirta matemati diniu, matematikos-fizikos, cialinį ir integralinį skai kos istorijai ir matematikos gamtos, medicinos ir technikos čiavimą, Furjė eilutes, dife metodikai. 1930 m. išleista jo skyriais. Iš tų kursų 1922 m. rencialinę geometriją, varia- monografija: „Matematikos is Kaune išaugo Lietuvos univer cinį skaičiavimą, matemati toriografija ir Moritz Cantor“. sitetas. Z. Žemaitis buvo pa ką ir kt. Pažymėtini jo platesni straips skirtas docentu, o vėliau pro Atkūrus Lietuvoje 1940 m. niai: „Isaac Newton“ (1927) fesoriumi ir aštuoniolika me tarybinę santvarką, prof. Z. ir straipsnis apie didįjį rusų tų (1922—1940) vadovavo Žemaitis paskiriamas Vilniaus matematiką N. Lobačevskį, su Matematikos — gamtos fakul universiteto prorektoriumi. kūrusį neeuklidinę geometri tetui. Z. Žemaičiui teko rū Išvijus vokiškuosius oku ją. Be to, mokslininkas yra pintis fakulteto laboratorijų, pantus, prof. Žemaitis 1946— parašęs pirmą lietuvišką ma
SU AŠTUONIASDEŠIMTMEČIU, GERB. PROFESORIAU!
Profesorių Z. Žemaiti mes pa žįstame ne tik kaip puikų pe dagogą, bet ir kaip gerą, nuo širdų grupės šefą. Būdamas nepaprastai užsiė męs, jis visuomet suranda lai ko pasidomėti mūsų gyvenimu, ateiti į susirinkimus, pabūti eks kursijų vadovu. Niekuomet neišdils iš atmin ties profesoriaus pasakojimai apie mūsų Alma Mater praeitį, lietuvių tautos kultūrini gyveni mą caro metais. Ypač prisimenamos valandė lės, praleistos su prof. Z. žemai čiu išvykoje į Elektrėnus, Lent vari. Profesorius kartu su .mu mis dainavo liaudies dainas (kai kurias iš jų jis pats harmoniza vęs). Tikrai nesenstančios sielos žmogusl Mus visada stebina jo plati erudicija: ar klausimas būtų iš žymių matematikų biografijos, ar apie pirmą lietuvių dailės parodą, ar apie Panerių praeitį, ar apie pirmąją lietuvišką gra matiką — mes visada gaudavo me išsarhų atsakymą. Visuomet malonu prisiminti jo žodžius: ,,Su jumis aš tarsi puse amžiaus atjaunėjo!“ Dar ilgai bukite žvalus, pro fesoriau! ♦
tematinių terminų žodynėlį. Jubiliatas parašė eilę straips nių apie matematikos dėstymą unviersitete ir mokslo istorijos klausimais: „Fizikos ir mate matikos mokslai senajame Vil niaus universitete“, „Vilniaus senojo universiteto profeso rius Zįgmantas Revkovskis (1807—1893) ir matematinis gamybinių procesų tyrimas“, „įžymusis Vilniaus senojo uni versiteto profesorius Pranciš~ kus Norvaiša“ ir kt. Ruošiamame Lietuvos TSR Mokslų akademijos leidinyje, skirtame mokslų istorijai Lietuvoje, pa sirodys prof. Z. Žemaičio straipsniai: „Matematika se najame Vilniaus universitete“ ir „Aukštosios mokyklos kūri FMF matematikos specialybės III kurso III qrupė mosi ir darbo sąlygos buržua zijos valdomoje ir tarybinėje Lietuvoje“. Prof. Z. Žemaitis yra Lietu — SU ŠVENTĖMIS — vos matematikų draugijos vi cepirmininkas ir aktyvus „Ži nijos“ draugijos narys. Už il gametę mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą prof. Z. Žemaičiui yra suteiktas Lietu vos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Profesorius yra apdovanotas „Garbės ženk lo“ ordinu, Garbės raštais. Linkime gerbiamam profe soriui geros sveikatos, ilgų ir kūrybingų metų. BENDRADARBIAI SĖKMĖS, LIONE!
XVII-osios studentų mokslinės konferencijos rezultatai Spalio 31 d. baigėsi XVII-ji SMD konferencija. Perskaityta 227 pranešimai, vyko gyvos disku sijos. Tai didžiausias pranešimų skaičius per vi są universiteto konferencijų istoriją. Pranešimai turėjo aiškų mokslinį tiriamąjį pobūdį, origina lūs. paremti savarankiškais eksperimentiniais ty rimais, gamybine praktika, archyvine ir kitokia medžiaga. Šįmet pirmą kartą nors ir nedideliu 300 egz. tiražu buvo atspausdintos pranešimų'tezės. Jos leido su darbais susipažinti iš anksto, aktyves nės pasidarė diskusijos. Geri pranešimai, gyvos diskusijos yra didelio SMD ir mokslinių vadovų darbo rezultatas. Nemaža' studentų darbų yra rekomenduota spaudai. Tai 6 matematikos sekcijos darbai bus spausdinami „Lietuvos matematikos rinkinyje“, bus spausdinami mokslo darbuose kai kurie kal bininkų ir kitų sekcijų darbai. Gerai buvo organizuota konferencija Teisės fakultete. JI skyrėsi nuo kitų tuo. kad buvo skirta vienam — draugiškų teismų klausimui. Be to, konferencijoje skaitė pranešimus ir bu vę universiteto auklėtiniai. Labai gerai praėjo konferencija kalbininkų sekcijoje. Čia pirmąją dieną dalyvavo 210 žmo nių, vyko karštos diskusijos. Antrąją dieną, bai giantis konferencijai, buvo įteikti naujiems na riams SMD nario bilietai. Ir jau konferencijos metu septyni I kurso lituanistai pasiprašė pri-
★★★
★★★
1. MATEMATIKOS SEKCIJA I vieta — IV kurso stud. S. Steišūnui, II vieta — VI kurso stud. S. Maziliauskaitei, III vieta — VI k. stud. A. Petraitytei.
2. PUSLAIDININKIŲ IR RADIOFIZIKOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. S. Jonkui, II vieta — VI k. stud. S. Karpinskui, VI k. stud. G. Juškai, III vieta — V k. stud. N. Palenskiui ir VI k. stud. I. Ignatavičiui. 3. ATOMŲ BEI MOLEKULIŲ SPEKTROSKOPIJOS IR ASTROFIZIKOS SEKCIJA I vieta — VI k. stud. R. Karazijai, II vieta — V k. stud. R. Bartkui, III k. stud. L. Burinskaitei ir N. Petkevičiū tei, III vieta — V k. stud. J. Kaulakiui ir V k. stud. S. Kudžmauskui. 4. CHEMIJOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. L. Asajavičiui, II vieta — V k. stud. M.-N. Žukaitei.
imami į SMD. Tai rodo, kad reikia agituoti ne žodžiais, bet darbais. Gerai organizavo konferenciją ekonomistai. Tik gaila, kad i Kolonų salę negalėjo tilpti visi atėjusieji į konferenciją. Neblogai buvo dirbama kai kuriose Gamtos, Medicinos ir Chemijos sekcijose. Pateisino save ir paskaitų nutraukimas. Tai reikėtų ir ateityje praktikuoti. Juk mokslinė konferencija yra mokymo proceso dalis. Tačiau ir šioje konferencijoje buvo nemaža trūkumų. Nors paskaitos ir buvo nutrauktos, tačiau Fizikos ir matematikos fakultete konfe rencijoje studentai dalyvavo palyginti labai ne gausiai. Kai kuriose sekcijose beveik nebuvo diskusi jų, tai literatūros, istorijos, puslaidininkių ir radiofizlkos ir kitose sekcijose. Fizikai ir matematikai tai aiškina tuo, k„J kad daugumai studentų pranešimai buvo nesupran tami. Be to, kai kurios sekcijos yra labai plačios — tai. pvz., literatūros. Juk į Ją įeina ir lietuvių, ir rusų, ir užsienio literatūros specialybės. Šioje sekcijoje dėl žemo pranešimų lygio net nebuvo paskirta pirmoji vieta. Katedros, kuriose sėkmingai dirbamas moks linis darbas, kur dėstytojai rūpinasi studentų moksline veikla, ten ir pranešimai paruošiami geri.
★ ★★ III vieta — III k. stud. B. Ingaunytei ir Jasinskaitei. 5. AUGALŲ FIZIOLOGIJOS, MIKROBIOLOGIJOS IR BOTANIKOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. O. Monaitei, II vieta — VI k. stud. N. Baranauskaitei V k. stud. D. Dainauskaitel, III vieta — III k. stud. G. Bobelytei ir Zacharauskaitei. 6. GEOGRAFIJOS SEKCIJA I vieta — IV k. stud. J. Svabauskaltei D. Petronytei, II vieta — IV k. stud. P. Gaučul, III vieta — V k. stud. V. Balčiūnaitei ir Valavičiūtei.
7. GEOLOGIJOS SEKCIJA I vieta — VI k. stud. A. Kusui ir J. Banėnui, II vieta — VI k. stud. Vosyliui, III vieta — III k. stud. M. Kuzaitei.
Dar vidurinėje mokykloje Lionę viliojo chemija. Iš pat pirmųjų studijų dienų univer sitete Lionė aktyviai įsijungė į įdomų ir linksmą studentų gyvenimą. Šiandien Lionė Gu delytė III kurso chemikė. Ji ne tik gerai ir labai gerai mo kosi, bet ir aktyviai dalyvauja visuomeniniame darbe. Šiais metais Lionė vadovauja fakul teto komjaunimo biuro ideolo giniam sektoriui. Lionė nuošir di, principinga ir atvira drau gė. Dirbant su ja, visi reikalai
sprendžiami greit, operatyviai. O svarbiausia — Lionė pa prasta ir kukli studentė, prin cipinga komjaunuolė. Komjaunuoliškai — sėkmės, Lione! Silva Paulauskaitė ChF komjaunimo org. sekretorė
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVERSITETO REKTORIAUS
ĮSAKYMAS Nr. 522-ST Vilnius,
1964 m. spalio mėn. 30 d.
Ryšium su 500-jo „Tarybinio studento“ laikraščio numerio išleidimu ir aktyvų darbą, apdovanoti Garbes raštais' 1. BORĖIKAITĘ ELIZAVETĄ — vyr. dėstytoją 2. ČESNULEVIČIŪTĘ PETRĘ — 1. e. doc. parei-
PIKCILINGĮ JONĄ — doc., katedros vedėją KAROSĄ JUSTINĄ — dėstytoją PUNTEŽĮ STANISLOVĄ — katedros asistentą SKLIARINSKĮ DOVYDĄ — vieną pirmųjų re dakcijos darbuotojų, Vilniaus Gelžb. konstrukt. g-klos Nr. 1 ATK viršininką 7. KASTECKIENĘ STASĘ — LKP CK leidyklos darbuotoją, musų laikraščio laužytoją 8. DAUJOTYTĘ VIKTORIJĄ — IFF II k. stu dentę 9. DICIŪNAITĘ ONUTĘ— ChF III k. studentę GRABAUSKĄ VYTENĮ — IFF II k. studentą JUŠKAITĘ LAIMA — IFF IV k. studentę KANIŠAUSKĄ SAULIŲ — FMF III ‘k. studentą 13. KEPALAITĘ AUDRONĘ — IFF III k. studentę 14. MARCINKEVIČIŲ VIDĄ — IFF III k. studentą 15. SKRITULSKĄ EDVARDĄ — Med. F V k. studentą •e* 16. VILKELĮ ANTANĄ TF IV k. studentą 17. VITKŪNĄ VYTAUTĄ — IFF IV k. studentą 18. ŽIBAITĮ ROMĄ — IFF III k. studentą. '
'
X
BEKABIUS r
(Nukelta į 3 psl.)
4-
XVII-osios studentų mokslinės konferencijos rezultatai (Atkelta iš 3 psl.)
8. GYVULIŲ BIOCHEMIJOS, BIOFIZIKOS IR SISTEMATIKOS SEKCIJA 1 vieta — V k. stud. J. Steinbergaitei, G. Bartuševičiūtei, V. Paužaitei, II vieta — II k. stud. V. Maginskui, III vieta — V k. stud. D. Malelaitei ir III k. stud. G. Lopataitei. 9. CHIRURGIJOS SEKCIJA I vieta — III k. stud. S. Sakarauskui, IV k. stud. K. Garaliui ir J. Valen tinui, II vieta — V k. stud. R. Rudauskui ir IV k. stud. A. Gadeckytei, III vieta — II k. stud. Z. Vilkaitei ir V k. stud. S. V aitiekūnaitei.
10. TERAPIJOS SEKCIJA I vieta — IV k. stud. M. Antanavičiūtei, G. Zemgulytei ir R. Ramanauskai tei, II vieta — VI k. stu d. M. Norkūnaitei ir O. Maskoliūnaitei, III vieta — IV k. stud. E. Jonikaitei, R. Kašauskaitei ir VI k. stud. R. Kemešytei. 11. HIGIENOS IR MIKROBIOLOGIJOS SEKCIJA I vieta — III k. stud. Žvigaitytei, P. Trumpytei, N. Siušaitei, M. Ciplytei ir N. Siaučiūnaitei, II vieta — IV k. stud. S. Pukaitei, D. Petronytei ir L. Pankevičiūtei, III vieta — III k. stud. Z. Jonaitytei.
I
II III
I II III
12. ANATOMIJOS IR AKUŠERIJOSGINEKOLOGIJOS SEKCIJA vieta — VI k. stud. L. Kavaliauskaitei ir J. Leonytei, vieta — III k. stud. A. Adomaičiui ir V. k. stud. G. Stonkutei, vieta — II k. stud. D. Gurklytei ir K. Gužytei. / 13. KALBOS SEKCIJA vieta — III k. stud. R. Venckutei, vieta — III k. stud. G. Jurkūnaitei ir III k. stud. V. Celutkaitei, vieta — IV k. stud. V. Svagždžiui ir III k. stud. A. Kepalaitei.
14. LITERATŪROS SEKCIJA I vieta — nepaskirta. II vieta — IV k. stud. S. Gedai ir V k. stud. A. Varanavičiui, III vieta — III k. stud. O. Pšenisovai, III k. stud. R. Repečkaitei ir II k. stud. E. Briedytei. 15. ISTORIJOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. S. Jurui, II vieta — IV k. stud. A. Matulevičiui, III vieta — V k. stud. K. Malinauskui ir V. k. stud. V. Jakubauskui.
16. POLITINĖS EKONOMIJOS SEKCIJA I vieta — III k. stud. V. Žilinskui, II vieta — V k. stud. B. Cemnolonskaitei.
17. PREKYBOS IR PREKIŲ MOKSLO SEKCIJA I vieta — V k. stud. II. Zabukui ir V. Vengrauskui, II vieta — V k. stud. J. Mosteikaitei, III vieta — IV k. stud. A. Petkevičiui. 18. PRAMONES EKONOMIKOS SEKCIJA I vieta — V k. stud. I. Kurliančikui, II vieta — IV k. stud. J. Tamulevičiui. 19. FINANSŲ-KREDITO IR BUHALTERINES APSKAITOS SEKCIJA I vieta — IV k. stud. Ch. Galberštat, II vieta — V. k. stud. M. Uzubalytei, V k. stud. V. Kinduriui ir V. Aliulytei. 20. TEISĖS SEKCIJA I vieta — V k. stud. V. Juškiui,
II vieta — V k. stud. A. Kaluinai, III vieta — III k. stud. A. Katkui ir IV k. stud. A. Jonuičiui. Už gerą vadovavimą SMD veiklai apdova noti Universiteto Garbės raštais: I 1. Universiteto SMD mokslinis vadovas doc. A. Žilėnas. 2. Ekonomikos fak. SMD mokslinis vado vas doc. S. Ginaitė, 3. Teisės fak. SMD mokslinis vadovas doc. J. Moreinas, 4. Chemijos fak. SMD mokslinis vadovas doc. E. Jasinskienė, 5. Istorijos ir filologijos fak. SMD moks linis vadovas doc. V. Urbutis, 6. Gamtos fak. SMD mokslinis vadovas asist. V. Rančelis. 7. Fizikos ir matematikos fak. SMD moks liniai vadovai doc. M. Mikalkevičius ir doc. K. Grinevičius, 8. Medicinos fak. SMD mokslinis vadovas doc. V. Kviklys, 9. Universiteto SMD tarybos pirmininkas D. Malciūtė, 10. Chemijos fak. SMD pirmininkas S. Kalesnikaitė, 11. Gamtos fak. SMD pirmininkas G. Lopataitė, 12. Ekonomikos fak. SMD pirmininkas V. Kindurys, 13. Medicinos fak. SMD pirmininkas Z. Gerdai tytė, 14. Universiteto komjaunimo komiteto na rys asist. J. Mackevičius, 15. Universiteto SMD tarybos narys asist. V. Vanagas, 16. Istorijos ir filologijos fak. SMD pirmi ninkas S. Geda, 17. Fizikos ir matematikos fak. SMD pir mininkas J. Kaulakys. 18. Teisės fak. SMD pirmininkas S. Damb rauskas. REKTORATAS, SMD TARYBA
Ateistinės veiklos planas rudens semestrui Vykdant universiteto Tarybos ir partinio ^komiteto priimtus nutarimus ateistinio auk lėjimo srityje rekomenduojama: 1. Visoms katedroms atkreipti dėstytojų dėmesį į studentų materialistinės pasaulėžiū ros ugdymą paskaitų ir seminarų metu. 2) a) Pirmųjų kursų grupių vadovams, studentų komjaunimo profsąjungos organiza cijoms lapkričio mėnesį suruošti grupėse ar kursuose susirinkimus tema: ,,Kaip aš nusto jau tikėti". b) Antrųjų kursų — „Aš netikintis, bet ar aš ateistas"? c) Trečiųjų kursų — „Kaip aš galiu pa naudoti savo specialybę religiniams prieta rams griauti“. 3. Filosofijos katedrai ir SMD lapkričio mėnesį organizuoti mokslinę —- ateistinę kon ferenciją. 4. Istorijos ir filologijos fakultete orga nizuoti grįžusių iš praktikos ir vykstančių į praktiką studentų susitikimą, pasidalinant ateistinio darbo patirtimi, pakviečiant kitų fakultetų studentus. 5. Ateistų būreliams organizuoti studentų ekskursiją į Planetariumą, Gamtos m. ir Me
dicinos fakįiltetų parodas, išleisti agitsienlaikraščius „Religija žemina žmogų", še fuoti Lenino rajono jaunuosius ateistus. Or ganizuoti ateistinių pranešimų skaitymą jau nimui žiemos atostogų metu. 6. Universiteto „Žinijos“ skyriui šefuoti „Žinijos" draugijos Valdyboje veikiantį Ateiz mo fakultetą. 7. Universiteto komjaunimo komitetui gruodžio mėnesį organizuoti ateistinių būre lių darbo patyrimo pasidalinimą, užmezgant ryšius su kitomis aukštosiomis mokyklomis. 8. Universiteto Sefavimo komisijai Molė tų rajone organizuoti pastovų lektoriumą, ku riame paskaitas skaitytų žymiausieji univer siteto mokslininkai. 9. Estetikos katedrai lapkričio mėn. per žiūrėti saviveiklos repertuarą ateistine kryp timi. 10. Universiteto profsąjungos komitete gruodžio mėn. apsvarstyti Fizikos-matemati kos fakulteto ateistinį darbą. 11. Ateistinių leidinių redakcinei komisi jai paspartinti ateistinio leidinio „Religija ir ateizmas Lietuvoje" ruošimą. UNIVERSITETO ATEISTINE TARYBA
KŪRVBOS VIENIŠAS ŽIBURYS Kuo tave, sakyk man, pavadinti, Vienišas palaukės žibury? Kas čia žengė tokį šviesų sprindį? Kam tiu degti, šviesti kam turi? Rodos, aš tik, tu, naktis ir kelias Pasiklydom vidury laukų. Jau žvaigždžių nebedega žvakelės Ir mėnuo nenušviečia takų. Bet netiesiu prie tavęs aš rankų. Gal kitam reikalingesnis tu? Man kaitrios širdies liepsnos užtenka Ir kelionėj nėr tamsių naktų! Nijolė BLAŽEVICIŪTE --------------♦
ALFREDAS GUSČIUS
Pasaka apie karą „Gerai, gerai, tik miegokit. .. Ar aš kada neištesėjau savo pažadų? Miegokit. O rytoj aš paseksiu jums pasaką apie ka-
Jls dažnai aplankydavo savo buvusius namus. Vienintelę iš likusią obeli, kurią kaip ir ji, žiauriai nusiaubė karas. Atsisės davo ant griuvėsių nuolaužos, kurios, net ir nuostabu. Ilgi šiol nesugebėjo surasti tiesiai per namo vidurį bėgantis keliu kas, atremdavo sukrypusi stuburą i gruoblėtą medĮ ir susi mąstydavo. Aplankė ir šį vakarą, kai tik sumigdė vaikus. . . Susiliejusi su juoda naktimi ir ritm.ngai šnopuodama mie ga jūra. Jos pašonėje dūluoja pušynų ir smėlynų dėmės. O vir šum miegančios jūros, smėlynų ir pušynų dėmių, neįžvelgia moje dangaus bedugnėje, kažkas tėkšteli ir vėl nušluosto švie sius sidabro lašelius. Protarpiais, kai jūra, apsivertusi ant kito šono ir apsiklosčiusi lengvomis bangelėmis užsnūsta, išgirsti spengiančią tylą. Nežinia, iš kur sklinda tas gūdus zvimbimas. Lyg virpėtų žemės ašis, sukdama ratus visatos begalybėje, lyg gamta niuniuotų amžinąjį nerimo motyvą. Naktyje ištirpo v.sos linijos, susijaukė proporcijos Ir simetrjios, pradingo erdvės ir laiko nuojauta. Ir jei ne blaivioji mintis, atrodytų kad nėra žemės rutulio, žmonių, gyvenimo, gyvenimo, nei liūdesio širdyje. Tartum būtumei vienui vie tidS spengiančio tamsos gumulo viduje. Bet viskas yra, viskas savo vietoje. Štai tik pražys aušra, nuaidės stovyklos trimitas, tu vėl stovėsi liniuotės centre ir vėl klausysies tų geltonsnapių kipšiukų raportų. Ir vėl tu gy vensl, mokysi tuos mielus mažylius, skiepysi jų sieloms taurius jausmus, džiaugsies ir pats busi laimingas jų laime. Na, pra eitis, Karas aplamdė sveikatą, sugriovė šeimyninį gyvenimą. Bet laikas užgydė daug ką. Jis užgydys, gal būt, ir visas žaiz das. Laikas suka į gerąją pusę. Ir tai žmogaus nuopelnas. Jis sugeba valdyti viską, netgi laiką. Zinai, kuria kryptimi reikia vesti istoriją. Turi žinoti visi. Tad pastatyk ir tuos čirkšlelius į tiesias vėžes. O kai užaugs, jie atsidėkos Tau, mokytojau. Ir ne sikrimsk, kad gyvenimas kartą pajuokavo, kad Tau karas bu vo karu, o jiems pasaka. Pasek ją, tegu ir jaunose galvutėse susiraizgo gilesnė mintis. . . .Jis dažnai aplankydavo savo buvusius namus, vieninte lę išlikusią obelį ir susimąstydavo. Ir niekas negalėdavo pa matyti jo minčių, kaip ir jo paties, prigludusio pne kuproto medžio liemens.
Rytojaus dieną, vesdamas vaikus į jūrą maudytis, moky tojas sustojo prie medžio, siauro dulkėto keliuko pakraštyje. Tai buvo sena, nudžiuvusi obelis. Storas kamienas ir plačiai išsiskėtę šakų stagarai bylojo apie vaisingą, vešlią jos praeitį. O dabar ji atrodė nyki, bejėgiškai pasvirusi prie žemės, lyg iš skausmo sunetusi gruoblėtą kamieną, kažkieno apaapoią ir apdegintą. Vakarinėje pusėje šakos buvo užlaužytos, susipynus os ir apanglėjusios, o likusios stirksojo saulės sklidino je erdvėje, negalėdamos sulaikyti pro šalį plevenančio vėjelio, negalėdamas prisivdoti pro šalį lekiančio paukščio. Vaikai nustebę žvilgčiojo čia į mokytoją, čia į nepažįsta-, mą, belapį medį, tokį panašų į aukštyn galva apverstą šimta kojį. ir laukė pažadėtosios pasakos apie karą. Tačiau mokytojas tylėjo ir įbedęs akis, žvelgė kažkur į vakarų pusę, ten, kur jūra daužė horizontą. Paskui vaikai pa matė, kaip mokytojas pajudino luošas, nepaklusnias kojas, nulinksėjo prie to keisto medžio, ilgomis liesomis rankotnis apkab.nc jo apdegusį, susineuisį kaimeną. švelniai prisiglaudė ir. atsukęs jiems sukrypusią nugarą, sustabarėjo. Daug porų jau nų akių žvelgė į šį reginį. Kažkoks nepaprastas panašumas bu vo tarp medžio ir prie jo prisigiaudusio mokytojo. Ir tai vai. kų širdyse sukėlė baimę ir gailestį. Ilgai jie stovėjo nejudė dami ir žiūrėjo į prie kuproto medžio priaugusį žmogų. Kai žmogaus pečiai pradėjo vos pastebimai virpėti, vaikai užėjo jam iš priekio ir jo veide pamatė tarp raukšlių klaidžiojantį mažytį saulės spindulį. Mokytoja greit pakėlė ilgą, liesą ranką ir nušluostė skruostą. Ir toje kamieno v etoje kur gulėjo jo delnas, vaikai pamatė peiliu išrėžtus skaičius: 1941. Lyg suradę lobį, Jie susigrūdo api.nKui ir Kiekvienas stengėsi ji pačiupi nėti. Plonais, švelniais pirščiukais jie ilgai kn.b.nėjo giliai įsi spaudusius. pajuodusius ir, matyt, labai seniai įrėžtus skait menų fermos griovelius, kol pagaliau vaikiškoje sąmonėje jie susiliejo į vieną re.kšmingą datą. — Bet juk tada pras.dėjo karas. — pasakė vaikai. Mokytojas atsišliejo petimi į medį ir, apmetęs žvilgsniu susisp.etus.us valkus, prabilo: — Taip, vaikučiai, tada prasidėjo karas. Jis buvo labai skaudus ir žiaurus. Tikra pasakų pabaisa. Jos letena sužeidė ir mane, ir šią obelį, ir daug tokių, kaip aš, ir daug tokių, kaip ši obelis. Na, o jums karas virto pasaka, ši mirusi obe lis stovi dėl to ir aš gyvenu todėl, kad primintumėme jums tą pasaką, kuri, skirtingai nuo kitų, užrašyta ne knygų pusla piuose. bet mano ir šios obels atmintyje. Jūs privalote augti, mokytis ir gyventi žinodami ją, o užaugę — padaryti viską, kad tokių pasakų daugiau neatsirastų. Mokytojus nutilo. Ir, tikriausiai tą minutę jų lakioje vaiz duotėje pajuodęs, belapis medis atgijo, pavirto vešlia obeli mi, apsikrovusia sunkia vaisių našta. 0 prie jos prigludęs mo kytojas, lyg praskleidęs teatro uždangą, atvėrė duris į rūstų, nepatirtą gyvenimą, ir tikriausiai jų naiviose, bet nuoširdžiose mintyse prasikalė pirmoji neapykanta pasakai apie karą. Ir nežinia, ar pastūmėtas tos neapykantos, ar iš įpročio šokant ...Jurgeli-melstreli“, „Mūs kolūkio pirmininką“ mažos rankelės sus'rado vienos kitas Ir susijungė i tvirtą grandinę. Ir buvo panašus šis ratas* Į skriejančią margaspalvę karu selę su įuodu nudziuvusiu medžiu ir gyvu, besišypsančiu žmo gum viduryje.
✓
•S V EIKI N AME luini ŠVENČIŲ GARBEI Didžiojo Spalio 47-ųjų me tinių garbei universiteto LDAALR organizacija suren gė šaudymo iš mažo kalibro šautuvo varžybas. Kiekvieną fakultetą atstova vo komanda, sudaryta iš de šimties vyrų ir penkių mergi nų. Varžybose pasiekta gerų rezultatų. Trylika šaulių Įvyk dė atskyrių reikalavimus Fi zikos ir matematikos fakulteto studentė R. Plenytė iš 100 galimų taškų išmušė 92. Tarpfakultetinėje Įskaitoje
pirmavo medikų komanda, apieibvusi arčiaus.ai likusius fizikus ir matematikus bei ekonomistus. Merginų grupėje nugalėto jomis tapo busimosios ekono mistės, o vyrų — fizikai ir matematikai. Individualiai varžybas lai mėjo R. Plenytė ir medikas I. Miško. R
RT.A?V«:
Universiteto LDAALR komiteto pirmininko pavaduotojas
REZULTATAI SUSUMUOTI Susumuoti 1963—1964 mokslo metų universiteto XVII tarpfakultetinės spartakiados rezultatai. Po metų pertrau kos šios spartakiados nugalėtojo vardą iškovojo Fizikos ir matematikos fakulteto sportininkai. Kaip žinote, praėjusioje spartakiadoje nugalėtojais buvo tapę Ekonomikos fakulteto sportininkai. Sį kartą ekonomistai liko antri. Treti — me dikai, ketvirti — chemikai, penkti — gamtininkai. Tik šeš ti, gausiausią studentų skaičių turintys istorikai ir filologai, o septinti — busimieji teisininkai. XVII tarpfakultetinėje spartakiadoje buvo rungtyniauja ma 17-oje sporto šakų. Varžybose dalyvavo apie du su pu se tūkstančio studentų. Visi šie rezultatai buvo paskelbti praėjusį šeštadienį Ak tų salėje {vykusiame universiteto sportininkų susitikime su pirmakursiais. Vakaro metu nugalėtojams buvo {teiktos pe reinamosios taurės, apdovanoti mūsų sporto aktyvistai. V. Cekuolis, V. Lubauskas, A. Pupelis, V. Zutelis ir kiti. Pasibaigusi universiteto tarpfakultetinė spartakiada vyko gana sklandžiai. Norėtųsi, kad ateinančioji XVIII spartakia da, skirta Tarybų Lietuvos 25 mečiui ir „Mokslo“ Sporto klubo 20-mečiui pažymėti, būtų dar masiškesnė ir sėkmin gesne. A. LUKOŠEVIČIUS
Prie puoduko kavos Praėjusi šeštadienį nemažai studentų patraukė į universi teto kavinę. Čia jie klausėsi žodinio žurnalo „Įdomūs susi tikimai“ pirmojo šiais mokslo metais numerio. Įžanginį žodį tarė šio žurnalo redaktorė, II kurso rusistė Skirma Jonutaltė. Po to pirmąjį puslapį atvertė dailininkas Augustinas Savic kas. Jis pasidalino su klausytojais savo įspūdžiais iš Italijos, Prancūzijos ir Graikijos, kur jam teko pabuvoti, papasakojo apie antikinį meną. Be to, dai įninkąs parodė daug įdomių savo darbų, fotonuotraukų. An rąjį žodinio žurnalo puslapį užpildė Vilniaus modelių namų atstovė drg. Pociūtė. Ji pa kalbėjo apie vyriškų ir moteriškų drabužių madas žiemos sezonui, atsakė į studentų klausimus. Universiteto sporto ka tedros dėstytojas Aleksandras Sabeckls supažindino vakaro dalyvius su olimpinių žaidynių istorija, papasakojo apie ta rybinių sportininkų laimėjimus Tokijyje. Ketvirtasis pusla pis buvo paskirtas poezijai. Savo eilėraščius paskaitė Remi gijus Gražys, Sigitas Geda ir kiti. Ateityje žodiniai žurnalai „Įdomūs susitikimai“ bus orga nizuojami kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį. V. VITKŪNAS
Didėja draugų būrys Pirmosiomis mokslo metų dienomis Įvykusiame grupės susi rinkime nutarėme užmegzti draugystę su visų TSRS universite tų geografijos fakultetais. Vieningai pritarėme gruporgės drg. Strižinaltės pasiplymui, parašyti laiškus į visus musų šalies uni versitetus. Išsiuntėme 24 laiškus. Ir štai pradėjo plaukti atsakymai. Juos parašė basimleji Rygos, Leningrado, H.s uvo pu Dono ir kitų miestu geogra fai. Jie pr’tar-' mūsų nasiūlymui ir pasakojo apie savo specialy bę, apie įdomias akademines praktikas. Naujiesiems draugams tuoj pat parašėme atsakymus. Esame tikri, kad įsižiebusi draugystės ugnele dar skaisčiau įsiliepsnos. G. Trumpickaitė, GF II k.
ŽIŪROVAI KONCERTU
PATENKINTI
Šeštadienio vakarą IFF saviveiklininkai koncertavo sosti nės konditerijos fabriko darbuotojams. Turininga progra ma, nuoširdžiai atliekamais kūriniais saviveiklininkai užka riavo žiūrovų simpatijas. Gerai pasirodė vyrų oktetas, kaimo kapela. Gausių aplo dismentų susilaukė merginų atliekamos dainos. Koncerto pa baigoje kaimo kapela sugrojo atsisveikinimo marša Po koncerto fabriko atstovai įteikė atminimui gėlių vazo-
nt Dabar IFF saviveiklininkų laukia išvyka į Kėdainius. Telieka palinktu jums gero, kloUe^. VA]TKEVICIUS
Respublikos sporto mėgėjai gerai pažįsta krepšininkes, kurtos aikštelėje žaidžia su „Moks lo“ sporto klubo apranga. Tai vienas pa jėgiausių kolektyvų respublikoje. „Mokslo" krepšinin kės 1962, 1963 ir 1964 metais tapo sosti nės čempionėmis. TSRS „A“ klasės pirmenybėse už miesto rinktinę žaidžia D. Trilupaitytė, M. Beržinskaitė, B. Buieikytė ir V. Sefeldaitė. O D. Trilupaitytė gynė respublikos garbę III TSRS Tautų spartakiadoje. Neseniai universiteto krepšininkės iškovojo dar vieną puikią pergalę. Nugalėjusios visas var žoves, jos tapo LTSR 1964 m. „Sporto“ laikraščio pereinamosios taurės laimėtojais. Siame fotomontaže ir matome „Mokslo“ krepšininkes, kurios iškovojo „Sporto" laikraščio pereinamąją taurę, iš kairės — Z. BO REIKYTE (IFF II k.), S. GAJAUSKAITE (EF II k.). G. LOPATAITE (GF IV k.), sporto meistras D. TRILUPAITYTĖ (CHF II k.), sporto meist ras B. BUTE1KYTE (EF III k.), sporto meistras M. BERZ1NSKAITE (FMF III k.), V. SEFELDAITE (EF 11 k.) ir E. RUTKAUSKAI TE (EF Iii k.).
AS — LAIMINGA
Jaunuoli,
Laimėl Paprastas, bet gilios minties žodis. Daugelis jį su pranta Įvairiai. Ir jeigu šian dien kas manęs paklaustų ap e laimę, kaip aš fą suprantu, ar aš atsakyčiau? Taip. Man leng va į tai atsakyti — aš laimę su IŠMOKITE PLAUKTI! radau. O jos gana ilgai laukiau. Dabar kiekvienam pasakyčiau: Visi studentai, norintys išmok „Dėl laimės reikia kovoti, ji pa ti neateina. O kas jos ieško, ti plaukti, kviečiami atvykti į .Žalgirio“ plaukimo baseiną, visi suranda“', Ir jeigu manęs kas paklaustų, kuri diena reikš kur kiekviena ketvirtadienį nuo mingiausia gyvenime, aš atsa 21.15 vai. vyksta užsiėmimai. Primename, kad. prieš atvykslčiau: ,.1964 metų rugsėjo pir moji“. Taip, šią dieną aš pradė- ‘ant i baseiną, būtina pasitikrin mokyklų au naujo gyvenimo etapą. Nors ti sve!katą aukštųjų nats sunkiausias, reikalaujantis -.nltku-tk-ir. paud oažv.-nėjimą laug Jėgų, energijos ir pasau Ir turėti atitinkamą aorangą. Užsiėmimams vadovauja fizi ksimo, bet kartu ir viliojantis. Juk tok>o gyvenimo aš pati nio lavinimo katedros dėstytojai. ieškau. Ne pirmą karta lai SPORTO KATEDRA kiau konkursinius egzaminus, tačiau tik šįmet Jie buvo patys 'aimingiausl. šiandien aš studen tė — būsima medikė. Kiekvie ną diena aš jaučiuosi laiminges NEUŽMIRŠKITE UŽSI nė. Troškimas pažinti gyvenimą ir nešti laimę kitiems atvedė ma PRENUMERUOTI „TARYBI ne i universiteto medicinos fa NĮ STUDENTĄ“ 1965 ME kultetą. . . Aš laiminga. TAMS! EUGENIJA
LUKOŠIŪTĖ
I kurso studentė
Kaina metams — 72 kap.
jei nori gražiai ir taisyklingai šokti, VVU pramoginių šokių ko lektyvas kviečia Tave Į aktų sa lę, kur antradieniais 20 vai. tre čiadieniais 17 vai Ir penktadie niais 17 vai. vyks repeticijos. Ateiki Universiteto pramoginių šoklų kolektyvas
REDAKCINE KOLEGIJA Šio numerio korektūrą skai tė M. Montrimaitė Ir D. Jukpo’+Ą
musų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. LV 11711
Užs. Nr. 6288