VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
PROF. M. LOLAI—70 METŲ I Niekas nepasakytų, kad Jam septyniasdešimt. Linksmas, labai energingas. JĮ kasdien matome Universiteto auditorijose, katedroje už darbo stalo sprendžiantį aktualias mokslines žemės ūkio problemas. M. Lola gimė Ukrainoje, neturtingų valstiečių šeimoję. 1916 metais, baigęs aukštesniąją pradinę mokyklą ir Išlaikęs mokytojo egzaminus, pradėjo dirbti mokytoju. Spalio socialistinė revoliucija, prasidėjęs pilietinis karas, karinė intervencija reikalavo aiškaus apsisprendimo ir neišpasakyto jėgų įtempimo. M. Lola aktyviai įsijungė į kovą už Tarybų valdžią. 1920 metais įstojo į Komunistų partiją. Tuoj pat išrenkamas partinės organizacijos sekretoriumi, vėliau — partijos rajono komiteto sekretoriumi, siities partinio komiteto nariu. Aktyviai dalyvauja ypatingos paskirties dalinių veikloje, kovodamas prieš kontrrevoliucines ir diversines gaujas. Nutilus pilietinio karo šūviams, M. Lola grįžta prie pedagoginio darbo, pats mokosi. 1928 metai — M. Lolos pedagoginio-mokslinio darbo aukštojoje mkykloje pradžia. Vadovauja Krasnodaro, vėliau Rostovo prie Dono pedagoginiams institutams, Šiaurės Kaukazo švielimo skyriaus mokslo sektoriui, rūpinasi švietimo kadrų ruošimu. 1933 metų pradžioje partija, siekdama sustiprinti žemės ūkį, kviečia komunistus j kaimą. Išvyksta ir M. Lola. Vienok jubiliatas nepamiršta Ir mokslo bei pėdagogikos. 1944 metais M. Lola pereina dirbti Permės Žemės ūkio instituto direktoriumi ir Politinės ekonomijos katedros vedėju. Greitu laiku spaudoje pasirodo nemaža darbų žemės ūkio ekonomikos klausimais. Dar po metų kitų apgina kandidatinę disertaciją „Darbo apmo■įėjimas kolūkiuose". Nuo 1951 metų M. Lola pradeda dirbti Vilniaus Valstybinlame universitete. Čia jis vadovauja Ekonomikos fakulteto Politinės ekonomijos katedrai, daug dirba, ruošiant mūsų respublikai kadrus, vystant ekonomikos mokslą. Jo mokslinio tyrimo darbo problematika ir kryptis Universitete susijusi su kolūkių ekonomikos problemomis. Jis toliau Intensyviai tiria kolūkių ekonomiką, darbo rezultatus skelbdamas spaudoje. 1964 metais apgina ekonomikos mokslų daktaro disertaciją „Darbo našumas kolūkiuose". Ir toliau rašo kolūkių ekonomikos, ekonominės teorijos ir ekonominių mokslų istorijos klausimals. Tai puikus pedagogas, turintis didelį autoritetą studentų ir dėstytojų tarpe. Jo skaitomų politinės ekonomijos, ekonominių mokslų istorijos ir politinės ekonomijos dėstymo metodikos kursų studentai klauso susidomėję, M. Lolai vadovaujant, buvo paruošta daugiau kaip 40 politinės ekonomijos dėstytojų, kurie sėkmingai dirba aukštosiose mokyklose, mokslo Įstaigose, partiniuose or^anuose. Daugelis jų paruošė ir apgynė kandidatines disertacijas. Vaisinga mokslinė, pedagoginė Ir visuomeninė M. lotos veikla buvo ne kartą pažymėta, o 1959 metais jam buvo suteiktas Nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. Šiais metais suteiktas ir profesoriaus vardas, Linkime mūstj jubiliatui toliau sėkmingai dirbti, llnkime geros sveikatos, neišsenkančios energijos. Prof. dr. M. GREGORAUSKAS, Doc. J. TAMOŠIŪNAS, Ekonomikos m. k. A. MITRIKAS
| | |
| | |
f | f | | | | |
1966 m.
7/00 o
o
lapkričio mėn.
d
TUBENTAS KETURI KLAUSIMAI TEISININKAMS semestrą sukviesti savo rajo no studentus, o Universitetas komandiruotų dėstytojus, ku rie pravestų konsultacijas, pa skaitytų paskaitas. Kitose res publikose tam tikslui yra su darytos visuomeninės komisi jos. Reikėtų pabandyti ir mums. Taigi ateityje reikėtų pa galvoti ir apie studentų-neakivaizdininkų mokymosi są lygų pagerinimą. Kitaip — jie iš tikro gali apvilti fakulte tą. „TARYBINIS STUDENTAS". Kaip dėl studentų pažangumo kovoja visuomeninės fakulte to organizacijos? DOC. S. VANSEVICIUS.
Nemažai dirba komjaunimo organizacija. Fakultete yra sudaryta akademinė komisija, kuri kontroliuoja pažangumą, paskaitų lankomumą ir kt. Prieš egzaminų sesiją visuose kursuose, grupėse vyksta ga mybiniai susirinkimai, kur stengiamasi išaiškinti trūku mų priežastis. Po sesijos orga nizuojame akademinius va karus, kurių metu suvedame semestro rezultatus. „TARYBINIS STUDENTAS". Kas dar naujo fakultete? DOC. S. VANSEVICIUS. Reikšmingesni, atrodo, bus 1967-ieji — jubiliejiniai me tai. Fakultete bus ginamos 5 kandidatines ir 2 daktarinės
Už ilgametį mokslinį-pedagoginį darbą ir aktyvią visuo tinę veiklą, ryšium su gimimo septyniasdešimtosiomis tinėmis apdovanoti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko tdo universiteto Ekonomikos fakulteto Politinės ekonomikatedros vedėję, ekonomikos mokslų daktarą, Lietuvos I nusipelniusį mokslo veikėją drg. Michailą Lolą LietuTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas J. PALECKIS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS dus, 1966 m. lapkričio 19 d.
Nr. 34 (581) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
disertacijos. Šiomis dienomis vykstu į Aukštojo mokslo ministerijos mokslinę-techninę tarybą, kur skaitysiu pranešimą apie fa kulteto mokslinį-tiriamąjį dar bą ir dalyvavimą respublikos įstatymų koodifikacijos darbe. Ši kelionė žada duoti nemaža naudos. Mūsų studentai šefuoja Le nino rajono milicijos vaikų kambarį. Dažnai mūsų stu dentus galima sutikti sostinės gatvėse su raudonais raiščiais. Štai netrukus šimtas žmonių dalyvaus eiliniame reide. Jie stebės, kaip vykdomas mies to DŽDT Vykdomojo komite to nutarimas „Dėl nepilna mečių elgesio viešose vieto se". „TARYBINIS STUDENTAS". Ačiū. =?!
----
KELIUS PASIRENKA ŽMONĖS — Visi keliai veda Į Ro mą, — sakydavo senovėje. — Visi keliai veda Į Uni versitetą, — būtinai perfra zuos studentai. Šiais keliais ateina žmonės iš visų respublikos kampelių. Tik ką iš mokyklos smalsūs. Aplink nepažįstami veidai ir tas naujas vardas „fUksas"... Pirmomis rugsėjo dienomis skelbimų lentos marguoja nuo pasiūlymų. Kviečia šen, prašo ten... Ką pasirinkti? .. — Kuriems galams tas vi suomeninis darbas? Lyg savo reikalų neturėčiau... — O man patiktų. Tik lai ko nėra. Seminarai, koliokviu mai. .. Niekaip nespėju... — Negaliu be visuomeni nio darbol.. Gyvenimas ne prasmingas, neįdomus... Trys žmonės, trys nuomo nės. .. Kalbėjosi, jos vieną dieną prie filologijos berželio. Trys mergaitės. Apie trečiąją ir noriu papasakoti. ... Atėjo Virginija Tiškevičlūtė iš Šilutės vidurinės mokyklos. Mergaitę viliojo ro mantiškoji geologija, ekspe dicijos. Bet nugalėjo meilė kalboms... Šiandien Virginija — antro kurso germanistė. — Sunku buvo iš pradžių... Mokykloje buvau Įpratus vi sur dalyvauti, čia nepažįstami žmonės. Nedrąsu... Virginija buvo mokyklos komjaunimo organizacijos
sekretorė. Visada su žmonė mis, visada pačiame gyveni mo sūkury... Todėl sunku dabar apsiriboti vien tik stu dijomis. .. Muzika lydi žmogų nuo pat vaikystės... Joje ir džiaugsmas, ir liūdesys... Mėgsta Virginija dainą. To dėl įstojo Į Universiteto Aka deminį chorą... — Tiesa, repeticijoms su gaištu nemažai, bet tai savo tiškas poilsis... Ne tik chore dalyvauja Virginija. Ji — kurso kom jaunimo biuro narė, daug lai ko skiria savo pareigoms. — Ne, mokslui tai visai netrukdo. Spėju visur. Dar nuo mokyklos laikų Įpratus... Virginija nutylėjo, kad mokyklą baigė sidabro me daliu, kad ir dabar jos įskai tų knygelėje tik vienas ket vertas. .. Likusieji visi pen ketai. Ne vienas, (stojęs į Uni versitetą, nusivilia savo spe cialybe, pamato, kad ne ten pateko... O Virginija? Ar nesigaili, nestojus Į geologi ją?.. — Ką jūs?.. šiemet vokie čių kalba dar labiau patinka. Ji man atveria naują pasaulį. Labai mėgstu skaityti, ypač vokiečių literatūrą. Patiko vertimai, bet dabar, skaityda ma vokiškai, tarsi iš naujo ją atrandu... Vieną rytą pamačiau Virgi niją prie šerkšnu pražilusio
Z22ZZZZZZZZZZ22ZZZZZZZZZZZK
L DRG. M. LOLOS APDOVANOJIMO GARBES RAŠTU
TREČIADIENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
| f f f Skaityklose prie knygų pa | f linko studentai, ilgėliau jie užsibūna laboratorijose. Ar i tėja žiemos sesija. Šia proga | mūsų korespondentas V. PREg KEV1CIUS kalbėjosi su Tei g ses fakulteto dekanu doc. S. g VANSEVlClUMI. „TARYBINIS STUDENTAS". g artėjančiai g Kaip ruošiatės g žiemos sesijai? DOC. S. VANSEVICIUS. Stacionarinio skyriaus stu g dentai, kaip ir visada, ruošia g si dviem formom — tai se g minarai ir koliokviumai. Ko | liokviumų sistemą taikome toms disciplinoms, kurios ne g įtrauktos į seminarų planą. g Tokiu būdu galime pilnai pa | tikrinti studentų žinias. g Studentams dirbti savaran g kiškai laiko pakanka. Tačiau g kelia rūpestį kai kurie sunku g mai. Trūksta lietuvių kalba vadovėlių, esantieji rusų kal f ba vadovėliai neatitinka rei | kalavimų, keliamų studentams g studijuojantiems Lietuvos TSR g teisę. Kartu su Medicinos fakulte g | tu turime 60-ies vietų skai g tyklą. Suprantama, tai nenor | mali padėtis. Pridursiu, kad studentams, gyvenantiems pri g vačiuose butuose, ruoštis eg | zaminams dar sunkiau, nes | skaitykla neduoda knygų iš g sinešti į namus, o pirkti va dovėlių taip pat nėra. Taigi | visos šios bėdos nė kiek ne padeda studentams ruoštis sesijai. „TARYBINIS STUDENTAS". Ar neapvils fakulteto neaki vaizdininkai? DOC. S. VANSEVICIUS. Atrodo, kad ir šiemet dides nė neakivaizdininkų dalis at LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS vyks į sesiją nepasiruošę. Pa prastai sunkesnių disciplinų TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS egzaminų neišlaiko apie 40% studentų. Štai, pavyzdžiui, pra !L DOCENTO J. GALVYDŽIO APDOVANOJIMO ėjusią savaitę neakivaizdinin GARBES RAŠTU kai laikė tarptautinės teisės Už ilgametę mokslinę-pedagoginę ir aktyvią visuomeninę egzaminą. Jau yra du dveje iklą, ryšium su gimimo septyniasdešimtosiomis metinėtai. Viena grupė visai neat vyko į šį egzaminą. Didelis s apdovanoti Vilniaus Valstybinio V.-Kapsuko vardo nepažangumo kaltininkas — iversiteto Istorijos ir filologijos fakulteto Visuotinės istovadovėlių trūkumas. Sunkiau įjos katedros vedėją, Lietuvos TSR nusipelniusį moky- sekasi studentams-neakivaizą, docentą Juozą Galvydi Lietuvos TSR Aukščiausiosios dininkams, gyvenantiems to limesniuose rajonuose. Mano iybos Prezidiumo Garbės raštu. nuomone, reikėtų suaktyvinti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo konsultacinių punktų darbą. Pirmininkas J. PALECKIS Iki šiol punktai studentams Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo neteikė beveik jokios para Sekretorius S. NAUJALIS mos. Konsultaciniai punktai galėtų bent 2 kartus per laius ,1966 m lapkričio 18 d.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS ~ TARYBOS PREZIDIUMO ĮSAKAS
23 d.
berželio. Gal galvojo apie ar tėjančias paskaitas, naujai iš moktą dainą, gal mąstė apie komjaunimo susirinkimą, nau jai perskaitytą knygą... O gal apie ateitį, savo profesi ją- • • — Ne, mokytojos darbo nebijau... Mano mama irgi mokytoja... ... Visi keliai sueina Į Universitetą,.. Sueina ir išsisšakoja į daugybę naujų ke lių. Juos pasirenka patys žmonės. Man atrodo, kad Virginijos pasirinktas kelias yra tikrai tiesus ir geras. R. VALEKAITĖ
SVEČIUOSE— SOLISTAI Ketvirtadienio vakare pas mus svečiavosi Operos ir ba leto teatro solistai. Aktų sa lėje susirinkusiems studen tams teatro vyr. dirigentas, respublikos nusipelnęs artis tas R. Geniušas papasakojo apie kūrybinius planus, apie naujus pastatymus. Vakaro metu skambėjo dainos, romansai, arijos iš operų. Jas atliko solistai L. Šulcaitė, J. Liekis, J. Urvelis, respublikos nusipelniusi artis tė R. Tumalevičiūtė. B. VAINYS !22ZZZ22ZZZZZŽZZZZZZZZZZZZZ5
DAINŲ IŠAUSIU MARGĄ RASTĄ Dūzgia staklelės margoj tarusijos TSR Astravo rajo seklyčioj, no, Gervėčių apylinkės, RimMergelė audėjėlė. džiūnų kaimo audėjos ir daini ninkės. Sekmadienio pavakarę pa Kokia fantazija, ritmas, su traukėm į Universiteto kavi dėtingi ir turtingi rinktiniai nę. Ten rinkosi visi, kurie raštai audiniuose! Ypač pui myli lietuvišką dainą, raš kūs rankšluosčiai, nuostabių tuotas lino drobeles. Vienu audėjų rankų sukurti. O kiek žodžiu, buvo kraštotyros su keturnyčų ir aštuonianyčių eiga arba, liaudiškai tariant, taip ir liko gulėti ritiniuose, suėjimas „Lietuvių liaudies neišskleidę prieš mus visų sa menas"... vo spalvų. Viešnios atsivežė Kavinės sienos nutiestos tokį lobį, kad maža mūsų ka margais rankšluostėliais, puoš vinė nepajėgė sutalpinti. Bu niom lovatiesėm. Prie stalų vo miela, anot vieno svečio, viešnios-senutės senutėlės, Bal akis paganyti gražiais audi
niais. Bet dar daugiau dainų dai nelių, tarsi brangakmenių, pažėrė jos mums. Kaip už traukė: Bernelis šiokis, bernelis tokis. Bernelis puikorėlis... taip ir aidėjo po senojo Uni versiteto skliautais dar se nesnės už jį rugiapjūtės, vestuvių dainos, skundėsi sun. kia martelės dalia... Daug tą vakarą kalbėta apie liaudies menininkus, apie dzūkų audinius ir jų grožį,
apie lietuviško meno kelią į plačiąją visuomenę. O paskui kiek dainų išdai navo visi — ir viešnios, ir studentai, ir dėstytojai. Kas susirinko į šį šiltą, drau; gišką susitikimą? Dauguma, kaip nekeista... Dailės institu to studentai, dėstytojai, dai lininkai, Kraštotyros draugijos nariai ir nedidelė dalis Uni versiteto studentų. ... Viešnios dėkojo už gra žų priėmimą, už studentišką dainą ir žodį. A. ŽEMAITYTE
2 psL
STUDENTAS '*~****~*'**%%*'V»^W*%%%'
vienais marškiniais. Po ranka SMD KONFERENCIJĄ net lazda neatsirado. BeginkPRIS.MINUS lis puolė. Sugriebė žvėrį už kaklo... Spalio pabaigoje vyko mu Vėliau pasakojo: sų Universiteto XIX SMD — Aš ją — čiupt, o ji man Kojos ritmingai skaičiuoja1 vas, technikas iš Maskvos konferencija. Medicinos fakulsamanose: viens, du. .. trys,■ Geologinės žvalgybos institu į nugarą stuktelėjo... Nuo1 tete konferencijoje dalyvavo keturi. Šimtas dvidešimt, de to, po jo — Grigorijus Afa- smūgio pargriuvau. O ji ant 55 svečiai iš kitų Sąjungos vyni šimtai. Kiek jų, žings nasjevičius Pote — palydovas manęs — letena vis pakaušio' aukštųjų mokyklų. Visas kon nių, per dieną — tūkstan — evenkas. Bet žvėris vis ėjo. siekia. įpratę jos skalpuoti. ferencijos darbas vyko trimis čiai? Per vasarą, ko gero, Dar po kartą iššovė — krito. Aš ranką — į nasrus, vis gi sekcijomis: teorinės medici milijonai. Toks jau geologo1 Saška pradėjo lėtai eiti link lyn grūdu. Galvoju, kad tik nos, terapijos, ginekologųoskan chirurgijos. Sekcijose buvo likimas: žingsniuok, žiūrėk, jo. Jei kas — vamzdyje dar nepasiektų.. . Rankas ieškok. Ieškok naftos, anglies, viena kulka. Iki žvėries liko džioja, nagais draskosi. Saška perskaityti 62 pranešimai. boksitų, ieškok aukso. Šie penkiolika žingsnių, dešimt, pradėjo keltis, ji ant jo. Su Medicinos fak. didžiojoje vaikinai ieškojo Islandijos aštuoni. . . Meška pakėlė kru lamdė jį ir vėl mane. Krau auditorijoje dirbo teorines špato. Retos ir labai reikalin viną galvą. Cvetkovas prisi jas iš jos upeliu. Smaugia ji medicinos sekcija. Šioje sek taikė, paspaudė gaiduką. mane, aš jau dusti pradėjau. cijoje dalyvavo studentai iš gos žaliavos. Penktas šūvis pasigirdo Kijevo, Rygos, Kauno, kar Žingsnis po žingsnio. Kilo Pasigirdo sausas tarkštelėjimetrą nuėjo — stop: taškas. mas — kulkos vamzdyje ne laiku. Šįkart evenko kulka dino, Simferopolio medicinos pataikė į galvą. Žvėris pas institutų. Jie perskaitė 22 Vienas (o dažniau dviese) buvo. Saša ir mirktelėti nespėjo, kutinį kartą spazmiškai trūk įdomius pranešimus. draskai pašalą. Antrasis rašo. Apie tai, ką matė, daugiau kaip pasijuto ant žemės be telėjo ir nutilo. Pertraukų metu studentai Klemas svirduliuodamas nu dalijosi įspūdžiais su sveapie pačią žemę („Kokia gulįs, nutrenktas daugiapūdės ėjo iki palapinės. Atsipeikėjo ji?"). O vėliau kartu sudarysi letenos. čiais. Mūsų svečiai iš Rygos, Kas buvo taigoje, ne kartą abu su Cvetkovu jau ligoni Simferopolio, Tartu, Tbilisio žemėlapį, pagalvosi, ar verta toliau ieškoti. Parašei, pa girdėjo daugybę pasakojimų nėje. Sekančią dieną malūns turi kuo pasigirti ir nusiste ėmei pavyzdžius. Minutei, apie meškas. Kartais sunku parnis vaikinus nugabeno j bėti. .. , dviem susimąstai... Ir vėl.. . šiuose pasakojimuose atskirti gyvenvietę Turu Žemutinėje Šių metų konferencijos dar Žingsnis po žingsnio, iki se tiesą nuo išmonės. Daugelis Tunguskoje. .. bas mūsų fakultete buvo ne Vaikinams „pasisekė". Kau blogai organizuotas. Daug kančio taško. Taip diena iš kalba: „Dievai ją ima, geriau lai liko sveiki. Bet rankos su dienos, mėnuo po mėnesio... neprasidėti, nors ir su šautu studentų dalyvavo atskirų Ir ši diena buvo pati pa vu būsi. Aišku, vilioja — kai kandžiotos buvo smarkiai. sekcijų darbe, ir kaip klausy prasčiausia. Kilometrai. Jų — lis ant grindų, draugai išsižio Klemui meška dar ir mėsos tojai, ir kaip pranešėjai. Ži nei daug, nei mažai. Tiek, ję klausosi. Ir vis tik — ge gabalą iš kojos išplėšė. Ligo noma, tai turės didelės įta ninėje prabuvo dvi savaites. kos mūsų pirmųjų kursų stu kiek reikia. Klemas Vaitiekū riau nesusitikti jos..." Jėgelė jos neįtikėtina. Šią Ir vėl — taiga. nas, vaikinas iš Geologijos fa dentams, kurie visada moko — Pailsėti reikėtų, Klemai, si iš vyresnių kursų. Dauge kulteto, įlindo į palapinę — vasarą Tunguskoje sraigta iki sutemų reikia sutvarkyti sparnio pilotai rodė konden” — sakau, — po tokių grum lis jų dabar ’ tikrai pradės užrašus.,. Paėmė sąsiuvinį, suoto pieno dėžutes „po meš- tynių. Jėgų pasisemti. dirbti moksliniuose burehuo— Ką ten ilsėtis. Planas se. pieštuką. Mintimis apžvelgė kųtės apdirbimo". Ten ji į dienos maršrutą, peržiūrėjo stovyklą, kai nieko nebuvo, degė. Būryje vos trys specia Labai daug, ruošiantis kon įrėpliojo ir pradėjo „šeimi listai. O čia iš karto dviejų ferencijai, dirbo SMD taryba parašyta. Susikaupė. ... Vienas paskui kitą pokš ninkauti". Produktus su pur trūksta. Darbų — aibė. Nega ir atskiriu būrelių nariai. Bu vu sumaišė. O su kondensuo lėjau kitaip. telėjo keturi šūviai. vo suruoštas konkursas ge Ir vėl. Krepšys per petį, riausiam mikrostendui apie Pirmoji ją pamatė Marija tu pienu taip: paima į lete Pote, palydovo žmona. Ėjo nas, suspaudžia lyg presu, ir kompasas, plaktukas. Ruduo būrelio darbą. vandens. Nuo stovyklos pa plona srovele pienas — j nas jau. Greit namo. Dvi prisimi Tokius stendus paruošė be ėjėjo tik dvidešimt žingsnių, rus. O dėžutė — kaip caro nimų minutės. Maskva toli, o veik visi būreliai. Neapsirikiki upelio. Pasilenkė, pasisė pusrublis. Tai ji juokaudama tėvai dar toliau — Pabaltijy sim pasakydami, kad geriau mė vandens. Staiga — krū taip. O kai už savo kailį gru je. Mama paskutiniu metu sią stendą paruošė bendrosios muose traškesys, Meška — miasi, įtūžusi," agonijoje, — sirguliuoja. . . Dvi lyriškos chirurgijos būrelis, nuo jo minutės. Ir vėl į kelią. Žings mažai atsiliko akušerijos bū ant užpakalinių letenų — baisus žvėris. Kas žino, kaip su Saša būtų nis po žingsnio. Aprimo tai relis. riaumoia. Kibiras nuriedėjo J ,. Svečius ir mus nustebino žeme. Persigandusi senutė — pasibaigę, jeigu Klemas pavė ga. . . Žmopus eina. E. RUMIANCEVAS fotografų operatyvumas — luotų nors akimirką. Išbėgo iš atgal, prie palapinių. („Moskovskij unlversitet") Pirmas šovė Saša Cvetko- palapinės net be šimtasiūlės, jau sekančią dieną buvo pa ruoštas fotostendas iš vokąrykštės dienos posėdžio darbo. Pertraukų ir sekcijų darbo metu nuobodžiauti ne teko. Svečių grupės buvo paskirstytos kursams, kurte ir buvo atsakingi už svečių Akademinis jaunimas visa sutikimą, bei jų laisvalaikiKultūros ir meno propa žurnalo puslapiuose. Čia ir gandos žurnalas „Kultūros įžymių meno veikėjų kūrybi da buvo ir bus kultūrinio gy Konferencija baigėsi poliso barai" — vienas pačių jau niai portretai, ir (vairūs dai venimo entuziastai. Tai natū vakaru studentų kavinėje. niausiu leidinių respublikos lės, teatro, muzikos meno ralu. Savaime suprantama, Svečius stebino mūsų kavi oeriodikoje. Tai — ieškojimų atspindžiai, ir liaudies meno kad kiekvienam studentui, nės senoviškumas ir jauku bei kultūrinio- kokiai praktinės veiklos sferai ir augimo metai. Nemaža palikimas ... n padaryta, kad žurnalas ir sa meninio gyvenimo broliško- jis šiandien besiruoštų, svarbu mas. Konferencija baigėsi. Reikia turiniu,.. ir meniniu .. ...... — ,po- se resnublikose, užsienyje in- išsiugdyti aukštus kultūrinius skirtis, bet visi tikisi susi _vo........... poreikius, puikiai orientuotis tikti kitur, juk kiekvienais ligrafiniu aoiforminimu at- formacija, kreiptų skaitančiosios visuo Be abejo, ne visus savo meniniame gyvenime, kaupti metais vyksta konferencijos, menės dėmesį. Čia kiekvie užmojus ir sumanymus re žinias ir patyrimą, kurie ypač ir mūsų studentai, dirbą nas, besidomįs kultūrinio dakcija jau spėjp įgyvendin būtini taps vėliau, bendrau mokslinius darbus, turi gali gyvenimo problemomis ir ti. Lieka ir tematinių spragų, jant su žmonėmis viename ar mybę susitikti su naujais menu, ras jį dominančios me ir neiškeltų svarbių klausimų, kitame veiklos bare. draugais kitų Sąjungos džiagos. Pagrindinės žurna problemų. Čia ypač brangi ir Šia prasme ir „Kultūros aukštųjų mokyklų konferencilo temos — o jos praktikuo lauktina skaitytojų, visų, kas barų" žurnalas galėtų ateiti jamos kiekviename numery nėra abejingas mūsų kultūrai į talką. Jo tematinis įvairu '°Se' R. SKERNEVICIŪTE je — vien pastaruoju metu bei menui, pagalba. Laiškas mas leidžia tikėtis, jog kiek buvo skirtos tokiems, mūsų redakcijai, skaitytojo pagei vienam inteligentui, mėgtų manymu, aktualiems kultūri davimas ar pasiūlymas — jis dailę, teatrą ar muziką, nio gyvenimo klausimams, pati konkrečiausia parama. Ir rasis apie ką su įdomumu kaip senosios ir naujosios dar. Kaip ir kiekvienas perio paskaityti. O jeigu Jūs, tapęs tradicijos, meno ir mokslo dinis leidinys, „Kultūros nuolatiniu žurnalo skaitytoju, bei technikos sąveika, poilsio barai" stengiasi apie save su dar paremsite jį ir savo pa Šeštadienį ir sekmadienį kultūra, kaimo kultūrinio burti kuo daugiau skaityto geidavimais, — bendravimo senuosiuose Universiteto rū gyvenimo problematika ir pan. jų — prenumeratorių. Nuo perspektyva taps juo plates muose galėjai išgirsti kalbant įvairiomis kalbomis. J Tarp Platus ir daugialypis res jų skaičiaus daug kas pri nė. tautinės studentų dienos mi klauso ir, visų pirma, leidinio publikos meninis gyvenimas. materialinės sąlygos, žurna nėjimą pas mus atvyko sve A. BALTRŪNAS čiai iš šalies aukštųjų mo Jį, savo ruožtu, stengiamasi lo apimtis, poligrafinis tobu „Kultūros barų“ kyklų. Sveikinimus ir linkė vyr. redaktorius atspindėti „Kultūros barų“ lumas jimus atvežė draugai iš Ry gos, Ašchabado, Minsko, Celiabinsko srities, iš Leningra kukliai. Anksčiau dirbęs Stu do ir Baku. Jaunystės šven dentų profkomitete, fakulteto tėje dalyvavo TSRS aukšto studentų profsąjungos pirmi siose mokyklose besimokan ninku. Dabar ruošiasi išeiti Į tieji Čekoslovakijos, Kubos, Gražus mūsų Vilnius. Užlipi mals. Dar mokykloje pateko Į gyvenimą. Bulgarijos, Lenkijos ir kitų draugų fizika besidominčių ant Gedimino kalno — visas Romas Beleckas dirba daug. šalių jaunuoliai. vakatarpą. Vidurinę baigė miestas kaip ant delno. Ma Nuo ryto iki pat vakaro. Šeštadienį studentų kavi tai smaiiiabokštes bažnyčias, rais. Sidabro medaliu. Dirbo Mačiau, kaip dažnai j jį nėje įvyko svečių susitikimas naujų gyvenamųjų namų Trakuose ryšių linijų monte- kreipėsi pagalbos jo darbo su Universiteto studentais. korpusus, pamatai naujus Uni riu. Turėdamas septynių me- draugai. Neatsisakydavo nie Sekmadienį Aktų salėje (vy versiteto fizikų rūmus. Gražūs tų darbo stažą, prieš penketą kada. kusiame Tarptautinės studen rūmai: erdvios auditorijos, metų atnešė J Universitetą Apgynęs diplominį darbą, tų dienos vakare-minėjime platūs koridoriai, modernios pareiškimą. Greitai bėgo lai Romas pasiliks dirbti 207 labo, „Lai skamba studentų daina laboratorijos su daugybe kas. Dabar Romas—diploman ratorljoįe. Ten pat, kur pra po pasaulį1 dalyvavo ir tikslių prietaisų. Ten gimsta tas. bėgo daug studentiškų darbo mūsų svečiai. Kaip ir visada mokslo vyrai. Radau Romą laboratorijoje valandų, kur ruošdavo SMD I skambėjo dainos, netrūko Romas Beleckas iš mažens bedirbantį. Kaip ir visi darbš konferencijoms darbus... juoko ir naujų pažinčių. domėjosi fizika, jos pasleki- tūs žmonės, apie save kalba B. VERTELKA S. RADIŠAUSKAITE
1966 m. lapkričio mėn. 23 d
Grumtynės
„Kultūros barai“ studentams
Jaunystės šventė
Darbščios rankos
“I
--istorijoj -pusiafiiaė' Visiškai pasikeitė Vilniaus universiteto padėtis 1940 m vasarą, atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė, skirdamos didelį dėmesį aukštojo mokslo išvystymui, ypač daug rūpinosi besiku riančiu Vilniaus universitetj. Universitetas plačiai atvė rė savo duris darbo žmonių vaikams. Buvo panaikintas mokestis už mokslą, daugeliui studentų mokomos valsty binės stipendijos, suteikiami bendrabučiai. Prie Univer siteto buvo organizuoti darbininkų ir valstiečių paren giamieji kursai į aukštąją mokyklą stoti. 1940/41 m. m Vilniaus universitete jau mokėsi 2274 studentai. Vilniaus universitetas užmezgė ryšius su kitomis stambiausiomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mokyklo mis. kad galėtų pasinaudoti turtingųjų patyrimu. Keitėsi ir visuomeninis Universiteto gyvenimas. Dar prieš mokslo metų pradžią buvo uždarytos visos bur žuazinės organizacijos, draugijos ir korporacijos, kurių tuomet buvo priskaitoma net 24, išplėtė savo veiklą dar nelegaliai įsikūrusios partinė ir komjaunimo organizaci jos kūrėsi profsąjunginės organizacijos. Hitlerinei Vokietijai užpuolus Tarybų Sąjungą ir jau , trečią karo dieną okupavus Vilnių, prasidėjo okupantų ji ir jų tarnų — lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų tero ras ir Vilniaus universitete. Iš Universiteto buvo paša linta 65 mokslo personalo darbuotojai, apie tūkstantis i studentų. „Naujosios Europos" dvasia buvo reikalauja ma pertvarkyti mokyme planus, šalinama fašistams nepa geidautini dalykai, literatūra, naikinamos mokymo prie monės. Jau 1941 m. rudenį okupantai norėjo uždaryti Teisės, Ekonomikos ir Humanitarinių mokslų fakultetus Tačiau tai sukėlė didelį Lietuvos gyventojų nepasiten. kinimą; okupantų valdžiai pasipylė memorandumai, pe ticijos (jų tarpe 75 tūkst. žmonių pasirašyta peticija). 1942 m. okupantai išleido įsakymą, reikalaujantį, kad norintieji stoti į aukštąsias mokyklas turi atlikti metinę darbo prievolę Reicho darbo tarnyboje. Po stambių hitlerinės kariuomenės dalinių sutriuški nimo prie Stalingrado, okupuotose teritorijose buvo pa skelbta totalinė mobilizacija. Tačiau, nepaisant didžiau sių grasinimų, Lietuvos jaunimas į hitlerinę kariuome nę nėjo, slapstėsi. Iš Universiteto pasitraukė beveik visi studentai vyrai, jaunesnio amžiaus mokslo personalas. Tai okupantai panaudojo seniai numatytam Universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų, uždarymui. Universitetą
— 8—
uždarė 1943 m. kovo 17 d., gestapo ir SS gaujoms ap supus palalpas, barbariškai daužant iškabas, papuošalus, ornamentus, mokslų emblemas, statulas ir t. t. Kratos universitete ir grobstymai tęsėsi apie pusantro mėnesio. Universiteto patalpos buvo panaudojamos gestapo ligo ninėms, rezervinėms kareivinėms. Dėl barbariško oku pantų šeimininkavimo žuvo 2/3 viso inventoriaus ir bal dų, buvo išgrobstytos laboratorijos, kabinetai, žuvo daug neįkainuojamų XV—XVII a, rankraščių, bibliote ka neteko dalies vertingų knygų. Iš viso materialiniai nuostoliai sudarė 35 mln. rb. (to meto rb. vertė). Išliku sią mokslo personalo dalį okupantai vertė dirbti tokį mokslinį darbą, kuris tarnautų jų grobikiškiems tiks lams. Tačiau dauguma Universiteto mokslo personalo nesu sidėjo su okupantais; daugelis studentų įsijungė į akty vią kovą prieš okupantus: kovojo fronte, partizanų bū riuose, pogrindyje. Universiteto atstatymas prasidėjo tuoj, kai tik po sun kių mūšių 1944 m. liepos 13 d. buvo išvaduotas Vilnius. Klaikus tuomet buvo Universiteto vaizdas. Patalpos bu vo apgriautos, be langų, be durų. Nepaisant didžiausių sunkumų, praslinkus apie trim: mėnesiams po Vilniaus išvadavimo Universitetas pra dėjo mokslo metus 1944/45 m. m. jame mokėsi 986 studentai Sekančiais mokslo metais studentų skaičiui padvigubėjo. Spartų Universiteto atkūrimą ir plėtimą, materialinės bazės stiprinimą užtikrino nuolatinis Ko-i munistų partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimąsi* lietuvių kultūros vystymusi, broliška tarybinių resp likų parama. Palaipsniui buvo ne tik atkurta, bet ir žyl mlai išplėsta materialinė bazė, įrengtos naujos taborai ■ rijos, mokymo kabinetai Universiteto biblioteka, išsai* gojusi nemaža senų unikalių leidinių ir rankraščių, nuoB lat papildoma nauja literatūra, dabar turi daugiau kai* 2 mln. tonų. Ji turi ryšius ir keičiasi literatūra su daug gelio pasaulio šalių bibliotekomis. Universitete organizuojami Fizikos ir matematika* Chemijos, Gamtos, Medicinos, Istorijos ir filologija* Ekonomikos, Teisės fakultetai. 1965 m. Fizikos ir mat* matikos fakultetas padalintas j du — Fizikos ir Mat* matikos ir mechanikos — fakultetus. Be to, 1962 "■ įsteigtas Gydytojų tobulinimosi fakultetas, 1964 m * bendramokslinis fakultetas Kaune. 1964/65 m m. l'r* versitete buvo 64 katedros, kurios ruošė 29 specialyl* 50 specializacijų aukštos kvalifikac’jos specialistus j Tarybinio Universiteto darbo organizavimą pradėjB Komunistų partijos vadovaujami jau buržuazinėje L* tuvoje teigiamai pasireiškę progresyvūs mokslininkai* aktyvų darbą įsijungė anksčiau turėję ir pirmais:* Tarybų valdžios metais įsigiję profesorių vardus moks* ninkai: K. Bieliukas, J. Bučas, Dz. Budrys, S. Jankai* kas, J. Kairiūkštis, K. Korsakas, J. Matulis, J. Vabalai Gudaitis ir kt. j
1966 m. lapkričio mėn. 23 d.-*'*'*'*'*^*'*’*'**'*****'*'“
CTHXH
A.
TARYBINIS STUDENTAS '•'•r*'**'*'*'*'*'**'***'*'*'**'*'*'*'*'*'**'*'*'*'*'*'*''
TojibKO BnepeA
M APTblHOBA-
I1O33HH JleoHHfla MapTbiHOBa npno6pena oco6yio nonynnpHOCTb b nocneflHHe roflbi. npMHafl/ieMHT me MapTbiHOB h cTapuieMy noKoaeHHio cobbtckhx nosTos. Oh Hanan nenaTaTbcn elne B 20-x roflax, mhoto m nnoflOTBopHO nucan b 30 —40-e roflbi. OflHaKO ero ponro He OanoBana BHHMaHMeM KpHTHKa, He cpa3y Bbifleana n nomoSHn iMTare/ib. llyTb pame Gonbinoro nosTa k MHTaTenio He Bcerfla neroK h CKop. MapTbiHqp HHKOrpa He 6bin MopHbiM nosTOM. Ann sto to emy «He XBaTano» peKaapaTHBHocTH h moiuh ronoca. MapTbiHOB He ornymaeT. Oh HHKorfla He cneuiHT c 3<p<peKTHBimh BbiBOfiaMH. Oh Bcerfla mluct caMofi ceppųeBHHbi, cyTH hbneHHH. Xofl fero Mbicnn, nacTO napaflOKcanbHbtn, nopofi ycnorib3aeT ot HencnymeHHoro MHTaTenn. Ha nepBbifi B3rnflp, cthxh MapTbiHOBa MOryT noHaaaTbCB paųHOHanHCTHHHbiMH H cyxHMH. Ho 3to na/ieKo He Tau, n HenpaBOTa TaKoro B3rnR«a CTaHOBHTCH OHeBHgHOH. eCBH o6paTHTbCfl K MCTOKaM TBOpMeCTBa nosTa, ecnn noHBTb, OTKyfla oh uien, ot nero oTTanKHBancn, mto neim b ocHoae ero opnrHHa/ibHoro cthhh. flnn cTHxoTBopeHMM MapTbiHOBa 30-x roflOB xapaHTepHa cBoeo6pa3Han poMaHTMKa. LĮenbifi uhk/1 cthxob nocBfliųeH cna3OHHOH CTpaHe — JlyKOMOpblO. rio3T npH3blBaeT B CTpaHy CBOefi MeHTbl. Oh npOTHB TOTO, MTOCbl >KH3Hb ųe/lHKOM yK/iaAbiBanacb b paMKH »ornMecKHx KaTeropwfi h ycTaHOBneHHbix hopm. Oh — 3a npaBO nosTa pocTpaHBaTb mhį>. Ho sto npabo ocnapHBaioT cyxne, cnyHHbie >ik>ah, MeMTy nbiTaioTca H3THaTb. Ho MeiTa nosTa hocht nona oseHb pacnnbiBHaTbifi xapaaTep. Oh caM npH3HaeTca: «He mot euy cb«3ho OTBeTHTb tot as n». nocTeneHHo ero >«H3HeHHafl KOHųenųHn oOoramaeTca. lipeJKHHe TeMbi He Hcne3aioT, ho no-Hoaoiny npenoM/imoTcn b cseTe yr/iy6neHHoro noHHMaHHs >kh3hh, BpeMeHH, MenoBena. 11O3T HaHHHaeT noHHmaTb, hto npnyKpacHTb MHp Bce H<e šerne, seM noHRTb HcTHHHyio ero HpacoTy:
He 3Oaoto — AecHajt onaAb, B napny He npeBpaTHTbca Mxy, HeAb3si naAbro HaAeTb Ha TonoAb, OAbxy He KyraiiTe b Aoxy, Eepe3KH He paAHTe b pacKH, tIto6 AeBMHblO xpaHHTb HX HeCTb. OcTaBbTe! HaAO 6e3 onacKH YBHAeTb MHp, K3KOB OH eCTb. M ecnH paHbuie no3T cnacan ot MepcTBbix paųHOHanHCTOB MHp CBoefi MeHTbl, to Tenepb oh OTCTaHBaeT HfMByio, peanbHyio MH3Hb OT XOnOAHOfi Ka3eHHOCTH, KaHųeAHpiUM Hbl. B CTHxoTBopeHHH «JlHBeHb» no3T pMcyeT ynoMTenbHoe 3peiiniųe: noTOHM AHBHeBOH Boflbi 3aTonnnioT HaHųennpHH, H3 noAeanoB BbinnbiBaioT 3anbineHHbie apxHBbi. Bca KapTMHa no/iHa rny6okoh HacMemKH. MapTbiHOBa Bce Gonee HaHHHaeT 3aHm«aTb Tena HenoBęKa. CopOH nHTbIM TOAOM ASTHpOBaHO CTHXOTBOpeH He «Uapb npHpoAbi». B ahh, kotas se/ioBeKa Ha3biBann «bhhthkom», noaT scnoMHHaeT:
R — ųapb! 06 3TOM 3a6bIBaA M rOAbl... Ho xaK »e 6biTb? Ak>6oh 6yKBapb CBHAeTeAbCTBOBaA 3TO BCTapb, Hto TieAOBeK eCTb ųapb npnpoAbi. IlHpHHecKHH repofi BbixoAMT Ha ynnųy, MyHHMbifi sonpocom:
Ųapn Bbi hah He papu, A cyiųecTBa hhoh npnpoAbi? EbITb MOJKeT, BpaAH 6yKBapH, Hto HeAOBeK ecTb ųapb npHpoAbi? AeHCTBHTe/lbHOCTb He OHeHb cnOCO6CTBOBa/ia CBeTAOMy peuieHHio stoto Bonpoca. JlnpHHecKHfi repofi cnpaujHBaeT npoxoMero, ųapb oh hah HeT. 3th ctpokh npoHHKHyTbi rpycTHofi MpoHHefi:
«3ii Tbi, npnpoAbi rocnoAHH! CKa?KH MHe: ųapb Tbi HAH KHH3b? Aep3aenib ra npnpoAOH npaBHTb?» A oh b OTBeT: «ripoiny ocTaBHTb MeHH b noKoe!» H, 6oacb, Hto, MOJKeT 6biTb, ero yAapro, Hto KyAaKH n, B3AporHyB, c«aA, Oh, HeAOCToiiHo rocyAapH, no-MbinibH nHCKHyB, OT6ex<aA. HtoOm nOHHTb HenOBeKa, HaAO nOHRTb BpeMR. MapTbiHOB nocTHraeT BpeMn b ero pa3BHTHH:
Tbi He noHHTaii Ce6si CT0HIUHM ToAbKO 3Aecb bot, b cyiųeM, B HacTonmeM, A BOo6pa3H ce6si HAymHM Ha rparaiĮe nponiAoro c rpHAymHM.
H. TPOOMMOB, II K. MOKU
...Ecah HaAO, Ha Bpara očpyniHTCH peBH, KaK Tanc^yH, KaK ųeAoe TopHaAO. W6o W3 6ymyioiiĮHx nacTHiĮ Bce Mbl CAHTM, TOAbKO 3TO CKpbITO.
Ib ųnKAa «3, iio«ib h yAHųa»
R ak>6ha AennTb m nAacreAHHa Kpacnbix h 3eAeHbix HeAOBeHKon.
MapTbiHOB npoTMB MenoMHOH oneKH HenoBena. 3a6oTa o HenoBene, BHHMaHHe k HenoBeKy, — Bce oto oneHb xopoujo, ho flo/iHCHO HaxoflHTbCFi b pa3yMHbix npeflenax. HHane 3a6oTa AaeT acfccheKT, npoTHBononoJKHbiM HtejiaTe/ibHoįviy, cTaHOBncb HenoBeny o6y3OH. 3Ta Mbicnb noaTHHecKH BbicKa3aHa b ctmxoTBopeHKM «Ha 6epery». JlnpHMecKHH repon BCTpenaeT hoHbio y Mopn He3HaKOMoro HenoBena:
CAymaTb hx nycn>ie pa3roBopu.
M, iirpaa nx MeiųaacKOH crpacrbio,
CiKarb
b
KyAaK n npeBpaTHTb
OAHHoaecTBo
a
b
ocHOBy.
He npneMAio,
Mhoio rpycTHoro
b
3tom MHpe.
R KAaAy OAHHO’ICCTBO B 3eMAK>, HaKpUBaK) nAUTOH MOTHAbHOH. K myMjrr nyCTb HaA Heio cochm,
H noeT nycTb naA neio Bbiora.
...Oahhohcctbo crpaniHo b ocenb. OAHHOHeCTBO MHe He HyWH0.
ripHMep3A0 HOAOKO K nOBepXHOCTH AOTKa, B KHocKax He ocraAOCb hh ųBeTKa, OS’bHBAeHO OTKpbITHe KaTKa, y AbijKHož 6a3bi — CHera no koacho, HecyTcn cHeroBbie oČAaKa, B nenn TpeiųnT eAOBoe noAeHo...
HEMHOrO <I>H3HKH — IIIapHK, MaccOH
b
ero rpaMM,
naAaeT Ha 3eMAio c ycKopenbeM.
3T0 OHeHb nOHHTHO HaM,
H BApyr nepeHMCJieHMe npepbiBaeTCH m cneAyeT coBepiueHHO HeOJKHflaHHOe OHOHM3HHe:
He noHirreH ahuib
Bce 3TO 3H3MHT, lITO BeCHa 6AW3Ka!
ABHiKeHba.
npHHHMafi-Ka MOii APYr< Ha Bepy, IIIapHK naAaeT — rAe Tyr caojkhoctl?
H Ha Beinu cmotph nocrpoiKe, He 6pocaiicH yneHbiM MHeHbeM... — Ho Hey>KeAH oaho h to »e, 3tH ųiKjjpbl H MHp ABHJKeHba?"
PI Tenepb Oto Ab^a Hh CAeAa, BeKOBbie pa3ČHTbi okobm! Bot h B3AyMaž CKa3aTb: HHKorAa, HnKorAa He ObiBaAO TaKoro I XOg
cmmca
— CKOpOCTb, TpeHbe H 3T0 BpeMH, BHAHinb, ųHiĮipbi — 6oAbiuaa touhoctb.
Yffle OflHHM TOJlbKO XOAOM MblCHM MHTepeCHO M CTMXOTBOpeHMe «HMKorAa». Mbi b mm3hm MacTO roBopHM: TaKoro eme HMKorAa He 6bino! CTwxoTBopeHMe MapTbiHOBa HaHMHaercu c HecKOJibKo pa3 noBTopmoLųerocfl yTBep>«AeHMji, mto HMKorAa eme He 6bino TaKoro Htapnoro neTa. Ho bot /iMpHMecKMM repoM y3HaeT, mto b McJiaHAHH o6HawwJiHCb H3-noA<> JibAa nauiHM CeMMCOTJieTHeH AaBH°C™, OJKMBAeHHbie «cepbiM AblxaHMeM TOJlbCt)CTpMMa».
Tm AYMaemb, MHe oaeHb (JoAbiio... Bce 3to epyHAa, npoiiAeT. Bce 3to AaiKC oneiib npocTO: B oahom Te6e h «Aa» h «HeT» jkhbct. H nepecKaKHBaioT c Mecra h Ha Mec-ro H «Aa» h «HeT», h «Aa» h «HeT». B MoeM hm TeAe Aa>Ke h He tccho, R Aaace hx cojKirreAbCTBOM corpeT... Tm MHe CKa3aAa: «HeT». EbiTb mojkct, 3T0 rpyCTHO, Ebrrb MOJKeT, 3to npocTO epyHAa... B Moen Ayme JKHByr h 6op»tch A»a ųyBCTBa,
MblC/IK
3HaHHT, HeT HHKaKHX HHKorAa. Ectb KorAa-HHČyAb PIah KorAa-TO. Ka3anocb 6bl, Ha 3TOM MOWHO HOHMMTb. Ho MblCAb nO3Ta, noMyBCTBOBaBLuaH AHHaMHKy BpeMeHH, He ocTaHaBnkisaeTCfi:
3to TaKl Ho KaKoe*TO ho CyiųecTByeT h cynjecTBOBaAO... 3Haio: CKOPO CAyHHTbCn AOA3KHO — Hto eiųe HHKorAa He SbiBaAO.
C na3BaHbeM «HeT», c Ha3BaHbeM BcnoMHHaio a o tom, mto mto-to 6ijao, AyMaio o tom, mto mto-to 6yAeT. CepAUe Moe >khao h aioChao, CepAUe Moe bchomhht h 3a6yAeT
HMeHHO B flBHMeHMH Mbl C JI M 3aKJlK)MeHa 3M OLįHOHa JlbHaR npy>KHHa ctmxob MapTbiHOBa. HyscTBO y MapTbiHOBa noMTH BcerAa 3anp«TaHO h HenocpeACTBeHHO He BbiparaeHO. Ho BeAb cTpacTb coBceM He o6n3aTe/ibHo BbipancaeTCfl no cxeMe «nio6jiio — HeHaBMwy». Ecjim 6bi He 3MOųwoHanbHbiH HarpeB Ka>KAoro cnoBa y MapTbiHOBa, HeBO3MOWHO 6biJio 6bi oS’bHCHMTb BO3AeMCTBHe ero ctwxob Ha MMTaTenn. Kpmtmk B. Ky6HJi»oc oaHaJKAbl npaBHJIbHO 3aMeTHJl, MTO «B n033m m pOJKAaeTCH 3MOŲHOHaJlbHOCTb HOBOTO THna, MAyiAaH OT SHeprHH MbICAH, OT CTpacTHocTM y6e>KAeHHM, ot Bbiconoro Hanana Bcex AyxoBHbix chji MenoBena*. MapTbiHOB nHLueT KJiaccHMecKMM pa3MepoM h ncnoJib3yeT TOMHyio, MeKaHHyio pucfiMy. Ho ero no33Hfl npeAenbHO coBpeMeHHa, m6o nopojHAGHa coBpeMeHHbiM THnoM no3TMMecwon) MblLUJieHMH, OTpa3HBLUero CJIOJKHblH BHyTpeHHHH MHp Me/lOBeKa HaujHX AHen, Bce MHoroo6pa3Me ero cBH3ew b Mupe, Bce čoraTCTBO ero >KH3HeHHbix BneMaTneHHH.
H. LUAYC, IV
H CTOHTb HaA BHMH BAaCTeAHHOM BMecro JKyTKoii h xoaoahoh Be«niocrn.
H CTOfiTb H HaCAaiKĄaTbCSl BAaCTblO,
MapTbiHOB MbicnMT flMajieKTHMecKM. Oh HHKorAa ne WHBeT TOJlbHO flaHHbIM MOMeHTOM, HaCTO B ero CTHXaX 3aBOpaWMeaeT, ycbinnaeT HapoHHTO oflHoo6pa3HbiH phtm, mto flocTHraeTcn napHOH phc^mobkoh Tpex hjih 6onee ctpok noflpflfl. rio3T BbicKa3biBaeT Mbic/ib, a flanbtue, Ha3anocb 6bi, BapbHpyeT ee, HarHeTaeT noApoSHocTM. Mbi noflAaeMCH ycbinnHioineMy pHTMy, ho Mbicnb noŠTa ywe He specb, oh=» r=»ji’-i'ie. BneneAM. H HeomHflaHHO, KaK B3pbiB, cneflyeT KaKow-HH6yAb napaAOKc. OAHaKo 3to He napaAOKc. IlpocTo 3a xoflom Mbicnw no3Ta, 3a ero accoųMaųwHMM TpyAHo ycneAHTb. Tan, b CTMXOTBopeHMM o HacTymieHHM 3MMbi no3T nepeHHCJineT npMMeTbi npnxoAa 3WMbi;
EMy ųyiKAbi aficoniOTHbie KaTeropHH. B cTHXOTBopeHHH <nepBopoACTBO» no3T pa3MbimnneT, KaKOBbi nepTbi se/ioseKa Hauiero BpeMeHH. Kotas-to mhp A^aMncn Ha 6eAHbix h 6oraTbix. Mbi BbimziH M3 nepBoro narepa. Ho MapTbiHOB He npoboaht npHMHTHBHbix napa/1/ienefi:
k.
„.ToAbKO yrpo, 3anopomenHOe CHCroM, 3aMepAO B CHOKOHHOH THlHHHe. Tac-to b MHpe mok 3eMAeii h ne6oM Xoaht MeAOBeMHme BO CHe... BcnoMHHaio Bce o tom, mto mto-to 6mao, AyMaio o tom, mto mto-to 6yAeT. ToAbKO cepAne Bce-ace ne 3a6biAO, Toabko cepAUe Bce-JKe ne 3a6yAeT...
0AOXHOBEHbE
PKD<D.
=
no MHeHbio 6eAH0Tbi, Mbi — čoranH: y Hac BCe CK33KH AeAaiOTCH 6bIAbK>, H Boo6iųe, hto xoHeuib, noAyHH — HaM BpyneHbt kaiohh ot H3o6HAba. TIo MHeHbio Goranež, Mbi — OeAHOTa, HbH 6eAbi b Aeiy KaHyAH 6eccAeAHO. Mm HeBAOMeK, hto MH3HB 6e36eAHa Ta, KOTOpyiO MBI CO3A8AH noSeAHo. A Mbi — He 6oraHH, He 6eAHHKH. Mbi Te, KOTopbix He 6biBaA0 npewAe. K npOHIAOrOAHeHIHHe HpAbIKH Bm k Hainen He npHiiinHAHTe 0Aex<Ae. Cxa3aTb TOHHee: Ecn> y Hac nepra, B K0Topbix hh MaAeHineii KanAH cxoACTBa C HepTaMH 6oraneH h SeAHOTbi... 3Aecb penb HAeT o npaBe nepBopoACTBa! MapTbiHOB TOPAHTCB CBOHM COBpeMeHHHKOM. Ho oh He 3aHBnneT 06 3T0M TpOMOmaCHO, o6XOAHCb 6e3 TpaepapeTOB, uiraMna. Ero Bepa b HenoBena BbipameHa cnoKOfiHo:
S
' A neAOBeK He orAHHyACH Aa>xe. KaK 6yATO He 3aMeTHA oh MeHH. PI h eMy 6biA oneHb ČAaroAapeH, — BoHCTMHy SbiAa MHe Aopora Ero pacceaHHOCTb. BeAb ji He 6apHH, PI oh MHe To>Ke BOBce He CAyra!
TaKOM HeOMMAaHHbIM, HO BnO/IHe nOHKTHblM npuBOAMT k rpoMKO 3ByMameMy BbiBOAy:
3 psL
PyKa y A6a. npHBMMHHe ABHJKeHbsi. ByMara, ctoa. RepiiHAa h nepo. ScreTbi roBopaT npo BAOXHOBeHbe, A BAOXHOBeHbe—3TO to, mto TM JKHBeinb. Hto Tbi JKHBeinb, MTO B MHpe TOace 3aHHT, Hto Tbi, KaK Bce naAeenibca h jKAemb. ...Bot 3to BAoxHOBeHbe He o6ManeT... , Bot tm ero 3a TaK h He BO3bMemb.
3a™x KaMbiin no 6eperaM O3ep, IlBa kocm onycKaeT b boaYH yrpo npoCHpaeTca, KaK Bop B AOJKMHByio, nenacTHyio noroAy. CBHcaiOT c AHCTbeB KanAH cepeBpa, Becb ropH3OHT, KaK ot ap6y3a KopKa. H b canorn creKaeTCa BOAa, H a Becb ao nocAeAHeū hhtkh mokpmh.
AeTOT SeAOKpbiAtie narnai...
<Doto C. nyHTE>KPICA.
H 3aKpMBaio noMeMy-TO a TAa3a. no 6epery pa36pocanHaa nena. ...3a ropH3OHT onbexaAa rpo3a 3a Te ėoAbmHe kouhm cena.
Su autostopu po Lietuvąl
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO v. UNIVERSITETO FIZKULTURINĖS-MASINĖS VEIKLOS APŽIŪROS NUOSTATAI
palapines, parką, išklojo visus Merkinės, kur sraunusis Mer Žuvinto, pas baltasparnes gul savo rūpesčius ir džiaugsmus. kys savo vandenis j Nemuną bes. Buvome be pusryčių, ir I. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI O vienas net paklausė: plukdo, kur daug kovų ko Fakultetų fizkultūrinės-masinės veiklos apžiūra vykdoma — Kur reikia mokytis, kad vota, daug priešų nugalėta... jau ėmė mausti paširdžius. tikslu: tapčiau turistu?.. a) populiarinti fizinę kultūrą ir sportą Universiteto stuDruskininkai mus apgaubė Nutarėme atsigerti pieno. Kai keliausite po šiaurės vėsia žaluma, nerūpestinga Pravėrė m trobos duris. Se dentų tarpe; b) įtraukti studentus į sistemingas fizinės kultūros praLietuvą, iš tolo lenkitės Biržų- poilsio nuotaika. Labiausiai nelė supo anūkę ir dainavo. tybas; Rokiškio- plento. įstrigsite sudomino K. Čiurlionio mu c) diegti prieinamas sveikatingumo kėlimo formas stutaip, kad keiksite paskiau tą ziejus. Nuotraukos, menininko Sustojome, apstulbintos tokios dentų buityje; valandėlę, kada jums šovė j mintys daug papasakojo apie idilijos, nedrąsiai pasakėme, d) pakelti fakultetų sportinio ir komjaunimo aktyvo orgalvą čia ■ pasukti... Mašiną mokslo metus, kūrybą. ' Ant ko atėjom. Vos susėdom už ganizaciųjo ir agitacinio-propagandinio darbo lygį. retai išvysi, o ir ta pralekia sienų kabo paveikslų repro stalo, įėjo senukas. Klausinėjo II. APŽIŪROS VYKDYMO LAIKAS šiame margame pasau- pro šalį, palikdama dulkių nesvajoja pakeliauti, debesį ir bevėpsantį turistą. dukcijos. Kambary tamsu, tik mus apie kelionę, ką matėm, Apžiūra vykdoma nuo 1966 m. lapkričio mėn. 1 d. Iki 1967 m. gegužės mėn. 25 d. naujų vietų, naujų žmonių Per visą mielą dienelę tenu- šviečia diapozityvai, be žo ką girdėjom. Mes valgėm ir pamatyti. Nusprendžiau ir aš keliavome 60 kilometrų, ir džių kalbėdami... pasakojom. .. Senutė dar ke III. APŽIŪROS SĄLYGOS, VERTINIMAS IR šią vasarą, po mieląją gim jau visai vakare išniro Ro NUGALĖTOJŲ NUSTATYMAS Tą dieną nusikapstėme iki lionėn įdėjo. O senukas tarė: tinę pasidairyti... Kol svars kiškio bažnyčios mūrai. Apžiūra vykdoma pagal šiuos fakultetų fizkultūrinėsLeipalingio, mažo Dzūkijos čiau, kur ir kaip patraukti, — Žinokit: mes — dzūkai! masinės veiklos rodiklius, kurie įvertinami: Rokiškis mūsų neapvylė, miestuko. Artėjo naktis ir nu draugė pasiūlė: 1. Kiekvienas sportinis renginys, suorganizuotas ir įvyk nepašykštėjo įspūdžių. Čia ir „Mes — dzūkai". Tai reiš dytas su kitų miestų ar rajonų komandomis Vilniuje ar — Ką čia daug galvoti! Ke puikūs Tyzenhauzo rūmai ir tarėme apsistoti. Čia ir prakė: mūsų namai — jūsų na išvykoje, (už atskiras rungtynes ar dalyvius priskaičiuoja liaujame abi! Su autosto grakšti pseudogotiško sti sidėjo mūsų „kryžiaus ketšk. mi taškai pagal kitus šių nuostatų straipsnius) — 30 pais! . . liaus bažnyčia. Ypač įdomios liai". Susiradome internatą, mai. Gera nuo tokių žodžių. 2. Kiekvienos sporto žaidimų (krepšinio, tinklinio, fut— Keliaujam! — paskubė skulptūros. Beveik visos iš Žuvintas raibuliavo tūkstan bolo, rankinio) rungtynės: fakulteto viduje — 4 tšk., jau sutikti. — Tik kaip su medžio. Prie durų didžiulė bet direktorius atostogose, čiais bangelių, siūbavo meldai, su kitų fakultetų komandomis — 6 tšk., nakvyne? Palapinės reikėtų... kriauklė. Labai nustebome, ūkvedys žvejoti ar medžioti lankstėsi vėjuj nendrės... Ap su kitais miesto kolektyvais — 8 tšk., — O kam? Ar maža Lietu kai mums pasakė, kad ji na išvažiavęs... su kitų miestų kolektyvais — 10 tšk. link plytėjo lygumos, driekėsi 3. Stalo tenise: voj turistinių bazių, gerų tūrali — Tyzenhauzas bevaži — Sakiau, reikėjo paimti vienetų susitikimas — 1 tšk., pelkės. .. Ir. .. nė vienos žmonių!.. nėdamas kažkur radęs. Keis dvejetų susitikimas — 2 tšk. — prikaišiojau Ir vieną rugpjūčio rytą, pa ta — apie Vilniaus Petro ir palapinę! gulbės... 4. Kiekvienas dalyvis kitų sporto šakų varžybose (ne linkusios po kuprinių svoriu, Povilo bažnyčią žino visa draugei. — Dabar matai! .. žaidimų) — 1 tšk. Čia baigėsi mūsų kelionė. patraukėme Klaipėdos link... Lietuva, o apie Rokiškio — Jau visai sutemo... Ne 5. Krosuose už kiekvieną % dalyvavusių, skaitant nuo Neaplenkėme ir Neringos. nedaug kas. O ji įdomi ne tik jaugi teks kur po medžiu nak Dešimt dienų trankėmės įvai bendro fakulteto studentų skaičiaus — 4 tšk. 6. Foto vitrinos iš savo fakulteto sportinio gyvenimo Iš riausiom motorizuotom prie Tą dieną kopose siautėjo smė turistams... voti? leidimas (ne mažiau 10 nuotraukų) — 20 tšk. lio audra. Išdykėlis vėjas šuo Iš Rokiškio pasukom į ža monėm, pradedant sunkveži 7. Sporto vakaras su sportine programa, paskaita ar — Mergaitės, eime pas rais svaidė į veidus smiltis, liųjų Anykščių glėbį, didžiųjų pan. — 50 tšk. mane, — pasiūlė kaimynė, miu ir baigiant „Volga", de ir, skaudžiai sukirtęs per Lietuvos talentų gimtinę... 8. Straipsniai apie savo fakulteto sportinę-sveikatingublauzdas, pasileisdavo tolyn, Pirmiausia atvykome prie kuri buvo atėjusi paplepėti. šimt naktų nakvojom kur pa mo veiklą: švilpdamas ir šiaušdamas ko Puntuko. Net aiktelėjome pa- — Nenusiminkite, Dzūkijoje kliuvo, kur geri žmonės pri „Tarybiniame studente“ — 20 tšk., respublikinėje spaudoje — 30 tšk. pų viršūnes... Smėlis, dan mačiusios: „Tai bent akmenu nepražūsit!.. glaudė. . . Visų įspūdžių, kaip 9. Išleistas sportinis sienlaikraštis — 40 tšk. gus ir vanduo... „ kas!" Jis pūpso kalvelės paš 10. Turistiniai žygiai: Rytojaus dieną iškeliavome sakoma, ,į jaučio skūrą nesu vienas dalyvis (viena diena) — 1 tšk., Toliau mūsų kelias vingia laitėj, apsuptas tamsiai žalių rašytum. vienas dalyvis (dvi dienos) — 2 tšk. anksti. Buvo paskutinė kelio vo į rytus, raitydamasis tarp eglių. Jame iškalti Dariaus ir * 11. Už nedalyvavimą tarofakultetinės spartakiados bet : diena. Skubėjome prie Žemaitijos kauburių, Aukštai Girėno veidai, jaudinantis jų nės kurios šakos varžybose (pagal nuostatus) atimama — 100 V. VILDŽIŪNAITE tšk. tijos kalvelių ir Suvalkijos ly testamentas... kolektyvo doku12. Už netvarkingą fakulteto sporto Rymo po stikliniu gaubtu iuvu\\\u\uu\u\\uun\n\\\uuu\nu\uuumn\u\\u\u\uuu\\u\\\\uu\\\\\\\\unu\\\\\uuv\\\\u\\\\\\\\uunui\\uu\\\u\\u\\\\\\uu\nnuv gumų. .. mentaciją atimama — 100 tšk. Plateliai tįsojo tylūs ir iš A. Baranausko klėtelė, kažko 13. Už netvarkingą aprangą visose varžybose ir rung didūs. .. Daugybė salų vilio kiu vidiniu susikaupimu dvel tynėse atimama — 5—20 tšk. TURISTINE FOTONOVELE jo, kvietė... Mes pasirinko- kia A. Vienuolio muziejus.. . Apžiūrą laimi fakultetas, surinkęs daugiausia taškų. Ke Ne vieną kartą sustojome liems fakultetams surinkus vienodą taškų skaičių, pirme me vieną. Vos atsistojusios nybė teikiama fakultetui, turinčiam mažiau studentų. ant kietos žemės, išvydome atsikvėpti, kol pasiekėme J. Apžiūros rodiklių rezultatus vertina ir susumuoja spor dvi išdrožinėtas elnių galvas, Biliūno „Laimės žiburį", iški to klubo valdybos patvirtinta komisija. Šiai komisijai su Jos saugojo vartus su užrašu: lusį virš visos Anykščių apy teikiama teisė apžiūros dalyvius Įvertinti I, II Ir III vieta linkės. Prisiminėm jo testa arba kuriomis nors iš tų vietų, arba, esant per menkam „Pilies sala". mentą: įvykdytų renginių turiniui ir skaičiui, vietų neskirti. Už vartų, medžių paunks-r„Kai numirsiu, man IV. APDOVANOJIMAS mėje gunksojo persenęs „pi pakaskit lies valdovas", luošas, bet pil Sporto klubo „Mokslas“ valdyba fakultetą, užėmus) ap Ant Šventosios upės kranto, žiūroje pirmąją vietą, apdovanoja garbės raštu ir sporti nas didybės ir rimties. Jo vi Kad matytų kapas sodžių, nės aprangos komplektu. Fakulteto sporto kolektyvo tary sa išvaizda tarsi sakė: „Eiki bos pirmininkas ir 3 valdybos nariai apdovanojami ver Kūdikėlis kur užaugau.. .** te, eikite!. . Susipažinkite su tingomis asmeninėmis dovanomis. Fakultetai, užėmę ant Tai kad jis būtų iškaltas rą ir trečią vietas, taip pat apdovanojami sportine apranmano viešpatija..." Vingiuo tas takelis nuvedė mus į rūtų paminkle... Juk ne kiekvie Sporto klubo „Mokslas" valdyba darželį, kur, deja, tik liūdni nas moka mintinai. Po Anykščių mūsų laukė lelijų stiebai, nors užrašas skelbė: „Kaip gi gražus gra smėlėtoji Dzūkija, apie kurią žus rūtelių darželis..." Takas seneliai pasakas porina, sesės vingiavo tolyn, prie storo ša skambias dainas dainuoja Kal koto medžio... Medy — dai vom kalvelėm, žaliais pušylus suolelis. Nori pasigrožėti nėliais ji nusėta, Nemuno ežero platybėmis — rangykis juosta perjuosta... Pirmadienį „Tarybinio stu lologas I. Demjanenko papa į viršų.... Kad prabiltų jos piliakaldento" redakcijoje apsilankė sakojo, kaip dirbama jų Uni Nakčiai mus priglaudė Pla niai! .. Bet žemė amžinai sauAzerbaidžano Kirovo v. Vals versiteto laikraštyje „Už le telių pionierių stovykla. Vos gos savo paslaptis. Sėdėjome tybinio universiteto studentų nininį auklėjimą". Su svečiais spėjome įžengti į kiemą, mus ant Punios Kalno ties Ne grupė, vadovaujama Mechani- susitarta dėl pasikeitimo abie apspito vaikai ir nepaleido munu, kur kadaise Margiris kos-matematikos fak. studento jų universitetų laikraščio pus mūsų tol, kol vadovai nenu uitojo, ir dūmas dūmojome, Aladino Alach verdi) evo. Bio lapiais artimiausioje ateityje. varė jų gulti. Čiauškėjo, klau žilus senolius prisiminėme. .. logė Z. Abdulrachmanova, sinėjo viens per kitą. Aprodė Neaplenkėme senosios geologė R. Rustamova, teisi ninkas E. Mairamovas ir fiREDKOLEGIJA,
REDAKCIJOS SVEČIAI
FILOLOGIJA. KALBOS MOKSLAS
Lietuvių kalbos žodynas. T. 7. L — Mėlti. Red. kolegi ja: J. Kruopas :(ats. red.) ir kt. V., „Mintis", 1966. 1040 PTARYBŲ SĄJUNGOS Prūsų kalbos paminklai. Pa. KOMUNISTŲ PARTIJA Olekas, P. LKP kova už rengė V. Mažiulis. V., „Min socialistinį žemės ūkio per- tis", 1966. 253 p. su iliustr. tvarkymą Tarybų Lietuvoje. ir žemei. V., „Mintis", 1966. 150 p. f LITERATŪROS MOKSLAS Stonys, J. A. Vienuolio rea VALSTYBE IR! TEISE lizmo problemos. (1917-1940). Bulavas, J. 1 Buržuazinių valstybių formos ir režimai. V., „Vaga", 1966. 283 p. (D. 1). V., „Mintis“, 1966. GROŽINE literatūra 202 p. Majakovskis, V. Misterija buf. — Blakė. — Pirtis. Vertė GAMTOS MOKSLAI. J. Macevičius. V., „Vaga", MATEMATIKA Baltaitis, V. Pasaulis jūsų 1966. 279 p. Nėris, Salomėja. Poezija. T. viduje. V., „Mintis", 1966. 1. Medžio raiž. A. Makunai204 p. Biologija. T. 6. V., „Min- tės. V., „Vaga", 1966. 487 p. tis", 1966. 312 p. su iliustr. su iliustr. ir žemėl. (Lietuvosi TSR Sruoga, Balys, Bangų virAukšt. ir spec. vid. 1mokslo šūnės. Sudarė S. Budrytė. m-ja. Lietuvos TSR aukšt. ni Iliustr. L. Paškauskaitės. V., kių mokslo darbai). „Vaga", 1966. 403 p.
S. m. gruodžio 4 d. 19 vai. įvyks Vyresniosios kartos kupiškėnų meno saviveiklos kolektyvo etnografinis vaidi nimas — senovinės „Kupiš kėnų vestuvės“. įėjimas su pakvietimais.
STUDENTŲ ŽINIAI
Oras kvepia sakais. Medžiai ošia savo simfonijas. Namie mama dengia stalą. Tėvas varto laikraštį. Kai visi susės, padės jį ant palangės. Reikia valgyti ir man. Pirmą, bet ne paskutinį kartą be visų. , L. GAJAUSKAS
Žaidžia tinklininkai Praėjusį penktadienį Dailės instituto sporto salėje draugiškas tinklinio varžybas su vietos sportininkais žaidė Is torijos ir filologijos merginų ir vy rų komandos. Mūsų stu dentės rungtynes laimėjo re zultatu 3:1. Ypač gerai mūsiš kių komandoje žaidė R. Cepiiova, N. Šroger ir kt. Nepasisekė mūsų vyrams.
Seimininkai žaidė drąsiau, darniau ir pelnytai laimėjo rungtynes rezultatu 3:0, tuo pačiu atsilygindami už merginų pralaimėjimą. Dėl filolo gų pralaimėjimo kalti ir jų komandos draugai V. Linkus, St. Tamulevičius ir kiti, kurie neatvyko į varžybas. V. TEBELIŠKIS
S. m. gruodžio 5 d. 20 vai. Aktų salėje koncertuos Ry gos Politechnikos instituto šokių ansamblis „Vektors“.
lapkričio 23 d. 19 vai. VVU Aktų salėje įvyks Maskvos Mimikos ir Judesio teatro spektaklis V. Šekspyro Kultūros klube parduoda komedija „Dvyliktoji naktis“. mi bilietai Į lapkričio 27 d. Bilietai parduodami Kultūros Jaunimo teatro spektakli „Ro klube. Bilietų kaina po 1 rub. meo ir Džiuljeta**. Bilieto kai Ir po 60 kap. na 40 kap.
S. m. lapkričio 26 d. 19 PADĖKA vai. Aktų salėje įvyks VVU Universiteto dėstytolams. Teatrinės studijos premjera — B. Sruogos drama „Baisio Istorijos ir filologijos takui teto dėstytojams ir studen ji naktis“. Po spektaklio — tams, padėjuslems mums ir šokiai. Bilietai parduodami užjautusiems sunkiomis die įlomis, mirus mūsų motinai, Kultūros klube. nuoširdžiai dėkojame. Monika MIRONAITĖ Ričardas MIRONAS EF mat.-techn. aprūpinimo spec. II k. studentui Vytautui BUDRIONUI Jeigu nuoširdūs užuo Redakcijos adresas: Vilnius, jautos žodžiai gali paleng vinti Tavo skausmą, nete Universiteto g-vė Nr. 3„ tele kus mylimo tėvelio, pri fonas 2-58-84. Spausdina LKP imk Juos iš mūsų. CK laikraščių ir žurnalų lei BENDRABUČIO Nr. 4 dyklos spaustuvė. TARYBA
LV 14271
Užs. Nr. 6596