4
• Antradienį įvyko eilinis Universiteto Tarybos posėdis. Jame mokslinis profesoriaus vardas buvo suteiktas Patolo ginės anatomijos ir patologi nės fiziologijos katedros e. prof. p. J. Markuliui. Moksli nis docento vardas suteiktas Fizinės geografijos ir karto grafijos katedros e. doc. p. D. Galvydytei, tos pačios kated ros e. doc. p. V. Dvareckui bei Biochemijos, biofizikos ir ge netikos katedros vedėjui A. Glemžai. Docentė S. Ginaitė išrinkta Tarpfakultetinės poli tinės ekonomijos katedros ei nančiąja profesorės pareigas. Tą pačią dieną Universiteto Tarybos nariai susipažino su Puslaidininkių fizikos ir Mole kulinės akustikos probleminių laboratorijų veikla.
9 Spalio 26 d. administra cijos darbuotojams paskaitą tarptautiniais klausimais skai tė Teisės fakulteto dekanas doc. P. Kūris. B. LITVINAITĖ I 9 Spalio 22 dieną įvyko bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos SMD būrelio ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pirmininkė B. Dirgėlai tė perskaitė ataskaitą už 1969—1970 mokslo metus. Bū relio vadovas doc. V. Žukas supažindino su naujais darbo planais. Išrinkta taryba, į ku rios sudėtį įeina studentai iš kiekvieno kurso. J. JONIKAITĖ III k. bibliotekininkė
9 Vakar centrinių rūmų auloje įvyko pirmasis Jaunojo lektoriaus mokyklos užsiėmi mas. Paskaitas skaitė: doc. H. Zabulis —- „Graikų retorika" ir doc. J. Repšys — , .Kalba kaip visuomenės reiškinys". Į mokyklos programą įeina tokie skyriai: iškalbos meno istorija, retorikos ir elokvencijos pagrindai, oratorius ir auditorija, oratorius ir knyga, oratoriaus kalbos kultūra. T. AVIŽEN
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 34 (732) GARBINGAI SUTIKIME TSKP
ERNAI šia LLKJS CK pereinamąja vėliava bu vo apdovanota mūsų komjaunimo organizacija už gerą darbo ir poilsio stovyklų organizavimą. Ar liks ji ir šie met Universitete? Tai sužino sime šiandien respublikiniame stovyklautojų sąskrydyje. O Universiteto taurės — jau laimingų vaikinų rankose. Ge riausia stovykla pripažinta MMF stovykla (jos viršininkas Jonas Jankauskas nuotrauko je kairėje), geriausiai stovyk las organizavo medikai (MF komjaunimo komiteto sekreto rius E. Paražinskas nuotrauko je dešinėje).
P
SUVAŽIAVIMĄ
B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams
Ar konferencija pastūmės į rimtesnį darbą? pės konkurse pirma vieta už gerą mokymąsi, aktyvią vi suomeninę veiklą buvo paskir ta istorikų I kursui (sekreto rius J. Paleckis), antra — IV k. žurnalistams (V. Oblačinskaitė), trečia — III k. biblio tekininkams (B. Dirgėlaitė). Buvo ir apsileidėlių. Nekaip dirbo psichologų I kursas. Iš 311 komjaunuolių, dalyvavu sių lenininėje įskaitoje, 8 ne atestuoti. Dekanatas atsižvel gė į komjaunimo organizacijos nutarimą ir išbraukė juos iš studentų sąrašo. Dar ne visi studentai supranta savo pareigą. Vien tas faktas, kad pernai fakultetą „paliko" 27 nepažangūs stu dentai, nedžiugina. Rimti kan didatai pasekti jų pavyzdžiu
XXIV
MUSŲ RAPORTAS: DARBAI IR GAIRĖS
9 Literatų būrelio pirmųjų šiais metais diskusijų centre buvo jaunosios poetės I k. li tuanistės G. Cieškaitės kūry ba. Jaunieji literatai bandė nuodugniau atskleisti jos poe tinę individualybę, išskirti bū dingiausius kūrybinius bruo žus. Diskusijoje dalyvavo ir „grėsmingesnį" oponentai: kritikas K. Nastopka, poetas A. Bukontas, dėstytoja V. Daujotytė, kurie, „neužmiršę" kai kurių dar pasitaikančių trūkumėlių, nepagailėjo šiltų žodžių Gražinai, mėgino jai patarti, kaip toliau žengti sun kiu menininko keliu. V. VASILIAUSKAS I k. žurnalistas
Praėjusieji studijų metai Istorijos fakulteto studentams buvo labai įtempti: komjau nuoliai stengėsi kuo geriau sutikti šimtąsias V. Lenino gi mimo metines. Šį sekmadienį šio fakulteto komjaunuoliai savo konferen cijoje susumavo metų rezulta tus. Ataskaitą apie fakulteto komjaunimo organizacijos darbą skaitė komiteto sekreto rius V k. istorikas J. Mardosa. Lenininė įskaita suaktyvino pirminių komjaunimo organi zacijų veiklą. Kursuose buvo organizuojami turiningi, įdo mūs renginiai, pagerėjo idėji nis auklėjimas. Geriausios akademinės gru-
Kaina 2 kp.
yra: IV k. istorikas V. Bara nauskas — 5 skolos, III k. žur nalistė D. Statkevičiūtė — 3 skolos, istorikai Lavrinovičius, Tautvaišaitė, Radzevičiū tė, ' bibliotekininkės Almonaitė, Brazaitytė, K'avarskaitė. Reikėtų jiems sekti II k. psi chologu A. Šiautkuliu, II k. žurnaliste P. Plėtaite, III k. žurnalistu V. Kavaliausku. Jiems puikiausias pavyzdys IV k. istorikas Z. Burnys ir V k. žurnalistė S. Zalagaitė, ku rie gauna vardines stipendijas. Šie studentai supranta, kad jie atvyko į Universitetą tapti ge rais specialistais, o ne studen tauti. Kalbant apie studentų mo kymąsi, negalima užmiršti ir
tai, kas padeda mokymosi procese. Reikšminga vieta čia priklauso SMD. Fakultete draugijai vadovavo IV k. isto rikė A. Kišūnaitė. Reikalai tik rai geri. Įsikūrė ir SMD žur nalistikos būrelis. Daug vietos komjaunimo sekretoriaus ataskaitoje užėmė darbo ir poilsio stovyklų or ganizavimo rūpesčiai: juk isto rikai užėmė priešpaskutinę vietą Universitete. Su tuo taikstytis negalima. Apie ideologinio sektoriaus darbą kalbėjo V k. žurnalistė G. Biržietytė. — Sudaryti nepakantumo sąlygas skolininkams — svar biausias komjaunuolių užda(Nukelta į 3 psl.)
Rūpesčių, darbų verpete ne pastebimai bėga metai. Ir tik lieka neišdildomos laiko žy mės mūsų veiduose, mūsų dar buose. Tur būt, nesuklysime tarda mi, kad pagrindiniai mūsų ku riamojo darbo tarpsniai yra metai tarp partijos suvažiavi mų. O partijos suvažiavimas — tai ryški gairė, rodanti ta rybinei liaudžiai kelią į ko munizmą. Tai labai svarbus įvykis visame mūsų šalies gy venime. Šiandien kiekvienas šalies kolektyvas ir atskiras žmogus apžvelgia nueitą kelią nuo paskutinio suvažiavimo, pa sveria savo darbo rezultatus, darbu ir ryžtu demonstruoja savo jėgas, sutikdami artėjantį TSKP XXIV suvažiavimą. Iš tikrųjų didžiuliais laimė jimais mūsų šalis, mūsų res publika sutinka suvažiavimą. Lietuvos Komunistų parti jos Centro Komiteto ir res publikos Vyriausybės nuolati nio rūpinimosi dėka, o taip pat Universiteto kolektyvo pastangų dėka ir mūsų aukš toji mokykla gražiai sutinka suvažiavimą, pasiekė nemažų laimėjimų. Štai keli skaičiai ir faktai. Nuo 11 tūkstančių studentų 1966 metais iki 15.700 stu dentų dabar — toks kiekybi nis mūsų augimas per penke rius metus. Per tą laiką išleis ta 7095 specialistai. Išaugo pedagoginio bei mokslinio personalo kvalifikacijos. 1966 m. Universitete buvo apie 600 dėstytojų, jų tarpe 22 profe soriai ir mokslo daktarai, 250 mokslo kandidatų ir docentų. Šiandien Universiteto jaunuo liams savo pedagoginį talentą ir mokslinę erudiciją skiria, savo komunistinius įsitikini mus perduoda 820 dėstytojų, iš jų — 56 profesoriai ir moks lo daktarai, 392 mokslo kan didatai ir docentai. Šiandien mūsų mokslininkai skaito paskaitas kitų šalių uni versitetuose, dalyvauja pasau liniuose mokslo forumuose, šiandien į Vilniaus universi tetą atvažiuoja stažuotis išsi vysčiusių kapitalistinių šalių mokslo centrų darbuotojai. O kas negirdėjo apie vaisingus bendradarbiavimo ryšius tarp
Graifsvaldo, Krokuvos, Pragos ir Vilniaus universitetų. Šie ryšiai — dar viena socialisti nių šalių brolybės - apraiška, daug reikšmės turinti ne tik mokslo vystymui bei koordi navimui, bet ir internacionali niam mūsų studentų auklėji mui. Nuo 1966 m. Universitete apgynė disertacijas 700 žmo nių. 150 disertacijų priklauso mūsų darbuotojams. Šiame skaičiuje yra ir tūlfstantoji ta rybinio Vilniaus universiteto disertacija (1969 m. dr. V. Ma žiulis). Mes džiaugiamės ne tik di sertacijų skaičiumi, o, svar biausia, mokslo darbų brandu mu. Profesorių P. Brazdžiūno, K. Grincevičiaus, A. Marcin kevičiaus, J. Viščako, Z. Zin kevičiaus ir kitų darbai atžy mėti respublikine premija. Per paskutiniuosius penke rius metus Universitetas įsi gijo mokslinės aparatūros ne už vieną milijoną rublių, iš augo naujas bibliotekos prie statas — knygų saugykla, pra dėta pirmoji moksliniais pa grindais senųjų rūmų restau racija. Statomas Universiteto akademinis miestelis. Pagerė jo studentų darbo ir poilsio sąlygos. Reikšmingas mūsų darbas susilaukė aukštų vyriausybi nių apdovanojimų — mums buvo įteikta Spalio 50-mečio Atminimo vėliava (1957 m.) ir V. Lenino jubiliejaus Garbės raštas (1970 m.). Pasiruošimas V. Lenino ju biliejui parodė, kad Univer siteto kolektyvas turi daug potencinės energijos ir gali tinkamai spręsti jam keliamus uždavinius. Artimiausios mūsų darbo gairės, mūsų uždaviniai — pa siruošimas TSKP XXIV suva žiavimui. Šiuo momentu daugiausia dėmesio mūsų kolektyvas, ko munistai, visuomeninės orga nizacijos skiria politiniam stu dentų auklėjimui. Numatomi konkretūs planai, kaip įvykdyti LKP CK Biuro nutarimą. Kartu reikia pagal voti apie priemones ir rengi nius pasitinkant TSKP XXIV (Nukelta į 2 psl.)
t psL
TARYBINIS STUDENTAS
• DARBO IR POILSIO STOVYKLOS: PELNAS, BĖ DOS, ATEITIS • UNIVERSITETIEClAI VASARĄ ATLIKO DARBŲ UŽ 600.000 RB.
Einu, ir lieka pėdos ryškios
• KAIP SUTINKAME IR PALYDIME PAMAINAS? • ŪKIŲ VADOVAI PA TENKINTI UNIVERSITETO STUDENTAIS: „DIRBO JIE TIKRAI NESIGAILĖDAMI SAVĘS". C NAUJAS „FAKTO" SPEKTAKLIS — APIE STO VYKLAUTOJUS
DARBAS DAUGIAU VERTAS UŽ VA RINIUS IR SIDABRINIUS PINIGUS, DARBAS VISUOMET VERTINGESNIS UŽ ATLYGINIMĄ, KURĮ MOKA UŽ JĮ! PINIGAI — DINGSTA, DARBAS — PA LIEKA. M. GORKIS
Kalbame mes
Viršuje (iš kairės į dešinę) Kapsuko raj. S. Nėries kol ūkio vyr. inžinierius A. Vilimaltls, buvusių stovyklų Perna ravoje ir Paveliuonoje viršininkai J. Ciumačenka ir K. Kaliukevičius. Apatinėje nuotraukoje: (dešinėje) Respublikinio stovyklų štabo viršininkas P. Zakarevičius ir VVU komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduotuojas R. Valentukevičius.
Į stovyklautojų šventę atėjo daug svečių. Dalyvavo ir rektorius prof. dr. J. Kubilius, (antras iš dešinės) Statybos ministerijos skyriaus viršininkas J. Buivydas (pirmas iš deši nės).
mo. Atvyksta pavargę studen TOVYKLAUTOJŲ vaka įėjo į vėžes, puikiai jaučia tai, iššokinėja iš mašinų, kup re pasirodė „Faktas" vienas kitą scenoje, nėra daž rines ant pečių ir kas sau. Be ir Teisės fakulteto inst- nai pasitaikančio saviveikli to, antrų ir trečių pamainų iš rumentinis-vokalinis ansamb niuose kolektyvuose bereika vykimai į ūkius taip pat sulis. Pastarasis vasarą koncer lingo sambrūzdžio. šablonėjo. Reikėtų kažko ypa tavo daugelyje stovyklų, to Svarbiausia — auditorija tingesnio, gražesnio, o ne tik dėl ir vakaro programa buvo scenoje pamatė savo gyveni pavardžių tikrinimo ir klausi skirta stovyklautojams. Pasa mą darbo ir poilsio stovyklo mo „Visi atvykot?" Komjauni kyti ką nors naujo apie šį ko se. Vykusiai pašiepti ir tie mo komitetas visas stovyklau lektyvą negalima. Štai jau ku studentai, kurie visokiausiais tojų pastabas žadėjo įsidėmėti ris laikas teisininkai „trypčio būdais, tėčių, dėdžių ir tetų ir toliau tobulinti darbo ir po ja" toje pačioje, neperseniau pagalba stengiasi išsisukti nuo ilsio stovyklų organizavimą. siai pasiektoje .aukštumoje, ir darbo stovykloje. Be abejo, visos stovyklautojų — nė iš vietos. Programa taip Reikia tikėtis, kad „Faktas" pastabos bus įgyvendintos, nes pat keičiasi labai nežymiai. Ir per labai trumpą laiką suge ne taip dažnai drįstama arba toliau dainuojamos labai že bėjęs paruošti netrumpą spėk tiesiog tingima jomis pasida mo meninio lygio dainos.. . lyti atėjus į savo fakulteto „Faktas" šiame vakare savo taklį, ateityje jį nušlifuos' arba Universiteto komjaunimo žiūrovus tikrai nudžiugino. kad pranyks skuboto ruošimo komitetą. Visų pirma puikia beveik viso si pėdsakai, kurie kartais la Norėtųsi paminėti dar vieno kolektyvo vaidyba. Tikrai ne oratoriaus — buvusio Filolo sijaučia, kad scenoje trūko se bai jautėsi šiame spektaklyje gijos fakulteto komjaunimo nų ir „nusipelniusių" „Fakto" NUOTRAUKOJE: scena iš komiteto sekretoriaus S. Renaktorių A. Baranausko ir M. čio — pasisakymą. Kaip žino Belkindo. Nauji nariai iškart „Fakto" spektaklio. ma, šią vasarą į darbo ir poilšio stovyklas neatvyko 100 — Kaip dirbo mūsų studen filologų. Kas kaltas? Savo pa sisakyme S. Renčys ilgai aiš tai? Ar patenkinti likote jais? kino, kad fakultetas — mote — paklausėme mes keletą sve riškas, trūksta vyrų, ir Uni čių. versiteto darbo ir poilsio sto Tai viena darbo ir poilsio vyklų štabas suklydęs, parink stovyklos veiklos pusė — pa damas filologams vieną sto vadinkime ją materialine. O vyklą Vilniuje. Bet negi S. yra kita (nežinau net, kaip ir Renčys užmiršo, kad jis — pavadinti): koncertai, pokal Universiteto komjaunimo ko biai, pagaliau, pats jaunimas miteto biuro narys ir, be abe vien savo dalyvavimu pagy jo, dalyvavo tuose posėdžiuo vina žemdirbių gyvenimą. Ži se, kada buvo kalbama apie noma, jaunimas jaunimui ne stovyklas. Tada jis tylėjo. Be lygus. Visai neseniai mums to, filologams buvo skirta sto talkininkavo vieno Lietuvos vykla Kernavėje, kur labai instituto studentai. Nieko gero reikėjo ir moteriškų rankų. iš jų nepatyrėme. Štai žmonės Bet ir į šią stovyklą neatvyko ir lygina su jūsiškiais: „Ot, daug studentų. buvo Universiteto studentai! Kaip buvo kalbėta stovyk Šakių rajono Paveliuonos Tai smagūs, linksmi, draugiš lautojų vakare, padėkos, at .." siųstos į komjaunimo komite tarybinio ūkio direktorius S. ki.Lauksime jūsų studentų ir tą, rodo, kad ir šią vasarą GRAJAUSKAS: ežero kranto). Tikimės kitais metais. Ką dirbs? Pana ant studentai dirbo gerai, puikiai — Jūsų studentais esu la šiai kaip ir šiemet — didesnė kad kitąmet maitinsime jūsų pailsėjo. Geriausieji apdova bai patenkintas. Nuostolių ne studentus dar geriau. Na, o noti piniginėmis premijomis turėjom, atvirkščiai — beveik dalis statybose, kiti, žinoma, darbų tikrai netruks. .. laukuose. (40 studentų), Universiteto ir 1000 rublių pelno. Žinoma, ne Paskutiniu metu aš leng Statybos ministerijos Garbės tik rubliuose esmė. Kartais viau atsidusau — įpusėjo ru Molėtų rajono Giedraičių raštais (17) Istorijos fakulteto pinigais negalima apskaičiuoti tarybinio ūkio direktorius B. duo, o derlius jau aruoduose dekanui doc. K. Sinkevičiui tos naudos, kurią duoda FREIMANTAS: Neįkainojamą pagalbą sutei buvo malonu išgirsti, kad jo ūkiams štai tokios darbo ir kė Universitetas. Jeigu ne jū fakultetas apdovanotas Molė poilsio stovyklos. Darbo ran — Noriu labai nuoširdžiai sų talkininkai, abejoju, ar tų raj. Giedraičių tarybinio kų vasaros metu visada ir vi padėkoti fakultetų dekanatams būčiau galėjęs atvykti į šią ūkio Garbės raštu, o stovyk sur reikia. Sakykim, nebūtų ir visuomeninėms organizaci šventę ir ramia širdim joje da lautojai — 300 rub. premija. per derliaus nuėmimą jūsų joms, kurios atsiuntė tokius lyvauti. Taigi, dar kartą dide Teisingai pasakė Teisės fa studentų, ir mes jau turėtu puikius studentus. Dirbo jie lis ačiū jums, draugai studen kulteto komjaunimo komiteto mėme nuostolių — vėluotu- tikrai nesigailėdami savęs. tai, dirbę mūsų ūkyje vasarą sekretorius J. Pečkaitis: Jau pradėjom ruoštis ki ir talkininkavę rudenį! Lau mėm nuimti derlių. Gal stu — Vienose stovyklose būna dentai tuo momentu ir neduos tai vasarai, nupirkom 10 pala kiam jūsų ateinančiais metais! linksma, o kitose —- atvirkš apčiuopiamo pelno. Bet laiku pinių (mūsų supratimu, jauni Medžiagą apie stovyklautojų vakarą paruošė čiai. Tai priklauso tik nuo bus baigti vieni ir pradėti kiti mas mėgsta gyventi palapinė A. DARGONAS se, o jas jie galės pasistatyti darbai. mūsų pačių...
S
Kalba svečiai
TOVYKLAUTOJŲ vaka ras kiekvienais metais labai populiarus. Ir pra ėjusį šeštadienį Aktų salė Čiurlionio gatvėje negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų pa tekti į vidų. Vakare dalyvavo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, LLKJS CK stu dentų skyriaus vedėjas V. Sviderskis, Respublikinio stovyk lų štabo viršininkas V. Zaka revičius, Istorijos ir Prekybos fakultetų dekanai doc. K. Sin kevičius ir doc. A. Jablons kis, kai kurių organizacijų, kur vasarą dįrbo studentai, vado vai. Ką nuveikė mūsų studentai „trečiojo semestro" metu, kaip jie gyveno, su kokiomis prob lemomis susidūrė, kalbėjo sa vo pranešime Universiteto darbo ir poilsio stovyklų šta bo viršininkas A. Dranenka. įdomių minčių teko išgirsti ir iš kitų oratorių.
S
MUSŲ
Teisės fakulteto komjauni mo organizacijos sekretorius J. Pečkaitis teisingai pažymė jo, kad ir toliau reikėtų tobu linti stovyklų organizavimą. Reikia sutikti su jo nuomone, kad ne visada studentai pa tenkinti trečiąją pamaina. Mat, ji pasibaigia prieš pat naujus mokslo metus. Darbo ir poilsio stovyklos Sakių raj. Pernaravos kol ūkyje viršininkas J. Ciuma čenka kalbėjo, kad dekanatai per menkai domisi stovyklau tojų gyvenimu. Jo nuomone, dekanatai neturėtų nutraukti ryšio su studentais ir vasaros atostogų metu: juk dažnai at siranda įvairiausių problemų, kurias jie galėtų padėti iš spręsti. Ir dar viena J. Ciumačenkos mintis, kurią norėtųsi ypač pa brėžti. Tai stovyklautojų su grįžimas iš ūkio. Iš tikrųjų reikėtų jiems gražesnio sutiki
raportas: darbai ir gaires
(Atkelta iš 1 psl.) suvažiavimą. Šie abeji planai lapkričio mėnesį turi būti pa tvirtinti mokslinės tarybos ir partinio komiteto bendrame posėdyje. Ką būtų galima rekomen duoti fakultetams? Mes turi me didelį patyrimą, įgytą ruo šiantis V. Lenino jubiliejui. Štai jį būtina pritaikyti to liau tobulinant mokymo-auklėjimo darbą.
Paskaitos, seminarai — ge riausia proga papasakoti apie tuos laimėjimus, kuriuos pa siekė tarybinė liaudis, vykdy dama TSKP XXIII suvažiavi mo nutarimus. Fakultetuose ir mokslinėje bibliotekoje reikia paruošti stendus ir parodas apie tai, kaip XXIV suvažia vimą pasitinka Universitetas, respublika, šalis. Visuomeninių mokslų kated rų irgi laukia konkretus dar
bas: reikia peržiūrėti progra mas ir mokymo procesą — kad pašalinus programose pa sikartojimus, kad reikalingas valandų skaičius būtų skirtas studijuoti XXIV suvažiavimo medžiagai. Kursinių, diplominių darbų bei studentų mokslinių būre lių tematiką reikia papildyti temomis apie Komunistų par tijos ir tarybinės liaudies ko vą už XXIII suvažiavimo nu
tarimų įgyvendinimą ir XXIV suvažiavimo garbingą sutiki mą. TSKP XXIV suvažiavimą de ramai sutikti privalo visas ko lektyvas. Šiomis ypatingomis mūsų šaliai dienomis labiau pasitempti turi kiekvienas grupės narys. Jeigu kiekvie nas geriau pajus savo atsako mybę už kolektyvą, tai ir ko lektyvo reikalai pagerės. Aka deminei fakulteto grupei, ge
riausiai pasitikusiai suvažiavi mą, tikslinga ruošti konkursą. Universiteto spaudoje turi at sispindėti mūsų kolektyvo pa siruošimas suvažiavimui, joje turi girdėtis mūsų gražiausių raportų žodžiai. Universiteto sportininkai, meno saviveiklos kolektyvai savo laimėjimus skirs artėjan čiam suvažiavimui, o jaunieji literatai organizuos konkursą suvažiavimo garbei. Profesoriai, dėstytojai ir studentai dar aktyviau turi aiškinti respublikos gyvento
jams ir ypač jaunimui Komu nistų partijos ir tarybinės liau dies politinės, ekonominės bei kultūrinės statybos pasiekimus po TSKP XXIII suvažiavimo tolesnius komunizmo kūrimo uždavinius ir dokumentus, su sijusius su TSKP XXIV suva žiavimo parengimu ir pravedimu. TSKP XXIV suvažiavimas bus aukso raidėmis įrašytas į komunizmo kūrėjų metrašti Tad garbingai jį sutikime. Ge riausi ir reikšmingiausi mūsų darbai turi būti skirti jam.
TARYBINIS STUDENTAS:
3 psl.
Miesto varžybose —
pirmi! Spalio 22 dieną įvyko Vil niaus miesto aukštųjų ir spe cialiųjų vidurinių mokyklų sanitarinių draugovių varžy bos. Universitetui atstovavo Filo logijos fakulteto sanitarinė draugovė, rusų kalbos ir lite ratūros spec. II k. antra grupė. Draugovės vadas — Regina Sadauskaitė, komisaras Tamara Savčenka. Miesto varžybose Universi teto sanitarinė draugovė užėmė pirmą vietą. Jai įteikta pereinamoji taurė. Varžybose dalyvavo 23 mūsų merginos, ir visos jos sėkmingai atliko savo užduotis, apgynė Univer siteto garbę. A. BOIKO Universiteto Civilinės gynybos štabo viršininkas
TRUMPAI Nemažas būrys žurnalistų ir filologų susirinko į Uni versiteto kavinę, kur įvyko susitikimas su „Nemuno" re dakcija. Susitikime dalyvavo žurnalo vyr. redaktorius poe tas A. Drilinga, kritikas A. Bučys, literatūros skyriaus ve dėjas L. Jacinevičius, studentų skyriaus vedėjas A. Dargis, žurnalistikos katedros vyr. dėst. S. Krivickas. Redaktorius A. Drilinga papasakojo apie žurnale keliamas problemas, jo kryptį. Į studentų klausi mus atsakė kritikas A. Bučys bei literatūros skyriaus vedė jas L. Jacinevičius. Apie šiuolaikinę meninę fotografi ją, jos ateitį įdomiai papasa kojo S. Krivickas. V. KIUBERYTE
TUDENTO gyvenimas bendrabutyje prasideda nuo stojamųjų egzami nų. Susirenka vaikinai ir mer ginos, dauguma tiesiai iš vi durinių mokyklų, pasiryžę studijuoti Universitete. Bet iš to didelio stojančiųjų būrio visada išsiskiria keletas, ku rie ne tik patys rimtai nesi ruošia, bet ir drumsčia ramy bę kitiems. Prasideda egzami nų ,,laistymas", tariamų gimi-
S
ka šeima. Eugenija antri metai puikiai tvarkosi IV bloke. (Jeigu jau užėjo kalba apie švarą ir tvarką, paminėsiu to kį dalyką — virtuvėse, tuale tuose dienos metu labai daž nai nebūna karšto vandens. Todėl sunku palaikyti švarą visame bendrabutyje). Tik geru žodžiu galima pa minėti bendrabučio tarybą, jos pirmininkę V. Jonikaitytę (IF III k.), tarybos narius — A.
dienos. Taip daryti priverčia patys studentai. Studentai jau suaugę žmo nės, ir todėl visos komisijos, tuo labiau, kad jos būna su darytos iš pačių studentų, tu rėtų daugiau domėtis studen tų gyvenimo sąlygomis, o ne ieškoti, prie ko prikibti. Žino ma, aš ne už tuos, kurie bend rabutyje girtuokliauja, kelia triukšmą, atsiveda iš miesto pašalinius žmones — savo
KAIP IŠMOKYTI ŽMONES PAREIGINGUMO? mo dienų šventimas, o po to „koncertai". Vienam palaikyti tvarką nelengva, tuo labiau, kad visi žmonės nepažįstami. Šiais metais stojamųjų egza minų metu mūsų bendrabuty je Nr. 1 iš pačių stojančiųjų buvo sudaryta laikina bendra bučio taryba. Darbas paleng vėjo, pagerėjo tvarka bendra butyje. Buvau patenkinta, ir staiga — nemalonumas. Suži nojau, kad vienas iš mano pa galbininkų vaikšto po kam barius ir renka iš stojančiųjų po 4 kapeikas, atseit, už dujas. Gėda! Ir visai negaila jo bu vo, kai, surinkęs savo daik tus, po vieno egzamino išva žiavo namo. Neįstojo.. . Rugsėjo pirmąją susirenka seni studentai, apsigyvena da lis pirmakursių. Išrenkama bendrabučio taryba, susitvar kome. Ir visada norisi, kad studentams bendrabutis nebū tų tik pastogė, kur nakčia ga lima permiegoti. Bendrabutis nors iš dalies turi pakeisti žmonėms namus, kur jie rastų šilumos, jaukumo. Bet to turi siekti, tuo turi rūpintis ir patys bendrabučio gyvento jai. Pasikalbėkime apie tai gu 220 kambario merginomis, IV k. lituanistėmis E. Jokubauskaite, M. Šturmaite, O. Rasiukevičiūte, O. Snabaityte. Jų kambaryje visada pavyzdinga tvarka, jos pasiruošusios at likti bet kokį darbą bendrabu čio labui. Atrodo, kambaryje gyvena viena mažytė draugiš-
Senulį (FAF IV k.), A. Gogelytę (IF III k.), T. Vlasovą (Fil. F IV k.), R. Žukliją (Fil. F IV k.), draugovininką J. Šikšnelį (IF III k.), V bloko seniūną R. Kalpoką (IF III k.) ir daugelį kitų. Negalima nepakalbėti ir apie tuos, kurie, gyvendami bendrabutyje, nebrangina jo. Pavasarį bendrabučio taryba Fil. F IV k. studentei A. Šikšniūtei bendrabutį paskyrė iš pasigailėjimo. Bet jai dėl to nei šilta, nei šalta. Ir pernai, ir šiemet ji rūko kambaryje, jame — netvarka. Gėda turi būti ir visoms kitoms mergi noms, praėjusiais mokslo me tais kartu su ja gyvenusioms 231 kambaryje. Išvažiuodamos atostogų, savo buvusiame kambaryje jos sugebėjo palik ti net 16 kibirų šiukšlių. Nemėgsta švaros ir tvarkos ir 116 kambario vyrai E. Žu kauskas, J. Peldžius. Jie jau ne kartą buvo tarybos įspėti, bet kol ka* išvadų nepadarė. Nuo jų netoli atsilieka ir 407 kambario gyventojai V. Lauri navičius, S. Vitkus, E. Germa navičius. Bėdos būna studentams išva žiuojant vasaros atostogų. Kai kurie neatsiskaitę su bendra bučiu (nesutvarkę kambarių, neatidavę raktų, inventoriaus), mėgina suklastoti parašus at siskaitymo lapeliuose arba at eina tik rudenį. Būtų gerai, kad visi studentai parašus pri valėtų surinkti iki liepos 10
„MANIAU, NIEKAS NESUŽINOS
„linksmybių" bendrininkus Šitokiems ne vieta bendrabu tyje. Bet reikia išmokti skirti, „kur grūdai, kur pelai". Ne reikia skubėti žmogaus šalinti iš bendrabučio su juo nepasi kalbėjus, neišaiškinus tikros pdėties. Daug bendrabučio darbe pa deda studentų profkomitetas, jo pirmininkas V. Zeimantas. Dabar, kai pasitaiko vagys čių bendrabučiuose, būtina su stiprinti budėjimą. Dažnai bū na neatsargūs ir patys studen tai. Apie leidimų rodymą ir tikrinimą daug kalbama ir ra šoma, bet padėtis nesikeičia. Sunku, ypač merginai, sulai kyti praeinančius vyrus, kurie net replikas ir grasinimus bu dinčiajam pasiunčia. Spalio 26 dienos rytą Fil. F IV k. stu dentė N. Vaičiulėnaitė, eida ma į 118 kambarį pas kurso draugę, nepaliko jokio doku mento, o kai aš priminiau bendrabučio taisykles, ji ste bėtinai „mandagiai" atsikirto. Reikia padaryti pastabą ir tuo metu budėjusiai Fil. F II k. studentei A. Markaitytei iš 108 kambario, kurios budėjimas apsiribojo sėdėjimu už staliu ko. Žinoma, yra ir sąžiningų budėtojų, bet atsiranda ir to kių, kurie skaito, rašo, mezga ir panašiai. Jiems nuolaidžiau ti neverta. Pakartojame (gal jau šimtąjį kartą) — budėkite laiku ir sąžiningai. Priešingu atveju teks imtis griežtesnių priemonių. Gal taip įpratinsi me žmones pareigingiau elgtis. O. ZICKIENE Bendrabučio Nr. 1 komendante
AR KONFERENCIJA PASTŪMĖS Į RIMTESNĮ DARBĄ (Atkelta Iš 1 psl.)
Tokie dalykai ne taip dažnai pasitaiko. Kai kas net netiki, kad taip gali būti. Ir vis dėlto... Prieš kelias dienas iš Universiteto buvo pašalin ta FAF buhalterinės ap skaitos spec. IV k. studen tė Aldona Civinskaitė. Ji suklastojo įskaitų lapelyje ir studijų knygelėje „Sta tybos ekonomikos" discip linos įskaitą ir vyr. dėst. A. Vitkausko parašą. Savo melo ir apgaulės kelyje ji net nestabtelėjo ir nepa galvojo apie pasekmes. Mergina, neturėdama įskaitos (skola), parašė pa reiškimą dėl stipendijos. A. Civinskaitė bandė neuž tarnautai ir nesąžiningai gauti ją. Pabandykime išsiaiškin ti, kodėl taip atsitiko. Pa vasarį mergina nespėjo išlaikyti įskaitos, nes teko išvažiuoti į užsienį. O ru denį, anot jos pačios, ne bežinojo, kur ieškoti dės tytojo. Paskaitų tvarkaraš čiuose jo pavardės nera dusi ir pagalvojusi, kad drg. Vitkauskas nebedėsto. „Štai tada ir šovė į gal vą ši nelemta mintis — su-
klastoti parašą. Maniau, vis tiek niekas nesužinos. Pasakiau vienai, kitai draugei, ir jos man prita rė. Ir aš ryžausi. Štai ir vis kas. .— naiviai rašo sa vo pasiaiškinime A. Ci vinskaitė. Tiesa, ji bando muštis į krūtinę: „Aš pil nai nusipelniau bausmės, kuri manęs laukia". Per vėlu... Kodėl mergina anksčiau nepagalvojo, kad už tai reikės atsakyti. Ji juk ži-
nojo, kad daro nusikaltimą. Bet ..... maniau, nie kas nesužinos”. Tai skaudi pamoka A. Civinskaitei. Ir kartu įspė jimas kitiems. Už dėstyto jo parašo suklastojimą laukia griežčiausia Univer siteto bausmė. Ir nėra jo kios vilties, kad niekas ne sužinos. Kiekvienas nusi kaltimas turi savo pabaigą — bausmę. i A. JUODUPIS
vinys, — pabrėžė Istorijos fa kulteto dekanas doc. K. Sin kevičius. „Paguodos sesiją", kuri buvo surengta rugpiūčio mėnesį, išlaikė tik keli stu dentai. O juk dėl skolininkų, nutraukę savo atostogas, į Vil nių atvyko 20 dėstytojų. Ar ne per didelė kaina? Kalbėtojai keičia vienas ki tą. Keliami rimti, dalykiški klausimai apie geresnį darbo ir poilsio stovyklų organizavi mą, mokslą, saviveiklą, spor tą. Po šio susirinkimo naujas komjaunimo komitetas turėtų rimtai ir atsakingai išgvildenti iškeltas problemas ir taisyti padėtį. Konferencijos metu buvo apdovanoti aktyviausi fakul teto komjaunuoliai; R. Zakševskis, K. Kynas, G. Biržietytė, A. Aputis, J. Paleckis ir kiti. Istorijos fakulteto komjau nimo organizacijos darbas įvertintas patenkinamai. Sek retoriumi išrinktas III k. žur nalistas Romanas Zakševskls. V. BALTINAS 4-
— Matai, vyruti, ši mašina per 15 sekundžių padirba bet kurio profesoriaus „autografą". Bet, norint išmokti ja naudotis, reikia mažiausiai ketverių-penkerių metų... Tai ir yra mūsų gyvenimo proza. J. KUNDROTO piešinys
Seštadienį Įvyko ataskaiti nė-rinkiminė Filologijos fa kulteto komjaunimo organiza cijos konferencija. Fakulteto komjaunimo ko miteto sekretoriumi išrinktas S. Kavaliauskas.
DARBOTVARKĖJE — POLITINIS AUKLĖJIMAS
Kvalifikacijų augimo svarba Lietuvos KP CK reikliu ir statybos institute, V. Kuzminsatidžių žvilgsniu stebi studen kis -- Kauno Medicinos insti tų politinį auklėjimą Vilniaus tute, S. Jankūnas — Kauno universitete. Partija rūpinasi Žemės ūkio akademijoje, Z. studentija, jos dabartimi ir Rulis — WU Kauno vakari ateitimi, ji siekia, kad mūsų niame fakultete, P. Bernatavi jaunuoliai ir jaunuolės kuo čius ir I. Lempertas — WU sėkmingiau baigtų aukštąją Mokslinio komunizmo kated mokyklą, taptų gerais specia roje. Neseniai Lietuvos TSR listais, atsidavusiais tarybinei istorijos katedros vedėju Uni liaudžiai ir Tėvynei patriotais, versitete buvo paskirtas doc. aukštos kultūros ir sąžiningais J. Dobrovolskis ir pan. Suprantama, kad mokslinių darbuotojais, aktyviais komu įstaigų ir kolektyvų poreikių nizmo statytojais. LKP CK Biuro nutarimas kadrams tenkinimas mūsų ka apie studentų politinį auklėji tedros sąskaita kiek sulaiko mą priimtas jubiliejiniais me jos kvalifikuotų dėstytojų skai tais, kai tarybinė liaudis ir vi čiaus didėjimą, tuo labiau, so pasaulio pažangioji žmoni kad ir pati katedra savo na ja pažymėjo V. Lenino gimi rių skaičiumi vis auga ir augs. mo 100-ąsias metines. Nutari Todėl katedrai ypač nuolat mui suteikia didelę reikšmę ir tenka rūpintis dėstytojų kva tai, kad jis priimtas jau pasi lifikacijų augimu. Dabar nu rengiant naujam svarbiam įvy matyta, kad iki mokslo metų kiui — TSKP XXIV suvažiavi pabaigos dar trys katedros vyr. dėstytojai (K. Tamašaus mui. Sis nutarimas labai svarbus kas, J. Vidūnas ir P. Vitkaus visam Universiteto profesorių kas) apgins savo disertacinius ir dėstytojų kolektyvui, vi darbus. O per ateinantį penk soms Universiteto visuomeni metį katedroje kvalifikuotų nėms organizacijoms, kadangi dėstytojų procentas dar labiau jame ne tik keliami atitinka padidės. Tuo pat metu vis mi studentų politinio auklėji daugiau subręsta galimybės mo uždaviniai, bet ir nurody kaledros dėstytojams pereiti į tos konkrečios gairės, kaip tie vyr. mokslinius bendradarbius uždaviniai realizuotini. Neatsi daktaro disertacijoms užbaigti. tiktinai visos Universiteto Nuo šių mokslo metų pra grandys, atsakingos už studen džios į vyr. mokslinius bend tų auklėjimą, Lietuvos KP CK radarbius perėjo doc. V. Ger Biuro nutarimą rūpestingai manas, kurį vėliau iš eilės pa studijuoja, kolektyviai svars keis kiti katedros nariai. to, numato konkrečias prie Katedra taip pat iš seniau maksimaliai panaudos visuo mones jam įgyvendinti. Spalio 19 d. ir Universiteto menės mokslų dėstytojų kva TSKP istorijos katedra bend lifikacijos kėlimo institutus rame posėdyje su savo parti prie Maskvos, Leningrado ir ne organizacija atidžiai apta Kijevo universitetų. Pačioje rė LKP CK Biuro nutarimą ir katedroje praktikuojami teori numatė sau darbo planą jo niai seminarai, paskaitų ir se realizavimui, kadangi nutari minarų aptarimai, savitarpio me išskirtas dėmesys ir visuo dėstytojų užsiėmimų lankymas meniniams mokslams, jų tarpe ir kitas reguliarus mokslinis ir TSKP istorijai. Pažymėdama metodinis darbas padės toliau šios disciplinos studijavimo kelti paskaitų ir seminarų idėreikšmę, „Tiesa" 1970 m. rug jinį-teorinį lygį. sėjo 27 d. rašė: „Savo istori Savo darbo plane katedra jos dėstymui ir propagavimui taip pat numatė pakelti aka partija visada skyrė didelį dė deminį reiklumą studentams mesį. Ir tai suprantama. Mark- bei sustiprinti dėmesį jų sa sistiniame-lenininiame komu varankiško mokymosi organi nistų, visų darbo žmonių švie zavimui. Tai ypač svarbu. Bet time bei auklėjime TSKP isto tam katedrai būtina turėti pa rijos mokymasis užima svarbią talpas savo mokymo kabine vietą, yra jo sudėtinė dalis". tui, kur būtų galima teikti Partijos istorija — tai su studentams kvalifikuotą me kauptas didelis ir pamokantis todinę pagalbą ir konsultaci partijos veiklos, žygių ir ko jas, organizuoti vaizdinę pro vų patyrimas, turiningas re pagandą, panaudojant techni voliucinėmis tradicijomis, be nes priemones, rengti parodas galiniu atsidavimu liaudžiai ir aktualiomis temomis. jos gerovei. Partijos istorija Katedra ir toliau numato — tai giliai klasinis mokymas, leisti TSKP istorijos kurso se į visus reiškinius gyvenime minarų planus ir metodinius mokantis žvelgti iš principi patarimus studentams, o taip nių partinių, klasinių pozicijų, pat paskaitų tekstus kurso už reikalaująs visada būti nesu baigiamomis problemomis. taikomais klasiniams, idėji Siekiant pakelti studentų niams priešams. Partijos isto mokymo ir auklėjimo lygį, rijos studijavimas suteikia vi reikalinga ir tai, kad dėstyto suomenei revoliucinio opti jai palaikytų nuolatinius kon mizmo ir įsitikinimo, kad par taktus su dekanatais, specia tijos siekimai teisūs ir todėl lybių katedromis, fakultetų ta jie nugali. rybomis, partinėmis ir kom TSKP istorijos katedros ko jaunimo organizacijomis ir bū lektyvas savo priimtame dar tų kviečiami į jų posėdžius bo plane numatė nuolat rūpin bei susirinkimus, kai svarsto tis, kad visų dėstytojų paskai mi studentų mokymo ir auk tos ir seminariniai užsiėmimai lėjimo klausimai. būtų aukšto idėjinio-mokslinio Katedros darbo plane numa lygio. O tai labiausiai pri tyta ir kitų priemonių studen klauso nuo dėstytojų kvalifi tų auklėjimui pagerinti. Nėra kacijų augimo. abejonės, kad 'padedant Rek Dabar katedroje 50 procen toratui, dekanatams ir parti tų dėstytojų turi mokslinius nėms bei komjaunimo organi laipsnius ir vardus. Aišku, šis zacijoms, esant paties jauni procentas būtų žymiai dides mo geriausiems norams ir sie nis, jei katedros dėstytojai ne- kimams, Lietuvos KP CK Biu papildytų kitų mokslinių dės ro nutarimas apie studentų tytojų kolektyvų. Štai, pavyz politinį auklėjimą bus įgyven džiui, buvę katedros nariai, is dintas. torijos mokslų kandidatai ir Prof. dr. K. NAVICKAS docentai, dabar dirba: A. Mar TSKP istorijos katedros celis .— Vilniaus Inžinerinės vedėjas
jiffliiiniiiiininiiiiiinniiiiiiiiinnnTiininminiiiiiinniimiiiiiiiiiiiniiiiiniiniiiiniiiiniiiinnnininnnnniiiiiiininiiiiiniiiiiiiiniiiiiinininiiiiiiiiniiiiiiniiinniniiBniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiininiiiiiiiJiiniiiiii
SUSIPAŽINKITE:
FOTOKLUBAS Atsakyti j šį laišką, o kartu papasakoti apie pirmuosius klubo žingsnius, Jo tikslus pa prašėme V«' NAUJIKĄ, klu bo pirmininką, FF II kurso stu dentą.
Savo veiklą pradėjo dar vie nas klubas. Pradėjo gal kiek pavėlavęs, nes kitose aukšto siose mokyklose, ypač KPI, jau seniai veikia fotoklubai. Vyksta konkursai, parodos, apžiūros, o jų rengėjai paišo sienlaikraščiuose asilą su pa rišta koja, atseit, Universiteto kino fotoklubą. Mūsų tikslas propaguoti fo tografijos meną. Ketiname re guliariai ruošti fotoparodas,
Aš, Istorijos fakulteto fukselis, domiuosi menine foto grafija. Norėčiau įstoti į Uni versiteto fotoklubą. Girdėjau, kad jis veikia, bet kur, kaip, sužinoti nesiseka. Jeigu galite, padėkite fuksui rasti kelią j fotoklubą. Būsiu labai dėkingas. Petras KATAUSKAS I k. istorikas
susisiekti su kitais fotoklubais, keistis parodomis, ruošti fotokonkursus. Visų priemo nių tikslas — estetinis auklė jimas. Mes norime, kad ' stu dentai suprastų fotografijos meną, pažintų žmogaus gyve nimą, savo krašto grožį ir pa tį save. Mes žengiame tik pirmuo sius žingsnius ir turime daug sunkumų. Iš mūsų jau reika lauja, bet nieko neduoda. Šiaip ar taip, tikimės, kad vis kas po truputį išsispręs ir Uni versiteto fotografija tars savo žodį. Na, o tu, Petrai, teiraukis mūsų Studentų profsąjungos komitete. Ateik.
Šios Universiteto fotoklubo narių nuotraukos buvo eksponuojamos parodoje stovyklau tojų vakare. VI. BRAZIŪNAS. Prie pietų stalo. K. JUODŽIUS. Sunki žemelė... (Apačioje)
Mes iš Uralo Apie Sibiro studentus pa sakoja Uralo universiteto rek torius prof. V. KUZNECOVAS.
ASMET mūsų universi teto aštuoni fakultetai išleidžia j gyvenimą apie tūkstantį. jaunųjų specialistų. Universitete mokosi 6000 su viršum studentų, 200 aspiran tų. 42 katedrose dirba aukštos kvalifikacijos mokslininkaipedagogai. Dirba 2 akademi kai, 38 mokslų daktarai ir 170 kandidatų. Pro savo kabineto langą aš dažnai stebiu rytais įvairia spalvį, triukšmingą studentų srautą. Ir dabar, mąstydamas apie mūsų universiteto penkiasdešimtmetę istoriją, aš ne galiu negalvoti apie juos, kas dien susirenkančius auditori jose ir koridoriuose. Jie, žino ma, skiriasi nuo pirmųjų, „raudonųjų studentų" — aukš tas kultūros, informacijos įsi savinimo lygis. Pirmieji dar bininkų fakulteto auklėtiniai buvo ne taip gerai išsilavinę. Ir nė jų čia kaltė. Vis dėlto aš jaučiu, matau vidinį, dvasi
K
nį ryšį tarp pirmosios ir vė lesnių Sibiro studentų kartų. Jų giminystė pasireiškia gy venimo pozicijų aktyvumu. Darbininkų fakulteto studen tai, ką tik padėję šautuvus, bet išsaugoję griežtą kareiviš kos buities logiką, kartais ra šybos klausimus spręsdavo... balsavimu (kaip prisimena viena tų senų laikų studentė, visus kankino, kaip rašyti žo dį „učitsia" — su minkština muoju ženklu ar be jo, ir jie nutarė rankų mostu pribaigti šią gudrybę). .. Atvejis, žino ma, kurioziškas, bet jame jau čiasi laiko įtaka. Dabartiniai studentai turi puikiausias gali mybes pasiruošti būsimai pro fesijai. Visą savo energiją, vi są laiką studentai atiduoda studijoms, mokslui. Apie 50 proc. Universiteto studentų dirba mokslinį darbą. Pernai mūsų dėstytojai iš spausdino 572 mokslinius dar bus. 76 darbų bendraautoriais buvo studentai. Jeigu man tektų pateikti so cialinį dabartinės studentų kartos portretą, vienu iš pa grindinių bruožų aš pavadin
Ar teko jums sutikti stu dentų grupę, kuri pėsčia būtų apėjusi visą Uralą? Mums te ko. Vaikinai iš Uralo Politech nikos instituto, iš H — 538 grupės. Ir keliauja jie po Uralą jau penkti metai. Tai — žygeiviai. Yra ir jū reivių. RT — 445 grupė pernai nuplaukė 300 kilometrų Ka ros upe iki Siaurės Lediniuotojo. ## įtUPI komjaunimo komiteto atstovai dalyvauja visuose vi-
suomeninių ir administracinių instituto organų susirinkimuo se, visose komisijose, kurios domisi studentų reikalais. Komjaunuoliai skirsto stipendijas ir.. . diplomantus skirstymas). (preliminarinis bendrabučių Komplektuoja remonto brigadas, patys remontuoja ir premijuoja už gerą darbą.
Ar gali visuomeninių moks lų katedra priimti į savo ka tedrą techniškos aukštosios mokyklos auklėtinį? Taip, gali, jeigu jis puikiai baigė VPF — Visuomeninių profesijų fakultetą. Pavyz džiui, V. Samuilovas baigė mechanikos fakultetą ir VPF lektorinį skyrių ir dabar dirba instituto visuomeninių mokslų katedroje. Tokie fak tai akivaizdžiai byloja apie žinių, kurias duoda UPI Vi suomeninių profesijų fakulte tas, kokybę. Fakultetas auga. 1967 m. — 50 klausytojų, 1968 m. — 500, 1970 m. — apie 1000. Kartais jau pakalba, kad laikas skelbti konkursą į VPF.
Š. m. spalid 9 d. numeryje straipsnyje „Leidimo kaina" buvo rašoma, kad Gamtos fa kulteto I k. biologas V. Jan kevičius ir Filologijos fakulte to lietuvių kalbos ir literatū ros specialybės III k. studen tas J. Albertavičius blogai at liko savo, kaip budinčiojo, pa reigas. Minėti draugai buvo apsvarstyti Studentų profkomiteto posėdyje. O neseniai rek toriaus įsakymu V. Jankevi čiui pareikštas griežtas papei kimas, o J. Albertavičius pa šalintas iš bendrabučio. Tame pačiame straipsnyje buvo rašyta, kad Gamtos fa kulteto II k. studentas E. Tuinyla ir to paties fakulteto tre čiakursis E. Šalna pažeidė bendrabučio lankymo taisyk les. Gamtos fakulteto Zoologi jos katedros vedėjas prof. S. Jankauskas mums pranešė: „E. Tuinyla spalio 22 d. buvo apsvarstytas grupės komjau nimo organizacijos susirinki me. Nutarta prašyti rektoriaus pareikšti jam papeikimą. Tą pačią dieną Zoologijos katedros posėdyje ir grupės komjaunimo organizacijos su sirinkime buvo svarstytas A. Šalna. Nutarta prašyti rekto riaus pareikšti jam papeiki mą".
Ta pačia proga liūdno įdo mumo dėlei kitos šių mokslo metų nuobaudos bendrabutiečiams: už bendrabučio leidimo ne saugojimą pareikšti rektoriaus papeikimai IF II k. stud. I. Racevičiui, FAF II k. stud. G. Vasariui, MMF V k. stud. A. Janušytei, FF V k. stud. V. Bumeliui; Fil. F II k. stud. O. Kasiu lytė už nebudėjimą pašalinta iš bendrabučio; už girtuokliavimą bendra butyje pareikšti griežti papei kimai Fil. F. IV k. stud. J. Benetytei ir J. Jotkutei, papei kimai Fil. F I k. romanistėms R. Vaitonytei, A. Narinkevičiūtei, D. Rūiytei, D. Šarkūnaitei, M. Ramuckaitei, J. Žilytei; pareikšti papeikimai už nesitvarkymą ChF II k. stud. E. Butkui ir FAF II k. stud. V. Voveriui; už bendrabučio taisyklių nesilaikymą griežti rektoriaus papeikimai pareikšti Fil. F III k. stud. B. Liaukonytei ir M. Kairytei.
1920 METŲ SPALIO 19 D. V. LENINO PASIRAŠYTU DEKRETU BUVO ĮSTEIG TAS URALO VALSTYBINIS UNIVERSI TETAS. 50 METŲ SUKANKA IR URA LO POLITECHNIKOS INSTITUTUI.
čiau jos socialinį-politinį ak tyvumą ir politiškumą. Štai keletas faktų: jubilieji niais metais mūsų studentai perskaitė 1200 paskaitų, veikė 4 agitkolektyvai. 1966 m. Sverdlovske pirmąkart pradė jo veikti visuomeninės priėmi mo komisijos. Jų pradininku buvo universiteto studentai. Fabrikuose, gamyklose veikia politinio švietimo rateliai, ku riems, prityrusių dėstytojų padedami, vadovauja studen tai. Ir pagaliau studentų sta tybiniai būriai.. .
9^ntun»i C ATSAKO
„Faktas" skelbia papildomą priėmimą-konkursą. Visus, norinčius jame da lyvauti, kviečiame lapkričio 2 d. 18—21 vai. į Estetinio la vinimo katedrą.
„Tarybinio studento" Nr. 32 'spalio 16 d.) rašėme apie Is torijos fakulteto I k. bibliote kininką A. Rumšą, kuris Mai šiagalos miestelio parduotu vėje pavogė švarką. Už elge sį, nesuderinamą su tarybinio Didžiosios Spalio socialisti studento vardu, A. Rumšą pa nės revoliucijos 53-ųjų meti šalintas iš Universiteto. nių minėjimas įvyks Aktų sa lėje lapkričio 4 d. 19 vai. Koncertuos Šiaulių pedago ginio instituto saviveiklinin REDAKTORIUS kai. ALGIS KUSTA Tragiškai žuvus myli mam broliui, priimk, Vi da SMILGYTE, grupės draugų užuojautą. FAF buhalterinės apskaitos spec. IV k. studentai
Finansų apskaitos fa kulteto komjaunimo ko miteto nariui V. GALVELEI reiškiame gilią užuojautą dėl Jo tėvelio mirties. FAF komjaunimo komitetas
S uaavBinis scciDencav REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15. Tiražas 3500 egz. Užs. Nr. 4169 LV 14349