s
J nors i. M e ii sui nepi noką nesu, as, ki aki. covoti dar d tu žado ad ne kia ii išm r sėd rank ailė p Tu j s. Jei gal į > visk žmoj tins, levert ;ul dž įeiluž ' daly gal j i ne; ivo jc o nej okių žiną itų t gis. ajai l sėda
i KOKIE MES BUSIME ’ Su kiekvienais metais atsi sveikiname lyg skirdamiesi su geru bičiuliu, su geru ir protin gu draugu. Prasminga, kad žmo nės Naujuosius Metus įsivaiz duoja kaip mažytj berniuką, ir tas berniukas auga, bręsta kar tu su mumis. O koks jis bus kitais metais — priklauso nuo mūsų pačių, nuo musų valios, nuo mūsų tikėjimo ateitimi, pa siryžimo gyventi naujai, komu nistiškai. Praėjusieji metai — buvo ge ri ir prasmingi metai. Su jais gaila skirtis, nes mes drauge su laiku išaugome, subrendo me ir praturtėjome. Ir kada atsisveikindami min tyse paspausime ranką geriems nueinantiems metams, aš linkė čiau, kad kiekvienas mūsiškių pagalvotų, koks aš būsiu už naujos laiko ribos, kokie bus mano draugai, kokia bus mano komjaunimo organizacija, ką aš norėčiau padaryti ir ką ai padarysiu. Metais Ir tegul Naujaisiais mūsų svajones, mūsų planus pralenkia mūsų darbai! Juozas NEKROŠIUS Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
4
OLE(
Gyvenkime naujai JŲ II )ĖMf
Daug džiaugsmo k* laimės šiuose dviejuose žodžiuose. Nau jieji... Praeitin nuslinkę metai irgi vadinosi Naujaisiais. Universiteto studentų profsą jungos organizacija kelia dide li Darbo tostą už praėjusius metus. 1962-ji mums buvo dos nūs. Daug padirbėta gerinant stu dentų mokymąsi, padidėjo prof sąjungos organizacijos vaidmuo fakultetuose bei grupėse, for muojant studentų tvirtą mark sistinę pasaulėžiūrą. Dar labiau sustiprėjo organizacinis darbas Gamtos, Ekonomikos, Fizikos ir matematikos fakultetuose. Tik praėjusieji bendrabu čiuose sudaigino komunistinės buities daigus. Bendrabučio Nr. 2 IV aukšto gyventojos Naujuo sius Metus sutinka su garbin gais įsipareigojimais: gyventi ir mokytis komunistiškai. Puikią ataskaitą 63-siems patelks šio bendrabūčlo Tarybos pirmininkė Uzielaitė. Su džiaugsmu Naujieji užsuks pas studentus, siekiančius gy venti komunistiškai bendrabu čiuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 6. Draugai studentai, Naujaisiais Metais gyvenkime, dirbkime ir mokykimės naujoviškiau! J. STASINAS Studentų profkomiteto • pirmininkas
iti Ui 1 ir įburti t pa« arybii racinę
lijuoj; matik iškas autini aukos ii, Iv •auk o žai, num. rmina o mė
tą „T “ kon įas h( nuct ausiu ių au ii f< reda □□□otm
toj Koi liaus is ei io
ukus, ų k n) ;antva s val<
JLe,llį^ Išpaž -p , „' reni onas,
J. ŽIŽIO piešinys
su 1
mą i* iami literai trauko e juos mę, P :iejus. s ir 3DDD:.;-
». Nr.
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 34 (435) 1962 m. gruodžio 31 d.
MOGAUS-kūrėjo ranka nuplėšia kalendoriaus lapeli. Į akis žvelgia sausio Pirmoji, sveikinasi nauji, 1963-ji. Štai ir vėl peržengiama laiko riba... Gali kai kas pasakyti: lai kas beribis. NeturĮs nei pra džios nei pabaigos... esą ne įmanoma skaičiuoti laiko. Net posakis yra: „laimingi valan dų neskaito“. Todėl nėra ko matuoti laiką... Gyvenk sau erdvėje, o laikas lai sau slen ka. Jo nei sustabdysi, nei pa greitinsi. Argi? Nejau protin ga būtybė, tokia galinga, kaip mūsų epochos žmogus, nejau žmogus nebegali pakreipti laiko rodyklės sau naudinga linkme? Ne tik išgali, bet ir privalo. Privalo gyventi pralenkiant laiką, todėl privalo skaičiuoti laiką. Ir Juo labiau apskaičiuos laiką, JĮ brangins, gyvens protingai, tausodamas laiką ir pralenkdamas jį, tuo bus laimingesnis tiek asmuo vienas, tiek ir visa asmenybių jūra — liaudis. Ir laimingieji privalo skaičiuoti laiką. O jo riba, laiko slenkstis iš praei ties Į ateitį, ir yra Naujieji Metai. Tad pasverkime laiką, žengdami per laiko slenkstį... Pasišokinėdamos prabėgo 365 dienos. Vieni suspėjo užmigti, kiti — užmerkti akis.
Z
♦O*--------------------AIGIASI 1962 metai. Taip jau Įprasta. kad palydint senuosius metus. norisi truputi sugrįžti atgal i tą pra bėgusi trumpą laiko intervalą Ir peržvelgti tai. ką prabėgę metai mums atnešė, ką mes esa me pasiekę, ką padarę. Ir. žino ma. ko dar nepadarėme, ko laukiame iš Naujųjų Metų. 1962 metai Fizikos ir matematikos fakultetui nepraėjo be pėdsakų, lai buvo pirmieji metai po iš torinio TSKP XXII suvažiavimo, ir fakulteto kolektyvas, kaip ' ‘ “ vi si mūsų šalies darbo žmonės, aktyviai studijavo suvažiavimo medžiagą, ieškojo būdų mokymo procesui gerinti, priemonių Procesui suaktyvinti, moksliniam darbuiI priartinti mokymąi prie gamykos, ios, prie liaudies poreikių.
B
Buvo numatytos ir pradėtos pykdyti kai kurios priemonės būsimų specialistųi .paruošimui _________ Pagerinti. Čia visų pirma reikia paminėti skaičiavimo matematlkos specializaciją. Ji pas mus lar, galima sakyti. Jauna, nes
polit ir jų >kupa
Visų šalių proletarai, vienykitės!
SĖKMINGAI! Pirmo kurso romanistai Nau- ( us Metus sutinka išlaikę visas > skaitąs. Jau seniai išlaikytos ’ bibliografijos, fonetikos prakti-< <umo, rusų kalbos ir kitos s skaitos, —. Sunkiausiai pirmos į grupės romanistai laikė *oneti- S <os praktikumo įskaitą. Bet M.) ngriūnaitė, S. Lm.vm. nuriunaitė, Barana.įskaitė < >6kmingai išlaikė ne tikt fone,w.-~ J iųOs, bet ir lotynų kainos prakikumus. Ikumus. Jau Išlaikytas prancūzų kai-,' los leksikos egzaminas. Trejetų; lebuvo. Beveik visi ketvertai., ’enketus gavo t|u M. Biel'aus-; įaitė ir V. Gegužis. i Dabar pirmos grupės romą- J 'istal stropiai ruošiasi antikinės. teratūros isto ijos egzaminui, j 'urls vyks jau 1963 metais. <
D. EINIKYTĖ G. KAZELIS
LAIMĖJIMAI, TRUKUMAI, SIEKIMAI V. KYBARTAS, Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas
★
pirmąją laidą išleidome tik ŠĮ pavasari. Buvo čia kai kurių nesklandumų, todėl dabar su darytas naujas mokymo planas ir pradėtas vykdyti. Apsvarsty tas ir pedagoginio profilio pa ruošimo planas ir taip pat pra dėtas vykdyti. Mokslinio darbo srityje taip pat yra kai kurių pasiekimų, šiais metais du fa kulteto dėstytojai apgynė kandi datines disertacijas — drg. drg. V. Mickevičius Ir A. A. Raudeliūnas. Eilė žmonių sėkmingai ruošia daktaro disertacijas. Eks perimentinę dalĮ Jau užbaigė doc. Grlncevičlus, baigia doc. Naftalevlčlus. šiais metais pirmą kartą fa kultete buvo dirbama pagal ūkiskaitines sutartis. Viena tema 12 000 rb. sumai yra jau Įvyk dyta. Dabar vykdoma antroji tema 20 000 rb. sumai. Numa toma sudaryti dar vieną sutar ti 50 000 rb sumai, š'os temos vykdomos pagal Įvairių elektro nikos komiteto Įstaigų užsaky mus. Tai labai svarbios liaudies ūkiui Ir pramonei bei technikai temos. Pradžia jau yra padary ta, tik gaila, kad ūkiskaitines temas kol kas dar vykdo tik vjena puslaidininkių fizikos ka tedra.
Šiais metais fakultete buvo Įkurta probleminė fotoelektrlnių reiškinių laboratorija, kuri taip pat dalyvauja ūkiskaitinių temų vykdyme. Galime paminėti, kad fakulteto ryšiai su gamyba šiais metais gerokai prasiplėtė. Be minėtų ūkiskaitinių temų, šiais metais glaudesnius ryšius palaikė skaičiavimo matemati kos katedros dėstytojai su skai čiavimo mašinų gamykla Ir Įval-
riais konstruavlmo biurais, ■ustiprėjo bendradarbiavimas su kitomis mokslo šakomis. Fakul teto dėstytojai aktyviai dalyvau ja visasąjunginėse mokslinėse konferencijose: spektroskopijos — Volgograde, tikimybių teori jos — Ferganoje, DuslairUninklų fizikos Ir diferencialinių lyg čių — Tomske ir t. t. Didelis būrys žmonių aktyviai dalyvavo ruoštose mūsų re.tpublilioj teo rinės fizikos Ir puslaidininkių vasaros stovyklose. Praėjusiais metais fakulteto laboratorijos pasipildė moks line aparatūra. -ame tarpe buvo gauti Ūkio preciziški, brangūs ir sunkiai gaunami optiniai prietaisai. Taigi, fakultetas turi nemažai atslekimų. žinoma, mūsų darbe buvo dar daug ir trūkumų, daug ko mes dar nepadarėme, Ypač mus Jaudina studentų pažangumas. kuris, nors paskuti nėje sesijoje ir buvo aukšles-
nis už ankstyvesnes, bet. apskritai, dar yra gana žemas. Dar nemažai pasitaiko skolinin kų, 'kartais laužoma drausmė ir pan. Mes labai norėtume, kad ateinančiais metais šių trūku mų visai nebūtų ir mes tikimės, kad jų bus mažiau, nes pasta ruoju metu su šiais trūkumais aktyviai pradėjo kovoti visuo meninės organizacijos ir ypač komjaunimo organizacija. Ateinančių metų perspektyvos fakultetui vra gana džiugios. Galime paminėti, Kad jau antra me ketvirty e numatoma gauti elektroninę skaičiavimo mašiną Jau nuo Naujų Metų pradžios reikia pasiųsti devy nis žmones susipažinti su Jos konstrukcija. Fakultetas pasiry žęs naujaisiais metais negailėti jėgų ir darbo, kad kuo sėkmin giau Įvykdytų tuos uždavinius, kuriuos mums kelia partija Ir vyriausybė, kad sekančius Nau jus Metus sutiktų su dar dides niais laimėjimais. Šia proga aš norėčiau fakul teto personalui, studentams pa linkėti sėkmingų Naujų Metų, sėkmės darbe Ir gyvenime, o fakulteto kolektyvas linki sėk mingų Naujų Metų Ir sėkmės darbe visam mūsų senojo Uni versiteto kolektyvui.
Visa, kas nauja, per tą laiką bujojo ir tvirtėjo, o visa, kas pasmerkta žlugti, visa sena, turėjo trauktis. Nesvarbu, kur tai buvo: gamtoje ar visuome nėje. Taip jau Įgimta, nes tai yra dėsninga, Prabėgusiais metais gamta kamavo mus: vienus smaugė sausra, kitus alino lietūs. Ir ) kartu praėję metai buvo džiugių pergalių metai, pergalių mieste ir kai me metai. Tiesa, buvo pas mus vėsi vasara... Ir karštas
Kaina 2 kap.
tarėsi broliškos partijos savo suvažiavimuose. Tūkstančiai naujų komunisti nio darbo brigadų! Milijonai komunistinio darbo spartuo lių!.. Jie visi dirba jau kitų metų sąskaiton, gyveno ir dir bo pralenkdami laiką. Jų žyg darbiai Įpareigoja ir mus branginti ir skaičiuoti laikąKad 1963 m. būtų dar didin gesnį savo pergalėmis! Tokios mintys nejučiomis ateina, ka da žengi per laiko slenkstį.
Peržengiant laiko slenkstį V. KLIMAS
ruduo. „Karštas“, nes buvo pakilusi iki aukščiausio taško politinio borometro ro dyklė. Ir jeigu žmogus dar neĮstengia pažaboti gamtos stichijos, nukentėdamas dėl jos aklo keršto, tai politiniam borometrui protas neleido už nešti, neleido paskleisti mirtĮ, neleido paskleisti stroncio „garus“. Žmogus iškovojo pa čią didžiausią istorinę perga lę prieš karo beprasmybę. 1962 metai — labai geras laikas. Praėję metai — darbo pergalių metai. Nauja rami pastogė po taikiu dangumi, šeimyninė laimė ir šeimos pa guoda... lopšyje — tai aplan kė milijonus šeimų. Praėję metai — tai tūkstančiai ordi nų prie nugalėtojų krūtinės, praėję metai supo Kosmoso brolius—dvynius. Peniai Į ri kiuotę stojo... tiktai... tūks tantis naujų Įmonių ir gamyk lų, pernai Į darbą atėjo nau ja pamaina, pirmą kartą pra dėjo dirbti trys milijonai nau jų, jaunų pramonės kalvių... ir jaunų žemdirbių. Praėję metai — pergalių metai socialistinės sandraugos šalių liaudžiai. Tai metai kovos už komunizmo statybos planų Įvykdymą mūsų šalyje. Tai metai, kada rinkosi ir tarėsi broliškų kompartijų štabai —
kada eini Į kitus darbo per galių metus. 1963-ieji beldžia Į duris... beldžia ir Į studento, beldžia ir Į mokslo vyro sąžinę. Jie klausia: ką nuveikei pernai? Kiek pasisėmė! žinių? Ką duo si šiemet? Kiek bus mokslo darbų, referatų, kokĮ kalną supils inteligentijos rankos? O ką atsakysi? Pasiteisinimui žodžio gyvenimas nesuteikia. Jis labai reiklus teisėjas, rūs tus ir teisingas... liudininko, yra 1962-ieji, jie neleis pa meluoti 1963-iems, sumeluoti neleis! (Nukelta j 2 psl.)
• ui '•I B M 'IIIIIIIHĮII M
»•» •»•»»
f
•
ijiiiinuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiuiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiniiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiii
Trumpai
ŠTAI JIE - GERIAUSIEJI
Ketvirtas anglistų kursas iš laikė visas Įskaitas. Geras ta nias parodė studentai L. Star kauskaitė, S. Rudytė, V. Ginti laitė. Pirmas egzaminas — pe dagogika. Grupė pasiryžusi jj Įveikti taip pat sėkmingai. Nuo taika optimistinė.
Buckų Feliksą (GMF), Karosą Justiną (IFF). LLKJS CK GARBĖS RASTAIS APDOVANOJA:
Universiteto komjaunimo komitetas neseniai suvedė studentų darbo ir poilsio stovyklų konkurso geriausiai pamainai išaiškin ti rezultatus. Pirmoji vieta pagal atliktų statybos darbų ir VIsuomeninio-kultūrinio darbo apimtį pripažinta:
Zagorskytę Dalią, Milašių Juozą, Abaravičių Juozą (Istorijos Ir filologijos fakultetas), Dambrauską Antaną (TMF), Veromėjų Michailą, Baltrušaiti Julių (FMF), Kriaučiūnaitę Reginą, Imbrasą Steponą (EMF).
Stovyklos Nr. 1 PIRMAJAI PAMAINAI, dirbusiai Tauragės raj. „Lenino keliu“ kol. (pamainos viršininkas J. Karosas, komjauni mo organizatorius A. Stankus, IFF).
2- oji vieta — stovyklos Nr. 6 ANTRAJAI PAMAINAI, dirbu siai Kelmės rajone „Grįžuvos“ kol. (pamainos viršininkas M. Veromėjus, komjaunimo organizacijos sekretorius Z. Daukšaitė, F M F). 3- loJi vieta — stovyklos Nr. 8 KETVIRTAI PAMAINAI, dirbu siai Širvintų raj. „Družų“ kol. (pamainos viršininkas S. Imbrasas, E M F).
S. LU KOŠYTE
KOMJAUNIMO VILNIAUS MIESTO KOMITETAS GARBES RASTAIS APDOVANOJA: Sakalytę Virginiją, Venqelį Rimą, Ja kubauskaitę Zosę, Medeliauska tę Bronę (Ekonomikos fakulte tas), Bekevičiūtę Nijolę, Janulevičiūtę Nijolę, Juozapavičiūtę Janiną (Medicinos fakultetas), Vasiliauską Juozą, BaleišJ Rimą, Stašaitį Juozą (Gamtos fakultetas), Ručinskaitę Ireną, Bendoriūtę Alę, Burbulevičių Joną, Stepanauskaitę Janiną, Dulkiną Algį, Juršėną Adolfą, Bražėną Petrą (Istorijos Ir filologijos fakulte tas), Jarašiūną Kęstutį, Daukšaitę Zosę, Alešiūnaitę Julę, Bakutį Joną (Fizikos Ir matematikos fakultetas), Strekonį Vytautą (Chemijos fak.).
Už nuoširdų darbą studentų darbo ir poilsio stovyklose ne mažas būrys aktyviausių statybininkų apdovanoti Garbės raš tais.
Teisės fakulteto komjaunime biuras patvirtino „Tarybini© studento“ korespondentus, atsa kingus už atskirus kursus. Atei tyje studentiškame .laikraštyje fakulteto gyvenimą nušvies A. Katkus, V. Vilutis, V. Vaice kauskas, V. Bisikirskas ir J. Smaliuk.
VLKJS CK GARBĖS RASTAIS APDOVANOJA: iiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
DARBO APŽVALGA
-------- ♦
4-----------
PERŽENGIANT LAIKO SLENKSTI (Atkelta ii 1 psl.)
Ką atsakysi? Į tai atsakys drąsiai tik tie, kurie padirbė jo iš širdies ir savo darbais praturtino mokslą, praturtino patys save, žodžiu, kalbės drąsiai darbštieji. Jų armija mūsų Universitete graži, di delė, bet ne per didelė. Tai primins ateinantieji metai... PRIMINS JIE IR DAR KAIRĄ. STUDENTUI PRI MINS ATĖJĘ METAI, KAD JIS DAUG, LABAI DAUG KAINUOJA VISUOMENEI. JO STUDIJOS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE KASMET VL SUOMENEI KAINUOJA VI DUTINIAI 800—900 RUB LIŲ! TODĖL IR VISUOME NE LAUKIA, KADA IR PO KIEK GRĄŽINSI SKOLĄ. ATEINANTIEJI METAI PA TEIKS SĄSKAITĄ, PA TEIKS BŪTINAI. jREIKIA PAGALVOTI IR APIE TAI. Geri nueina metai praeitin, ateina — galima tuo neabejo ti — dar geresni. Jaunas žmo gus svajoja, kuria planus, gy vena dainuodamas, dirba sva jodamas, svajoja kurdamas. O mūsų šaly — jaunas kiekvie nas, nes mūsų darbai žlhonijos saulėtekio darbai! Mili joninės tautos mokosi iš mūsų kovoti, gyventi, nugalėti. Mes liudininkai tos epochos, kuri daužo praeities grandines ir nepripažįsta jokių užtvarų nei ribų. Matydamas tai, negali nedainuoti džiaugsmo, negali nedainuoti... Nihilizmui, dekadensui, abstrakcionizmui vie tos karštoje širdyje nelieka, nelieka nė truputėlio! Degi mas ir kova, amžinas verži masis, kūrybinė aistra ir ko munistinis humanizmas pasi ima visą tave ir iješasi pa saulį atnaujinančio sriauto la vinoje. Peržengdamas laiko slenkstį žmogus prisiekia: ei nu nugalėti! Peržengdami lai ko slenkstį mes pasižiūrim at gal tik dėl to ir tiktai tiek, kad geriau įvertintume tą ateitį, kuri mus pasitinka iš skėstomis rankomis. Anapus laiko slenksčio mūs visų lau kia iarbai, pergalės ir valin ga, kryptinga kūryba!
1963-ieji bus Žmogaus per galių dalininku, liudininku, tai bus nauja pakopa, vedan ti į komunizmo viršūnes!
Apie džiaugsmingą NaujųJų Metų sutikimo dalį nelabal kada yra galvoti — Me dicinos fakultete, kaip ir vi suose kituose fakultetuose, vyksta įtemptas ruošimosl sesijai ir mokslinio tyrimo rezultatų apibendrinimo darbas, Semestro eigoje, siekdami s’ ............. sistemingų studijų, didelį dė mesį skyrėme kollokvijumams ir kasdieninei kontrolei, vis dėlto ir dabar jaučiasi, kad semestro pabaigai susikaupė daug neužbaigto, Ir daugelis studentų vietoj to, kad atsidėtų ruošlmulsi sesijai, lopo ei; llnio darbo spragas. Mums relka mokytis, pvz., iš Mask vos I-ojo medicinos Instituto. Ten studentas, kuris atvyko į eilinį užsiėmimą klinikoje, tą pačią dieną vakare su budin čiu ordinatoriumi turi atidirbti neparuoštąją užduotį. Jie ne pakenčia Jokių atidėliojimų kasdieniniame darbe. Kai kurios fakulteto kated ros, nepaisant daugkartinio
DRAUGAS Visų žvilgsnius bendrabuty|e Nr. 6 patraukia slenlaikrašils „Mūsų šeimyna“. Jis yra vienas geriausių iš visų ben drabučių sienlaikraščių. Tai didelis šio sienlaikraščio re daktoriaus Remigijaus Gražio nuopelnas. Jis daug padarė, kad sienlaikraštis patenkintų bendrabučio gyventojų skonį. Be to, Gražys dirba Grąžtų gamykloje, kur yra išrinktas į gamyklos komjaunimo komi tetą, o Universiteto lietuvių literatūros ir kritikos būrelis jį išrinko J savo valdybą. Atėję Nauji Metai atneš naujus laimėjimus mūsų pui kiam draugui ir visuomeninin kui I kurso lituanistui Remi gijui Gražiui ne tik darbe, bet ir kūryboje bei moksle. E. ŽEMAITYTĖ B. LIETUVNINKAS A *♦
Paskutinė
studentiška...
Doc. L. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanas
★ akcentavimo šiuo klausimu, nesusitvarko taip, kad stujental gautų už atidirbtus per semestrą darbus parašus, nors prieš savaitę iki sesijos. Ne pasitikima studentais, kad jie, šavę įskaitas, tvarkingai baigs užsiėmimus. Taip dviems pu sėms delsiant paskutinėm se mestro dienom verda darbas, bet ne tas, kurio reikėtų. Didelį studentų darbo krū vį mūsų fakultete sunkina kai kurie metodiniai trūkumai. Pvz., operacinės chirurgijos ir topografinės anatomijos dis ciplina (doc. Serapinas) nepai sant buvusios kritikos vis dar lieka perkrauta greit užmirš tamomis detalėmis. Cla stu dentai kartais gaišta laiką grąžindami piešiniui (vietoje paprastų ryškių schemų) ir rašydami konspektus (kuriem skaityti nelieka laiko), o ne studijuodami. Mūsų tikslas — pasiekti maksimalinį efek tą, bet taupiai naudojant lai ką ir jėgas, kurių reikia ir kitoms dar svarbesnėms dis ciplinoms. Taigi, kova už sistemingą ir racionalų studijų darbą — pas mus dar toli gražu neiš spręstas uždavinys. Daug dėmesio fakulteto ko lektyvas skyrė per praeituo sius metus mokslo darbui Ir per jį kvalifikacijų kėlimui. Septynmečio laikui fakultetas užsibrėžė sunkų uždavinį kva liflkacljų kėlime — 12—14 mokslo daktarų. Atrodo, kad su šiuo uždaviniu galėsim su sidoroti, nes Iš esmės jis kuk lus. Fakultete turėtų būti apie 20 daktarų pagrindinėms specialybėms. Per pastarąjį septynmečio laiką sėkmingai apginti 4 daktaratai. 1963 metais sulauksime dar trijų naujų. Kiti docentai taip pat yra padarę nemažai darbo šia kryptimi. Blogesnė padėtis šiuo metu yra teorinėse kated rose, kur ne visi kursų dėsty tojai turi Ir kandidato laipsnį. Manome, kad šią padėtį rei-
S ’3
kia skubiai taisyti, pritrau kiant gabų ir veržlų Jauni mą, siunčiant Jį į tikslinę as pirantūrą. Tik per veržlų mokslui jaunimą galėsime su tvirtinti visas savo darbo grandis ir būti tikri, kad neatslllekame įnašuose i komu- 5 nizmo sukūrimą. □□ ooaoooaoaaoo 00000000 ooanoaooood . □ □ a o □ □ a a o IŲ metų gruodžio mė g nesi įžymiam mūsų res S publikos gamtininkui □ g prof. T. Ivanauskui sukako 8 80 metų.
Garbinga sukaktis
jĄZ
Š
a □ u n D □ □ Q □ □ o □ o D D Cl a o □ a n a n a □ □ a r»
Prof. T. Ivanauskas Lietu vos kultūros vystyme atliko labai didelį ir kartu pionie rišką darbą. Jo pastangų dė ka surinkta turtinga moksli nė medžiaga apie Lietuvos, o taip pat Ir kitų pasaulio dailų fauną, kurios ekspona tai dabar puošia visiems ži nomą zoologijos muziejų Kaune. Prof. T. Ivanauskas yra ir Žuvinto rezervato stei gėjas, vienas žymiausių orni tologų Tarybų Sąjungoje. Prof. T. Ivanausko moksli niai darbai plačiai skaitomi Lietuvoje ir verčiami l kitas tik kalbas. Profesorius ne Ir gilus mokslininkas, bet Jo tikras žodžio meistras.
ii □
vos gamtininkų kartą, įskie c pijo jiems meilę ir gilią pa O □ □ garbą gamtos mokslams.
gamtovaizdžių ir gyvūnų ap rašymai prilygsta puikiau siems grožinės literatūros gamtos aprašymams. Savo žodinį ir raštinį meistriškumą jis panaudojo griaunant reakcines pažiūras gamtos moksluose dar bur žuazinės Lietuvos laikais, kovoje už evoliucines idėjas. Jis išauklėjo ne vieną Lietu-
□ □ □ □ □ □ □ □ A. Levicko nuotrau □ □
Naujųjų Metų proga lin kime garbingam jubiliatui kūrybingai tęsti savo darbą.
koje
matome liatą.
jubi O
□
&
Gera draugė, aktyvi visuomenininke A
S norėčiau pt pasidalinti Š mintimis apie gerus rtiilViv ■“ *■ draugus, puikius stu dentus, visuomenininkus. Vie na iš tokių yra mūsų kurso studentė D. Malciūtė. Dan guolė kaip tik ir pasižymi vi somis geromis savybėmis, bū dingomis tarybiniam studen tui, medikui. Jau nuo pirmo kurso Dan guolė viena iš pirmųjų įsi jungė 1 visuomeninį darbą, pradėjo dirbti anatomijos bū relyje ir jau pirmaisiais me tais mokslinį darbą skaitė konferencijose pas mus ir Minske. Darbas buvo atliktas vadovaujant dėstytojui An driuliui tema“ Priešmokykli nio amžiaus vaikų fizinis išsi vystymas“. Kartu Danguolė spėdavo lankyti turizmo treni-
Just. KAROSO fotoreportažas
A Kaip ir šimtus kartų, susirinko šiandien V lituanistų kursas paskaitą, anksčiau buvo ginčijamasi, juokaujama. Bet šį kartą nuotaika buvo truputį kitokia, visi ži nojo, kad ši paskaita paskutinė...
ruotes, puikiai pasiruošti ir išlaikyti koliokvijumus, nie kam neatsisakydavo padėti. Kartu su Universiteto tu ristais Danguolė jau pirmais studijų metais dalyvavo tu rizmo varžybose už fakultetą ir Universitetą respublikinė se Pabaltijo turizmo varžy bose. Nuo II kurso mūsų Danguo lė pradėjo vadovauti anato mijos būreliui ir buvo iš rinkta į SMD tarybą, kur jai patikėjo ryšių sektoriaus pa reigas. Visas pareigas Dan guolė atlikdavo puikiai. Nie kada iš Jos negirdėdavome žodžio „negaliu“, „neturiu lai ko“, „nenoriu“, „nesugebu“. Ne, tai nebūdinga mūsų Dan guolei, Ji, tur būt, ir neįsi vaizduoja, kaip kitaip gali bū ti. Danguolė mokosi IV grupė je, gerai pažįstame ją ne tik mes, bet ir visas kursas, nes be jos neapsieina nė viena organizacinė priemonė, Grupė ją pažįsta kaip puikią, nuoširdžią draugę, kuri tave vlsada atjaus, padės kuo galėdama, visada pasiūlys savo paslau gas. Dabartiniu metu Danguolė — fakulteto SMD pirminin kė. Darbo padaugėjo, juk ne juokai vadovauti SMD tary bai, jos veiklai. Ir vėl Dan guolė pirmoji su savo Taryba pasiūlė steigti onkologijos būrelį, kuris yra dar pirma sis respublikoje. Ir toliau ji nepaleidžia pa mėgtos sporto šakos — tu rizmo. Mūsų bendrabutyje įvesta rytmetinė mankšta, ir Danguo lė viena aktyviausių jos da lyvių. Mūsų Danguolė — tai pui kus, didelis žmogus, geras
draugas, patarėjas ir padėję jas. Labai gerai, kai sutinki tokį žmogų, pakalbi su juo, ir atrodo, viskas šviesiau. Taip yra sutikus Danguolę, iš kurios turėtų imti pavyzdį visi studentai-medikai.
Y
Medicinos fakulteto III kurso IV grupės seniūnė A. Kalundaitė
PRADŽIA BE AUKŲ Teisės fakulteto trečias kursas išlaikė tarybinės administracinės teisės egza miną. „Ypatingų atsitiki mų“ nebuvo. Dėstytojas Ii ko patenkintas draugų R. Kalkio, J. Keturakytės, A Marčiulionio, S. Šimkutė* Ir kitų atsakymais. Kiti kursai sėkmingai laiko įskaitas.
A. RUTKUTĖ
Musų svečiai Neseniai Teisės fakulte to viešėjo Kijevo Ševčen kos v. Valstybinio Univer slteto Teisės fakulteto ket virtakursiai, vadovaujami dėstytojo Gončarenkos. Svečiai susipažino su fa kulteto kriminalistikos ka blnetu, Teisminės Eksper tlzės instituto darbu, lan kėši Respublikinėje proku ratūroje, apžiūrėjo Univer sltato ir Vilniaus miesto architektūros įžymybes, ap lankė muziejus. Iš Vilniaus svečiai išvyko į Rygą. „Laukiame Kijeve“, — atsisveikinant pasakė mūsą studentams.
P. PETRAITIS
jskutinė studentiška
esenial penkto kurso ru1 svarstė straipsnį „Brani garbę Iš jaunumės“, ikcija gavo tokio turinio tymą: Klausimas apie garbę, :nto garbę, žmogaus garplamal jaudina mūsų jau. Neveltui tokį platų ati iššaukė N. Zaglados įimasis. Todėl galima :inti laikraščio „Tarybitudentas“, pradėjusio šį ! pokalbį, iniciatyvą, im su tuo mes norėtupasldalinti kai kuriomis imis, kilusiomis skaitant kaičio straipsnį „Brangarbę iš jaunumės“. cmunizmą kuria žmonės, vienas iš jų nepakartoli individualus. Kaip tik ėfpastaruoju metu buvo j gnžtai kritikuojamas teiys: „nepakeičiamų žmonių a“, įpibrėžęs žmonių vertiįą jmenybės kulto laikais, .įa eista, kad straipsnio oris vėl ištempė į dienos esą šį surūdijusį lozungą. VI ūą artėjimas prie komumo priklauso nuo dvasinio kv'no iš mūsų augimo, felsu žmogumi reikia būti trian. Ar taip elgiasi Plečtis?
ENAS IŠ DAUGELIO tai miestą apgaubia vakayla, ir dauguma studentų o, jog jau pasibaigė dienos >ai, Albinas Bagdonas, užstęs ant pečių sportišką >šį, eina į treniruotę. Trys ai, kai Albinas lanko sa unos Imtynių užsiėmimus, įe tik lanko. Jis jau piritskyrlnlnkas. „O jeigu gesportininkas bus ir geras
TO organizatorius?“ — pa bojo fakulteto draugai ir nko jį fakulteto sporto taos pirmininku. Mūsų liausako: jeigu žmogus geras, jį bestatysi, visur bus ka. Taip Ir su Albinu. Tojis ir fakulteto komjaunlbluro narys, ir draugovicas. ’asibaigus paskaitoms, Al is pasilieka fakultete. Jis >a zoologijos katedroje, pagilina žinias, sužino giau naujų, įdomių daly-
taujųjų Metų išvakarėse inas vaikšto patenkintas, įtudijų knygelėje — visos itos. ’aujųjų Metų proga norisi nkėti Albinui sėkmės žiesesijoje, ir toliau siekti, studijas lydėtų tik labai pažymiai. K. TURONIS A. Levicko nuotraukoje A. Bagdonas laisvalaikio metu
4h Nuoširdus, Jaudinantis padėkos žodis, gėlės... Tai tik dalelė to didelio dėkinąumo, kurj mes jaučiame dėstytojams, palikdami Universitetą.
MVU, kaip ir VVU, — su trumpinimas. . O pilnumoje skamba taip: Maskvos Lenino ordino Ir Darbo Raudonosios vėliavos ordino Valstybinis M. V. Lomonosovo V. Univer sitetas. Didžioji mūsų šalies aukštos kvalifikacijos kadrų kalvė. Mokslo šventovė. Universitete mokosi 23650 studentų. Iš jų 11000 vakari niame ir neakivaizdiniame sky riuose. Moksllnei-pedagoginei veiklai Universitete ruošiasi apie 2000 aspirantų ir prakti kų, pritvirtintų prie katedrų ir rašančių disertacijas. Dauguma studentų gauna stipendijas. Jų dydis: pirma me kurse — 29 rubliai, penk tame — 40 rublių. Ypač pasi žymėję studentai gauna vardi nes stipendijas. Tokių stipen dijų šiuo metu yra 52. Universitete studijuoja 62 TSRS tautybių atstovai, o taip
POKALBIS APIE GARBĘ? Straipsnyje „negarbingųjų“ vaidmeny figūruoja IFF penk to kurso studentai rusistai, dauguma kurių, autoriaus žo džiais, įsidarbino su tikslu pa silikti Vilniuje. Iš kur tokie tikslūs duomenys? Autorius kurse nežinomas, su niekuo iš penkto kurso studentų nekal bėjo. Ar atspindi Plečkaičio teigimas tiesą? Kurse moko si 27 žmonės. Iš jų septyni dirba. Ar žinoma straipsnio autoriui, kodėl jie dirba? Vi sus juos tam verčia materiali nė padėtis, ir jie komjaunimo susirinkime pareiškė, kad ne pasiliks tose vietose, kadangi dirba arba laikinai, arba ne kvalifikuotame darbe. Panašūs straipsniai, mūsų nuomone, gali tik sukompro mituoti gerą studentiško laik raščio iniiciatyvą. Kurso vardu E. ŠCEDRIKOVAS F. FICHMANAS“
Toliau mes pridedame kai kurias Ištraukas Iš minėto straipsnio: „Tu ne vienas pa sauly, jeigu tu nenori dirbti ten, kur esi reikalingas, į ta vo vietą atsistos kitas“. „Štai penkto kurso rusistai jau šiuo metu susirūpinę, kaip įsitaisy ti Vilniuje. Daugelis jau dir ba. Savaime aišku, per skirs tymą bus labai sunku išjudinti šluos draugus". Redkolegijos nariai nesu tinka su daugeliu atsakymo teiginių. Tačiau, norėdami būti objektyvūs, prieš komen tuodami juos, suteikime žodį patiems penkto kurso rusistams. Prieš mus —- grupės su sirinkimo protokolas. Žemiau perspausdiname kai kuriuos pasisakymus (kažkodėl užpro tokoluoti pasisakymai tik tų draugų, kurie jau šiuo metu dirba): E. Miliatineris: Straipsnyje nurodoma, kad daugelis įsi darbino Vilniuje todėl, kad vėliau pasiliktų tame darbe paskirstymo metu. Kas link manęs, aš negalvoju pasilikti ten, kur dirbu šiuo metu. Ma nau, kad ir daugelis nepasi liks jau vien dėl to, kad tas darbas nekvalifikuotas ir ma žas atlyginimas. E. Sčedrlkovas: Po straips nio pasirodymo E. Mlllatineriui buvo nuimta stipendija. Siūlau pareikalauti, kad ji būtų sugrąžinta. (Kaip vėliau pažymėjo draugai ir pripažino pats E. Miliatineris, stipendija buvo nuimta visai ne dėl „Tarybi nio studento" įsikišimo.) Toliau protokdle pažymėta, kad „prasidėjo ; išaiškinimas draugų, šiuo metu dirbančių su tikslu pasilikti Vilniuje“. A. Jevtejevas. Aš dirbu nuo spalio mėnesio. Toliau ta me pačiame darbe nedirbsiu, bet pagal paskyrimą neva žiuosiu. S. Finkelšteinaitė: Dirbu laikinai. Pagal paskyrimą iš važiuosiu. E. Miliatineris: Nežinau, ar išvažiuosiu pagal paskyrimą. Nevažiuosiu, jeigu gausiu gy dytojo pažymėjimą. S. Kerelytė: Mano vvras dirba Vilniuje, ir man žadėjo duoti laisvą diplomą. Kalba dėstytoja E. Gaškie nė: Aš palaikau grupės nuo-
monę, kad reikia parašyti pa neigimą. Grupė pasiūlė E. Mlllatlneriui parašyti pareiškimą, kad jam būtų grąžinta stipendija. Kaip matome, iš straipsnio „Branginti garbę iš jaunu mės" „svarstymo“ sunku suda ryti svarstymo vaizdą, nors mes tiksliai prisllalkėm pro tokolo, ištaisę (bent/iš dalies) tik stilistinius' trūkumus. Pa sisakymuose nesuradome nuo širdžių minčių apie studen tišką garbę, juo labiau nesu radome „paneigimo“. Prisipažinsiu, sužinojęs, kad penkto kurso rusistai pasipik tino straipsniu, išspausdintu mūsų laikraštyje, pradžioje pagalvojau, kad redakcija pernelyg smarkiai apkaltino grupę. Be to, klausimas gana „slidus“. Ims geri draugai ir susitars: buvo tokios nuotai kos, bet tai tegul lieka grupės viduj, o kitiems nėra reikalo žinoti! Stenkis ar nesistenk ką nors sužinoti, bet redakci ja vis vien „atsisės į balą“. Žinoma, tokias mintis reikia vyti šalin, bet ką padarysi: žmogui lemta suklupti. Ta čiau. deja (deja — šita žodį tariu ne su pasitenkinimu, o apgailestaudamas) nuogąstavi mai nepasitvirtino. Pasikalbė jus su drg. drg. Šakaliu B., Tamošiūnaite V., Grobovu A., kuris gerai pažįsta penkto kurso rusistus, paaiškėjo, kad nuotaikos, nesiderinančios su komjaunuoliška sąžine, kurse tikrai buvo. Minėti draugai nesutinka tik su tuo teiginiu, kad tokios nuotaikos yra pas daugumą studentų. Tokių stu dentų — tik to ir galima bu vo tikėtis — mažuma. Tokią poziciją patvirtina .ir pats straipsnio svarstymas. Tačiau, draugai, tegul iš kurso pagal paskyrimą neišvyksta net tik vienas jaunas specialistas — klek tokių dezertyrų susidarys per visus septynis fakultetus? O juk jau iš praėjusių mokslo metų praktikos turime faktų, kai neišvyksta pagal paskyri mą net pusė grupės! Atsakymo laiške kaltina mas straipsnio autorius tuo, kaji Jis nedavertlna asmeny bės vaidmens komunizmo sta tyboje ir prisilaiko pasenusių asmenybės kulto laikų pažiū rų. Redakcijos nuomone, izo liuotas nuo bendro straipsnio turinio sakinys dar nelliustruoja straipsnio idėjos. Mums svetima pažiūra į žmogų, kaip į valstybės mašinos „sraigte lį“, kuri galima bet kuriuo metu pakeisti kitu, tokiu pa čiu. Atvirkščiai, mes už žtnogų, kuris mums yra reikalin gas su visais jo dvasios tur tais, ypatybėmis. Redakcija todėl ir pradėjo rimtą pokal bį, kad mums reikalingi visi žmonės, ir mes nenorim pra rasti nė vieno. Mes supran tam. kad jeigu pagal paskyri mą neišvyks bent vienas stu dentas, mūsų bendras reika las nukentės, tegul net to draugo vietą užims kitas jau nas specialistas. Bet mes nie kada nekeliaklupsčiausim prieš tokį draugą: „būk geru tis, padaryk malonę, nuvyk į kaimą, juk tu nepakeičiamas“. Tas draugas žino, kad jis rei kalingas, žinom tą ir mes. Ir jeigu neprabils jo sąžinė, mes laikysime savo pareiga parei-
kalautl iš jo griežtai, kom jaunuoliškai. Ar tai atsakymo autoriai laiko asmenybės kul to laikų liekanom? Matyt, dar kai kas mūsų tarpe iš Stalino kulto laikų pamokų Išmoko tik abejoti, dangstytis lyg skydu kova su juo, o iš es mės prarado bet kokį princi pingumą, ir vietoj tvirtų įsi tikinimų pasiliko tik neaiškių „neigimų“ maišatis. Ne pro šalį tokiems draugams būtų pasiskaityti kad ir neseniai paskelbtą laikraščiuose drg. Ujičiovo kalbą. Su apgailestavimu ir pasi piktinimu tenka konstatuoti faktą, kad kurse reikiamo principingumo neparodo gru pės komunistai. Nesuprantama mums ir fa kulteto visuomeninių organi zacijų „tylėjimo“ pozicija. Kaip tik tokia pozicija buvo kritikuojama straipsnyje „Branginti garbę Iš jaunu mės“. Kai kas net pasipiktino — juk buvo paliesta jautri vieta! Kaip tai galima rašyti apie kursą, net neatsilankius jame! Matyt, kai kurie drau gai mano, kad kontaktą su grupe, su atskirais žmonėmis galima turėti tik auditorijoje, susirinkimo metu. Ateis ko respondentas, ir prisistatys: štai aš, kritikuosiu jūsų kur są, prisipažinkit, kas nelšvyksit pagal paskyrimą? Tiesai sužinoti yra daug kelių. To kių pat garbingų ir tiesių. Tačiau suversti savo kaltę ki tiems — tai jau negarbinga „Patys liksit kalti. Geriau nejudinklt mūsų!" — norisi
PAS
MUSU
DRAUGUS
reppondental, 57 sąjunginių respublikų MA nariai, 19 nu sipelniusių mokslo veikėjų, 3 Socialistinio Darbo Didvy riai. Dėstytojų ir mokslinių bendradarbių tarpe yra 340 daktarų, 1482 mokslų kandi datai, 479 profesoriai Ir 616 docentų. Už įžymius moksli nius laimėjimus 15 MVU pro fesorių sutelktos Lenininės premijos Bendras MVU bibliotekos (įkurta 1756 metais) knygų fondas siekia 5,5 milijonų to mų. Bibliotekos skyriai yra kiekviename fakultete. Sle skyriai apima 25 skaityklas (1300 vietų). MVU viešojo maitinimo tinkle yra 9 valgyklos ir 40 bufetų. Prie Universiteto veikia du klubai: Kultūros namai Lenino kalnuose ir humanitarinių fa kultetų Kultūros namai. 40yje įvairių kolektyvų daly vauja apie 2000 studentų ir Universiteto darbuotojų. Dau giau kaip 300 saviveiklininkų yra šalies konkursų ir apžiū rų laureatais.
KAS TAI MVU? pat jaunuoliai iš 72 pasaulio šalių. Šiuo metu Universitete yra 13 fakultetų, vienas mokoma sis institutas, 214 katedrų. I jo mokslinių įstaigų sistemą įeina keturi moksllnlal-tiriamieji institutai, 250 laborato rijų, 163 mokomieji kabine tai, 8 mokomosios-moksllnės stotys, 3 muziejai, botanikos sodas su filialu, 4 astronomi nės observatorijos. Universiteto kolektyvą su daro 2900 profesorių, dėsty tojų ir mokslinių bendradar bių. Jų tarpe 39 akademi kai — tikrieji TSRS MA na riai, 52 TSRS MA narlai-ko-
įspėti, kad toks įsitikinimas gana pavojingas. Kad kritika nemalonus da lykas, žinoma nuo seno. Nuo seno žinomas ir tas faktas, kad kritiką stengiamasi pa neigti, jei yra bent šiaudelis užsikabinimui. Gal todėl taip karštai buvo puolama kritika penkto kurso rusistų atžvil giu. Be|t ten, kur tokio „šiau delio“ nėra — tyla. Taip at sitiko su antrąja straipsnio „Branginti garbę iš jaunu mės“ puse. O joje kalbama apie tai, kad pusė biblioteki ninkų pereitais metais neišvy ko pagal paskyrimą. Apie tai buvo kalbama Universiteto partinės organizacijos ataskaltlnio-rlnklminlo susirinkimo metu, apie tai rašė drg. C. Kudaba „Vakarinėse Naujie nose“. O kas daroma? Bent redakcijai apie tai nepraneša ma. O gal kai kurie draugai mano, kad į kritiką galima reaguoti pasirinktinai? Tikė simės, kad Universiteto par tinis komitetas sugriaus pana šią nuomonę. Meilės specia lybei ugdymas, darbas su diplomantais, teisingos pa žiūros į pareigą auklėjimas — opūs klausimai. Ir apie juos reikia kalbėti. Visu balsu. Partietiškal. Kaip kalbėjo N. Zaglada. Kalbėti vLsur, visa da, Net naujametinio numerio puslapiuose! ■ Baigiant norisi pabrėžti, i kad būtų labai džiugu, jei / visi diplomantai išvyktų pagal / paskyrimą, Labai gerai, jei ) tokiu pasižadėjimu taptų \ penkto kurso rusistų atsakymas. Tačiau, kaip galima įsi tikinti, tas klausimas gana diplomatiškai apeinamas, „Dirbsime ne ten, kur dirbame dabar“. O kur? H. VALUKONIS
i
Ekonomistai qerai pažįsta pramonės ekonomikos spe cialybės trečio kurso studen tę komjaunuolę Juknaitę Sta sę. Šiuo metu ji yra grupės sekretorė, išrinkta į SMD val dybą, bendrabutyje vadovau ja blokui. Ir visas šitas vi suomeninis darbas puikiai su derinamas su geru moky musi. Fakulteto kolektyvas linki Stasei gerų Naujųjų Metų, sėkmės moksle ir gyvenime!
Musų medžiagos
pėdsakais
NAUJAS BŪRELIS Visai neseniai Medicinos fakultete susikūrė naujas stu dentų mokslinis būrejls — Onkologijos būrelis. Toks būre lis yra vienintelis respublikoje. Būrelio veikla turi dvi kryptis: klinikinę ir eksperimen tinę. Visi klausimai mums atrodo labai įdomūs, todėl pa tiems pasirinkti mokslinių darbų temas yra labai sunku. Šiuo klausimu ir visais kitais klausimais mus visada kon sultuoja med. mokslų kandidatai Norkūnas ir Griciūtė. Pagrindinis klausimas onkologijoje — navikų etlologijos Ir patogenezės klausimas. Todėl ir daugelis mūsų darbų nagrinės kaip tik šį klausimą. Pradžia nėra lengva. Ypatingai daug sunkumų sudaro eksperimentinių gyvuliukų klausimas, Nepakankamas gyvullukų skaičius yra Onkologijos Instituto vivariume, per mažai gyvuliukų ir mūsų fakultete. Kadangi būrelis labai jaunas, tai kalbėti apie nuveiktus darbus dar anksti. Ateityje būrelis numato palaikyti drau giškus ryšius su kitų Medicinos Institutų Onkologijos bū reliais. Jų patirtis mums bus labai naudinga. Plačiau su kitų. Institutų mokslinių būrelių veikla galėsim susipažinti Visasąjunginėje studentų-onkologų konferencijoje, * kuri įvyks pavasarį Maskvoje. E. MALIŠAUSKAITE MMF IV k. studentė
Paskutinė
studentiška ■ ■ •
tai
Palinkęs ties konspektais Balys Sriubas... Pcnkcri me Universitete baigiasi. įgytas žinias jis neš kitiems.
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto administracija, atsakydama į straipsnį „Žmogus vertas pa sitikėjimo“, pripažįsta, kad straipsnyje iškelti trūkumai dalinai teisingi. Sis klausi mas buvo apsvarstytas ben drabučių komendantų gamy biniame pasitarime. Pasitari me buvo nurodyta, kad šio būtų straipsnio medžiaga apsvarstyta bendrabučiuose su administracijos personalu ir studentų aktyvu.
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto administracija, atsakydama į „Tarybiniame studente“ at spausdintą straipsnį „Už ko munistinę buitį“, pripažįsta, kad straipsnyje iškelti trūku mai dalinai teisingi. Prane šame, kad bendrabučio grindų dažymui dažų pilnai negalė jome aprūpinti dėl lėšų sto kos. Papildomai dažų grindų dažymui bus išskirta 1963 metais. Bendrabučių skai tykios apgyvendinamos studentais ne akivalzdininkais. šis klausimas suderintas su Rektoratu ir visuomeninėmis organizaci jomis. Studentai gali naudo tis fakulteto skaitykla, kuri Rektoriaus 1962 m. gruodžio mėn. 19 d. įsakymu Nr. 467 veikia iki 23.00 vai. Šiuo metų bendrabučio Nr. 5 dušai ir džiovykla atremon tuoti ir galima jais naudotis. Butu skyriaus viršininkas S. MICKUS
Paskutinė
SENŲJŲ METŲ
studentiška...
NAUJAS REKORDAI
LINKĖJIMAI ATEISTAMS Pradžioj jūs mane nudžiu ginote, draugai, atvirai pasa kysiu. Daug kalbėjot, daug žadėjot. Ir net Tarybą Įkūrėt! Iš karto suskambėjo Univer sitetas! Komisijos viena po kitos eina, džiaugiasi, giria. Bet paskui... Pasnigo... Ir visa Taryba užmigo. Miega... Malonu, šilta, angeliukai sap nuojasi... Naujieji Metai — jauni, energingi. Gal jie išjudins jus iš stipraus lokiško miego!
KAI KAM... DAUG KAM AR ŽINOTE, KAD... .. .žymusis senovės mokslinin kas Pitagoras savo laiku buvo garsus vidutinio svorio boksinin kas. Amžininkų liudijimu įžy musis matematikas savo išstoji mus olimpinėse žaidynėse už baigdavo efektingu nokautu. ... 1962 metais Švedijos gim nazijų moksleiviams buvo su teikta teisė laisvai pasirinkti svetimą kalbą mokymuisi. Dau gumas jų pasirinko rusų kalbą. . . . Žmogus miegodamas vidu tiniškai mato sapną kas 90 mi nučių. Daugumoje atvejų. rytą jis užmiršta sapnų turinį. Pir masis sapnas paprastai pats trumpiausias — trunka viduti niškai 9 minutes. Veiksmas, ku rį miegantis mato sapne, užima tiek pat laiko, kaip ir tikrovėje-.
M. GALINIS
ATVIRKŠTINIAI KUPLETAI 1 Prie redaktoriaus staliuko Studentėlių minios sukas. Pirmakursiai ir penktokai Šaukia, prašo kaip kas moka. Tas poemą, tas romaną, Tas eiles priimt graudena, Tas satyrom barsto taką. O redaktorius atsako: „Nuo poemų stalčiai lūžta — Susiraski t kitą gūžtą.“ Ir, nutaisęs jautrią miną, Pesimistą nuramina: „Tavo triūsas nepražus — Palūkėk dar metelius“. 2 Studentėliai seminaruos Diskutuoja-rūksta garas. Vietoj valandų dviejų Diskutuoja be pietų Tris ir keturias jaunimas. Kas išseko, kas užkimo, Kas surado Įkvėpimą, Kas nedrąsiai pamėgino Po truputĮ atgaminti Drąsią mintį, naują mintĮ. ZodĮ — savanoriams! Viską Atsakys jums rankų miškas. Tok} vaizdą dekanatas Iš aukštybių kai pamatė — Negerai! — tuojau sumojo, Seminarus apribojo. Studentėliai sužinojo, Suvilnijo, suriaumojo, O seniūnas per minutę Fasisakančių eilutę Prieš tėveli dekanatą Tuoj koridoriuj sustatė, Kad nebūtų maišaties, Ir pareiškė iš peties: „Čia draudimai nepadės — Diskutuosim lig nakties“. 3 Salėj triukšmas, salėj — šventė. Mokslo daktarai, docentai.. . Trys profesoriai paniurę, Kas be pakvietimų, žiūri. Vienas mokslininkas storas Ant palangės užsikorė. Salėj triukšmas, salėj šventė. Vis profesoriai, docentai. Bet staiga — pritilo salė, Šnabždesys tik: „kelią“... Kelią“ „Jaunas koks!“ „Ir jau nebijo Mūsų senstančios draugijos!. .“ Pasikėlė daktarai Ir užleido pagarbiai Jam už stalo vietą savo. Ir paskendo šauksmas: bravo! Audroje aplodismentų. Daktarai, docentai vis.. . Jiems nusilenkė studentas (Žinoma, tai buvo jis!). 4 Ne šampaną ir ne vyną, O juodos kavos stiklinę Ruošias jau draugai pakelti. ... Bet pabudo Senis Šaltis.
LV 12239
A Tradicinis šampano tostas už draugystę, už gyve nimo džiaugsmą, kurį M. Gorkis nu
sakė žodžiais: „Di džiausias gyvenime džiaugsmas — jaus tis reikalingu žmo nėms“.
Jei keičiantis seniesiems i naujus Tą mirksni žaibišką paliesit Jūs, Tuojau, kaip pasakoj teatsitinka, Susto6 „akimirka žavinga“. Tada norėk — ir iš dangaus svečiuos
žada klubas, Biuras žada: ..Steigti skubam Agitmeninę brigadą*. Jei Ilgiau pabūt galėčiau. Jiems daugiau aš netikėčiau.
‘
Rėksmingos reklamos skel bė pirmąjį melagių klubo konkursą: „Įžūliausias melas“. Ir štai konkursas prasidėjo. Tris dienas plušo melo vir tuozai, tačiau melai buvo blankūs, pilki. Pvz., vienas amerikietis, net nesujudinęs ausų, pareiškė, kad jis, atsi sėdęs ant elektrinės plytelės, savo burnoje gali užvirinti vandeni. Amerikiečiai nuobo džiavo. Šen ten žiaumojo kramtomąją gumą. Tuomet iš stojo nedidelis strazdanotas žmogeliukas ir pasakė keturis žodžius. Salę sudrebino griausmingi aplodismentai. 2mogeJlukas buvo išneštas ant rankų. 21uri komisija akimirksniu pervedė strazda notąjį IS eilinio melagių klu bo nario Į aukštesnę pakopą — politinius veikėjus.
Planetos visos suvažiuos. O tą planetini paradą Pas mus Naujieji Metai veda. Sutarkim: tuos šefuos atvykę, Kurie dar pernai Įsipyko.
MERKURIJUS PERKA
Naujas melo rekordą lyginamas su Brumelio Antikvarai ir nuplikę vyrai kelis mėnesius dulkėtose knygose ir p pareiškė, kad Ameriks nojo tokių virtuoziškų O strazdanotasis paša keturis žodžius: „An vyriausybė siekia nusi vimo“. J. ZVAGZI
UŽSIENIETIŠKAS VAIZDELIS Viename Amerikos re nutrūko virtuvės keltuvo^ Puodai ir lėkštės su triukšmu nubildėjo iš še aukšto i virtuvę. Salėje poros ir pradėjo šokti: p jo, jog užgrojo džiazas.
Tereikia tarti vieną žodĮ. . . Tas žodis kelią joms parodys. Jis skamba. . . Bet paskui. . . Po visko Akiraty Merkurijus jau tviska.
NEPTŪNAS — GREITOJI PAGALBA
Prekybos tėvas pirmas atskubėjo Pas tuos, kas sąžinę pardavinėja, Kas j lombardą ja užstato Lyg seną, nunešiotą batą, Pas tuos, kas keičia ją j miegą, | kortas, pagaliau__ į nieką, Pas tuos, kas sąžinę per juodą — Tik Imk — su priedu atiduoda.
Neptūno tie nekantriai laukia. Kurie per sesijas lyg kamščiai plaukia, Kurie pražūna nuo „vandens“, Nes plaukia stiliumi akmens, Kurie skaidriąja užsipylę, Per balą šliaužia__ kiaulės stilium. Visi draugais Neptūno dėjos, — Jo šakių profilaktikos tikėjos.
Užsimovęs olatų žiedą, I svečius Saturnas rieda. Susigūžė eksviengungis: „Oi, bijau šeimynos jungo! Žiedas man — klastinga kilpa. Laimė, pirštas ten netilps tik* Saturnalijas jis mėgo Ir nuo suviliotų bėqo. Gi Saturnas: „Duosim „vaistų* Tam, kas žemės vaisių švaisto: Žiedą savo teks uždėti, — Atsiteisti reiks tau, tėti!“
MARSAS GINA „IŠRADĖJĄ“
URANO REAKCIJA Uranas nusiteikęs taikiai Prieš tuos, kurie aplinkui veikia. Bet vos pamato abejingą, Uranas tampa pats veiksmingu: Tereikia mažojo neutrono, Ir Į valdas jo milijonais Išlėks ramios rutinos tonos, Miesčioniškumo tonos, Rambios tonos, Tonos! Bet gal Uranas tai ramiai Išspręs, — Jas katilan aktyvinti sumes...
Sesija rūsti, grėsminga Į studentą „skolom“ sminga. Bet kai kas ramiai sau snaudžia Ir malonų sapną audžia: „Menkas sesija karys... Ją jis ims ir... „pavarys“ — Marsas bėdai atsitikus Skydu JĮ apgins IS knygų. — Nes, kur Marsas, ten ir karas, — Sesijai, oi, duos Jis garol Bet verčiau (Juk mes už taiką!) Marsas Jo skolas telaiko...“
VENEROS SEFAS O Venerą tuoj, vargšelę, Nutempė j Aktų salę. Džiazas groja „Habanerą.. Kaista, drovisi Venera: Lyg patrakę kraipos žmonės, — Taip nemoka nė beždžionės. Trypia raitosi kaimynai... Ką jie šoka? čarlstryptinį... Partneris be saiko kratos Ir kažką Venerai trata: „Filologas? Ne ITik „tilo“, — Jis, svarbiausia, grožį myli. Skaito daug. Ir lanko kiną... „Traukia „skaitykla — kavinė“... Susitiksim? Kur? (Kaip trokštu!) Prie Vilnelės? Gatvėj Bokšto?“ Dėl abipusės gerovės Pats šefuot ją pasišovė...
KAS PASITINKA JUPITERĮ
PLUTONO IŠKASENOS
Mums nepatinka balsiai plepūs, Bet negeri Ir tie, kur slepias, Kur kuklinas ir drovisi, ir tyli. Lyg įsirausę būt į žemės qyIĮ.. . Tačiau tyla Nevisuomet gera byla, — Su Įrankiais Plutonas atskubės, — Ir praslsklelst Kuklybei Jis padės...
Kada Jupiteris atvyko, JĮ iš tribūnų pasitiko Išdidūs, pasipūtę, orūs. Žemyn nulipti nepanorę. Jie patys būt Jupiteriu svajojo. Todėl pasveikint Jo neprasižiojo. Bet greit Išsidavė pseudodi dybė: „Ne viskas auksas Juk, kas auksu žiba!“ — Jupiteris tik vienas tikras būna, — Nebūtina jam lipti Į tribūną...
Aštuoni svečiai — planetos /) Apsilankė fakultetuos, Su kolegomis minėtais Susidūrė tet-a-tet jos, Juos kartu su pernai metais GrĮždamos išveš planetos — Jos jau vyksta į namus... Lankės taip trumpai pas mus, Bet ilgiau neleido, regis, Jų šefuojami kolegos. Šiems mes švenčių vakare Ištarėm lemtingą „Ne!“
REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė Opraa BuJibHioccKoro foc. yaHBepcHTera (<CoueTOUii eryACHT»), aapec: r. Bhjh>hioc, yu. ynaBepcMTeTO, 3.
Užs. Nr.