Raudonų šilkų bangom nuvilnijo Didžiojo Spalio 60 -mečio iškilmės. Kartu su visa tary bine liaudimi Uni versiteto kolekty vas raportavo apie savo pasiekimus, pasiryžimą dar ge riau darbuotis soeialistinės Tėvynės labui.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
C2M2J/BOS
suuoenuas
1977 m. lapkričio 11 d. Nr. 34 (1018)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ S KAINA
2 KAP.
Į naujus komunizmo epochos metus DIDŽIOJO SPALIO 60-MEČ'IO PROGA UNIVERSITETO KOLEK TYVAS GAVO DAUG SVEIKINI MŲ.
LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto, Lenino rajono Liaudies deputatų Tarybos vykdomojo ko miteto ir LLKJS rajono komiteto sveikinime pažymima, kad Univer siteto kolektyvas, įgyvendindamas TSKP XXV suvažiavimo nutari mus, sėkmingai vykdo dešimtojo penkmečio antrųjų metų užduotis, garbingai sutinka Didžiojo Spalio 60-metį — įžymią datą Komunistų partijos ir visos tarybinės liaudies gyvenime. ,.Brangūs draugai, lin kime Jums geros sveikatos, laimes asmeniniame gyvenime, naujų lai mėjimų darbe, moksle, visuomeni nėje veikloje mūsų socialistinės Tėvynės labui". RAŽIAI ir p.asmingai :■ komjaunimo įkūrimo dieną pažymėjo Uni versiteto komjaunuoliai. Spa lio 29 d. įvyko mūsų komjau nimo organizacijos XXIII konferencija, apžvelgusi dve jų metų darbo kelią, numa čiusi gaires ateities veiklai. Ataskaitinį pranešimą pa darė LLKJS Universiteto ko miteto sekretorius Henrikas Ramonas. Diskusijose kalbėjo FF V k. stud. A. Abišala, Fil. F III k. stud. P. Kriščiūnas, Stu dentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys, ope ratyvinės grupės vadas K. Virkėtis, asist. D. Kaunas, doc. P. Užkalnis, MF komjau nimo organizacijos sekreto rius P. Alchovka, Liaudies draugovės štabo viršininko pavaduotojas A. Kučinskas, komjaunimo komiteto narys A. Žilinskas, TF II k. stud. D. Manikaitė, PEF komjauni mo biuro sekretoriaus pava duotoja I. Budrytė, PF I k. stud. A. Paulikaitis, LLKJS CK sekretorius V. Vitkevi čius, partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus.
Erfurto Medicinos akademijos rektorius prof. V. Uzbe kas ir partijos komiteto sekretorius V. Miulė atsiuntė mū sų universiteto rektoriaus prof. dr. J. Kubiliaus ir parti jos komiteto sekretoriaus doc. K. Poškaus vardu sveikini mo laišką. Jame rašoma: „Brangūs draugai! Erfurto Medicinos akademijos komu nistai, darbuotojai ir studentai siunčia Jums broliškus ir nuoširdžius sveikinimus Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos 60-ųjų metinių proga.. Si Jūsų šventė yra ir mūsų šventė. Su Didžiąja Spalio socialistine revoliucija Tarybų Sąjungos tautos pradėjo naują etapą pasaulio istorijoje, perėjimo iš kapitalizmo į socializmą epochą. Tarybų Sąjunga visada buvo ištikima savo internacio nalinei pareigai. Ji žygiuoja visų tautų kovos už taiką, demokratiją ir socializmą avangarde. Ji įneša lemiamą in dėlį, stiprinant nenugalimą socialistinių šalių bendriją. Erfurto apygardos ir Tarybų Lietuvos, o taip pat mūsų abiejų aukštųjų mokyklų ryšiai puikiai įsipina į šios bend rijos klestėjimą. Mūsų darbas remiasi draugyste, brolybe ir visišku pažiūrų bei tikslų savitarpio supratimu. Tai V'a garantija toliau sėkmingai plėsti mūsų bendradarbiavimą. Linkime visam Vilniaus V. Kapsuko universiteto kolek tyvui sėkmės darbe, sveikatos, didelės laimės asmeninia me gyvenime".
LLKJS
IŠRINKTAS 1977.X.29.
Universiteto komitetas Henrikas RAMONAS (MF asist.) — sekretorius Zita BESASPARYTĖ (IF V k.) — sekretoriaus pa vaduotoja ideologiniam darbui Algimantas BAJARONAS (TSKP istorijos katedros asist.) — sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam darbui Minvydas UTARAS (PEF j. m. b.) — sekretoriaus pavaduotojas akademiniam darbui Kęstutis GALVICIUS (TF III k.) — sekretoriaus pavaduotojas internacionaliniam darbui IDEOLOGINIS SKYRIUS
Konferencijoje taip pat da lyvavo rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektorius doc. B. Sudavičius, darbuotojų prof sąjungos komiteto pirminin kas doc. I. Žeberskis, LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas M. Vitkauskas, LLKJS Vil
niaus m. komiteto mokyklų skyriaus vedėja T. Vilkina, fakultetų vadovai, par.inių organizacijų sekreto iai. Konferencija išrinko naują Universiteto komjaunimo ko mitetą ir delegatus į Lenino rajono komjaunimo konferen
• Vienuolikos TSRS aukš tųjų mokyklų atstovai, ku biečių, čekų, vokiečių, mongolų, lenkų, bulgarų, besimokančių mūsų šaly je, dalyvavo antrajame tarptautiniame politines dainos festivalyje. Jis, vykęs mūsų Universitete, buvo gražus šventinių Spalio dienų akcentas. Daugiau apie šį renginį žadame Dapasakoti kitame numeryje.
ciją. Plačiau apie šį svarbų Universiteto komjaunimo or ganizacijos įvykį rašome — 3 puslapiuose. L. SKIRPSTO nuotraukoje: konferencijos prezidiumas.
BENDRABUTYJE — ŠVENTINIS VAKARAS
Ketvirtame bendrabutyje įvyko įdomus pokalbis, skir tas Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos metinėms. Lektorius, V k. lituanistas J. Rymas, kalbėjo apie TSRS ko vą už taiką ir už visuotinį nu siginklavimą, supažindino klausytojus su svarbiausiais tarptautiniais įvyktais, su už sienio spaudos komentarais, skirtais 60-osioms Revoliuci L. SKIRPSTO nuotr. jos metinėms.
Vytautas ALKSNERIS (EKFF IV k.) — atsakingas už šefavimo darbą Laimonas JAZUKEVIČIUS (MF V k.) — atsakin gas už sporto darbą Antanas KAIRYS — Studentų profsąjungos komi teto pirmininkas Albertas KUČINSKAS (TF III k.) — savanoriškos liaudies draugovės štabo viršininko pavaduo*ojas Algis KUSTA — „Tarybinio studento“ laikraščio redaktorius yJonas LIONGINAS (EKFF III k.) — atsakingas už Lenininę įskaitą ir VPP Virginija MONSTAVICIOTĖ (TF Iii k.) - atsakin ga už agitacinį propagandinį ir ateistinį darbą Lina ROšCENKOVA (IF III k.) — atsakinga už kultūrinį masinį darbą Albinas ŽILINSKAS (ChF IV k.) — atsakingas už karinį patriotinį darbą AKADEMINIS SKYRIUS Edvinas BUTKUS (IF III k.) — SMd tarybos pir mininko pavaduotojas Rimgaudas JAGMINAS (PF asist.) — atsakingas už visuomenės mokslų darbų konkurso vyksmą Vytautas KAZAKEVIČIUS (MMF III k.) — atsa kingas už akademine drausmę Jeronimas MASKELIŪNAS (MF asist.) — jaunųjų mokslininkų ir specialistų tarybos narys Jonė RAMANAUSKAITĖ (Fil.F V k.) - atsakinga už darbą su pirmakursiais
ORGANIZACINIS SKYRIUS Jonas IGNATONIS (GF II k.) _ atsakingas už komjaunimo aktyvo mokymą Laisvida LESCIAUSKAITĖ (MMF IV k.) — atsa kinga už metodini darbą Zofija STAŠKEVIC1OTĖ (ChF II k.) — atsakinga už spaudos platinimą Narimantas STANKEVIČIUS (FF III k.) — atsakin gas už darbini auklėjimą
INTERNACIONALINIO
AUKLĖJIMO
SKYRIUS
Saulius LAPINSKAS (Fil.F V k.) — atsakingas už bendradarb’avimo ryšius Zigmas PEČIULIS (TF III k.) — Interkluho tary bos pirmininkas
Partijos ir Tėvynės priesakai - kelrodis jaunimui dekados. Taip sėkmingai tvermę, rimtą požiūrį į gyve pasidarbavo Istorijos ir Fi nimą Komjaunimo organizacijoje zikos fakultetų Komjaunimo biurai ir komisijos. Ne imą pirmūnų atžvilgiu buvo spren kelia tai, kad daugelyje gru džiamas dvejopas uždavinys. pių paskaitų nelankymo atve Visų pirma, jų skatinimas. Per jai nėra pasmerkiami, o kai ataskaitinį laikotarpį 435 labai kur vieno ar kito dėstytojo gerai ir gerai besimokantys paskaitų ignoravimas laiko studentai buvo apdovanoti mas gero tono poelgiu. Vis TSRS Aukštojo ir specialiojo dar pasitaiko diskusijų kom vidurinio moKslo ministerijos jaunimo biuruose, mokyino- ir VLKJS CK ženkleliu ,Už auklėjimo komisijose apie už labai gerą mokymąsi". Jiems siėmimų lankymo išlygas, pir buvo teikiama pirmenybė iš mos ir antraeilės svarbos pa vykti į tarptautinius stu skaitas. Tai — nesubrendu- dentų statybos būrius bei sios pažiūros į akademinę praktiką užsienyje. Už labai drausmę. Kaip patvirtina gy gerą mokymąsi ir aktyvią vi venimas šioje srityje yra tik suomeninę veiklą 129 kom vienas principingo sprendimo jaunuoliai įvairiomis progo kelias — vadovautis Univer mis apdovanoti Universiteto siteto įstatais, kuriuose kate komjaunimo komiteto Garbės goriškai pasakyta — paskaitų raštais. Iš kitos pusės, pirmūnai lankymas studentams privalo nuolat skatinami užimti tokią mas. visuomeninę organizacinę po Efektinga priemonė, sie ziciją, kuri leistų jų pa kiant gero paskaitų lankymo, galba skleisti' mokymosi pa yra vieša praleidinėtojų kri tyrimą, padidinti įtaką visai tika įvairiuose renginiuose, studentijai. Matyt, norint pa panaudojant studentų meno naudoti pirmūnus mokymo saviveiklą, sieninę spaudą, proceso klausimų nagrinėji vaizdinę agitaciją. Deja, pas mui, reikia rimtesnio jų dar kutiniais metais šioje srityje’ bo koordinavimo, tai yra at pozicijos kiek apleistos. likti kai Kuriuos mokslinius Nūdienos laikota.pis reikš- kyti glaudesnius ryšius su Didesnį susirūpinimą ...elia tyrinėjimus, organizuoti slugrupių kuratoriais. mingas tuo, kad skiriamas di Dorovinis studentijos auk kai kurių fakultetų aktyvistų dentų mokslines konferenci delis dėmesys darbo kokybei ir efektyvumui. Dešimtojo lėjimas, kurio tikslas — kiek mokymasis. Jei matemati jas mokymo proceso gerini klausimais. penkmečio devizas daug kuo vieno studento sąmonėje for kų komjaunimo biuro narių moMokymo procesas, apspręsįpareigoja studentiją — visų muoti komunistinę pažiūrą į pažangumo vidurkis palyginti damas studentų veiKlą, visuo pirma, gerai mokytis, būti darbą, nepriekaištingą elgesį neblogas — 4,3, tai fakulteto meninio pobūdžio ir dalyki pavyzdžiu visuomeninėje kolektyve, labai susijęs su in grupių aktyvo net visu balu veikloje. Šiandieną šie prie dividualaus darbo plėtojimu, žemesnis. Tesiekia 3,4 balo. nes žinias, formuodamas ma sakai skamba vis tvirčiau, ir jo vaidmens stiprinimu. Ata Analogiškas vaizdas EKFF. terialistinę komjaunuolių pa susilaukė saulėžiūrą, organiškai dik komjaunimo organizacijoje jie skaitiniu laiKotarpiu indivi Rimtos kritikos toliau vystyti komunis yra akivaizdus kelrodis, _- e- dualiam darbui buvo skiria Chemijos fakulteto komjauni tuoja kiant tapti geru, kvalifikuotu mas itin didelis dėmesys. Mū mo biuras, kurio net du nariai tinio auklėjimo procesą. Tai specialistu aukštojoje mokyk sų devizas „Nepakantumas Melnikovas ir Lavrerrtjeva ta daug kuo įpareigoja ir kom kiekvienam apsileidėliui" Stu po skolininkais. Abiem teko jaunimo organizaciją. loje. Per ataskaitinį laikotarpį -uPer ataskaitinį laikotarpi dentiškame gyvenime įsikūni palikti biurą, o Lavrentjevai internacionalinis toliau buvo tobulinamos mo- jo daugeliu veiksmingų prie ir Universitetą. Šie skaudūs aktyvėjo kymo-auklėjimo komisijų monių. Toliau buvo skatina faktai turi būti rimta pamo darbas. Jis vyko įvairiomis Internacionalinė veiklos formos, Įdiegiamos mas nepažangių studentų bei ka aktyvistams ir ypač atsa formomis. naujos. Jų darbą sėkmingai potencialių skoliniikų svars kingiems už jų rekomendavi studentų sudėtis leido komjau koordinavo mokymo-auklėji- tymas. Toks viešas pasmer mą į vadovaujantį darbą. nuoliams tiesiogiai bendrau organizatorių jant su kitų tautybiij studen mo komisija prie Universiteto kimas, be abejo, labai reikš Komjaunimo komjaunimo komiteto. Kaip mingas ir rezultatyvus. Rei autoritetą, visų pirma, ap tais, išreikšti pagarbos, d*aužinia, komisijoms pripažįsta kėtų labiau taikyti komjau sprendžia jų mokymasis. Gy giŠKumo jausmus nacijoms, Paskuti venimas pavyzdžiais tai pa pažinti kitų tautų papročius, mas nemažas vaidmuo, skati nimo nuobaudas. nant studentus geriau -moky niais metais jos ‘aikytos tik demonstruoja. Štai Fizikos kultūrą, pasiekimus, naciona bruožus. tis, laikytis akademinės draus 285 studentams iš 950 svars fakultete IV kurso III grupės linio charakterio komjaunimo organizacijai va Pats internacionalinis mokslo mės, juo labiau, kad nagrinė tytų. Siekiama padėti kai ku dovauja gerai besimokantis charakteris turėjo teigiamos jamų klausimų ratas apima ne tik studentų akademinę riems studentams pasitemp sekretorius V. Noreika. Šioje reikšmės proletarinio interna veiklą, bet ir jų fizinį, dvasi ti studijose, buvo pasitelkia grupėje net 5 studentai — G. cionalizmo jausmų ugdymui. Didžiausias dėmesys buvo nį pasiruošimą studijoms, bui mi į pagalbą tėvai, rašomi Tamulaitis, biuro narys, M. tį, poilsio sąlygas ir kitus fak jiems laiškai. Šia prasme pa Žilinskaja, G. Zubauskas, Žu skiriamas internacionaliniam akademinių grupių torius. Didelis mokymo-auklė- girtinas Filologijos fakulteto kauskas, V. Reipą pavasario darbui jimo komisijos pranašumas komjaunimo biuras, kuris sėk sesijos egzaminus išlaikė tik komjaunimo organizacijose. yra tas, kad jų dėka visuo mingai organizuoja susitiki labai gerais pažymiais. Gru Pastaraisiais metais šioje veik meninės organizacijos įgauna mus su jaunesniųjų kursų stu pės balų vidurkis 4,48. Tačiau los srityje buvo jaučiami tei poslinkiai. Galime daugiau svorio ir savarankiš dentų tėvais per „Tėvų die atvirkščiai EKFF statistikos giami specialybės II kurse, kurio džiaugtis aktyviu Fil. F, GF, kumo, sprendžiant mokymo nas". Nemažą įtaką nepažangiems balų vidurkis nežymiai virši TF, FF, PEF aKademinių gru problemas, keliant studentų pažangumą. Fakultetų kom studentams turėjo vieša jų ja 3,0, o biuro sekretoriaus pių darbu. Įdomi internacio jaunimo biurų mokymo-auk- kritika įvairiomis formomis, pažymiai vien patenkinami. nalinės veiklos forma yra lėjimo komisijos nuo informa panaudojant sienlaikraščius, Tas pats pasakytina apie Pre Gamtos fakultete, kur grupių organizacijose cinio pobūdžio žinių kaupi daugiatiražį laikraštį „Tary kybos fakulteto MTA II kur komjaunimo mo žengė rimtą žingsnį į. ie binis studentas". Visuose fa so 1 grupės sekretorių V. rengiami susitikimai, vakaro nės su studentais iš Latvi plataus jų analizavimo, pa kultetuose buvo viešai -kel- Juziną. Komjaunimo organizacijos jos, Estijos, besimokančiais naudojant nedidelio masto biami skolininkų sąrašai. Čia sociologinius tyrimus. Išra pastebimas vienas trūkumas akademinis darbas žymia da šiame fakultete. Kaip rodo pa dingai panaudojo vaizdinę — stokojama kritikos aštru limi priklauso nuo mūsų pir tirtis, tokių renginių nauda — agitaciją, sieninę spaudą, gru mo, dėl ko, iš dalies, nuken mūnų. Jų skaičius Universi abipusė. Galima džiaugtis ir tete siekia po žiemos sesijos TF IV kurso II grupės darbu pių, kursų, specialybių ir fa tėjo jos veiksmingumas. Nuo seno žinoma, kad vie 851 ir po pavasario — 435. internacionaliniam studentijos kultetų renginius — kriti kai, pirmūnų ir aktyvistų pa nas ryškiausių, studento pa Ypatingai (didžiuojamės Leni auklėjime. Čia be organizuo vyzdžiui propaguoti. Būtų žangumą nulemiančių, fakto no stipendininkais, kurie as jamų paskaitų internacionali gerai ateity šių komisijų rių yra paskaitų lankymas. meniniu pavyzdžiu ne tik stu ne tematika, susitikimų su veiklą daugiau Koordinuoti Tradicinėmis universitete ta dijose, bet ir atsakingoje vi žmonėmis, pabuvojusiais ki veikloje de tose respubliKose bei užsie su dekanatais, komjaunimo po sustiprintos paskaitų lan suomeninėje biurais ir, svarbiausia, palai- kymo kontrolės savaitės ir monstruoja tvirtą valią, iš nio šalyse, įsigali graži tradi Tribūnoje stovėjo pagyvenęs žmogus, motų balta spal va nudažytais plaukais, bet kalbėjo tarsi su savo vien mečiais: — Prisiminiau komjaunimo konferencija 1926 m Ma rijampolės gimnazijoje. Ji vyko slapta, su uždarytom langinėm — kad neužkluptų policija. Konferencija turė jo išspręsti viso rajono reikalus. Po to liko dar vienas klausimas — kalba ėjo ne apie pareigų, o apie darbu pa siskirstymą. L. Kapočius, aš, kiti draugai tapome „pro fesoriais“ — mūsų plačiausios veiklos sritim buvo liau dies universitetai. Mūsų, gimnazistų, laukė darbininkai, kumečiai. .. Rusų literatūros katedros doc. P. Užkalnis, revoliuci nio judėjimo dalyvis, iš pradžių taip ir pasakė: „Noriu būti su Jumis, noriu kalbėti kaip komjaunuolis“ — Komjaunimas visada karštai reaguoja j qyvenimo įvykius, siekia gražesnio gyvenimo. Tai turime patvirtinti ir gražiais savo darbais. Universiteto komjaunimo XXIII konferencija buvo ne tik dvejų metų darbo rezultatų sumavimas, principingas pokalbis apie komjaunuolio vietą ir pareigą, viešas trū kumų pasmerkimas, jaunatviško entuziazmo ir galimybių teigimas. Tai buvo ir tarsi dviejų kartu pokalbis — ne vien todėl, kad salėje matėme ir Universiteto vadovus, ir komjaunimo darbo veteranus, bet ir todėl, kad jaunieji žino ir gerbia vyresniųjų darbus, savo veikla tęsia juos Kiekviena karta praeina savo išbandymų lauką. Kas tai bebūtų — pogrindžio kova, pokario metų idėjinė polemi ka, išvystytos socialistinės visuomenės kūrimas — lygiai reikalauja ištikimybės Komunistų partijos reikalui. Pagal šį kriterijų ir vertinamas visas mūsų darbas. Gyvename didelių įvykiu metą. įgyvendinami istoriniai TSKP XXV suvažiavimo nutarimai, minimas Didžiojo Soalio 60-metis. Ruošiamasi Universiteto 400 metų sukakčiai. Visur, kur tik reikia jaunų darbščių rankų, kreipiamasi j komjaunuolius. Pabandykime keliais bruožais apžvelgti Universiteto komjaunimo organizacijos darbą per ši reikšmingą lai kotarpį. Mums padės ataskaitinio pranešimo, kurį skaitė komjaunimo komiteto sekretorius H. RAMONAS, pagrin dinės mintys.
Kai konferencijoje paskelb ta pertrauka..,
Nuotraukoje kairėje — Me dicinos fakulteto komjaunimo biuro sekretoi iaus pavaduo tojas K. Tralnavičius, III k. stud. V. Latakaitė ir EKFF diplomantė V. Rainienė.
Nuotraukoje dešinėje mato me Teisės fakulteto delegatų grupelę: trečiakursę V. fvonytę, ketvlrtakursę A. Sinušaitę ir penktakursį A. Mesonį.
Fotografavo L. SKIRPSTAS
cija —nuo pernai metų užmegsta draugystė su Latvijos Stučkos universiteto Teisės fakulteto akademine grupe. Grupės keičiasi fiažintine medžiaga, organizuojami susi tikimai abiejose aukštosiose mokyklose. Tai tik keletas pavyzdžių. Jų būtų galima pateikti ir daugiau. Fakulte tų komjaunimo biurams inter nacionalinio darbo srityje ir toliau išlieka uždavinys ska tinti panašias internacionali nės veiklos formas. Atskirai reikia paminėti Universiteto interklubo veik lą. Jau tryliktus metus jis yra internacionalinio darbo cent ras. Geros jų veiklos tradici jos, puikiai organizuoti rengi niai domina daug stu dentų. Suprantant, kad vien centrinis klubas nepajėgus visus priimti ir įjungti į ak tyvų darbą, buvo sukurtos in terklubo sekcijos fakultetuo se, kurios per trumpą laiką kai kur tapo jau įvirtais nternacionalinio auklėjimo centrais. Iš mažo, vos 50 na rių jungiančio, interklubo ši organizacija išaugo iki 460 ir turi visas galimybes plėstis toliau. Padidėjus aktyvistų būriui, fakultetų komjaunimo biurų internacionalinio dar bo sektoriai organizavo ne maža poilsio vakarų Universi teto kavinėje, pokalbių su svečiais iš kitų šalies ir užsie nio aukštųjų mokyklų. Labai džiugu, kad už gerą darbą, auklėjant jaunimą ta rybinio patriotizmo ir prole tarinio internacionalizmo dva sia, TF ir PEF komjaunimo biurai apdovanoti LLKJS CK Padėkos raštais. Svarbią vietą, auklėjant tarybinį jaunimą, užima Ko munistų fiartijos, tarybinės liaudies ir TSRS Ginkluotų jų pajėgų revoliucinių, kovų ir darbo tradicijų propagavi mas. Vadovaujant kariniopatriotinio auklėjimo sekto iui (vadovas A. Žilinskas — Chemijos fakulteto IV kurso studentas), šis auklėjimo ba ras buvo toliau grindžiamas dalykišku renginių bei jų sis temų koordinavimu, naujų konkretesnių darbo formų įdiegimu. Ypatingą vietą sektoriaus veikloje, patriotiškai auklė jant studentiją, užėmė Sąjun ginis komjaunimo ir jaunimo žygis tarybinės liaudies revo liucijos, kovų ir darbo šlovės vietomis. Jis, apimdamas di delę karinio-patriotinio da bo sferos dalį, tapo svarbiau nu sektoriaus veiklos objektu. Studentai ir toliau skatina mi aktyviai dalyvauti šiame žygyje, kaupiama istorinės reiKŠmės medžiaga apie pa garbą keliančias Universiteto kolektyvo, visuomeninių or ganizacijų darbo šlovės t adicijas. Džiugu, kad neseniai iš rektorato, partijos komite to sulaukėme pritarimo kom jaunimo komiteto ir kraštoty ros klubo iniciatyvai — įkurti komjaunimo šlovės muzie jų Universitete. Plačia veikla ataskaitiniu
XXHI KOMJAUNIMO KONFERENCIJA
laikotarpiu išvystė Sefavimo sektorius, kuriam vadovavo EKFF studentas V. Aiksieris. 1975/76 m. m. buvo še fuojami 25, o 1976/77 m. m. — 23 objektai. Tai vidurinės mokyklos, vaikų kambariai, vaikų klubai, profesinės tech nikos mokyklos, ’echnikumai ir kt. Ataskaitiniu laikotarpiu teisininkai šefavo net 4 Le nino rajono vaikų kambarių atraminius punktus 1975/76 m. m. atlikti 84, o 1976/77 m. m. — 90 reidų gatvėmis, lankytasi sunkiai auklėjamų nepilnamečių namuose, tik rinta, kaip laikomasi alkoholi nių gėrimų pardavimo tai syklių. Gerai minėtoje srityje dir bo IF, FF bei Fil. F. komjau nuoliai T. Jacukovičius, A. Valantinas, S. Kuliešytė, J. Valtanovskis ir kt., suorgani zavę šefuojamose mokyklose iš viso apie 150 renginių. De ja, tik blogu žodžiu galima šiandien paminėti MMF jais. G. Radevič), GF (ats. E. Snieč kus) komjaunimo biurų veiklą šefuojamose mokyklose. WU komjaunimo komiteto šefavimo sektorius 1976/77 m. m. laikotarpiu įsijungė į Sąjungi ni žygi „Komjaunimas — kaimo mokyklai". Apie 100 LTSR kaimo mokyklų gavo medžiagos apie Vilniaus uni versitetą, jame esančias spe cialybes, įstojimo į VU sąly gas. Šefavimo darbo sektorius ataskaitiniu laikotarpiu ne tik žymiai išplėtė, bet ir vyk dė kryptingą, gerai organi zuotą darbą. Tai sektorius, kurio aktyvas buvo bene ge riausiai metodiškai paruoštas, fakultetų darbas buvo pasto viai tikrinamas, o rezultatai aptarti pasitarimuose. Sekto rius palaikė glaudžius ryšius su Minsko V. Lenino univer sitetu, o tai labai retas, bet, be abejonės, sektinas pavyz dys. Keletas žodžių apie ateisti nę veiklą. Beveik visuose fa kultetuose buvo organizuoti ateistiniai vakarai, parodos, organizuojamos ekskursijos į LTSR Ateizmo muziejų, pa naudojamos kilnojamos ekspo zicijos įvairiuose fakultetų renginiuose. Plėtėsi ryšiai ateistinio darbo klausimais su respublikos aukštosiomis mo kyklomis. Tačiau vien tik ateistinio mokslinio ir propa gandinio pobūdžio renginiai dar neapsprendžia studentų kritinio požiūrio į religiją ir religinius ritualus. Dalis du dentų, pradėdami šeimyninį gyvenimą, vis dėlto dalyvauja juose. Dauguma jų aiškina tai tėvų religingumu ir materia line įtaka šeimyniniam gyve nimui, jeigu nesituoks baž nyčioje. Tačiau, suprantant šiandieninį gyvenimo ritmą, jaunimo vidinį dvasinį pa saulį, kurį formuoja socialis tinės visuomenės idealai, da lyvavimą religiniuose ritua luose turime vertinti kaip apolitiškumą, abejingumą pa žangai. (Nukelta į 3 psl.)
MOŠŲ PIRMŪNAI Kai kalbame apie medici ną, pirmiausia prisimename žmones baltais chalatais, vais tus, paslaptingus savo pava dinimais ir stebuklingus gy domosiomis savybėmis, skau džias operacijas ir gerą, pa drąsinantį gydytojo žvilgsnį, nuoširdų žodį „Viskas bus gerai, Jūs pasveiksite.. Negailėdami savęs, jie gru miasi su klastingiausiomis li gomis, dalindami savo širdies šilumą ir mažindami skausmus kitiems. — Gydytojo darbas — kil ni ir labai reikalinga profesi ja, — pakartoja ir Medicinos fakulteto gydomosios medici nos spec. VI k. 2 grupės stu dentė Irena Mataitytė. — Įdomu bendrauti su žmonė mis, gyventi jų vargais, skausmais ir lūkesčiais. Nes žinai — tu, gydytojau, tikrai esi reikalingas žmonėms. Tu esi nepakeičiamas. Tu esi at sakingas už žmogaus sveika tą.. „Jaunam specialistui reikia įsisąmoninti, kad medicina nepakenčia abejingumo, siau ro akiračio žmogaus. Kasdien pasisemti kuo daugiau žinių ir įgyti praktinių įgūdžių" — vertingos šios Irenos Mataity tės mintys. Kelias į mediciną Irenai ne buvo atsitiktinis kurio nors pašalinio paskatinimas, vai kantis garbės ar naudos. Kas dieniniam, dideliam darbui — dalinti save žmonėms — Ire na ruošėsi dar besimokydama Panevėžyje, vidurinėje mo kykloje. Baigusi ją, Irena dvejus metus mokėsi Vilniaus Medicinos mokykloje, kur teoriškai ir praktiškai susipa žino su busimosios specialy bės reikalavimais. 1972 metais Irena Mataitytė įstojo į VU Medicinas fakultetą.
mumis skaitytis, teisingai apmokėti už darbą. Pirmieji metai jaunai Tarybų valstybei buvo sunkūs. Reikėjo sukurti galingą pramonę, žemės ūkį. Arši klasių kova vy ko kaime, miestams stigo duonos. Reikėjo didelio, pasiaukojančio darbo. Pa vyzdį rodė priešakinis darbininkų būrys — ko
PAŠAUKIMAS — Mūsų šalyje svarbios ir reikalingos visos profesijos, bet kitoje srityje savęs neįsi vaizduoju, — sako Irena. — Ir antrąkart, jeigu būtų gali mybė, pasirinkčiau tik medi ciną. Žmogui svarbu gyvenime turėti didelį ir gražų tikslą, j kurį kiekvieną dieną eini. Žmogui ypač svarbu turėti savo vietą gyvenime. Jau nuo pirmo kurso Irena Mataitytė įsijungė j aktyvią visuomeninę veiklą. Ji — Me dicinos fakulteto profbiuro narė, atsakinga už buitinį sektorių, bendrabučio tary bos narė, VU etnografinio ansamblio dalyvė, fakulteto komjaunimo biuro narė nuo
V kurso. Ji visada — gerais ir labai gerais pažymiais besi mokanti studentė. Kukli, santūri, paprasta. Laisvalaikiu labai mėgstanti perskaityti knygą, aplankyti naujausius Akademinio, Jau nimo ir Panevėžio teatro pa statymus ar klasikinės mu zikos koncertus. Labai no rėjom paklausti Irenos, kas gi per tuos šešerius studijų metus labiausiai įsirėžė at mintin. — Pirmiausia tai pačios studijos ir pratybos, kasdie ninis darbo ritmas. Ritmas vi sur. Nuostabios vasaros SSB
būriuose ar rudeninės talkos, koncertinės kelionės po T ietuvą su etnografiniu ansamb liu Irena įsitikinusi, kad mo kėsi įdomiausioje grupėje, kurse, turi pačius geriausius ir nuoširdžiausius draugus. Juos visada malonu susitikti, bendrauti su jais, dirbti. II kurse Irenai teko kartu su SSB būriu dirbti Kryme, III kurse jau kaip gydytojai — Stavropolio krašte. Už nuošir dų darbą, aktyvią visuomeni nę veiklą I. Mataitytė apdo vanota pagyrimo ir garbės raštais, o pernai — medaliu „Už darbo šaunumą". Šie, jubiliejiniai, metai Ire nai Mataitytei ypatingi. Jau noji terapeute gilina savo žinias klinikose. Ji — gydy toja subordinatoįrė. Kiekvieną savo darbo dieną Irena'vizi tuoja ligonius, stengiasi kuo daugiau sužinoti apie jų li gas. Kasdien ji turi po 3—4 pacientus. Irena daug dėmesio skilia saviauklai ir savišvietai, do misi įvairiomis mokslo sriti mis, daug skaito medicininės literatūros. Ji ruošiasi ne lengvai mediko profesijai. Irena Mataitytė tapo „60 spartaus darbo savaičių — Didžiojo Spalio 60-mečiui“ nugalėtoja. Jai suteikta teisė pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP Centro Komi tetui. Tai didelė garbė ir lai mė, pasitikėjimas, Kurį Irenai parodė studijų draugai, fa kulteto komjaunimo biuras. Žmogus kasdien paauga. Mintimis, svajonėmis, darbais. Gera turėti įsipareigojimų, tikslą, prie kurių vieną dieną bus galima padėti pliusą. L. JANUŠONYTE, O .KALASAUSKAITĖ I k. žurnalistės
SPALIS MANO GYVENIME
Reikėjo kovoti... Jau 23-eji metai Univer sitete dirba Abramas Grinbergas. Pirmą, kas su sitikus krito į akis, buvo žilut žilutėliai plaukai ir energinga laikysena. Ener gija buvo jaučiama ne tik laikysenoje, ji dvelkė ir iš pašnekovo akių, kalbos. — Mano tėvas, Odesos darbininkas, turėjo 10 vai kų. Anais laikais (gimiau 1907 m.) tokiai šeimai pragyventi buvo supku. Kai man suėjo vienuol'ka metų, mirė tėvas. Duonos kąsnis dar mažesnis tapo. Jau nuo dvylikos metų pradėjau dirbti. Seiminin kas visokiais būdais mus, paauglius, išnaudojo, ap gaudinėjo. Ir čia pirmą kartą susidūriau su kom jaunimu. Komjaunuoliai privertė šeimininką su
munistai ir komjaunuo liai. Tarp jų buvo ir Kamensko Podolsko „Meta lo" gamyklos komjaunimo organizacijos sekretorius, tekintojas A. Grinbergas. — Mane, kaip ir visus tarybinius žmones, labai sukrėtė V. Lenino mirtis. Ji paveikė mūsų protas, širdis. Mes, jauni komj runuoliai, supratom, kad da bar turim dar glaudžiau susiburti aplink partiją, stiprinti jos gretų vieny bę. Atsiliepdamas į lenini nį šaukimą, 1924 metais įstojau į partiją. Su komjaunuolių ir ko munistų būriais vykdavo į kaimą, kur buožės slėpė duoną, norėdami badu priveikti dar visai silpną Tarybų valstybę. Kai pri reikė, paėmė į rankas ir
Partijos ir Tėvynės priesakai - kelrodis jaunimui Vis svaresnis tampa esteti nis studentijos auklėjimas. Daug faktorių mūsų visuome nėje turi įtakos formuojant jaunų žmonių kultūringumą, meninį išprusimą, sugebėjimą vertinti jausmus ir jais rem tis gyvenime. Studentai Uni versitete gali ugdyti meni nius sugebėjimus daugelyje meno kolektyvų. Dalyvavimas juose — didelis visuomeninis darbas, skirtas ne tik pasi ruošti koncertų programai bet ir duodantis teorinių ži nių bei praktinių '.gūdžių bū simam meno kolektyvų orga nizatoriui. Cenriniai meno kolektyvai, pasiekę aukštą meistriškumo lygį, tinkamai reprezentuoja Universitetą. Tačiau jų lau rai negali ir netu-i pridengti pernelyg žemo saviveiklos lygio fakultetuose. Stokojama ir j<>6 masiškumo, žanrų įvai rumo. Vasarą įvykęs statybi nių būrių meno saviveiklos konkursas akivaizdžiai parodė kad studentai rimtai nepasi ruošę meno saviveiklos ren giniams, jų programoje trūks ta optimizmo, jaunatviško ryžto, studentiško jumoio. Apie silpną meno saviveiklos vystymąsi byloja mažas fakultetinių renginių skaičius. Daugelyje fakultetų nevykdo mi, anksčiau tu’ėję nemažą pasisekimą, tarpkursiniai bei tarpspecialybiniai meno sa viveiklos konkursai. Mūsų tvirtu įsitikinimu ’am žymiai energingiau ir racionaliau tu rėtų vadovauti kultūros klu bas. Universiteto komjauni no organizacijos veikla harmo ningai aprėpia kiekvieno studento dalykinį ir visuo meninį pasiruošimą busima jam darbui. D g. L. Brežne vas I-ajame studentų sąskry dyje pabrėžė: .Tarybinis specialistas šiandien — tai
žmogus, kuris gerai įsisavino marksizmo-leninizmo moky mo pagrindus, aiškiai mato politinius partijos ir šalies tikslus, yra plačiai moksliškai ir praktiškai paruoštas, tobu lai moka savo specialybę". Iš kitos pusės — „tai suma nus organizatorius, sugebantis taikyti praktikoje darbo mokslinio organizavimo p incipus. Jis moka dirbti su žmonėmis, vertina kolektyvi nį patyrimą, klauso draugų nuomonės, kritiškai vertina, ką pasiekęs". Tinkamą būsi mų specialistų paruošimą aukštojoje mokykloje be mo kymo proceso įgalina ir ak tyvi visuomeninė veikla. Stu dentų visuomeninis aktyvu mas nuolat auga, o tai rodo teisingą požiūrį į studijas, ge rą komjaunimo organizacinių padalinių darbą, sudarant są lygas visuomeninei veiklai. Šiuo metu 43% studentų yra išrinkti į vadovaujantį vi suomeninį darbą. 86 % turi nuolatinius įpareigojimus. Studentų visuomeninis-poli tinis aktyvumas labai pri klauso nuo teorinio pasi '.lo šimo ,nuo marksizmo-leniniz mo žinių įsisavinimo. Nuolat skatindama studentų akty rū mą visuomeninių mokslų stu dijose, Universiteto komjau nimo organizacija teisingai supranta jų svarbą. Antai, po 1975/76 m. m. pavasario se sijos visuomeninių mokslų pažangumas siekė 98.4%, 1976/77 m. m. išaugo iki 99,3%. Visuomeninė-politinė prak tika (VPP) tapo viena svar biausių sudėtinių Universiteio komjaunimo organizacijos veiklos barų. VPP sistemoje bei rezultatų susumavome buvo padaryti kai kurie pa tobulinimai, Ataskaitiniame laikotarpyje Universiteto komjaunimo komitetas pagrindinį dėmesį skyrė jos metodiniam vadovavimui. Šia
prasme buvo pilnai išnaudo tos laikraščio „Tarybinis stu dentas“ galimybės, organizuo ta aktyvo mokymų fa kultetų komjaunimo biurų sekretorių pavaduotojams ir akademinių grupių komjauni mo biurų sekretoriams. Tuo pat metu buvo iš dalies pa koreguoti VPP nuostatai ir paruošti platūs metodiniai nurodymai Lenininės įskai tos bei visuomeninės-politi nės praktikos organizavimo klausimais. Nors visuomeninės-politi nės praktikos esmė ir užda viniai jau seniai turi būti aiškūs plačiam mūsų aktyvo ratui, tačiau vis dar pasitai ko komjaunuolių, o jų tarpe ir aktyvistų, kurie į VPP žiūri pro pirštus. 1977 m. ko vo mėnesį komjaunimo komi tetas svarstė klausimą, kaip vykdoma visuomeninė-politinė praktika MMF, PEF ir PF konkrečių akademinių grupių pagrindu. Mus pa tenkina padėtis Pramonės ekonomikos ir Prekybos fa kultetuose, nors ir čia rei kia padirbėti, tobulinant jos organizavimą. Visai kitaip MMF I kurso V grupėje (sekretorius T. Ramanovskis). Grupės sudentai iš esmės ne dalyvavo VPP, neįsijungė arba įsijungė labai paviršu tiniškai į visuomeninę veiklą Universitete. Grupės komjau nimo biuro sekretorius aiš ei na, kad jis gavęs mažai me todinių nurodymų, tuo tarpu aukščiau mūsų pateikti fak tai rodo, kad jo teiginys nie kuo nepagrįstas. Aišku, klysta toks sekretorius, kuris laukia, kol kas nors nuvarys jį į auditoriją ir perskaitys pa skaitą VPP klausimais, Aka deminės grupės komjau nimo organizatorius priva lo pats aktyviai daly vauti, kaupiant visuomeni nės veiklos žinias. Komjauni mo komiteto posėdyje išaiš
Grinbergas dirbo politinio skyriaus viršininko padė jėju. Iš čia Abramas Jakovlevičius perėjo į 6-ąjį oro desanto pulką. Stabo viršininko Aoramo Grinbergą vadovauja mas pulkas dalyvavo mū šiuose, vaduojant Vengri ją, Austriją, Čekoslovaki ją. .. Už drąsą, pasiauko jimą, vykdant svarbias karines operacijas, A. Grinbergas buvo apdovanotas Raudonosios žvaigž dės ordinu, dviem Raudo nosios vėliavos ordinais, Lenino ordinu. — Aš myliu jaunimą, jis — mūsų ateitis. Vien dėl to, kad jį matytuiiie laimingą, vertėjo kovoti, negailėti savęs. R. SARTATAVIČIUS
AKTYVIAI DALYVAUKIME STUDENTŲ VIKTORINOJE „400 ATSAKYMŲ APIE VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITI IR DABARTĮ“. IKI LAPKRIČIO 21 D. JI VYKS GRUPp.SE, KURSUOSE, SPECLALYBESE. STUDENTE, TAVO GARBES REIKALAS — GERAI ŽINOTI ALMA MATER ISTORIJĄ!
•
(Atkelta iš 2 psl.)
ginklą. Armijoje buvo ar tilerijos pulko komjauni mo organizacijos sekreto riumi, vėliau kuopos politvadovu, pulko mokyk los politvadovu, partinės organizacijos sekretoriu mi. Ilgą laiką tarnavo To limuosiuose Rytuose 5-ojo oro desanto pulko komi saru. Karas užklupo avia cijos mokykloje, kur A.
kėjo, kad per silpni ryšiai tarp MMF komjaunimo biuro ir fakulteto akademinių gru pių. Nors fakulteto komjau nimo biuras (buvęs sekreto rius V. Daukšas) nuveikė tikrai daug .tačiau matemati kų naujajame ataskaitiniame laikotarpyje laukia dideli darbai. Stebina MMF I kur so V grupės komjaunimo, profsąjungos ir studentų savivaldos aktyvistų požiūris į susidariusios padėties kal tininkus. Jų nuomone, kalti visi, pradedant akademinės grupės kuratoriumi ir bai giant fakulteto komjaunimo biuru. Mūsų nuomone, MMF komjaunimo biurui jau se niai laikas įsteigti kursų komjaunimo biurus, kurie pa siteisino visuose didesniuose fakultetuose. Tokia fakulteto komjaunimo organizacijos struktūra palengvintų darbą visuose padaliniuose. Iš tik rųjų VPP mūsų aukštojoje mokykloje turi geras tradici jas. Ataskaitiniu laikotarpiu žymiai padidėjo komjaunuo lių principingumas, vertinant visuomeninės-politinės p.aktikos rezultatus. Komjaunimo dokumentų keitimo visuomeninio-politinio pakilimo tradicijas pra tęsė darbai ir siekiai, skiria mi Didžiojo Spalio 60-mečiui. Jam skyrėme, visų pirma, gerą mokymąsi ir kryptingą visuomeninę veiklą. 1976 m. rudenį komjaunimo komite tas, apsvarstęs EKFF V kur so ekonominės informacijos specialybės I grupės inicia tyvą organizuoti socialisrinį lenktyniavmą „Dėl teisės pa sirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP Cent.o Komi tetui Didžiojo Spalio 60-mečio proga", perėmė ją ir iš vystė platų organizacinį dar bą, įgyvendinant lenktyniavi mą Universiteto komjaunimo organizacijoje. Buvo patvir tintas štabas, paruošti meto-
•
•
diniai nurodymai, numatytos vaizdinės agitacijos kryptys, Kaip parodė gyvenimas, socialistinis lenktyniavimas apėmė visas studentijos veiklos
-------------------------------------- XXIII KOMJAUNIMO KONFERENCIJA kryptis, mobilizavo studentus geresniam mokymuisi. Sėkmingai jį organizavo TF, MF, FF, PF komjaunimo biurai.
Ataskaitiniame pranešime aptartas veiklos sritis, ku rias trumpai aukščiau išdėstėme, vienaip ar kitaip papil dė ir konferencijoje kalbėję delegatai. Jų žodžiai bylojo ir apie siekimą dirbti dar geriau. Ar buvo kalbama apie kultūros renginius fakultete (A. Abišala), ar nagrinėjama SMD veikla (D. Kaunas), ar skelbiama kova abejingumui (P. Alchovka) ir antivisuomeninėms apraiškoms (K Virkėtis), džiaugiamasi karinio patriotinio auklėjimo pasieki mais (A. Žilinskas) — tai buvo visų bendras darbas, ku riam negaila nei laiko, nei jėgų, kad tik organizacija pa teisintų savo garbingą vardą. Tai akcentavo konferenci joje kalbėjęs LLKJS CK sekretorius V. Vitkevičius, teigia mai Įvertinęs mūsų organizacijos, daugelio gerų iniciaty vų pradininkės veiklą: „šaliai reikalingi ne bet kokie specialistai, o pasišventę savo darbui, ištikimi Spalio reikalui". — Aš manau, kad mūsų komjaunuoliai savo ataskaitoie ir savo kalbose buvo labai kuklūs: iškėlė tik labai mažą dalį savo nuopelnų. Jų yra iš tikrųjų žymiai daugiau, — pasakė partijos Universiteto komiteto sekretorius doc. K. Poškus. — Mūsų klaidos, mūsų darbo trūkumai visus mus la biausiai jaudina, jais mes daugiausia rūpinamės, dėl jų skaudžiausiai pergyvename. Tuo tarpu niekas negali nu neigti, kad mūsų komjaunuoliai visada buvo, yra ir bus priešakinėse gretose bet kurioje veikloje, kuri yra nau dingą mūsų liaudžiai, mūsų šaliai. Tačiau natūralu ir tarybiniam žmogui būdinga nesusto ti ties tuo, kas pasiekta. Atrodo, mūsų komjaunuoliai ne visada teisingai supran ta principingumą. Būna taip: nusikalto draugas, komjau nuolis, skubėk greičiau ji apsvarstyti, rėžk jam iš pe ties kritiką, pilk aistringą pamokslą ir reikalauk kuo di desnės bausmės. Tada tai tu būsi principingas. Man at rodo, kad principingumo negalima sutapatinti su forma liais svarstymais, su oratoriškais pamokymais ir su bausmėmis. Tiesa, ir kolektyvinis pasmerkimas, ir daly kinis, objektyvus, tiesus žodis, ir užtarnauta bausmė yra būtini mūsų komjaunimo gyvenime. Tačiau vien to nepa kanka. Čia svarbiausia yra gyvas profilaktinis darbas, principinga veikla, užkertant kelią bet kokiems nusikalti mams. Galima juk labai gražiai, labai „principingai“ kai bėti ir kartu elgtis visai neprincipingai — abejingai su šypsenėle stebėti nederamą elgesj. Man atrodo, kad mūsų organizacija, jos komitetas abe jingi buvo ir Universiteto 400-mečio renginiams. Čia atlie kamas tik vykdytojo ir ne visada aktyvaus vykdytojo vaidmuo. Manau, kad iniciatyvos praradimas yra vienas svarbiausių komjaunimo organizacijos negalavimo simp tomų. Čia partijos komiteto sekretorius dar kartą priminė la bai svarbų organizacijos bruožą — būti smogiamąja, ini ciatyvos grupe, šio Lenino priesako pamiršti neturime teisės. Manome, kad šios ir kitos pastabos, pasakytos konferen cijoje komlaunuoliams, komitetui, bus akstinas dar geriau dirbti, ugdyti visų studentų pasididžiavimą mūsų seniau siu šalyje Universitetu, siekiais ir darbais puošti jo gar bingą vardą. Meilė Tėvynei prasideda nuo meilės savo kiemui. .. Graži buvo ta diena — geri žodžiai, susikaupę dele gatų veidai, darbinga konferencijos nuotaika. Lai ji lieka kaip šventės, kaip pasiryžimo naujiems darbams die na.
A. JUODUPIS
JCSŲ PAŠNEKOVAS — GYDYTOJAS
. . . Valgau tam, kad gyvenčiau“
Teatras kiekvieną vakarą Ar girdėjote, kad mūsų Kiemo teatras pagaliau išsiko vojo stacionarą? Jj pripažino ir patvirtino LTSR Kultūros ministerija. Dabar mūsiškis pelnytai gali didžiuotis — tokio nėra nė vienoje Tary bų Sąjungos aukštojoje mo kykloje. R. Samulevičiaos pjese „Kaip vėjas laukuose" (rež. L. Ciunis) teatras pradėjo Meno darbuotojų rūmuose naują kūrybos laikotarpį. Da bar kas antrą savaitę Uni versiteto aktoriai ■ turi tei sę jaustis čia tikrais šeimi ninkais. Prieš spektaklį Kie mo teatro vyr. režisierius V. Limantas papasakojo netrum pą teatro istoriją, studentai — aktoriai deklamavo ištraukas iš pastatytų vaidinimų. Padaryta nemažai. Kas žino, gal lemta šiam didžiuliam teatrui teatre (Kiemo tearas
susideda iš Požemio teatro, Merginų teatro, Poezijos teat ro, studentų teatro, meni nių agitbrigadų...) peraugti į profesionalų? Si drąsi min tis buvo pasakyta visuotinia me Dramos studijos narių nu sirinkime, „kokio dar nebu vo". Pirmiausia buvo sus'iprinta drausmė: išrinktas sąrąs administratas, visi nariai su skirstyti į 3 kategorijas pagal atsidavimą teatrui ir aktyvu mą, nepavyzdingiausieji būro „sumesti" į krepšį — su są lyga, kad jie arba iškops iš ten, arba... Iškovotas vardas reikalauja didelės atsakomy bės ir įpareigoja. „Teatras — šventovė. Arba dirbk šventai, arba nešdinkis lauš" (K. Stanislavskis). Pačią teatro vadovybę pa pildė „nauji prievaizdai". Be 4 režisierių: V. Libanto, N. Kurklietytės L. Ciunio, R.
Du biologą mėnesiai Naujosios Konstitucijos 45 straipsnis garantuoja kiekvie no TSRS piliečio teisę į moks lą. Ja naudojasi ir visi šių metų pirmakursiai, atrinkti konkurso tvarka, geriausiai pasiruošę studijoms vaikinai ir merginos. Viena iš populia riausių Universitete specialy bių yra biologija. Tai progre syvi .labai įdomi mokslo sa ka. Todėl nenuostabu, kad kasmet vis daugėja norinčių ją studijuoti. Taigi biologai pirmakursiai (kaip, beje ir visi kiti įstoju sieji) turi kuo teisėtai di džiuotis — jie jau studentai, nors kol kas dar visai „žali“. Norėtųsi, kad kuo greičiau Universitetas taptų savu, bendrabutis — jaukiais na mais (34 proc. biologų gyvena jame), o Vilnius — antru gimtuoju miestu. Pastaruoju atveju daug galėtų pagelbėti patys miesto šeimininkai, nors jų grupėje neperdaugiausia.
REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3
Venckaus, teatras šiemet turi jau savo direketorių — A. Šiaučiūną, jauną, atsidavusį visa siela darbuotoją S. Aukš tikalnį. . . .Po spektaklio su visais studijos nariais stacionaro ati darymą šventė ir pjesės au torius R. Samulevičius. Jis pa žadėjo parašyti mūsų teatrui skirtą pjesę — „tik studen tams". „Menas toli gražu ne veikia žmonių taip, kaip mes norėtume, — kalbėjo rasvtojas, — tačiau jau tokie mes, menininkai, Keisti esam, vis kuriam kažką, vis ieškom, gal iš tradicijos, gal nenorėdami su tuo sutikti..." Kad menas nebūtų tik pra moga ar laiko išnaudojimas, kad jis mus mokytų suvokti pasaulį — tai ir studentų sta cionarinio teatro paskirtis. V. LAUMAITE
Kiekvienais metais studentų skaičius respublikos aukšto siose mokyklose vis didėja. 1975/76 mokslo metais dieni niuose skyriuose buvo beveik 40 tūkstančių studentų. Baigę aukštąsias mokyklas jaunieji specialistai privalo būti svei ki, žvalūs, pajėgūs spręsti vi sus darbe keliamus uždavi nius bei nugalėti pasitaikan čius įvairius sunkumus. Vienas iš pagrindinių fakto rių, nulemiančių sveikatos būklę , yra taisyklinga, racio nali mityba. Tada didėja dar bingumas, galima išvengti kai kurių susirgimų. Mokslininkai nustatė, kad žmogaus mityba turi priklau syti nuo atliekamo darbo sun kumo, lyties , amžiaus, kūno svorio. Studentų (išskyrus sporti ninkus) darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, tačiau jis kupinas nervinės-psichinės įtampos. Ji ypač padidėja per sesiją. Intensyvus protinis darbas nereikalauja didelio maisto kaloringumo, užtat daugiau reikia baltymų ir ypač — vitaminų. Visiems taip pat gerai žinoma, kad protinis darbas organizmą ali na žymiai daugiau negu fizi nis. Higienos katedros darouotojai .ištyrę VU studentų mi tybą, nustatė, kad maisto ra cionuose trūksta baitymų, au galinės kilmės riebalų, ang liavandenių, kai kurių vita minų ir mineralinių medžiagų. 82 proc. studentų pažeidinėja mitybos režimą: valgo kada papuola, į paskaitas išeina nepusryčiavę, vakarieniauja prieš pat miegą, daugiausia suvalgo popietinėmis valan domis. Dabar nustatyta Uni versitete pietų pertrauka: studentai turi galimybę visuo met laiku papietauti. Valgyti vakarienę laiku yra visos ga limybės, nes paskaitos ir už siėmimai jau būna pasibaigę, tačiau didelė studentų dalis (apie 38 proc.) kaitalioja jos valgymo laiką. Mitybos reži mą dažniau pažeidinėja tie studentai, kurie gyvena bend rabutyje ar nuomoją butą; merginos dažniau, negu vaiki nai. Beje tokia negera mity ba charakteringa ne tik VU studentams, bet taip pat ir kitų TSRS miestų bei užsienio šalių studentams. Studentų mitybą veikia specifinės darbo besikeičian tis užsiėmimų tvarkaraštis, buities (gyvena bendrabutyje ar su tėvais, nuomoja butą) sąlygos, vietų stoka visuome ninio maitinimo įstaigose, jų darbo laikas. Tai objektyvios sąlygos. Yra ir subjektyvių — tai mitybos įpročiai, dažniau sia susiformavę dar vaikys tėje, žinios apie -acionalios mitybos įtaką sveikatai, as
menų disciplinuotumas, išsila vinimas ir kt. Pagrindinis plo tinio darbo darbininkų taip pat ir studentų, racionalios mitybos principas — maisto raciono Kaloringumas neturi viršyti energijos eikvojimo. Tai galima pasiekti sumaži nant maisto kaloringumą arba padidinant organizmo energi jos eikvojimą, t. y. fizinį ak tyvumą. Pastarasis kelias yra tikslingesnis, nes fizinis ak tyvumas protiniame darbe yra būtinas. Dar Aristotelis sakė, kad „niekas taip nealina or ganizmo, kaip ilgalaikis fizi nis pasyvumas". Mūsų duo menimis .studentams vytims visiškai pakanka 3000 kkal, merginoms — 2400—2600 kkal per dieną. Protinį darbą dirbantiems rekomenduotina mažiau varto ti gyvulinės kilmės riebalų ir produktų, turinčių daug ma žo molekulinio svorio anglia vandenių, t. y. cukrų, kondi terijos gaminius. Pastaruosius ypač mėgsta merginos. O ,eikėtų atvirkščiai — vartoti daugiau vaisių .daržovių, uo gų: jų angliavandeniai orga nizme nevirsta riebalais. Re komenduotina taip pat rupių miltų gaminiai: duona „Ru gelis", „Kauno" duona. Šie produktai turtingi krakmolu bei ląsteliena. Ne mažiau 50— 60 proc. baltymų turi būti gy vulinės kilmės: pieno ir jo produktų, kiaušinių, žavies, mėsos. Pagrindinis vitaminų (Bi, B2, B6, C, P, PP), kurių labai reikia, šaltinis — įvai rūs vaisiai, daržovės .ankšti niai augalai, duona, pienas, kiaušiniai, mėsa. Būtina prisilaikyti taisyklin go mitybos režimo, t. y. val gyti visuomet tomis pačiomis valandomis, teisingai pa skirstyti suvalgomo per parą maisto kiekį. Maisto medžia gos tuomet geriausiai .sisavinamos. Studentams rekomen duojama valgyti 3—4 kartus
Kokios pirmosios savaitės, pirmieji džiaugsmai ir nesėk mės? Gamtos fakulteto prodekanė doc. I. Sarkinienė, pa tys studentai, turiningi sten dai papasakojo man daug įdomaus. Biologų kursas nadalytas į dvi grupes — gamybininkų ir pedagogų. Kuratoriai stengiasi pagreitinti priimtųjų adapta ciją. Jau sudaryti išsamūs darbo planai šiems mokslo metams. Pirmakursiai jau da lyvavo sveikatoss ir sporto olimpiados renginyje, ruošia masi meno saviveiklos apžiū rai, viktorinai. Studentai smalsūs žmones. Kai ku.ie jau spėjo užsirašy ti į būrelius, ansamblius, teat rą. Vis dėlto svarbiausias užda vinys — mokytis. Dauguma pirmakursių patenkinti, pa skaitos įdomios, nėra jau to kios nesuprantamos kaip iš pirmo žvilgsnio kad atrodė.
Doc. I. Sarkinienės nuomone, studentai stropiai mokosi, lan ko paskaitas. Jie daug kons pektuoja, nors dažnai ir per daug, gal sunku dar pagauti esmę, bet tai laikini nesklan dumai. Kiek sunkiau „įkan dama “ aukštoji matematika. Dėstytojas ir, aišku, pa ys studentai turės gerokai pa prakaituoti, kol supras vieni kitą ir galės gilintis šiame įdomiame moksle. Pirmakur sių adaptacijai pagelbėjo ir kolūkinė talka. Gerai padir bėta Pasvalio raj. Naradavos medelyne. Tik keletas draugų niekaip negalėjo suprasti, kad kolūkis toli gražu ne ci vilizacijos pabaiga. Apie sa vo „žygius" raudonuodami pasakojo dekanate M. Vyskupaitis A. Puodžiūnas, V. Marcinkevičius, V. Ciplinskaitė. Keista — būsimi pe dagogai, žmonės, Kurie mokys kitus, patys nemoka žmoniš kai elgtis. Šiaip visi taikininkai grįžo puikiai nusiteikę, susidraugavę, pasiryžę gerai studijuoti. J. BABILIŲ TE
.Studente, jeigu tu ne lik tai myli gamtą, bet ir pats nori prisidėti prie jos telkia mų gėrybių apsaugos ir jų gausinimo, stok j Visuome ninių profesijų fakulteto Gamtos apsaugos skyrių! Nauji klausytojai j Gamtos apsaugos skyrių dar priima mi lapkričio 11, 14 ir 21 die nomis. Užsiėmimai vyksta Gamtos fak. Augalų fiziologijos au ditorijoje (rūmai kieme prie šiltnamio) nuo 19 vai. Baigusieji šį skyrių įgyja visuomeninę gamtos apsau
Konferencija vyks lapkri gos organizatoriaus specialy 2. J. Jablonskis. Rinktiniai čio 15 d. Istorijos fakuiteto raštai, I, II t. bę. 55 auditorijoje (Universiteto 3. Z. Zinkevičius. Lietuvių Gamtos apsaugos skyriaus g. 7, II a.). Pradžia 15 vai. dialektologija. Kviečiami įvairių fakultetų taryba 4. B. Genzelis. Švietėjai ir studentai — išgirsite savo jų idėjos Lietuvoje (XIX a.). kolegų įdomių pranešimų. 5. Iš lietuvių kultūros isto rijos, VIII t. LTSR Aukštojo Ir specia 6. A. Valiuškevičiūtė. Kau liojo vidurinio mokslo minis terija ir Vilniaus universite Respublikos knygynuose no meno mokykla. 7. V. Maknys. Lietuvių tas rengia VII sąjunginio vi dar galima įsigyti vertingų suomenės mokslų darbų kon humanitarinės ir filologinės teatro raidos bruožai. 8. Dabartinės lietuvių kal kurso, skirto Didžiojo Spalio literatūros leidinių, kurie su 60-mečiui, pirmojo turo slu- domins skaitytoją ir praplės bos žodynas. dentų konferenciją „Šiuolai jo akiratį. Knygų propagandos ir kinis mokslas ir tarybinė stu 1. K. Būga. Rinktiniai raš reklamos biuras tai, I, II, III t. dentija".
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
per dieną; paros kaloringumą geriausia paskirstyti taip: pus ryčiams 30—35 proc., pietums — 50 proc., vakarienei — 15—20 proc. Jei valgoma 4 kartus: pusryčiams — 25 proc., priešpiečiams — 10— 15 proc., pietums — 45 proc., vakarienei — 15—20 proc. Vis dėlto pagrindinė stu dentų mitybos problema — mitybos režimo sureguliavi mas. Ši problema aktuali viso pasaulio studentams. Mes jau minėjome, kad 82 proc. studentų neprisilaiko mitybos režimo. Iš jų visų 79 proc. pažeidinėja režimą pusryčių sąskaita: išvis nepusryčiauja arba pusryčiauja vėlai, pus ryčių kaloringumas sudaro tik 5-—10 proc. ^iso paros ka loringumo. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad studentų, pažei dinėjančių mitybos režimą pa žangumas yra statistiškai pa tikimai žemesnis. Nepusryčia vus arba papusryčiavus ne pakankamai, apie 10—11 vai. sumažėja cukraus koncentra cija kraujuje, atsiranda alkio jausmas, sumažėja darbingu mas, susilpnėja dėmesys, dau giau padaroma įvairių klaidų. Olsonas ir bendraautoriai įro dė, kad studentų pusryčių ka loringumas turi sudaryti 700 —800 kkal ir ne mažiau 23— 35 g baltymų, tuomet cukraus koncentracija kraujuje laiky sis fiziologinėse ribose ir apie 6 vai. nebus jaučiama alKio, tačiau jeigu pusryčių kalorin gumas viršija 1000—1200 kkal — jaučiamas mieguistumas. Mūsų tirtų VU studentų pus ryčiai susidėjo iš 5—12 g bal tymų ir sudarė tik 150—280 kkal. Brangiausias turtas, mums duotas gamtos, yra sveikata, ir ją tausoti privalo kiekvie nas. J. MASKELIŪNAS MF Higienos katedros asistentas
— Ar Ilgai taip vargsiu: pusryčius ruošk, kelnes Il gink. .. — Iki vestuvių, ma...
Fil. F IV k. lituanistai Ir kuratorė nuoširdžiai užjaučia kurso drauas Onutę PRANARAIISKAIT5 dėl brolio mirties. Nuoširdžiai užlaučiame kurso drauąą Vida PIVICKĄ dėl tėvelio mir ties. 1F istorijos spec. I k studentai Nuoširdžiai užiaučiame grupės drauąę Ireną KUTKAITYTĘ dėl tėvelio mir ties. EKFF finansų spec. IV k. 2 Rr. studentai ir kurato'ė
Tiražas 4200 egz. Užs. Nr. 3187 LV 14131
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA