cam/Bos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
[975 m. spalio 31 d
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
dinamas komjaunimas. Organizacijos Orimo 57-ųjų metinių proga sveikindai V. Lenino Komunistinės Jaunimo Sąpjos narius, linkime jiems gerų suma nių ir darbų, atkakliai siekti užsibrėžto ųlo. teėjusį penktadienį įvyko universiteto komjaunimo 1 konferencija. tačiau apie konferenciją skaitykite antrame puslapyje. įuotraukose matome jos delegatus ir svečius: liršuje (iš kairės) — universiteto komjaunimo komiteto bet rlaus pavaduotojas J. Bagdonas ir Pramonės ekonol katedros e. doc. p. S. Imbrasas; LLKJS CK sekretorė paltenlenė Ir studentų profkomlteto pirmininkas A. KaiĮ TF UI k. studentė, komjaunimo biuro sekretoriaus paruotoja Z. Sobllnskaltė Ir PF IV k. komjaunimo sekretoH. Meškutavičiūtė.
PARTIJOS
SUVAŽIAVIMUI Apatinėse nuotraukose: partijos Lenino rajono komiteto sekretorė G. Radzevičienė ir universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis: FF III k. stu dentė, komjaunimo biuro narė R. J akytė.
rūpestingai juos supažindina me su universiteto taisyklė mis ir gyvenimo tvarka. Ir „Studijų įvadas" tam pilnai neišnaudojamas. Pagaliau, ko norėt iš pirmaikursių, jeigu
lugsėjo mėnesį Universiteto Taryba aptarė pirmo kurso lentų kontingentų, darbo su juo problemas. Taryboje unų pranešimų padarė prorektorius B. SUDAVlClUS. Jdlen spausdiname klek sutrumpintų jo pasisakymų. fiek studentų mūsų aukšĮ mokykloje dar niekad luvo. Sukomplektavę pirĮ kursą, rugsėjo 1-ąją tū lom 16.130 studentų (181 Liau, negu pernai): dieLame skyriuje 8128 (242 fcgiau). Iš viso į pirmą hš priimta 2930 žmonių, t daugiau — 90 — negu įėjusiais metais. f -ridien pagirtini chemikai, pai jų fakulteto kolektyf tikrai daug rūpinosi ir tai ruošė sau busimąjį fitingentą. Triūsas nenuėjo Fui: šiemet čia buvo paly pi rimtas konkursas, Šiuo pyzdžiu galėtų pasekti fizi■ kurie nepasakysi, kad firūpina, bet, matyt, netortingai ir neefektyviai. p įsų fakultetų vadovai tuatsiminti, kad rūpintis ®iu kontingentu reikia prajau dabar, o ne pavasaDaugiau padirbėjus ir re gatai bus geresni. ūaug norinčių buvo studi°ti mūsų universitete, vadis>, daug darbo teko ir prilimo komisijai. Ji, mūsų įmone, dirbo normaliai, pagyrimo žodžių vertas "mimo komisijos atsakingo ūetoriaus pavaduotojas c I- Uždavinys, tvarkęs 'uhanizuotą apskaitą. Šie* skaičiavimo centras su artėjo priėmimo eilę, mūsų
Pirmakursis atėjo į universitetą darbuotojams jau nebereikė jo sunkiai ir kruopščiai dirb ti. Iš viso stojamuosius egza minus laikė 6859, o įstojo 2930 žmonių — vidutiniškai konkursas 2,3 į vietų. Nepa sakytume, kad šiemet viduri nė mokykla paruošė geriau, negu praėjusiais metais. Dau gelio stojančiųjų atestato ir egzaminų balai, kaip iki šiol, skyrėsi. Stojamuosius egzami nus blogiau laikė jaunimas, baigęs kaimo mokyklas. Socialinė sudėtis mus džiu gina: darbininkų vaikai su daro 40,48% (pernai 38,2%), kolūkiečių — 21,7% (pernai 14,9%), tarnautojų — 37,7% (pernai 46,84%). Šia prasme pagerėjo kontingentas Medi cinos fakultete. Kai pagalvoji apie blogesnius dalykus, vėl tenka minėti fizikus: čia 40,8% sudaro vilniečiai, kom jaunuolių yra vos 85,6% (vi sam universitete — 91,7%) Lietuviai pirmam kurse suda ro 82,9% (pernai 82,3%). TaTkim, su pirmakursiais šiek tiek susipažinom. Galim pagalvoti ir apie studijas — kaip jos seksis, kaip jas pra dėti?
Į dieninį skyrių priimta 1725 žmonės, iš jų stojamuo sius egzaminus be trejetų iš laikė 978. 453 atestatų vidur kis — 5, 677 — 4,5. Bendras viso kontingento atestato vi durkis — 4,38. Šie skaičiai rodo, kad kontingentas visai neblogas. Ir darbą pirmakur siai pradėjo rūpestingai. Kuo atidžiau mes jiems padėsim dabai, pirmaisiais mėnesiais, kuo daugiau reiklesni būsim, tuo lengviau seksis toliau. Patirtis rodo, kad ten, kur mes kiek apsileidžiam, per mažai dirbam, tuoj atsiranda vietos kitos „mokyklos" — nepažangių, studentautojų — įtakai, sekama blogųjų pa vyzdžiu. Nueinama mažesnio pasipriešinimo — lengvesniu — keliu. Praėjusiais metais taip pat kalbėjom, kad kontingentas neblogas esąs, o teko iš pir mo kuiso pašalinti 185 nepažangius studentus. Rugsėjo pradžioje perkeltų su skolo mis į antrą kursą irgi buvo geros kelios dešimtys. Pokal bių su tokiais studentais me tu aiškėja viena blogybė — per mažai pirmakursių gyve nimu domisi kuratoriai. Ne
daugelio dalykų „nežino" net dekanai ir katedrų vedėjai. (Pasitaiko, kai lengva ranka pasirašo tarpininkaują grąžin ti pašalintą iš pirmo kurso studentą ir pan). Tai liečia, pagaliau, ne tik pirmą kursą. Turim po kiek vienos sesijos daug rkoli ūnkų. Jokios tvarkos nebėra su jais — daug kur atostogų pa baigoj nebuvo surengta pa pildoma, ta anksčiau populia rioji — ir sakyčiau, naudin ga — tinginių sesija, „sessio pigrorum". Rugsėjį ir vėl niekam galvos neskaudėjo. To, aišku, nepasakysi apie Finansų ir apskaitos, Gamtos, iš dalies Istorijos fakultetus, kur nepažangiems studentams neleidžia ramiai gyventi ir katedrų vedėjai, ir kuratoriai. Deja, lyg ir nusiraminimo nuotaikos apėmė Medicinoj fakultetą. Čia skolininkai tu pi lyg pelės po šluota. Atro do, kad fakulteto katedrų pareiga tik skaityti paskaitas ir egzaminuoti, o paskui sko lininkus tesivaiko dekanas. Panašiai ir Fizikos fakultete. Dekanas, pTodekanas kovoja su skolininkais, o katedrų ve
dėjai, dėstytojai neretai eina į rektoratą ir prašinėja, kad leistume tam ar anam buvu siam skolininkui dirbti ūki skaitinį darbą. Reikalingas kruopštus ir nuolatinis darbas. Kai to principingumo, kontrolės trūksta, net visai neblogai jaučiasi skolininkai. Kartais dekanai leidžia laikyti egza minus studentui, negavusiam 4—5 įskaitų arba neatlikusiam laboratorinių darbų, nors žino, kad toks studen tas nebespės atlikti jų. Ne retai dekanai be rimto pa grindo atideda egzaminus — tai tik demoralizuoja studentus. O pastarųjų tokia psichoiogija — atidėjo, vadinasi, iki tokio termino, ką gi, tada ir laikysim, kai tas terminas baigsis. Paskui atsitinka taip, kad atnešami sąrašai išbrauk ti po 20 studentų iš fakulte to. Kodėl laukiam tos juodos dienos? Negi negalim kas dien klibinti skolininkųj Arba dar — iki šiol yra skolininkų, kuriems pavasa rio sesija atidėta dėl ligos. Atidėjo, ir baigėsi rūpesčiai, kol toks ligonis netampa sko lininku — niekas nesistengia tokį varyti į polikliniką gau ti pažymėjimą dėl akademi nių atostogų. Norėčiau atkreipti dekanų ir katedrų vedėjų dėmesį į užsienio kalbų studijas. Mes būsim nenuolaidūs tiems, kas šių kalbų nestudijuoįa, nevertina šių disciplinų, Stai pavasarį neleidom laikyti eg zaminų ir pašalinom 21 stu dentą vien už tai, kad jie
neturėjo užsienio kalbos įskaitos. Šių disciplinų ka tedros įpareigotos gruodžio pabaigoje pateikti sąrašus studentų, kurie nepajėgūs gauti užsienio kalbų įskaitą (o taip atsitinka dažniausiai dėl blogo užsiėmimų lanky mo). Ką gi, nepažangius vėl teks braukti, net ir penkta kursius (atrodo, Medicinos, Fizikos fakultetuose yra to kių diplomantų). Antraeilių dalykų universitete niekas nedėsto, visi vienodai svar būs ir reikalingi, niekas čia nė vieno studento neskriau džia „kažkokia" užsienio kal ba, greičiau tinginiai apkrau na dėstytoją papildomu dar bu. Yra nustatyti skolų likvida vimo terminai. Po jų niekas neturi teisės pratesti egzaminij laikymo, Skolininku laikome tik tą, kuris po sesijos surinko ne daugiau kaip 2 skolas, kiti turi būti šalinami, arba — ligos atve ju — išleidžiami į akademi nes atostogas. Egzaminui duo dama 3—4, o ne — kaip dažnai būna — 10 dienų. To kia tvarka. Ją turi gerai ži noti ir studentai, ir katedrų vedėjai. Du menesiai liko iki įskai tų pradžios. Rūpesčių yra ne mažai. Nesikratykime jų, neatideliokime darbų rytdienai. Studentai turi naudingai pra leisti užsiėmimus. Laikas brangus, ne mažiau brangūs ir tokie dalykai, kaip draus mė, tvarka ir švara. Pastarų jų dviejų dalykų rugsėjo mė nesį kai kur pasigedome.
©
Spalio 24 d. Įvyko uni versiteto komjaunimo XXI konferencija. Ataskaitinį komjaunimo komiteto pranešimą skaitė sekreto riaus pavaduotojas Justi nas Pečkaltls. Diskusijose kalbėjo FAF komjaunimo biuro sekretorius G. Kalčlnskas, IF III k. stud. Z. Besasparytė, ChF V k. stud. V. Vaitonis, SMD tarybos narys P. Šileikis, FF IH k. stud. J. Abiša
la, FU. F II k. stud. A. Sa baliauskaitė, PF IH k. stud. R. Jagminas, studen tų profkomlteto pirminin kas A. Kairys, universite to SSB vadas M. Bložė, Filosofijos istorijos ir mokslinio ateizmo kated ros dėstytojas Z. Bumys, Sporto klubo pirmininkas E. Paškevičius. Konferencijoje kalbėjo LLKJS CK sekretorė G. Saltenienė, rektorius prof. dr. J. Kubilius, partijos komiteto sekretorius K. Poškus. Delegatus ir svečius pa sveikino Pedagoginio ins tituto komjaunimo sekre torius R. Murėnas. Konferencija išrinko naują komjaunimo komi tetą ir 113 delegatų Į Le nino rajono XXI komjau nimo konferenciją.
— Kai kuriose fakulteto akademinėse grupėse išgirdo me, kad, esą, komjaunimo darbas neįdomus. Aiškina mės, kodėl tokia nuomonė. Pasirodo, kalti patys komjau nuoliai. Šių grupių susirinki muose dažnai perpasakojami laikraščiai, nutarimai ir pan. Tai būtų gerai, jei visa tai butų siejama su aukštosios mokyklos, fakulteto, kurso specifika, iškeliamos mums rūpimos problemos. Kitu at veju mes pratinam studentą galvoti paviršutiniškai, vėliau jis paviršutiniškai ir studi juos, dirbs, kitiems vadovaus. Vietoj trijų vidutinių — vie ną gerą susirinkimą. Toks tu ri būti mūsų kokybės šūkis. — Nuo pačių studentų pri klauso, koks bus jų gyveni mas aukštojoje mokykloje,— pabrėžė LLKJS CK sekretorė G. Saltenienė. — Grupėse rei kia sukurti draugišką ir reik lią atmosferą, kur kolektyvas
ta grupės sekretore, — fakul teto komjaunimo biuras net nebandė prieštarauti šiam klaidingam grupės sprendi mui. Pagalvokim, kaip studi juos grupė, vadovaujama sek retorės sikolininkės? Universiteto komjaunimo komitetas apsvarstė viename savo posėdyje, kaip visuome ninė politinė praktika vykdo ma Filologijos fakulteto rusų k. ir lit. spec. III kurso 1 grupės komjaunimo organiza cijoje. Komjaunimo darbas šioje grupėje neatitiko VLKJS XVII suvažiavimo iš keltų reikalavimų aukštajai mokyklai. Visų pirma čia reikia kaltinti grupės aktyvą, kuris nesugebėjo vadovauti komjaunuoliams, neskatino jų visuomeninio politinio akty vumo, ir pats ne ką tegalė jo pasakyti apie praktikos nuostatus, jos vykdymo me todiką. Minėtos grupės pa vyzdys dar kartą rodo, tai bu-
pavadinimu liko Filologi Konferencijoje buvo o, jos fakulteto germanistų spe ta daugelis gerų darbų, ‘ cialybės komjaunimo biuro riuos nuveikė organizšiškelta iniciatyva „Komjau komjaunimo komitetas. Ta nuolis mokosi be trejetų". akademinis darbas, ir jej, Germanistams teko jos gė mas, internacionalinis auį dingai atsisakyti: specialybėje j imas, studentų mokslo • tik 42 studentai iš šimto tris masis darbas, statybinių dešimt devynių išlaikė pava rių veikla. Apie tai daus sario sesiją gerais ir labai ar mažiau jau esame ne v gerais pažymiais, o trečio rašę savo laikraštyje, tč kurso komjaunimo sekretorė dabar plačiau nekalbam^, j turėjo net tris akademines name, kad jų' nepaini skolas. Dabar germanistai pa šioje vietoje ir šia PK siliko prie kuklesnės — ir perdaug nenusikalsime gal realesnės — iniciatyvos: ri darbai liko, jų pėdsa pasiekti, kad komjaunuolių ryškiai įsispaudė ir j auį: trejetukininkų sumažėtų iki sios mokyklos, ir į kiekvi 30%. Sis pavyzdėlis rodo, komjaunuolio gyvenimų ■kad tokie lozungai turi būti Šiandien mes norėjome mūsų veiklos programa, o ne kreipti dėmesį į tuos ba: tušti, nors ir spalvoti, burbu kurie dar reikalauja didės lai. darbo, paminėti tai, apie Visu tuo, ką mes aukščiau buvo kalbama konferenci išdėstėme, norėjome parody dalykiškai, principingai, r! ti, kaip sunku pasiekti kiek liai. Šįkart mus itnponu vieną komjaunuolį, auklėti jį organizacijos gyvybingun iniciatyviu naujos visuome jos sugebėjimas matyti akt nės kūrėju, aukštos profesi lias problemas ir ieškoti nės kvalifikacijos specialis lių joms išspręsti. tu, kad tie auklėjimo būdai, Čia būtų galima ipamit metodai ir keliai labai vienas kalbas apie veiklą visuct su kitu susiję ir vienas kito ninių profesijų fakulteto, sąlygojami. ris turi aktyviai prisidėti ų Universiteto komjaunimo studentų idėjinio politi organizacija, komjaunimo ko auklėjimo gerinimo, p mitetas siekė pažinti kiekvie pusiško busimųjų Spe< ną komjaunuolį. Gal ne vi listų ugdymo ir ruošimo ak sada sekėsi įgyvendinti šį šū viai visuomeninei veik kį, bet nenuilstamai buvo Kaip pastebėjo savo pas: siekiama to, veikiama ta kyme PF studentas R. Jag linkme ir einama link perga nas, yra rūpesčių dėl jaun lės. Kelis darbo trūkumus lektorių mokyklos: klaus) taikliai pastebėjo partijos jai blogai lanko užsiėmiit universiteto komiteto sekre pasyvūs, o komjaunimo t torius K. Poškus: rai neskiria tam pakanka — Stebint komjaunuolių dėmesio, apskritai per ma veiklą, kartais atrodo, kad jie padeda fakultetui. visada turi daug gerų idėjų, Apie visuomenės mok sumanymų, gerų norų. Tačiau dėstymą. įsisavinimą kalb labai dažnai šios geros idėjos IF III k. žurnalistė Z. Be pakimba ore, pritrūksta va sparytė. lios, atkaklumo, dėmesio, ir -— Komjaunimo organ: ryžto joms įgyvendinti. ciją labai jaudina tas fak Formalizmo (tiesą sakant, — pabrėžė kalbėtoja, — 1 kaip tik jūs labiausiai ne visuomenės mokslų žiu mėgstate ir turite nemėgti to studentams labai greitai formalizmo, dirbtinumo, fal blėsta, kai kuriems netair šo) yra svarstant komjaunuo įsitikinimais. Z. Besasparytė kalbėjo a lių nusižengimus ir baudžiant. Žinoma, mūsų komjaunuolis būdus glaudžiau bendrad yra suaugęs žmogus ir jis pri biauti komjaunimo biurą valo visiškai atsakyti kolek su visuomenės mokslų kat tyvui už savo elgesį. Tačiau romis. Ji pasiūlė, kad k personalinę bylą, manyčiau, met mokslo metų pradžr reikia laikyti ir kolektyvine, šių katedrų dėstytojai, c nes kiekvienas komjaunuolis bantys atitinkamame fakj gyvena, mokosi, elgiasi ne te, susitiktų su kam jaun: šalia kolektyvo. Svarstant aktvvistais ir kartu aota kiekvieno komjaunuolio nusi studentu komunistinio auk žengimą, reikia ieškoti atsa jimo reikalus. kymo į klausimą — kodėl jis Mažai konferencijoje bu nusižengė. Matyt, nusižengė kalbėta apie fizinę kultūra jis ne tik dėl savo negatyvi sportą. Apie šio darbo : nių savybių, bet ir dėl to, sklandumus daug, teisingų ' kad komjaunimo organizacija stabų pareiškė Fizinio auk neskyrė pakankamo dėmes! ■ jimo katedros dėstytojas komjaunuolių komunistiniam Paškevičius. auklėjimui, nekontrpliavo dis ciplinos, kad organizacijoje Tame susitikime, kurį ž vyravo neprincipingas atlai prisiminėme straipsnio p| dumas, trūkumų maskavimas, džioje, A. Daunoravičius 5 kad nuo smulkių nepastebimų sakė ir šiuos žodžius: pražangų buvo nevaržomai nės keičiasi. Gerai, jeigu d pereinama prie vis didesnių venimas juos taiso. Mat nusikaltimų, kad šioje pra negalima visą amžių matu žangų istorijoje niekas nepa jų vienu matu. Bet vied stojo nedrausmingam komjau vertinimas turi būti — nuoliui kelio. - tas žmogus, su kuriuo mo.d Man atrodo, kad visas' stu mės ar mokomės, kuris eri dentų komjaunuolių auklėji na su mumis, ar jis — nei mo darbas tūri remtis ne rint jo pareigų, apdovand apriorinėmis, subjektyviomis mų, padėties — kovos ui ri draugų nuomonėmis, o ati sų idealus, ar, kai bus s: džių asmenybės tyrinėjimu, ku, nepaliks vėliavos?" Universiteto Romiau' studento gyvenimo sąlygų pažinimu. Tai padėtų apsau konferencijoje išgirdome goti nemaža komjaunuolių rūpestį dėl kiekvieno k.j jaunuolio įsitikinimų, jo j nuo nusižengimų. Šiais žodžiais ir norėtume tyvios gyvenimo pozic reziumuoti tai, ką aukščiau Čia susirinko žmonės, I ir gražūs .tarsi paklaust: j išdėstėme. vęs: ką tu darai, kad kitri būtų geriau, kad organini Iki šiol pabandėme nagri ja būtų ta smogiamoji, in,cl nėti komjaunimo organizaci tyvos grupė, kaip sakė 1 j jos veiklą kiek vienpusiškai ninas. J — kaip ugdomas nario akty A. JUODI] vumas, kas stabdo tą veiklą. A. DARGU
Prieš metus universiteto ži įteikimo šventė dar prie komjaunimo komitetas suren šaky. Apie ką jie, klausy gė susitikimą su buvusiais damiesi ataskaitinio komjau komjaunimo organizacijos nimo komiteto pranešimo ir sekretoriais. Atėjo ministrų delegatų kalbų, galvojo? Gal pavaduotojai ir prorektoriai, apie tai, kad tėvų jaunystė docentai ir atsakingi partiniai pasikartoja vaikuose? Sodai darbuotojai. Ne pamokyti, irgi kiekvieną pavasarį apsi pasiguosti ar pasididžiuoti. Jie pila balta migla. Ar kasmet kalbėjo, ir vėl atgijo praei jie žydi vienodai, ar medžiai tis, sugrįžo į atmintį prabėgę auga tik aukštyn, ar visi metai. Jaunųjų komjaunimo paukščiai sugrįžta iš tolimų aktyvistų ir veteranų amžius kraštų į savo lizdus? .. Ar tarsi susilygino, liko visų tą vėliavą, kovų ir darbo vienas nedalomas likimas, šlovės simbolį, kurią šventi gražiausioji gyvenimo aki nėje eisenoje neša mūsų tė vai, ar ją mes išlaikome mirka. — Komjaunimas daugeliui aukštai iškeltą kasdienybės mūsų buvo vienintelis gyve vėjyje? Mums pasirodė, kad nimas. Nesuprantu, kada ir jie galvojo apie tai, ir todėl studijuodavom. Kad niekas prisiminėme aną susitikimą. Dabar komjaunimo organi galėtų įvertinti kiekvieną sa vo pabrėžta ir ataskaitinia neįtartų, jog šį darbą dirbam me pranešime, kad fakulteto tik karjeros sumetimais — zacijos aukštosiose mokyklose vo narį. Dar negalim tvirtinti, kad komjaunimo biurai per mažai juk geriausius, aktyviausius taip išaugo, kad praktiškai studentus palikdavo Vilniu beveik visi studentai yra jų grupėse tokia atmosfera vy gilinasi į pagrindinės kom je — mes, filologai, nutarėm nariai. Todėl ypač išauga rauja. Teisesni būtume, jei jaunimo organizacijos ląstelės baigę išvažiuoti nors metams akademinės grupės pirminės sakytume, kad čia dažniau darbą, mažai padeda grupių organizacijos pasitaiko atvirkščiai suprasto aktyvui. Po minėto patikrini į kaimą. Kad tik niekas mū komjaunimo sų nepalaikytų savanaudžiais, vaidmuo. Nuo jos gyvybin draugiškumo (ar visada drįs mo praėjo daugiau kaip pusė kad tik komjaunuolio vardas gumo didele dalimi priklauso tum pažymėti, kas nedalyvau metų. Ar pasikeitė kas šio liktų švarus. .. — Nuo to visos komjaunimo organiza ja paskaitoje?). Kaip konfe je grupėje? Ji net neapsvarslaiko A. Daunoravičius (1958 cijos veikla — sėkminga ji rencijoje pastebėjo universi tė komjaunimo komiteto nu —59 m. jis buvo universiteto bus ar prastesnė. Tai buvo teto rektorius prof. dr. J. Ku tarimo, nebandė šalinti trū komjaunimo sekretorius) sos pabrėžta neperseniausiai įvy bilius, neperseniausiai blogu kumų. Visuomeninė politinė tinėje tik svečias: dirba Tau kusioje universiteto II parti tanu buvo laikomas geras praktika — ta studentų ko ragės rajono vykdomojo ko nėje konferencijoje, kur ko mokymasis, pirmūną grupės munistinio auklėjimo forma miteto pirmininko pavaduoto munistai giliai analizavo ir draugai dažnai vadindavo (o — čia taip ir pasiliko forma komjaunuolių darbus. gal ir tebevadina?) panieki liu dalyku. Vėl kaltinti galim ju. Universiteto Mokymo ir nančiu „zubrylos“ vardu. Jei fakulteto komjaunimo biurą, Universiteto prorektorius doc. J. Grigonis (komjauni auklėjimo komisija atliko so gu darbininkas blogai dirba, kuris silpnai kontroliuoja, mo sekretorius 1950—51 m.) ciologinį tyrimą apie pirma tai ir jo gaminys bus pras kaip vykdomi planai bei nu kursių adaptaciją aukštojoje tas, jeigu studentas trejetu tarimai. tame vakare taip pasakė: Tiesa, šioje vietoje turime — Mokėmės — visi lyg ir mokykloje. Tyrimas parodė, kininkas — tai irgi brokas. vienodi. Susitinki po kelių kad yra nemaža pirmakursiu Universitetas pagal pažangu pažiūrėti ir į kitą reikalo pu metų — ’ su vienu susikalbi, kurie nedalyvauja visuomeni mą vienas geriausių iš res sę — aktyvo mokymą. Jis ne kitas — biurokratas. Iš kur nėje veikloje dėl to, kad, jų publikos aukštųjų mokyklų. pakankamas. Tai ne tik vie jis? Iš mūsų pačių. Stenkitės žodžiais tariant, „neišrinko, Tiesa, procentai ne visada nos aukštosios mokyklos rū įdiegti komjaunuoliams pa o pats nedrįso siūlytis, nors parodo tikrąsias žinias, nega pestis, pagaliau gal ne jos prastumą ir kuklumą,' patys ir labai norėjo". Iš vienos lima suabsoliutintį ir pažy jėgoms visa padaryti. Vienas pagrindinių kovos visada tokie pasilikit. Mylė pusės tai — asmenybės su mio, bet vieną dalyką būti kite savo daibą.- Tas, kuris gebėjimų slopinimas, o iš ki na pabrėžti — valstybė su su skolininkais būdų — indi abejingas jam, verčiau tepa tos — didelis nuostolis uni darė mums sąlygas studijuo vidualūs pokalbiai su jais lieka komjaunimo aktyvisto versiteto komjaunimo organi ti, čia mūsų darbas, ir mes mokymo ir auklėjimo komisi zacijai. Buvo nutarta labiau neturime teisės atlikti jį blo joje, fakulteto komjaunimo pareigas. skatinti pirmakursių visuome gai. Gal todėl universitete vis biure, arba vadinamasis sko Tą susitikimą su jaunyste ninį aktyvumą. Gražią inicia dažniau kalbama apie koky lininkų svarstymas. Per me priminė praėjusį penktadienį tyvą šioje srityje parodė Fi bės reikalus, gal todėl taip tus taip .apsvarstoma" šimtai vykusi universiteto komjau lologijos fakultetas, šių moks karštai konferencijos dalyviai žmonių, pritinginčių, nelan nimo organizacijos XXI kon lo metų pradžioje suorgani plojo rektoriaus žodžiains kančių paskaitų. Visi jie ati ferencija. Gal ne todėl, kad zavęs pokalbį su savo pirma apie' studentą su „kokybės tinkamai nubaudžiami. Daž niausiai administracinėmis čia vėl jaunieji susitiko su kursiais, buvusiais mokyklų ženklu". Kodėl mes dar kalbam nuobaudomis. Tik trečdalis vyresniaisiais —*■ salėje matė aktyvistais bei .prijaučian gavo komjaunuoliškas me rektorių J. Kubilių, pro čiais". Tai padeda pažinti ir apie pasyvumą? Ar jo reikia jų rektorių B. Sudavičių, dai geriau auklėti j fakultetą at bijoti tokioje masiškoje orga bausmes. Iki . šiolei komjau nizacijoje? Gal tai neišven nimo organizacija nepakan buržuazijos metais universite ėjusius žmones. to komjaunuolių grupelei va — Mūsų fakulteto vos ne giama? Ar ne aktyvistai turi kamai vertina savo kompe dovavusį E. Meškauską, da kiekvienos grupės darbo pla bijoti ramybės būvio, įstaigi- tenciją ir netapo pagrindiniu tinginius ir bar Filosofijos katedros ve ne yra trafaretiniai „dalyvau nio tvarkymosi, kas ir gim kovos prieš dėją, konferencijoje dalyva ti", „aplankyti", „susitikti". do pasyvo problemą. Matyt, drausmės laužytojus iniciato vo ir LLKJS CK sekretorė G. Aišku, gerai, kad domimės reikia turėti aktyvo branduo riumi. Toks aktyvo neryžtin Saltenienė, LLKJS CK atsakin teatru, mėgstame iškylauti, lį, kuris galėtų dalį žmonių gumas turi įtakos visiems na gas organizatorius E. Lukošius, bet kai kur už viso to uždegti — sudominti, suju riams. Pirmūnų universitete po partijos Lenino rajono komi dingsta idėjinis-politinis, aka dinti, vesti paskui save. Kai teto sekretorė G. Radzevičie deminis, auklėjamasis dar tokio aktyvo pasigendam — praėjusios pavasario sesijos nė ir komjaunimo rajono ko bas. Tada susidaro įspūdis, ypač grupėje — apie reiklu buvo arti penkių šimtų. Ta miteto pirmasis sekretorius kad mes vien pramogomis mo ir darbo atmosferą var čiau jų įtaka per menka mo A. Jankeliūnas. kymo procese, akademiniame užsiiminėjame, — sako Che gu ar galim kalbėti. Salėje buvo ir tie, kurie mijos fakulteto V k. studen Komjaunuolį aktyvistą mes darbe. Per mažai tam suras kovo 1 dieną gavo naujus tas V. Vaitonis. — Kai ku visada įsivaizduojam žen ta formų, kelių, kuriais gali komjaunimo bilietus, ku rie planai lyg vieno žmogaus giantį priekyje: ir geriausiai ma būtų efektyviai perimti rie tą dieną prie krūtinės kūrinys. O juk kolektyvinė besimokantį, ir sėkmingai jų patirtį. Prieš pora metų glaudė raudoną gvazdiko žie mintis visada geriau. Kai to dirbantį mokslinį, visuomeni buvo įkurtos pirmūnų tary dą ir knygutę su Lenino at kie darbo planai, tai ir vyk nį darbą. Deja, aktyvistų yra bos, bet jos savęs nepateisi vaizdu, — III teisininkas, Le dami jie bet kaip, užplanuo net skolininkų. Nepažangūs no: darė beveik tą patį, ką nino stipendininkas V. Ciu- ti dalykai pasirodo neįdomūs, buvo devynių komjaunimo ir akademiniai sektoriai. Ki čiulka, VI k. medikas V. Ma jie lieka popieriuje. organizacijų sekretoriai. FAF lę nesusipratimai jas išardė. čiulis, V k. psichologė, Finansų ir apskaitos fakul finansų ir kredito spec. IV k. Matyt, galvojant apie naujas Profsąjungų rūmuose vyko VLKJS XVII suvažiavimo de teto komjaunimo sekretorius 2 gr. sekretorė Lina Rama darbo formas, reikia gerai legatė N. Lomanienė... Čia G. Kalčinskas išdėstė irgi pa nauskaitė taip pat turėjo sko paskaičiuoti, kokį efektą jos mokslinė konferencija „Tary susirinko ir tie, kuriems gra našią mintį:, lą. Šiais metais ji vėl išrink- galėtų duoti. Taip skambiu binė moteris — aktyvi ko-
PAŽINTI IR SUPRASTI KIEKVIENA
munizmo kūrėja", skirta Tai tautiniams moters metams Joje dalyvavo univers'l to prorektorius B. Sūdai čius, Prekybos fakulteto Pi dekanė K. Vaištarienė, M6] cinos fakulteto profesorė j Bartusevičienė, Istorijos M IV k. studentė D. CesnaU'H tė ir Filologijos fak. komi1 nimo biuro sekretorė Mtartaitė.
V. KUVSlNClKOVAS, Teisės fakulteto III k. studentas:
j. KUBILIUS, universiteto rektorius: . Šiandien pagrindinis mūsų, kaip ir kitų aukštųjų mo kyklų, uždavinys yra specialistų ruošimo tobulinimas. Šiuo •setu pabrėžiamos naujos tendencijos — ruošti plataus pro filio specialistus. Dažnai buvo reikalaujama, kad spėda mas būtų paruoštas konkrečiai darbo vietai, kad žinotų ,!Sas instrukcijas, kurios po penkių dienų pasensta ir pa keičiamos naujomis. Šiandien uždavinys kitas. Vyksta jparti mokslo ir technikos revoliucija. Žinios greitai sensta. Žmogui reikia per savo darbo amžių kelis kartus at naujinti savo mokslo žinias. Pastebėta ir seniai žinoma, yd fundamentalios disciplinos sensta žymiai lėčiau, negu taikomieji dalykai, todėl šiandien ypač akcentuojamas fundamentaliųjų mokslų dėstymas. Plataus profilio specia listas — tai darbuotojas, kuris turi geras teorines žinias, tiriamojo darbo įgūdžius atitinkamose mokslo metodologi nėse problemose. Tokių specialistų ruošimas yra neleng vas dalykas, ir čia nemažai reikia daryti. Pirmiausia turi keistis (ir palaipsniui mūsų keičiamas) dėstymo pobū dis — būti daugiau metodologinis, o ne faktų perteikimas. Žinoma, studentų atmintį reikia lavinti, bet nėra jokios prasmės paversti jį „zubryla", tam yra knygos, įvairūs ži nynai. Labai svarbus ryšys tarp fundamentaliųjų ir specia liųjų disciplinų. Kaip matematikas, aš norėčiau kalbėti apie matematikos disciplinas. Pavyzdžiui, ekonomistai sa ko, mes mokomės matematikos, o kam ji mums reikalin ga? Kodėl tokia nuomonė? Todėl, kad specialiųjų discip linų dėstytojai nepanaudoja matematikos, fizikos dalykų. Studentai susidaro įspūdį, kad ta disciplina nereikalinga, o tai daro didelę žalą jo paruošimui. Panaši padėtis buvo, (dabar, atrodo, gerokai keičiasi) techninių disciplinų dėsty me. Be* mūši’ ekonomistams ir ne tik iiems, tą problemą dar reikia spręsti. Reikalaukime, kad dėstytojai keltų sa vo kvalifikaciją ne tik rašydami disertacijas, bet ir įsisa vintų bei panaudotų dėstyme tas pagrindines disciplinas. .. .Mums svarbus yra studento ne tik specialybės ruoši mas, bet ir studentų auklėjimas. Mokslo ir technikos re voliucija reikalauja maksimaliai išnaudoti kiekvieno dar buotojo intelektualinį potencialą. Labai svarbu yra kiek vieno specialisto kūrybinių pradų ugdymas. Kiekvienam reikia būti kultūringam, žinoti savo krašto istoriją, litera tūrą ir t. t. Pagaliau, humanitarinių mokslų specialistai turi nors kiek susivokti kituose moksluose, žinoti gamtos, tiksliųjų mokslų pagrindus. Mes per mažai mokome jau nimą elementaraus kultūringumo. Kiekvienas dėstytojas turėtu ne tik iš tribūnos gražiai pašnekėti, bet ir daugiau bendrauti su jaunimu. J. MIŠKINIS, Politinės ekonomijos katedros vedėjas:
.. .Norėčiau paminėti vieną problemą — nemažos stu dentų dalies žinių paviršutiniškumą. Mano akimis, šią problemą spręsti galima labai plačia priemonių sistema. Akcentuosiu vieną iš jų. Visos visuomenės mokslų kated ros ir nemaža dalis specialybių 'katedrų praktiškai turėtų kovoti, sakyčiau, už tam tikrą žinių, problemų paveldimu mą. Tai galima padaryti ypač humanitarinių specialybių fakultetuose. Dabar visgi jaučiamas tam tikras atotrūkis ir, matyt, visuomenės mokslų metodologinio panaudojimo konkrečiose srityse lygis yra nepakankamas. .. .Mes daugelį dalykų, kurie susiję ne su techniniais ūkio reikalais, o, pasakyčiau, su mokymo ir auklėjimo dar bu, pamirštame. Gana apleistas mūsų patalpos. Pagrindinio kontingento, kuris neša didėlę naštą, kuriam duodamas di džiulis krūvis, — dėstytojų, jaunų žmonių, buitinės sąlygos blogos. Mano nuomone, naujasis partijos komitetas turė tų į šiuos reikalus atidžiau žiūrėti.
TARYBINIO MOKSLO TRIUMFAS
.. .Mūsų fakulteto partinis biuras stengiasi, kad kiek vienas studentas komunistas turėtų partinį įpareigojimą. Tam reikalui kiekvienų mokslo metų pradžioje rengiamas specialus posėdis. Faktai rodo, kad kai kurie komunistai turi tokius įpareigojimus, kuriuos galėtų įvykdyti dažnas studentas. Pagrindiniu užsiėmimu tokiam komunistui lieka studijos. Tai, žinoma, svarbu, studentas, ir ypač komunis tas, turi gerai mokytis, bet jis taip pat turi būti ir vi suomeniškai aktyvus. Kitu atveju toks neveiklus komu nistas turės menką įtaką savo bendrakursiams. A. LAIGONAITĖ, Lietuvių kalbos katedros docentė: . . .Man rodos, jog nepakankamai vadovaujame komjau nimo organizacijai. Iš tikrųjų, daug kalbama apie partinės grupės ir komjaunimo organizacijos ryšius, ir nuo seno
Uždaviniai, kuriuos pajėgūs spręsti UNIVERSITETO II PARTINE KONFERENCIJA KAI KURIŲ PASISAKYMŲ PAGRINDINĖS MINTYS
kiekviena partinė grupė laiko savo .pareiga rūpintis kom jaunimo organizacija. Vis dėlto tie ryšiai dažniausiai (ypač pastaruoju metu Filologijos fakultete) tampa tiktai santy kių aiškinimusi. Kuo turėtų reikštis tas partinis vadovavi mas? Visų pirmiausia, manyčiau, kontrole, patarimais. Fa kulteto partinis biuras kaip reikiant nekontroliuoja grupių darbo. Jeigu mūsų fakulteto komjaunimo organizacija ne blogai vykdo savo kultūrinių renginių planus, tai politi nio ideologinio darbo sritis labai formali. Sakysim, politi niai pokalbiai, valandėlės planuojami labai gerai, iš tikrų jų vyksta labai blogai. Jeigu mūsų komjaunuoliai planuo ja ir, toli gražu, ne visada įvykdo, ką planuoja, tai kokią formalizmo mokyklą jie išeina per penkerius metus? Kaip jie organizuos šį darbą mokyklose? J. PECKAITIS, komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas: . . .Universiteto komjaunuoliai daug padeda partinei or ganizacijai, pedagogams ruošti aukštas kvalifikacijos spe cialistus. Tačiau mūsų veikloje, mobilizuojant studentus
geresniam mokymuisi, yra nemaža trūkumų. Kol kas mo kymo auklėjimo komisijos neanalizuoja fakultetų, grupių komjaunimo organizacijų akademinio darbo efektyvumo, studentų blogo mokymosi ir lankomumo priežasčių. Už ne sąžiningą pažiūrą į mokymąsi reikėtų operatyviau ir dau giau taikyti visuomeninio poveikio priemonių. Didelį prie kaištą čia reikia padaryti universiteto komjaunimo komi tetui, fakultetų komjaunimo biurų nariams: jie per mažai lankosi grupėse. Ar ne per daug mes susižavėjome kabi netinio vadovavimo principais? V. GERMANAS, Visuomeninių profesijų fakulteto dekanas:
.. .Mūsų fakultetas daug rūpinosi jaunųjų lektorių mo kykla, kurios klausytojai yra studentų komjaunimo orga nizacijos aktyvas ir jaunieji dėstytojai. Mūsų manymu, šioji mokykla turėtų būti reprezentacinė, nes jos klausy tojai atstovauja tai jaunimo daliai, kuria mes turėsime anksčiau ar vėliau remtis. Vienok, ji kelia Visuomeninių profesijų fakultetui didelių rūpesčių. Dvejų metų praktika rodo, kad klausytojai yra nedrausmingi ir nereguliariai lanko užsiėmimus. Taigi, kyla klausimas, ar komjaunimas pasiuntė savo tikrąjį aktyvą, ar katedros ir dekanatai pa kankamai rūpinasi jaunųjų dėstytojų kvalifikacijos kėlimu. Bandėme analizuoti šios negerovės priežastis. Lektoriams mes neturime jokių pretenzijų. Apie užsiėmimus jaunųjų lektorių mokykloje gerai informuojami dekanatai, partinės organizacijos. Tačiau užsiėmimai lankomi vis dar blogai. Išvada — arba kontingentas parenkamas nerūpestingai, ar ba kai kurios partinės organizacijos susilpnino dėmesį kadrų ugdymui ir auklėjimui. .. .Teko domėtis saviveikla fakultetuose. Paaiškėjo, kad jos niekas nekontroliuoja, mes net negalėjome rasti kom jaunimo biuruose žmogaus, kuris būtų už tai atsakingas. Repertuaro taip pat beveik niekas nekontroliuoja. V. DAUKŠAS, Chemijos fakulteto profesorius:
. . .Praktinis bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis, jo formos mūsų nepatenkina. Štai vienas, bet gana cha rakteringas pavyzdys. Žymūs mūsų respublikos mokslinin kai ieško aktyvių biologijos reiškinių. Todėl universiteto iniciatyva dar prieš dešimt metų „Švyturio“ chemijos ga mykloje buvo įkurtas pusiau pramoninis vaistų sintezės cechas, kuris pagal universiteto mokslininkų sukurtą me todiką gamino naujus vaistus išbandyti. Tai buvo tipiška ir gana operatyviai veikianti grandis, kuri jungė mokslą su gamyba. Po tam tikrų pertvarkymų šis cechas iš mūsų rankų išslydo, į mus žiūri kaip į antraeilius ar trečiaeilius užsakovus. Dėl šios priežasties labai lėtai diegiamas į ga mybą mūsų universitete sukurtas naujas ir labai efekty vus vaistas širdies sutrikimams gydyti, laukia eilės dar trys vaistų preparatai. Išvada aiški — būtinai reikia ieško ti glaudesnių bendradarbiavimo su pramone formų ir siekti, kad pramonės įmonės padėtų mūsų darbuotojams diegti į gamybą mokslinio darbo rezultatus. J. TAMOŠIŪNAS, Politinės ekonomijos katedros profesorius: .. .Mūsų kolektyvui iškyla daug ir rimtų studentų moks linio darbo uždavinių. Galima iš karto pasakyti, kari, ko kie bebūtų gabūs organizatoriai viso universiteto mastu, nepasieksime didesnės pažangos, jeigu nemobilizuosime vi so mūsų dėstytojų kolektyvo. Atskiri fakultetai, katedros turi sukaupusios gana įdomaus patyrimo, kaip organizuo ti šį darbą. Tačiau jis nepaplinta į kitus fakultetus ir kitas katedras. Matyt, reikia plėsti ryšius tarp jų, ne tik tai pasisavinti darbo organizavimo metodiką, bet ir spręs ti problemas bendromis jėgomis. Pirmiausia gal reikėtų pagalvoti apie studentų mokslinio darbo organizavimo ty rimus.
Atspėtos paslaptingos planetos mįslės Veneros planetos mįslės atspėtos: čia nusileido tarybiniai
automatiniai
aparatai„Venera-9" ir „Venera-10".
Veneros planetos pavir šiaus vaizdas toje vietoje, kur nusileido stoties „Venera-9" nuleidžiamasis aparatas. Šviesus segmen tas apačioje — nuleidžia mojo aparato dalis, deši nėje — paviršiu)e gulintis tankumo matavimo prie taisas (parodytas lodykle'. Nuotraukoje matomos juostos — infoimacijos apie mokslinės aparatūros darbą perdavimo prietai sai.
ANTROJI OLIMPIADA
Prasidėjo II sąjunginė olim piada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Svar biausi jos uždaviniai yra: mo bilizuoti studentus gerai įsi savinti žinias, marksistiniolenininio pažinimo metodą, ugdyti jų meilę pasirinktai specialybei, nuolatinį siekimą plėsti akiratį, vystyti sava rankiško darbo įgūdžius. Pirmasis olimpiados turas vyks nuo 1975 m. rugsėjo iki 1976 m. kovo mėn. kiekvie noje aukštojoje mokykloje. Jį organizuoja ir rengia aukš tosios mokyklos organizaci niai komitetai. Jų sudėtyje
mokslininkai, rektorato ir vi suomeninių organizacijų at stovai. Pirmajame ture vyks daly kinės olimpiados, specialybių konkursai, kursinių, diplomi nių darbų ir projektų apžiū ros, gamybinės praktikos re zultatų apžiūra-konkursas. Dalykinės olimpiados vyks ta pagal bendramokslines dis ciplinas. Jose paprastai daly vauja žemesniųjų aukštosios mokyklos kursų studentai. Dalykinių olimpiadų užduotis paruošia atitinkamos kated ros ir numato: patikrinti stu dentų teorines žinias, sugebė
jimą spręsti praktinės reikš mės uždavinius, atlikti ban dymus. Specialybių konkursai vyks ta vyresniuosiuose kursuose analogiškai dalykinėms olim piadoms. Gamybinės praktikos rezultatų apžiūrą-konkursą or ganizuoja vadovaujančios stu dentų praktikai katedros. Į individualius praktikos planus-užduotis turi įeiti: gamy binių kolektyvų darbo patyri mo, visuomeninių organizaci jų masinės politinės veiklos nagrinėjimas, praktinis daly vavimas jaunimo komunisti nio auklėjimo problemų ty
rinėjime. Antrasis turas vyks 1976 m. balandžio—gegužės mėne siais sąjunginėse respubliko se. Matematikos, fizikos chemijos, užsienio kalbos, ru sų kalbos ir literatūros, lie tuvių kalbos ir literatūros olimpiados, ekonomikos ir ga mybos organizavimo konkur sai rengiami dviem grupėm. Pirmojoje varžosi studentai, specializuojantys duotajame dalyke, antrojoje — studi juojantys bendrą duotosios disciplinos kursą. Pirmojo turo nugalėtojais kiekvienoje dalykinėje olim
piadoje arba specialybės konkurse laikomi studentai, kurie yra įvykdę daugiau kaip 70% užduočių. Juos skatina rektoratas bei visuo meninės organizacijos (apdo vanojami raštais, garbės dip lomais, vertingomis dovano mis, piniginėmis premijomis, nemokamais kelialapiais). Antrojo turo dalyviai, užėmusieji pirmąsias vietas, ap dovanojami sąjunginės olim piados laureato diplomu ir medaliu bei vertinga dovana. Diplomai ir medaliai bus įteikiami Maskvoje 1976 m. spalio—lapkričio mėn.
forgus, kuriems gruaės kole gų rūpesčiai — sari. Geru žodžiu norėčiau paminėti MTA spec. TV k. proforgą A. Šilalę, MTA spec. V k. p-olorgę V. Dimitruk ir kitus. P. ŽVINYS PF profbiuro pirmininkas
GRUPĖ IR PROFORGAS
Studentų profsąjungos ele mentariausia ląstelė — gru pė. Nuveikti ji gali daug. Taigi, grupė prie grupės — ir jau visa organizacija, jos sėkmė ir kelias į laimėjimus. Prekybos fakulteto profsą jungos grupių, kurių yra try lika, ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose buvo priimti nauji socialistiniai įsi pareigojimai, nubrėžtos nau jos darbo gairės, kritiškai iš analizuota veikla. Kiekvieno proforgo darbo ataskaitą iš klausė fakulteto profbiuras. Gerai per ataskaitinį laiko tarpį padirbėjo prekybos ekonomikos spec. II k. stu dentai (proforgė V. Židanavičiūtė), prekių mokslo spec. III k. studentai (proforgė V. Butkevičiūtė). Prekybos eko nomikos spec. studentai su
Dėmesio! LAPKRIČIO 5 D. AKTŲ SALĖJE (ČIURLIONIO G. 21) ĮVYKS IŠKILMINGAS DI DŽIOSIOS SPALIO SOCIA LISTINĖS REVOLIUCIJOS 58-ŲJU METINIŲ MINĖJI MAS.
organizavo nemaža kultūri nių masinių renginių. Grupė aplankė Rūdininkų girios partizanų bazę. Antrakursiai žada pratęsti savo pažintį su Didžiojo Tėvynės karo vete ranais, numatę aplankyti Bresto tvirtovę, Chatynę. Antrakursių grupė tapo ge riausia fakultete. Darbas profgrupėje pri klauso ir nuo to, kiek jai padeda fakulteto profbiuras. Vienok daugiausia lemia proforgas. Labai svarbu, kad proforgai gerai ir sąžiningai atliktų savo pareigas. Fakul tete dar pasitaiko tokių, ku rie užmiršta pareigos jausmą ir neatlieka to, kas privalo ma, t. y. nesilanko profbiuro posėdžiuose, netvarkingai ra šo įskaitos korteles (pvz., materialinio - techninio ap rūpinimo spec. II k. proforgė B. Linkutė). Žymiai ma loniau kalbėti apie 'uos pro-
UŽ AUKŠTĄ BUITIES KULTŪRĄ Šiais mokslo metais mūsų universiteto bendrabučių vėl padaugėjo. Atiduotas naudoti bendrabučio Nr. 10 pirmasis korpusas, kiek vėliau atvers duris dar du korpusai. Pirmoje spalio pusėje vi suose bendrabučiuose įvyko ataskaitiniai - rinkiminiai su sirinkimai. Išrinktos naujos tarybos. Jos yra pilnateisiai bendrabučio šeimininkai ir administracijos pagalbininkai. Nuo jų organizuotumo, mo kėjimo surasti su gyvento jais bendrą kalbą, sugebėji mo vadovauti priklausys tvar ka ir švara bendrabutyje, jo gyventojų kultūringas poil sis. Taryba turi organizuoti auklėjamąjį-kultūrinį darbą sekti, kaip laikomasi švaros, negailestingai kovoti su bend rabučio vidaus tvarkos tai syklių pažeidėjais.
Ataskaitiniuose susirinki muose daug buvo kalbėta apie gyventojų teises ir pa reigas. Buvo aiškinamos bendrabučio vidaus tvarkos taisyklės, kalbėjo bendrabučių komendantai, profkomiteto atstovai. Atrodo, didelės iš minties nereikia, kad supras tum, jog bendrabutyje nega lima gerti alkoholinių gėri mų, lošti azartinių lošimų, triukšmauti, laikyti kambary je pašalinius asmenis. Deja, jau pasitaikė keli grubūs taisyklių pažeidimai. IX a bendrabučio gyventojai FAF I k. studentai R. Mažunas ir A. Grigaliūnas nesitvarkė kambaryje, girtuoklia vo, melavo studentų profko miteto atstovams. Už šiuos grubius vidaus tvarkos tai syklių pažeidimus minėti stu dentai buvo pašalinti iš bend rabučio. PF IV kurso studentėms V. Šimkevičiūtei ir A. Krukonytei, gyvenančioms VII bend rabuty, už pašalinių asmenų laikymą nakties metu pa reikšti griežti rektoriaus pa peikimai. III bendrabučio gy ventojai I k. geografai P. Lingė, V. Stakinas, A. Tavoras kortavo — jie profkomi teto įspėti.
Daugiausia bendrabučių tai syklėms nusižengia pirmų kursų studentai. Todėl bend rabučių tarybos, komendantai privalo gerai išaiškinti gy ventojams vidaus tvarkos tai sykles, supažindinti su kam barių pasais, kur tos taisyk lės išdėstytos. Universiteto studentų profkomitetas, siekdamas page rinti tvarką ir švarą bendra bučiuose, pakelti idėjinį-kultūrinį auklėjamąjį darbą, skatinti bendrabučių tarybų iniciatyvą, vystyti socialistinį lenktyniavimą, paruošė nau jus konkurso .Geriausiai dir bančiai bendrabučio tarybai išaiškinti" nuostatus. Konkursas bus dviejų eta pų. Vertinant atsižvelgiama į organizacinį bendrabučio ta rybos darba. auklėjamojo-
baigė „Komjaunimo tiesos" jaunųjų korespondentų mo kyklą, mėgsta fotografuoti ir atakuoja mūsų redakciją su viena idėja. O ji tokia: su
burti universiteto fotomėgėjus į kokį būrelį ar klubą. Visai realus pasiūlymas. Ma nome, kad jam pritars ir ki ti, t. y. ir šio meno atstovai,
kultūrinio ir sportinio darbo organizavimą, bendrabuty Tarybos darbą, kovojant bendrabučio vidaus tvark-, taisyklių ir socialistinio elgt' šio normų pažeidimais, inven toriaus saugojimą, švarą ir tvaiką kambariuose be bendro naudojimosi patalu se. I vietos nugalėtojai bus apdovanoti vertingomis dova nomis, jie atstovaus unjversitetui respublikiniame konkurse. Mes turime visi kovoti už aukštą buities kultūrą ir siekti, kad mūsų bendrabučiai būtų pavyzdys kitoms aukšto sioms mokykloms. A. TRUMPUL1S Studentų profkomiteto buitinio sektoriaus pirmininkas
NAUJI BENDRABUČIŲ TARYBŲ PIRMININKAI: trečiojo — Kęstutis Medzevičius (IF III k.), ketvirtojo — Valė Cervinskaja (Fil. F IV k.), penktojo — Rūta Sišlaitė (MF IV k.), šeštojo — Gediminas Račiukaitls (FF III k.), septintojo — Gražina Vaitiekūnaitė (PF III k.), aštuntojo — Aleksandra Ananjeva (Fil. F III k.), devintojo „a" — Saulius Matuzas (FAF V k.), dešimtojo — Bronius Zalaga (TF III k ).
Po iškilmingosios dalies koncertuos „Ąžuoliuko" ber niukų choras ir simfoninis orkestras. Pradžia 19 vai. Kviečiame visus dalyvauti. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos
PIRMOJI BŪNA TIK KARTĄ... (įspūdžius iš praktikos prisiminus)
Pirmoji praktika. . . Kiek ji visiems atneša rūpesčių ir kiek po jos pasilieka įspū džių. Norėtum, kad būtų pir moji kitais ir dar kiltais me tais, bet būna antroji, tre čioji. .. Šią vasarą pirmo kurso istorikai išsiruošė j etnografi nę ekspediciją, pirmoįon praktikom Tyrinėjimų objek tu jie pasirinko du nuošalius Plungės rajono miestelius — Kulius ir Alsėdžius. Pirmoji 30 žmonių grupė (grupėje buvo studentų iš Konservatorijas, Dailės insti tuto, o taip pat žurnalistų ir vyresniųjų kursų istorikų), vadovaujama nenuilstančios mūsų profesorės P. Dundulie nės ir jai talkininkaujančio Mokslinės bibliotekos direk toriaus pavaduotojo A. Stra vinsko, apsistojo 15 dienų Kuliuose. Buvom girdėję, kad žemaičiai labai nešnekūs, o čia dar pati rugpiapiūtė. Mū sų temos verčia susikaupti ir prisiminti sunkias samdinio dienas, senovinių vestuvių papročius, šokius, žaidimus. Domėjomės ir liaudies medi cina, ir žemaitiškais valgiais, kalvyste, sodžių ir sodybų ar chitektūra. Sunku buvo pra verti pirmąsias duris, bet ša lia jautėme profesorę P. Dun dulienę ir A. Stravinską. Jų padedami jau pačią pirmą dieną radom eksponatų ir ne mažai užrašėme atsakymų į anketų klausimus. Ne blogiau sekėsi ir kitomis dienomis. Pavažinėjome po tolimes nius kaimus. Pasiekdavome Rietavo apylinkes, kaimyninį Klaipėdos rajoną. Galėjome pastebėti žemaičių krašto et nografinius ypatumus. Daug naudos davė Šilutės Kraštoty ros muziejaus fondų apžiūrė jimas, niekada neužmiršime
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
ekskursijos į Ablingą. Kokie gardūs pietūs po to, kai pusę dienos praleidi kai mo gryčiose! Tuo labiau, kad kolūkis padovanojo mums bekoną! Labiausiai visi buvo nustebinti, kai paskutinę die ną virtuvėje pasirodė tikra „gaspadinė", kuri į stalą pa tiekė žemaitišką kastinį. Liepos vidury etnografinės ekspedicijos darbą pradėjo nauja pirmakursių grupė. Si grupė įsikūrė Alsėdžiuose. Alsėdžiai — sena Žemaitijos gyvenvietė, istoriniuose šalti niuose minima jau apie 1252 m. Alsėdžiai garsėjo kaip Žemaitijos vyskupijos centras, kurtas M. Valančiaus. Vakarais visi, susirinkę iš įvairių kaimų, dalinomės die ną patirtais įspūdžiais. Vieni būriavosi apie profesorę ir pasakojo jai dienos įspūdžius. Prof. P. Dundulienė visada iš klausydavo studentus, patar davo jiems. Kiti — dienos darbą aptarinėdavo savų draugų būrelyje. Taip nepa stebimai ir prabėgo dvi mūsų praktikos savaitės. Geriausiai mūsų ekspedici jos darbą įvertino Alsėdžiuo se vykusi konferencija. Kon ferencijoje dalyvavo daug miestelio gyventojų, svečių, studentai. Ją pradėjo prof. P. Dundulienė, kuri nusakė mū sų ekspedicijos uždavinius teigiamai įvertino mūsų dar bą. Pranešimą apie mūsų dar bus skaitė A. Stravinskas. Savo darbų ataskaitas padarė ir kai kurie studentai. Konfe rencijos metu veikė surinktų eksponatų bei mūsų dailinin kų darbų paroda. Praktika baigėsi, bet meilė kraštui dar labiau sustiprėjo. Didelė dalis etnografinės eks pedicijos dalyvių šiemet at ėjo į etnografijos būrelį. I. GAIDELYTĖ, A. LIAUDANSKAITĖ IF II k. istorikės
KAINA 2 KA P.
IS FOTOMĖGĖJŲ ALBUMO Eugenijus Stumbrys — I kurso fizikas. Gal jo ir ne galima laikyti „grynu" fizi ku, nes yra kiek „lyrikas" —
Ruoš k roges vasarą... „Ruošk roges vasarą..." — sako liaudies patarlė. Sli dininkai, trenerių A. Mačėjaus ir H. Stašelio vadovau jami, žiemai pradėjo ruoštis jau rugpiūčio mėnesį stovyk loje Juodkrantėje, o spalio 11—12 d. patikrino savo jė gas pajėgiausių respublikos slidininkų bendro fizinio pa siruošimo varžybose. Žalgirio II rinktinės pagrindą sudarė VU slidininkai. Sapieginėje rungtyniavome kroso trasoje. Geriausiai iš mūsų merginų pasirodė FAF V kurso studentė R. Linkevi čiūtė (3 km distancijoje su
gaišo 12 min. 22 sek.). Ji pralaimėjo tik respublikos rinktinės narėms Milašiųtems, D. Vižinytei. 5 km dis tancijoje antrakursis S. Vaiciukevičius užėmė IV vietą (pralaimėjo trečiajam prizi ninkui tik 2 sek.). Sunkioje 9 km distancijoje vyrams III kurso matematikas R. Stepšys finišavo septintas (34 min.) Po pirmosios varžybų dienos Žalgirio II rinktinė buvo pir moje vietoje. Kovingai nusiteikusios uni versiteto merginos atkakliai kovojo Šeškinės kalvose dėl trečios vietos imitacijos su
lazdomis estafetėje 3X3 km. Po įtemptos kovos R. Linke vičiūtė, N. Sirunavičiūtė, R. Revinskaitė nusileido Šiaulių studentėms ir užėmė IV vie tą. Individualiai vėl geriau siai iš mūsiškių startavo R. Linkevičiūtė (IV vieta). Vyrai rungtyniavo estafetė je 3X5 km. Pirmame etape startavęs GF pirmakursis R. Jusčius nustebino savo at kaklumu ne tik trenerį, bet ir prityrusį slidžių meistrą K. Milašių. Atkaklusis žemaitis atnešė estafetę ketvirtas. Antrame etape S. Vaiciukevičius finišavo jau trečias.
PAŠALINTI NFPAŽANGUS STUDENTAI
Finansų ir apskaitos fakul teto III k. stud. E. Čeponis,
KLAIDOS ISTAISYMAS
Matematikos ir mechanikos fakulteto II k. stud. G. Ma cevičiūtė, Pramonės ekonomikos fa kulteto III k. stud. M. Radzievič,
Filologijos fakulteto II k. stud. V. Budrikaltė, M. Ma taitytė, R. Petrauskas; III k. stud. T. Lipa. Už sistemingą užsiėmimų praleidinėjimą pašalintas Iš universiteto I k. stud. R. Rut kauskas.
ir visuomeninės organizaci jos.
Šiandien spausdiname du Eugenijaus darbus iš ciklo „Pokštininkai".
Draugų laimėjimus išlaikė MMF III k. studentas R. Jakubelskas. Geriausiai iš universiteto slidininkų estafetėje pasirodė A. Jusčius — 20 min. 4! sek., 2 sek. nuo jo atsiliko S. Vaiciukevičius. Treneriai patenkinti pa siektais rezultatais: Žalgirio II rinktinė užėmė pirmąjį vietą, be to, tai buvo geras jėgų patikrinimas prieš žie mą. Iki sniego dar -aks nu bėgti daug kilometrų, šlifuo ti techniką, o tada pažiūrė sim. Slidininkai „viščiukus pavasarį skaičiuoja“. G. Šimėnas Slidinėjimo sekcijos narys
DĖMESIO! „Tarybinio studento" korės Praeitame laikraščio nume pondentus fakultetuose ar no ryje skelbtame naujo partijos rinčius jais būti kviečiame komiteto narių sąraše ketvir užeiti į redakciją. tą nuo apačios eilutę reikia skaityti taip: Reiškiame gilią užuo jautą TF III k. studentei Kazimieras-Gintautas Vyš Irenai BUKAITEI dėl mo niauskas — atsakingas už tinos mirties. liaudies kontrolės grupės Grupės draugo1 veiklą.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 3500 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 16628 Užs. Nr. 3281
redaktoril^
ALGIS KUSTA