uam/Bos suuoenuas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. lapkričio 15 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 34 (893)
Didžiojo Spalio
šventėje Lapkričio 3 d. Aktų salėje įvyko iškilmin gas Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 57-ųjų metinių mi nėjimas. Salėje susirinko Uni versiteto vadovai, dės tytojai, studentai- Sce nos gilumoje — Tary bų valstybės įkūrėjo Lenino portretas. Minėjimą pradeda rektorius prof. dr. J. Kubilius. Žodis sutei kiamas gerbiamam sve čiui — Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininkui A. Vileikiui. Susirinkusieji la bai įdėmiai išklausė drg. A. Vileikio kalbą, kurioje jis aptarė svar biausias Vilniaus vys tymo kryptis. Dr- A. Vileikis pasveikino Universiteto kolektyvą su Didžiojo Spalio šventėmis ir palinkėjo naujų laimėjimų (kalbą spausdiname kiek su trumpintą 2-ame pus lapyje). Vakare koncertavo studentų dainų ir šokių ansamblis, Akademinis choras.
Rūškanas ir pilkas lapkri tis. O veiduose šypsena, giedra: švenčiam Tarybų valstybės gimtadienį. Tūkstantinė studentų kolo na pajuda Lenino aikštės link. — Valio Spaliui! — Valio Komunistų parti jai ir tarybinei Vyriausybei! Mūsų universiteto studen tų armiją sveikina respubli kos partijos ir vyriausybės vadovai. Skamba šventiškas maršas. Pro centrinę tribūną žengia Universiteto vadovai, dėstytojai. Juos pakeičia vi sų vienuolikos fakultetų stu dentai. .. Šiandien — visų širdyse šventė.
V. VERBAUS (centrinė ki no ir fotolaboratorija) ir J. KERNAGIO fotoreportažas
SVEIKINAME SU TARPTAUTINE STUDENTŲ DIENA! SVEIKINAME SU TARPTAUTINE STUDENTŲ DIENA! tautų
draugystė
MUS TAURINA, bendradarbiavimas
MUS
PRATURTINA
Susirinkime kalbėjo kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Pečkaitis. Interklubo šefavimo sektoriaus vadovė S. Bairaševskaitė naujuosius narius supažindino su gido darbo uždaviniais.
J. GRABYTĖ
Interklube Lapkričio 1 d. Auloje įvy ko antrasis šiais mokslo me lais interklubo susirinkimas. Apie konkrečios interna cionalinės veiklos organiza vimą kiekviename fakultete kalbėjo interklubo tarybos Pirmininkas A. Rimantas. Ta rybos nariai pasiskirstė veik los sritimis.
Kaip ir kasmet, Universite tas Spalio švenčių metu su laukė daug svečių. UTK tu rėjo nemaža įdomaus darbo. Lapkričio 5-osios rytą gele žinkelio stotyje sutikome de šimt VDR studentų, besimo kančių Maskvoje. Svečius su pažindinome su Vilniaus se namiesčiu, Universitetu, Nau jąja Vilnia, kartu buvome Parodų rūmuose, Dailės mu ziejuje. Svečiai džiaugsmin
gai įsijungė į mūsų studentų gretas šventinėje demonstra cijoje. Lapkričio 7 d. įvyko draugystės vakaras su sve čiais, įdomus pokalbis. Ir atėjo paskutinė viešna gės diena — lapkričio 10-ji. Dar kartą perėjome kartu Vilniaus gatvėmis, pasikeitė me adresais. .. — Mes tapome nuošir džiais draugais, — sako gru pės vadovai Barbara Grionvald ir Ulrichas Noibaueris. — Lauksime jūsų atvyks tant į svečius. Sutiksim jus Maskvoje, o vasarą — VDR, — šypsosi Tomas Leonchardtas, Sabina ir Michaelis Štefanai. Buvo liūdna išsiskirti, ta čiau kiek ramino mintis apie būsimus susitikimus.
Laukiame naujų susitikimų
Kontaktai tarp Vilniaus ir Prahos universitetų Bibliote kininkystės ir mokslinės in formacijos katedrų jau turi savas tradicijas. Prieš keletą metų pradėjo me konsultacijas mokymo programų ir atskirų kursų metodikos klausimais. Itin pa brėžtini asmeniniai kontaktai betarpiškai keičiantis priemo nėmis ir patyrimu, svarstant perspektyvų planus, koncep cijas ir pan. Šie kontaktai operatyviau duoda savo re zultatą, negu kad reguliarios tarptautinės socialistinių šalių bibliotekininkystės katedrų konferencijos, kurios, kaip V. ELINSKAS žinia, vyksta kartą per 2—3 Interklubo tarybos narys metus. Jos jau įvyko Praho
je, Berlyne, Leningrade ir Budapešte. Lietuvos TSR ir CSR bib liotekininkystės katedrų kon taktų veiksmingumą laiduoja tai, kad respublikų poreikiai informacijos tarnybų ir bib liotekų darbuotojų rengimui yra analogiški abiejose res publikose. Bibliotekininkai rengiami universitetuose, to dėl galima integruoti specia lybės disciplinas su visuome ninėmis bei kitomis disciolinomis (lingvistika, pedagogi ka, psichologija); analogiški ir mokslo- tiriamojo darbo planai bei kryptys. Noriu pasakyti savo ir vi sų dėstytojų, dirbančių Karlo universiteto Bibliotekininkys tės ir mokslinės informacijos katedroje, išvadą, kuri, be je, buvo mano pagrindinė lankymosi Jūsų univesitete misija — toliau vystyti visas
bendradarbiavimo formas, ku rios jau parodė savo gyvy bingumą ir naudingumą. Dar kartą noriu pareikšti savo padėką kolegoms vilniečiams. Iki susitikimų, draugai.
Josefas STRAKA Prahos Karlo universiteto Bibliotekininkystės Ir mokslinės informacijos katedros docentas Red. prierašas, Svečias
visą mėnesį viešėjo mūsų univer sitete: skaitė paskaitas Istori jos fakulteto bibliotekininkys tės ir bibliografijos specialy bės studentams, nagrinėjo mokymo planus ir programas, užsiėmimų metodiką, dalyva vo katedrų posėdžiuose, dis kutavo su dėstytojais, aplan kė bibliotekų bei muziejų. Prieš išvykdamas parašė šiuos kelis žodžius.
Socialistinis Vilnius tavo studijų miestas IE metai lietuvių liau džiai — jubiliejiniai. Liepos mėnesį Tarybų Lietuva ir jos sostinė Vil nius šventė išvadavimo iš hitlerinių okupantų 30-metj. Praėjusieji trys dešimtme čiai buvo tarytum karinio žygdarbio tąsa. Nesavanau diškos broliškų respublikų pagalbos dėka Lietuvos TSR pasiekė didelių ūkio ir kultū ros laimėjimų. Koks mūsų miestas šian dien? Koks jis bus rytoj? Ko kie darbai ir uždaviniai ke liami vilniečiams, jaunimui ateityje? Stengsimės pažvelgti Į sa vo miestą šeimininkų aki mis, — akimis tų, kurie čia gyvena, dirba, kuria miestą. Ir myli jį. Stengiasi, kad tap tų dar gražesnis, patogesnis gyventi, kultūringesnis.
Š
A. Vileikis
apdirbimo, chemijos ir elekt rotechnikos pramonės miestu. Stambios pramonės sukūri mas nulėmė visą miesto au gimą, jo vietą ir reikšmę ne tik respublikos, bet ir visos šalies gyvenime. Miesto Įmonės per metus pagamina produkcijos dau giau kaip už 1 milijardą 200 milijonų rublių. Vil niaus miesto pramonės lygi namasis svoris visos respub likos ūkyje sudaro 21 pro centą. Dabar Vilnius žinomas 70-yje užsienio šalių savo gamybos staklėmis, radio techniniais įrengimais, elekt roninėmis skaičiavimo maši nomis, grąžtais ir kitais ne mažiau sudėtingais įrengi mais. Mūsų produkcija turi gerą paklausą visoje šalyje.
AUG gražaus akade minio jaunimo yra mū sų mieste. Jaunimas, perimdamas iš vyresniosios kartos patyrimą, perimdamas tikslus ir siekius, tuo pat me tu savo laikmečiui suteikia naujų, savitų bruožų. Tačiau, pasiremdamas išaugusiomis gamybinėmis jėgomis, iki tol sukurtomis materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, jau nimas, Vladimiro Lenino žo džiais tariant, tuos pačius tikslus Ir siekius Įgyvendina savaip. Mūsų jaunimas žino savo pareigą prieš Tėvynę, prieš vyresniuosius, prieš vi suomenę. Jaunos rankos, jė gos, energija visur reikalin gos. Jos puošia ir mūsų miestą. Darbas — žmogaus vertės matas. Stengtis pada ryti daugiau, darbu pelnyti pagarbą — geras troškimas. Šiandien ir rytoj dirbti ge riau negu vakar — šis parti jos reikalavimas privalo tap ti kiekvieno pagrindiniu veik los dėsniu. Apie mūsų šių dienų jau nimą — geriausiąją jo dalį — studentiją — galima pasa kyti daug gerų žodžių. Var gu, ar be jos mūsų šalis, mū sų respublika būtų taip toli nužengusi, kaip dabar. Ge riausieji studentijos atstovai tapo žymiais mokslo, kultū ros ir liaudies ūkio darbuo tojais. Jų rankų Ir proto pa stangomis pasiekti nemaži laimėjimai visose gyvenimo srityse. Mūsų karta iš šiuolaikinio jaunimo, studentijos daug ti kisi. Juk tarybinė visuomenė — tai besivystanti visuome nė, remianti visą savo veik lą tvirtomis žiniomis, mark sizmo-leninizmo mokslo pa siekimais, nes tik mokslas at veria prieš mus progreso Ir klestėjimo horizontus. Ypač svarbu išugdyti sugebėjimą dėsningai suvokti supantį pasaulį, išmokti kūrybiškai galvoti, įveikti mąstyseną ri bojančius standartus. Nėra reikalo įrodinėti, kaip svarbu komunistinis są moningumas. Kuo sąmonin gesni žmonės, kuriantys ma terialines ir dvasines verty bes, tuo geresni jų darbo re zultatai, tuo jie atneša dau giau naudos visuomenei. Ko munistinis sąmoningumas tampa vis aktyvesniu asme nybės, grupės, visuomenės varikliu, sprendžiant visus ekonominio, politinio ir kul tūrinio gyvenimo klausimus. Nuo jo išsivystymo lygio priklauso tiek ilgalaikių pla nų, tiek ir eilinių uždavinių įgyvendinimas. Neatsitiktinai dabar partija pabrėžia, kad komunizmas neįmanomas be aukštos kultūros, švietimo ly gio, be visuomeninio sąmo ningumo, žmonių vidinio brandumo, kaip kad jis ne įmanomas ir be atitinkamos
D
ASMET didėja miesto gyvenamojo ploto fonIESTO teritorija šiuo . das. Keliatūkstantinė metu užima 260 kv. kilometrų. Palyginimui Vilniaus statybininkų šeima pasakysiu, kad 1945 metais pastatė pokario metais dau teritorija užėmė tik 104 kv. giau kaip 2 milijonus 300 tūkst. kv. metrų gyvenamokilometrus. 1946 rugsėjo 1 d. Vilniu jo ploto, t. y. du kartus dau je gyveno 123 tūkst., dabar giau, negu turėjome 1945 aptarnavimas. Vienam sosti nės gyventojui per metus turime — 426 tūkst. metais. Vienam vilniečiui viduti teikiama buitinių paslaugų už Lyginant su artimiausių kaimyninių respublikų sosti niškai tenka 8,5 kv. m gy 43 rub. Neblogų rezultatų pasiek nėmis — Ryga, Talinu, pa venamojo ploto. Dabar pa gal gyventojų augimo tem statoma per metus vidutiniš ta vystant Vilniuje liaudies švietimą, mokslą ir kultūrą, pus Vilnius ryškiai pirmau kai 4000 su viršum butų. Bevelk pilnai užstatyti An sveikatos apsaugą, stiprinant ja. Skaičiuojame, kad aštun tojo dešimtmečio pabaigoje takalnio, Raudonosios Armi šių sričių materialinę bazę. 6-iose aukštosiose mokyk miesto gyventojų skaičius jos, Žirmūnų, Lazdynų rajo nai. Mūsų architektai ir sta lose mokosi apie 30 tūkstan sieks 500 tūkst. Šių metų paskutiniais sta tybininkai garbingai vykdo čių studentų, 16-oje techni tistikos duomenimis, mūsų sudėtingą uždavinį — statyti kumų ir specialių vidurinių mieste kasdien gimsta 18,8, taip, kad miestas būtų savi mokyklų — apie 20 tūkst. miršta — 7,0 žmonės, tuo tas, nepakartojamas, saugotų moksleivių. Rugsėjo 1-ąją 55 tūkstan kiasi 11,5 porų, skiriasi — gerąsias praeities architektū 4,6 poros. Mieste gyvena ros tradicijas, sudarytų pui čiai jaunųjų sostinės gyven pradėjo naujuosius daugiau kaip 40 tautybių kias gyvenimo sąlygas. Nors tojų masinėje namų statyboje ne mokslo metus 39-lose viduri žmonės. Pabandykime Įsivaizduoti, pavyko išvengti kai kurių nėse mokyklose. Iš viso mies monotonijos, Vil te dabar yra 56 bendrojo la kaip atrodo vidutinis vilnie klaidų, tis. Remsimės 1970 metų gy niaus naujieji rajonai buvo vinimo mokyklos, 10 vakari ir pastatyti nių, 1 neakivaizdinė mokyk ventojų surašymo duomeni suprojektuoti mis. Vidutinis vilniečio am taip, kad tapo pripažinti, ap la, 132 vaikų lopšelius-daržežius — 32 metai. Vidutinis dovanoti premijomis. Ypač lius lanko 24 tūkst. mažųjų. Mieste veikia 21 gydymo šeimos dydis — 3,4 žmo pavyko Lazdynai. Manoma, gaus. Iš tūkstančio vilniečių kad vilniečiai bus patenkinti įstaiga. Miesto gyventojus aptarnauja 2500 gydytojų. (15 metų ir vyresnio am ir Karoliniškėmis. Tarybų Lietuvos sostinėje Augant Vilniui, sparčiai žiaus) moterų ištekėjusios 546, iš 1000 vyrų — 623. 73 vystosi ir pagrindinės miesto dirba didžioji dalis respubli tūkst. sostinės gyventojų tu ūkio šakos: transportas, ko kos mokslo įstaigų. 43-uose mokslinio tyrimo institutuose ri aukštąjį arba nebaigtą munalinis ir būtų ūkis. Šiuo metu miesto gatvėse ir laboratorijose dirba 4900 aukštąjį išsilavinimą, 30 tūkst. — specialųjį vidurinį, kursuoja 220 troleibusų ir mokslo darbuotojų, iš kurių 54 tūkst. — vidurinį, 78 apie 200 autobusų. Miesto 150 mokslų daktarai ir 1803 gyventojų paslaugoms dirba kandidatai. Didelė dalis šių tūkst. — nebaigtą vidurinį. Taigi, vidutinis vilnietis — 765 taksi. Transporto prie mokslininkų dėsto ir dirba 32 metų, vedęs, baigęs vidu monių kasmet vis daugėja. mokslinį darbą Universitete. Mūsų mieste gyvena ir ku rinę mokyklą, turi mažiausia Palyginimui — 1939 metais ria 135 rašytojai, 65 kompo Vilniuje buvo 30 autobusų, vieną valką. Daugumą miesto gyventojų 170 individualių automašinų. zitoriai, 367 dailininkai, 200 Gimstant naujiems miesto architektų (čia minimi tik sudaro darbininkai ir inteli gentija. Kaip ir daugeliui rajonams, didėjant gyventojų sąjungų nariai). Daugelio Jų šiuolaikinių miestų, Vilniui skaičiui, transporto priemo kūryba žinoma visoje šalyje būdingas techninės ir huma nių kiekiui, tuo pačiu daugė ir užsienyje. nitarinės inteligentijos gau ja gatvių ir naujų magistra Dvasiniams poreikiams lių, transporto mazgų, tiltų. tenkinti miesto gyventojus sėjimas. Miesto liaudies ūkyje, Miesto gatvių ir magistralių kviečia 354 Vilniaus biblio įstaigose ir organizacijose ilgis dabar siekia 665 km, tekos su 17-os milijonų kny dirba 269 tūkst. žmonių. Tad 563 km gatvių yra apšvies gų fondais, 24 kino teatrai, vilniečių užimtumas 60 su tos. 5 valstybiniai teatrai, 6 mu viršum procentų. Jis tikrai Per pastaruosius 10 metų ziejai, 35 klubai, Valstybinė gana aukštas. transporto priemonių kiekis filharmonija, Sporto rūmai, Kas ketvirtas vilnietis dir išaugo 2,1 karto, o judėjimo Centrinis kultūros ir poilsio ba miesto pramonėje. Juk intensyvumas — 2,5 karto. parkas ir kitos kultūros įstai Vilniuje 118 pramonės Įmo Ryšium su miesto augimu, gos. nių, iš kurių daugelis gana gyventojų skaičiaus didėjimu Savo puikiu, nenuilstamu stambios. Vidutinis darbinin smarkiai išsiplėtė prekybos darbu Lietuvos TSR sostinę kų skaičius (1970 m. duome ir viešojo maitinimo Įmonių garsina daugelis vilniečių. nimis) Vilniaus pramonės tinklas. Dabar turime dau Juk tarp jų yra 19 Socialis įmonėje — 858. Prieš karą giau kaip 450 parduotuvių ir tinio darbo didvyrių, 262 Le vidutiniškai vienoje įmonėje 435 viešojo maitinimo įstai nino ordino kavalieriai, 89 dirbo 10—15 žmonių, nes gas. Per metus miesto preky vilniečiai apdovanoti Spalio Vilniuje veikė tik smulkūs bos tinkle realizuojama pre revoliucijos ordinu. odos ir avalynės, galanterijos kių beveik už pusę milijardo ir audinių, maisto fabrikėliai rub., vidutiniškai vienam vil ILNIEČIAI, kaip ir vi ir dirbtuvės. niečiui parduodama prekių sa tarybinė liaudis, Pastarieji dešimtmečiai Ta už 1200 rub. per metus. kovodami už devinto rybų Lietuvos sostinę paver Nemaža industrijos šaka jo penkmečio uždavinių tė mašinų gamybos ir metalo tapo ir buitinis gyventojų Įvykdymą, savo veikloje va
M
Vilniaus miesto DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininkas
jus, konservatorija ir kiti statiniai. Ne tik naujais pastatais pasipuoš mūsų miestas. Nu matytos priemonės padaryti mūsų miestą dar Jaukesnį ir gražesnį. Padidės žaliųjų so dinių plotas, numatome per tvarkyti Jaunimo sodą, įreng ti parkus Tauro kalno šlai tuose ir dešiniajame Neries krante. Opi problema ir toliau lie ka naujų transporto linijų tiesimas bei senųjų rekon stravimas. Kosmonautų pros pektas ilgainiui susijungs su Mičiurino gatve ir sujungs su centru naujuosius rajonus trumpesniu keliu. Baigiama transporto mazgo statyba Raudonosios Armijos pros pekte. Pradėtas statyti tiltas prie Pedagoginio instituto. Gyvenimas kelia vis naujus reikalavimus, dar nema žai reikia padaryti, daug pla nų įgyvendinti miesto gro žiui, šlovei, jo ateičiai ir jo gyventojams.
K
V
dovaujasi TSKP XXIV suva žiavimo nutarimais. Miesto darbo žmonių ko lektyvai, plačiai išvystę so cialistini lenktyniavimą dėl trečiųjų, lemiamųjų, penkme čio metų, užduočių Įvykdymo pirma laiko, 1973-iaislals me tais Įvykdė ir viršijo gamy bos planus. Miesto pramonės įmonės produkcijos realizavi mo metinį planą Įvykdė iki gruodžio 25 d. ir viršum pla no iki metų pabaigos reali zavo prekinės produkcijos už 26 milijonus rublių. Statybos organizacijos pil nai Įvykdė miesto statybos Ir montavimo darbų planą. Iš viso pereitais metais buvo atiduota naudoti gyvena muosiuose namuose 276 tukst. kv. metrų bendro ploto, taip pat nemažai gamybinių Ir administracinių pastatų. Miesto partinės organizaci jos iniciatyva pradėtas sąjū dis už aukštą kultūrą ir pa vyzdingą viešąją tvarką mieste davė gerų rezultatų, tvarkant Ir puošiant miestą. Daug dėmesio buvo skiria ma kovai su nusikalstamumu, viešosios tvarkos pažeidėjais, girtavimu, imtasi priemonių teisėtvarkai stiprinti mieste. 1974-ųjų, lemiamųjų penk mečio metų, 9-ių mėnesių darbo rezultatai rodo, kad Vilniaus miesto dirbantieji ir toliau sėkmingai vykdo penkmečio užduotis. Virš plano realizuota produkcijos daugiau kaip už 20 mln. rub lių. Šiais metais vilniečius sta tybininkai pradžiugino nau ja autobusų stotimi, univer saline parduotuve, kino teat ru Lazdynuose, operos ir ba leto teatru. Šių metų rugsėjo 1-ajai atiduotos dvi naujos viduri nės mokyklos Karolinlškėse Ir Lazdynuose. Statybų aikštelės ir toli mesnėje ateityje išliks vienu iš pagrindinių mūsų senojo miesto požymių. 1975 me tais pradedamas statyti nau jas Viršuliškių rajonas. Toliau vyks medicinos komplekso Jeruzalėje, stu dentų miestelio Antakalnyje statyba, dešiniojo Neries kranto užstatymas. Salia uni versalinės parduotuvės ir viešbučių „Lietuva" bei „Tu ristas" bus pastatytas kino teatras, Revoliucijos muzie
materialinės techninės bazės Jauno žmogaus dvas: kultūros, estetinio Ir et pasiruošimo klausimai akt nalūs šiandien mokymo įsta .; darbe, komjaunimo veikloje. ARGU, ar galima būtų mūsų jaunimui, ypač studentijai, prisegti nekultūringumo etiketę. Tūkstančial skaitytojų bibliotekose, visuomeninis darbas, me no saviveikla, sportas, kūry ba. Tačiau susiduriame su atskiros asmenybės dvasi niais poreikiais. Šiandien mes dar negalime pasak ti, kad visi studentai racionaliai panaudoja savo laiką, ypač laisvalaikį. Neretai jis lei-l ūžiamas tuščiai, be dide naudos pačiam ir visuomenei, o kartais įgauna net antivi suomeninį pobūdį. Lietuvos KP Centro Komi teto plenumas neseniai svars tė ideologinių kadrų ruoši mo Ir jų veiklos būklę. Ple nume kaip tik ir buvo pabrė žiama Idėjinio auklėjimo svarba. Idėjinis auklėjimas turi įtaigiai formuoti darbo žmo nių visuomeninę nuomonę, komunistinę moralę, teisingą požiūrį Į vykstančius visuo menėje procesus. Jis turi skatinti mokytis, kelti savo kultūrinį lygį ir profesinį pasirengimą, produktyviai naudoti laisvalaikį. Kam ir kaip leidžiamas laisvalaikis •— nėra atskiro asmens reikalas. Sąlygos laisvalaikiui susidaryti ir jam praleisti sukuriamos visos socialistinės visuomenės, to dėl ir už jo panaudojimą kiekvienas žmogus turi jaus ti atsakomybę visuomenei. Pramogų turiningumas, jų or ganizavimo idėjinis krypt mgumas, principingumas pade da užkirsti kelią kai kurią šokiruojančiam elgesiui, psi chologinėms katastrofoms B aukštosios mokyklos turi sklisti daugiausia dvasinės šviesos. Kai kas teigia, kad žmo gaus elgesys, išorinė išvaiz da neturi jokio ryšio su jo pasaulėžiūra, idėjiniais ir moraliniais įsitikinimais. Bet juk tai forma ir turinys! Ją atskirti negalime. Mūsų aukštosios mokyklos, visuomeninės organizacijos sukaupė gausų internaciona linio auklėjimo patyrimą. Kasmet plečiasi mūsų res publikos jaunimo ryšiai su broliškomis respublikomis, įdomi ir turininga turistinią kelionių geografija. Senas tradicijas turi studentų dar bo ir poilsio stovyklos. Dau gelis studentų savo vasaras praleidžia, dirbdami ir ilsė damiesi įvairiose mūsų Tėvy nės vietose. Studentai ne tik šauniai dirba, bet ir supažin dina gyventojus su lletuvią tautos papročiais, kultūra, respublikos pasiekimais. Džiu gu, kad studentai ne balta rankiai. Ypač šiais metais jie daug padirbėjo: padėjo kol ūkiams nuimti derlių. mokytis, w abejo, gerėja. Pastarai siais metais žmonės pradėjo geriau gyventi, tur tingesnė tapo Ir valstybė. Universitetas turi savo garbingą praeitį, turi savo tu riningą dabartį Ir perspekty vią ateitį. Mums rūpi šios mokslo įstaigos ateitis, j05 rūpesčiai mums suprantami ir svarbūs. Miesto partiniai ir tarybiniai organai visada gilinasi Į Jūsų reikalus, k, esant galimybei, stengiasi pa dėti. Visi suinteresuoti, kad Alma mater suolą paliktų pa tys geriausi ekonomistai, bio logai, medikai, teisininkai k kiti specialistai. Kiekviena diena tegu neša Jums sėkmę ir džiaugsmo Brandžių sumanymų, nauji pasiekimų, ruošiantis gyveni mui, darbui. ąlygos
S
„TARYBINIO STUDENTO"IR KOMJAUNIMO KOMITETO KONTROLĖS POSTAI FAKULTETUOSE
Ruošiamės
Siame skyrelyje kviečiame dalyvauti ir dėstytojus, mokslo pirmūnus, komjaunimo aktyvą. Laukiame jūsų patarimų, kaip geriau dirbti savarankiškai, kaip ruoštis seminarui ar koliokviumui, kaip konspektuoti ir kitais studijų reikalais. Įdomu būtų išgirsti jūsų pasiūlymų mo kymo procesui gerinti, pasakojimų apie geriausias gru pes ir studentus, taip pat lauktume principingo žodžio at silikėliams. Aktyviausi mūsų pagalbininkai šioje „ekspedicijoje" bus apdovanoti. Skyrelį pavadinome „Ruošiamės sesijai", bet pradeda me jį nuo tų, kurie, atrodo, nesiruošia jai. . .
FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETE
statistikos spec. II k. stud. K. Stanaitis (32 vai), III k. stud. R. Kertinauskas (48 vai.) ir B. Gražulevičius (50 vai.)... „Norėjom jiems nemokėti stipendijos, — bet, pasirodo, jie jos ir negauna. Minėti studentai ką tik baigė laikyti skolas. Taigi, anksčiau nesi mokė, ir dabar nebespėja su visais. Pareiškėm jiems De kano papeikimą, nesitvarkys — būsime dar griežtesni", — pridūrė prodekanas. Didelių komentarų, matyt, nereikia. Šiuo pavyzdžiu tik norime prikišamai parodyti, kaip pažangumas priklauso nuo paskaitų lankymo
Dekanatuose pasiteiravo me: kas blogai lanko paskai tas? Finansų ir apskaitos fa kulteto prodekanas ekon. m. kand. R. Bartaška pateikė geriausią ir tiksliausia infor maciją: buhalterinės apskaitos spec. I k.stud. E. Stremauskas (pra leido be pateisinamos prie žasties per spalio mėnesį 60 akademinių vai.), II k. stud. J. Vigelskaitė (52 vai.), A. Kuzkinas (46 vai.), R. Šiupinytė (38 vai.), pramonės finansų spec. IV k. stud. N. Sinicaitė ir R. Iki susitikimo kituose faPetrikaitė (po 44 vai. — tai kultetuosel bent draugėsl),
• PASKAITA — • KAIP RAŠYTI
PAGRINDINIS ŽINIŲ KURSINIUS darbus
Šaltinis
Viską nulemia kryptingas darbas Kuris absolventas pamiršo įtemptas darbo valandas, pra leistas prie kursinių darbų rašymo? Daugelis, rašydami kursinius darbus, išmoko nau dotis specialiąja literatūra, rinkti ir sisteminti medžiagą. Dar daugiau — kursiniai dar bai įpratino moksliškai priei ti prie rūpimo klausimo, iš ugdė eksperimentavimo bei loginio protavimo įgūdžius, be kurių neįmanoma parašy ti ir apginti diplominio dar bo. Todėl galiu drąsiai tvir tinti — kas įtemptai nebus dirbęs prie kursinių darbų, vargu ar sugebės parašyti diplominį darbą. Kryptingai ir įtemptai dirb ti, deja, sugeba ne kiekvie nas. Sėkmė lydi tuos, kurie gerai žino kursinių darbų ra šymo metodiką. Nekartoda mas reikalavimų, išdėstytų atskirų fakultetų metodiniuo se nurodymuose, noriu čia paminėti pagrindinius rašymo etapus, nuo kurių priklausys kursinio darbo kokybė ir ra šymo eiga. Bene svarbiausias etapas yra pirmasis — pasiruoši mas rašyti. Jis apima temos pasirinkimą, bibliografijos bei praktinių duomenų surinki mą ir susisteminimą. Jokiu būdu nesirinkime temų sti chiškai iš pavadinimų, nepa
sitarę su dėstytoju. Jeigu ne žinosime elementarios proble matikos, krypties, temos rei kalavimų, vėliau sunku bus sudaryti planą, rinkti ir siste minti medžiagą. Kruopštus ir atsakingas darbas — bibliografijos su rinkimas. Patartina dar prieš pasirenkant temą peržiūrėti katalogus, bent apytikriai su sipažinti su pagrindine lite ratūra. Nepamirškime, kad literatūra, kurią nurodys va dovas, tėra tik atramos taš kas. Likusią privalo surinkti pats studentas. Atskiroms specialybėms (pavyzdžiui, bu halteriams) surinkti literatūrą padės buhalterinės apskaitos kabinetas, kuriame yra daug periodinių leidinių apskaitos ir analizės klausimais. Finansų ir apskaitos fakul teto studentai kursinius dar bus dažniausiai rašo kurios nors įmonės ar gamybinio su sirašinėjimo veiklos pavyz džiu. Tenka pripažinti, kad praktinių duomenų rinkimo metodikos klausimas nėra ga lutinai išspręstas. Studentai, nukreipti į atsitiktines įmo nes, ne visada gali reikiamai susipažinti su dokumentacija, pasikonsultuoti ir pan. Tiek Buhalterinės apskaitos, tiek kitoms katedroms reikalinga turėti atramines įmones. Ta
da praktinių duomenų rinki mą būtų galima organizuoti kryptingai, pagal iš anksto sudarytą planą. Patyrimas ro do, kad netikslinga studentus siųsti į įmones, kol jie giliai teoriškai nesusipažinę su nagrinėjama tema. Reikia bū tinai suderinti su kursinio darbo vadovu, ką ir kaip rinkti įmonėje. Medžiagos rinkimas — tai kūrybinis darbas, kurio metu analizuo jami, lyginami teoriniai klau simai su praktine veikla, kauniami savi samprotavimai, kurių, pradedant rašyti, turė tų būti gana daug. Antras etapas — pirmojo varianto rašymas. Nepamirš kime, kad rašyti reikia dau giau laiko, negu medžiagą rinkti, todėl šis etapas yra pagrindinis. Pradėti rašyti ga lima, kai: 1) pagal kursinio darbo skyrius surinkta ir su sisteminta medžiaga; 2) žino mos pagrindinės problemos ir jų traktavimas; 3) surasta, kaip išdėstyti mintis. Rašant pirmąjį variantą, paaiškėja kursinio darbo pla no trūkumai: vieni klausimai pasirodė nereikalingi, kiti ne tiksliai suformuluoti, dar ki tus būtina sukeisti vietomis. Todėl, baigus rašyti, planą būtina pataisyti ir perreda guoti.
Parašius pirmąjį variantą, lieka paskutinis etapas — darbo pateikimas vadovui ir perrašymas. Čia pravartu pri minti studento atsakomybę už savo darbą ir būtinumą būti savarankišku. Nesitikėkime, jog rašančiojo skubotumą, o kartais ir nerūpestingumą gali kompensuoti vadovo pa stabos. Vadovo pareiga nu rodyti, patarti, bet jis negali būti redaktorius ir bendraau torius. Todėl, taisydamas pir mąjį variantą, autorius turi būti negailestingas sau — iš braukyti nereikalingas vietas, papildyti, sukeisti vietomis, žodžiu, ilgai „šlifuoti" darbą. Pataisytą variantą dar sykį peržiūri vadovas, po to darbą reikia perrašyti. Apsirinka tie, kurie galvoja, kad per rašymas — tai mechaniškas darbas. Jo tikslas — pagerin ti darbą, pagilinti ir baigti jį, ypač turinio ir formos, atžvilgiu. Apskritai, kiekvienas stu dentas, baigęs kursinį darbą, turėtų sąžiningai paklausti savęs: „Ar padariau viską, ką galėjau?". Drąsiai, su pa sitikėjimu apgins kursinį dar bą tas, kuris nedvejodamas atsakys į šį klausimą teigia mai. Nepamirškite, kad gauti tokį atsakymą galėsite tik po įtempto kūrybinio darbo.
L. KRIVKA
Buhalterinės apskaitos katedros vyr. dėstytojas
Mokinio žodis
Neseniai Universitetas paminėjo Baltų kalbotyros ka tedros docento LTSR nusipelniusio kultūros veikėjo Jono kabelkos šešiasdešimtmetį. Docentas vaisingai darbuojasi baltų kalbotyros — litua nistikos Ir latvių kalbos mokslo — baruose: buvo didžio jo „Lietuvių kalbos žodyno“ (III —VI t.) redaktorių kolegi jos narys, paskelbė reikšmingą darbą „K. Donelaičio raš tų leksika", paruošta spaudai monografija „Latvių kalba“, redaguojamas „Latvių — lietuvių kalbų žodynas“, rašo mas „Baltų filologijos Įvadas“... Be pedagoginio darbo Kauno ir Vilniaus universitetuose, Jis septyniolika metų triūsė „Minties" leidykloje, vertė knygas iš latvių bei vo kiečių kalbų. . .
Buvau šeštos klasės gimna zistas, pagal dabartinę grada ciją maždaug dešimtokas, kai 1945 m. rudenį į mūsų klasę atėjo naujas lietuvių kalbos mokytojas. Patiko jis vi siems iš karto jau vien dėl to, kad vaikščiojo rankas su sikišęs į kišenes, kas mums, vargšams gimnazistams, pa vyzdingo elgesio taisyklėse griežčiausiai buvo uždrausta. Kalbėjo naujasis mokytojas labai iš lėto, žemu balsu, retkarčiais įterpdamas žode lį „taigi", o taip pat vieną kitą stipresnį ir vaizdingesnį posakį, kokių šiaip jau be veik nepasitaikydavo kitų mokytojų pamokose. Mes tada dar nežinojome, kad jis buvo baigęs tą pačią mūsų — Marijampolės ber niukų gimnaziją (dabartinė Kapsuko J. Jablonskio vidu rinė mokykla), tačiau sklido gandai, kad jis labai moky tas, kad pamokas dėsto iš vokiškų ar latviškų užrašų. Ankstesnėse klasėse gimto
sios kalbos mes gana prastai buvome mokomi, naujasis mokytojas, susipažinęs su mūsų išmintimi, pakraipė galvą, paskui gal per porą savaičių padiktavo trumpas lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisykles, na ir vi sas jėgas metė literatūrai. Kodėl buvo taip, aš nežinau. Mūsų visuomenė Gerbiamą Jubiliatą žino kaip pagarsė jusį kalbininką ir vertėją, bet mano jaunystės prisimini muose jis pirmiausia litera tas. Atsiminkite, sakydavo jis, matematika ne vienam iš jūsų bus reikalinga tik pini gam suskaičiuoti, na bet jei kuris kada nors pasakysite, pavyzdžiui, kad „Hamletą" parašė ne Šekspyras, o kas nors kitas, tai rytojaus dieną visas Kaunas žinos, žinoma, jeigu gyvensite šiame mies te. Na ir dėstė jis tą literatū rą. Sulaikę kvapą, klausyda vome apie „Nibelungų gies mės", prancūzų dramų hero
PEDAGOGINĘ PRAKTIKĄ PRISIMINUS
Būsiu geru žmogumi Dauguma trečiakursių praėjusią vasarą atlikome pedago ginę praktiką. Kokia laimei Juk su šia praktika susiję pirmieji ir mūsų, busimųjų mokytojų, žingsniai į gyveni mą. Išsipildė sena svajonė: mums patikėtas garbingiausias darbas — vaikų auklėjimas. Kartu patys sava kailiu patyrėme, koks sunkus ir atsa kingas yra mokytojo darbas. Iš kai kurių kolegų teko iš girsti net nusivylimo gaidelių. Atskiri draugai bando po stringauti, kad šiuolaikiniai vaikai nesukalbami, neklauso tėvų ir pedagogų, negerbia vyresniųjų, išdykę.. . Su tokiais teiginiais negalima sutikti. Dabartinės kartos vaikais reikia tik didžiuotis. Gyvenimo tempas daro juos judriais, žingeidžiais. Pavyzdžiui, mane nustebino visapu siškas vaikų išsilavinimas ir išprusimas. Daugumas jų labai domisi visuomeniniais mokslais, politinėmis žiniomis. Kai kurie pionieriai savo auklėtojų klausdavo tokių sudėtin gų klausimų (liečiančių net elektroniką, kibernetiką ir kt.), į kuriuos sunku atsakyti. Tiesa, butų negyvenimiška, jeigu nematytume ir neigiamų aspektų. Tam tikra dalis vaikų dėl įvairių priežasčių patenka į klystkelius. Kiek leido galimybės pionierių stovykloje stebėjau la biausiai išdykusius vaikus, domėjausi jų psichologija, tei ravausi apie tėvus, auklėjimą namuose. Žodžiu, ieškojau auklėjime spragų. Jau iš pirmųjų stovyklavimo dienų sten giausi suartėti ir nuoširdžiai išsikalbėti net su pačiais di džiausiais išdykėliais. Mano laimei, labai nustebau ir apsi džiaugiau, kad ir šie „sunkieji" auklėtiniai turi daug ge rų bruožų, turi savo „Achilo kulną", kuo nors domisi, trokšta, svajoja. Kai kurie iš jų — neblogi sportininkai, nutrūktgalviškai siekią „rekordų". Čia aš ir stengiausi įti kinti tuos karštuolius, kad didžiausias rekordas gyvenime — būti geru žmogumi, nešti kitiems džiaugsmą, laimę. Pasitaikius progai, sistemingai aiškinau auklėtiniams, kad kiekvienas, net ir nežymiausias darbas, atliktas kito labui, aukština žmogų, formuoja kilnius jo bruožus. Visą pionierių kolektyvą stengiausi nukreipti prieš peštukus. Ir patys auklėtiniai ėmė gėdinti išpuikusį stipruolį, jog pri mušti draugą yra ne stiprumo, o silpnumo požymis, gyvu liškas instinktas. Taip visų supėdintas mušeika liovėsi skriaudęs draugus. Paaugliai labai trokšta draugauti, kartu dirbti su suaugu siais žmonėmis (tėvais, giminėmis, mokytojais). O kur to kios draugystės vaikai nesulaukia, susidariusį vakuumą jie užpildo savaip. Daug kas paauglius kaltina dykinėjimu, ypač vasaros atostogų metu. Taip, dykinėjimas — didelė blogybė, pir mas posūkis į nusižengimą. Tačiau nelengva paaugliui, o dar mieste, gauti darbo. Darbovietėse suaugusieji ne visur jauniesiems entuziastams suteikia draugišką pagalbą. . . Pionierių stovykloje kai kurie auklėtojai drausmę bandė palaikyti vien griežtumu, bausmėmis. Ir man kai kas pa tardavo: „Tik nebūk vaikų draugu". Visi žinome, kad drausmė būtina. Tačiau kad ją galima pasiekti vien urmi niu auklėtinių barimu, šūkavimais ir net jėga, sutikti ne galima. Drausmės pagrindas — auklėtinio sąmoningumas. Jeigu auklėtinis tik iš baimės jos laikysis, tai tokia draus mė apgaulinga, dirbtinė. Jauni auklėtojai dažnai netenka takto, kai susiduria su judriu, energija trykštančiu paaugliu. Kartais dėl mažos smulkmenos jį įžeidžia, apšaukia devynaukščiais epite tais. Reikiamai dar neatsižvelgiama į akceleraciją. Vaikai dabar daugiau subrendę, negu mes įsivaizduojame. Dažnas paauglys bijo sentimentalumo, įsižeidžia, jei su juo elgia masi lyg su mažu vaiku. Šiandien moksleiviams galimos pačios drąsiausios svajo nės. Tačiau tik geras, sąžiningas žmogus pasiekia maksi malius gyvenimo tikslus, duoda daugiausiai naudos visuo menei. Būsiu geru žmogumi — toks kilniausias mūsų auk lėtinio devizas.
Linas ZAUKA Filologijos fakulteto IV k. studentas
jų nuotykius; net ir dabar, vidury nakties prižadintas, aš, tur būt, be didelio vargo pašnekėčiau apie Bualio „Poetikos mene“ suformuluo tus sveikam protui nepriešta raujančius reikalavimus dra maturgams. Dar ir po šiai dienai tikiu savo mokytojo iškalbingai įrodyta tiesa, kad visų bet kada pasaulyje pa rašytų gerų literatūros kūri nių tema yra arba meilė ir karas, arba karas ir meilė. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje mes eidavome j mokyklos salę dalyvauti brandos atestatų įteikimo iš kilmėse. Ten būdavo sakoma daug gražių kalbų. Tačiau, tur būt, nė viena kalba taip neįsirėžė mano atmintin, kaip mokytojo Jono Kabelkos žodis savo 1946 m. lai dos auklėtiniams. Šiuo žodžiu J. Kabelka ir baigė trumpą, bet nepapras tai sėkmingą vidurinės mo kyklos mokytojo karjerą ir išvažiavo į Kauno universi tetą dėstyti kalbotyros daly kų. Su savo buvusiu mokytoju aš vėl susitikau Vilniaus universiteto auditorijose. Jis
buvo mano latvių kalbos dės tytojas, diplominio darbo re cenzentas. Laikiau aš pas jį ir kandidatinio minimumo latvių kalbos egzaminą. Pasi taikė ir artimiau pabendrau ti. Tačiau čia jau ne tokie seni laikai, apie kuriuos rei kėtų rašyti atsiminimus. J. Kabelkos nuopelnai mū sų mokslui ir kultūrai yra su rašyti enciklopedijose ir ki tuose panašaus profilio leidi niuose. Kartoti jų čia, tur būt, nėra reikalo. Man tik labai norėtųsi po visus Lie tuvos kampelius pasklidusių Gerbiamojo Jubiliato moki nių, kurių, gal būt, dar dau gelis žino, kas parašė „Ham letą", vardu nuoširdžiai pa sveikinti Jubiliatą jo gražios gyvenimo sukakties proga, palinkėti daug laimės ir pri minti, kad Jo mes neužmir šome, kalbėdami apie Jį, mes dažnai ir nusišypsome. O šypsotis šiame gyvenime yra didelė ne visur ir vi siems suteikta privilegija.
Algirdas SABALIAUSKAS LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto vyr. moksl. bendradarbis
tiiuiHiiuuifuiiiniitiniiriiiifitiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiuiiiiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiHiiiiHiiiimiiiiiiiiiiiinniiuiiiiiniiinuininiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiniiiii
Mnk,a^snME
Startas naujiems darbams
Penktoji Pramonės ekono tarėja, daug stengėsi, kad mikos fakulteto ataskaitinė- komjaunimo biuro darbas rinkiminė komjaunimo kon būtų žymiai vaisingesnis. Konferencijos delegatus ferencija biuro sekretoriui Algiui Kasperūnui buvo pas pasveikino fakulteto dekanas kutinė — jis jau diploman doc. L. Jasinskas. Jis pabrė tas. Dabar Algis skaito ata žė, kad nepakanka didžiuotis skaitini pranešimą, ir visų aukštu mūsų fakulteto pažan dėmesys nukrypsta į jj. Al gumu; už procentus svarbiau gis raportuoja apie visus mūsų žinios! Todėl reikia komjaunimo nuveiktus dar dėti visas pastangas, kad, iš bus, iškelia klaidas bei trū ėję iš Universiteto, mes jaus kumus, nurodo tolimesnes tumėmės tikrai gerais savo gaires sėkmingai spręsti kom specialybės žinovais. O pa jaunimo uždaviniams. skaitos — pagrindinis mūsų Po iš tiesų išsamaus Algio žinių šaltinis. Kiekvienos pa Kasperūno pranešimo prasi skaitos praleidimas — spra dėjo pereitų metų komjauni ga mūsų gyvenime, kurią už mo darbo svarstymas. Apie pildyti savarankiškai bus žy „trečiojo semestro" proble miai sunkiau. mas kalbėjo III k. studentas Konferencijos nutarimo Minvydas Utaras. Jis pasiūlė projektą perskaitė IV kurso jau nuo pat naujų metų pra studentė F. Dzeržinskio sti džios organizuoti „stovyklų pendininkė N. Juškaitė. Ja vadovų štabą", kad kuo ge me buvo liečiamos pagrindi riau pasiruoštume vasaros nės kiekvieną fakultetą jau dinančios problemos: akade darbams. Visiems labai patiko V. minio darbo su atsiliekan Jonynaitės, IV kurso studen čiais studentais stiprinimas, tės, kalba. Ji metė iššūkį visuomeninės-politinės prak studentų pasyvumui ir pa tikos platesnis taikymas kom kvietė mus aktyviai dalyvau jaunimo darbe, pasiruošimo ti komjaunimo veikloje:, „Ne „trečiajam semestrui" geri laukime, kad mus kas links nimas, renginių organizavi mintų, — patys stenkimės, mo tobulinimas ir t. t. Ka kad mums būtų linksma ir dangi visa tai sutampa su kiekvieno studento intere įdomu!" Labai objektyviai biuro sais, tai nutarimo projektas darbą įvertino konferencijo buvo priimtas vienbalsiai. Dabar siūlomi kandidatai je dalyvavusi doc. Z. Gaiga lienė. Pati docentė buvo vi į naująįį biurą. Kiekvienas, sus metus nuoširdi mūsų pa perskaičius jo pavardę, atsi
Kaip kalbame Kalba — mūsų turtų turtas, didžiausias ir nuostabiausias žmogaus pasiekimas. Visų pirma, ja bendraujame su ki tais visuomenės nariais. Tai yra kalbėjimas, konkretus kalbinis aktas, niekada nepa kartojamas. Tiesa, remdamie si tam tikra ženklų sistema, fiksuojame kalbinį momentą popieriuje ar kur nors kitur. Tą abstrakčių ženklų sistemą vadiname kalba. Kalbėdami, rašydami atpasakojimą ar ro realizuojame kalbą. maną, Kartu ji neįmanoma be kalbi nio akto Filosofai, pvz., irgi vartoja dvi sąvokas beržui kaip abstraktybei ir kaip kon krečiam beržui nusakyti. Dau gumas tautų turi atskirus žo džius kalbai ir kalbėjimui pa vadinti (rusai — jazyk ir reč, anglai — language ir speech, vokiečiai — sprache ir gesprach, pracūzai langue ir parole). Kadangi kiekvienos tautos kalba fiksuojama, galima pa sekti jos kitimą, santykius su kitomis kalbomis. Reikia skir ti tarmes ir bendrinę kalbą, kuri norminama, vartojama kultūriniams, komunikaci niams ir kitokiems visos tau tos poreikiams. Ieškodami kalbos dėsnin gumų, normindami, valydami ją nuo skolinių bei turtinda mi liaudies kalbos ir geriau siųjų rašytojų leksika, filolo gai teikia moksliškai pagrįstas rekomendacijas ir jos varto tojams: koks žodis, forma, konstrukcija nevartotina, ne taisyklinga, kuo jas pakeis
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
ti. Aktualiausi dalykai api bendrinami specialiuose leidi niuose (pas mus leidžiami „Kalbos kultūros" ir „Mūsų kalbos" sąsiuviniai).
PRADEDAME NAUJĄ — KALBOS KULTŪROS — SKYRELĮ. JJ TVARKYS IV K. LITUANISTAS BONIFACAS STUNDŽIA.
Neįmanoma ir nėra reikalo norminti subtiliausių, neužra šomų kalbinio momento niu ansų. Svarbu ir būtina, kad kalbėtume taisyklingai, t. y., nevartotume skolinių bei blo gai padarytų formų, konstruk cijų, nepriekaištingai artiku liuotume garsus ir tinkamai kirčiuotume žodžius. Kalbos taisyklingumas dar ne viskas. Tolesnis, reikš mingas kalbos . vartotojui žingsnis — kokia forma ar
KAINA 2 KAP.
stoja pasirodyti delegatams, nors tai ir nebūtina: mes juos pažįstame — juk tai pa tys geriausi ir aktyviausi komjaunuoliai. Todėl balsuo jančių prieš neatsirado! Uni versiteto komjaunimo komi teto sekretoriaus pavaduoto ja N. Petkevičiūtė palinkėjo biurui su M. Utaru priešaky sėkmės sunkiame ir atsakin game darbe.
O. JAKŠTYTE
Nemaža nuveikė per pra ėjusius metus dabartiniai trečiakursiai lituanistai. Yra kuo pasidžiaugti grupių komjaunimo sekretorėms G. Ručinskaitei ir V. Margelytei. Komjaunuoliai ne tik ne blogai mokėsi (į trečią kursą įžengta be skolininkų), bet daugelis yra ir aktyvūs vi suomenininkai. Todėl kurse nebuvo liūdna, nuobodu. Turiningi, įdomūs buvo li teratūros katedros suorgani zuoti susitikimai su rašytoju M. Sluckiu, poetu T. Venclo va. Metodiniu atžvilgiu labai naudinga buvo literatūros mokslininko A. Gineičio pa skaita apie metodinį jaunojo tyrinėtojo pasiruošimą moks liniam darbui. . Savo įspūdžius lituanistai išlieja leidžiamam almanache „Juventus". Todėl geriausi, įdomiausi kurso renginiai į
konstrukcija tam tikru atve ju labiau teiktina už kitas. Per oficialų pranešimą galime pasakyti: kolūkiečiai įvykdė burokų rovimo užduotį. Ta čiau kasdienėje kalboje pa sakysime paprasčiau — kol ūkiečiai nurovė burokus. Žo džių, kalbėtojas turi sugebėti parinkti, kur reikia, tikslesnį ar gyvesnį, skambesnį ar vaizdingesnį žodį, konstrukci ją. Kitaip sakant, turime kal bėti ir rašyti taisyklingai ir stilingai (plačiau apie tai: J. Pikčilingis, Lietuvių kalbos stilistika, V, 1971). Privalome gerbti kalbą, išmoktą iš moti nų, senelių lūpų . Kalbą, be kurios nepasisemtume praėju sių kartų patyrimo. Kalbą, kuri yra ne tik susižinojimo priemonė, bet ir kultūros kū rimo įrankis. O mūsų kalbos kultūra palyginti labai atsili kusi nuo aukšto bendros kul tūros lygio.
B.
E. baliutyte
užmarštį nukeliaus ne taip greit. Komjaunuoliai ne tik links minosi, plėtė savo akiratį, kaupė žinias, bet stengėsi teisingai orientuotis politi niame šalies ir pasaulio gy venime. Tam padėjo stropiai lankomos dialektinio mate rializmo paskaitos, semina rai. Komjaunuoliai patys ren gė pranešimus politinformacijoms, kvietėsi dėstytojus. Apie pasaulio energetikos krizę įdomiai papasakojo Pramonės ekonomikos fakul teto prodekanas J. Kunčiną, apie Indijos šiandieninį gy venimą savo įspūdžiais pasi dalijo prof, Z. Zinkevičius. Stengėmės, kad mūsų ren giniai padėtų pasiruošti vi suomeninės - politinės prak tikos atestacijai. Trisdešim čiai komjaunuolių VPP įskai ta buvo pasirašyta iš karto. Tai aktyviausi seminarų da lyviai ir visuomenininkai: G. Ručinskaitė, R. Juodaitytė, V. Margelytė, V. Gedvilaitė, B. Nenartavičiūtė. Praėjo įtempto darbo me tai, bet prieš akis — ne ma žesni išbandymai. Vos viena sesija skiria trečiakursius nuo vienos iš didžiausių stu dijų švenčių — mediumo. O iki egzaminų liko ne ką dau giau mėnesio. Todėl svar biausia — mokytis. Apie tai ir kalba naujieji grupių komjaunimo sekretoriai V.
Spalio 30 dieną įvyko Gam tos fakulteto komjaunimo or ganizacijos ataskaitinė - rin kiminė konferencija. Delega tai išklausė komjaunimo sek retoriaus A. Brazausko ata skaitinį pranešimą. Diskusijose kalbėjusi I kur so geologijos spec. intergrupės sekretorė N. Omelčenko supažindino konferenciją su savo draugų pirmaisiais žings niais fakultete ir pareiškė norą artimiau bendrauti su kitų kursų, ypač su lietuvių grupių, studentais. V. Liubinavičius iškėlė sportinio sek toriaus darbo trūkumus ir klaidas, supažindino su PDG normų laikymu fakultete. Apie sieninę spaudą kalbėjo A. Vaičiulytė, apie SDAALR ir draugovės darbą — V. Mičiuda. Konferencijos dalyvius sveikino VU komjaunimo ko miteto sekretoriaus pavaduo toja N. Petkevičiūtė, fakulte to prodekanė doc. I. Šarkinienė, partinės organizacijos sekretorius vyr. dėst. R. Gai lius. Per ataskaitinį laikotarpį Gamtos fakulteto komjauni mo organizaciją papildė dvy lika naujų narių. Keturiems iš jų naujus komjaunimo bi lietus įteikė prof. S. Jankaus kas. Konferencija biuro darbą įvertino teigiamai.
PAŠALINTI
tė, S. Kolokolenkovas, L. Rivinas, J. Vaičiulis, Gamtos fakulteto III k. stud. M. Vitola, Teisės fakulteto IV k. stud. A. Matonis.
NEPAŽANGŪS
STUDENTAI
A. VAIČIULYTE
Pramonės ekonomikos fa kulteto II k. stud. O. Jucevi čiūtė, III k. stud. V. Beran SKOLINGA kis, bendrabučiui Nr. 1 — Fil. F Finansų ir apskaitos fakul teto I k. studentai I. Žvirbly V k. stud. Z. Lebedžiūtė.
bendrabutyje Spalio 16 d. įvyko Univer siteto studentų profkomiteto posėdis. Jame buvo išklausy ta profkomiteto pirmininko pavaduotojo A. Čiurlio infor macija apie įvykusius bend rabučių tarybų ataskaitiniusrinkiminius susirinkimus. Komitetas patvirtino naujai išrinktus bendrabučių tarybų pirmininkus, numatė, kaip to liau gerinti tarybų darbą. Bu vo pabrėžta, kad bendrat į čių tarybos ir komendantai turėtų būti griežtesni vidaus tvarkos taisyklių laužyt ojams, blogai budintiems studentams. Komitetas nutarė suakty. vinti kovą su „zuikiaigriežčiau bausti bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių pa žeidėjus, už blogą budėjimą skirti griežtesnes bausmes, net pašalinti iš bendrabučio, Profkomitetas pašalino iš bendrabučio už vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimą FF I k. studentą R. Mlliką, FAF I k. studentą G. Miški nį, kai kuriems studentams pareikšti Rektoriaus ir stu dentų profkomiteto papeiki mai. Griežti Rektoriaus papelkimai už sistemingą nesitvarkymą kambaryje buvo pareikšti GF studentams V. Markovui, V. Mičlūdai, E. Tolušiul, S. Kurui. Dabar bus baudžiami ne tik blogai budintys bendra bučio gyventojai, bet ir as menys, nereaguojantys į bu dinčiųjų pastabas. Štai IF II k. studentui L. Glazauskui pa reikštas profsąjungos komite to papeikimas už tai, kad jis neužsireglstravęs buvo bend rabutyje. Profkomiteto buities komi sijos ir VU komjaunimo ko miteto operatyvinė grupė dažnai randa nesutvarkytus kambarius, kuriuose gyvena Gamtos, Istorijos, Finansų ir apskaitos bei kitų fakultetų studentai. Matyt, fakultetų dekanatai ir visuomeninės or ganizacijos turėtų geriau kontroliuoti švarą ir tvarką fakultetams skirtuose kamba riuose, jų gyventojų elgesį. E. DARAŠKEVlClUTf
Šiandien, 20 vai., Fil. F 92oje auditorijoje prasidės Kraštotyrininkų klubo ata skaitinis-rinkiminis susirinki mas. Senus ir naujus narius prašome dalyvauti.
DĖMESIO!
Norėtume, kad Į šio ir bū simų straipsnelių mintis atsi lieptų studentai ir dėstytojai, nesvarbu — filologai ar ma tematikai, istorikai ar chemi kai. .. Juk būtų labai gražu ir, sakyčiau, būtina, kad stu dentas parodytų ne tik puikų dalyko mokėjimą, bet ir ne priekaištingą kalbos kultūrą. Visuose fakultetuose buvo ir yra dėstytojų, neabejingų kalbos kultūros problemoms. Jų viešas žodis laikraštyje padėtų gerinti viso Universi teto darbuotojų kalbą. Kituose straipsneliuose ban dysime taisinėti būdingiausias kalbos klaidas, teikti siūlymų, kaip stilingiau kalbėti ir rašy ti.
Gedvilaitė ir G. Savičiūtė. Darbas prasidėjo.
Už geresnę
Lapkričio 20 d. 18 vai. Ak tų salėje įvyks SDAALR or ganizacijos ataskaitinė - rin kiminė konferencija. SDAALR Universiteto komitetas
Glinkos konkurso laureatė G. Kaukaitė ir LTSR liaudies artistas prof. J. Juzeliūnas. Koncerte bus pirmą kartą at liekama J. Juzeliūno sonata sopranui su vargonais. Pakvietimai fakultetų profbiuruose ir studentų profkomitete.
Klubo valdyba
Lapkričio 16 d. Aktų salė je Įvyks tarptautinės studen tų dienos minėjimas. Kvieti mų galite gauti fakultetų komjaunimo biuruose. Po minėjimo — šokiai. Komjaunimo komitetas UIK taryba
KVIEČIAME VISUS!
Studentų profkomitetas lap kričio 18 d. 20 vai. Paveikslų Galerijoje rengia koncer tą — susitikimą su LTSR nu sipelniusiu artistu, respubliki nės premijos laureatu L. Digriu. Dalyvauja operos ir bale STUNDŽIA to teatro solistė, sąjunginio
MEDICINOS FAKULTETO STUDENTAMS! Lapkričio mėn. 24 d. Pa nevėžio Dramos teatras jums rodys spektaklį — Strindber go „Mirties šokį". Bilietai fakulteto studen tų profbiure.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
LV 0786
Kuo nuoširdžiausiai už jaučiame Prancūzų kalbos katedros dėstytoją Jadvy gą BULOTIENĘ dėl vyro mirties.
Užs. Nr. 3753
Filologijos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos
REDAKTORIŲ* ALGIS KUSTA