I
Visų šalių proletarai, vienykitės!
cam/Bims scuoencas Nr. 34 (816)
Įprastiniame studentų mies mus jis atsakinėja trumpai, telio auditorijų šurmulyje glaustai. Jus patenkino pavasario sutrukdau keletą Prekybos fakulteto studentų — grupių sesijos rezultatai? ._ seniūnų. Štai žiupsnelis jų minčių. — Atliktą darbą geriau siai apibūdina skaičiai. Po A. GEDVILAS — prekių pavasario sesijos pažangumas fakultete — 84 proc. Tai 2,6 mokslo spec. III kursas: proc. mažesnis negu žiemą. Mūsų grupė — viena iš ge Priežastis būdinga visiems: atsipalaidavimas, resnių fakultete. Pavasario tradicinis sesijos pažangumo vidurkis tuo tarpu kai egzaminų skai 4,2. Galima būtų paminėti čius padidėjo. Be abejo, tokie daug tokių, kurie atvyko ne rezultatai neduoda teisės il studentauti, o studijuoti. Bet sėtis. Kas daroma, kad gerėtų — nėra namų be dūmų. Daug bėdos su sportininkais, kurių pažangumas? — Tai ne vienų metų dar mūsų fakultete nemaža. Spor tas ir studijos — vienas ki bas. Apčiuopiamus rezultatus tam trukdo. Štai G. Švenčio duoda tik nuolatinis „spaudi nis, S. Cesonis, SL Butkutė, mas". Konkrečiau. Apie nepa. turėję po du įsiskolinimus, ir žangius studentus pranešame dabar praleidinėja paskaitas, tėvams ir, žinote, tai labai o per žiemos sesiją gali pa veiksminga. Tėvai arba patys sikartoti ta pati daina — sko. atvažiuoja pasikalbėti , arba la. Prie jų prisijungė ir P. individualiai „auklėja" sūnų Normantas. Sporto renginių, ar dukrą. Be to, 2 kartus per kuriuose draugai dalyvauja, metus nepažangius svarsto ir mokymosi derinimas — katedros, juos išsikviesdamos. Universiteto mastu spręstina Efektyviau turėtų veikti akaproblema. O kol kas dekana tas negali nenuolaidžiauti sporto „žvaigždėms"...
Mes — „juodajame" sąra še, nes pavasario sesijos pa žangumas tik 3,3. Kodėl? Gal būt, silpnesni čia subėgo per stojamuosius, be to, vėl tas sportas... R. Urbonaitei ir R. Kantakevičiui reiktų imti pa vyzdį iš pirmūnų — J. Ruževičiaus, Lenino stipendininko, R. Danieliūtės, G. Markevi čiūtės (bei mano pašnekovės Onutės: ji irgi penketukininkė — Aut.). Praeitais mokslo metais kaip nepažangūs paša linti 4 žmonės. Stengsimės, kad tokia bausmė neardytų mūsų grupės.
V. KUNDROTAS — pre kybos ekonomikos spec. I kursas:
įbridusiam į šią studentiš kai triukšmingą versmę abi turientui tampa nejauku: tar si svetimas. Bet mes jau sa ri. Įvadas j specialybę, infor matikos kursas, puikios stu dentiškos tradicijos skatina Pasitikėjimą savimi ne tik bibliotekų labirintuose, bet >r laisvalaikio leidime. Jau susitikome su Tartu universi teto jos pačios specialybės Pirmakursiais, neseniai profe sorius M. Gregorauskas pasa kojo apie liaudies ūkio vys tymąsi pirmaisiais tarybiniais metais, Panašius renginius metais. organizuoti padeda mūsų kuratorius vyr. . 7.. ,. dėst. V. Jackevičius. O prieš akis — Pirmoji sesija. Fakulteto dekaną L. BUTkEVlClŲ randu kabinete. Reikalų daug, todėl į klausi-
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. gruodžio 1 d.
Ilsėtis nėra kada
O. BUTENAITE — matelinio , techninio aprūpinimo spec. III k.:
VILNIAUS
„GERAI
STUDIJUOTI —
Visada man didingai skamba — Žodis darbas. O su juo savaime Kitas žodis artimai sutampa — Laimė. E. Mieželaitis
Šiandien mes galim tik spėti, kiek talentų žuvo tais laikais, kai didelė dalis visuomenės ne galėjo dirbti kūrybinio darbo, nes raktas į tokį darbą — išsila-
vinimas — buvo jai nepasiekia mas. Šį raktą — galimybę nau dotis žmonijos sukauptų žinių lobynu — pirmą kartą istorijoje darbo žmonėms įteikė Tarybų valdžia. TSRS Konstitucija duo da mums teisę mokytis bet ku rioje mokslo įstaigoje, dirbti pa sirinktoje profesijoje, duoda tei sę į poilsį. Tas teises, surašytas pagrindiniame šalies įstatyme, užtikrina mūsų gyvenimas.
deminis sektorius, kuriam vadovauja diplomantė D. Andriulaitytė. Iš jo daugiau sia ir laukiame. Filologai džiaugiasi Įvedę žinių kontrolės sistemą 0, 1, 2. Ką jūs manote apie ją? — Darbo daug, naudos ma ža. Per semestrą pagal šią sistemą objektyviai įvertinti studentą tiesiog trūksta lai ko. Gal būt, ji priimtina hu manitarams, kurių mokslo rezultatams daugiau reikšmės turi gabumai, intelektualinis išprusimas. Mūsų metodas — su dėstytojais, susitikimai kuratoriais. Jų padedami iš siaiškiname studento polin kius, elgesį, norą dirbti. Ir čia pat darome išvadas. Kaip skatinate savarankiš ką mokymąsi? Visų pirma sumažinome privalomą lankymą tų paskai tų, Jcūrias pavaduoja vadovė liai. Savarankiškam darbui studentas turi programą. Per savaitę paskaitoms skirta ne daugiau kaip 30 valandų. (In dividualūs planai, deja, dar neprigyja.) Šią mūsų iniciaty vą įvertins žiemos sesija. Fa kulteto pažangumas turi pa gerėti.
C. IŠKAUSKAS
KONSTITUCIJOS
DIENA
Ar efektyvus tas „akademinis darbas“? LTSR aukštųjų mokyklų aktyvo pasitarime, įvykusiame 1972 m. spalio 19 d. buvo pažymėta, kad tarybinė aukštoji mokykla iš esmės sėkmingai sprendžia labai svarbų užda vinį: ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus liaudies ūkiui, užima svarbią vietą spartindama mokslo ir technikos pažangos tempus. Vadovaudamiesi TSKP CK ir TSRS Mi nistrų Tarybos nutarimu „Dėl priemonių, padedančių to liau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje", partinės komjauni mo, profsąjunginės organizacijos, aukštųjų mokyklų dar buotojai laiko savo uždaviniu mobilizuoti visas pastangas, kad TSKP XXIV suvažiavimo iškelti uždaviniai būtų sėk mingai sprendžiami, toliau gerinamas specialistų rengimas. Norėtųsi pakalbėti apie kai kurias studentų politinio-idėjinio auklėjimo, profesinio paruošimo problemas Finansų ir apskaitos fakultete. Universiteto pažangumas po pava sario sesijos buvo 85,4 proc., FAF — 81 proc. Palyginus su
KAI KURIOS STUDENTŲ POLITINIO-IDEJINIO IR PROFESINIO PARUOŠIMO PROBLEMOS
VALSTYBINĖ UŽDUOTIS“
TSRS
KALBA PREKYBOS FAKULTETO GRUPIŲ SENIŪNAI
žiemos sesija, VVU pažangumas sumažėjo 0,9 proc., tuo tarpu mūsų fakultete — 1,5 proc. Sumažėjo ir mokslo pir mūnų skaičius nuo 39 iki 28. Taip pat susirūpinimą kelia palyginti didelis nubyrėjimas — 6—7 proc., respublikoje jis sudaro 3—4 proc. Kuo galima paaiškinti šiuos trūkumus studentų profesi niame paruošime? Pirmiausia — nepakankamai efektyvus fakulteto visuomeninių organizacijų ir dekanato darbas. Komjaunimo biuras, padėdamas dekanatui kelti studentų pažangumą, taiko klasikines priemones, t. y. skolininkų svarstymas komjaunimo biuro posėdžiuose, komjaunuoliškų bausmių taikymas, laiškų rašymas jų tėvams. Visa tai ne davė laukiamų rezultatų. Pastebėta, kad nepažangių studen tų sąrašas po žiemos ir pavasario sesijos nedaug skiriasi. Jame įsitvirtinę finansų spec. III k. studentas Petraitis, IV k. — Sragė, ekonominės informacijos spec. IV k. — Zacepilina, buhalterinės apskaitos spec. II k. II gr. — Pilelytė, ekonominės kibernetikos spec. IV k. — Nakaitė. Mūsų komjaunimo biuras, išanalizavęs žiemos ir pava sario sesijų rezultatus, priėjo išvadą, kad vienkartinio sko lininkų svarstymo, komjaunuoliškų nuobaudų taikymo ne. pakanka. Būtina organizuoti operatyvų svarstymą, kont roliuoti nepažangaus studento mokymąsi viso semestro me tu, t. y. vesti koliokviumų, kontrolinių darbų apskaitą ir jų rezultatus fiksuoti skolininko kortelėje. Daugelis skolinin kų, ypač vyresnių kursų, dažnai iš viso nesiteikia atvykti į biuro posėdžius. Matyt, svarstymo komisiją vertėtų suda ryti iš fakulteto partinės, profsąjungos organizacijų, deka nato ir komjaunimo biuro atstovų. Antra, reikalinga kelti studentų atsakomybę už moky mąsi. Ruoštis studijoms būtina jau bendro lavinimo mo kyklose, studijų profilio pasirinkimui aukštojoje mokyk loje didėjančią reikšmę turėtų įgauti profesinis orientavi mas, kuris, deja, dar pilnai neatlieka savo funkcijų. Gal būt, profesinio žinyno parengimas padės jaunimui geriau orientuotis dabartiniame specialybių sraute (mūsų respubli koje jų priskaitoma iki 130). Vyresnių klasių mokiniai tu-
K
ri gauti ir psichologinį pasiruošimą, kurio stoka pasireiškia jau pirmosios sesijos metu. Žinoma, tai ne esminis fakto rius, nulemiantis egzaminų sėkmę, bet ir jis turi įtakos. Galima būtų pasiūlyti keletą patarimų, kurie padėtų ge riau pasiruošti egzaminams. 1. Susipažinimas su kurso programa, tai palengvins pa siruošti egzaminams. 2. Geriausias ruošimosi egzaminams būdas — tolygus darbas per semestrą. 3. Koliokviumų išlaikymas. Koliokviumo tikslas — patik rinti, kaip studentas seka ir mokosi skaitomos disciplinos teorinį kursą, padėti studentui nuosekliau ir sistemingiau dirbti semestro metu. Be to, pats egzaminas veiksmingas tik tada, kada egza minatorius pasirenka teisingą egzaminų metodiką, tinka mai ją įgyvendina, sudaro reikiamą darbo atmosferą, ob jektyviai įvertina studento žinias, vykusiai panaudoja eg zaminą auklėjamajam darbui. Visų šių faktorių nepakan kamas įvertinimas rodo ir tai, kad skolininkų skaičius tu ri tendenciją augti (fakultete po žiemos sesijos skolinin kų buvo 111, o po pavasario egzaminų — 120.) Išeitis iš susidariusios padėties, — tai studentų savaran kiško darbo aktyvumo kėlimas, atsakomybės už mokymąsi didinimas, mokymo proceso ryšio Stiprinimas su moks line studentų veikla. Pirmiausia apie tai turėtų pagalvoti akademinė grupė, kuri yra pirminė studentų politinio-idėjinio auklėjimo ir profesinio paruošimo grandis. Studentai noriai dalyvauja SMD darbe, kur didesnis susidomėjimas skaitomomis disciplinomis, kur patys dėstytojai rodo dau giau iniciatyvos, platesnė laboratorijų bazė. Reikia skatin ti studentų dalyvaimą mokslinėje-tiriamojoje veikloje. Mū sų fakultete šis darbas gi dirbamas nepakankamai. Todėl daugelis studentų pasyvūs, jie nedalyvauja nei SMD dar be, nei komjaunimo darbe. Prieš pasyvumą ir abejingumą būtina kovoti, būtina formuoti komunistinės visuomenės nario bruožus. Visuomeninis - politinis darbas studentijos tarpę ne vien komjaunimo biuro uždavinys, jame aktyviai turėtų dalyvauti katedrų dėstytojai, grupių kuratoriai, jų vaidmuo asmenybės formavime turi didėti. Svarbiausias kuratoriaus uždavinys — suburti darnų, drausmingą ko lektyvą, siekti, kad kiekvienas jo narys vadovautųsi mo raliniu komunizmo statytojo kodeksu. Kuratorius negali apsiriboti vien dalyvavimu akademinės grupės susirinki muose, nors dalis jų, be abejo, pravedami formaliai. Ir ateityje komjaunimo biuras laikys savo pareiga griež tai kontroliuoti darbo planų realizavimą. Ypatingas dėme sys turi būti atkreiptas į numatytų renginių politinį-idėjinį auklėjamąjį pobūdį. Vis dar užplanuojama aplankyti Bač koms, pažymėti gimimo dienas, pažiūrėti cirką. Man atro do, kad netikslinga grupės darbą nukreipti šia linkme, vis gi mes esame aktyvūs komunizmo statytojai. Ar ne per mažai dėmesio skiriame patriotizmo, internacionalizmo, ne pakantumo klasiniam priešui ugdymui. Akademinė grupė turi atkreipti dėmesį ir į tuos studentus, kurie linksta į in dividualizmą, politinį abejingumą, nesaikingumus buityje ir elgesyje. Tokie faktai, kaip studentų girtuokliavimas bendrabučiuose, kolūkinėse talkose, masiniuose renginiuo se, leidžia daryti išvadas, kad dėmesys, skiriamas studen tų doroviniam ir teisiniam auklėjimui, yra nepakankamas. Fakultete turi būti sudaryta nepakantumo atmosfera vi siems šiems pažeidėjams. Bendrabučio Nr. 4 taryba turėtų rimtai pagalvoti apie priemones, įgalinančias įvesti norma lią buitinę aplinką bendrabutyje. Norėčiau pabrėžti, kad ir toliau mūsų fakultete būtina stiprinti marksistinės-lenininės pasaulėžiūros ugdymą, su daryti visas sąlygas, kad studentai sugebėtų dialektiškai mąstyti, praktiškai įgyvendinti visuomeninių mokslų išva das; toliau tobulinti vieningą mokymo sistemą, kuri kasmet daugiau duotų studentui žinių, studentų dorovinį-estetinį auklėjimą darytų efektyvesnį E ANTANAITIS FAF IV k. studentas
NAUJI
FAKULTETŲ
KOMJAUNIMO BIURŲ
SEKRETORIAI
SAVAITĖ Antradienį įvyko Universi teto tarybos ir partijos ko miteto posėdis. Jame buvo svarstomas studentų mokymo ir auklėjimo darbas Chemijos fakultete, vykdant TSKP CK ir TSRS Ministrų tarybos nu tarimą „Dėl priemonių, pa dedančių toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje". Posėdžio dalyviai išklausė Chemijos fakulteto dekano doc. E. Ramanausko bei doc. R. Žiugždos pranešimus. Daug įdomių minčių pareiškė dis kusijose kalbėjęs prorekto rius doc. B. Sudavičius. ♦ * ♦ Susirinko studentai bei jų svečiai šeštadienį (XI. 25 d.). J Medicinos fakulteto Didžią ją auditoriją paminėti 191ųjų fakulteto įkūrimo meti nių. Gerbiamas prodekanas prof. J. Markulis papasakojo apie fakulteto įkūrimą, supa žindino su jo istorija ir nū diena. Po iškilmingosios dalies mūsų pirmakursiai parodė sa vo sugebėjimus. įdomiai nu skambėjo studentiška opere tė „Vargas dėl kopėčių". Žiūrovus sužavėjo Kazys Dratas (čia jo slapyvardis, ger biami skaitytojai, dekano są rašuose, jis — H. Gulbinavičius), Barnabas Kalkaneus (V. Nekrašas), Skalpinija. Pincetaitė (Ž. Skulskytė). Visiems patiko vaizdelis „Šeimoje". Puikiai atliko sa vo vaidmenis E. Dačkaitė ir E. Kelmickas. R. BANELYTĖ MF I kursas * * * „VVU ansambliečiai kon certuoja". Taip Vadinasi III k. žurnalisto R. Savicko fotoparoda, eksponuojama centri niuose rūmuose. Nuotaikin gos nuotraukos mus veda per šventę, vadinamą koncertu, išryškina ansambliečių vei dus, kuriuose šviečia pasiten kinimas, atėjęs po sunkių repeticijų. ♦ * * „Prisiminimai apie rudenį" — taip vadinosi literatūrinismuzikinis Filologijos fakulte to rusų kalbos ir literatūros specialybės studentų vakaras, kuris įvyko lapkričio 27 d., ., .Ilgesingas minorinis moty vas liejasi Bacho, Mocarto, Bethoveno kūrinių akordais. Vienas paskui kitą kyla skai tovai. Skamba E. Mieželaičio, S. Jesenino, E. Matuzevičiaus, F. Tiutčevo eilės. B. VALAINYTE
PUBLICISTINIS KONKURSAS
„AŠ — TSRS PILIETIS“ Laikraščio skaitytojų pa geidavimu konkursas pratę siamas iki gruodžio 22 d. Laukiame jūsų (spūdžių iš kelionių po broliškas respub likas, publicistinių apmąsty mų, pasakojimų apie tarybi nius žmones, jų likimus, cha rakterį.
Filologijos fakulteto — Grasilda MARCINKEVIČIŪ TE (V k.) Finansų ir apskaitos fakulteto — Rimantas KAIRELIS (IV k.) Medicinos fakulteto — Henrikas RAMONAS (V k.) Matematikos ir mechanikos fakulteto — Aleksas PIKTUR NA (V k.) Teisės fakulteto — Justinas PECKATTTS (IV k.) Istorijos fakulteto — Juozas PALECKIS (IV k.) Pramonės ekonomikos fakulteto — Vaclovas POŽĖLA (IV k.) Fizikos fakulteto — Saulius ARLAUSKAS (III k.) Chemijos fakulteto — Zenonas BLIZNIKAS (III k.) Gamtos fakulteto — Antanas BRAZAUSKAS (dėst.) Prekybos fakulteto — Zigfridas JANKAUSKAS (UI k.)
Užmanymų kibirkštis Kultūros klubo afišos Filologijos fakultete pasirodė tik grįžus po bulviakasio, o jo pirmininkas A. Tautkus jau spė jo „įkyrėti" kurso kultmasiniam sektoriui. Bet Alvydas nu siteikęs optimistiškai, tik.. . „tie fuksai šiemet kažkokie persivalgę". Filologijos fakulteto profbiuro pirmininkas V. Laurinavi čius žino organizacinio darbo pįonybes. Kultūriniei veiklai filologuose — visos galimybės, tereikia iniciatyvos. Kultū ros klubo užmanymas — pirmoji kibirkštis. Netruko įsideg ti ir liepsna, o ir pirmas blynas, dailiojo skaitymo konkur sas, jau begaruojąs ant stalo. Kalbama, kad pirmasis blynas dažniausiai prisvyla. Tačiau doc. P. Česnulevičiūtė, dailiojo skaitymo konkurso komisi jos pirmininkė, konkursui pasibaigus, kalbėjo apie kitą ne sėkmę — nepakankamą skaitovų pasiruošimą. — Iš skaitovų mes laukėme ne kūrinio turinio, mes jį žinome. Mes norime pajusti tą nuotaiką, kurią jautė auto rius, rašydamas savo kūrinį. Ir dar daugiau — mes tikimęs rašytojo ir skaitovo bendro kūrybinio darbo vaisiaus — jų dviejų dvasinio nusiteikimo sintezės, — šitokias mintis kon kurso dalyviams perteikė mūsų gerbiama docentė. Dailiojo skaitymo esmei artimesnis buvo pavyzdinis Uni versiteto teatrinės studijos skaitovų A. Kalasauskaitės ir R. Zmajausko pasirodymas. Iš kitų konkurso dalyvių išsiskyrė III k. lituanistas M. Rastenis, III k. angliste A. Bilevičiūtė ir III k. lituanistas S. Valentas. Gaila, kad j skaitovų konkursą neatvyko kitų kursų lituanistai, žadėję jame dalyvauti. Ko misijos narė, dėstytojų profsąjungos biuro pirmininkė doc. J. Šimkauskienė sveikino Filologijos fakulteto profbiuro ini ciatyvą, linkėjo geros kloties. Dailiojo skaitymo konkursas — pirmasis mūsų fakulteto meninės saviveiklos apžiūros etapas. Netrukus į sceną išeis patys linksmiausieji, o dar vėliau — dainininkai ir muzikan tai. Ir tik tada paaiškės linksmiausias, muzikaliausias, poe tiškiausias kursas, o kol kas daugiausia taškų, tuo pačiu, daugiausia galimybių iškovoti fakulteto profbiuro prizą — mašiną turistinei kelionei — turi III lituanistų kursas. Šios apžiūros, skirtos TSRS 50-mečiui, tikslas — turinin gas filologų laisvalaikis ir juose slypinčių saviveiklinių ga lių išryškinimas. Tada bus galima kalbėti ir apie poezijos teatrą, ir apie ansamblius, ir apie linksmus, įspūdingus poil sio vakarus fakultete. V. GUŽAUSKAS Fil. F kultūros klubo valdybos narys
I
R
v
I
I
*
■
I
Pašalpų skyrimo tvarka-----
Studentai, laikinai pablogė jus jų materialinei padėčiai, gali gauti negrąžinamą pašal pą iš studentų profsąjungos komiteto fondų. Tačiau dar daug studentų ir kai kurių fa kultetų profbiurai nežino pa šalpų paskirstymo ir gavimo tvarkos, pareiškimų formos ir panašiai. Gaunama pareiški mų, parašytų neapgalvotai, šablonu: „Prašau skirti vien kartinę pašalpą dėl sunkios materialinės padėties". Svars tant sunku suprasti, kuriam studentui iš tikrųjų reikalinga neatidėliotina parama. Pareiš kimą pašalpai gauti reikia pa tvirtinti profgrupės susirinki me. Grupės draugams geriau siai žinoma tokių studentų materialinė padėtis. Profbiurų buitinės komisijos privalo patikrinti studentų gyvenimo sąlygas. Studentų profkomitetas nu statė tokią pašalpų skyrimo tvarką: a) pašalpos skiriamos tik tai studentų profsąjungos na
KVIEČIAME PADISKUTUOTI APIE IŠORINĘ KULTŪRĄ
„Tarybinio studento" Nr. 32 doc. K. Strumskio straips niu pradėjome pokalbį apie išorinę kultūrą. Jau gavome skaitytojų atsiliepimų. Štai kelios mintys iš laiškų.
.. .Sutinku su doc. K. Strumskio nuomone, kad mergina negali būti patrauk li, jeigu ji be perstojo rūko, ir dar įlindus į kokį pusrūsį. Aš tai iš viso esu nusistatęs prieš rūkorius — nes tik ke li jų temoka gražiai rūkyti. Vienas krato pelenus į radia torių, kitas dūmija koridoriu je, nors ten kabo net lenteė su aiškiu užrašu „Rūkyti draudžiama", daugeliui neat eina į galvą, kad prieš užsi degdami cigaretę patalpoje,
tartį, Lietuvai negrąžinamai buvo duota 3 milijonai aukso rublių. Kai tik tarybiniai ka riai Vilnių išvadavo iš baltalenkių, jis buvo perduotas Lietuvai. Tačiau lietuviškoji buržuazija jį netruko praras ti. Tarybinė vyriausybė savo santykiuose su Lietuva iš pat pradžių laikėsi lenininių už sienio politikos principų Tai ryškiai matyti iš RTFSR už sienio reikalų liaudies Komi saro G. Cičerino instrukcijos (1921.IV.28) tarybiniam įga liotajam atstovui Kaune. Instrukcijoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių RTFSR užsienio politikos principų yra Lietuvos nepriklausomybės iš saugojimas ir „visiškas nesi kišimas j Lietuvos vidaus rei kalus". Instrukcijoje toliau sakoma: „Jūs įpareigotas griežtai laikytis šio principo ir nuolat žiūrėti, kad jis ne būtų pažeidžiamas. Rusijos vyriausybė ir iš principo, ir savo interesų požiūriu siekia palaikyti draugiškus ryšius su savo kaimynais." Tokia Tarybinės vyriausy bės politika vertė imperialis tines valstybes skaitytis f u Lietuva, nors jos ilgai neno rėjo pripažinti Lietuvos vals tybingumo. Ir tik tada, kai galutinai sužlugo antitarybi niai žygiai, kai Tarybų šalis jau buvo pripažinusi Lietuvą, norom-nenorom tai padare k
Vakarų imperialistines šalys. 1927 m. rudenį dvarininkinė Lenkija ruošėsi įgyvendin ti tai, kas iki šiol jai dar ne buvo pavykę: užgrobti LietullllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllU
„Gerai pažįstu visas tris Pabaltijo respublikas. Ir galvodamas apie jų likimą aš, kaip kiekvienas sąži ningai Istoriją studijuo jantis žmogus, galiu pada ryti vienintelę išvadą: be didžiosios Rusijos pagal bos, be galingų jos pečių, atrėmusių priešo spaudi mą, kiekvieną iš šių šalių būtų nušlavę piktosios jė gos, nuo seno siautėjusios Baltijos pakrantėje".
Justas PALECKIS iiiiiiiiBiniiiiH
vą. Kadangi tarp Lenkijos ir Lietuvos tebebuvo karo sto vis, tai šiuo pagrindu Varšuva apkaltino Lietuvą, neva suda rančią grėsmę taikai Europo je. Lenkija tarėsi su Vokietija ir Latvija dėl bendro antilietuviškio žygio. Buvo numatoma, kad vokiečiai užims Klaipė dą, o latviai — Mažeikius. Gresiančios agresijos aki vaizdoje buržuazinės Lietuvos vyriausybė kreipėsi į Prancū
♦
riams, kurie moka nario mo kestį. Pareiškime būtina nuro dyti, nuo kurių metų studen tas yra profsąjungos narys; b) pareiškime būtina nuro dyti pavardę, vardą, tėvo var dą, fakultetą ir kursą, kuria me mokomasi. c) nurodyti priežastis ir konkrečias gyvenimo sąlygas; d) pareiškimą patvirtinti profbiuro posėdy ir nurodyti skirtinos pašalpos dydį; e) pareiškime nurodyti pas kutinės sesijos rezultatus. Fa kultetų profbiurų akademiniai sektoriai privalo patikrinti šias žinias, svarstydami atsi žvelgti į studento lankomumą. f) studentų profkomitetas praneša j fakultetą apie pa skirtas pašalpas; g) norint atsiimti pašalpą, reika turėti studento asmens liudijimą arba profsąjungos nario bilietą.
Trečiadienį įvyko studen tų profkomiteto prezidiumo posėdis. Juozas Surblys, ry šium su išėjimu dirbti j res publikos teisingumo organus, atleistas iš Studentų profko miteto pirmininko pavaduo tojo pareigų. J. Surblys už nuoširdų dar bą studentų profsąjungoje apdovanotas Rektoriaus Pagyri mo raštu, LTSR švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų Respubli kinio profsąjungos komiteto pinigine premija. Studentų profkomiteto pir mininko pavaduotoju organl zaciniams reikalams išrinktas Antanas Graliauskas (PF IV k. stud.). Studentų profkomiteto pir mininko pavaduotoju buitiesbendrabučių reikalams iš rinktas Algirdas Čiurlys (Tf A. GRALIAUSKAS II k. stud.) Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas Mūsų inf.
GRAŽUS
ŽMOGUS.
da su švariais ateina, nes ii jie vaikšto tuo pačiu amž; nai praskydusiu Filologijos fakulteto kiemu, kuris veda į Gorkio gatvę? Matyt, šiuo atveju mūsų išorinė kultūra priklauso ir nuo statybininkų, restauruojančių Universiteto pastatus. R. KUZMAIT
KAS JIS? jie visų pirma privalo atsi klausti ten esančių moterų, kitų žmonių, ar galima rūky ti. Taigi, tokių žmonių nepriskirčiau prie gražių . A. MATIUKAS
. . .Mes labai mažai domi mės išorine kultūra. Studijuo ju jau ketvirti metai ir nesu girdėjęs, kad kas keltų aliar mą ' dėl purvinų batų ir kt. Matyt, ir dėstytojai ne visa
Lietuvių tautos nacionalinių interesų sargyboje Pirmosios pasaulyje socia listinės valstybės politiniai ir ekonominiai santykiai su ki tomis šalimis buvo lenininių užsienio politikos principų įgyvendinimo praktikoje kon kreti išraiška. Tarybinė vy riausybė, laikydamasi V. Le nino priesakų nacionaliniu klausimu, visada gerbė kitų šalių savarankiškumą, nacio nalinį suverenitetą. Ir ne tik tai. Socialistinė valstybė visa da darė svarbių politinių žy gių, siekdama apsaugoti ma žas šalis nuo įvairių tarptau tinio imperializmo pinklių. Tarp tokių šalių, kurių valstybingumą ir nacionalinę savigarbą nuolat trypė impe rialistinės galybės, buvo ir buržuazinė Lietuva. Tuo tarpu Tarybinės vyriausybės ir bendrai Tarybinės šalies pozi cija buržuazinės Lietuvos at žvilgiu ryškiausiai rodo, kad tik socialistinė šalis visada nuosekliai stovėjo lietuvių tautos nacionalinių interesų sargyboje, gynė jos valsty bingumą, teritorijos vientisu mą. Pavyzdžiui, 1920 m. lie pos 12 d. tarp buržuazinės Lietuvos ir Tarybų Rusijos buvo pasirašyta taikos sutar tis. Šia sutartimi Tarybine vyriausybė pirmoji iš pasau lio valstybių juridiškai pripa žino buržuazinės Lietuvos valstybingumą, pripažino lie tuvių tautos teises į Vilnių ir Vilniaus kraštą. Pagal šią su
STUDENTŲ profsąjunga
zijos, Anglijos ir Latvijos vy riausybes, ieškodama globos ir užtarimo. Tačiau pastarosios nepadarė nieko, kad sutram dytų Lenkiją. Šiuo metu Lietuvos valsty bingumą išsaugojo tik TSRS diplomatinis įsikišimas. Dar 1926 m. pabaigoje, kada Len kijos vyriausybė ėmė telkti ginkluotas pajėgas Lietuvos pasienyje, TSRS užsienio rei kalų liaudies komisaro pava duotojas, kalbėdamasis su vie nu Italijos ambasadoriumi, ne dviprasmiškai pareiškė: „Mes nesutiksime, kad Lietuva būtų sunaikinta, jeigu tai paten kintų net visą Europą". 1927 m. lapkričio 24 d. TSRS vy riausybė nusiuntė Lenkijos vyriausybei notą, kuria rim čiausiai įspėjo lenkiškuosius šovinistus. Notoje sakoma: „Tarybų Socialistinių Respub likų Sąjungos vyriausybė, būdama artimiausiu Lenkijos ir Lietuvos kaimynu, gyvybiš kai suinteresuota talkos išsau gojimu Rytų Europoje, yra priversta rimtai atkreipti Lenkijos vyriausybės dėmesį į neišmatuojamus pavojus dėl eventualaus Lenkijos pasikėsi nimo prieš Lietuvos nepri klausomybę kokia bebūtų for ma". TSRS diplomatinė priemonė blaivinančiai veikė agresorių. Tomis dienomis TASS-as pra nešė, kad dar prieš įteikiant notą, Lenkijos vyriausybė
. . .Doc. K. Strumskis tvirti na, kad yra daug gražių žmonių, kurių akinantis, vi siems aiškiai matomas ir ne ginčijamas išorinis grožis mūsų, deja, nejaudina. Aš gatvėje atsisuku i kiek vieną gražią merginą. Aš jos nepažįstu, nežinau jos min čių, intelekto, kaip ji elgtųsi vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis, bet ji eina spinduliuodama savo fiziniu grožiu, rodydama tą grožį ir aš negaliu nesijaudinti. Ly giai aš jaudinuosi prie Džordžonės ir Gogeno paveikslų. Aš manau, kad žmogus, ku ris „šviečia, bet nešildo“, taip pat gražus, kaip ir tas, kuris šildo, bet nešviečia. R. BRAZAUSKAS
50 METŲ
prabilo taikingiau, esą reikia .vengti bet kokių žygių, kurie gali privesti prie lenkų-lietu vių konflikto paaštrėjimo". Vadinasi, Tarybinės valsty bės ryžtingas įsikišimas i bręstantį konfliktą buvo le miamas veiksnys, užkirtęs ke lią konfliktui, ir apsaugojęs Lietuvą nuo intervencijos. „Jei ne Tarybų Sąjunga, — sakoma viename tuo metu iš platintame LKP CK atsišauki me, — Lietuva jau seniai būtų pasidariusi plėšriųjų imperia listų auka". Tarptautinis imperializmas ir toliau rezgė pinkles prieš Lietuvą. Tačiau ir vėl Tarybų Sąjungos dėka Lietuvos neišti ko agresija 1938 m. pavasarį, buvo sužlugdytos hitlerinės Vokietijos pastangos pavergti Lietuvą, prasidėjus antrajam pasauliniam karui. Pagaliau, TSRS dėka Lietu vai buvo sugražintos jos se nos žemės: 1939 m. — Vilniai ir Vilniaus kraštas, kuriuos, I poeto T. Tilvyčio žodžiais ta-l riant, „išvadavo pabūklai bro l liškos tautos", o baigiantisl antrajam pasauliniam karui,I 1945 m. prie Lietuvos visiem5! laikams prisiglaudė ir Klm-I pėdos kraštas, ilgus šimtine i čius teriotas vokiškųjų šunri-l terių, o 1939 m. atplėštas ' I kiškųjų fašistų.
Antanas AUGIAI
KREIPIMASIS Į AUTORIUS leidžia
JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ
KLUBAS
Brangūs draugai, kolegos! Mes irgi buvome užsieniuose — Lenkijoje. Susirinkome 24 VVU piliečiai geltonom striu kėm, rudais velvetiniais sijo nais, švarkais pažymėti, susi rinkom ir išvažiavom į tarp tautinę darbo ir poilsio sto vyklą Krokuvoje.
mūzaTlrlD kažkur žemėje paliko Jono iš šlako gabalo iškaltas senis bajoras. Atsisveikindami vaišiname vėl lenkų darbininkus, jie tik „dzenkuje, dzenkuje". Mes vaišiname — jie suvenyrus teikia vengrams (su jais drauge dirbome.)
Draugė, kuri vadinasi Lenkija
fotografuotis šeimyniniam al bumui — neapkęsti tavęs. Taip. Tokių turistų ten yra. Ar ne per juos kažkada taip atsitiko, ar ne per juos gali tai pasikartoti. Gražu?! Ma lonu pažiūrėti iš šalies. Ir dar supranti, koks yra žmo gus, kuo virsta. Kas buvo jie, kur tarnavo stovyklose, varė į krematoriumus?! Paliekant Osvencimą, paki lo audra. Sugriaudė perkū nas, liūtis prausė žemę... O Varšuvoje kažkuris mūsiš kių susipažino su lenkaite, mama kurios kalėjo Osvenci me. .. Velička. Buvusios ir esa mos druskos kasyklos. Dabar nenaudojamose keliose šach
Mes jauni — jie jauni. Jiems įdomios pažintys — mums taip pat. Juos dauge lis daiktų domina — mus ir gi. Mums draugai būtini. Su vengrais draugystė pra sidėjo, kai šalia valgyklos estradoje surengėm improvi zuotas bokso varžybas. Ir kaip sakoma — nugalėjo draugystė. Zoltanas — geriausias vengrų (jie iš Budapešto at vyko) dainorius. Imrė lėtai šnekėdamas viską atsakys, tik geriausiai klausti angliš kai, mat, anglistas... O jau Julija — šauniausia — juo kiasi taip, kad nors ir vežkis Vilniun. O kai atėjo paskutinis at-
tose — muziejus. Skulptūros iškaltos iš druskos. Koply čios, žmonės, šokių aikštelės, ežerai. Ką gamta davė, žmo gaus išmonė pavertė pasaka. Nėra ribų kūrybai. Čia ne tik žaviesi. Čia su pranti, kas gali būti vienat vė. Kai atsibos žmonės, kai imsi juos keikti, ateik į Ve ličkos požemius, į kurią šo ninę, nenaudojamą, neįrengtą navą. Kelias valandas vienas tamsoje ir tyloje išbuvęs, ap sidžiaugsi didžiausią priešą sutikęs.
sisveįkinimo vakaras, vadas niekaip nebegalėjo mūsų su graibyti ir vos neišrikiavęs turėjo suskaičiuoti, ar mes visi, ar kas nedingo? ? Paspausti ranką gi reikia ir tam, ir šitam, kur čia be suspėsi. .. O VacekąĮ mūsų šefą iš lenkų pusės) prigrasi nome būtinai į Lietuvą atva žiuoti. Kai kuriuos krokuviečius sutikome rugpiūčio pa baigoje 6-ame bendrabutyje: jie dirbo Druskininkuose ir jau grįžo namo. Tai ką gi — ligi pasimatymo! I ! S. VAITIEKUS
Krokuvoje vandravojome, miegojome, o Lučicėje (už 20 km) prociavojome. Darbas paprastas. Yra geležinkelio pylimas, imi kastuvą, ne įkerti, griebiesi kaplio, pa daužai ir, kai jau geras nuo lydis, užlygini grėbliu. — Pan pan, to bendze dobrze? Jei ponas geros nuotaikos ir viskas tvarkingai: — Tak, tak. Teraz bendze dobrze. Jei kerovnikas nenusitei kęs ir viršininkas arti: — Ješče, ješče. Taip keliolika dienų. O jau dienos, dienelės... Pirmoji: Daina tik sklinda. Visi jumoristai, visur chacha-cha. Po savaitės: Neblogai. Mie go užtenka. Kelkis penktą, jei anksčiausiai dvyliktą eini gulti. Jonas (iš dailės instituto — mūsų apipavidalintojas), Vidas, Rimas dar laiko nuo taiką. Bet, žiū,' ir jie snausti linksta. Dar po keliu parų: Aišku. Laikas imtis auklėjimo. Mer ginos susimano atvesti į pro tą vaikinus, šie nepasiduos. Audros. Saulė, mat, odas nu lupo, aistros įkaito. .. — Draugai, mes turime ne tik dirbti, bet ir organizuoti kultūrinę veiklą. Gydytojas Arvydas (jį atskirsi iš di džiausio lagamino mūsuose — tvarsčiai, vaistai buvo reika lingi. Gydė bulgarus, veng rus, saviškius) privalo pra vesti pokalbį apie vaistus. Liepos 26 (berods): Valio! Valio! Ilga juosta pasitinka mūsų rankomis išgražintas pylimas. Užkasame pirštines,
Krokuva. Karalių miestas. Karališkas grožiu. Vilnius nepasiduotų. Spalvingesnė mūsų sostinė, naujieji kvarta lai gražesni. Beje, Poznanė, Gdanskas spalvomis taip pat lenkia antrąją Lenkijos sosti nę, Vavelio miestą. Osvencimas. Nėra jau mei lės. Kerštas kerštas. Tik ne apykanta, gėla. Vien širdį spaudžia spaudžia, apgaubia žmogų vienuma. „Jų buvo keturi milijonai." Kino salė, kurioje demonstruoja ' filmą, pasakojantį, kokią stovyklą rado išvadavusi armija, pri mena karsto antvožą. Tegul kuris paskaičiuos, kiek ketu ri milijonai užimtų erdvės, jei juos suvarytų, kaip tada, į Osvencimo lagerius. Žmo gau, pagalvok, kai ten esi, buvosi. Tu gi žengsi praktiš kai žmonių galvomis, remsies į kūnus; Kaip jie ištvėrė?! Aukštoji įtampa ne visiems pakirpo laisvės troškimą. Bėgo. Kai kurie pabėgo! Žmo gau, nežinau, kokia tavo mi na bus, kai ves pro plaukų krūvas, pro vaikiškus drabu žėlius, akinių sąvartyną.. . Jei tu pulsi, stumdysies iš smalsumo nufotografuoti ir
Ar gali aktorius turėti savo mėgiamiausią personažą, kurį jam teko sukurti scenoje? Jei gali, tai koks šis personažas? A. Masiulis: Atsakingą vaidmenį aš gavau 1951 m. V. Golfeldo pasakoje „Ivanas ir
N. NARECIONYTES, I kurso žurnalistės, vėdra", kur sukūriau Trepliointerviu su aktoriumi Algiu MASIULIU vo paveikslą. Man tai buvo labai sunkus uždavinys, mano galimybių ir trūkumų išban dymas. Tikriausiai dėl to šis vaidmuo man stipriausiai ir įstrigo. Labai retai tenka girdėti, kad aktorius pasakytų turįs vieną kažkokį išskirtą iš visų kitų personažą. Aš irgi nega liu pasakyti, kad turiu savo mėgiamiausią vaidmenį. Be abejo, su meile galiu prisi minti Trepliovą (A. Čechovo „Žuvėdra"), grafą Almavivą (Bomaršė „Sevilijos kirpė jas"), Makdufą (Šekspyro „Makbetas"), Nagulnovą (Solochovo „Pakelta velėna"), Ksantą (Ezopo „Lapė ir vy nuogės"). Ilgiuosi tragiško vaidmens. Jūs dabar daug filmuojatės. Kaip Jūs žiūrite į teatrą Ir kiną? Kam skiriate pirmeny bę? A. Masiulis: Pirmenybę be jokių išlygų ir abejonių ski riu teatrui. Teatre — svar biausia aktorius. Režisierius dirba tik su juo — su jo Marija". Prieš tai vaidinda rint iš dabartinių pozicijų, tas vaidmeniu. Tai nuolatinio vau tik epizodinius vaidme darbas buvo žalias ir naivus, darbo procesas. Teatre akto nis. Atsimenu, labai jaudi netgi nedrąsus, tačiau vis tik rius yra betarpiškame kontak nausi. Tiesa, jaudinimasis — jis pirmas. Kažkoks vidinis te su žiūrovu, kuris yra jo sveikas kūrybinis nervas, ak lūžis įvyko, kai 1954 m. Pane partneris: pritaria ar neprita toriui neišvengiams dalykas vėžio dramos teatre buvo ria, verkia ar juokiasi. Beveik visa tai atpuola ki ir lydi jį visą gyvenimą. Žiū pastatyta A. Čechovo „Žu
*
*
*
vaidmuo
Taip ir buvo: buvo dulkėta, vasaros diena; tokia kaip va kar, užvakar, ar dar užvakar. Toliau jau nuspėjate, kaip dažnai nuspėjama knygos antroji pusė, baigsimo išvy. nioti paveikslo mintis ar žmo gus, su kuriuo pasišnekėjai pusvalandį, — pietvakriuose pasirodė mažas debesiukas, į kurį niekas nekreipė dėmesio. Bet jis nelaukė vakaro, kad tada pradėtų lyti, o atsileido per pačius pietus. Lijo geros pusketvirtos valandos. Ir sto jo toks oras, kad visi (čia ne padidinta) gyvenvietės žmo-
nės išėjo į gatvę ir žiūrėjo, dairėsi. Negalėjo persimesti vienu kitu žodžiu. Neatpažino savo tako, namų, dangaus, medžių. Ir nebenorėjo negal voti apie juos, ar galvoti taip, kaip vakar. Kuris parašysite tokį straipsnį, sukursite bet kokį spausdinamą dalyką (piešinys, nuotrauka), kuris jus darytų nors kiek panašiu į minėtą debesiuką, atiduokite tai „Mūzos Nr. 10" redkolegijai. JAUNŲJŲ ŽURNALISTŲ KLUBO PREZIDENTAS
Mes ir mūsų teatras Kokią naudą studentui duoda teatras? Apskritai, kas, stu dento supratimu, yra teatras? Į šį klausimą kiekvienas at sakys savaip. Vieniems teatras — tai poilsio vieta, kitam pramoga. Mano manymu, teatras — tai mokykla. Mokykla, kuri moko teisingai įvertinti meno kūrinį, lavinti skonį, ugdo žmogaus pasaulėžiūrą, plečia akiratį. Yra viena frazė, jau tapusi aforizmu, kad režisierius tu ri „jausti kaip menininkas, mąstyti kaip pedagogas". Į tai, manyčiau, didelį dėmesį turėtų kreipti kaip tik studen tų teatras. Juk laikotarpis, kurį studentas praleidžia Uni versitete, turi labiausiai lemiamą reikšmę jo gyvenime. Tai tegul jis išsineša su savimi ne tik supratimą apie savo specialybę, bet ir apie meną, apie teatro meną. Studentai žino prieš pusantrų metų įsikūrusį Istorijos fa kultete požemio teatrą. Jį greičiau pavadintum teatrine la boratorija. Visas kūrybos procesas čia — tai eksperimen tas, ieškojimas naujų išraiškos formų, šviesos efektų, mu zikinio, garsinio apipavidalinimo. Studentas gali išbandyti save ir vaidybos mene, ir režisūroje. Štai mūsų spektaklis-repeticija „Sekmadienis", į kurį ak torius ateina atsinešdamas su savimi praėjusios savaitės įspūdžius ir veda atvirą pokalbį su žiūrovu. Tada scena pa virsta mūsų kasdieniniu gyvenimu: su gatvės šurmuliu, statistikos duomenimis, liūdnais ir linksmais praeiviais, linkėjimais draugams ir t. t. Spektakliai vyksta neilgai. Tik vieną, mums dar nuo mokyklos įprastą akademinę valan dą, t. y. 45 minutes. Bet to visiškai pakanka pasakyti, paro dyti žiūrovui tai, kas jį sujaudintų, priverstų susimąstyti. Tiesa, visi iki šiol paruošti ir ruošiami spektakliai yra bendras visos trupės darbo rezultatas. Dramaturgo, kuris rašytų mums tokias mini-pjeses, miniatiūras, teatras neturi. O kodėl gi jauniesiems literatams nepabandžius jėgų ir dramaturgijoje? Juk kiekvienais metais Universiteto Lie tuvių literatūros katedra skelbia jaunųjų prozininkų ir poe tų konkursą. Teatro prizas — pjesės pastatymas. Nuo balandžio mėnesio prie Istorijos fakulteto teatro įsikūrė teatro korespondentų sekcija. Jos nariai — žurna listikos specialybės studentai. Teatro specifiniai bruožai, šiuolaikinio teatro išraiškos kūrybinis charakteris, drama turgo, režisieriaus, aktoriaus, scenografo, kompozitoriaus santykiai ir problemos šiandieniniame teatre, kino ir teatro ryšiai, teatrinė publicistika mūsų periodikoje, teatras ir fotografija — štai kas domina būsimą teatro koresponden tą. Sekcijos nariai galės dalyvauti trupės repeticijose, ste bėti visą spektaklio kūrimosi eigą. O tai jau yra rimto dar bo pradžia. D. LIUTIKAITĖ Istorijos fakulteto teatro literatūrinės dalies vedėja
ne. Ten aktorių renka pagal išorinį tipažą. Todėl aktoriui, kad ir talentingam, eilę metų tenka vaidinti tuos pačius personažus. Filmuojantis ak toriui labai trukdo susikaupti technika. Jos įmantrumai (kai pro pažastį filmuoja galvą) užgožia aktoriaus vidų, ko aš labai nemėgstu. Kine yra di delė galimybė aktoriaus vei do išraiškai parodyti. Taip pat kine galime keisti vietą, laiką, ko negalima teatro sce noje. Dabar dažnai išgirstame „kino produkcija", „paga mintas filmas" ir daugelį išsi reiškimų, kurie netaikomi me nui ir kurie leidžia įtarti, kad kine ne visuomet yra tikro meno elementų. Kai kine apie 15 minučių rodo važiuojan čius tankus, man norisi mie go, o tuo tarpu Hamletas teatro scenoje per kelias mi nutes savo monologu gali at skleisti savo širdį, jausmus, mintis. Man rodosi, kad kinas dar neatrado pats savęs. Tie sa, yra ir gerų pavyzdžių, bet jų dar maža. Kai kas sako, kad televizija, kinas išstums teatrą. Aš manau, kad šito niekuomet nebus. Koks įdomiausias ir sun kiausias vaidmuo, kurį Jums teko sukurti kine? A. Masiulis: Sunkiausias ir
įdomiausias vaidmuo — tai Venskus Žalakevičiaus juos toje „Vienos dienos kronika". Noriu pridurti, kad ir kiti vaidmenys, kuriuos teko su kurti Žalakevičiaus pastaty tuose filmuose, buvo neleng vi. Tai labai talentingas reži sierius ir scenaristas. Jūs filmavotės naujame lie tuviškame filme Herkus Mantas". Ką Jūs pasakytumė te apie jį? A. Masiulis: Tai filmas, ku riame norėta per 13 šimtme čio siužetą pakalbėti apie tuos klausimus ir problemas, ku rios jaudina mus šiandien ir, gal būt, bus aktualios ir atei tyje. Tai — laisvės, meilės, ištikimybės, idealo siekimo problemos. Siame filme aš su kūriau Šamilio vaidmenį. Ką Jūs norėtumėt palinkėti mūsų skaitytojams? A. Masiulis: Ypatingai di delės sėkmės linkiu humani tarams. Šie mokslai, gal būt, kiek apleisti. Taip pat linkiu visiems studentams sukaupti kuo daugiau žinių, tikėti savo pašaukimu, ateityje sąžinin gai dirbti, būti visapusiškai apsišvietusiais inteligentais, kurie mokėtų nešti šviesą ir kitiems. O taip pat norėčiau, kad dažniau lankytumėtės tėatre.
„Mokslo“ konferencija
$p@flaš
Praėjusį šeštadienį įvyko Gausus jų būrys aktyviai gi „Mokslo" sporto klubo kon na Universiteto garbę, daly te", — tuo turėtų daugiau rū ferencija. Ataskaitfnppfaneši- vauja varžybose. fiičį 'skaitė klubo pirmininkas Sporto aktyvistams reikėtų pintis klubo valdyba ir fa Kiek MIMF III k. stud. J. Elterma- glaudžiau bendradarbiauti su kultetų sportininkai. nas. dekanatais ir visuomeninėmis naudos duotų straipsniai fa sienlaikraščiuose, 1971—72 m. m. sporto klu organizacijomis. Varžybos ne kultetų bas „Mokslas" neblogai pa pasižymi masiškumu, kartais sportiniai stendai! „Nebūtina visiems būti dirbėjo. Išugdyti 9 sporto fakultetai (Fil. F, GF) netgi meistrai, 12 — kandidatų j nesurenka komandų. Tai ro sportininkais, bet užsiiminėti sporto meistrus, išaugo atsky- do, kad sportinis darbas vyks fizkultūra reikia", — tvirtina rininkų, teisėjų, visuomeninių ta grynai iš inercijos. Žino svečias A. Kupčinskas, buvęs instruktorių gretos. Iš žymes ma, to negalima pasakyti klubo valdybos pirmininkas. Praėjusių metų darbą kon nių įvykių šiemet paminėtini apie pirmaujančius Medicinos, du: Pabaltijo studentų žaidy Fizikos, Matematikos ir me ferencija įvertino teigiamai. nės (jose dalyvavo 18 studen. chanikos, Teisės fakultetus. Daugelis sportininkų apdova „Žalgirio" tų) ir LTSR aukštųjų mokyklų Tačiau nereikia galvoti, kaip noti rektorato, spartakiada. Galima pasi sakė diskusijų metu medikas centro tarybos, studentų prof džiaugti stalo tenisininkų ir V. Misiūnas, kad didesniame sąjungos ir „Mokslo" sporto irkluotojų, šaulių, gimnasčių fakultete yra iš ko pasirinkti klubo Garbės, Pagyrimo raš pasirodymu. Studentų tarpe dr viskas sekasi lengviau. Iš tais bei asmeninėmis dovanė žymiai išaugo savigynos im tikrųjų sunku prikalbinti stu_. lėmis. Karštais plojimais susirin tynių, turizmo populiarumas. dentus lankyti treniruotes, Sportininkai dėkingi rekto ypač pirmakursius, kurie bi kusieji sutiko Europos čem ratui, kuris daug padeda jo, kad tai nesutrukdytų pioną Kęstutį Sapką. Olimpi jiems. Apmaudu, kad sportinį mokslui. Istorijos fak. stu nių žaidynių dalyvis daug darbą kartais pamiršta fakul dento S. Buchavecko nuomo įdomaus pasakojo apie 1972tetų komjaunimo ir profsą ne, reikėtų didesnio agitaci- uosius sportinius metus, ke jungos organizacijos. Reikėtų nio-propagandinio darbo. Per liones, aplankytus miestus, dažniau atsiminti, kad sporti maža straipsnių sportine te dienas, praleistas Miunchene. ninkai irgi visuomeninkai. matika „Tarybiniame studenG. KADŽYTfi
KREPŠINIS, RANKINIS... Prasidėjo 1972 — 1973 m. m. VVU spartakiada. Jos progra moje — 9 sporto šakos: sli dinėjimas, lenqvoji atletika, krosas, turizmas, orientacinis sportas, sunkumų kilnojimas, savigynos imtynės, plauki mas, šaudymas. Komandinei įskaitai bus skaičiuojami 5
sporto šakų rezultatai. Į akis tuoj krinta tas fak tas, jog nėra sportinių žaidi mų. Kodėl? SK „Mokslas“ va dovai tai aiškina laiko stoka, respublikinio masto varžybų grafiko glaustumu ir numato sportinius žaidimus, jei bus proga, įjungti Į galimus „langus“, bet ne į spartakia dos įskaita- (štai šią savaitę prasidėjo tinklinio varžybos). Visgi fakultetų sporto tarybų
T uristų iftnutni vakaronė c atsako
pirmininkai ir sportininkai jaučiasi nuskriausti. Juk ko lektyviniai žaidimai — popu liariausia sporto šaka. Ir štai dabar Jie neturės jokios reikšmės spartakiados įskai tai. Ar nuo to nesumažės VVU vidaus varžybų reikš mė? Gal dar ką nors galima pakeisti ir patenkinti sporti nių žaidimų ųerbėjų intere sus bent iš dalies. B. PRŪSIŠKIS
„Tarybiniame studente" iš spausdinta medžiaga buvo apsvarstyta ekonominės ki bernetikos specialybės stu dentų aktyvo pasitarime, fa kulteto komjaunimo biure ir fakulteto Dekanate. Svars tant straipsnelyje iškeltus faktus paaiškėjo, kad šventė nebuvo gerai organizuota. Čia visa kaltė tenka fakulteto komjaunimo biurui, kuris, ži nodamas, kad kai kurie stu dentai ruošiasi organizuoti
Prie didelio skelbimo stovi „Tarybinio studento" š. m. niuoja du studentai: spalio 30 d. numeryje buvo — Žiūrėk, 25 d. Universi kritikuojama Finansų ir ap teto kavinėje vyks Turistų skaitos fakulteto pirmakursių klubo vakaronė. Kažin, įdo imatrikuliacija Žydiškėse. mu bus? — suabejojo pirma Straipsnyje „Gardi buvo arielkursis. kėlė" iškelti faktai teisingi. — O! Dar klausi? — nustebo antras — Žinok: iki šiol dar niekas nesigailėjo, pabuvojęs bent kartą jų ra te. .. Aha, kvietimus galite UŽ SAUGŲ EISMĄ MINTYS PO SPEKTAKLIO gauti... Lekiam! — sušuko kaip įgeltas, sužaibavo džiaugsmu degančiomis aki mis ir dingo... VIS DAR „Yra kažkur miestas, kuria Šeštadienio vakaras. Ren me gyvena meilė ir laimė, kasi sveteliai iš viso „mar NEATSARGŪS... kuriame tiek daug džiaugs go svieto". Štai kukliai mo", — dainuoja du jauni stovi keli Marijampolio vid. studentai, akompanuodami mokyklos jaunieji turistai, o Teko girdėti, kad pirmokė sau gitaromis, — vaikinas ir čia stipriai spaudžia ranką liams rengiami eismo saugu mergina. Laimė reikalinga vi draugai iš KPI. Atvyko dar mo konkursai. Vaikai supa siems, ne tik dviems, laimė atstovai iš ŽUA, nepasididžia žindinami su eismo taisyklė — tai būti reikalingu žmo vo užsukti veteranai ir turiz mis ženklais ir pan.; patys nėms, kovoti-už gražią atei mo sporto meistrai. Turistų tįklubo naujasis pirmininkas parodo ką išmoko. Taip baigiasi M. Šatrovo Matyt, panašius konkursus pjesė „Mano meilė trečiame Bernardas Paukštys žodžio ki šenėj neieško: šmaikšti min teks rengti ir studentams. kurse", kurios premjera nese tis prajuokina visus. Dabar Kiek juos bemokytum, kiek niai įvyko Rusų dramos teat grupelių jau nėra. Vienas beperspėdinėtum, o jie daro re. Naujasis spektaklis domi gausus būrys sėdi prie vieno savo: „Lapkričio 13 d. Parti na mus, studentus, nes tai — gatvę draudžiamoje „3 dalių pasakojimas apie stu stalo. Visiems vienodai įdo zanų mu išgirsti, sužinoti, pamaty vietoje bandė pereiti Univer dentišką vasarą". Tai istorija siteto studentė I. čiurina, ku apie meilę, pareigą, atsako ti. .. Susumuojami praėjusių rią partrenkė automobilis. mybę už kitus. Ir už save. metų konkurso geriausiam Pėsčioji prisitrenk'ė“. .. .Į vieną Kazachstano ta turistų dešimtukui išaiškinti Sako, pavyzdžiai auklėja. rybinį ūkį atvyksta studentų rezultatai. Didžiausias entu Jie ir perspėja, kad iki ne — fizikų statybininkų būrys, ziastas Danielius Mockus. laimės — kai esi neatsargus pasivadinęs keistu „PrževalsPirmakursiai ir. tie neuž ir nedrausmingas — netoli. kio arklio" vardu. Pasirodo, miršti. Ką gi jie nuveikė? Sa vo malonumui bent kelias dienas praleido žygyje. Val dyba tai pavadino beveik ak PAŠALINTI KAIP tyvia veikla ir įteikė UTK NEPAŽANGŪS ženklą bei „Turisto atminti nę". Ženkliukas gražus, at Filologijos fakulteto II k. mintinė įdomi, pirmakursis stud. Z. Mačiulskytė Ir S. Kucina patenkintas... Fizikos fakulteto II k. stud) TSRS turizmo sporto meist KORESPONDENTŲ POSTŲ ras V. Januškis, KPI turistai A. Noreikaitė ir IV k. stud. DĖMESIUI! ir kt. pasidalino įspūdžiais iš J. Sirusas „Tarybinio studento" re Chemijos fakulteto III k. savo kelionių. dakcija kviečia į pasitarimą O. ALIŠAUSKAITE stud. E. Eselinas
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
REDAKCUOS ADRESAS:
PDG.
PRAĖJO PUSE METŲ
Kūno kultūros kompleksas pagalbos. Kol kas didesnės PDG paskelbtas šių metų pa paramos, išskyrus Karinę ka. vasarį. Tada „Tarybinio stu tedrą, nesulaukta. dento" skaitytojai galėjo su PDG sąjūdyje siekiama ne sipažinti su šio sportinio są kiekybės, bet kokybės. Tie, jūdžio pravedimo tvarka ir kurie neišlaiko vieno ar kito galimybėmis Universitete. normatyvo iš karto, turi dar Dabar, praėjus pusei metų, pasitreniruoti, kad galėtų pri apie PDG normų laikymą mus sisegti PDG ženkliuką. vėl painformavo komisijos Su vyresniaisiais kursais pirmininkas, Fizinio auklėji kol kas beveik nieko nepada mo katedros vedėjas P. Urbo ryta. Po keletą normatyvų nas. laikė dalis FAF ir TF studen Šiuo metu PDG normas lai tų. Artimausiu metu plauki ko apie 3000 studentų. Tai me ir slidinėjime normas lai daugiausia I—II kursų stu kys Medicinos fakultetas. Ki dentai, turintieji fizinio lavi ti fakultetai tyli. nimo užsiėmimus. Minėti stu Lyginant su kitomis LTSR dentai jau laikė lengvosios mokyklomis, atletikos ir kroso normas, o aukštosiomis praeitą pirmadienį į šaudyklą Universitetas PDG sąjūdyje bene geriausiai. atėjo pirmasis 200 studentų dalyvauja Bet dar daug reikia padaryti. būrys. Kadangi daugiausia Reikia gerų minčių, pasiū rūpesčių dėl PDG komplekso turi Fizinio auklėjimo ka lymų, kaip normas galėtų lai tedra, todėl kiek pertvarkytos kyti vyresnieji kursai, kurie mokymo programos — prie sudaro didelę studentų masę, ir kurie jau nebeturi fizinio PDG normų priartinti studen auklėjimo užsiėmimų. Kaip tų kontroliniai normatyvai ir geriausiai išnaudoti sportines bazes, kuriomis Universitetas įskaitiniai reikalavimai. Tuo tarpu su vyresniaisiais negali pasigirti. Būtina sustip rinti PDG sąjūdžio agitacinįkursais bei VVU dėstytojais propagandinį darbą. Visiems bus sunkiau. Jie PDG normas tiems klausimams spręsti tiks pradės laikyti tik ateinantį linga būtų sušaukti Univer pavasarį. P. Urbonas pasakė, siteto suinteresuotų organiza cijų, PDG komisijų susirinki jog čia katedros dėstytojai mą. tikisi didesnės komjaunimo ir I kitų įpareigotų organizacijų S. BUCHAVECKAS
bendrus pietus su išgėrimu, neuždraudė to ir nepakalbėjo su tokiais studentais. Fakulte to studentų aktyvas ir Deka natas smerkia šį gėdingą fak tą. Ateityje, ruošiant pirma kursių imatrikuliaciją, numa tome žymiai pakelti švenčių organizacinį lygį, praplečlant programą, pakeliant Jos ko kybę. Doc. J. LAŠKOVAS Finansų ir apskaitos fakulteto prodekanas
Praeitame „Tarybinio stu dento" numeryje satyros skyrelyje „Teleskopas" rašė me apie kai kuriuos bendra bučio vidaus taisyklių pažei dimo atvejus. Kaip praneša Prekybos fa kulteto dekanas doc. L. But kevičius,''studentei V. Kuliešytei už pašalinio asmens laikymą bendrabutyje pa reikštas Rektoriaus papeiki mas.
Teisė būti laimingu ne taip jau lengva įsikurti naujoje, nepažįstamoje vieto je, nors energijos ir entuziaz mo netrūksta niekam. Jau kuri valanda tęsiasi tradicinė „penkiaminutė", o klausimams ne simato pabaigos... Ilgiausiai nesutariama, kaip dirbti — brigadomis ar būriu? Jeigu bus dirbama brigadomis, už dirbtus pinigus jų nariai dalins tarp savęs O jeigu būriu — teks dalinti visiems vienodai... Štai tokion kryžkelėn pakliū va pagrindiniai veikėjai: And rejus (akt. M. Makarovas), Alioša (akt. L. Vladimirovas), Ženia (akt. V. Jefremovas), Maksimas (akt. E. Muraškovas). Šie vaikinai — būrio šta. bas; nuo jų priklauso darbo sėkmė. Ir kaip tik čia išryškė ja kiekvieno iš jų skirtingas požiūris į kolektyvą, į drau gus. Be perstojo užimtas ir kažkur skubantis Andrejus vi-
są save atiduoda kitiems, ta čiau jo pagrindinis tikslas — žūt būt iškovoti pereinamąją vėliavą, užimti pirmąją vietą. Lenktyniavimo aistra jį su žlugdo. Nebelieka žmogaus. Lieka tik jo šešėlis. Andrejų remia Maksimas, keistas, mėgstantis pajuokauti vaiki nas. Visai kitoks Alioša — „busimasis akademikas". Jam būrys — tai visa, ką jis turi. O Ženia, ketvirtasis iš grupės, tarsi stovi tarp šių dviejų sto vyklų. Spektaklyje labai daug ti piškų, įsimenančių charakte rių. Kaip neprisiminti čia ža viosios Alvinos, kurios vaid menį puikiai atlieka aktorė R. Vagnerytė. Įsimintinus charakterius su kūrė vyresniosios kartos akto, riai M. Jevdokimovas (Kotelkovas) ir LTSR nusipelnęs ar-
Lapkričio 24 d. po sunkios ligos mirė Universiteto dėsty tojas, atsargos pulkininkas Aleksejus Boiko. A. Boiko gimė 1916 m. spa lio mėn. 14 d. Ckarkovo sri ties Jeremejevkos kaime, valstiečių šeimoje. Baigęs mokslus, dirbo vidurinių mo kyklų mokytoju, direktoriumi. 1941 m. išėjo į Tarybinę Armiją, dalyvavo kovose su fašistiniais okupantais, du kartus buvo sužeistas. Tarybi nėje Armijoje praėjo šlovin gą kelią nuo kursanto iki pulkininko. 1943 m. įstojo į Komunistų partiją. Po karo dirbo atsakingose pareigose. 1962 m., išėjęs į atsargą, pradėjo dirbti Vil niaus universitete. Turėdamas didelį patyrimą, sumaniai da lyvavo studentų kariniamepatriotiniame auklėjime. A. Boiko buvo autoritetingas darbuotojas, jautrus drau. gas, puikus jaunimo auklėto jas. A. Boiko buvo apdovanotas dviem Raudonosios vėliavos ordinais, „Tėvynės karo" I, II, III laipsnio ordinais, Rau donosios žvaigždės ir Alek sandro Nevskio ordinais, dau geliu medalių. Netekome gero žmogaus, komunisto A. Boiko. Ilgai jj prisimins visi pažinoję. GRUPĖ DRAUGĖ
tistas A. Inozemcevas (Alek sandras Aleksandrovičius). M. Šatrovo pjesė kelia la bai aktualias ir svarbias mei lės ir draugystės, atsakomy bės ir pareigos problemas. Ji tarsi perspėja, kad „jaunystės idealai — tai viso gyvenimo idealai", todėl negalima jų iš duoti. Manau, kad teatras sėkmin gai susidorojo su nelengvu uždaviniu. Režisierius Kareli jos ATSR nusipelnęs meno veikėjas I. Petrovas išnarplio jo tą „mazgą", kurį buvo „už mezgęs" pjesės autorius. Kar tu su dailininku — LTSR nu sipelniusiu meno veikėju M Percovu ir kompozitoriumi V. Ganelinu jam pavyko sukurti įsimenantį, jaudinantį spek taklį. Būtų labai gerai, kad šį spektaklį pamatytų kuo dau giau Universiteto studentų. Tai juk pasakojimas apie mus pačius. O pažvelgti į save iš šalies visada įdomu... A. JANCEVIČIUS
visus fakultetų komjaunimo džio 3 d. 19 vai. Konservato Universiteto komjaunimo ko mitetą. korespondentų postų narius rijos koncertų salėje. Pakvietimus galima įsigyti gruodžio 6 d. 17 vai. (centri VVU studentų profkomitete. niai rūmai, II a. 32 kamb.). Universiteto aktų salėje DĖMESIO! gruodžio 6 d. 20 vai įvyks Fakultetų komjaunimo biu Tomsko universiteto choro Valstybinės konservatori jos studentų profkomitetas rų nariai, atsakingi už akade koncertas. Įėjimas laisvas. kviečia į „Kaimo muzikantų minį darbą, renkasi gruodžio KULTŪROS KLUBAS vakaronę", kuri įvyks gruo 6 d. 16 vai. (trečiadienį), į
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ; 29815.
Užs. Nr. 4766
LV 08330
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA