VISŲ $AUŲ PROLETARAI, VTENYKnESI
Nr, 34 (345)
Garbingas jubiliejus
kariniu laikotarpiu profeso rius avėjus metus — 1946 — 48 — dirba Vilniaus Univer 1959 m. siteto Rektoriumi ir iki šiai dienai eina atsakingas mate lapkričio mėn. matinės analizės katedros ve dėjo pareigas. Sunkiais pokariniais metais profesorius, eindamas Vil KETVIRTADIENIS niaus Universitete Rektoriaus pareigas, deda daug pastangų atkuriant fašistinių okupantų Kaina 20 kap. VnJWAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO nuniokotą ir išbroostytą Uni PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS versitetą, atstatant jo labora torijas, komplektuojant mokslinius-pedagoginius kadrus, sudarant sąlygas įgyti jiems aukštas mokslines kvalifikaci ( jas. Jo mokinių tarpe šiandien yra bevelk visi Fizikos-mate 4 klases, dng. Chomskis įsto matikos fakulteto dėstytojai, ja i Kauno technikos mokyk iš kurių dalis, kaip profeso lą, kurios dėl silpnos sveika Brazdžiūnas, dr, Kubilius, tos ir sunkių gyvenimo sąlvLapkričio mėn. 8 dieną su rius doc- Katilius, doc. Paulaus kako 75 metai vienam seniau gų baigti negalėjo. Jis perei Per praėjusį lalkotarnį Gamtos mokslų fakultetu akir kiti yra žinomi respub na į Kauno mokytojų profe sių mūsų Uuniversiteto pro kas likos mokslininkai. Nemažas smarkiai sustiprino savo veik tyvistal atsakingi už akade sinės sąjungos vakarinę gim fesorių Zigmui žemaičiui. Gi tą. Išaugo ir užsigrūdino dar minį darbą, organizuodami profesoriaus auklėti naziją, kad galėtų privačio męs valstiečių šeimoje, busi skaičius be Universiteto komjaunimo rytinius reidus po bendrabu nių dirba ir kitose aukštosio mis pamokomis užsldirDti masis profesorius 1903 n. se bei vidurinėse organizacija. Ypač ji suakty čius, kurių metu aptiko ne mokyklose. pragyvenimui. eksternu išlaiko brandos ates vino savo veiklą, sprendžiant maža miegalių ir tinginių. Per visą savo ilgą darbo Baigęs su pagyrimu gim tato egzaminus ir studijuoja partijos nutarimų įgyvendini- Dažniausia tai buvo ne pirmū aukštojoje* mokykloje, naziją, drg. Chomskis įstoja Odesos U universitete. Čia jis laiką profesorius parodė didelę mei «ną dėl mokyklos ryšio su gy nai, nors Jie bandė teisintis, su kitais studentais dalyvauja į Kauno Universiteto Mate venimu sustiprinimo, kovoje kad kaip tik tos paskaitos ne moksliniam ir pedagogi matikos — Gamtos fakultetą. 1905 nu revoliuciniame judė lę už drausmę, už politinį stu įdomios, negilios, vienu žo niam darbui. Savo mokslinėje Studijų metai — darbas, be jime. Jau studijuodamas Z. dentijos subrendimą ir kt. daug dėmesio pro džiu nevertos dėmesio. Tačiau galinis skaičius privačių pa žemaitis pasižymi matemati veikloje Pradedant naują ataskaitiiį reikia žinoti, kad kol pana fesorius skiria įvairiems ma mokų, grumtynės su tuberku niais gabumais ir Universi laikotarpį Universiteto kom šius rėidus atlikinės patys faklausi lioze. 1933 m- V. Chomskis tetą 1909 metais baigia gau tematikos istorijos jaunimo organizacijai yra bū kultetlniai komjaunimo arba mams ir Lobačevskio geomet baigia universitetą ir dirba damas pirmojo laipsnio dip j, tina toliau sėkmingai spręsti profsąjungos biurai, šis dar pedagogo darbą Kaune, Ro lomą. Tačiau carinė vyriausy rijai, pradėtus uždavinius, taisyti bas buc atsitiktinio, pripuola Nepaisydamas rimto am kiškyje. Būdamas mokytoju, bė už simpatijas ir dalyva esančius trūkumus, susitelkti mojo pobūdžio. Reikia orga specializuojasi matematinėje vimą studentų revoliuciniame žiaus ir dabar profesorius naujiems, gyvenimo iškeltiems nizuoti į tokius reidus grupių Lapkričio 14 dieną Gamtos kartografijoje. judėjime, nesudaro jam sąly aktyviai dalyvauja ir visuo aktyvistus. Pagaliau grupės mokslų fakulteto kolektyvas klausimams išspręsti. auklėjamajame Atkūrus Tarybų valdžią gų dirbti mokslinį darbą — meniniame Iš visų mūsų darbo klau gerai pažįsta savo žmones ir ir respublikos mokslinė visuo Lietuvoje, drg. Chomskis pa- ruoštis darbe. Visuomet gyvą, links profesūrai, ir Z. Že simų ir toliau svarbiausiųjų be reido gali žinoti, ką vei menė iškilmingai minėjo fa člom-.s pirmomis dienomis įsi maitis iki 1920 m. įvairiose mą, su Jaunatviška energija tarpe pasilieka kova su aka kia jų kolektyvo nariai. Be kulteto dekano, Fizinės geo- jungia į universiteto atstaty vietose mokytojauja. jį dažnai galima matyti stu deminio darbo trūkumais. Dar to, grupės poveikis yra žy grafijos ir kartografijos kadarbą. 1944 m. jils išren 1920 m. Z. Žemaičio ini dentų vakaruose, besidalinan ne visi studentai supranta, miai veiksmingesnis. Šioje tedros vedėjo, geografijos mo kamas Gamtos mokslų fakul ciatyva Kaune organizuoja- tį atsiminimais apie Lietuvos kad kiekvieno studijuojančio kovoje kiekvienas komjau mokslų kandidato docento teto fizinės geografijos Ka jama pirmoji aukštoji mo revoliucinę praeitį, įžymų pagrftdinis uždavinys yra ge nuolis turi atsiminti viena, Vaclovo Chomskio 50 ne- tedros docentu. 1945 m. pra kykla — Aukštieji kursui, Lietuvos Komunistų partijos ras mokymasis. Šio klausimo kad jis, norėdamas (ir turėda tų amžiaus ir 25 metų — dng. Chomskis kuriems jis ir vadovauja, veikėją V- Mickevičių-Kapsu sėkminga^ išsprendimas g iii mas) būti autoritetingu atsi- pedagoglnės-mokslinės veiklos džioje Gamtos mokslų fakulteto proAtidarius šių kursų bazėje ką, skaitantį paskaitas apie būti lengviausias grupėje, nes Hekančiųjų teisėju, pats turi sukaktįdidžiuosius matematikus, se dekanas, o nuo 1946 m. iki 1922 m Kauno Universitetą, ten žmonės mokosi, ten gali rodyti pavyzdį pažangume Ir Sunkų gyvenimo kelią pra eina dekano pareigas. Su Z. Žemaitis paskiriamas Gam nojo Vilniaus Universiteto is ma lengviausiai atrasti vis'.rs drausmėje. Šiuo metu, deja, ėjo mokslininkas. Tėvas — šiol būdinga jam energija Ir atsi tos-matematikos fakulteto de toriją ir t t. Dažnai profe ■nesėkmės priežastis ir grei ir mūsų aktyvistų tarpe dar muzikantas, motina skaljis plečia ir tobulina kanu ir matematikos profeso sorių matome kalbantį parti čiausia jas galima pašalinti- pasitaiko neturinčių „įgalio bėja ir 11 vaikų, todėl iš pat davimu fakulteto veiklą. riumi. Šias pareigas eina iki niuose susirinkimuose. Moks visą šį darbą, tur būt, reikėtų jimų’' šiam darbui, kadangi jaunystės dienų Vaclovui linių Tarybų posėdžiuose įvai 1940 m. 1947 m. V. Chomskis ap pradėti nuo akademinės draus- jie patys kai kada patenka Chomskiut teko susidurti su riais mokymo, auklėjamojo Tarybinės vyriausybės pa geografijos gina disertaciją :mės sustiprinimo. Teisingai net į skolininkų sąrašus, vargu darbo klausimais, duodantį stangomis, Lietuvai sugraži laipsniui mokslų kandidato pasielgė Fizikos-matematikos, Nukelta į 2 psl. Baigęs Rietavo gimnazijoj įgyti, Jo kūrybinė veikla pla- nus Vilnių, profesorius perei daug naujų gerų minčių iš ti ir auganti, jo moksllnlų na dirbti į Vilniaus Universi turtingos 50-ties metų peda tlrinėjimų sritis - - kartogra- tetą, kur paskiriamas prorek goginio darbo patirties. Pro flja, toponimika ir limnologi toriumi ūkio reikalams. Po- fesoriaus visuomeninė veikla" žinoma ir už Universiteto ri ja. Ypatingai dideli moksli bų. ninkų nuopelnai kartografijo je. Drg. Chomskis daugelio Garbingo jubiliejaus proga UNHftRSU ETAS mokslinių darbų autorius. mylimam profesoriui visas Užsukus praėjusią savaitę Meilė mokslui, ryžtas, darbš Universiteto kolektyvas linki SVEIKINA PROF. 1 Teisės mokslų fakultetą, ga tumas ir valios stiprumas sie geros sveikatos ir ilgų darbo lima buvo išgirsti ne visai kiant numatytą tikslą, padarė metų mūsų socialistinės TėvyZ. Z EMA! U šiuo metu įprastus pokalbius; tai. kad Chomskis tapo vienu — Na, Mikai, kaip? Gėlės, gėlės. . . iš žymiausių Tarybinių Lietu Jos nuo mokslo — Penki! O tu kiek ga vos geografų. buvusių vai? tarybinis draugų, Kaip tikras mokinių, visuome Tai kalba IV kurso studen mokslininkas jis neužsidaro ninių organizacijų, tai, kurie šiais mokslo metais Kokios naujos komjaunimo ir profsąjungos veiklos formos? savyje, bet savo žinias nuobene pirmieji Universitete Kaip vyksta studentų auklėjamasis darbas? Kaip organizuo širdžiai perteikia jaunieslems svečių, pažįstamų. studentams, Atrodo, kad jubi pradėjo žiemos sesijos egza jami poilsio vakarai? Tokiais ir panašiais klausimais apibė darbuotojams, profesorius minus. Ir reikia pasakyti, kad dideliu liatas aspirantams. Savo Žemaitis pradėjo gana neblogai. Su riame savo svečius. Baku Universiteto studentą Allach Ver vadovo, gero pedagogo au Zigmas sumavus pirmojo — dialek di Alijevą ir jo draugus atėjusius praeitą šeštadienį į Medi toritetu ir principingu ko skendi gėlėse. Gė tinio materializmo — egzami cinos fakulteto komjaunimo biurą, kur buvo susirinkę mūsiš munisto žodžiu, drg. Choms lės, Š11U’ žodžiai, no rezultatus, pasirodė, kad kis padeda kolektyvui Ir vi dovanos už turtingą ketvlrtakurslal jį išlaikė ge kiai komjaunimo ir profsąjungos aktyvistai. Draugai azerbai suomeninėms organizacijo ns senojo matematiko rai. Kruopštus ir sistemingas džaniečiai mielai atsakinėjo. Mes sužinojome, kad Baku spręsti gyvybinius fakulteto 75 metų gyvenimo darbas davė savo rezultatus. Universitete 11 fakultetų, kad studentų profsąjungos organi- klausimus, vykdant Komunis kelią, už 50 metų Naujais penketais pasipuošė zacija suvienyta kartu su dėstytojų, kad yra speciali stipen- tų partijos Universitetui iš- nenuilstamo rūpini mosi auklėjant bu R. Čalkos, P. Kūrio, V Valkeltus uždavinius dijų skirstymo komisija, kad studentą auklėjimas remiasi simuosius specialis tekalčio, V. Valiulytės, V. Ju tus. Ilgas ir įvairus do ir kitų studijų knygelės. revoliucinėmis tradicijomis, kurių Baku mieste labai gausu, mokslfnis - pedago kad geriausi studentų moksliniai darbai premijuojami ir Dabar ketvirto kurso teisinin ginis ir visuomeni kai rengiasi laikyti buržuazi spausdinami atskirame leidinyje. Visko neišvardinsi. nis jubiliato gy Daug daug sveikinimo tele venimo kelias. Apie Su mūsų Universiteto studentų gyvenimu Frenkis ir Allach nių šalių valstybinės teisės gramų ir laiškų gavo senasis gerbiamo profeso egzaminą, o nuo gruodžio I Verdi susipažino vaikščiodami po fakultetus, betarpiškai kal pasiekimus, Vilniaus Universitetas Spalio riaus bendrabučiuose, dienos išvyksta į pirmąją bėdami su pačiais studentais auditorijose, mokymo - auklėji švenčių proga. praktiką. Linkime sėkmės, vakaruose ir ekskursijose, kurioms vadovavo teisininkas Sta mo ir mokslo srity Kijevo Lenino ordino Valsty- je, apie nuolatinę sys Vėlyvis. draugai teisininkai! binto Universiteto Rektoratas kovą organizuojant A. KUBILIUS ir visuomeninės organizacij )s buržuaziniais H. KUOLAITE me sveikina mūsų Rektorių, visą tais , Lietuvoje Vaikystės dienų draugų Universiteto kolektyvą ir linki aukštąją mokyklą, susitikimas. . . ĮSIJUNKIME naujų kūrybinių laimėjimų. apie jo vaisingą darbą tary bės vardas. Į ĮMONIŲ GYVENIMĄ Draugai iš Kazanės Univer biniame Vilniaus Universite Jubiliatą sveikino Univer Ekonomikos mokslų fakulte siteto nuoširdžiai linki mums te, apie visa tai, įkas iškėlė siteto Rektorius J. Kubilius, to kolektyvas visada savo sveikatos ir didelės laimės gy- Z. Žemaitį kaip įžymų žmogų partinės ir visuomeninių or papasakojo doc. V. Paulaus ganizacijų, fakultetų, Lietu moksliniais darbais stengiasi venime. vos aukštųjų mokyklų atsto mūsų seni kaspadėti mūsų įmonėms ir įstai Neužmiršo Lietuvos TSR Aukščiausio vai. Z. Žemaičio vardu gauta goms. Siekdami dar labiau draugai iš Estijos. Sveikina sios Tarybos Prezidiumo Pir dešimtys sveikinamųjų tele susieti mokslą ir gamybą, Uni ir linki sėkmės darbe. versiteto Vietos komitetas — Štai telegrama ir laiškai mininko pavaduotojas J. Ma gramų nuo respubliKos parti drauge su Liaudies ūkio ta iš Kauno. Lietuvos Žemės ūkio tulis perskaito ir įteikia Z. niu ir tarybinių vadovų, svei Lietuvos rybos atstovais, visai neseniai akademija. Medicinos, Politech Žemaičiui raštą, kuriuo pa kinimų iš visų išlpėstiniame posėdyje ir kal nikos institutai linki Universi žymima, kad jubiliatui sutei kampelių. bėjo apie ekonomistų nuveik tetui — senajai kadrų kalvei kiamas Lietuvos TSR nusi- , J. LYDUOKIO tekstas Ir nuotr. tą darbą, galimybes ir nau — tolimesnių laimėjimų ruo pelnusio mokslo veikėjo garjus uždavinius. šiant naujus specialistų būrius. Buvo pasiūlyta į bendradar Tamprūs draugystės ryšiai biavimą su įmonėmis įjungti sieja Vilniaus ir Baltarusijos Mintis suorganizuoti Univer- saviveiklos kolektyvas pasiir vyresniųjų kursų studen Universitetų studentus. tus. Pagaliau studentai į įmo Dar viena telegrama. Iš toli sitete kamerinį instrumentinį pildė naujomis jėgomis ir zėl nes turi ateiti ne tik rašyti ji atskrido — iš Kaukazo, nuo ansamblį kilo pernai ir pri- pradėjo dirbti. Ansamblyje klauso ji — filologams. P^a- nedaug narių, tik penki — kursinių ar diplominių darbų Tereko krantų. Kabardinų džla buvo — įvyko keltos 3 filologai ir 2 medikai — Jie gali būti komunistinių forBalka'ų valstybinis Universite repeticijos. Bet tik repetici- (smuikai, violončelė ir brigadų šefais. jos -. . tepionas). Ir vadovo nėra. tas linki drąsos, ryžto ko Pasikeiskime adresais.— sako Minsko studentė Ta išplėstinis Vietinio komite Universiteto kultūros klu- Bet ruošiama programa atromara Lavrlnovič azerbaidžaniečiui Verdi Allljevui. to posėdis priėmė konkretų voje už naujo gyvenimo dai bo ir buvusių aktyviausių an- do gan gražiai: Mocarto, MasApie mūsų svečius skaity-kite 3 psl. nutarimą.. gus, sambllo narių pasiūlymu šis ne, Gllnkos ir kt- kūriniai. Vilnius,
19
Universiteto IX komjaunimo konferencija ir musų organizacijos uždaviniai
Teisininkai laiko egzaminus
TVIRTėJA MŪSŲ DRAUGYSTĖ
TELEGRAMOS...
U įversi t e^e— kamerinis ansamblis
Universiteto IX komjaunimo konferencija ir mūsų organizacijos uždaviniai
uždaviniai Universiteto kolektyvui
Spalio 30 dieną įvyko Uni-mis; mokymo procese — versiteto atviras partinis su- moksliniame darbe ir vlsuokratant nevertų būti kolek Atkelta iš 1 psi sfclnkimas, skirtas interna- meninių organizacijų darbe. Antras labai svarbus ko tyvuose saviveiklininkų. Tanionalinilo auklėjimo uždavi Mokymo procese numato munistinio auklėjimo momen• člau reikia Ir auklėti nedrausniams Universitete apsvarsty ma, dėstant, pavyzdžiui, hu tas yra internacionalinis auk■ mlngus, nepareigingus, aeti. manitarines bei visuomenines lėjimas. Čia Irgi nereikiai kultūringus kolektyvo narius, Diskusijoje dėl pranešimo disciplinas, nuolat pabrėžti ir apsiriboti Aktų sale. Grupėses Ieškant šių reiškinių priežas„Apie internacionalinį Uni aiškinti internacionalizmo idė galima konkrečiai pamatyti,. člų. Reikia, kad nuolatinę versiteto kolektyvo auklėjimą jų kilmę ir reikšmę visuome kaip kiekvienas žiuri į šį ša• paramą saviveiklininkai jausir priemones jam pagerinti", nės vystymuisi, kovai už so bai svarbų klausimą, ir čiai tų Iš visur — tiek iš Unikurį padarė Universiteto pro cializmą ir komunizmą, piačiau pat vietoje išsiaiškinti išky• verslteto komjaunimo komiterektorius mokymo reikalams demaskuoti buržuazinį nacio lančius neaiškumus, auklėjant: to, tiek ir iš pačių grupių. St. Lazutka, kalbėjo: TMF de nalizmą bei šovinizmą, atsklei teisingą požiūrį šiuo klausi Kovojant už saviveiklos kanas Žėruolis, politinės eko džlant jo reakcingą klasinę mu. Sį klausimą artimiausiu1 masiškumą, reikia kurti fametu svarstys Universiteto' kultetinę saviveiklą. Sėkmin HES pastato fasadas nu Kodėl taip ilgai delsia? nomijos katedros dėstytoja esmę. Dėstant tiksliuosius :r komjaunimo komiteto plenu gai šis klausimas gali būti :š- sodintas elektros lemputėmis. Mlnute. l.._l_.. . antra. . lempučių doc. Davtian, profesorius Že kt. mokslus, siūloma nuolatos mas. Internacionalinio au1 spręstas „iš apačios”, remian- Daug lempučių. Jomis Išrašy siūleliai vos vos parausta. maitis (FMF), doc. Markulis propaguoti broliškų respubli klėjimo darbą reikia organi' tls pirminių komjaunimo or- tas šūkis, jomis, tarsi žvaigž Žybteli smarkiau. I dangų (MMF/, v d Žukauskaitė kų mokslinius pasiekimus, ta pasiekimus. zuoti dviem pagrindiniais1 ganlzacijų iniciatyva. Tačiau dėmis, apkibęs kranas, jos šauna raketos. Lemputės vėl (IFF), prof. Bučas (EMF), rybinio mokslo frontais: organizuoti aiškina nereikia suprasti, kad kom rymo ties tilto atramomis. gęsta- Vos bežiba. Išsilaikys? Gamtos fakulteto dekanas Prie bendrųjų visiems fakul mąjį darbą, skleidžiant pro- jaunimo komitetas nusiima Šitose elektros lemputėse įsi Dar labiau nusilpo. . . Ne, V. Chomskis ir kt- Kalbėju totams internacionalinio auk letafinio internacionalizmo1 nuo savęs atsakomybę už šį žiebs pirmoji Nemuno švie žiburėliai neužgeso! Minia sieji pabrėžė būtinumą gerin lėjimo priemonių numatoma gamybinę sa. idėjas ir tuo pačiu metu de darbą per šias kelias minutes sulai ti internacionalinį auklėjimą tam panaudoti Universitete, davė konkrečių praktiką bei mokslines eks maskuoti purviną veidmainiš Juostelė, uždariusi įėjimą kiusi kvėpavimą ūžterėjo. Čia pat norisi porą žodžių Į generatoriaus salę, perkirp pedicijas į broliškąsias reską buržuazinių nacionalistų „valio“!, raketų pasiūlymų šiuo klausimu. tarti apie studento kultūros ir ta. Greitai suūš pirmoji tur Daugiabalsis Susirinkime buvo priimtas publikas, talp pat organizuoti veidą. trenksmas. rusistų mokymo Trečia, nereikia pamiršti elgesio klausimą, kuris yra bina. Bet žmonių minios jos Tribūnoje HES statytojai, nutarimas, — priemonių pla bendras aktualus studentijos tar pirmųjų apsisukimų ūžeslo inžinieriai. Partijos ir Vyriau nas. Jame apimamos konkre grupes, plačiai organizuo dar vieno labai svarbaus klau ypač simo — ateistinės propagan pe, i kurią nukreiptos viso negirdės. Lauke tiktai lempu- sybės atstovai, svečiai iš bro čios internacionalinio auklėji ti mokslines konferencijas, Universitete kuriuose dalyvautų broliškų dos. Iki šiol dažnai mes vil- jaunimo akys. Tačiau nepai tės. Į jas nukreiptos minios lišku respublikų. Pro minią mo 'priemonės ir komės iš paskos, spręsdami sant to, nemaža studentų akys ties paskubomis sukalta neprasibrausi. Ir vis tik kaž dviem pagrindinėmis krypti- respublikų mokslininkai, kt. šį klausimą biurų posėdžiuo skeptiškai žiūri į visuomeni tribūna, minios ant laikino kas bando prasistumti taką. se, tik svarstydami atski-ų nių organizacijų pastangas medinio tilto, smėlėtų kalvų Antroje — visuomeninio — Draugas kalba. Abu pa žmonių Jūros. Jie nepažįstami, komjaunuolių religinį nepria- užpildyti spragą ir tuo pačiu abipus Nemuno krantų. Išbe matus turbinai liejom, — pa bet tarp Kauno HES statyto darbo — grandyje numatoma metu patys ieško kažko cipingumą- Aiškinamasis dar tonuota krantinė, sandėlių ir mažosios pilietės greitai pagausinti ir sustiprinti įvai originalaus. stogai taip pat aplipę žmo aiškina žilsterėjusiais plav- jo bas, ateizmo mokslinių pagrin „aukštesnio", užsimezga draugystė. rias internacionalinio auklė kals vyriškis. dų skleidimas, kuris užkirstų Panašiai yra ir su liaudies nėmisjimo priemones Universiteto — Matai, žiburiukai! De skubų Žmonės meta į jį kelią panašiems nusižengi kultūros fakultetu, kur mobi ga, a? Dega! — ir ūžčioja i mastu. Politinio švietimo tink žvilgsnį, ir, kiek tai Jiems viršų le, lektoriumuose, Universite mams. dar vedamas labai lizuotos geriausios kultūrinės nesijaus komjaunimo daroo. įmanoma, mergaitę. padaro tarpelį. silpnai. Šiuo metu yra dvie jėgos- Tai gera proga pasi Toki biuro darbą galima pa HES statytojams to Vakaruose, komjaunimo ir Žmonės eina mediniu tiltu pagarba. iš vieno Nemuno kranto į ki profsąjungos juose fakultetuose (GMF ir semti labai svambių žinių įvai lyginti su motoru, kuris ne O šiaip nemėgink — danbe, studentų brautis, ne riose meno, kultūros ir moks organizacijų, IFF) ateistiniai būreliai, ta tą. štai pirmosios turbinos visuomeninių. suka jokios gaminančios ma praleis. lo šakose. Cla greičiausia čiau jų darbas dar nepateisi kaskada. Vanduo strimgal saviveiklos kolektyvų ryšiuo šinos. ir daugiausia galėtų padaryti Kauno jūra liejasi iš Ne na mūsų lūkesčių, nors, kaip su broliškomis respublika Tiek fakulteto, tiek Uni muno krantų. Ji džiaugsmu viais neria žemyn, tyška lie se parodė jų veikla, padaryti pirminė komjaunimo organi versiteto tutis ant tilto, žiba prožekto mis, sieninėje spaudoje nu komjaunimo akty būtų galima daug, jei kom zacija, kolektyviniu liaudies vistas turi gerai suprasti sa užlieja kiekvieno širdį, lietu- rių šviesoje. Žmonės sprau matoma sustiprinti tautų drau lankvvio ir broliškos respublikos džiasi po šiais purslais, nors gystės, internacionalizmo te jaunuoliai tai laikytų savo kultūros fakulteto vo vaidmenį. Jis turi žinoti tautiečio. ženk porą žingsnių į šalį ir matiką, ruošti eilę priemo uždaviniu. Artimiausiu laiku mii. Tai būtų savotiškas šio pagrindini savo uždavinį: or fakultetų komjaunimo biuruo darbo nukėlimas į grupę, ko ganizuoti kitų Minioje stovi darbininkas. išliksi sausas. Jie nori su sa nių specialia? skiriamų šlai darbą, jam tei iš mūsų Ir reikalauja IX kom se dienotvarkės klausimu ‘u- jaunimo konferencijos nutari singą duoti kryptį. Pirminės Vienplaukis, aukštas, plačių vimi išsinešti pirmosos turbi temai. rėtų būti šis nutarimo-klausi nos vandens lašelius. grupės turi didinti reikala pečių, Kažkam jis šypsosi, susirinkimo iš va Vakaras. Kauno HES teri dosPartinio mas. Tai įpareigojo ir Uni mai. moja ranka. Jis vieną kitą vimus sau, o ne dangstyti ir medžiaga šiuo rne tu Kalbant apie asmens kul juk torijoje įsižiebia tūkstančiai versiteto komjaunimo konfe neveiklumą nepakanka taurelę vyno išlenkęs svarstoma fakultetuose, visuotūrą, negalima atskirti jos savo rencija. šviesų. Jos čia degė ir darbo meninėse organizacijose, gru mą pagalbą iš aukščiau. Vyk tokia šventė! — akys blizga, naktimis, Baigiant apie polltinį-ideo- nuo 'buities. Užeikime į bend dant bet šiandien žibu pėse Ir kitose Universiteto bet tas blizgesys ne nuo vyno IX konferencijos nuta logiriį auklėjimą, norisi oa- rabučius ir pamatysime, kad rimą, iškyla būtinas reikalas karščio- Gretimais spaudžiasi riams šviesą duoda pirmoji kolektyvo grandyse, jo nuta brėžtl pagrindinį kiekvienos malonu praleisti laiką mokslo atidaryti aktyvo mokyklą, jaunutė motina su dukrelę Kauno HES turbina. Pirmoji rimai įgyvendinami praktiko pirminės komjaunimo organi pirmūnų, visuomenininkų ak kurią mėnesį komjaunimo ant rankų. Darbininkas ima i turbina! zacijos uždavinį — kovoti už tyvistu kambariuose. Tačiau biuras šįorganizuosrankas vaiką ir iškelia virš je. kiekvieną žmogų grupėje. rasime mes ir apsileidėlių, Dar vienas svarbus mūsų iiiHiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniH pirmą Grupės komjaunuoliai turi tinginių praleidusių sėkmingo darbo momentas — »siekti, kad jie būtų ramūs už ■dienos pusę lovose, ir, kaip ryšys su kitomis mų raktus atidavėm laiku. masinėmis kiekvieną savo kolektyvo na taisyklė, tų žmonių nesutiksi organizacijomis ir ypač su 1958 m. vasarą Istorijos-fi rį — komjaunuolį, kuris bū me nei kultūros fakulteto profsąjunga. Sis ryšys turi lologijos fakulteto komjauni aktyvisto eiti nuo VVU komjaunimo tų komjaunuoliu visur ir vi paskaitoj, nei su mo organizaciją, vasaros dar sada. bloknotu. bų stovyklų — šios puikios komiteto ir profkomlteto iki Toliau stiprinant mokyklos iniciatyvos pradininkų Univcr Iš viso peršasi bendra kursų profgrupių ir plrmiryšį su gyvenimu mums aktu komjaunimo sitete — už Žilinų kultūros organizacijos komjaunimo organizacijų aliu klausimu palieka darbi- ,darbo išvada, kad sėkmingu nlų namų pastatymą LLKJS Cent grupėse. nis auklėjimas. ’' ‘j" ................ darbu galima laikyti tos or Nekalbant ro komitetas apdovanojo Gar komitetas Komjaunimo apie vasaros darbų stovyklas ganizacijos darbą, kur gerai bės raštu. universiteto (o apie tai jau laikas kalbė dirba pirminės komjaunimo kviečia visus Si graži pirmųjų pokario dar aktyves ti!). kurių mąstąs turės žymiai grupės. Todėl grupę reikia komjaunuolius i metų partinės organizacijos ir išsiplėsti, reikia artimiausiu laikyti pagrindine mūsų auk nę, atkaklesnę kovą už parti komjaunuolių pradėta tradici jos keliamų uždavinių įgy laiku apsvarstyti darbinio lėjamojo darbo arena, „mū ja, įgavusi naujas formas, -anaują sunkumų kuriuo žengdamas jie tapo ak do platų atgarsį studentų tar Daug didelių auklėjimo eigą mokslo metais. šio lauku" kovoje už žmogų. vendinimą, kovą už mūsų epochos vertą žmogų tyviausiais naujo gyvenimo tiems, kutekdavo nugalėti Komjaunimo organizaciją pa Nors ir kaip1 darniai dirba pe. Apie 800 studentų ir dės rie klasių kovos sąlyigomls statytojais. Į šį kelią kreipė tytojų vien šiais metais daly staruoju laiku beveik nevei Universiteto komjaunimo ko — tarybinį inteligentą. ryždavosi savo gyvenimą su ir jam vadovavo Universiteto vavo 6-šiose Universiteto dar C. KUDABA kia Rektorato ir partinės or miteto biuras, fakultetų biu ganizacijos sprendimas dėl rai, bet jų darbas nebus vai VVU komjaunimo komiteto jungiu su Lenino komjauni partinė organizacija. bo stovyklose. Atėjo 1955 metų vasara. I biuro sekretorius mu. studentų privalomo dalyvavi singas, jei pirminėse grupėse Nežiūrint didžiulio ekono štai ką rašė jaunimo poetas Partijos kvietimą padėti nu minio efekto, statybos buvo ir mo Universiteto darbuose. imti derlių plėšinlnėse žemė A. Baltakis, būdamas trečia Kadangi tai privalomas daly lieka gera studentų politinio me kurse: „į Jūsų, draugai se aktyviai atsiliepė ir Univer idėjinio grūdinimosi mokykla. kas, mes turime užtikrinti komjaunuoliai, gretas ateinu siteto komjaunuoliai. Didžiu Jose išaugo visa eilė puikių jo sąmoningą savalaikį ir dar vėlai. Šias eilutes rašydamas liai Kustanajaus ir Kokčeta- komjaunimo nų įgyvendinimą. Ypač čia organizatorių: vo stepių plotai auksinėm drg. Andrijauskas, Mališaus galima padaryti priekaištą Praeitą savaitę Istorijos-filologijos fakuilteto partinio aš jaučiu apmaudą ir gėdą, kviečių jūrom sutiko pirmuo kas, Jakulis (IFF), Astrauskas kad taip Ilgai trypinėjau vie IFF. biuro atvirame posėdyje buvo svarstomas fakulteto akade noje vietoje, kad nedaviau sa sius šio žygio entuziastus. Vie (MMF), Lakavičius (TMF), LaDaug darbo pareikalaus minių grupių seniūnų darbas. (EMF) ir kiti. Tarybų Lietuvos dvidešimtme Ir iš tikrųjų kaip paaiškėjo posėdyje, fakultete seniūno vo socialistinei tėvynei tiek, ną vasarą paragavę stepių dukas ...... ________ ___ Aktyviai tį visuomenei nau čio sutikimo priemonių pla pareigos buvo suprantamos primityviai: vesti paskaitų lan kiek būčiau davęs, žengdamas „duonos”, jie vyksta dar ir nas. Laikas pagalvoti apie komumo žurnalą. Tačiau net Ir tos element rlos pareigos šauniojo Komjaunimo greto dar kartą. Drg. drg. V. Jasins- dingą darbą kolūkiuose Įsi se”. Ir toliau: „Aš todėl sto kaitė, P. Rūtė, (IFF), S? Jau- jungė •.......... Teisės, Medicinos, Fizl- J Universiteto aplinkos apželdi ne visada sąžiningai atliekamos. ju į komjaunimą, kad sujung kauskas, R. Volocka (TMF) ir kos-matematlkos ir kitų fakul nimą, apie sodo 20-mečlo gar Tegul kalba faktai. bei įveisimą studentų jėgo Sąžiningai vedančių žurnalus seniūnų .ska.cius ne toks čiau savo gyvenimą su di kt. apdovanoti medaliais „Už tetų studentai. Jie dalyvavo mis ir kitus įsipareigojimus, jau didelis. Tai: III kurso lituanistų antros grupės seniū džiuoju komjaunimo reikalu plėšinlnių žemių įsisavinimą”. talkoje sodinant medelius Vil — Nors dirbom dieną ir niaus mieste, tiesiant troleibu kurie buvo priimti IX kom nas V Baltrūnas, IV kurso istorikų seniūnas Z. Kriaučeliū- ir aiškiai parodyčiau, su kuo Gėdinga būtų laukti ko naktį, — pasakoja šiandien s>- liniją Valakampiai—Žvė jaunimo konferencijoje. nas, III kurso istorikų — A. Petrošius. Ir čia sąrašas b' aš. munizmo susidėjus rankas ir pirmieji kultūros namų „Tai- rynas ir Antakalnis—SEC. Be darbinio auklėjimo, veik baigiasi. Didesnis sąrašas seniūnų, apleidusių žurnalų gaišint to savo jaunystę Indi- kos keliu” kolūkyje statytojai, svarbu ir mūsų poilsio bei tvarkymą. Tai III kurso lituanistų pirmos grupės seniūnas vidualiems poreikiams”. Tai — bet savo užsibrėžtą tikslą Organizuojamos milicijos rė mėjų brigados, šefuojami ne laisvalaikio organizavimas. E Strazdaitė, III kurso bibliotekininkų seniūnas J. Navic širdimi parašytos eilutės. pasiekėm. Niekas netikėjo, pilnamečiai nusikaltėliai. Ko Didelė Universiteto studenti kaitė. II kurso anglistų seniūnas Špokauskas, III kurso ger Iš tikrųjų, dauguma stu kad pastatas bus baigtas per lonijose vedamas ideologinis jos dalis laisvalaikį skiria manistų seniūnas J. Kilius ir kt. dentų kelią į komjaunimą lai 100 darbo dienų. Vis dėlto darbas, organizuojama savi meno saviveiklai. Si auklėji Kalbėję fakulteto prodėkanas Frolovas ir kiti pažymėjo, kolūkio jaunimui kultūros na- veikla Šio darbo entuziastai mo priemonė yra viena iš kad patys seniūnai per mažai palaiko ryšius su dekanatu, kė vieninteliu teisingu keliu. — Teisės ir Fizikos-matemati svarbiausių, kuri puošia mūsų partiniu biuru, visuomeninėmis organizacijomiskos fakultetų studentai. buitį, ugdo taurius žmogaus Visos kolektyvinės priemonės — ekskursijos, susirinki Revoliucionierė pas studentus Plačiai šalyje Išsivystęs bri būdo bruožus .lavina esteti mai, vakarai ir t. t. ne mažiau liečia seniūną, kaip ir grūmės gadų kovojančių už komunisti nius jausmus. Šioje srityje komjaunimo sekretorių. nio danbo brigados vardą ju didžiausių laimėjimų yra oaDaugelis seniūnų nusiskundžia, kad jie nežino iš tikrųjų dėjimas įtraukė savo sūkurio slekę mūsų centriniai ®savi- ką turi veikti. Už tai kaltė tenka dekanatui, visuomeninėms ir Universiteto komjaunuolius veiklos kolektyvai-, apie ką organizacijoms, kad retai organizuoja seniūnams seminarus, Šios iniciatyvos pradininkai visi gerai žino. Tačiau yra mažai aiškina Jų daubą. dabartinio V istorikų kurso šiuose kolektyvuose ir trūku Partinio biuro nutarime buvo nužymėtos priemonės se studentai. mų — pasitaiko nedrausmin niūnų darbui pagerinti: organizuoti seniūnams seminarus, Universiteto komjaunuo gumo. girtavimo, neetiško el liams būdinga didžiulis troš gesio ir kitų faktų. į kovą su kontroliuoti jų darbą, panaudoti paskatinimo priemones ge kimas dirbti, gyventi, statytišiais faktais turi stoti kom rai atliekantiems darbą, bausti neteisingai atžyminčius lan Kovodami už akademinės jaunimo organizacija ir pir komumą, įpareigoti seniūnus palaikyti glaudesnius ryšius st drausmės stiprinimą, komjau miausia komjaunuoliai, esan dekanatunuoliai aktyviai dalyvauja Rūpintis akademiniais klausimais — svarbi seniūno pe tys tuose kolektyvuose. Jie iumoksliniame darbe, saviveik ri parodyti savo organizacinę reiga. Su tuo yra-glaudžiai susijęs domėjimasis grupės dratr los kolektyvuose. jėgą, tada mes turėsime atra gų gyvenimu, jų materialinė padėtimi ir t. t. Seniūnas turi Susibūrę apie brangiąją Ko mą meninių kolektyvų viduje, žinoti visas kliūtis, kurios trukdo kurso draugams sėkmin munistų partiją, jie turi teisę galėsime palaikyti tamprius gai mokytis, dirbti. vadintis puikių komjaunimo Seniūnas turi dirbti ranka rankon su grupės komjauni ryšius, telikti paramą. tradicijų tęsėjais. Šiuo metu teisinga linkme mo sekretoriumi, proforgu. Sis trejetas turi būti kolekty J. Lazauskas Eugenija Tautkaitė IV k. žur-nalistų tarpe. einame kolekyvų viduje, atsi- vo branduolys.
Sužibo Nemuno ugnys
SU TARPTAUTINE STUDENTŲ DIENA ★
★
★
Artėjant prie poezijos Sveiki, draugai bičiuliai!
Prieš metus — kitus tik bos apie tematikos siaurumą. — Moldavija ma vieni studijų draugai težinojo, VI. Šimkaus temų ratas nėra kad Vladas Šimkus rašo eilė platus, tačiau kada lyrinis žesnė už Lietuvą. raščius. Vienintelė jo kūrybos herojus pats visas pasinėręs Vilnius didesnis už „tribūna" buvo fakulteto sien į gyvenimą, jis ir Jaučia tą Kišiniovą. Bet vie laikraštis ir daugiatiražinls gyvenimą ne tik giliai, bet ir tos užteks visiems Universiteto laikraštis „Tary įvairiapusiškai. Tada jo jaus — tik atvažiuokite binis studentas“. Bet ir čia mai tampa daugelio jausmais, pas mus į svečius. Šiuos Klšiniovo laikas nuo laiko paslrodą Jo jis myli tai, kas brangu žmo eilėraščiai neatkreipė didesnio nėms, gyvenantiems aplink jį, Valstybinio Univer skaitytojų dėmesio, — jie ir mato jis tai, kas reikšmin siteto atstovo Večisbuvo gerokai panašūs į kitų ga jo dvasios ir polėkio žmo lavo Krivčenko žo džius Aktų salė su Universiteto literatų bandy nėms. plojimais. mus, nepasižymėjo nei min VI. Šimkus turi ką pasakyti tiko ties naujumu, nei formos įtai kaip poetas. Jis mato gyveni Kiekvienam malo gumu. Be abejo, pats autorius mą ne judantį, o besiverčian nu, kada tave į sve irgi šitai jautė ir apie res tį tarytum kovinį traukinį. čius kviečia drau publikinę spaudą negalvojo. Poetas didžiuojasi žmogumi, gas. Bet nežinoda Jis netgi daugiau orientavosi kuris tą traukinį — gyveni mas adreso, bičiulio į vertimus, ypač iš „savo" ta mą veda į ateities stotis ir neaplankysi- Tuo la šytojo — Majakovskio poezi tiki juo, sakydamas, kad „nu biau tolimo bičiulio. — Tad pasikeisjos. leisto inkaro nebuvo ir ne kim adresais, — Ir štai šių metų pradžioje bus“: sako Minsko Užsie „Pergalė“ patalpino nemažą Praeina jis pro pluoštą pradedančiojo poeto beprasmybių kalnus, nio kalbų Instituto Tamara studentė eilių, kurios iškart sudomino Per aukso skambesį, per skaitytojus, sekančius mūsų šiurpą pelenų. Lavrinovič AllachAlijevui, Verdi žurnalų poeziją. Jų lyrinis Ir ateičiai — kaip herojus — aiškiai mūsų die nuotakai — ant delno draugui iš Azerbainų žmogus, pažįstamas ir arti Mažiukę žemę neša dovanų. džano (žlūr. nuotr. 1 psl.). mas, — atvėrė savo pasaulį, („Ir vėl herojinių eilių Svečiai iš Moldavijos, Balkuris jaudina savo platumu ir pristigo“) audringumu. Tai pasaulis be Dar ryškiau veržimosi' ir tarusijos, Azerbaidžano mūsų suspaustų sienų, kiekvieną nerimo gaida praskamba ant tarpe jau ne pirmą dieną. Jie akim'rką nešąs herojų pro rame Vi. Šimkaus eilėraščių jau spėjo susipažinti su Vilnepažįstamas stotis. Ne be rei cikle, pasirodžiusiame „Jauni- niurni, aplankyti Trakus, tvirkalo viename eilėraštyje gy mo gretose“, — „Kai nerimu 'tai susidraugauti su sostinės Čia lyrinis > studentais. Vakaras Aktų salėvenimas lyginamas su besi upės putos. . .“ herojus, davęs sau žodį, kad Je, kuri bendromis jėgomis suveržiančiu traukiniu: Trumpom kelnėm „nuobodžių valandų daugiau ruošė Konservatorijos ir Uni1 ““, — vėl ................ versiteto komjaunuoliai, tai Atsilakstai. nebus kelionėje: jau nebe oficialus susitikimas. Atsižiūri Kol klodai anglies — šiltas draugiškos šei Pro siaurą mokyklos nerimaus po žeme, Tai mos vakaras. Čia visi jau pa 1 langą Kol nerimu upės putos, — žįstami, draugai. O žurnalistė Ir štai, Visur visur sutiksi mane, Halina Kobeckaitė kalbasi su Lauktai nelauktai, Tiktai neieškoki namuos. Gyvenimas visas — azerbaidžaniečiais net jų gim Didelis kaip traukinys tąja kalba. Malonus siurprizas Ir bus visada, jis Atžvanga. trokštantis kraujas, tiek svečiams, tiek ir šeimlnin(„Pergalė", 1959 Nr. 2) Tęsinys 4 psl. (kams. Skaitant, „Pergalėje“ tu įpustus VI. Šimkaus eilėraš čius, bergždžios atrodo kai-
Jeronimo Raudžio teismas Kaltas Jeronimas Raudys, — tokį nuosprendį padarė lite ratūrlnis teismas, kurį organi zavo bibliotekininkystės bū relis kartu su Teisės mokslų fakulteto III kurso studentais pagal Bubnio knygą „Beržai svyruokliai". Buvo svarstomas šeimos iš irimo klausimas, kuris išsi vysto į plačią diskusiją apie meilę, santuoką, šeimą. Ko dėl išyra jauno Jeronimo ir Onos šeima? Kas kaltas? Ar Jeronimas iš tikrųjų mylėjo Oną? Ar kalta Ona, kad į jų trečias santykius įsimaišė asmuo — Juozas Simaitis, Teisme kalbėjo ir publika. Tai leido objektyviai įvertinti padėtį. Ypač daug buvo gin čų, svarstant Onos elgseną. Vieni teisino ją jaunu amžiu mi ir gyvenimo nepažinimu, kiti kaitino. Oną gynė teisi ninkas Ignotas, kuris savo nuoširdžia kalba ir faktais, paremtais knygos puslapiais sugebėjo įrodyti Onos nekal tumą. Susirinkusiems buvo labai įdomu, kokios gi išvados pri eis literatūrinis teismas. Ir štai, pasibaigus procesui, teismas eina pasitarti- O kai teismo pirmininkas Morkūnas perskaito nuosprendį, Juozą Simaitį ir- Oną Raudienę iš teisinti, o Jeronimą Raudį nu bausti, atiduodant jį visuome nės auklėjimui ir išskiriant su On11. susirinkusieji smar kiai ploja. .A PETRAUSKAS
Laiškai iš toli
Nusifotografuokime va šitaip, susikabinę rankomis, — kažkas pasiųlė, kai svečius ap supo fotografai Ir sulipo baltarusio, molda vo, azerbaidžaniečio, lietuvio rankos Į vieną žiedą. Į tvirtą studentiškos draugystės žiedą, bene geriausiai galinti nusaky ti šio vakaro Aktų salėje nuo taiką. P- VIDMANTAS
Jei jūs mokate kokią nors užsienio arba esperanto kalbą ir paskelbėte savo adresą kjrlame nors žurnale, būtinai gausite daugybę laiškų Ir juose tikrai bus įrašytas nuo širdus pasiūlymas: „Būkime draugais”. Apie mūsų Universiteto stu dentų draugystę su užsienio jaunimu čia ir pasakojame. . . .Vokai su antspaudu „Tarptautinis”. Laiškai iš Vengrijos,' Ispanijos, Prancū zijos, Vietnamo — ir visuo se šilti, jaaprasti žodžiai: „Ką rą amlko!” Esperanto kalba tai reiškia — brangus drauge. Nejaugi šitiek draugų visame pasaulyje turi šis jaunuolis? Taip, Vygando Račkalčio draugų rasi visur. Studentai, mokytojai, darbininkai — visi jie rašo jam tuos nuoširdžias, gerus žodžius. O jie be savo tiesioginės prasmės dar reiš kia: viso pasaulio jaunimas, žmonijos ateitis nori draugiš kai gyventi, bendradarbiauti. Glnčykimės, daugiau pasako kime vieni kitiems apie savas šalis, miestus, susirašinėkime meno, literatūros, kultūros klausimais — ir jei mūsų nuomonės bus skirtingos — bendrai ieškokime tiesos, — sako jie. Ant staliuko Vygandas pa skleidžia keletą nuotraukų. -* Čia — Prancūzijos stu dentė, ši nuotrauka iš Veng rijos. Užsienio šalies jaunuolių ir
Plač.au anie studentu šventę bus sekančiame numeryje VILNELĖ
žiemos tvirtovės jau seniai Pavasaris sugriovė, Ir bėga juo k damos linksmai Vilnelė greitasrovė.
Iš tėvvškės laukų plačių Į Vilnių ji ateina Ir neša ant baltų pečių Pavasarinę dainą.
PAGAL STATUTĄ Kada kareivis priesaiką sulaužęs Pabėga iš atakos — JĮ sušaudo. O tinginio net sąžinė negraužia. Nors Jis išduoda visą darbo liaudį.
Gyvenimas ne prašo, bet Įsako: Ir Jam kažką kiekvienas turim duoti. Šįryt visi pakyla i ataką žmonijos laimei ateities šturmuoti.
VILNIUS Nieko nenoriu. Nieko netrokštu. Niekis man visos dainos poetų, Jei tik galėčiau l Vilniaus bokštus Pasižiūrėti po šimto metų.
Amžiai atėjo. Amžiai sustingo, — Liko tik mūrai, kolonos, arkos. Kaip aš norėčiau amžiams praslinkus Vėlei praeiti aikštes Ir parkus.
lr pasakysiu be ilgų kalbų tau, Jeigu šiandieną kas mane paklaustų, — Pasiūlyčiau ašal pagal statutą, Kad tingini kaip dezej-tyrą baustų.
Prakaitavo, studijavo, Penketą metelių plūkės. O dabar diplomą gavo — Prašom, Jaukia Jūs kolūkis.
Gatvė po gatvės sostinė plečias, — Kasnakt sumirga daugiau žibintų. . . Gal ji sutiktų mane kaip svečią, Gal būt, manęs ji nebepažintų.
Kažkada autoritetą G pažbyI ystėse įsi g i jo, Girdi, kolūkin reikėtų, Nes kai kas dar kaimo bijo.
Tada praeičiau netaręs žodžio, Nes tokios dainos bus nemadingos, Ir apžiūrėčiau kaip vaikas — godžiai Genijų proto vaisių didingą.
O dabar nutirpo kinkos, Bet nepratarė nė žodžio. Lai kiti ten mol[ minko, — Aš vietelę čia užuodžiu.
Nieko nenoriu. Nieko netrokštu. Niekis man visos dainos poetų.Aš tik norėčiau ( Vilniaus bokštus Pasižiūrėti po šimto metų.
Susirado žmoną (butą), — Vaikšto Vilniaus gatvėm ponas. (Bet liūdna ponystė būtų. Jei nesiųstų tėvas duonos.)
ŠVENTINĖJ E EISENOJE
★
merginų nuotraukos Vygando albume neperseniausiai. Pra mokęs esperanto kalbą, pa siuntė savo adresą į Olandijos esperantininkų laikraštį „He roldo de Esperanto". Laiškai ėmė plaukti Viena pirmųjų parašė ispanė Enriką Sans Mestres; „mane labai domina tarybinio Jaunimo, jūsų studentijos gyvenimas”. O štai kito Ispanijos ja unuolio Ričardo Almoso Atls žodžiai: „Mūsų krašte yra priešingai nusiteikusių jaunuolių, bet Jaunimo dauguma tiesia drau gišką ranką tarybiniam jauni mui, nori su juo bendradar biauti, nori viską žinoti apie TSRS". Iš Ispanijos į TSRS knygos, albumo dar nelšsiųsi. Ką gi nenuostabu, fašistinis rež.mas rodo savo nagus: su socializmo
šalimis —- jokių ryšių! Bet jaunimas galvoja kitaip. Tai ne tik Ispanijoj. Kai JAV studentas-fizlkas Arne Servud siuntė Vygandui svei kinimą tarybinės kosminės ra ketos paleidimo proga. Jis gal voja panašiai kaip ir ispanas Ričardo. Iš pradžių pasikeitimas svei kinimais, atvirutėm, pasakoji mai apie tėvynę, o vėliau daž nai gimsta ir rimtos diskusi jos. Štai, pavyzdžiui, Jugosla vijos studentas Tumbas Ako įrodinėja, kad realizmas savo amžių jau atgyveno, kad aukš tesnė meno pakopa — abstrak cijas. Vygandas gina realizmą, remiasi šių dienų mūsų daile, muzika, atspindinčia realų gy venimą. Ir vienas ir kitas su randa pakankamai argumentų savoms teorijoms pateisintlDiskusija įgauna vis įdomesnį pobūdį. .. .Vailit Olen — tipiška amerikietė. Jos motina vokie tė, tėvas lietuvis, vyras — švedas. Ir gyvena Ji tipiška me amerikietiškame mieste. Modernaus stiliaus namai, pla čios gatvės, į akį krintančios reklamos — taip atrodo Rokfordas. Bet žmonės, paprasti žmonės, čia turi labai daug rūpesčių. Vailit Olen šeima “ ' verčiasi vidutiniškai, Žino ma, buvo laikai, ta*! a siautė karas, kai darbo buvo galima rasti labai lengvai. O dabar bedarbio likimas kiek vieną dieną gali užgriūti jos ramią, nedidelę šeimą. Ir Vai lit bijo jo- Bijo taip, kaip ir tų Holivudo siaubo filmų, į kuriuos normalus žmogus ne gali žiūrėti. O į teatrą, kon certą ne visada nueisi. Taupy ti reikia. .. Taip ji rašo V kurso ruslstui Bioniui Kuzmlcklul. Rašo ir labai stebisi, kad pas mus mokslas nemokamas, kad dar bas darbininkų ieško. . . . . .„Visuotinę enciklopediją kiekvienai šeimai" — tokiu teiginiu antspauduotas laiškas Kęstučiui Perednikul. Lenki jos studentas Marijanas Hernas jau atsiuntė vilniečiui al bumą apie architektūrą, litera tūrinius žurnalus „Kūryba", „Nauja kultūra", o dabar kviečia į tarptautinę studentų darbo stovyklą, kuri bus orga nizuojama Lenkijoje. Kęstas jau pasiuntė Vilniaus vaizdų albumą, atvirukus, lietuvių lapybos darbų rinkinį. Na, Ma rijanas čia užsiminė, kad len kų dailės kryptis visai kito kia- Pasak jo, ji_— tikroji XX amžiaus dailė. ~ Prasidėjo įdomus pokalbis, Nesvarbu kaip jis pasibaigs, Geri draugai visada atvirai reiškia savo nuomones... Štai taip ir užsimezga poDžlugu. kalbiai, diskusijos, kad mūsų studentų ryšiai su užsienio jaunimu vis labiau plečiasi. Ir labai gerai, kad jie prasideda žodžiais „Būki me draugais". J. BAUSVS
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiniiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
BIRMA Neseniai Birmoje buvo areš tuoti Ranguno universiteto studentų Sąjungos prezidentas Ką Chln Maung On, sąjungos komiteto narys Ko Po Toha Bai, buvęs sąjungos generali nis sekretorius. Dėl jų arešto visos Birmos studentų sąjungų federacija ir Ranguno univer siteto studentų Sąjungos krei pėsi į viso pasaulio studentus kviesdami reikalauti studentų vadų išlaisvinimo. Daugelis studentų jau atsiliepė į tą kvietimą.
VENECUELA Karakaso universitetų cent rų federacija vieną iš savų elevizljos laidų, kurios regulia riai perduodamos, pašventė Alžyro liaudies ir studentų ko vai'. Laida Įvyko tuo metu, kai Karakase lankėsi Alžyro studentų-musulmonų sąjungos delegacija, kuri dabar važinė ja po daugelį Siaurės ir Pietų Amerikos šalių, tikėdamasi pa-
galbos Ir solidartimo iš šalių studentų ir visuomenės.
ANGLIJA Pati didžiausia paskutiniu metu Įvykusi anglų studentų demonstracija buvo suorgani zuota Anglijoje, Uelso ir Siaurės Irlandljos studentų są jungų prieš sekregacljos poli tiką Pietų Afrikoje- Tuo >ačlu demonstracija turėjo tiks lą padėti Pietų Afrikos kole goms, kurie kovoja prieš rasi nę politiką, vedamą aukštosio se mokyklose. Be Londono studentų demonstracijoje da lyvavo Birmingamo, Sefildo, Bristolio ir Kardifo studentai. Tokiu būdu tarp demonstran tų buvo atstovai visų Anglijos ir Uelso studentiškų organiza cijų. Demonstracijos dalyviai' ne šė savo kolėdžų emblemas, o taip pat plakatus su užrašais: „Segregacija — tai degrada cija". .Kovai prieš atskyrimo politlk.nl". „Minčiai ne egzis tuoja spalvotieji barjerai!" ir kt
Delegatų mintys iš X! profsąjungos konferencijos
A
Lapkričio 1 d. įvyko prof• Universitetą žmogus sugebės Pagrindinis darbas turi būti sąjungos XI konferencija. vadovauti saviveiklai, galės grupėse Ataskaitą apie profsąjungosi dirbti visuomeninį darbą, ug Kas geriausiai žino padėtį proforgas? komiteto veiklą padarė P. dys naujus sportininkus, bet grupėse, jei ne Rumšas- Be to — atsiskaitė: Jei jis bus blogas specialistas, Kam reikalinga stipendija, Sekmadienį USK penketu ■konferencijai kultūros klubo ar žemos moralės žmogus, pašalpa, kodėl gauti įsiskoli kas susitiko su Vilniaus pirmininkas E. Matvlekas, sa jam šito niekas neatleis- O nimai, kuo grupė gyvena, „Švietimu”, viena iš stip višalpos kasos valdybos pir mes kaip tik užmirštame tuos, kaip mokosi, — tik per pro- riausių respublikos koman baigė Universitetą. forgus galima tai sužinoti. dų. Iš pradžių mūsų mergi mininkas St. Raziūnas, revi kurie zijos komisijos pirmininkas Reikėtų nuolat domėtis jų gy Profbiural Ir profkomltetas nos pirmauja net 8:2. Bet po A. Mikutis. Po ataskaitinio venimu, pasikviesti pas mus, turi tik vadovauti profgrupal to jų varžovės pasiekia net daugumos delegatų 13 taškų iš eilės Ir rezulta pranešimo vykusiose diskusi aplankyti juos darbo vietovė — tai jose kalbėję konferencijos de se, kalbėti su jų darbo drau nuomonė. tas tampa 12:8. Prityrusios legatai Grebliūnas, Kochans gais. Gal tai kaip tik padės Jūs nežinot, draugai, kas „Švietimo” žaidėjos dar lakas, Markušas, Jasllionis, mums Išspręsti mokymo, ge dedasi Čiurlionio Nr. 27 llau atsiplešla ir kėlinį laimi Andreika, Krakauskas, Kuda resnio specialistų paruošimo bendrabučio skalbykloje? 31:19- Po pertraukos mūsiš ba, Jurkštaitė, Razgauskas ir klausimus. (Delegatas Ra Skalbimo dienomis žmogus kės žaidimo ne,pagerino. Ge kt. palietė įvairius profsąjun gauskas). turi stovėti vandenyje basas, riausioji USK krepšininkė Akademiniame darbe nepa o kartais pamatai plaukian Tupikaitė-Sulcienė už penkias gos darbo klausimus: moky vien čius savo batus, jei nepakan asmenines pražangas mą. auklėjimą, saviveiklą, kanka kreipti dėmesį " ' " turėjo likvidavimą. kamai aukštai padėjai. Dušais apleisti aikštelę ir „Švietisportą, turizmą, buitį, darbo į įsiskolinimų sąlygas laboratorijose sveika Reikia Ieškoti būdų, kaip už irgi naudotis negalima, nes mas” nesunklal nugalėjo. įsiskolinimams. ten labai šalta ir tamsu. 65:37 — toks galutinis susi tingumo ir darbo stovyklas ir kirsti kelią kt. Konferencijoje dalyvavo Gal būt, kai kurios paskaitos Buvo kelios komisijos iš tikimo rezultatas. Universiteto Rektorius, parti dėstomos neįdomiai ar mažai ūkio skyriaus, bet niekas ne L. BRAZIULIS nės organizacijos, Aukštųjų reikalingos. Man atrodo, rei pasikeitė. (Delegatas Jasllio mokyklų, profsąjungos Vil kėtų įslKlausytl ir į studentų nis). niaus miesto komiteto ir kt. pageidavimus bei pasiūlymus 1FF — didžiausias fakul sudarant mokymo planus. tetas, o mažiausias procentas atstovai. Šiauliuose abi USK tinkli(Delegatas A. Kochanskas) filologų gavo šiemet bendra ninkų komandos žaidė pirmą Komjaunimo organizacijos butį. Pasitaiko studentų, ku sias respublikos „A" klasės Mokomasis-auklėjamasis ir profsąjungos riems būtinai reikalingas rungtynes su SPI sportinin darbas bendradarbiavimas bendrabutis, o Jų vietoje kar kais. Merginos laimėjo rezul Mums būtina bendradar tais apgyvendinami tie, ku tatu 3:1, o vyrai buvo nuga Iš aukštosios mokyklos tu-1 išeiti aukštos komunistinės biauti. Komjaunimas ir prof riems bendrabutis nebūtinas. lėti „sausu“ — 3:0. Penevėmoralės žmogus ir geras spe sąjunga rūpinasi tais pačiais Ūkio skyrius ne visada taria žyje mūsiškės į turnyrinę len cialistas. Šito niekada neturi studentų mokymosi, buities, si su studentų visuomeninė telę įsirašė dar vieną perga užmiršti profsąjunga. Girtavi kultūros klausimais. Bet ne mis organizacijomis, skirsty lę, o vyrai dar vieną „ries mas, nekultūringumas turi visada mes surandame bendrą damas bendrabučius. (Delega tainį“. išnykti Iš mūsų buities. Tai, kalbą, padedame vieni ki tė Jurkštaitė). kad dalis baigusiųjų neva tiems. Organizuojant studen Lietuvoje mums, girdi, Jau žiuot dirbti į paskyrimo vie tų darbo stovyklas, profko.nl- Saviveikla, kultūra nėra kur išsiplėsti. Tai netas, kad per sesiją gaunami tetas mums nepadėjo, tik įsiskolinimai, o penktakursiai Medicinos fakultete ar atski Fakultetai skundžiasi, kad teisinga. Nors ir labai geri savine visi apgina diplominius rose profgrupėse jautėsi pa trūksta muzikos instrumentų kolektyvai, bet mes darbus arba neišlaiko valsty rama ir bendradarbiavimas, o saviveiklai, o tų, kuriuos veikllnlnkal ir mūsų tikslas binių egzaminų, neleidžia pa juk čia labiau profsąjungos turi, irgi negerbia nesaugo, — Išmokti gerai dainuoti, dažnai apgadina. Išmokime groti, šokti, kad baigę, ga sakyti, kad profsąjungos or negu komjaunimo reikalas. ganizacija mokomąjį-auklėjąDabar profsąjungos gali branginti mūsų Universiteto lėtume vadovauti kitiems, su saviveiklą tmąjį darbą atlieka patenkina imtis puikios iniciatyvos so turtą- (Kultūros klubo pirmi burti apie save ten, kur dirbsime. O koncer mai. Reikia susimąstyti, ką dinti studentų sodą. Komjau ninkas Krakauskas). Puikūs mūsų Universiteto tuoti po pasaulį — tai pali profsąjungoms galima čia pa nimas padės. daryti — tai svarbiausias Ne tik komitetai turi ben saviveiklos kolektyvai — an kime profesionalams. Gastro studentų profsąjungos darbo dradarbiauti- Komjaunimo ir samblis, akademinis choras, lės neturi būti svarbiausias baras. Blogai, kad šis klausi profsąjungos grupių bendra dramos ra telis, dūdų orkest tikslas. (Rektorius J. Kubi mas ir šiandien konferencijo darbiavimas — pagrindinė ras ir kt. Malonu, kad jie iš- lius). Konferencija priėmė išsa je bevelk neliečiamas. (Atsto tokių ryšių grandis (Univer kovijo garbingas vietas kitų nutarimą profsąjungų vė iš Vilniaus m k-to Plučie- siteto komjaunimo komiteto kolektyvų tarpe, bet išpuikę mu mes esam, draugai. Duokit darbui pagerinti, išrinko nau aė) sekretorius Kudaba) mums Varšuvą, Maskvą, Niu ją profkomltetą. Labai gerai, jei baigęs jorką — mes koncertuoslm, o B. VAITKUNAITE ------------------
j
NEPAVYKO
Sportininkai
Fakultetai Stud. sk. Išdirbta vai. Istorijos-filolog. 993 3459 629 1813 Fizikos-matematikos Medicinos 490 1780 598 Ekonomikos 445 Gamtos 334 836 702 Chemijos 218 Teisės 217 1511 3326,0 10699
Vidurkis 3,4 2,8 3,6 1,3 2,5 2,1 2,8
Kreipimasis į LDAALR narius Į visus Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų, Latvijos TSR ir Estijos TSR Valstybinių Universitetų LDAALR narius. XXI TSKP suvažiavimas, nužymėjęs didingą komunizmo statybos programą, pabrėžė būtinumą ir toliau stiprinti ■mūsų šalies Ginkluotųjų Pajėgų gynybinę galią. Šie Partijos suvažiavimo nutarimai išKelia didžiulius Draugigyvybinius uždavinius visoms Laisvanoriškoms joms Armijai. Aviacijai ir Laivynui remti. Laikydami pagrindiniu mūsų Laisvanoriškos Draugijos uždaviniu LDAALR narių auklėjimą tarybinio patriotiz mo ir proletarinio internacionalizmo, begalinio atsidavi mo Komunistų Partijai ir Tarybinei Vyriausybei dvasia, meilės mūsų Armijai ir Laivynui dvasia, mes, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto LDAALR na riai, kviečiame Jus atiduoti visas savo jėgas ir energiją tolimesniam gynybinio darbo gerinimui, plačiai įtraukti naujus narius Į Draugijos eiles, studijuoti karinio mokslo pagrindus, įsisavinti aviacijos, auto, radio, vandens, šau lių ir Kt. karinio-prltalkomojo sporto šakas, o taip pat priešlėktuvinę apsaugą. Vadovaudamiesi LDAALR IV suvažiavimo iškeltais uždaviniais, Vilniaus Valst. V. Kapsuko vardo universtteto LDAALR nariai 1960 m. prisiima sekančius įslparelgojimus: 1. įtraukti į Laisvanorišką Draugiją 100% komjaunuolių ir nemažiau 80% kitų Universiteto studentų ir darbuotojų. 2. Nario mokesčio už 1960 m. rinkimą baigti 43 Didž. Spalio Soc. revoliucijos metinių išvakarėse. 3. Organizuoti du vakarus, skirtus LDAALR veiklos propagavimui. 4. Pravesti 3 tarpfakultetines karinio sporto varžybas. Įtraukiant į jas nemažiau '/t visų Draugijos narių. 5. Studentų sportinėje vasaros stovykloje pravesti vieną karinį žaidimą. 6. Paruošti: — 100; — šaullų-atskyrininkų — 75; — motociklininkų — 50; — šoferių-mėgėjų — 35; — radio mėgėjų - 75; — parašiutininkų — 25; — sklandytojų — 25. — vandens sporto mėgėjų 7. Savo jėgomis įrengti universiteto šaudyklą ir pastatyti kolektyvinę radio stotį. 8. įkurti visuomeninį (automoto- šaudymo) mėgėjų klu bą universitete. 9. Įsigyti pereinamąją taurę geriausiam gynybiniomasinlo darbo organizaciniam komitetui ir įteikti ją 43iųjų Tarybinės Armijos metinių proga. VVU LDAALR organizacija kviečia visas Lietuvos TSR aukštąsias mokyklas sekti mūsų pavyzdžiu- Latvijos TSR ir Estijos TSR Valstyb. Universitetus kviečia į socialistinį lenktyniavimą. Lenktyniavimo rezultatus suvesti Didž. Spalio Socialis tinės revoliucijos 43-osloms metinėms. Kreipimasis priimtas 1958 59 m. m. ataskaitinėjerinkiminėje konferencijoje
Šimkaus ieškojimuose jaučia ma naudinga V. Majakovskio poezijos įtaka; netgi kai ku rių eilėraščių ritmikoje gir •• dėti šio didelio poeto žings nis („Trumpom kelnėm atsilaksčiau“ ir kt.). Ir bus visada vėją Ne viskas pasirodžiusiuose gaudančios lupos, VI. Šimkaus eilėraščiuose yra Juk žemės klodai visada neabejotinai gera Ir talen nerimauja, tinga. Šalia jaudinančių, švie Ir plūsta amžinu nerimu žių posmų sutinkami ir pilko upės. ki, bejėgiai. Kaip tik poetinės („Jaunimo gretos“ Nr. 7) jėgos, mano supratimu, trūks Cituojamas, o taip pat ta įdomiai sumanytiems eilė „Laiškas“ ir kiti eilėraščiai raščiams: „štai žodžių saujos“ rodo, kad kelias nuo ciklo, ir „Grįžus". Kartais, siekda spausdinti „Pergalėje“ iki mas pasakyti savaip, autorius pastarojo ėjo augimo linkme. sukuria pernelyg Įmantrius, Čia autorius labiau sugeba sunkiai suvokiamus vaizdus. padaryti eilėraštį skambantį Retkarčiais atskiroms eilutėms apibendrinančiai, paaiškėjo Ir trūksta prasminio svorio, ir supaprastėjo vaizdas, atsirado jos trupa nuo aplamai įtaigiai parašyto eilėraščio. Atidžiai naujų minčių atspalvių. Kalbant aplamai apie VI. įsiklausius, VI. Šimkaus lyriką justi ir daugiau Šimkaus spaudoje pasirodžiu galima sių eilėraščių meninę formą, įtartinų disonansų. Tačiau, tu dėmesį atkreipia jo šiurkšto rint galvoje, kad poetas sąmo. Ieškojimus tik pradeda, kas vaizdas, laisvai, įdomiai nlngus didesni ar mažesni nelygumai komponuojamas posmas. Auto suprantami. Kur kas svarbiau, rius neieško skambios poetinės kad VI. Šimkus poeziją plėšia frazės, o atvirkščiai — sten giasi surasti eilėraštyje vietą tiesiog Iš šiandieninio gyveni eiliniam žodžiui, jeigu šis, mo, ir kaip jis viename eilė poeto požiūriu, tiksliausiai iš raštyje sako: Didžiausia laimė! — aš reiškia mintį. VI. Šimkaus ei lėraščiuose galima rasti tokių jaučiu kaip varva „nepoetiškų“ žodžių, kaip Gyvenimas — tiesiog nuo „perštėti“, „kaulyti“, „aptėkš mano pirštų. ti“, „pastverti“, „lovos plėAnksti šnekėti, kaip poetas mas“ ir kt. Poetas visiškai at augs toliau ir klek jis augs. sisako tradicinio musų praei Tačiau pirmieji VI. Šimkaus ties poezijos peizažo su ber eilėraščiai leidžia tvirtinti, želiais, upeliais ir kitais dai kad į respublikos literatūrinio niškais atributais, taip įpras jaunimo būrį atėjo autorius su tais mūsų lyrikoje. Vietoje to įdomiu braižu ir gyvenimiška jis stengiasi surasti peizaže pasaulėjauta. detalių dar nepastebėtų, neta R. Sadauskas pusių „poetine tradicija“. VI. Redakcijos adresas: Vilnius,Universiteto 3. Telefonas 7-79-17 LV 12000
Atkelta iš 3 psl.
Artėjant prie poezijos
eisenoje
Pas universiteto sunkumy kilnotojus
TRUMPAI
Kiek išdirbome valandą talkose?
šventinėje
Intensyviai treniruojasi ir kelia savo meistriškumą prityru sio trenerio drg. Pociaus vadovaujami Universiteto sunkiaatle čiai. Sunkumų kilnojimas šiek tiek skirtinga sporto šaka palygi nus su lengvąją atletika, sportiniais žaidimais. Pergalę nule mia ne vien geri sportininkų rezultatai, bet ir jų asmeniniai svoriai. Pavyzdžiui, 1959 m. Aukštųjų mokyklų spartakiados metu Universiteto sunkiaatlečiai iš penkių svorio kategorijų užėmė dvi pirmas vietas (Vasiliauskas ir Kumpa) ir dvi trečias (Andriulis ir Zaliūnas) ir dalijosi 1—11 vietomis su Veterinari jos Akademijos komanda, kuri visasąjunginėse studentų varžy bose iškovojo čempiono vardj, tačiau sekančiose svorių kate gorijose musų sunkiaatlečiai neturėjo dalyvių, kas visą koman dą nustūmė į penktą vietą. Todėl jau šiemet susirūpinta su komplektuoti pilną komandą. Pradžia nebloga. Tai rodo lapkri čio 1 d. vykusios draugiškos varžybos su „Spartako” II rink tine. Ypač neblogų rezultatų pasiekė Vytautas Kumpa (TMF). Jis pirmą kartą trikovėje peržengė pas sunkiaatlečius neoficia liai vadinamą tartautinio rezultato ribą — 302,5 kg (87,5+95 + 120) ir Vytauto Andriulio (TMF) jo rezultatas 315 kg (95 +95+125). Gerai sukovojo ir Ekonomikos mokslų fakulteto V kurso studentas Vasiliauskas sunkioje kovoje nugalėjęs pajėgu savo varžovą. ■ Draugai studentai, jeigu norite tapti stipriais, valingais,. Užsigrūdinusiais žmonėmis, atvykite pas mus, nuoširdžiai pri imsime į savo draugišką šeimą. J. KAIRIS, Universiteto sunkumų kilnojimą* rinktinės narys
Dabar į darbą.
Ne pirmą kartą man tenka rašyti apie Universiteto LDAARL darbą. Tik šį .kartą rašyti kaip tai džiugu, ir nuotaika pakilesnė. Ją paskaidrino praėjusį šešta dienį įvykusį LDAALR konfe rencija, dalykiški kai kurių delegatų pasisakymai ir priim ta,. kreipimasis į visus Lietu vos aukštųjų mokyklų ir Lat vijos bei Estijos Valst. Uni versitetų LDAALR narius. Daugelis delegatų gali su abejoti, ar mes sugebėsim įgy vendinti tuos įsipareigojimus, kurie surašyti kreipimesi. Ma no nuomonė, kad taip, Juk viskas priklauso nuo mūsų, Tiesa, lemtingą žodį čia turėtų tarti rektoratas ir visuomeni nės organizacijos. Ypač didelį priekaištą norėtųsi padaryti komjaunimo organizacijai, ku ri niekaip negali įgyvendinti jau persenusio savo nutarimo, pasiekti, ,kad visi komjaunuo liai būtų’ LDAALR nariais. Su liūdesiu tenka konstatmtl, kad ir nekurie partijos na riai taip pat iki šiol dar ne priklauso šiai organizacijai. Kam ne kam, bet, tur būt, ko munistams ir komjaunuoliams nėra reikalo aiškinti, kad pri klausyti LDAALR yra garbės reikalas. Dabar, kai pagrindinis draugijos darbas perkeliamas į fakultetus, daugiau turėtų padėti dekanatai. Teisės mokslo fakulteto LDAALR pripažinta pirmoji vieta, jai įteikta pereinamoji taurė. Čia
didelis nuopelnas priklauso fakulteto dekanui J. Žėruo liui. Konferencijoj su pasididžia vimu buvo pažymėta, kad per ataskaitinį laikotarpį paruoš tas nemažas būrys motocikli ninkų, bet ar negalėjo jis bū ti gausesnis bent keturgubai. Taip, keturgubai! Galėjo, tik reikėjo, kad motociklininkus, ruoštų ne tik centriniame mo to būrelyje, bet ir visuose fa kultetuose. Žinau, daugelis pasakys: — Motociklų fakultetuose nėra, materialinės bazės nėra. Tai tiesa. Bet juk niekas netrukdė fakultetuose išskirti keliolika tūkstančių rublių bū tiniausiam LDAALR invento riui įsigyti. Apie tai papras čiausiai buvo pamiršta. Todėl nesinori, kad ta pati klaida pasikartotų ateinančiais me tais. Daug kalbama apie moko mosios automašinos įsigijimą. būtina, ir dėl to niekas aeima ginčytis. Šiai minčiai pri taria rektoratas, todėl tikimės,, kad po naujų metų pilnu tem pu pradės savo darbą ir au to būrelis. žodžiu, sudaryti tvirtą ma terialinę bazę sąlygos bus, da bar reikės tik dirbti, su ugne le, su ryžtu ir įsipareigojimus., prisiimtus kreipimesi, galėsi me pilnumoje įgyvendinti. T. JANKAUSKAS ■ Redaktoriaus pavaduotojas R. SIDERAVICIUS
hllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllltllllllllllllllllllllllilllllllllllllllllll
i
|
Gamtos mokslų fakulteto II kurso geografai reiškia gilią užuojautą kuso draugei Elenai GAIGALA.Ttl jos mylimam tėveliui mirus.
Teisės mokslų fakulteto 1 kurso studentai reiškia gilią užuojautą ku so d. augui RINKEVIČIUI Alf redui jo mylimam tėveliui mirus.
Fizikos-matematikos fakulteto II kurso fizikos specialybės studentui N. SINEVICIUI reiškiame nuo širdžią užuojautą jo myli mam tėveliui mirus. Kurso draugai
Gamtos mokslų fakulte to biologijos specialybės 1 kurso studentai reiškia gilią užuojautą kurso draugui KATKUI Antanui Jo mylimam tėveliui mi rus.
Gamtos mokslų fakulteto fizinės geografijos ir kar tografijos katedros kolek tyvas reiškia gilią užuo jautą laborantei E. NOREIKAITEI jos mylimai mamytei mi rus.
istorijos-filologijos fa kulteto IV kurso svetimkalbiai reiškia gilią užuo jautą kuyso draugei LAIMAI SKUDUTYTEI, jos mylimam tėveliui mi rus.
Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyk-los spaustuvė.
Užs. Nr. 1742