VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO RĖKT DRATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
4“
Eina nuo 1950 metų Tik penketas mėnesių be liko iki V. I. Lenino gimimo 100-ųjų metinių. Peržvelkime, kaip šiam jubiliejui ruošiasi Biologijos fak. komjaunuo liai.
4“
1969 m. lapkričio mėn. 21 d.
Nr. 34 (694)
4"
Kaina, 2 kap.
Interklubas pažymėjo savo penkerių metų jubiliejų. Penk tadienį Aktų salėje įvyko in ternacionalinių dienų atida rymas. Apie klubo veiklą pa pasakojo jo prezidentas Juo zas Ciumačenka. Vakare kal bėjo pirmoji klubo pirminin kė S. Janutaitė, VVU parti nio komiteto sekretorius V. Nekrašas. Komjaunimo komi teto sekretoriaus pavaduoto jas R. Valentukevičius per skaitė Rektoriaus įsakymą, kuriuo geriausi interklubiečiai apdovanoti Garbės raštais. Jubiliejiniame vakare dalyvavo Charkovo Menų, Rygos Medicinos institutų, Graifsvaldo universiteto studentai. S. PAPRECKIO nuotrauko je: studentas iš Charkovo P. Boiko (pirmas iš kairės) tarp universitetiečių internaciona liniame vakare.
>LEnmin£
PATIKRINIMAS Visų pirma čia reikėtų pakalbėti apie lenininę įskaita. kuri komjaunimo organizacijų iniciatyvos vystymuisi atveria gana plačias galiniybes. Lenininės įskaitos tiksos — įtraukti komjaunuoliūs, jaunimą į nuolatinį ;r gilų V. I. Lenino teorinio palikimo, svarbiausių partijos dokumentų studijavimą, pakelti vaikinų ir merginų darbinį ir visuomeninį-politinį aktyvumą, įjungti jaunimą į aktyvų savo organizacijos gyvenimą, padėti auklėti kotnjaunuolius, jaunimą ištikilnybės leninizmui, pašiaukojaačios kovos už didžiuosius Komunistų partijos idealus dvasia. VLKJS CK plenumo nutarrniu lenininės įskaitos pagrindu turi būti V. I. Lenino
kalba komjaunimo III suvajiavime, TSKP CK nutarimas „Apie VLKJS 50mėtį ir jaunimo komunistinio auklėjimo uždavinius", VLKJS CK iškilmingo plenumo (1968 m. spalis) doku mentai. Universiteto, o juo labiau Filologijos fakulteto specifinės sąlygos leidžia taikyti ir tam tikras lenininės įskaitos pravedimo formas. Pavyzdžiui, jeigu dirbančiam jaunimui reikia pravesti komjaunimo susirinkimus, kuriuose būtų studijuojami Lenino veikalai, tai studentijai ši lenininės įskaitos dalis palengvėja. Čia mums daug padeda visuomeninės-politinės disciplinos, kaip TSKP istorija, dialektinis bei istori1 (Nukelta i 2 psl.)
0 Užsimezgė literatų bū relio ir Matematikos ir me chanikos fakulteto studentų draugystė. Praėjusį šeštadie nį literatai ir matematikai kartu paminėjo V. Kudirkos 70-ąsias mirties metines. Apie V. Kudirkos reikšmę lietuvių literatūroje bei to meto visuomeniniame gyve nime, kai kurias jo kūrinių ypatybes ir asmenybės bruo
žus jaudinančiai kalbėjo Lie tuvių literatūros katedros dėstytojas doc. A. Sprindis. Labai džiugu, kad matema tikai minėjime nebuvo pasy viais klausytojais. Jie paskai tė keletą V. Kudirkos eilėraš čių ir ištraukas iš satyrų, taip pat kai kurių rašytoją paži nojusių amžininkų atsiminimų fragmentus. I. MACKEVIČIŪTĖ
0 Penktadienį Universiteto tiigrafinis ansamblis svečia'osl Skaičiavimo mašinų ga nykloje. Čia juos pakvietė įamyklos kraštotyrininkai, umanę ir savam kolektyve urėti tokį ansamblį. Po koncerto ansambliečiai įpasakojo apie pirmuosius
savo džiaugsmus ir nesėkmes, atsakė į šeimininkų pateiktą etnografinę anketą. Gamyklos kraštotyrininkai prisegė an sambliečiams prisiminimo ženkliukus. Džiugu, kad mūsų Etnogra finis ansamblis pamažu atran da raktą į žmonių širdis — susilaukia ir savo pasekėjų. S. DAUGĖLAITĖ
Praneša musų
MATEMATIKOS FAKULTETE
TRUMPAI
korespondentas
A. JASIŪNAS
• Praeitą šeštadienį Matematikos ir mechani kos fakulteto saviveikli ninkų grupė buvo išvyku si į Molėtų rajoną. Čia ji susitiko su „Bangos" kol ūkio žemdirbiais ir jiems koncertavo. Vakaru liko
patenkinti ir studentai, ir žemdirbiai. • Kiekvienais metais fakultete vyksta kursų va karai. Ir šiemet prasidėjo konkursas. Praėjusį sek madienį vakarą surengė antras kursas. Jie jau sce
noje nebe pirmą kartą, ne kartą koncertavo kolūkie čiams. Šie vakarai pagyvina fakulteto gyvenimą, o taip pat įgalina geriau pasi ruošti tarpfakultetinei sa viveiklos apžiūrai.
Sukaktį mini amžininkai Sį mėnesį buvusiam Universiteto rektoriui, seniausiam matematikos profesoriui, LTSR nusipelniusiam mokslo ir kultūros veikėjui Z. Že maičiui būtų sukakę 85-eri metai. Staigi mirtis baigiantis praėjusių mokslo metų paskutinei sesijai nu traukė jo gyvenimą. Profesorius ne sulaukė šios sukakties. Jos paminė ti susirinko jo amžininkai ir moki niai. Šeštadienį Matematikos ir mecha nikos fakultete įvykusiame prof. Z. Žemaičio gimimo metinių minėjime dalyvavo ir jo žmona, giminės. Apie Lietuvos matematikų patriarcho gy venimą ir jo darbus kalbėjo prof. S. Jankauskas, doc. V. Paulauskas ir kt. A. JASIŪNO nuotraukoje: kalba doc. V. Paulauskas.
ROSTOKO KONFERENCIJOJE Demokratinėje Vokieti joje, Rostoke, vyko Ta rybų Sąjungos ir VDR uni versitetų ir kitų aukštųjų mokyklų rektorių konfe rencija. Konferencijos da lyviai svarstė, kaip toliau
plėtoti bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje. Konferencijoje dalyva vo ir mūsų rektorius, prof. dr. J. Kubilius. Mūsų inf.
LENKŲ STUDENTŲ VIEŠNAGĖ Penktadienį Lenkijos studentų delegacija, vado vaujama Lenkijos studen tų sąjungos pirmininko pavaduotojo, Lenkų stu dentų turizmo susivieniji mo „Almatur" pirmininko Miroslavo Šimanskio, lan kėsi Universitete. Įvyku
siame pokalbyje dalyvavo LLKJS CK studentų sky riaus vedėjas V. Sviderskis, VVU komjaunimo ko miteto sekretorius J. Karo sas, sekretoriaus pavaduo tojas R. Valentukevičius ir kt. Mūsų inf.
Muzikos vakarų ciklas Šiandien 'vakare centrinių rūmų Aktų salėje dainuos respublikos n. a. Valentino Adamkevičiaus klasės Kon servatorijos studentai. Šiuo koncertu pradedamas muzikos vakarų ciklas. Nau jovė žada būti reikšminga es tetiniame studentų auklėjime. Paprašėme Estetinio lavinimo katedros vedėją respublikos n. a. P. Sližį plačiau papasa koti apie tai. — Panašūs vakarai vyks per mėnesį vieną—du kartus. Jeigu studentai aktyviai juo se dalyvaus, domėsis jais, ciklą galėsimi plėsti — gali mybių ruošti dažniau vakarus
yra. Kiekvienas toks vakaras tęsis valandą su viršum. Mu zikologas A. Puišys supažin dins klausytojus su atlieka mais muzikos kūriniais. Kitą kartą į mūsų salę atvyks Kon servatorijos jaunimo kvarte ras. Jis mielai sutiko groti kiekvieną mėnesį. Tikime, kad studentai pasi naudos gražia Estetinio lavi nimo katedros rūpesčiu su teikta proga praplėsti savo muzikinį akiratį. Taigi, sku bėkime šiandien 19 vai. pasi klausyti, kaip dainuos mūsų kolegos iš Konservatorijos, (įėjimas nemokamas). A. JUODUPIS
TARYBINIS STUDENTAS
i Pd
KAIP VYKDOME NUTARIMUS IR ĮSAKYMUS?
NUO POSĖDŽIO IKI PASITARIMO RIEŠ astuonius mė džia, kad atremontuota gana grubiai (ne ką ge riau, tur būt, ir liku bendrabučiuose), studentų profkomitetų po siuose sėdyje buvo priimtas nu IV bendrabutyje dar ne tarimas „Dėl bendrabučių baigti santechniniai dar būklės ir juose gyvenan bai, vis dar nėra karšto čių studentų auklėjimo". vandens virtuvėse ir nė Jame buvo konstatuota, ra. .. dušo (apie tai kalbė kad padėtis paskutiniai ta jau daug kartų, bet, siais metais šiek tiek pa matyt, tos kalbos neina ten, kur reikia). Jau dveji gerėjo. Dabar, praėjus nema metai, kai uždarytos jo žam laiko tarpui, galėtu durys. Kiek dar ilgai rei me dar daugiau kuo ..pasi kės bėgioti po kitus bend girti. Tai daugumai žino rabučius? Drg. Milaknis, prorektorių ma. O trūkumus, minėtus pavaduojąs tame nutarime, irgi žino administracijos ir ūkio rei visi, bet ne visi, kam rei kalams, tvirtina, kad iki kia, juos šalina. Štai kodėl gruodžio bus dušas. Pati įvyko pasitarimas pas pro kėkime, kad iki šių metų rektorių doc. B. Sudavi- gruodžio.., „Tauro" bendrabutyje čių. Jo tikslas — pažiūrė ti, kaip vykdomas anks nuo rugsėjo 1 d. jau turė čiau minėtas nutarimas. jo veikti skaitykla. Kol Posėdyje dalyvavo kom kas joje — valgyklos in jaunimo ir studentų prof ventorius. Dar vienas ne sąjungos komitetų vado įvykdytas nutarimo punk vai, bendrabučių tarybų tas. Praėjusį penktadienį pirmininkai ir komendan įvykusiame pasitarime į tai, ūkio skyriaus darbuo tai buvo atkreiptas dėme tojai. sys, bendrabučio administ Šiais metais turėjo būti racija padarys tvarką. Vis dar galutinai nebai užbaigti bendrabučių Nr. 1 2, 3, 4 remontai. Kai kur giamos sutvarkyti sporto tie darbai jau eina į pa aikštelės Čiurlionio gatvė baigą. Tiesa, II bendrabu je, prie bendrabučių, blo čio komendante nusiskun- gai Sporto katedra aprū-
Pnesius Universiteto Tarybos ir darbuotojų bei
pina bendrabučius sporti niu inventoriumi, daug netvarkos bufetuose ii valgyklose (čia ir studen tų profsąjungos laukia darbai). Netausoja studentai vi suomeninio turto. Dažnai išvažiuojantieji į praktiką neatsiskaito bendrabučiuose. Pasitari mo dalyvių nuomone, to kius be jokių sentimentų reikia šalinti iš bendrabu čių, griežtesniems reikia būti su diplomantais, ku rie bando nepripažinti jo kių taisyklių bendrabu čiuose. Griežtesniems reikia bū ti mažiausiose smulkme nose, kurios, perriedėję per visą Universitetą, grąso didžiausia griūtimi. Ir čia svaresnį žodį turi_tarti bendrabučių tarybos, Jos vis per mažai padeda komendantams kovoti už bendrabučių taisyklių laikymąsi. Šiais mokslo metais iš bendrabučių pašalinta III k. ekonomistės M. Perednytė, R. Bernotaitė, A. Medelinskaitė už bendra bučio vidaus taisyklių pa žeidimą, L. Podvorotnikovaitė (GF IV k.) už neat vykimą budėti, griežtas papeikimas pareikštas A. Narmontui (Fil. F III k.), A. Kuckailytei (GF IV k.), papeikimas M. Beržiniai (GF IV k.). Kol kas negauta tarybų pareiškimų dėl nuobaudų, nors signalų yra, retai Ta rybose svarstomi nusikal-
Jie pirmadienį išvyksta j VDR Vakaras Čiurlionio gatve atveja dvidešimt pirmą valan dą. Ta valanda j Aktų salę sukviečia ką tik dienos dar bus pabaigusį fiziką, filologą, ekonomistą... Repeticija. Šį kart mūsų ansambliečius gali pamatyti be įprastų puošnių
rūbų, o daugiau panašius į tuos, kurie susirinko sporti nei treniruotei. Ir pradžia pa naši — valanda sunkaus trenažo. .. .Šokėjai dar tik renkasi, o birbynininkų vadovas A. Vidugiris (nuotrauka kairėje
viršuje) su saviškiais jau spė jo ir sušilti. Tiesa, prakaitas netrukus visus sudrėkins: juk nebetoli dar vieno išbandy mo diena, kai teks sėsti į traukinį, stuksenantį į VDR, kai teks pradėti koncertinę kelionę po šalį. Ne pirmą kar-
tusieji, daugiau dėmesio reikia skirti budėjimui. Tarybose trūksta inicia tyvos ką nors suruošti. Darbo planuose dominuo ja teatrų lankymas. Ką gi, betrūksta įrašyti, kad visi rytais valytų dantis, ir planas bus idealus, ar ne? Kovo 25 d. nutarime fa kultetų dekanatai ir prof sąjungos organizacijos bu vo įpareigotos paskirti at sakingus dėstytojus, kurie kontroliuotų, kaip tvarko si bendrabučiuose jų fa kultetu studentai, kaip dir ba tarybos ir padėti jiems Gamtos fakultetas III bendrabuty turi savo at stovą, medikai labai rūpi nasi, fizikai irgi. O Chemi jos fak. nesugebėjo pasi rūpinti, II bendrabuty nė ra atsakingų EF, Fil. F, IF dėstytojų, silpnokai savo studentais rūpinasi Teisės ir Matematikos ir mecha nikos fakultetai. atPasitarime buvo kreiptas inžinieriaus drg. Išganaičio dėmesys į tai, kad silpnai rūpintasi nutarimo įgyvendinimu, nerodė reikiamų pastangų ir tiekimo skyriaus viršinin kas drg. Naudžiūnas. Universitete yra nema ža nutarimų. Daug jų turi atsakingi darbuotojai. Bet vargu ar galima džiaugtis tokiu hobi — rinkti nuta rimus ir jų nevykdyti. V. DARGUŽIS tą mūsų šokėjai šoka ir „Šocą", tačiau, va, repeticija — reikia ir jį prisiminti (nuo trauka kairėje apačioje). .. .Jau ir paskutinis. Dabar visi susikaupę seka vadovės E. Morkūnienės žodžius. Kas dar ne taip? Kokie planai rytdienai? V. MIKLAŠEVlClAUS fotoreDOrtažas
PATIKRINIMAS (Atkelta iš 1
psl.)
nis materializmas, politinė ekonomija, mokslinis komunizmas. Todėl šiais metais minėtųjų disciplinų seminarams turi būti skirtas ypatin gas dėmesys, o kiekvieno komjaunuolio pareiga yra aktyviai juose dalyvauti, stiprinti organizacinj-politinį susitelkimą, parodyti ne tik savo politinį sąmoningumą bei kovingumą, bet ir savo kūrybiškumą bei iniciatyvą. Jau praeiti trys lenininės įskaitos etapai, būtent: 1) bu vo susipažinta su lenininės įskaitos tikslais ir uždavi niais, numatytas konkretus jos turinys ir tvarka pirmi nėse komjaunimo organizaci jose; 2) pasiruošta ir šauniai padirbėta „trečiajame se mestre" — vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Šią vasa rą dirbo 203 Filologijos fa kulteto studentai net šešiose stovyklose (jų tarpe tarptau tinė stovykla VDR, stovyklos Kalnuotajame Altajuje bei Odesoje ir kt.: 3) suvesti va saros darbų ir studentų da lyvavimo stovyklose kontro lės rezultatai, išanalizuotos organizacinio ir politinio-auklėjamojo darbo problemos, organizuota visa eilė lenini nių talkų po 3 dienas, ToEišiškių kios talkos įvyko raj. „Gegužės ryto" kolūkyje, kur dirbo mūsų germanistai ir romanistai, ir Butrimonių tarybiniame ūkyje, kur dirbo kitų specialybių studentai. Šiose talkose daly vavo 198 studentai. Buvo ap tarti lenininės įskaitos pra vėdinto klausimai bei tvarka IV etape su pirminių kom jaunimo organizacijų aktyvu, ypač akcentuojant komjau nuolio asmeninius įsipareigo jimus ir dvimetį „Komjauni mas — kaimo mokyklai". Kai kurie kursai Lenino jubiliejų pasitinka gana pla čiais ir turiningais renginiais. Čia reikėtų paminėti IV kur so lituanistų ir literatų bū relio organizuojamą literatū rinį vakarą ir konkursą, skir tą Lenino 100-osioms gimimo
metinėms. Įdomu tai, kad šiame konkurse jau dalyvau ja ne tik Filologijos, bet r kitų fakultetų jaunieji lite ratai. Filologijos fakulteto kom jaunimo komitetas organizuo ja konkursą geriausiai jubi« liejinių metų akademinei grupei išaiškinti, kurio rezul tatai bus paskelbti 1970 me tų balandyje. Taigi, šis lenininės Įskaitos rezultatų suvedimas bus ne tik kiekvieno komjaunuolio visuomeninė-poiitinė atestaci ja, bet ir kolektyvų, misų komjaunimo grupių organi zacinio tvirtumo, jų dvasinio bei idėjinio brandumo patik rinimas. Pasitikdama V. I. Lenino jubiliejų, fakulteto sieninė spauda ruošia straipsnius, at spindinčius mūsų organizaci jos pulsą, mūsų šiokiadienius bei šventes, o taip pat prisi imtų įsipareigojimų vykdy mą. Fakulteto dailininką as bei ideologiniam sektoriui dar daug reikės pasidarbuoti paruošiant gerus, estetiškus] prasmingus stendus bei kitas vaizdinės agitacijos priemo-j nes. Lenininė įskaita bus' baigta kovo-balandžio mė nesį, ptavedus visose pirmi nėse komjaunimo organizaci jose susirinkimus, kuriuose) specialiai sudaryta komisija (į ją įeis fakulteto partini;)) biuro, komjaunimo komitete atstovai, kai kurie dėstytojai bei komjaunimo aktyvistai! įvertins, kaip lenininę įskaiJ tą išlaikė kiekvienas dalyvi,. Atsižvelgiama bus į VLKJ: nario teorinį pasiruošimą, darbinį ir visuomeninį-politinį aktyvumą, o taip pat i moralę. Reikia tikėtis, jog visi fa kulteto komjaunuoliai akty viai dalyvaus lenininėj! įskaitoje ir garbingai sutik V. I. Lenino gimimo 100 ąsias metines. To paties no rėtųsi palinkėti ir kitų fakul tetų komjaunimo organizaci joms. S. RENCYS Filologijos fak. komjaunimd organizacijos sekretorius
PASIRAŠYT SUTARTIS Lapkričio 15 dieną jmi sų Alma Mater atvyk Vokietijos Demokratinė Respublikos Graifsvald universiteto FDJ (Laisvi jo Vokiečių Jaunimo) o1 ganizacijos delegacija, vi dovaujama sekretoriai Urlicho Giunterio. Svi čiai aplankė Trakus, sus pažino su mūsų Unlvers tetų ir Vilniaus įžymvbj mis, pirmadienį kavinėj susitiko su mūsų studen atstovais. Antradienį Graifsvali ir Vilniaus universite jaunimo organizacijų > stovai pasirašė sutarti d studentų darbo ir poils stovyklų VDR bei LT? 1970-jų metų vasarą. Ka ir anksčiau būrius sudar 30 žmonių. Lapkričio 19 dieną ® sų svečiai, lydimi penk kurso germanistės S. Va glikaitės, išvyko į Len gradą, kur paviešėję ke tą dienų, lapkričio 25 d na grįš į VDR.
A. ZIBOLIO nuotraukoje: ansamblis koncertuoja Rokiškyje.
A. DARGŪN
3 psl.
tarybinis studentas
M U S Ų JUBILIATAI
SOCIALISTINĖS LIETUVOS LABUI
Nelengvi buvo V. Choms kio pasiruošimo į gyvenimą keliai. Baigęs Rietavo gimnazijos 4 klases, V. Chomskis įstojo į Kauno technikos mokyklą. Bet jis jos negalėjo baigti ir perėjo į Kauno mokytojų profesinės sąjungos vakarinę gimnaziją, kad privačiomis pamokomis užsidirbtų pragy venimui. Baigęs su pagyrimu gimnaziją, V. Chomskis įsto jo į Kauno universiteto Matematikos-gamtosi fakultetą, kurį 1936 metais baigė. Tais pačiais metais V. Chomskis pradeda dirbti pedagoginį darbą iš pradžių Kauno mo kytojų profesinės sąjungos suaugusiųjų gimnazijoje, o 1938—1940 metų laikotarpiu — Rokiškio gimnazijoje. Sunkiomis buržuazinio-fašistinio režimo sąlygomis V. Chomskiui neįmanoma buvo gauti darbą aukštojoje mo kykloje ir prasiveržti į moks lą. Vis dėlto meilė mokslui, pasiryžimas ir valios tvirtu mas padarė tai, kad V. Chomskis dar būdamas mo kytoju vidurinėje mokykloje, savo iniciatyva dirbo moksli nį darbą, specializuodamasis matematinėje kartografijoje, ir vėliau, tarybiniais metais, tapo vienu įžymiausių Tary bų Lietuvos geografų. Lietu voje atkūrus Tarybų valdžią ir 1940 m. Matematikos-gam
MINIME S. NĖRIES 65-ĄSIAS GIMIMO METINES
Piene, piene — nuostabi gėlele, Ko tu rymai vėjų pabarėly? Salomėja NERIS
TIKSLIAI neži nau, kiek jau yra rašyta apie Salomėją Nė rį. Tiktai neabejoju: jei su rinktume viską, kas apie ją rašyta, tai turėtume milžiniš kus tomus, apimtimi daugelį kartų prašokančius kad ir pil niausią pačios S. Nėries raštų rinkinį. Ir vis dėlto dabar, praėjus šešiasdešimt penkeriems metams nuo jos gimi mo, drąsiai galima tvirtinti: Salomėjos Nėries literatūrinis palikimas dar laukia moksli ninkų dėmesio. Dar reikalin ga ne viena studija apie tą, tur būt, pačią ryškiausią mū sų poezijos žvaigždę. Nebenoriu kartoti tų puikių ir teisingų žodžių, kurie pa prastai sakomi apie Salomėją Nėrį, nesiruošiu perpasakoti jos biografijos. Aš tik norė čiau atkreipti dėmesį į vieną ryškiausių S. Nėries eilių bruožų — į nepaprastą muzi kalumą ir skambumą. Tie žo džiai nėra tikslūs, bet mes
AŠ
tos fakultetą iš Kauno perkė lus į Vilnių, V. Chomskiui susidarė sąlygos dirbti pa mėgtąjį mokslinį darbą. Jis buvo pakviestas dėstytoju į Gamtos fakulteto Geografijos katedrą. Fašistiniams okupan tams uždarius Universitetą, V. Chomskis lieka be darbo. V. Chomskis su entuziazmu ir visa savo energija įsijun gia į okupantų nuniokoto uni versiteto atstatymo darbą jau pačiomis pirmosiomis po iš vadavimo dienomis. 1944 m. V. Chomskis išren kamas Fizinės geografijos ka tedros docentu, o 1945 m. jam pavedama organizuoti naują Kartografijos katedrą. Po kurio laiko ši katedra su jungiama su Fizinės geogra fijos katedra, ir jis tampa jos vedėju. Tačiau V. Chomskio organizacinė veikla neapsiri boja katedros darbu. Pradžio je jis skiriamas Gamtos fa kulteto prodekanu, o nuo 1946 m. iki 1964 m. — Gam tos fakulteto dekanu. Visa fakulteto istorija yra glau džiai susijusi su kūrybinga V. Chomskio, kaip ilgamečio jo dekano, veikla. Mūsų jaunimas ir jo komu nistinis auklėjimas yra V. Chomskio dėmesio centre, jis skiepija jam meilę pasirink tai specialybei bei mokslo žinioms, gilų politinį sąmo ningumą, drausmingumą, pa-
Už ilgametį vaisingą mokslinį-pedagoginį darbą, nuopel nus, vystant kartografijos ir geografijos mokslus, bei akty vią visuomeninę veiklą Uni versiteto Gamtos fakulteto Fi zinės geografijos ir.kartogra-
fijos katedros profesoriui, geografijos mokslų daktarui drg. Vaclovui CHOMSKIUI LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo Įsaku suteik tas Lietuvos TSR nusipelniu sio mokslo veikėjo garbės vardas.
reigingumą, aukštą moralę ir kultūrą. Nežiūrint didelio administ racinio ir pedagoginio darbo, V. Chomskis nenuilstamai dir ba dar prieš karą pradėtą mokslinio tyrimo darbą. Jubiliatas daug nuveikė, vertindamas Lietuvos karto grafijos istorinį palikimą, nu šviesdamas Lietuvos karto grafijos vystymo etapus, su darė ir redagavo eilę po karo išleistų Lietuvos žemėlapių, bendradarbiaudamas su Vy riausiąja geodezijos ir karto grafijos valdyba prie TSRS Ministrų Tarybos, apskaičia vo Lietuvos teritorijai tinka miausias kartografijos projek cijas. 1947 m. jis apgynė geogra fijos mokslų kandidatinę di sertaciją. Paskelbė daug mokslinių straipsnių. Labai įeikšmingi V. Chomskio eže rotyros darbai. Jie turi nema žą reikšmę vidaus vandenų žuvininkystės, hidromelioracijos ir kitiems klausimams spręsti. Ežerotyros srityje jis įdiegė kompleksinį metodą, Kurį dabar sėkmingai naudo ja jo mokiniai — moksliniai darbuotojai. Pokario metais, dirbdamas antraeilėse pareigose Lietu vos TSR Mokslų Akademijo je, V. Chomskis organizavo ir vadovavo limnologinėms ekspedicijoms Lietuvos pra moniniams ežerams tirti; šiuos tyrimus tęsė ir vėliau, įtraukdamas į mokslinį darbą studentus, atliekančius moko mąją ir gamybinę praktiką. Jis surinko daug naujos limnologinės medžiagos ežerų termikos ir dinamikos srityje. 1966 m. V. Chomskis sėk mingai apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją.
Iš ežerotyros V. Chomskis yra paskelbęs apie 20 moks linių darbų, iš jų stambiausia šiais metais „Minties" leidyk los išleista monografija „Ma žųjų ežerų dinamika ir termika“. 1968 metų pradžioje jam patvirtintas profesoriaus var das. V. Chomskis daug jėgų ski ria kartografų paruošimui ir kartografijos išvystymui Lie tuvos TSR. Prieš kelerius me tus jis prie Fizinės geografi jos ir kartografijos katedros suorganizavo gamtinių sąly gų ir gamybinių jėgų labora toriją, kuri V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms baigia ruošti didelį ir labai svarbų darbą — „Lietuvos TSR komp leksinį atlasą". V. Chomskis kartu yra ir šio atlaso vyriau siasis mokslinis redaktorius. Jubiliatas aktyviai dalyvau ja Universiteto, fakulteto ir šiaip visuomeniniame gyveni me. Lietuvos TSR Respublikinių mokslo ir technikos premijų komitetas už kolektyvinį dar bą „Lietuvos TSR fizinė geo grafija" 1959 metais paskyrė V. Chomskiui Respublikinę premiją. Daugiapusiška prof. V. Chomskio veikla pažymėta eile vyriausybinių apdovano jimų: dviem „Garbės ženklo’1 ordinais, medaliais ir Lietu vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo Garbės raš tais. Savo 60-ąsias gimimo me tines jubiliatas sutinka kupi nas energijos ir kūrybinių su manymų. Palinkėkime gerbia mam jubiliatui geros sveika tos, ilgų gyvenimo metų ir naujų kūrybinių laimėjimų.
pilnaukraujo gyvavimo pa matas yra ne kas kita, kaip organiška abiejų tų kompo nentų sąsaja. Toji sąsaja tarp žodžio, kaip jutiminio objek to, ir poetinės pasaulėjautos S. Nėries kūryboje yra labai analogiška jausmo ir minties sąsajai poezijoje aplamai. Juk eilėraštis nėra ir negali būti nei mintis, nei jausmas. Jis — minties ir jausmo ly dinys. Lygiai kaip ir žiedas. Tai ne varis ir ne auksas. Žie das jau nėra nei viena, nei antra, tai yra naujas dalykas. Bet auksakaliui lengviau, ne gu poetui: pakanka paimti atitinkamus kiekius vario ir aukso ir juos sulydyti. Poezijoje nieko nepaimsi ir nesulydysi. Ir „darbo proce sas" čia visai ne toks. Auksa kalys nauja gauna iš dviejų savarankiškų esybių, iki tol egzistavusių nepriklausomai viena nuo kitos. Žmogaus gi vidinį pasaulį valdo kiek ki tokie dėsniai: žmogus santy kiauja su pasauliui, ir tų san tykių pasekmė būna tam tik ras nusiteikimas, pergyveni mas, dvasinė būsena ar kaip ją vadinti, kurioje mintis ir jausmas yra tiek susilydę,
PROFESORIUI BRONIUI DUNDULIUI — 60 METŲ
Mūsų respublikos istorikai gerai pažįsta profesorių, isto rijos mokslų daktarą Bronių Dundulį. . Bronius Dundulis gimė 1909 m. lapkričio 13 d. Kupiš kio rajone Gyvakarų kaime valstiečio šeimoje. Mokėsi Gyvakarų pradžios mokyklo je ir Kupiškio progimnazijoje. Sėkmingai baigęs vidurinį mokslą, B. Dundulis 1928 m. įstoja į Kauno universitetą ir čia studijuoja istorijos moks lus. 1933 m. universitetą bai gia ir įgyja diplomuoto istori ko specialybę. 1933—1940 metais B. Dundulis gilina ži nias naujųjų amžių istorijos problemose Paryžiaus univer sitete. Dėl prasidėjusio antro jo pasaulinio karo Europoje B. Dundulis j Tėvynę tegalėjo sugrįžti tik 1941 metais. Čia jis randa didelius pasikeiti mus — Tarybų Lietuvos dar bo žmonės sėkmingai kuria socialistinę visuomenę. B. Dundulis iš karto įsijungia į aktyvų kūrybinį darbą — pa skiriamas Vilniaus Dailės mu ziejaus istorijos skyriaus ve dėju. Nuo 1941 metų B. Dundulis ima dėstyti visuotinę istoriją Vilniaus Valstybiniame uni versitete. Be to dirba lygia grečiai ir Vilniaus pedagogi Prof. S. JANKAUSKAS niame institute. 5} pamėgtą
Žodis kaip muzika skamba neturime ir kitų žodžių, tokių, kurie leistų trumpai ir tiksliai nusakyti eilėraščio muziką. Gal būt, netgi negalima tam tikslui vartoti terminų _ „mu zika", ar „muzikalus": eilė raščio skambumas, poetinio žodžio muzika ir muzikinis skambesys yra iš prigimties skirtingi ir jokiu būdu ne analogiški dalykai. Čia, suprantama, ne vieta gilintis į teorinius tų proble mų sprendimus. Bet užtenka atsiversti S. Nėries eilių rin kinį, ir iš karto pajunti tik ros poezijos magiją, o kartu norom nenorom suvoki, jog ne vien tik artima, patraukli ir savita poetės pasaulėjauta, bet ir naujom varsom sušvi tęs, naujais tonais suskambė jęs lietuviškas žodis patsai kaipo toks jos eilėse tampa estetine vertybe, grožiu, kurį vargu ar įmanoma paaiškinti poetikos sąvokomis. Nes jos žodžio grožis yra neatsieja mai įlydytas į poetinės pa1 saulėjautos, į visos pietinės visumos grožį ir su juo suau gęs į vientisą meninį organiz mą, kurį mes šiaip jau vadi name eilėraščiu, kuriuo mes kaip tik ir žavimės ir kurio
JO MOKINIŲ SUTIKSI VISUR
kad jokiais instrumentais ir jokiom pastangom neatsiesi. Ir tiktai dvasinei būsenai rutuliojantis, konkretėjant ir kristalizuojantis, kai kurie ryšiai tarp jausmo ir minties kiek palaisvėja. Tada tik įma noma abstrahuoti ir nusakyti jausmus ar mintis. Bet — tik abstrahuotai. O mumyse — jausmas ir mintis neatsiejami. Neatsiejami jie ir eilėrašty. Ir sunku poetui išgauti reikia mą lydinį tokiu keliu. O ta sai apriorinis elementas poeto-profesionalo gyvenime vis tiktai visais laikais yra ir bus. Panašiai yra ir su žodžio jutimine puse poezijoj, kur ji, anot V. Sezemano, tampa savarankiška „klausos verty be". Tiesa, poetinė pasaulė jauta, kaip liudija autoritetų pasisakymai, žodinę išraišką įgauna ne iš karto. Tik ilgo ir atkaklaus darbo dėka, tik talento ir poetinės intuicijos paveiktas, žodis suskamba kaip muzika. Ir tą žodžio mu ziką paprastai tyrinėja eilė dara. Yra daug kalbėta apie poetinių kūrinių, ir konkre čiai — apie S. Nėries eilėraš čių garsinį organizavimą. Ei lėdara žino ir tyrinėja visą
eilę garsinės organizacijos formų. Tai rimai, aliteracijos, omanotopėjos, garsų pakarto jimai ir t."17 Tai, suprantama, reikšmingi ir svarbūs momen tai, kurių negalima apeiti, kalbant apie to ar kito poeto eilėraščių skambumą. Bet jie toli gražu neatskleidžia tos Įspūdžio pilnaties, to pasigė rėjimo žodžio muzika, kurį sukelia Salomėjos Nėries ei lės. Todėl tenka bandyti kal bėti apie S. Nėries eilėraščių foniką,' t. y. apie tai, kaip ir kokias menines funkcijas šios poetės kūryboje atlieka kal bos garsai, jų deriniai ir slinktis. Tai būtų bandymas pasiaiškinti vieną mažiuką S. Nėries poezijos meniškumo aspektą. Ir reikėtų jį pasiaiš kinti. Nes jos poetinis žodis, atėjęs iš pačių mūsų tautos gelmių, nušviestas visiems mums brangia pasakų ir pras mingos kasdienybės šviesa, žodis, poetės ant rankų išneš tas per asmeninių tragedijų ir istorinių kataklizmų audras, iš tikro skamba kaip muzika. O tie skaičiai, įrašyti ka lendorių lapeliuose po lapkri čio septynioliktosios data, — čia jau nieko nepadarysi. Jie yra ir bus. Ir didės be ribos. Bet jie nebaisūs. Nes Muzika, nes Menas — amžini. P. SKIRMANTAS III k. lituanistas
darbą dirba iki šiol. Tai pla čios erudicijos žmogus. Jis dėsto senovės Rytų šalių, Ro mos ir Graikijos istoriją, skai to paskaitų kursus iš viduri nių amžių, Afrikos ir Azijos šalių bei Prancūzijos istori jos. Profesorius vadovauja studentų diplominiams ir kur siniams darbams. B. Dundulis ne tik dėstė ir auklėjo studentus, bet ir dir bo administracinį darbą. 1945—1947 metais buvo Isto rijos ir filologijos fakulteto prodekanu, 1946—1961 me tais — Visuotinės istorijos katedros vedėju. Daugelis istorikų ir ne tik istorikų laidų prisimena prof. B. Dundulį kaip įdomų, pla čios erudicijos dėstytoją, reik lų sau ir kitiems. Savo pa skaitose jis giliai analizuoja įvykius, pagrindinius teigi nius iliustruoja kruopščiai parinkta faktine medžiaga. Prof. B. Dundulio buvusius studentus šiandieną galime sutikti įvairiuose mūsų res publikos kampeliuose. Jie dir ba mokytojais, muziejų ir ar chyvų darbuotojais, aukštųjų mokyklų dėstytojais, mokslo darbuotojais. Prof. B. Dundulis yra pro duktyvus mokslininkas. Ypač daug vietos savo darbuose jis skiria tokioms Lietuvos isto rijos problemoms nušviesti: Lietuvos kovoms prieš kry žiuočių agrėsiją, Lietuvos san tykiams su šlėktiška Lenkija, husitine Čekija, su Vokieti jos imperija ir Romos po piežiumi. Be to B. Dundulis domisi ir XIX amžiaus pirmo sios pusės Lietuvos istorijos socialinėmis-politinėmis prob lemomis. Jis yra parašęs dar bų apie valstiečių padėtį, apie 1812 metų Tėvynės karą ir kt. klausimais. B. Dundulis parašė dvi mo nografijas: „Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje" ir „Lietuvos ko va dėl valstybinio savarankiš kumo XV amž." bei apie 50 mokslinių straipsnių. Jis ak tyviai dalyvauja su praneši mais mokslinėse konferenci jose. 1955 metais B. Dundulis ap gynė istorijos mokslų kandi dato disertaciją. Ypač reikš mingi buvo 1967 metai. Tais metais B. Dundulis apgynė istorijos mokslų daktaro di sertaciją tema: „Lietuvos ko va dėl valstybinio savarankiš kumo XV amžiuje". Šešiasdešimtmečio proga ■linkime jubiliatui geros svei katos ir produktyvios moks linės bei pedagoginės veiklos.
Doc. J. DOBROVOLSKAS
UŽ TEISINGĄ BIBLIOGRAFINĮ APIPAVIDALINIMĄ
UKŠTOJI mokykla stu dentui turi pateikti ne tik tam tikrą teorinių ir prak tinių žinių visumą, bet ir iš mokyti jį savarankiškai mo instrukcija". Šiose instrukci kytis bei moksliškai galvoti, jose, plačiau ar siauriau, na savarankiškai spręsti iškylan- grinėjami temos pasirinkimo, čius mokslinius bei gamybi- medžiagos rinkimo, planavi nius uždavinius. Dėl to ypa- mo klausimai, o taip pat bib tingą reikšmę įgyja savaran- liografinis darbų apipavidali Ekonomikos fakulteto studen bibliotekose yra dažniausia kiškas darbas, kurio jgūdžiai nimas. Šie pastarieji skyriai tams, bet jame yra ir bend ne teminiai, bet sisteminiai padeda įsisavinti ___ gilias ir su ir mažina leidinėlių reikšmę resnių žinių, kuriomis pasi katalogai, neaišku, ką reiškia liniam darbui. 1940 m. jis ap-lmoningas žinias. Darbo meto- studentams, juose keliami naudoti gali ir kitų fakultetų susipažinti su bibliotekos bib gynė daktaro disertaciją „Lie-ldjkai aukštojoje mokykloje reikalavimai nesnesutampa su studentai. Pvz., visus diplo liografija (tur būt, su biblio tuvos rasakilos (alchemilla) ir I daug padeda ne tik paskaitų priimtomis bibliografinio ap mantus paprastai domina dar tekoje esančia pasirinktos te jų išplitimas". Nuo 1939 m. įmetu duodami dėstytojo nurašo taisyklėmis. Man rodos, bo apimtis, kuri čia nurodyta mos bibliografija). Antrašti P. Snarskis aktyviai dalyvavo rodymai, bet ir metodinė lite- rengiant šiuos skyrius, kated ne tik rankraščio ar mašin nio knygos puslapio viršuje Lietuvos gamtininkų draugi-1 ratūra. Šia tema yra išleista ros turėtų konsultuotis su raščio puslapiais, bet ir spau yra ne antraštiniai, bet antrajos mokytojų sekcijos daibe. Į A. Novodvorskio knygutė aukštosios mokyklos bibliote dos ženklais. Plačiau gali būti šiniai duomenys. 29-ame pus Tarybų valdžios metais P. I „Kaip mokytis aukštojoje mo kos bibliografais, kuriuos panaudotos ir rekomendaci lapyje praleistas straipsnio Snarskio gyvenimas susijęs kykloje" (1954, KPI), „Kursi- greičiau pasiekia paskutiniai jos temos pasirinkimo, jos iš šaltinio pavadinimas. Tačiau su aukštąja mokykla. 1940 m. I nių ir SMD darbų rašymo bibliografiniam aprašui ke siaiškinimo, dėstymo tvarkos nežiūrint šių ir kitų neesmi jis pakviečiamas dirbti į Vil Į instrukcija (1962 ir 1964, liami reikalavimai. Anksčiau ir kt. klausimais, nors pavyz nių trūkumų, leidinys orien niaus Mokytojų institutą ir VVPI) ir kt. Tokius pat me- minėtus leidinėlius šiuo po džiai čia pateikti ekonomikos tuos Ekonomikos fakulteto kartu j Vilniaus universitetą. I todinius darbus rengia arba žiūriu žymiai prašoka nese mokslų tematika. Glaustai ir studentus teisinga kryptimi. Karas šį darbą nutraukė. I pasinaudoja paruoštais ir mū- niai VVU rotoprintu išspaus aiškiai aptariami reikalavi Šiuo pavyzdžiu reikėtų pa 1944 m. spalio mėnesį P. Į sų pedagogai. Pvz., TSRS is- dintas Ekonomikos fakultetui mai darbo techninio apipavi sekti ir kitiems fakultetams. Snarskis vėl grįžo dirbti į I torijos ir visuotinės istorijos skirtas ekonomikos mokslų dalinimo, ypač darbo doku Gi skyreliams apie leidinių Universitetą — pradžioje ėjo katedros doc. J. Galvydis yra kandidato J. Stankevičiaus mentavimo, lentelių ir grafi bibliografavimą galėtų būti aukštesniųjų augalų sistema Į išleidęs rotoprintu leidinėlį leidinėlis „Kursinių ir diplo kų sudarymo klausimais. Iš orientyru Istorijos ir filologi tikos, vėliau darvinizmo ir „Metodiniai nurodymai stu minių darbų rašymo bendri esmės teisingi reikalavimai h jos dekanato organizuotos ko genetekos katedros vedėjo dentams istorikams, rašan metodiniai nurodymai" (V., panaudotos literatūros sąrašo misijos pavedimu Mokslines pareigas. Nuo 1945 m. iki tiems kontrolinius, kursinius 1969. 32 p.) sudarymui. Leidinio apimtis bibliotekos bibliografijos sky 1952 m. P. Snarskis dirbo ir ir diplominius darbus", Liau neleido nurodyti įvairesnių riaus paruoštas ir tos pačios Leidinėlį sudaro 6 skyre Vilniaus Pedagoginiame insti dies ūkio ekonomikos kated liai: I — Bendri nurodymai, atvejų, bet leidinėlyje pateik komisijos patvirtintas roto tieji diskusijų nekelia. Tiesa, printu išleistas leidinėlis „Bib tute botanikos katedros vedė ros doc. V. Brazauskas — — Paruošiamasis darbas, aptariantju ir kurį laiką Gamtos-geo- „Ekonominės geografijos kur II bibliografinius klau liografinio spaudinių aprašo III — Medžiagos rinkimas ir grafijos fakulteto dekanu. sinių darbų rašymo metodi- rašymo technika, IV — Dar simus, yra įsivėlęs vienas— pagrindinės taisyklės" .(\ 1947 m. jam buvo pripažin | niai nurodymai", Lietuvių li kitas terminologinis netikslu Šių metų lapkričio 17 d. po tas biologijos mokslų dakta teratūros katedra VVU roto bo techninis įforminimas, V mas. Pvz„ bibliografinėje ter 1968), kurio tiražas (bent li — Darbų vertinimas ir VI — kusioji jo dalis) sukaupta Is ilgos ir sunkios ligos mirė ro laipsnis ir suteiktas profe-1 printu padaugino ir platino minologijoj nežinomi refera- torijos fakulteto Biblioteki įžymus Lietuvos TSR botani soriaus vardas. savo katedros studentų tarpe Rekomenduotinos literatūros sąrašas. Skyreliai susmulkinti tyviniai biuleteniai (yra refekas, ilgametis Vilniaus Vals 1963 m. subrganizavus Bio-1 VVPI autorių lituanistų ko ratyviniai žurnalai ir infor ninkystės katedroje. tybinio V. Kapsuko universi chemijos, biofizikos ir gene-1 lektyvo paruoštą leidinį „Kur siauresnėmis temomis. A. JURČIUKONIENĖ teto Gamtos fakulteto profe tikos katedrą, P. Snarskis bu-.| sinių ir SMD darbų rašymo Nors leidinėlis skiriamas maciniai biuleteniai), mūsų sorius, biologijos mokslų dak vo tos katedros profesoriumi. Į taras, Lietuvos TSR nusipel 1967 m. jis išėjo į pensiją. I nęs mokslo veikėjas, Respub Pastaruoju metu jis buvo pro-Į ii likinės premijos laureatas Po fesoriumi-konsultantu Vii- Į TĘSIAME POKALBĮ APIE KIEMO TEATRĄ vilas Snarskis. niaus Pedagoginiame institute. I Vilniaus V. Kapsuko uni Aukštojoje mokykloje prof. I versitetas ir visas respubli P. Snarskis pasižymėjo kaip I kos botanikų kolektyvas ne geras dėstytojas ir metodistas, I Ką bešnekėtum — Kiemo tuarą, kuris jaudintų studen pilna to žodžio prasme. Tai tis? Juk ruošimės patys būti teatras yra ir jau seniai per tiją, domintų ją, patrauktų. . . atskiras klausimas, reikalau visuomenės „gydytojais". Ga teko didelės erudicijos moks ; li kilti priekaištas: „Kodėl vi lininko, produktyvaus botani gilus savo dalyko ir markais- Į žengė kiemo ribas. Patraukia Bet... žiūrovo nėr. Nėra tik jantis sprendimo.) metodologijos žinovas. Į jjs dėmesį ne tik naujovišku- rojo žiūrovo. Jis tuo metu Teatras yra — tikrojo žiū si, kaip į šventę, privalo kos mokslo specialisto ir pe tinės Prof. P. Snarskis yra para- Į mUi Liet įr saVo galimybėmis, .Aktų salėje „geria" muzikos rovo nėr. Tiesa, Sarbievijaus traukti į Kiemo teatrą?“ Bet dagogo. sęs eilę mokslinių ir metodi- Į Gana jaunas teatras drąsiai garsus ir „obliuoja" vieni ki kiemas visada būdavo pilnu kelinta studentijos dalia nors Povilas Snarskis gimė 1889 nių darbų. Mokslinė jo veikla I braunasi į priekį, jau šiandien tiems šonus. Blogai? Ne! Ir tėlis, tačiau ne studentų, o kartą per metus nueina j ak, m. rugpiūčio 25 d. Panevėžio susijusi su floristika, sistemS-1 ruošiasi naujam sezonui, jau šokiai reikalingi, tačiau jie daugiausia — miesto visuo deminį ar kitą teatrą? Argi apskrityje, Linkuvos valsčiuje tika ir gamtos mokslų meto-1 šiandien griauna sienas, sto- neturi tapti smegenų nuodais. menės. Girdėjau, kaip pagy jaunimo jie nedomina? (dabartiniame Pakruojo rajo dika. Vienas stambiausių prof. I vinčias ieškojimų kelyje. O Vargu, ar šokiuose padidės venusi moteris šnabždėjo: Nuaidėjo Universitete Kie ne), Švobiškio kaime, mažaže P. Snarskio veikalų — „Va- Į žiūrovas? studento intelektualinis lygis. „Nesąmonės, bet, vis vien mo teatro vardas per Lieti mių valstiečių šeimoje. P. dovas Lietuvos TSR augalams Manau, kad Universiteto Atvirkščiai, kaip tik sumažė įdomu". Studentui ne nesą vą. O paklauskime mūsų stu Snarskis mokėsi Joniškėlio pažinti", be kurio negali apsi kiemo teatras skirtas mūsų ja. Ir tai visiems aišku. Čia monės, bet neįdomu, nes jis dento: žemesniojoje žemės ūkio mo eiti ne tik mūsų krašto, bet ir studentams. Tam įkurta ir prasideda ne ieškojimai, o negirdi. Tas jo „defektas" — Ar girdėjai apie... kykloje, Panevėžio mokytojų kaimyninių respublikų floros teatrinė studija. Režisieriai praradimai. (Reikėtų, kad yra paveldėtas iš mokyklos — Taip, Graikijoj tofcs. . seminarijoje ir, ją baigęs ke tyrinėtojai. Prof. P. Snarskis stengiasi parinkti tokį reper- „šokiai" būtų poilsio vakarais suolo. Bet ar ne laikas gydyA. SANATRA lerius metus mokytojavo pra aktyviai dalyvavo, leidžiant džios mokyklose. Pirmojo im „Lietuvos TSR florą". Žemės perialistinio karo metu P. ūkio darbuotojams prof. P. kraštotyros būreliai: istorikų, REDAKTORIUS Snarskis buvo mobilizuotas j Snarskis paruošė „Vadovą ALGIS KUSTA gamtininkų ir turistų. O juk rusų kariuomenę. Sugrįžęs į Lietuvos TSR laukų piktžo studentai — energingiausia Lietuvą 1919 m. vėl mokyto- lėms pažinti". Nemaža jo dar visuomenės dalis — daug ga javo. bų skirta Lietuvos botanikos į ____ _____ kartu su aukš- sis, gali visam laikui nusineš lėtų nuveikti. Atostogų ir STUDENTŲ ŽINIAI! Mūsų¥amžius 1924 m., turėdamas jau 34 istorijai, miškų tipams, deko-Įtu mokslo ir technikos išsi- ti nežinomybėn daug mūsų švenčių dienomis akademinis Norinčius gauti sanatori metus, P. Snarskis įstojo į ratyviniams augalams ir kt. I vystymu atsinešė ir daug tautos materialinės ir dvasi jaunimas išsisklaido po visą nius kelialapius 1970 m. sau Lietuvos universiteto MateUž aktyvią mokslinę-peda-1 dvasinio-kultūrinio pobūdžio nės kultūros paminklų, reika Lietuvą. Kiek vertingos me slo —vasario—kovo mėne matikos-gamtos fakulteto bio Boginę ir visuomeninę veiklą I problemų. Viena iš tokių lingų ne tik mokslininkams ir džiagos galima būtų surinkti slams, prašome apie tai pra logijos skyrių ir jį baigė 1959 m. prof. P. Snarskiui bu-1 problemų yra liaudies sukur- muziejininkams, bet ir mums savo gimtuosiuose sodžiuose, nešti Studentų profkomitetui, 1929 m. Negavęs darbo vals vo suteiktas Lietuvos TSR nu- Į tų įr paveldėtų materialinių patiems, socializmo epochos apylinkėse. nurodant, kokiu konkrečia: tybinėje mokykloje, jis pra sipelniusio mokslo veikėjo I jr dvasinių vertybių išsaugo- vaikams, jeigu norime išsau Ateinančią savaitę Univer laiku ir kokioje sanatorijoje dėjo dirbti mokytojų profe garbės vardas. Jis apdovano- jimas. goti dvasinius ryšius su savo sitete rengiamos kraštotyri nori gydytis. sinės sąjungos pradžios mo tas trim Lietuvos TSR Aukš-1 Daugelyje aukštos civiliza- protėviais ir prisidėti prie na nės dienos. Jų tikslas plačiau VVU Studentų profkomitetas kykloje Kėdainiuose. Nuo čiausiosios Tarybos Prezidiu- cjjos galių ši problema yra cionalinės kultūros kūrimo. supažindinti studentus su 1930 m. jis gavo vietą Lietu mo Garbės raštais. Ijau atgyvenusi arba liečia tik Didžiųjų socialinių permai kraštotyros ir kultūros pa vių gimnazijoje Klaipėdoje, o Mirtis per anksti nutraukė paminklų apsaugą. Gi mūsų nų, kurios dabar vyksta kai minklų apsaugos problemo nuo 1935 m. kartu dėstė ir kūrybingo mokslininko gyvy-1 Lietuvoje, ilgus metus buvu- me, laikotarpyje kiekvienas mis, sudominti juos kraštoty UNIVERSITETO STUDENTl LIAUDIES TEATRAS Klaipėdos prekybos institute. bę. Jo šviesus atminimas vi- sjOje civilizacijos5 atžvilgiu socialistinės visuomenės na rine veikla. Vokiečiams okupavus Klaipė siems laikams liks jo bend I Europos užkampiu, dar ir da rys, o tuo labiau inteligentas, Sezono atidarymas Kviečiame dalyvauti mūsų X1.23, 24 d. S. Šaltenis — dos kraštą, jis mokytojavo radarbių ir mokinių širdyse. bar daug kur galima užtikti turėtų jausti pareigą prisidėti renginiuose visus studentus ir Palangoje. Lietuvos TSR Aukštojo senosios dvasinės ir materia prie liaudies kūrybos turtų dėstytojus, kraštotyros entu GILJOTINA X1.29 d. Laisvu nuo pedagoginio ir specialiojo vidurinio linės kultūros apraiškų. Šioji suregistravimo ir išsaugojimo. ziastus, visus, kuriems brangi mokslo ministerija, darbo metu P. Snarskis tyri Tuo tarpu mūsuose krašto lietuvių liaudies materialinė VILNIAUS KRONIKOS (poe kultūra pasireiškia dainose ir Vilniaus Valstybinis nėjo Lietuvos florą ir siste padavimuose, švenčių papro tyrinė veikla dar nėra pasie ir dvasinė kūryba, jos išsau zijos spektaklis) Spektakliai vyksta teatrinės V. Kapsuko universitetas mingai rinko medžiagą moksčiuose ir kasdieninėse tradi kusi reikiamo užmojo. Nepa gojimas ateities kartoms. studijos patalpose (Čiurlionio V. KUČAS cijose, marguose audinių raš kankamai aktyvūs šiame bare UTK kraštotyros 61 a., prie Estetinio lav. ka tuose ir pakelėse rymančiose respublikos studentai. Univer būrelio vadovas tedros). Įėjimas per Teises skulptūrėlėse. Daug apie mū sitete šiandien veikia tik trys fakultetą. sų protėvių praeitį ir jų ry Vaidinimų pradžia 21 vai šius su kaimyninėmis tauto KRAŠTOTYRINIŲ DIENŲ PROGRAMA mis gali papasakoti išlikę se Pasikvietę talkon kritikus III k. stud. P. Skirmantas. Lapkričio 25 d. (antradienis) Paskaita „Kultūros pamink A. Masionį, Universiteto dar Apie prozaikių darbus kalbė ni trobesiai, žemdirbystės ir Nuoširdžiai užjaučiamo amatų įrankiai, senoviniai istorijos ir Filologijos fakulte lų apsauga ir visuomenė" II k. istoriką Juozą BART buotojus V. Daujotytę ir J. jo antrakursė I. Žemytė. Skaito J. Glemža KŲ, mirus jo mylimam tė tų 118 aud. 19 vai. Pabaigoje kalbėję kritikai drabužiai, baldai ir kiti namų Balčių, Universiteto literatai veliui. Paskaita „Kraštotyra ir jos Po paskaitos ■— filmai. penktadienį buvo susirinkę teigiamai jvertino jaunųjų apyvokos daiktai. Lapkričio 28 d. (penktadie Kurso draugai ir vadovas Visa tai dar galima užtikti reikšmė kultūrai" autorių kūrybines pastangas, apsvarstyti savo kūrybos. Skaito A. Stravinskas nis) 92 aud. 19 vai. Nemažą pluoštą savo kūri skverbimąsi Į pačius giliau senuose Lietuvos kaimuose Lapkričio 26 d. (trečiadienis) Lietuvių liaudies dainų va nėlių svarstymui pateikė poe sius savo sielos kampelius, arba išgirsti iš jų žilagalvių karas. tai N. Miliauskaitė, R. Trem- siekimą įvaldyti poetinę tech gyventojų. Dar galima, — Kolonų salėje 20 vai. Lapkričio 30 d. (sekmadie Universiteto etnografinio REDAKCIJOS ADRESAI nerytė, O. Rasiukevičiūtė, P. niką ir jausti savo tariamo bet reikia skubėti. Spartėjanti nis). Vilnius, MTP-3, Universiteto industrializacija kaimo gyve ansamblio programa Balčiūnas, P. Valantinas, pro- žodžio svorį. Kraštotyrinė-pažintinė eks g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84 „Prieš vestuves — po ves Iki vėlumos užsitęsęs susi- nimą vis labiau artina prie zaikės N. Račkauskaitė ir I. rinkimas daug gero davė ir miesto, keičia žmonių buitį, tuvių". Vadovė A. Ragevičie kursija po Vilniaus apylinkes Telefonas spaustuvėje 2-54-JL Gansiniauskaitė. Renkamės 8 vai. prie Cent Rinko ir spaudė LKP CK lei Draugų eilėraščius analiza poetams, ir visiems būrelio jų poreikius. Šis natūralus ir, nė Lapkričio 27 d. (ketvirta rinių rūmų. Vadovas C. Ku dyklos spaustuvė Vilniuje, I. BELINSKAITE be abejonės, pažangus proce vo V k. lituanistės O. Baliu- nariams. daba. L V 15708 Užs. Nr. 4W I k. žurnalistė sas, savaimingai vystydama- dienis) 118 aud. 19 vai. konytė ir J. Mackevičiūtė,
PROFESORIUS
A
POVILAS SNARSKIS
„KIEMO
ŽIŪROVAS
KRAŠTOTYRINĖS DIENOS
LITERATAI DIRBA