Visu šalių proletarai, vienykitės!
Apie tai, kas jaudina visus Daug ginčų ir teisingų minčių apie šiandieninio komjaunimo problemas teko išgirsti Respubli kos aukštųjų mokyklų komjauni mo aktyvistų seminare, kuris (vyko Kaune šių metų lapkričio 29 dieną. Labai dažnai su dideliu pato su, o vis dėlto bendromis frazė mis, mes samprotaujame apie šian dienini jaunimą, džiaugiamės ir didžiuojamės nenuginčijamais -laimėjimais, kuriame rožinius atei ties planus. Tačiau, jei atidžiau pažvelgsime į visa tai, kai ku rios vis dar neišspręstos proble mos verčia dar ir dar kartą rim tai susirūpinti mūsų organizacijos padėtimi. Nekalbėsiu apie tai, kas gražu, nes viskas ir ne kartą jau seniai yra išsakyta, o paliesiu tiktai tuos
F. Engelsui atminti Retas studentas šiomis dieno mis, praeidamas Centrinių rū mų koridoriumi, vedančiu į vi suomenines katedras, nesustoja prie skoningai ir turiningai įrengtų stendų, kuriuose išdės tyta parodėlė, skirta Fridricho Engelso 145-osioms gimimo me tinėms pažymėti. Čia eksponuo jamos nuotraukos iš marksizmo klasiko gyvenimo ir veiklos, raštų leidimai, retų leidinių ir straipsnių faksimilės. įdomios faksimilės JA V laikraščių, spaus dinusių praėjusio amžiaus vi duryje pirmuosius K. Markso ir F. Engelso straipsnius. Plačiai nušviestas „Naujojo Reino laik raščio" leidimo laikotarpis, I Internacionalo įkūrimas ir veik la.
Protesto mitingas Spalio 3 d. Istorijos ir filologi jos fakulteto studentai Ir dėstyto jai susirinko į protesto mitingą, skirtą kruvinai amerikiečių agre sijai Pietų Vietname pasmerkti. Trumpas kaltinimo kalbas pasakė partinės organizacijos sekretorius doc. R. Mironas, filologijos moks lų kandidatas J. Kabelka, II kur so lituanistas J. Dermontas ir kiti. Istorijos ir filologijos fakulte to prodekanas J. Balkevičius per skaitė mitingo rezoliuciją, rūsčiai kaltinančią ir įspėjančią impe rialistinius grobuonis. Visi fakulteto studentai ir dės tytojai karštai pritarė rezoliucijos nutarimams ir išreiškė norą vie nytis su viso pasaulio pažangio mis jėgomis kovoje prieš ameri kinį rnilitarizmą. „T. stud." inf.
klausimus, kurte yra labai opūs, labai neatidėliotini ir, deja, kol kas vis dar neišspręsti. Mūsų uždaviniai, o tuo pačiu ir mūsų reikalavimai vis labiau ir labiau auga. Tuo tarpu darbo me todai yra sustingę, netobu.lnami. Aš nesakau, kad tie darbo meto dai visą laiką buvo nepriimtini ir blankūs. Tai būtų didelė, neat leistina klaida. Tačiau tai dar ne reiškia, kad jie būtų nuolatos kar tojami tarsi kasdieninė, netgi bo butėms įgrisusi, malda, kad jie būtų nekintantis teisybės etalonas, patenkinantis kiekvienos kartos eilinio jaunuolio reikalavimus. Imkime, pavyzdžiui, komjaunimo darbo planus. Manau, nė truputė lio nesuklysiu, sakydamas, kad juose visa eilė punktų kartojasi nuo pat 1917 metų. Ir štai, lieda mi pagal seniai nusidėvėjus) šab loną komjaunuoliško darbo for mas, mes kažkodėl nesigėdiname verkšlenti, kad mūsų organizaci jos eiliniai nariai vis labiau ir la biau atitolsta nuo bendrų kasdie ninių klausimų, kad jie užsidaro savyje ir su atlaidžia šypsenėle žvalgosi Į beviltiškas pastangas komjaunimo aktyvistų, mėginan čių išjudinti neatidėliotinų prob lemų sprendimą. Kodėl šiandien eilinis organizacijos narys labai nenoriai dalyvauja komjaunimo susirinkime? Kodėl jo nejaudina komjaunimo gyvenimo klausimai? Ogi todėl, kad jisai, eidamas Į susirinkimą, žino, kad iš jo nieko neišsineš. Viskas jau bus dešim tis kartų girdėta. Viskas bus taip pat, kaip buvo pernai, užpernai ir t. t. Ir labai keista, kad mes tokiais atvejais bandome' nusteb ti, aiškindamiesi klausimą, ko dėl auga abejingumas, augant kursui. Tuomet mes paprastai kal tiname vidurinę mokyklą, kuri, atseit, be jokios atrankos suva riusi | organizaciją visus, kurie nori ir kurie nenori. O iš tikrųjų -„ ... mes esame per daug pri pratę savas bėdas suversti kitiems. Neteisybė, kad iš vidurinių mo kyklų jaunuoliai ateina pasyvūs ir beviltiškai nusivylę. O apkrital, jie — žmonės atviri ir be ga lo imlūs, ir vien tiktai komjauni mo aktyvistų kaltė, kad taip grei tai Jie susilygina su vyresniaisiais savo draugais, apželdami pilku abejingumo kiautu." (Cituoju LLKJS CK skyriaus vedėjo pava duotojo V. Makarcvičiaus mintį.) Kaip išvengti šio abejingumo ir kokiu būdu sudominti žmones, manau, jau ne vieną kartą pana šų klausimą kėlė daugelis akty vistų ir kai kurie iš jų nuleido rankas. O kažkokios „nežmoniš kos" filosofijos, be abejo, šiuo at veju visiškai nereikia ieškoti. Jei gu mes savo darbo planuose užsibrėšlme ne etalonines, o iš šios dienos aktualijų išplaukiančias
••••••••••••e••••••••••••••••••
Istorijos ir filolo gijos fakulteto IV kurso lituanistai dvisavaitinės peda goginės praktikos metu Vilniaus mies to vidurinėse mo kyklose pravedė pa mokas vyresniųjų klasių moksieiviams. Tai pirmieji lituanistų pedagogi niai žingsniai. J. GIRAICIO nuo traukoje — IV k. lituanistės Irena Adomavičiūtė (kai rėje) ir Apolonija Kairytė ruošiasi ryt dienos pamokoms.
temas, sudominsime kiekvieną ei linį mūsų organizacijos narį, tuo mes ir pagyvinsime susirinkimus, disputus arba kitas viso kolekty vo organizuojamas priemones. Pereikime konkrečiai prie mū sų Universiteto Fizikos fakulteto komjaunimo organizacijos daębo klausimų, kurie yra aktualūs ir opūs ir visų kitų fakultetų kom jaunimo organizacijoms. Todėl, ką mes bekalbėtume apie fizikus, beveik be jokių pakeitimų tiktų ir ekonomistams, ir teisininkams, ir filologams, ir visoms kitoms organizacijoms. Skirtumas, gal būt, yra tik tas, kad Fizikos fa kulteto komjaunimo organizaci jos aktyvas yra labai jaunas ir nepatyręs, ir todėl jam kai ku riais atvejais tvarkytis sekasi kur kas sunkiau negu kitiems. Aišku, kitaip ir būti negali. Juk netgi išmintingasis Saliamonas vaikystėje buvo lygiai toks pat vaikas, kaip ir kiti. Gal būt, to dėl, nežiūrint fakulteto komjau nimo biuro didelių Ir sveikintinų užmojų, darbe kol kas jaučiasi didelis padrikumas ir nenuoseklumas. Peržiūrėjus fakulteto biuro planą ir geriau (slgillnus Į j|, nesunku susidaryti keistoką įspūdį: atrodo, jog ne biuras ke lia ir sprendžia problemas, o sa vaime iškilusios problemos gai vališkai vairuoja visą biuro dar bą. Pavyzdžiui, prieš kelias die nas jau trečią kartą biuras svarstė komjaunuolės Magelnickaltės personalinę bylą, o iki galo taip ir neišsprendė. Peržiūrėjus darbą grupėse, vėl j akis krinta labai skurdoki dar bo planai. Tiesa, juose jaučiamas didelis ieškojimas (tai sveikintinas dalykas), vis dėlto šiuose gana savotiškai sudarytuose planuose ypač pasigendame pačių pagrin dinių priemonių, be kurių darbo plano tiesiog negalima laikyti komjaunimo organizacijos darbo planu. Dažnai suplanuota būna viskas, kas be jokio planavimo įeina į kasdieninius žmogaus gy venimo poreikius (pvz: „Kino fil mų lankymas" „Domėjimasis me nu"). Jeigu prie tokio plano pri durtame prausimas! ir skutimusi, gautume ne ką kitą, kaip kultū ringo žmogaus dienotvarkę. Panašiai galime pasakyti ir apie fakulteto biuro darbą, kuris už siima vien tik einamaisiais reika lais, tapdamas savotišku fakulte to administraciniu organu, ir vi siškai užmiršta, jog pagrindinis komjaunimo organizacijos užda vinys yra idėjinis ir politinis mū sų jaunimo auklėjimas. Nagrinėdami Fizikos fakulteto komjaunimo organizacijos nesėk mes, be kita ko, turime atkreipti rimtą dėmesį j sekretorės D. Rai laitės nusiskundimą, kad fakulteto biuras nejaučia Universiteto komjaunimo komiteto paramos ir kontrolės. Ypač visa tai atsiminti reikia todėl, kad visi biuro na riai iš tikrųjų yra labai jauni ir nepatyrę. Todėl būtina, kad jie kiekvienu momentu jaustų vyres niųjų draugų paramą ir rūpinimą si. Jei nebus atkreiptas rimtas dėmesys Į šių daug žadančių jau nų aktyvistų mokymą, vien tik tai iš klaidų mokytis jiems, ko gero, vieną kartą tikrai nusibos. Jaučiamas didelis noras dirbti. Tai — faktas. Nėra tiktai darbo kryptingumo, o todėl, tur būt, nėra ir autoriteto, nes biuro na riai pagrįstai skundžiasi, kad vy resnieji kursai esą visai nenorĮ jų klausyti. Ką gi, ne visur ir ne visada jaunyste pasitikima. O ti kėti reikia. Ir jeigu vyresnieji draugai (Universiteto komjauni mo komitetas) ne tik tikės, o ir padės jaunam ir progresuojan čiam Fizikos fakulteto komjauni mo komitetui, be abejo, viskas pasisuks tiktai Į gerąją pusę.
RIMANTAS URBONAS
o O
URENTAS VILNIAUS VALSTY BINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 34 (544)
1965 m. gruodžio 8 d. EINA NUO 1950 METŲ
| Kaina 2 kap.
ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETE Gruodžio 3 d. fakultete Įvyko atviras partinis susi rinkimas. Ekonomikos fakulteto doc. J. Pauliukonls Informavo su sirinkimo dalyvius apie TSKP Rugsėjo plenumo medžiagą. Pranešėjas atsakė Į klausi mus, susijusius su pramonės valdymo pertvarkymo proble momis. Komunistė J. Bulotienė sa-
vo pranešime palietė svar bius ir aktualius ideologinio darbo formų ir metodų klau simus aukštojoje mokykloje. Gaila, kad pranešėjos min tys susirinkimo dalyvių tarpe nesusilaukė platesnio atgar sio. Diskusijos buvo trumpos, atskiri kalbėjusių komunistų pasisakymai neatspindėjo rimtesnio, konkretesnio po žiūrio į darbą.
v g Žmonės jais pasitiki Su džiaugsmu sutikome ži nią, kad mūsų fakulteto auklėtiniai-absolventai ir studentai bus renkami liaudies teisėjais. Šiais metais baigusi universitetą D. Angliniškienė-Vilkaitė iškelta kandidate į Joniškio liaudies teismo teisėjus. Jos kurso drau gai H. Norvaiša bolotiruosis Ši lalėje, M. Liepaitė — Šilutėje, S. Šimkutė — Vilniuje, Lenino rajone. Sostinės Tarybų rajono gyventojai kandidatu į liaudies teisėjus iškėlė Teisės fakulteto V kurso seniūnę, komunistę Z. Maniušytę. To paties kurso stu dentas A. Vilutis renkamas liau dies teisėju Kaišiadoryse, V. Ja siulionis — Skuode, R. Kodus
— Šilutėje ir S. Catkauskas — Švenčionyse. Studentė ketvirtakursė J. Apanavičiūtė gamybinę praktiką at liko Ukmergėje. Reikia manyti, ukmergiečiai neatsitiktinai iškė lė ją kandidatu į liaudies teisė jus savo mieste. Jos bendrakur sis M. Lašys bus renkamas liaudies teisėju sostinės Spalio rajone, o V. Mickevičius — Jur barke. Džiugu, kad mūsų absolven tams ir studentams liaudis ruo šiasi patikėti garbingas ir atsa kingas teisėjų pareigas.
A. LIAKAS Teisės mokslų kandidatas
:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::
Teisia jaunoji karta
Didelis bendrabučio Nr. 6 75 atsitiktinai jis vyko Niurnberge kambarys buvo pilnutėlis. Lapkri — fašizmo lopšyje ir citadelėje. čio 30 dieną čia įvyko amerikie Teismo sudėtį sudarė keturi čių filmo „Niurnbergo procesas" teisėjai (iš keturių didžiųjų aptarimas. Pirmininkaujanti R. valstybių: TSRS, JAV, Angli Venckutė supažindino su sve jos ir Prancūzijos) ir keturi jų pa čiais: doc. A. Bulota, WU par vaduotojai. Buvo sudarytas kal tinės organizacijos sekretoriumi tintojų komitetas, surinktos tonos P. Kuriu, Lietuvos kinostudijos re dokumentų, paimtų iš Reichstago žisieriumi A. Kunduliu. archyvų Į teismą buvo pakvies Doc. A. Bulota pirmasis pasida ta 200 liudininkų ir pateikta 1000 lino įspūdžiais apie šį filmą: „Koks rašytinių liudijimų. Iš viso įvyko gi „Niurnbergo proceso" tikslas? 402 posėdžiai, o pats teismas tru Man rodos, keliamas klausimas, ko 11 mėnesių. Teisiamuosius gy kaip galėjo tokia kultūringa tau nė patys geriausi advokatai, ta ta, davusi pasauliui tiek žymių čiau net ir jie negalėjo išteisinti žmonių, išauklėti baisiausius gal fašistinių galvažudžių. Per daug važudžius. Visa tai filmas vertina aiškūs ir gausūs buvo jų baisaus per žmonių psichologinę prizmę. darbo įrodymai. Kuo gi rėmėsi Prisimenu G. Dimitrovo posakį, gynėjai? Teiginiu, kad jų gina kurį vėliai perfrazavo Hemingvė mieji vykdė įsakymus iš aukš jus: „Fašizmas — politinis bandi čiau, atseit, Hitlerio. Kadangi Hit tizmas". Bet žmonės, sėdintieji leris nusižudęs, tai nereikėję teis kaltinamųjų suole, atrodo, nepa ti kitų karinių nusikaltėlių ir tuo našūs į banditus. Juo labiau, kad pačiu, fašizmo. Netiesa! Fašizmą jie ir patys, išskyrus E. Janingą, reikėjo teisti, ir jis buvo riuteisgalvoja, esą nekalti. Filmo pabai tas!" ga, —■ linksma kareiviška daine Įdomiai teisėją Heivudą api lė, palydima ritmingo „Cha, cha, būdino antro kurso lituanistas J. cha", — tarsi įspėja, kad dar yra Žiniauskas. Apie kaltintoją — pasaulyje jėgų, norinčių vėl su- ' amerikiečių pulkininką Lousoną kelti karą. Man, kaip pažįstan- kalbėjo II kurso lituanistas V. čiam Vakarų Europos gyvenimą, ' Leščinskas. Jis teisingai pastebė tai kelia nerimą. Bet yra ir kitos.............................. jo, kad pulkininkas Lousonas iki jėgos, kurios neleis revanšistams pat galo liko ištikimas teisingu išmėginti savo ginklų". mui. WU partinės organizacijos Daug įdomių ginčų, minčių su sekretorius P. Kūris supažindino kėlė filmo aptarimas. Pagirtina studentus su pačiu Niurnbergo bendrabučio Nr. 6 tarybos pirmi procesu. „Niurnbergo procesas^ ninko J. Dermonto iniciatyva. Juk — pažymėjo jis, — nebuvo nu jo iniciatyva, padedant Tarybos galėtojo kerštas nugalėtiesiems. nariams, ir įvyko šis susirinki ■ ■ . Ne, tai buvo tautų teismas, tai mas. buvo humanizmo pergalė. Ir neV. VAITKEVIČIUS
Studentas ir paauglys Nuo 1959/60 mokslo metų mū sų studentai šefuoja paauglius. Pradžioje dirbo nedidelis filo logų būrelis. Šiemet jis išaugo iki 135 žmonių. 1962/63 mokslo metais komjaunuoliai nutarė ne palikti savo auklėtinių ir vasaros atostogų metu. Išsivežė juos į darbo ir poilsio stovyklas. Tai buvo naujas atsakingas išbandy mas ir studentams, ir paaugliams. Stovykloje mūsų mažieji draugai išbuvo tik dvi savaites, bet grįžo kupini įspūdžių ir naujo suprati mo apie gyvenimą, darbą ir draugystę. Ir štai šeštieji darbo metai, Jau galime kalbėti apie įgudimą, tra dicijas. .. Jau esame išbandę ne vieną darbo formą. Palaikome nuolatinius ryšius su vaikų kam bariu, tėvų darbovietėmis ir, svarbiausia, su paauglio namais. Visur mus klausinėja: kas jūs? iš kur jūs? ko jums? Ir visur mes turime mokėti surasti bendrą kal bą, paaiškinti, išsikovoti sau pa garbą ir šefuojamojo šeimoje, ir pedagogų kolektyve. Būna atvejų, kai tėvai tiesiog išvaro pro duris, iškolioja. Ką gi? Tėvų visokių būna — mokytų ir nemokytų, mandagių ir neman dagių. Bet dar skaudžiau būna, kai, įėjęs į mokytojų kambarį, išgirsti: „A, čia iš Universiteto vaikščioja. Sako, mūsų Antaną (ar Petrą) šefuoja. Ir ką jie pada rys iš to chuligano?! Tik laiką gaišina". Nejaugi tikrai visi mokytojai galvoja, kad nieko negalima pa daryti?! Nejaugi būtina paauglį, kuris retai ateina į pamokas, sė di jose nedrausmingai, gauna blo gesnius pažymius, palikti likimo valiai, priklijavus etiketę „Ne pataisomas chuliganas". Ar nega lėtume visi bendromis jėgomis išeiti iš šio užburto rato? Deja, Vilniaus vidurinėse mo kyklose Nr. Nr. 19, 17 ir 5 mes tikrai sutikome mokytojų, kurie skeptiškai žiūri į sunkiai auklėja mus mažamečius („nusikaltėlis" šiuo atveju nevaitojamas peda goginiais sumetimais). Taip atsi randa ledinė siena tarp mokytojo ir vaiko, ir kiekviena neteisinga bausmė ar per griežta pastaba, išskirianti jį iš kitų, įspraudžia į šią sieną dar vieną luitą.
Buvo atvejų, kai studentai, su sitarę su pedagogais, duodavo papaaugliui papildomų įpareigoji mų, draugiškai su juo kalbėda vosi, bandydavo išsiaiškinti, ko dėl berniukas tokios blogos nuo taikos ir pan. O gal šio išdyku sio vaiko galvutė sprendžia sudė tingas problemas, gal jo namuo se — eilinis barnis, gal jį domi na muzika, sportas ar technika. Savaime suprantama, mokyto jui užtenka darbo, jam įkyri be reikalingos išdaigos, pamokų pra leidinėjimai. O vis dėlto verta dar kartą susidomėti šefuojamuoju, būtina padėti studentams jų" nelengvame auklėjamajame darbe ir jokiu būdu neleistina užgniaužti šefuojančiųjų entuziazmo, optimizmo. Nereikia galvoti, kad stu dentai idealizuoja paauglius, nuolaidžiauja jiems. Ne, mes juos smerkiame, barame ir... supran tame. Nusivilti žmogumi — nie kada nevėlu. Kur kas sunkiau tikėti savo mažuoju draugu ir pasiekti tai, kad jis būtų vertas pasitikėjimo, vertas tarybinio žmogaus vardo. Mūsų įskaitoje labai daug paauglių iš mokyklų Nr. Nr. 2, 19, 15. Mes lankysime ir juos, ir daugelį kitų. Todėl la bai norėtume rasti bendrą kalbą su mokytojais, susilaukti pelny tos pagalbos ir pritarimo. Juk ne iš dykinėjimo šefuoja paauglius šie mūsų komjaunuoliai: A. Ul* činskaitė, J. Meištavičius, L. Gimžiūnaitė, D. Mišelytė, (IFF), D. Jasinevičius, K. Noreikis ir R. Rakauskas (EF), S. Slapšinskaitė (TF), O. Vilkaitė ir V. Navalins kas, E. Meištaitė ir J. Lukoševi" čiūtė, Z. Sniuolytė ir R. Zabulis, O. Dargyte ir A. Juknevičiūtė (GF), G. Eigmontaitė ir A. Adomonytė, I. Sulkina ir B. Sližys (ChF) bei kiti. O rezultatai? Štai jie: šiemet Lenino rajono vaikų kambaryje iš įskaitos išbraukti 22 paaugliai.
I klauso mano žodžių, palei džia ranką ir neskubėdama eina į priekį. Aš keletą žingsnių atsilleku ir žiūriu į ją iš tolo. Aš taip noriu matyti Rasą jai einant, jos stangrų liemenį, iš tolo, matyti jos palaidų plau kų vos pastebimus kresčiojlmus, ją visą. Kai ilgiau įsižiūriu, man rodosi, jog Rasos plaukai, vosvos plevendami jaukiame vėje lyje, skriste skrenda ankstyvo rytmečio vėsa dvelkiančiu skve
„Darželis iš čia nebetoli", — kaž kodėl apsidžiaugiau. — Artūrai, žiūrėk — danguje nė vienos žvaigždelės. — Saulė, jau rytas. Ir aš prisiminiau naktį. Susimąs čiusi sėdi ir Rasa. Ji irgi tikriau siai prisimena praėjusią naktį. Naktį mano gimtinėje... ... Ji gulėjo už fanerinės per tvaros ir ilgai negalėjo užmigti. Neužmigau ir aš. Juk šįryt mes skiriamės, ir abu, tur būt, apie tai tegalvojam. Gal dar galvojom apie būsimą gydytojo darbą, apie įvairias smulkmenas, bet abu ži nojom, kad artėjantis išsiskyrimas bus liūdniausia akimirka. Iš už fa nerinės pertvaros išgirdau: — Tu miegi, Artūrai? — Snaudžiu. — O až žinau, kad tu kažką mąstai. — Žiūriu pro langą* Į žvaigždes ir stebiuosi, kad jos taip aukštai. Rasa valandėlę neatsakė, ir aš įsisiurbiau akimis į tamsią per tvarą, lyg norėdamas žvilgsniu ją pragręžti. — Artūrai, tavo mama gera. Ji tave labai labai myli. Atsime ni, per pietus ji tau pasakė: „Bai gei universitetą, gyvensi geriau. Tik pradžioj pakentėk, viena ne spėju. .." — Pasakė. Ir kas? — O tas, kad tau nereikėjo ši taip. .. Tada aš pasakiau, kad gydyto jo darbas yra ne rublius kalti, o gyventi žmonių labui, ir kad tam suprasti reikia matyti nors šiek tiek toliau savęs. Mama palingavo galvą, liūdnai žvilgtelėjo j Rasą Ir nutylėjo. Ji ne taip mane suprato. JI tikriausiai pagalvojo,
J
ru.
Nida, Nida... Kaip vis dėlto tu be galo toli. Ne, dabar dar tu ne toli, bet jau greit nutols!. Nutei si, kai priglausi Rasą, ir tie kilo metrai, kurie išskirs mus, pasida rys be galo ilgi ir liūdni. Rasa atsigrįžta. Suprantu, Ji žiū ri j mane. Iš toliau. Žiūri gerom akim, ir kažką nori pasakyti. Iš tiesų, kai mes susigretiname, kai vėl pajutau jos šiltą ranku tę savojoj, ji tyliai kužda: — Aš jau gailiuosi, kam atidė liojau mūsų sutuoktuves... — Gailiuosi ir aš. Reikėjo... — Tada mus būtų paskyrę dirb ti Į vieną ligoninę. — Ar pagaliau nors j vieną miestą. — Nida labai jau toli nuo Jaujėnų... — Taip. Mums — labai toli... Iki garlaivio išėjimo dar ge rokai laiko. — Atsisėskime, — siūlo Rasa. Ant drėgno nuo rytinės rasos suo liuko ji pakloja laikraštį. Kažkur tolumoje sunkiai šnopuoja gar vežys, pro mus, mamos vedami, pratapena du mažyliai. Apsimiegoję Jiedu trina akytes ir niekaip negali spėti su skubančia mama,
V. MASIOKAITE, Sefavimo komisijos prie WU komjaunimo komiteto pirmininkė.
KOKIA JI —SUOMIJA Antro kurso studentus pradžiu gino susitikimai su vyr. dėstyto ja Čepuliene. Ji papasakojo apie kelionę į Suomiją. Žiupsnelį sausos statistikos ži nojome kiekvienas. O kokia ji, Suomija, susidūrus akis į akį? Gražūs, tvarkingi kaimeliai, ku riuos sudaro nedidukai trys-keturi namai, nudažyti ryškiomis spal vomis. Ežerai, pilni laukinių an čių. Daug mūsų Puntuko dydžio akmenų laukuose. Toks šios šiaurinės šalies pa kelių vaizdas. Nuostabi Suomijos sostinės ar-
chitektūra. Gilų įspūdį palieka darbininkų lėšomis pastatytas Darbininkų klubas, kuriame dir ba Suomijos KP CK, žymusis Luna-parkas, pilnas įvairiausių at rakcionų. .. Tie atrakcionai kupi ni sąmojo ir visada laukią pini gų- • • Suomiai didžiuojasi savo pirti mis. Pirtyje „išsivanojo" ir tary biniai turistai. Aikštėse, gatvėse daug „auk sinio jaunimo" atstovų. Jų išvaiz da tokia, jog neatskirsi — mer gaitė čia ar berniukas! Plaukai įvairaus ilgio, kelnės apsiuvinėtos įvairiaspalviais la pais, basi arba su medinukais; il gi, lakuoti nagai slepia nešvarias GINTARIHĖ POSMŲ panages. Su dideliu susidomėjimu išklau sėme dėstytojos pasakojimus apie RUGIAPlOTĖ Suomijos studentus, jų socialinę padėtį... ...... Mūsų rimų derlius jau V. SKURDENYTfi, pagelto, — MMF, II k. Gintarinė posmų rūgiapiūtė..."— neseniai nuskambėjo ansamblie čių žodžiai televizijos ekranuose. Tai buvo eilinis koncertas. r Svečiuose — poetai — Šie metai — tikra rugiapiūPraėjusį ketvirtadieni į Uni tė, — kalba ansamblio vadovas versiteto Kolonų salę susirinko Alg. Balčiūnas. Iš tikrųjų — dienos pilnos di gausus poezijos mėgėjų būrys. delio ir įtempto darbo. Koncertas Pas juos svečiavosi Universiteto veja koncertą. Turiningą progra auklėtiniai poetai AlĮ. Maldonis, ma Kompozitorių sąjungos ple- M. Martinaitis, VI. Šimkus, li nume, miesto komjaunimo akty- teratūros kritikė A. Sluckaitė. vo susirinkime. .. Suruošti jau 5 Pastaroji papasakojo susirinku koncertai. O kiek jų dar prieš siems apie aplanką „Pirmoji akis! Kiekvieną vakarą Aktų knyga“, o poetai pasidalino min salėje vyksta įtemptos repetici timis apie poeziją, jos vysty mąsi, paskaitė po keletą nau jos. Šiuo metu ansamblis ruošiasi iš jausių eilėraščių. Savo kūrybą skaitė mūsų stu vykai į Kaliningradą. Neapvilsime savo klausytojų, stengsimės dentai G. Dzigaitė, S. Geda, V. pateisinti pavyzdinio kolektyvo Brazauskas, VI. Vaitkevičius. Paskui svečiai atsakė į gau vardą. Veržlų šokį, lakią dainą sius susirinkusiųjų klausimus nuvešimel poezijos temomis. V. JASKUTELIS Mūsų inform. (mūsų koresp.)
Ar sienlaikraštis tikrai jau atgyveno?
Ketvirtadienį, gruodžio 9 d. 19 vai. Istorijos ir filologijos fakul teto 34 auditorijoje įvyks Uni versiteto sienlaikraščių redkole gijų ir bendradarbių seminaras, organizuojamas studentų prof sąjungos komiteto, „T. Studento"
redakcijos ir LTSR Žurnalistų są jungos. Trumpus pranešimus sie ninės spaudos tikslingumo, turi nio, apiforminimo ir organizavi mo klausimais darys kvalifikuoti žurnalistai ir dailininkai. ORG. KOMITETAS
Studentų laikraščio puslapiuose prasidėjęs disputas „Ar reikalin gas sienlaikraštis?" sudomino ir mane. Noriu sutikti su dėstytojo R. Sideravičiaus nuomone ir pa prieštarauti drg. B. Genzeliui. Negalima lyginti fizikos dėsnio „viskas kinta, nieko nėra pasto vaus" su sienlaikraščiu, nes jis yra ideologinio darbo priemonė. O, kaip žinoma, visos šio darbo priemonės ir liks aktua.ios, jeigu jos sėkmingai spręs iškeltus joms uždavinius. Tą pat galima pasakyti ir apie IFF sienlaikraštį. Nusiskundžia ma, kad jis neįdomus, kad daug darbo reikalauja jo išleidimas. Vadinasi, jis atgyvenęs ir nerei kalingas. Fakulteto partinis biu ras paskubėjo sutikti su drg. B. Genzelio nuomone ir išbraukti iš studentų gyvenimo šią tokią svarbią detalę. Ar ne tikslingiau būtų buvę uždelsti laikraštėlio nuosprendžio pasirašymą. Kad sienlaikraštis gali būti įdo mus, pavyzdžių toli ieškoti nerei kia. Kiekvienas jaunuolis, atėjęs Į Universitetą iš mokyklos suolo ar iš gamyklos, be abejo, atsine šė su savimi gerą įspūdį apie sie ninę spaudą. Man pačiam teko dirbti mokyklos satyrinio sienlaik raščio redkolegijoje. Nebuvome gabūs dailininkai, įžymūs poetai, piešėm ir rašėm, kaip sugebėjom, tačiau prie kiekvieno numerio būriuodavosi mokiniai. To mums pakakdavo suprasti, jog „Ežiukui" pavyko bakstelėti į jautrią vie tą. Apie fakulteto laikraštėli nerei kėtų, atrodo, ir kalbėti. Filologai — žmonės, galintys ir norintys rašyti. Ir dailininkų atsirastų. Ne trūktų ir medžiagos. A MARKELIS
kad iš jos reikalauju kur kas dau giau. .. Ir šią naktį Rasai aš nu sileidau: — Nereikėjo taip, iš tiesų... — Tu ką tik sakei, kad žvaigž dės aukštai.
— Artūrai, prisiekime, kad gy dytojo kely būsime ištikimi savo pareigai, prisiekim niekada ne peržengti žmogiškumo ribų. Kiek viena gyvybė — mūsų nuosavy bė. Žvaigždė liudininkė. Prisie ki? Ištark žodį. Aš bijojau net mirktelėti — tokia buvo Iškilminga minutėl O ištariau aš garsiai: — Prisiekiu. Negalėjau aš neprislekti savo svajonėms, savo širdžiai, negalė jau neprisiektl tam, kam prisiekė ji, mano Rasa. — Dabar atgniaužk delną ir sek žvaigždę. Aš atgniaužiau delną... ... Rasa sėdi susimąsčiusi. Apie ką ji galvoja? Gal bloga mintim bara mus išskiriančius kilomet rus? O gal, kaip Ir aš, prisimini muose atgniaužia delną ir nuseka žvaigždę? .. Rasa sėdi susimąsčiusi... Tokia pat mąsli ji buvo Ir tada, dar ket virtam medicinos fakulteto kurse, kai vieną vakarą po dramblotu ąžuolu ji manęs paklausė: — Tu mane myli? Ji to paklausė pirmą kartą. Ir pirmą kartą man reikėjo taip tie siai atsakyti. Ji laukė. Laukė sprendimo, kurio aš dar niekaip negalėjau rasti. Dabar ji sėdi su simąsčiusi, nieko manęs neklau sia. Tai kas, kad ji tyli ir nieko neklausia. Aš vis tiek daug ką turiu pasakyti. Pasakyti, gal būt, tai, ko neišreikši žodžiais. Be žo džių aš ir noriu viską Rasai pa sakyti. .. Tik širdim ir akimis. — Laikas, Artūrai. Rasa pakyla. Atsistoju ir aš. Taip, iš laiko nepasiskollnsi kad
ir nuostabiausių gyvenimo akimir kų. Jis nenuginčijamas ir dėl to, tur būt,... beširdis. Einame | prieplauką, Šaižiai ūkčioja garo švi pakai, kažkas trinksi. Prie trapo Į atplaukusį garlaivį jau šurmuliuoja keleiviai. ... Taip prasideda gyvenimas... Ji eina atsišliejusi J mano pe tį. Delną veržia sunkaus Rasos la gamino rankena, bet aš bevelk ne jaučiu to. Aš tik negaliu atitrau' ti nuo Rasos akių. Noriu kažk.. pasakyti, bet akimirką pasirodo, kad jau viskas iškalbėta, ir tyliu. Prie eilutės žmonių, lipančių į garlaivi, ji sustoja priešais o lūpos karštai kužda: — Artūrai, rašyk. Kiek bepa rašysi laiškų, man vis tiek nebus gana... — Ir man nebus gana... — Atvažiuok. Paprastai kartais būna žodžiai, bet jais pasakome netgi kažką nepaprastą. Ir tą nepaprastą ge riausiai supranta širdys. Bučinys buvo irgi kažkoks skubus, grubo kas. Bet mums abiems tai bene mieliausias bučinys. Garlaivis sudreba, pasisuka ir ima tolti. Vis labiau tolsta Ir bal tai apsirengusi. Į žuvėdrą panaši, Rasa: vis mažesnis ir mažesniJ tampa žydras jos mojuojamos skarelės taškas. — Laimingo kelfol Man niekas neatsiliepia. Prie l plaukoje švilpčioja baržos, kali kas Įkyriai neperstoja trinksėjęs! Pajuntu ankstaus ryto vėsą, Sul sigūžiu ir sparčiu žingsniu eini stoties link. Reikia pasižiūrėti, kai da išeina autobuslūkštls į mani tyliuosius Jaujėnus. j
Ateikite į seminarą
PETRAS DIRGĖLA
BIRŽELIO ŽVAIGŽDĖS (Iš novelių ciklo „Vadinsiu Tave vardu")
— Aišku, aukštai. — Ne, jos labai žemos, Artū rai. Štai, saujoj turiu. Žinau, ir tu turi saujoj žvaigždę. Ji patylėjo. Paskui tarė: — Suspausk delnąJr nepaleisk. Nebijok, žvaigždės šiltos. Aš nieko negalėjau ištarti ir nustebęs klausiausi jos filosofijų. O delną suspaudžiau. Jis iš tik rųjų buvo šiltas. — Suspaudei? — Aha... — aš vos nesuprunkščiau, Ir ji tai išgirdo. Arba nujautė, nes pasakė: — Tu juokiesi? Pasakė liūdnai, Ir aš surlmtėjau: — Aš nesijuokiu. Rasa. Klau sau tavęs.
Jau žiedeliai Studente, gyvenimas — tai ne tik seminarai, paskaitos, kursi niai darbai, bet ir skambios dainos, jaunatviška meilė. Šeš tadienio vakaras visam gyveni mui pasiliks atmintyje Vilniaus Valstybinio universiteto kultū ros klubo pirmininkui Jonui Srėbaliui ir KPI Vilniaus filialo penktakursei Mildai Kubiliūtei. Mildos draugai choristai iškėlė jaunavedžiams komjaunuoliškas vestuves. Jaunieji, kilę iš garsiosios Že maičių žemės, — iš Plungės. Kartu jie ėjo į mokyklą, kartu ją ir baigė. Vėliau keliai išsi skyrė. Jonas įstojo į Universi tetą. Penki metai prabėgo bema tant. Šaunusis Universiteto liau dies dainų ir šokių ansamblio birbynininkas tapo istoriku. Paskui — tarnyba Tarybinėje Armijoje; štai Jono ir Mildos vestuvės. Civilinės metrikacijos biuro darbuotojai vos spėjo priiminėti poras. O kiek studentų prigužė jo! Ir štai pati iškilmingiausia dalis — žiedų sukeitimas. Vil niaus miesto Vykdomojo komi teto pirmininko pavaduotojas Smilgevičius sveikina jaunuo sius, pabroliai dainuoja „Ilgiau
sumainyti... Ką veikia medikai-komjaunuoliai?
sių metų". Gimsta dąr viena studentiška šeima! Vestuvinis „kortežas" sustoja prie Instituto vartų. Praėjimo nėra — kelias užtvertas. Links mi draugų veidai sakyte sako: be Išpirkos" — nė žingsnio į priekį. Piršlys: respublikos nu sipelnęs meno veikėjas, filialo choro vadovas K. Griauzdė pra deda derybas. Studentai užsispy rę: kol „bliūdas“ ne pilnas — klausyti nenori. Pagaliau abi pu sės susitarė. Ir Jonas, ir Milda jau išpuoštoje salėje. Tačiau piršlio „kančių keliai" nesibaigė. Jaunavedžių vietoje susėdę „ap sišaukėliai". Piršlys tai iš vie nos pusės bando kalbinti, tai iš kitos, — „apsišaukėliai" neju da. Nepatepsi-nevažiuosi. Teko vėl piršliui „išpirką" ant skob nių kloti, kad jaunieji į savo krėslus atsisėsti galėtų. Vestu vinė puota prasidėjo! Liaudies dainą keičia studentiška. Viskas būtų gerai, bet alutis kartus — reikia pasaldinti. Saldina jau nieji, piršlys su svočia, choro vadove E. Peškūniene, pabroliai su pamergėmis. Išgėrus alučio, pačios kojos į šokį kviečia. Šau nieji muzikantai, suderinę savo smuikelius, triūbas, pradeda
Be bažnyčios, be altoriaus, bet. .. sumainė žiedelius.
griežti, ir Milda su Jonu pasilei džia į vestuvinio valso sukurį Šok, studente, nors per naktį! Staiga užgęsta šviesa, ir nuota ka pagrobiama. Pusbroliai stve riasi ieškoti. Pagaliau jie atve da vagį-nedorėlį. Bausmė griež ta — išversti švarką. Veltui vy rukas melavo, kad jis nuotaką nuo baisiojo slibino išgelbėjęs. Nuosprendis čia pat buvo įvyk dytas. Kai išmušė dvyliktą, pra sidėjo iškilmingas dovanų teiki mas. Ir užvertė, nuklojo visą stalą. O Instituto fotografai dar ir šviežių šlapių nuotraukų įtei kė. Kas bus, kas nebus, bet pirš lys tikrai paklius. Piršlys šen — piršlys ten — visur rūstūs vei dai: „Pakarti melagį!" Niekur nedingsi — teko „paskutinį žodį" tarti. „Budelis" šikšninę kilpą ant kaklo uždėjo, jau piršlio ir kojytės pradėjo tirtėti, tik jauno ji — šast prie piršlio ir užmetė baltą rankšluostį. Išgelbėtas! Iki ryto skambėjo studentiskos dainos, stalai nuo skanumynų ir gėralų braškėjo. Ir aš ten buvau, bočių midų gėriau, naujus batelius bešok damas nuplėšiau, ką mačiau — gerbiamiems skaitytojams apra šiau... A. MATULIONIS
AUTORIAUS nuotr.
BBBBBBBBBBBBBBBBflBBBBBaBBBBBBBBBBBBBBBBBBBBflBBB FELJETONAS Girdėjote? Sako, vogti kny gas nėra didelis nusikaltimas. Už tai netgi teismo organai dar netaiko jokio straipsnio. Girdi, kiekviena asmenybė trokšta dau giau sužinoti bet kuriuo keliu. Žodžiu, savaip, bet auklėjasi vi suomenėje ir knygų vagys. Taip man sakė judrių " akių mergina, matyt, teisininkė. Ar tai tiesa — aš dar nespėjau iš siaiškinti. Pagaliau, gal ir nėra jokio reikalo tai daryti. Juk mane dar... Na, bet viską pra dėkime iš pradžių... .. Bendroji Universiteto skai tykla. Salėje tiršta. Ant stalų, prie kurių palinkusios susimąs čiusios galvos, įsižiebia lempu tės. Tylu. Jau, gal būt, valanda, kai girdisi tik vartomų lapų šnabždesys. Staiga keistas įtar tinas garsas skaityklos kampe sutrikdo darbo nuotaiką. — Knygas plėšo... Och, ko kie beširdžiai... — netoliese kuždasi. Mano kaimynė mikliai užside da akinius. . . Hm... Tai — netiesa. Atrodo, tą vakarą knygų niekas neplėšė. O jeigu kas nors ir pasistengė, tai, žinoma, koridoriuje, kur ga lima išeiti patalpų vėdinimo me tu. Ten. mat, daryk viską, ką
KNYGŲ ŽIURKĖS nori. Skaitykloje — pavojinga. Gink, dieve! Lygiai taip, kaip lapus, išplėštus iš raštų tomų ir vadovėlių, nesmagu ir rizi kinga išsitraukti egzaminų ir įskaitų metu. Skaitytojas manęs gali pa klausti, apie kokius lapus aš kalbu? Ogi apie tuos, kurių aš neradau net keliuose V. I. Leni no raštų 21 tomo egzemplio riuose. Kažkieno barbariškos rankos išsiplėšė po tris lapus, kuriuose buvo straipsniai ,,Apie jungtinių Europos valstybių lo zungą“. Išplėšyti V. Lenino raš tų 19, 20, 23 ir kiti tomai. Kiti neplėšo knygų. Jie tie siog visą knygą... pavagia! Netikite?-Yra juk ir tokių skai tyklos lankytojų, kurie panašūs arba niekuo nesiskiria nuo Eko nomikom fakutletrPstudentės Ni jolės Macijauskaitės. Taip, taip. Nuo tos pačios Nijolės, kuri, pa duodama skaityklos budinčiam atžymėti kontrolinį lapelį, žiū rėjo nekalto avinėlio akimis, o iš tiesų ranlfbje nežymiai spau dė skaityklos politinės ekono mijos vadovėlį. Čia įvyko kaž kas nepaprasto. Pastebėjo. Ir štai, pirštu vedžiodama po sta lą, Nijolė aiškinosi, kad, girdi, pamiršusi, sumaišiusi su savo siomis. Galima būtų patikėti.
Bet ar verta? Skęstantis ir už skustuvo griebiasi. Nijolė atsiprašė ir apie tai, gal būt, nereikėtų rašyti. Ta čiau iš bendros skaityklos kny gos grobstomos ir toliau. Svar biausios, reikalingiausios skaity tojui knygos. Vien per pastaruo sius metus iš šešių P. Braz džiūno „Fizikos praktikos dar bų" egzempliorių jau nebeliko nė vieno. Lentynose nesimato S. Frišo ir A. Timorovos „Bendro sios fizikos kurso" abiejų dalių. O neseniai buvo 13 egzemplio rių! Teisės ir Ekonomikos fakulte tų skaityklos lankytojai, be abe jo, gerai pažįsta apsukrią IV kurso prekybos specialybės stu dentę Birutę Barcytę. Dažnas svečias ji skaitykloje. Mergina, kaip sakoma, ne šiaip sau, o lapė. — Ne aš būsiu, — užsibrėžė ji prieš kelis mėnesius, — kad dėl rusų-lietuvių kalbos žody no slankiosiu į skaityklą. Turi galvą — kombinuok! Ryžosi. Ekonomikos fakulteto skaityklos vedėjai Bartkevičienei pasitraukus nuo stalo, „gud rioji" nevirpančia ranka pasi ėmė savo skaitytojo pažymėji mą, užmovė reversą, suspaudė žodyną ir ... aidai
Molėčiau papasakoti apie komjaunimo organizacijos darbą mūsų fakultete. Pagrindinj darbą atlieka ne fakulteto biuras, bet pirminės komjaunimo organizacijos. Visose grupėse kas antrą savaitę vyksta politvalandėlės, kuriose išnagrinėjami svarbiausi įvykiai, aktualiausios tarptautinės problemos, remiantis sąjungine ir res publikine spauda. Gerai pravedamos politvalandėlės antrame (kurso sekretorė I. Judickaitė) ir penktame kursuose (k. s. D. Markevičiūtė). Beveik visų kursų komjaunimo grupės aplankė LTSR liaudies ūkio pasiekimų parodą. Pažymint 48-ąsias Spalio socialistinės re voliucijos metines, V kurso grupėse buvo suorganizuoti susitiki mai su revoliucionieriais, kituose kursuose jvyko susirinkimai, tema „Ką davė Tarybų valdžia jaunimui". I kurso visų grupių komjaunuoliai susipažino su mūsų Univer sitetu, jo istorja, aplankė F. E. Dzeržinskio v. muziejų, Istorljosrevoliucijos muziejų. Domininkonų bažnyčios požemius. Kas mė nuo susirinkimuose svarstomas komjaunuolių lankomumas, pa žangumas, visuomeninė veikla. Vyresnių kursų komjaunuoliai lankosi centriniame lektoriume, planetariume, aptaria mokslo po puliarinimo klausimus, ruošia susirinkimus, lemomis: „Naujausi pasiekimai medicinoje", „Tarybinio gydytojo etika", „Medicininė genetika", „Medicina ir kibernetika". Visų kursų komjaunimo grupėse užplanuota ir pravedama po vieną susirinkimą ateistine tematika, pvz., „Žymiausi Lietuvos medlkal-atelstai", „Religinės sektos", „Religinių prietarų žala medicinoje", „Religija ir mes", „Moteris ir religija", „Vatikano nutarimai". Fakulteto komjaunimo biuras aktyviai padeda grupėms pra vesti {vairius susirinkimus. Jis taip pat svarsto ir kontroliuoja sektorių darbą, nagrinėja personalines bylas, nes dar vis pasitai ko nesąžiningų žmonių. Štai II kurso studentas R. Podsedlovskts įstojo j pirmą kursą su suklastotais dokumentais — dviejų metų darbo stažu. Už tai jam buvo pareikštas griežtas papeikimas. Gerai dirba akademinis sektorius. Buvo Išaiškinta geriausia fakulteto akademinė grupė. Ja pripažinta VII kurso (pediatrijos) III grupė (gruporgas S. Glnsburgaitė), kurios bendras mokslo pažangumo vidurkis 4,(», II vietą užėmė antro kurso IV grupė (gruporgas L. Simokaitytė), o III vietą ,— II kurso III grupė (gru porgas S. Malzelis). Buvo įsteigta fakulteto Garbės lenta, praveda mi gamybiniai susirinkimai. Sektorius leidžia užsiėmimų lanko mumo grafiką, organizuoja užsiėmimų lankomumo patikrinimo reidus, palaikydamas ryšį su katedromis. Ideologinis-politinis sektorius ir toliau tęsia pernai pradėtą gražią tradiciją, — komjaunuoliško 10-mečio šventimą, rūpinasi komjaunuoliškų eilių augimu mūsų fakultete. Dalyvaudami gru pių susirinkimuose, kontroliuodami jų darbą, pastebėjome, kad kai kurios komjaunimo grupės dirba pasyviat. taip sakant, — be ugnelės, kad grupėje giliausią vagą verčia pats vadovas. Komjau nuoliai nenoriai dalyvauja organizuojamose kursų ir fakulteto komjaunimo biuro priemonėse. Todėl mums iškilo svarbus klau simas, kaip reikia pagerinti komjaunimo organizacijos darbą kur suose, kaip skatinti komjaunuolių aktyvumą. Tam tikslui grupėse išplatinome anketas, kuriose pateikėme klausimus, kaip draugai vertina grupės, kurso, fakulteto komjaunimo darbą, kokias jie siūlo priemones šiam darbui pagerinti. Kaip vertina fakulteto or ganizuojamas priemones ir kokių pageidauja ir t. t. Apibendrinus gautas žinias, pasiūlymus, priėmėme nutarimą, kuriame pabrėžė me tai, kad ypač reikia iškelti kursų komjaunimo biurų vaidme nį, sprendžiant iškilusias problemas, stiprinant komjaunuolių aka deminę drausmę, pažangumą. Grupėje pagrindinį vaidmenį turi vaidinti gruporgas; jis atsakingas už grupės akademinę drausmę, organizuojamas priemones bei aktyvų komjaunuolių dalyvavimą jose. Iš kitos pusės, grupės aktyvas privalo palaikyti glaudų ryšį su tėvais ir katedromis. Jis turi svarstyti narius, be pateisinamos prežasties praleidusius užsiėmimus, vykstančius kurso biuruose ir kitur. Visus trūkumus ir negeroves smerkiame fakulteto komjaunimo organizacijos spaudos organe —„Komjaunimo prožektoriuje". Tai — irgi efektinga auklėjimo priemonė. Todėl mūsų komjaunimo biuras nesutinka su „Tarybiniame studente" Nr. 30 išspausdin tu Ed. Skritulsko straipsniu „Ar reikalingi mikroslenlaikraščiai“, kuriame jis siūlo „Komjaunimo prožektorių prijungti prie „Ta rybinio mediko". Neseniai buvo apsvarstytas draugovės, sporto tarybos, LDAALR organizacijų darbas ir priimtas nutarimas, kuriame pabrėžiama: siekti, kad kuo daugiau studentų dalyvautų sekcijų užsiėmimuo se; sustiprinti mankštos pravedimą fakulteto bendrabutyje; Įpa reigoti bendrabučio draugovės viršininką tikrinti budinčluoslus. Ir t. t. Čia tik trumpai apibūdinome mūsų komjaunimo organiza cijos darbą, kuris ateityje, be abejo, sustiprės, ištaisius esamas klaidas bei trūkumus. z. balbSeryte, Medicinos fakulteto komjaunimo biuro narys.
BflBBBBBBBBBBBBBflBBBMBBBBBBBBBB Pavyko, Tačiau neilgam. Mat, „gudrioji" Birutė nepagalvojo, kad ne taip lengva apgauti žmo gų, dirbantį šioje skaitykloje 16 metų. Tai tik vienas pavyzdėlis. Už sipulti Birutę gal ir nereikėtų. Ji, be abejo, to išmoko iš savo draugų. Iš tų, kurie serga ta pačia liga, kurie mėgsta spaus dintas „šperkes“, kurių dėka diena iš dienos didėja išplėšytų knygų bei vadovėlių krūva. Sunkią ir liūdną kovą su skaitytojų sąžine veda ir Markpizmo-leninizmo kabineto skai tyklos darbuotojai. Mat, ir čia siaučia tos pačios ligos bakte rijos. Deja, kol kas skaityklos vedėjai J. Krenevičienei nepa vyko užfiksuoti tokių „gudrių“ skaitytojų. Tačiau siūlo galas jau turimas...
Gruodžio 2 ir 3 dienomis skaitykloje II kurso ekonomis tai (materialinio aprūpinimo g r.) ruošėsi eiliniam TSKP seminarui. Studentė S. Svanytė, iš ryto pasiėmusi knygą, grąži no po pietų nepatenkinta, — mat, išplėšti keli lapai. Kas juos išplėšė? Matyt, tas, kuris ne spėjo pasiruošti rytdienos semi narui, ir virto „knygos žiurke“. Sis įvykis daro gėdą visai gru pei. Gal kurso komjaunimo or ganizacija susidomės šia isto rija-? Pagalvokite, knygų ir perio dinės soaudos gadintojai, dėda mi žirkles ir peiliukus į kišenes bei rankinukus. Žmonės sako — vagį į sieną kala. O tokių studentų kitaip nepavadinsil..
J. GUDELIAUSKAS
„Kelkis, dukrele, nemieqok, atsikėlus nestypsok, prauskis burnelę, šukuok galvelę, paskaiton nevėluokl“
Šios studentiškai — liaudiškos dainelės, matyt, nežino GF I k. studentė M. Legeckaitė, bendrabučio Nr. 3 gyventoja.
I
Ekonomikos fakulteto kurso seniūnė St. Dumbliauskaltė Ir pramonės planavimo spec. I k. seniūnė N. Maci jauskaitė „buria" žurnalą.
Medicinos, gamtos, fizikos, matematikos ir mechanikos fakultetų skaityklose nėra kabyklų, todėl deficitinės kė dės apkraunamos paltais. O kur atsisėsti?
Dvi „šaunuolės — IFF ketvlrtakursės T. Zinkevičiūtė Ir Maknytė. Abi — lltuanistės-bibliotekininkės. Abi jau spėjo % garsėti" ne tik kurse, bet Ir Aktų salėje, Į kurią prasiveržia bet kuria kaina. Po vieno tokio „žygio" jos net sutiko nusifotogra fuoti. Sveikiname! Jei bus proga — pakartosime. . .
SPORTĄ FAKULTETEĮ AUKŠTESNĮ LYGĮ Sportas mūsų fakultete turėtų būti itin gerbiamas. Juk kas už mediką gali geriau įvertinti spor to reikšmę! Didžiausias dabar MF Sporto Tarybos rūpestis — tarpfakultetinė kompleksinė spartakiada. Juk jau 3 metai, kaip MF spor tininkai laikosi tradicinėje tre čioje vietoje. Per tą laiką išau go ir sportinis meistriškumas, pagerėjo drausmė. Ir jeigu anks čiau tokios šakos, kaip slidinė jimas, čiuožimas buvo apleistos, tai šiandien šių sporto šakų ats tovai yra stipriausi Universitete. Tačiau yra sporto šakų, ku rios visai nekultivuojamos arba domina tik vieną kitą. Prie tokių apleistų dirvų priklauso tinklinis. Apsileidimo rezultatai yra aiš kūs. MF komanda varžybose už ėmė vos ne paskutiniąsias vie tas. Merginos •— šeštos, vyrai —■ penkti. Sporto Tarybai reik-
„Kažkas nuplėšė „Prožektorių". Gal meškos, gal vilkai... Visi tuo>a i ir 'taukia: Vaikai kalti, vaikai!"
Gal vilkai, gal vaikai, o II k. skolininkų Duobilo, Buitkutės pavardės ten tikrai buvo. . .
ekonomistųPetrulytės
Saldžiai tebemiega, nors paskaita jau įpu sėjusi, ir to pačio bendrabučio trimitininkas (!), Fizikos fakulteto I k. studentas L. Sungaila. Taip pat jau trečias atvejis. Gaila trimito-rūdys suės.
O šis jaunikaitis, Antanas Žukaltis, I k. fizlkas paskaitos metu prožektorlninkų (bendrabūtyje Nr. 3) pabudintas tik pirmą kartą. Rei kia tikėtis, daugiau taip nedarys.. .
kurso medikės A. Balaišytė, S. Komičiutė, V. Kalvaitytė „startuoja" į paskaitas 9.05. jos čia pat, bendrabutyje šalia fakulteto. ..
,Aš esu žmogus, ne kokia žuvis, Užtat paskaitų nelankau iš vis!..
Matyt, šią studentišką dainelę ansų-kredito specialybės II k mėuesius „sutaupė" 460 va
išryškėjo daug trukumų ir spor to klubo „Mokslas" darbe. Iki šiol klubo valdyba dar nepateikė naujų spartakiados nuostatų, nors ir tvirtina, kad projektas jau esąs paruoštas. Mažai spor tinės informacijos, dalykiškų straipsnių fotonuotraukų tema tome fakulteto sienlaikraštyje „Tarybinis medikas", beveik vi sai nerašoma apie fakulteto sportinį darbą „Tarybiniame stu dente". Tikrai retokai tepasirodo ir fo to stendai, informuoją apie įvy kusias varžybas, apie geriausius fakulteto sportininkus. Siame dar bo bare turėtų parodyti daugiau iniciatyvos atsakingi draugai iš sporto Tarybos — IV k. stūd. St. Kuralovičiūtė ir I k. stud.
Gagilas. Įvykusiame Tarybos posėdy je šis klausimas buvo aptartas Ir numatyta daug priemonių jam pagerinti. Jau ruošiamas foto stendas su geriausių fakulteto sportininkų nuotraukomis ir in formacijomis apie jų pasiekimus, sportinį kelią. Sis stendas padės pravesti konkursą geriausiam sportininkų penketukui išaiškinti. Dar šiais metais numatoma su ruošti sporto vakarą. Siekiant įtraukti kuo daugiau studentų į masines-sportines priemones, numatyta pravesti ke letą tarpkursinių varžybų, kaip stalo teniso, slidinėjimo, šachmatų-šaškių. Reikia, kad sportas fakultete
v
Gyvena
Bendrabučio Nr. 2 gyventojus
taptų masiniu. Sporto Taryba Medicinos fakulteto bend turi suaktyvinti darbą, siekti, rosios chirurgijos katedros kad fakulteto sportininkai už dėstytojui Daumantui KAVOLIC’NUI, jo brangiai motulei imtų vietą ant aukščiausios Uni mirus, reiškiame gilią užuo versiteto sportinės pakylos, kad jautą. jų vardai bų|ų žinomi ne tik III KURSO MEDIKAI Uni”n-,aPi„ bet įr respublikoje ir už jos ribų. OOOOOOOOOOOOOOOOOOOO VI. GERUOLIS Redkolegija Medicinos fakulteto sporto Tarybos pirmininkas Korektorės: G. ORENTAITE, A. ŠKIUDAITĖ. Nuoširdžiai užjauėiame bendrosios chirurgijos ka tedros dėstytoją Daumantą KAVOLIONĄ, jo motinai mi rus. Medicinos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 2-79-17.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. TIRAŽAS 2000 EG7 LV 13153
Užs. Nr. 6925-