SVEIKINAME UNIVERSITETO III PARTINES KONFERENCIJOS DELEGATUS IR SVEČIUS! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cam/Binis suciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1978 m lapkričio 17 d Nr 34 (105g)
EINA NUO 1950 METŲ
AČIŪ taria žemdirbiai Mūsų senosios Alma Mater vaikinai ir merginos šį rudenį talkino respublikos žemdirbiams. Šauniai padirbėjo busimieji medikai, istorikai ir kitų specia lybių studentai. Universiteto rektoratas, partijos ir komjaunimo komitetai gauna iš rajonų vadovų pa dėkos raštus už nuoširdų studentų triūsą, dorojant derlių. Spausdiname vieną iš jų. Nepalankios šiais metais meteorologinės sąlygos apsunkino technikos panaudojimą laukuose, sutruk dė laiku nuimti ir sudoroti derlių. Jūsų Universiteto dėstytojai, studentai gerai su prasdami susidariusią padėtj, karštai atsiliepė į kvietimą padėti žemdirbiams nuimti derlių. Nem< žas būrys Jų pakiliai dirbo mūsų rajono kolūkių ir tarybinių ūkių laukuose, parodydami gilų visuome ninės pareigos supratimą. Mūsų rajono žemdirbiai gerai vertina Jūsų pagal bą. Jūs dirbote nuoširdžiai, su užsidegimu, artimai bendravote su kaimo žmonėmis. Savo darbu akivaizdžiai parodėte, kad sugebate ne tik sėkmingai mokytis, bet ir aktyviai dalyvau bendraliUudiniame kuriamajame darbe. Jūsų dar bas, nuimant šių metų derlių — tai puiki dovana mūsų Tėvynei .artėjančiam Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoje 60-mečiui. Lietuvos KP Širvintų rajono komitetas ir rajono LDT vykdomasis komitetas reiškia karščiausią padė ką už suteiktą pagalbą rajono kolūkiams ir tarybi niams ūkiams. Linkime Jums, brangūs draugai, geros sveikatos, sėkmės moksle, didelės asmeninės laimės, neišsen karnos energijos, vykdant partijos ir vyriausybės uždavinius.
.
Lietuvos KP Širvintų rajon komiteto sekretorius A. DAVIDONIS Rajono LDT vykdomojo komite pirminink’ A. GELUNAS
iiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
IKI PASIMATYMO! Kolūkis. Apie tai daug girdėjome, klausinėjome, daug galvojom ir svarstėme. Daug pasiryžimo ir daug planu, daug nežinomybės. Tačiau netruko prabėgti laikas ir mes. važiuojame. S. Nėries kolūkyje mūsų jau laukė. Laukė mūsų darbo .tvirtų ir jaunų mūsų rankų. Kiekvieną dieną, praleistą kolūkyje, mus lydėjo šiltas pirmininko — ekonomikos kandidato S. Jankeliūno žo dis, nuolatinė parama. Rūpi nosi mumis visi: ir pirminin kas, ir pirminės partinės or ganizacijos sekretorė A. Brukštienė. Galėjome lanky tis kolūkio kultūros namuose, sporto salėje. Gardžiais kva pais kviesdavo jauki valgyk la. Nereti svečiai mes bu vome ir bibliotekoje.
Ilga darbo savaitė, naktimis sapnuojamos bulvės — tai tik dalelė to, ką patyrėme kol ūkyje. Daugelis net stebėjo si mūsų entuziazmu — dar bas nenuversdavo nuo kojų. Vakarais sportuodavom, šok davom. Grįžtančius iš darbo mus visada lydėdavo daina. Ilgai prisiminsime Ukmer gės rajono Salomėjos Nėries kolūkio žemdirbių svetingu mą, išleistuves, kuriose mums nebuvo pagailėta pagyrų ir atminimo dovanėlių, neužmir šime ir mus išlydinčio pirmi ninko žodžių: — Nesakau: „Viso gero'. Iki pasimatymo!
D. GUTAUSKAITĖ, MaF taikomosios matematikos spec. I k. 3 grupė
Universiteto komunis tai sukaupė didelj patyri mą kurdami ir vadovau dami pažangioms studen tų organizacijoms, skleisAtkūrus Tarybų valdžią darni marksistinę lenininę Lietuvoje, 1940 m. komuteoriją akademinio jauni- nistų ir komjaunuolių eimo tarpe. les Vilniaus universitete Okupavus Vilnių, bur- papildė naujai perkeltų Ų žuazinė dvarininkinė Len- Kauno fakultetų studentai klja sunaikino visus Tarv- bei naujai stojantys. Susibų valdžios laimėjimus, o kuria partinė ir komjauniUniversitetą nuo pirmųjų mo organizacijos, kurios gyvavimo dienų stengėsi telkė kitas visuomenines paversti valstybinės politi- organizacijas, progresvkos įrankiu. Tačiau Ko- viąją studentiją ir darbuomunistų partijos veiklos tojus, padėjo žengti uniaktyvėjimas, revoliucinio versitetui pirmuosius gydarbininkų klasės judėji- venimo žingsnius. mo kilimas betarpiškai Tačiau kūrybingą univeikė akademinį jaunimu, versiteto darbą nutraukė Jie būrėsi į įvairias orga- prasidėjęs Didysis Tėvynizacijas, kurių veikloje nės karas. aktyviai dalyvavo S. JenUniversiteto partinė ordrichovskis, H. Dembins- ganizacija atkurta 1945 m kis, J. Drūtas, J. ir M gegužės 15 d. Tai pirmoDzievickos ir kiti. ji partinė organizacija Universiteto studentai atkuria respublikos aukš— komunistai ir antifašis- tosiose mokyklose pokatai neapsiribojo veikla rio metais. Partinės orgaUniversitete ir aktyviai nizacijos susirinkimo prodalyvavo Vilniaus miesto tokolo Nr. 1 žinios šykšir krašto revoliuciniame tokos: pirmininkavo drg judėjime. J. Kovalskis ir J- Adamovičius, sekreto A. Olkinas dirbo Vakarų riavo drg. A. Stasenko Baltarusijos Komunistų dalyvavo komunistai J partijos Vilniaus m. ir Adamovičius, E. Griškūapygardos komitetuose naitė, B. Penkovskis ir A lietuvių Komunistų biuro Stasenko; darbotvarkėje prie VBKP CK nariais bu- — partinės organizacijos vo J. Drūtas, K. Jonys, J. sekretoriaus ir sekreloKarosas ir S. Vronas. rlaus pavaduotojo rinkiUž aktyvų dalyvavimą mai; pirmuoju sekretoriuKomunistų partijoje, kom- mi išrinktas drg. J. Adajaunimo antifašistinėje movičius, sekretoriaus pa veikioje daugiau kaip vaduotoju —E. Griškūnaišimtas studentų buvo Vii- tė. Kiek vėliau Lietuvos niaus apygardos teismo KP CK biuras patvirtino nuteisti daugeliui metų drg. J. Adamovičių Unisunkiųjų darbų kalėjimo, versiteto partorgu. Kauno universitete koTais metais visiškai nemunistai ir komjaunuoliai gausiai Universiteto pavdirbo nuo pirmųjų įo tinei organizacijai teko veiklos metų. Jame studi- dideli ir atsakingi uždavijavo ir dirbo idėjinį orga- niai. 1945 m. birželio 13 nizacinį darbą studentų d. įvyko partinės organitarpe komunistai B. Foge- zacijos susirinkimas, kulevičius, J. Zinkis, E. Me- riame pirmą kartą buvo džys, J. Jurginis, J. Pajau- nagrinėjamas konkretus jis, G. Sipavičius, J. Zda- akademinis k’ausimas — navičius, V. Taurinskas rektoriaus prof. K. BieliuV. Niunka, M. Meškaus- ko pranešimas apie pasikienė ir kt. ruošimą 1945/46 moks o Lietuvos KP vadovauja- metams ir naujų studentų mi Universiteto komunis- priėmimą. Susirinkime bu tai ir komjaunuoliai jkū- vo svarstoma, kaip reikia rė legalią marksistine vesti aiškinamąjį darbą draugiją „Aurorą", ku- abiturientų tarpe, siekiant rios nariai rengė paskai- toliau didinti darbininkų tas, diskusijas, vakarus, ir valstiečių kontingentą revoliucinių švenčių mi- Universitete, aptarti vadonėjimus, platino ir studi- vėlių rengimo ir leidimo avo marksizmo-leniniz- klausimai, patalpų tolesmo klasikų veikalus. nio išplėtimo bei sutvar-
KAINA 2 KAP.
ŠIAME NUMERYJE: UNIVERSITETO III PARTINĖ KONFERENCIJA
KOMJAUNIMAS — PARTIJOS PAGALBININKAS MUZIEJUS ATVERIA DURIS DARBO EKONOMIKOS KATEDRAI — 10
NUEITA KELIA APŽVELGIANT kymo, materialinės bazės žangiausioji senoji profe stiprinimo reikalai, stu sūra: 1946 m. — J. Kai dentų ir dėstytojų buiti riūkštis, 1947 m. — J. Bu nio aprūpinimo klausimai čas, 1948 m. — J. Vaba Partinė organizacija ak las-Gudaitis. tyviai padėjo Universite 1950 m. sausio 25 d. to rektoratui surengti pir Universiteto partinės or mąjį mokslo metų iškil ganizacijos partinis biu mingą atidarymą, kuriame ras, remdamasis Lietuvos dalyvavo ir kalbėjo Lietu KP Vilniaus m. Lenino vos TSR Aukščiausios Ta raj. komiteto nutarimu, rybos Prezidiumo pirmi sudaro partinį komitetą. ninkas Justas Paleckis Komiteto sekretoriumi iš Lietuvos KP CK sekreto renkamas drg. V. Simonarius Kazys Preikšas. LTSR vičius. Be to, šiuose fakul Švietimo liaudies komisa tetuose ir dviejuose kituo ras Juozas Žiugžda. se padaliniuose vietoje Partinė organizacija nuo partinių grupių sudaro pat savo atkūrimo pra mos partinės organizaci džios ypač energingai jos: Istorijos-Filologijos, ėmėsi spręsti visus politi- Medicinos, Teisės, Eko nio-idėjinio auklėjimo nomikos, Chemijos, Fizi klausimus, komunistinio kos-matematikos fakulte auklėjimo, marksizmo-le tuose bei Administracijos ninizmo pagrindų dėstymo ūkio skyriuje ir Moksli problemas, organizavo nėje bibliotekoje, Gamtos dėstytojams marksizmo- mokslų fakultete palieka leninizmo lektoriumą, ki ma partinė grupė. Istori tam personalui — politi jos-Filologijos ir Medici nio lavinimo būrelius. Itin nos fakultetuose renkami didelis dėmesys buvo ski partiniai biurai, kitose or riamas mokymo proceso ganizacijose — sekreto turiniui bei jo dėstymo riai. Nauja partinė orga kokybei. Akademinis mo nizacija sudaroma Mark kymas 1945 gruodžio 24 sizmo-leninizmo pagrindų d. buvo svarstomas atvi katedroje. Tokiu būdu rame partiniame susirin 1950 m. Universiteto par kime, kuriame pranešimą tinėje organizacijoje buvo padarė prorektorius moks daugiau kaip šimtas ko lo ir mokymo reikalams munistų, kurie dirbo de prof. S. Jankauskas. Parti vyniose partinėse organi nė organizacija siekė, kad zacijose bei vienoje par Universiteto kolektyvas tinėje grupėje. aktyviai įsijungtų į visuo Kaip augo komunistų meninę veiklą. Tuo tiks skaičius Universiteto pir lu, pvz. 1946 metais ba minėje partinėje organi landžio 23 d. atvirame zacijoje, rodo pateikiama partiniame susirinkime diagrama 2 psl. buvo svarstomi pokario Universiteto partinė or penkmečio plano uždavi ganizacija per 33,5 savo niai. egzistavimo metų įnešė Partinė organizacija labai didelį indėlį visose vykdydama jai keliamus Universiteto komunistinio svarbius uždavinius, kar auklėjimo, mokslo, moky tu ir pati augo, kaupė sa mo bei ūkinės veiklos sri vo jėgas ir energiją. Jau tyse. Partinėje organiza pirmojo ataskaitinio-linki- cijoje, jos susirinkimuose minio susirinkimo metu komitete, būriuose buvo — 1946 m. kovo 18 d. or nagrinėjami ir svarstomi ganizacijoje buvo 31 ko patys svarbiausi klausi munistas. Pirmą kartą iš mai, pačios aktualiausios renkamas partinis biuras. problemos, turėjusios le O jau 1946 m. rugsėjo miamos reikšmės, nukrei 30 d. partinio biuro nuta piant Universiteto visą rimu sudaromos 4 partinės veiklą Komunistų partijos grupės — Istorijos—Filo ir tarybinės vyriausybės logijos, Medicinos, Eko keliamų uždavinių vykdy nomikos fakultetų ir pa mui. Atskirų komunistų rengiamųjų kursų. veikla per tris dešimtmeĮ partiją priimama pa Nukelta į 2 psl.
Komunistas-koks jis?
Fakultetų, katedrų ir kitų padalinių partinių organizacijų sekretoriai 1978/1979 m. m.
Šiandien vyksta III Uni mą ir įsijungiau į revoliu venimo tikslu. Anais lai G. Misevičius — Matematikos fak. versiteto partinė ataskaiti- cinį darbą. kais partija buvo ne tokia V. Mickevičius — Fizikos fak. j nė-rinkiminė konferencija, Pirmoji mano užduotis gausi ir ne visi ją suda V. Skučas — Chemijos fak. \ / .Mina. Bordonąįtš. — šios buvo padėti pernešti už rantys žmonės buvo baigę R. Žiliukas — Gamtos fak. konferencijos delegatė, draustą marksistinę litera didelius mokslus.. Tačiau V. Jonaitis — Medicinos fak. revoliucinio judėjimo Lie tūrą iš vienos vietos j ki šių žmonių moralė buvo TARYBINĖS VISUOME V. Urbonas — Istorijos fak. tuvoje dalyvė. Savo revo tą. Man beeinant gatve, aukšto lygio. Jeigu tu pa NĖS VADOVAUJANTI IR V. Mickienė — Filologijos fak. S. Imbrasas — Pramonės ekon. fak. liucinę veiklą ji pradėjo prišoko policininkas ir pa sirinkai partinę veiklą, tai VAIRUOJANTI JĖGA, B. Cereška — Prekybos fak. 1926 metais. Kaip tik ta sisiūlė padėti. Truputį išsi dirbk, negailėk jėgų, ko JOS POLITINĖS SISTE M. Belklndas — Ekonominės kibernetikos ir fln. fak. da, kai Lietuvoje, įvykus gandau, bet negalėjau at vok su savo priešais iki A. Vileita — Teisės fak. fašistiniam perversmui, sisakyti nuo tokios pa paskutinio kraujo lašo, MOS, VALSTYBINIŲ IR P. Kaltenis — Gydytojų tobulinimosi fak. buvo uždrausta visų parti slaugos. Svarbiausia buvo mokėk ir asmeninius rū VISUOMENINIŲ ORGA V. Kašauskienė — TSKP ist. katedra NIZACIJŲ BRANDUOLYS jų veikla. Joms teko pasi neparodyti savo susijau kalus paj ungti bendram E. Krakauskas — Filosofijos kat. traukti j pogrindį. dinimo. Tą kartą užduotį tikslui. Reikia žmogui gy YRA TARYBŲ SĄJUN R. Pavilionis — Filosofijos ist. ir ateizmo kat. Konferencijos išvakarė atlikau sėkmingai. Tačiau venti tikrąja to žodžio GOS KOMUNISTU PAR K. Gudonis — Mokslinio kom. kat. J. Saplinskas — Fizinio auklėjimo kat. se mes paprašėme M. Bor- 1929 m. pirmą karią prasme. Lietuvių liaudis TIJA. TSKP EGZISTUOJA C. Gabedankas — Karinė kat. donaitę, VU mokslinio ko „įkliuvau". Su drauge į tikėjo skelbiamomis lais LIAUDŽIAI IR TARNAU S. Baltušlenė — Mokslinė biblioteka munizmo katedros vyr. „Drobės” fabriką Kaune vės idėjomis, raginimais JA LIAUDŽIAI. E. Krakauskienė — Administracija dėstytoją, atsakyti į kele nešėme atsišaukimus ir kovoti. Platinome atsišau tą klausimų. APSIGINK L A V U S I raginimus pradėti streiką kimus. Tai, žiūrėk, papuo Kas jus paskatino įsi Buvo gruodžio 27-oji, lie la tau j rankas lapelis, ant MARKSIZMO - LENINIZ jungti j revoliucinį judė tuvių komunistų sušaudv- kurio darbininko ranka MO MOKYMU, KOMU Universiteto partinės organizacijos jimą? Kokie ryškiausi tų mo metinės. Sargyba tą užrašyta „Perskaitęs per NISTŲ PARTIJA NUMA sekretoriai dienų prisiminimai? dieną buvo itin akyla — duok kitam ,saugok ši at TO GENERALINE VI Visų pirma — Spalio so visur slankiojo policinin sišaukimu. Jis parašytas SUOMENĖS VYSTYMO Adamovičius J. 1945—1946 metai cialistinė revoliucija, kuri kų būriai. Mus suėmė be- krauju". Rulis K. 1946—1947 turėjo didelę įtaką Lietu dalinant atsišaukimus. Nu Taip, gilus tikėjimas sa SI PERSPEKTYVĄ, TSRS Taurlnskas V. 1947—1949 vo idėja turi eiti raudona VIDAUS IR UŽSIENIO vai. Tiesa, žinią apie šj teisė šešeriems metams. Simonavičlus V. 1949—1950 įvykį Lietuvos buržuazija Ar kalėjimas gali pa gija per visų komunistų POLITIKOS LINIJĄ, VA Lazutka S. 1950—1951 stengėsi nuslėpti, sumen laužti žmogų, atitraukti ji širdis, gyventi juose. C DOVAUJA DIDŽIAI KUGrigonis J. 1951—1953 mūsų laikais jau galima RIAMAJAI kinti jos reikšmę. Tačiau nuo gyvenimo? TARYBINĖS Šulus A. 1954—1955 to, kas įvyko ir taip bran Navickas K. 1955—1957 Kalėjimas negali atimti remtis ir moksline pasau LIAUDIES VEIKLAI, SU Kuzminskis V. 1957—1959 gu viso pasaulio darbo iš žmogaus to revoliuci- lėžiūra. TEIKIA PLANINGĄ, Bielinis J. 1959—1961 Jūs visą savo gyvenimą žmonėms ir labiausiai no nio ryžto, sunaikinti jo MOKSLIŠKAI PAGRĮSTĄ Kudaba C. 1961—1963 rėdamas nepaslėpsi. Si Ru sieloje tų idėjų, kurias dirbote liaudies labui. Ladukas C. 1963—1965 POBODĮ JOS KOVAI UŽ Si veikla pripildė mano sijos liaudies pergalė aud įprasminti jis siekė visų Kūris P. 1965—1967 rino ir Lietuvos darbinin savo gyvenimą. O ką jau jaunystę gyvumo ir sutei KOMUNIZMO PERGALE. Nekrašas 1967—1969 kus, jaunimą, kaimo var b.ekalbėti apie jaunimą kė jai tikrąją esmę. Gera Bernatavičius P. 1969—1975 guomenę. Man pirmą kar kuris pilnas gyvybės ir kai visas tavo gyvenimas Poškus K. 1975—1978 Iš TSRS Konstitucijos tą buvo postūmis į revo entuziazmo. Neraštingieji skirtas revoliucijos labai liucinę veiklą 1924 me kalėjime išeidavo ištisus — tai reiškia žmonių la tais, kai dar besimokant „universitetus". Mes juos bui. Prisiminimai apie praei gimnazijoje pasiūlė pla mokydavome skaityti ir tinti atsišaukimus. Bet rašyti. Suagituodavome ir ti... Ką jie jums reiškia? Prisiminimai — tai ne konkretaus darbo ėmiausi kai kuriuos prižiūrėtojus. tik 1926 m. Dirbome po Tie atnešdavo laikraščių tik tušti vaizdai. Praeitis grindyje, teko slėptis nuo literatūros, papasakodavo turi tarnauti dabarčiai ir Susitikome su LTSR nusi pradėjau vos 19 metų. Dės paskambinau žmonai ir paša persekiojimų. Po 1926-ųjų kas vyksta laisvėje. Švęs- net ateičiai. Kuriant nau mokykloje. kiau, kad gyvensiu čia. Kar mokslo veikėju, čiau pradinėje perversmo normalus gy davome visas revoliucines jų gyvenimą — komuniz pelniusiu ekonomikos mokslų daktaru Kaip tik tada 1918—1920 me tu su sūnumi, su šita gražia venimas Lietuvoje buvo šventes: iškeldavom rau mą. pradėjau dirbti bolševiki Lietuvos gamta. Nuo 1951 m. Mūsų Alma Mater ne profesoriumi M,. Lola_-.jn_dar- tais sukaustytas. Žmonės galė donas vėliavas, dainuoda niame pogrindyje, kovojau rugsėjo — Vilniaus universi bo kambaryje. Šeimininkas — jo laisvai vaikščioti gat vome internacionalą. U < trukus švęs savo 400 me energingas, maloniai besišyp būriuose su baltuoju banditiz tete. Čia apsigyniau daktari vėmis tik iki 13 vai. O tokius „pokštus" smarkiai tų jubiliejų. Su kokiomis sąs, atsakinėja į klausimus, mu (tai buvo laikinos okupa nę disertaciją, nuo 1964 pro fesoriauju. Iki 1971 m. va jeigu sugaudavo platinant mušdavo, ypač tai temo mintimis sutinkate šj jubi kurie vienas po kito vis la cijos Kubanėje metu). 1919 metais spalio mėnesį dovavau politinės ekonomijos atsišaukimus, buvo bau patirti bebūnant Ukmer liejų? biau padeda atskleisti šio džiama 9—16 metų laisvės gės kalėjime. Paskui paso Man labai malonu, kad žmogaus biografijos ypatu įstojau kandidatu, o po metų katedrai. Dirbu ir dabar, kon buvau TSKP narys. Sužino- sultuoju studentus, ruošiuosi atėmimo. Tačiau, kaip tik dindavo į karcerį ir ten dirbu seniausiame Tarybų mus. Pirmiausia norėtume sužl-* jau, kad baltieji sušaudė ma su jais mokslinėms4P konferen tuo metu komunistams ir laikydavo tris paras be Sąjungos universitete, tu no tėvą.. . Nutariau įnirtin cijoms. komjaunuoliams buvo la maisto. Bet atskirti nuo rinčiame senas revoliuci noti apie Jūsų gyvenimą Iki gai kovoti su visokio plauko Bet ir be tiesioginio darbo 1951 metų. Jie ypač svarbūs, bai daug dar.bo: reikėio laisvės mes įgavome dar nes tradicijas. VU yra žy kontrrevoliucionieriais, mu jūs nemažai triūslate? ar ne? mus, ruošiant įvairius organizuoti streikus, rei daugiau ryžto. O kaip gi, stengiuos akty Taip, bet apie tai vėliau. sų šalies priešais. Koks, Jūsų manymu, tu specialistus. Ir man malo Dabar pasakysiu tai, kad gi kėjo stengtis kuo daugiau Po to dirbau partinį darbą, viai dalyvauti moksliniamepažangių žmonių patraukti ri būti tikras komunistas? nu bendrauti su jaunais miau labai seniai — 1896 buvau partinės grupės, raj- tiriamajame darbe. Spausdi į savo pusę. Kaip tik ta Pagrindinis bruožas — žmonėmis. metais. O tada Staro—Džere- komo Slavianske, Temriuko nuosi. Tai ir monografijos, ir Ačiū už pokalbį. lijevskoje stanicoje bėgo ma komiteto sekretoriumi, Kuba- brošiūros ir straipsniai žur da baigiau gimnaziją, tu tai atsidavimas idėjai, ku D. JUSEVlClOTE no vaikystės dienos. Dirbti nės srities komiteto, Šiaurės naluose, rinkiniuose, taip pat rėjau šiokį tokį išsilavini ri tampa tavo paties pySudaryta 123 Kaukazo rajoninio partijos laikraščiuose. komiteto nariu. Draugai iš pavadinimų. Bendra straips rinko delegatu į XIV partijos nių apimtis — apie 170 suvažiavimą. Tuo metu mo spausdintų lapų lietuvių, ru kymo veikloje. Linkime Atkelta iš 1 psl. NUEITĄ KELIĄ APŽVELGIANT kiausi. Neakivaizdiniu būdu sų, ukrainiečių ir lenkų kaldidelių laimėjimų, įgy baigiau Krasnodaro pedagogi bomis. Turiu vyriausybinių čius paliko ryškų pėdsa ką Universiteto vystymosi atsiskaitydavo komunis universiteto III ataskaiti vendinant TSKP XXV su nį institutą ir mane ten pa apdovanojimų: 2 ordinus ir kelyje. Daugelis Univer tams visuotiniuose ata nė rinkiminė konferenci važiavimo ,taip pat LKP liko dirbti. Dėsčiau politinę keletą medalių. Universitete įsijungiau j siteto partinės organizaci skaitiniuose - rinkiminiuo ja. Ta proga linkime vi XVII suvažiavimo nutari ekonomiją, buvau darbininkų partinį darbą, Keletą metų siems Universiteto pirmi mus, sutinkant {žymų ju fakulteto vedėju, dekanu, buvau renkamas jos vadovų mokėsi vado se susirinkimuose. politines instituto rektoriumi. Valstybi biliejų — Vilniaus univer vavimo meno kaip tik šio Nuo 1973 m. organizuo nės partinės organizacijos nė mokslinė taryba suteikė ekonomijos katedros partines siteto 400 metų jubiliejų. je organizacijoje ir vėliau jamos ataskaitinės-rinki- komunistams tolesnės sėk organizacijos sekretoriumi, docento vardą. tapo {žymiais respublikos minės konferencijos. Šian mės, tolesnių laimėjimu VU partinio komiteto nariu. Pedagoginis darbas labai Docentai Dabar mes, komunistai vadovaujančiais partiniais dieną vyksta Vilniaus akademinio jaunimo ko patiko, bet vyko Didysis Tė VI. Gobis vynės karas. Reikėjo dirbti ruošiamės mūsų III-jai konfe auklėjimo ir valstybiniais darbuoto Darbo Raudonosios vėlia munistinio K. Poškus ten, kur siuntė partija. Bu rencijai. Mūsų uždavinys bus jais. Tai Universiteto par vos ordino V. Kapsuko mokslo ir akademinio movau Permėje ,kur dirbau par išspręsti visas iškilusias pro tinio biuro bei komiteto tinį ir administracinį darbą. blemas ir priimti naują pro sekretoriai V. Taurinskas Reikėjo frontui padėti. Dir gramą, kuri nubrėš gaires J. Bielinis, C. Ladukas, V bome taip, kad gavome Armi mūsų tolesniam darbui. Kon Kūris ir kt. Kiti buvusieji būti labii jos vado telegramą, kurioje ferencijaManturėtų Partin&a organizacijos eilių augimas sekretoriai yra žinomi kaip tyčia svei buvo padėkota už Įdėtą triū įdomi. kata sušlubavo, gydytojai mokslininkai. Tai profe są. Vis ilgėjausi pedagoginio siūlo ms-tg7& mčteua kuo greičiau į ligonisoriai S. Lazutka, J. Gri darbo, todėl labai apsidžiau gonis, K. Navickas, C. giau kai prieš karo pabaigą nę, o aš atsiprašiau, kad tas 1944 metais buvau paskirtas kelias dienas, kol būsiu konKudaba, docentai V. KutPermės Žemės ūkio instituto ferencijoje neguldytų. 1Labai minskis, V. Nekrašas rektoriumi. Tada apsigyniau jau noriu ten dalyvauti. Bernatavičius ir kiti, kurie Praeis konferencija, tada — kandidatinę disertaciją. Vy greta to dar turi prorek ko atstatomieji darbai. Šaliai r.auji darbai? toriaus, katedros vedėjo Ir su naujom jėgom! Darbų reikėjo naujų specialistų. dar labai daug. Greitai švę ar kitas atsakingas parei Ir pagaliau atėjo 1951... sime Universiteto 400 meių gas. Daugelis žymių res Čia nelabai linksma istoii- jubiliejų. Aš priklausau jubi publikos darbuotojų bei ja. Pačiame darbų įkarštyje liejaus organizaciniam kom visuomenės veikėjų yra 1 myliu seną į gaunu visiems karą pragyve tetui. Labai dirbę vadovaujanti parti nusiems žmonėms žinomą, su mokslo šventovę. Norėčia 1 ni darbą Universiteto fa baime įmamą j rankas prane kad ji ir toliau būtų kadrų kultetuose, katedrose bei šimą apie sūnaus mirtį. Ana ruošimoi kalvė, kad aktyviau kituose padaliniuose. tolijus, mano vyresnysis. . . stumtų mokslą pirmyn. Ačiū už pokalbį. Sužinojau, kad žuvo mūšyie Iki 1973 m. Universiteto J. BABILIOtE Ir per karą netoli Širvintų. Ap partinėje organizacijoje D. VALUKONYTc lankiau kapą. Tą pačią dieną vadovaujantieji organai
VISADA PRIEKYJE
Šiandien mes vėl atver tis, akivaizdus kasdieny aukštosios čiame naują Universiteto bėje, mūsų komjaunimo biografijos mokyklos gyvenime, kuris puslapį, apibendriname šiuo metu kaip niekad ku praėjusių metų laikotarpį, pinas pakilimo, reikalau kupiną jaunatviško entu jantis didelio aktyvumo ziazmo, ženklų tais dar visose srityse, pasitinkant bais, kurie mūsų organi Alma Mater 400 metų ju zacijai pelno pagarbą :r biliejų. Artėjanti šventė šlovę. XXIV komjaunimo per ataskaitinį laikotarpį konferencija — tai foru nulėmė daugelį visuome mas, apvainikuojantis mū ninės veiklos formų, iškė sų darbus ir pasiekimus, lė naujus uždavinius, įne kuriais pasitikome Visasą šė daug naujo į komjau junginės Lenino Komu nimo organizacijos gyve nistinės Jaunimo Sąjun nimą. Su jubiliejumi įžen gos 60-metį. Šis jubilie gusios naujos studentijos jus komjaunimo organiza auklėjimo formos sėkmin cijai buvo kaip Spalio so gai neša per gyvenimą cialistinės revoliucijos 69- X-ojo penkmečio „koky mečiui skirtų darbų tųS-i bės ir efektyvumo" devi j s ir toliau skatina aukš zą, puoselėja visuomeni tai iškėlus nešti socialisti nio darbo tradicijas ir sukoncent nio lenktyniavimo vėli i- svarbiausia, vą, apvainikuoja naujais ruoja visą dėmesį pagrin siekimais ir dideliu politi diniam mūsų uždaviniui niu pakilimu svarbiausius visuomeninės veiklos ba rus. Komjaunimo jubilie jus, savo amžiumi apibū dinantis senas komunisti nio auklėjimo tradicijas šiandienos jaunystės idea lais ir juos įamžinančiais darbais byloja apie kom įaunupl'iškos veiklos poli tinę-idėjinę reikšmę, ne įkainojamą vertę jaunimo darbiniam ir doroviniam auklėjimui. Kita vertus tai didžiulė jaunimo šven tė. Ją mūsų Universiteto komjaunimo organizacija — mokymuisi. Kad stu pasitinka gerai pasiruošu dentai aktyviai ir visapu si. Kaip žinome, už akty siškai įsijungtų į mokymo vią visuomeninę politinę procesą, komjaunimo or veiklą, nuopelnus komu ganizacijoje buvo kelia nistiškai auklėjant jauni mas toks pagrindinis už mą, ryšium su Visasąjun davinys — puoselėti akty ginės Lenino Komunisti vumų akademinėse gru nės Jaunimo Sąjungos 60- pėse, jose sukurti darbin mečiu LTSR Aukščiausios gą nuotaiką, nepakantumo Tarybos Prezidiumas ap- atmosferą kiekvienam ap dovanoijo Universiteto pir sileidėliui. Šis uždavinys minę komjaunimo organ. aiškus visiems — tiek pe zaciją Garbės raštu. Tai dagogams ,tiek ir komjau mus labai įpareigoja nimo aktyvistams. Tačiau draugai. Leiskite šia pro jo sprendimui negalima ga pasveikinti visus, pa pateikti konkrečių recep linkėti ryžto, atkaklumo .r tų ir pasiūlymų. Tai už sėkmės darbuose, kurie davinys, iškylantis akade artina prie šviesios ko minės grupės kolektyvui munizmo rytdienos. komjaunimo organizacijai Pastarieji metai komjau-. Analizuojant grupės ko pimo gyvenime pasižymė- lektyvo stiprinimo problejo dideliu organizaciniu mą, reikia pasakyti, kad susitelkimu. LLKJS XIX, tam praėjusiais mokslo VLKJS XVIII suvažiavi- metais skyrėme itin daug mai pademonstravo išau dėmesio. Visapusiškai ska gusį jaunimo vaidmenį tintinos tokios darbo for liaudies ūkyje, idėjiniu- mos, kaip nuolatiniai mo me-politiniame, darbinia kymosi klausimų apta r me ir doroviniame jauno mai, ypač — dalyvaujant sios kartos auklėjime kuratoriams ir dėstyto TSKP CK Generalinis sek jams. Pastaruoju metu čia retorius, TSRS Aukščiau stebime kiekybinius po sios Tarybos Prezidiumo slinkius .tačiau apsvarsty pirmininkas dng. L. I. Brež mų kokybė taip ir išlieka nevas XVIII komjaunimo problema, nes stokojama suvažiavime pabrėžė, kai konkrečių nutarimų, prin . .vyresniosios kartos ko cipingumo, a škaus požiū munistai gali būti paten rio j negatyvius mokymo kinti mūsų dienų tarybi si reiškinius. Apie tai by niu jaunimu. Jis auga ko loja tas faktas, kad aka munistiškai įsitikinęs, la deminėse grupėse dar ma bai- ištikimas partijai, di žai baudžiami komjaunuo džiojo Lenino idėjoms'. liai už neaktyvumą studi Šie žodžiai parodo mūsų jose, už akademinius įsi organizacijos pripažinimą, skolinimus, už bloga aka visapusišką Partijos ir Vy deminę drausmę, o kartais riausybės pasitikėjimą ir apsiribojama rekomenda paramą. cijomis .nurodymais ir Ataskaitiniam laikota-- laukiama radikalesnių moPiui būdingas internacio- kymo-auklėjimo komisijos nalistinio jausmo, tarptau komjaunimo biuro bei de tinio jaunimo judėjimo kanatų priemonių. Deja pakilimas, kurį apvainika pasitaiko ir taip, kad kom vo XI-asis pasaulinio jau jaunuoliška bausmė sunimo ir studentų festivalis prantama kaip priemonė Havanoje. Jo kovos prieš „iš reikalo" ir tuo pačiu imperializmą ir nusigink diskredituoja kolektyvą lavimą, už tautų draugys skolininko akyse. Tai tę idėja rado atgarsį ir draugai, komjaunimo or Universiteto komjaunuo ganizacijos darbo sritis, lių širdyse; įsikūnijo dau reikalaujanti greito pato gelyje darbų, skirtų festi bulinimo, šio veiklos baro valiui. Komjaunimo pasi- organizacinio pertvarky ryžimas suv.okti viskį mo arba geresnės tvarkos kas pažangu, įsijungti į įvedimo. Reikia ateityje svarbiausias veiklos -sri- griežčiau remtis VLKJS
įstatais, kurie, viena veitus, reikalauja išnagrinėti kiekvieną negatyvų mokymosi proceso reiškinį, o antra vertus, įpareigoja principingai jį įvertinti pirmiausia akademinėje grupėje ir priimti nutari mą, o vėliau, tuo nutari mu remiantis .svarstyti aukštesniuose organiza ciniuose padaliniuose. Siekiant aktyvesnio da lyvavimo mokymo proce se .tvirtesnės akademinės drausmės, iškyla uždavi nys įdiegti asmeninės kontrolės ir kolektyvinio poveikio sistemą, kurios pagrindinė veikimo aplin ka būtų grupė, o kitoms organizacinėms grandims beliktų principinga kont rolė. Vienas iš faktorių, ku ris turi didelę reikšmę
darbui buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Toliau buvo negailestingai kovojama su skolininkais, blogai besimokančiais stu dentais. Šis darbas ir to liau išlieka profilaktinio pobūdžio. Tačiau gyveni me ne viskas išeina taip, kaip norime. Dalimi stu dentų susidomima, kai jie tampa nepažamgus, ir tai yra didelis komisijų veik los trūkumas. Taigi indi vidualus darbas dažnai tampa kova su skolinin kais, o tai sumažina jo efektyvumą ,nes skolinin kas — tai atgyvenusi stu dento kategorija, ir vie nintelė „pagalba" tokiam atsilikėliui — priversti lai ku pasivyti draugus. Tam komjaunimo organizacijo je yra tvirtai prigijusius darbo formos — būtent
KOMJAUNIMAS NERAMIŲ ŠIRDŽIŲ KARTA siekiant aktyvumo studi jose bei tvirtos akademi nės drausmės, yra kom jaunimo aktyvo paruoši mas. Jau seniai įsitikinome, kad komjaunuolis aktyvis tais — tad visų pirma ge rai besimokantis studen tas, o tik po to puikus visuomenininkas. Šiam reikalui komjaunimo ko mitetas skyrė daug dėme sio. Džiugu paminėti to kius komjaunuolius visuo menininkus kaip Lenino stipendininkus L. Lesčiauskaitę (MaF), E. Žu kaitę (PEF), R. Makuškj (ChF), gerai besimokau čius ir atliekančius didelį visuomeninį darbą A. Ku činską (TF), V. Alksnelį (EKFF) ir daugelį kitų. Universiteto komjauni mo komiteto narių pažan gumo vidurkis 1977/73 m. m. pavasario sesijoje pasiekė 4,56, o fakultetų komjaunimo biuro narių 4,32. Tačiau akademinių grupių komjaunimo biurų sekretorių vidurkis tesie kia 4,02, tuo tarpu grupių seniūnų — 4,18. Šie skai čiai mus neramina, įpa reigoja rimtai susirūpinti komjaunimo organizacijos pagrindu, t. y. akademinių grupių aktyvu. Per ataskaitinį laikotar pį buvo toliau tobulina mos akademinio darbo formos, stiprinančios pa grindinę organizacinę grandį, — mokymo-auklė jimo komisijas. Universi teto ir fakultetų komisi joms pagrindinis uždavi nys buvo koordinuoti aka deminį darbą visų pirma grupėse, vykdyti einamąj į mokymosi ir akademinės drausmės kontrolę, pa čioms domėtis studentais skolininkais, drausmės pa žeidėjais. Šis uždavinys sėkmingai vykdomas. Visa auklėjimo-mokymo komisijos veikla, kurios tikslas — kiekvieno stu dento sąmonėje formuoti komunistinį požiūrį į dar bą, nepriekaištingą elgesį kolektyve, labai susijusi su individualaus darbo plėtojimu, jo vaidmens stiprinimu. Todėl šiam
nepažangių studentų ir skolininkų potencialių akademinėje svarstymas grupėje bei kitose gran dyse, nagrinėjant sesijų rezultatus bei mokymosi būklę, artėjant sesijoms Pastaraisiais metais ap svarstyta beveik 1100 stu dentų: 300 — dėl akade minių įsiskolinimų, 740 — dėl blogo paskaitų ir užsi ėmimų lankymo, 60 — dėl kitokių akademinės draus mės pažeidimų. 285-iems taikytos komjaunuoliškos nuobaudos ir didesnei da liai rekomenduota taikyti administracines nuobau das. Tokia nuobaudų pro porcija jau tradicinė. Ji iš vienos pusės parodo perą dekanatų ir komjaunimo biurų bei mokymo-auklėjimo komisijų koordinavi mą ir sutarimą, tačiau, kita vertus, parodo, kad per maža pasitikima mo ralinio poveikio priemo nėmis. Apibendrinant aki vaizdu, kad per ataskaiti nį laikotarpį prasižengu siųjų apsvarstyta daugiau negu ankstesniais metais Ateityje fakultetų kom jaunimo biurams būtina kontroliuoti, kad kiekvie nas prasižengęs ar laiku nevykdantis mokymo pro gramos studentas būtų laiku pastebėtas ir ap svarstytas, ir būtinai pir miausia grupėje. Tokio operatyvumo trūko PF FilF komjaunimo biurų darbe. Rimtos kritikos nusipelno komjaunimo ko miteto akademinis skyriui kuris, skirdamas daugiau dėmesio metodiniam va dovavimui, nekontroliavo akademinių klausimų na grinėjimo operatyvumo it pilnumo. Studijų laikotarpis aukš tojoje mokykloje leidžia suprasti kiekvieno studen to sugebėjimus, pažinti jo poziciją gyvenime. Komjaunimo organiza ciniame darbe visada re miamės pačiais aktyviau siais žmonėmis — pirmū nais. Malonu pažymėli kad dabartiniu metu jv Universitete yra 11 % Juos mes visada gerbia me ir stengiamės deramai
sėtai įsiliejo į visas gyve nimo sritis, įnešdamas entuziazmo, romantikos spartuoiišką gyvenimo rit mą. Aukštojoje mokyklo je, kur formuojasi inteli gento pasaulėžiūra, kom jaunimo organizacijai iš keliamas uždavinys bran dinti tarybinio žmogaus, piliečio savybes, diegti kiekvieno jauno žmogaus aktyvią poziciją gyveni me. Svarbus mūsų, kaip ir bet kurios aukštosios mo kyklos darbo baras — agi tacinis propagandinis dar bas. Ataskaitiniu laikotatpiu paskaitiniame-propv gandiniame darbe pagrin dinis dėmesys buvo Ski rdamas TSKP XXV, LLKJS XIX, VLKJS XVIII suva žiavimo nutarimų propa gavimui, pasiruošimui Vi sasąjunginės Lenino Ko munistinės Jaunimo Są jungos 60-mečiu i. Didelį darbų atliko Universiteto Pateikiame sutrumpintų studentija, propaguodama Universiteto komjaunimo šlovingą senojo Universi komiteto sekretoriaus H. teto istoriją, jo gražias tradicijas. RAMONO ataskaitini pra Vykdant Lietuvos KP nešimą, padarytą per Uni Centro Komiteto ir LTSR versiteto XXIV komjauni MT 1976 m. liepos 6 d nutarimą „Dėl Vilniaus mo konferenciją. Universiteto vaidmens di dinimo Respublikos aukš tojo mokslo sistemoje", kovojant už Universiteto me darbe. Svarbu ,kad nebeliktų nė vieno pirmu kaip pavyzdinės aukšto no, kuris pasakytų „ko jūs sios mokyklos vardą, pir iš -manęs norite? Aš juk maeiliu uždaviniu Iškyla gera,i mokausi ir visuome paruošti specialistus ne niniam darbui laiko netu tik mokančius tobulai sa riu". Tokios kai kuriu vo specialybę, bet ir ge pirmūnų mintys neparodo rai įsisavinusius marksiz pagrindus aktyvios pozicijos gyveni mo-leninizmo me, ir šį pasyvumą mūsų Kita vertus, mūsų aukštą kolektyve reikia išgyven ją mokyklą baigęs žmo dinti. Juk aukštoji mokyk gus, privalo būti geru or la privalo paruošti ne tik ganizatorium, mokėti elg aukštos kvalifikacijos spe tis ir dirbti su kolektyvu. cialistą, bet ir tikrą va Tinkamų jaunųjų specia dovų, sugebantį teisingai listų paruošimą be moky vertinti vieną ar kitą si mo proceso įgalina ir ak tyvi visuomeninė veikla. tuaciją. Studijos Universitete Studentų visuomeninis ak kaip mums gerai žinoma tyvumas per ataskaitinį yra rimtas ir įtemptas dar laikotarpį išaugo, o n tai bas, reikalaujantis visų rodo teisingas požiūris į pirma studento didelio studijas .geras komjauni aktyvumo. Kita vertus, la mo organizacinių padali bai svarbus faktorius, už nių darbas, sudarant sąly tikrinantis studijų sėkmę, gas visuomeninei veiklai yra darbinga, dalykiška Šiuo metu 45% studentų atmosfera auditorijose, yra išrinkti į vadovaujan moksliniame - tiriamajame tį visuomeninį darbą, 92% darbe, pagrįsta kiekvieno turi nuolatinius įpareigoji studento noru būti prie mus. Šie, metai iš metų kyje, vainikuojama sieki augantysr skaičiai taip pat mo tapti busimojo darbo demonstruoja deramą po specialistu. Komjaunimo žiūrį į visuomeninę veik organizacija, formuojanti lą. Studentų visuomeninisrimtą studentų požiūrį j politinis aktyvumas žymia studijas, užima gana sva dalimi priklauso nuo teo nuo rią poziciją. Čia gyveni rinio pasiruošimo, mas patvirtino kaip nau marksizmo-leninizmo žinių dingą organizacinę formą įsisavinimo. Nuolat ska — socialistini lenktynia tindama studentų aktyvu vimą ir konkursus'. Dide mą visuomeninių mokslų Universiteto lę patirtį turime organi studijose, zuoti geriausios akademi komjaunimo organizacija nės grupės konkursą, ku teisingai suprato visuome ris visapusiškai padeda ninių disciplinų studijų formuoti grupės kolekty- svarbą. Visuomenės moks Vų, jo nariams sukuria lų pažangumas 1977/78 interesu m. m. pavasario sesijoje daug bendrų Šiandien malonu pasvei pasiekęs 95%, rodo* didė kinti šio konkurso, skirto janti komjaunimo organi VLKJS 60-mečiui ir Uni zacijos dėmesį jų studi versiteto 400 metų jubi joms. liejui, nugalėtojus. Studentijos darbo nuo Draugai, Visasąjunginę taikos pakilimas persiduo-. _ Lenino Komunistinė Jau da į renginius, skiriamus nimo Sąjunga per savo 60 Universiteto 400 metų ju metų istoriją žengė stip biliejui. Komjaunimo ko rėdama organizacinio su mitetas mano, kad jį pa telktumo prasme, subręs- sitinkant svarbu į rengi dama kaip idėjinis-politi nių organizavimą, patalpų , nis jaunimo avangardas tvarkymą bei remontą padedantis formuoti so įtraukti visų studentiją cialistinę ideologiją. Kom Reikia, kad kiekvienas jaunimas, tapęs pirmas studentas, būdamas savo Komunistų Partijos pagal mokyklos patriotu, ruoštų bininkas jaunimo komu si pagrindiniams jubilieji nistiniame auklėjime, tei- niams renginiams.
apdovanoti. Per ataskaiti ni laikotarpį TSRS Aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministerijos bei VLKJS CK ženkleliu „Už labai gerą mokymąsi" buvo apdovanotas 621 pir mūnas. Jų tarpe 192 ant rą kartą, 21 — trečią, 2 — ketvirtą kartą. Pirmū nams ipagerbti rengiama vakarai, susitikimai, kon ferencijos, kurių metu da lijamasi patyrimu apie darbo organizavimo meto dus ir formas. Tačiau at rodo, kad jau pribrendo reikalas, 'kad dalintųsi pa tyrimu ne tik tarp savęs, o daugiau dėmesio skirtų atsiliekantiems. Juk mū sų devizas „Nė vieno at siliekančio šalia" daugiau sia turėtų rūpėti jums, pirmūnai, pirmiesiems pa galbininkams akademinia-
skaitinės sutartys. Katedra sėkmingai bendradarbiauja s i Vilniaus Spalio 50-mečio Gar bės ženklo ordino kuro apa Pabaiga. Pradžia praei dirbimo ministerijos PKB kad kasmet spaudoje spaus- ratūros gamykla. Kartu su viršininkas, ek. kand. S. Būt- dinamų mokslinių darbų skai- įmonėmis rengiamos moksli- tame numeryje. Kongreso darbas buvo kus — Tarpšakinio liaudies čius auga. Katedros įsikūrimo nės-praktinės konferencijos, ūkio specialistų kvalifikacijos metais spaudoje buvo iš- seminarai. Reikšmingas kated suskirstytas į sekcijas — kėlimo instituto katedros ve- spausdinta 18 darbų, o 1977 rai įvykis — 1977 metais su matematikų, medikų, tai dejas ir kt. Dešimtmeč;o m. — 35 moksliniai darbai, rengta respublikinė konferen kos gynėjų, turistų ir t. t. branda jaučiasi katedros Šių metų jubiliejiniame ka- cija, skirta darbo ekonomikos Buvo daug kalbama apie naujausius esperanto kal mokslinėje veikloje. Katedro- tedros mokslinių darbų rinki- problemoms. Bendraujame je paruoštos ir sėkmingai ap- nyje šis skaičius bus žymiai su respublikos, sąjungos be: bos mokymosi metodus, fakultatyvus, apie šios gintos 9 ekonomikos mokslų viršytas. užsienio mokslo-mokymo kalbos mokymosi per kandidato disertacijos. KanPer dešimtmetį sukaupta centrais: Kauno ir Talino ir problemas didatais čia tapo doc. Z. Gai- nemaža patirtis. Šiuo meta politechnikos institutais, Esti spektyvas galienė (1968 m), vyr. dėst. doc. J. Ragalevičius įtemptai jos DMO ir valdymo centru, Afrikoje ir kita. Veikė G. Samuolis (1974 m.), vyr. dirba prie daktarinės diser- Latvijos specialistų kvalifika Tarptautinis vasaros Uni versitetas. Jo metu žymūs cijos kėlimo institutu, Mins pasaulio mokslininkai — ko MA Ekonomikos institutu, esperantininkai nagrinė Barnaulo universitetu, Mask jo įvairiausias temas. vos Plechanovo liaudies ūkio Kongreso metu vyko ir institutu, Prahos Karlo uni esperantologijos konfe versitetu, Krokuvos universi rencija, kurios tikslas bu dėst. V. Grigoras (1974 m.,, tacijos, doc.'K. Vyšniauskas tetu, Budapešto K. Markso vo apibendrinti dabartinę vyr. dėst. A. Šalčius (1974 sėkmingai sprendžia visuome ekonomikos institutu, JAV esperanto kalbos tyrinėji m.), vyr. dėst. R. Kirlaitė ninio maitinimo darbo orga nacionaline valdymo akade mo padėtį ir numatyti gai (1975 m.). Keturi kitų respuo- nizavimo tobulinimo proble mija ir kitomis mokslo įstai res ateities darbams. Likų žinybų darbuotojai taip mas. Jo sukurta aptarnavimo gomis. Bulgarijoje nemaža dai pat sėkmingai apgynė ekono sistema „Ritmas" įgauna vis Išaugo materialinė katedros nininkų dainuoja espemikos kandidato laipsnį. Šiuo didesnį populiarumą ne tik mokymo bazė. Šviesios Saulė metu ruošiamos 4 kandidati respublikoje, bet ir už jos ri tekio auditorijos, valdymo rantiškai. Vienas jų — Veselinas Damjanovas, nės disertacijos. bų. Tikimės, kad respublikos kabinetas, DMO kabinetas neseniai laimėjęs pirmą Per 1968—1977 metus ka mokslininkų gretos pasipildys Sukaupėme nemažai vaizdines premiją esperantiškų dai tedros darbuotojai paruošė naujais ekonomikos mokslų medžiagos, įsigijome techni nų konkurse Prancūzijoje. ir paskelbė spaudoje 264 daktarais. nių priemonių. Tarybiniams esperantinin mokslinius darbus. Apie su 1968—78 metais katedros Per dešimtmetį katedra iš kams dainininkas padova kauptą mokslinio-tiriamojo darbuotojams vadovaujant už leido per 800 darbo ekono nojo plokštelę su savo au darbo patirtį byloja ir tai, baigtos ar baigiamos 25 ūki- mikos specialistų. 50% absol tografu. ventų dirba pramonės įmonė Didelio pasisekimo susi se, 18% — mokslo tiriamo laukė Lenkijos, Bulgarijos siose įstaigose, 9% — minis esperanto teatrai. Varnos terijose ir kituose administra Valstybinis lėlių teatras ciniuose organuose. parodė pasaką „Miegan Sutikime — dešimt metų, čioji gražuolė". Ši pasaka ne perdaug ilgas laiko tar atnešė teatrui šlovę X pas, bet padaryta nemažai. tarptautiniame lėlių teatrų Per antrąjį dešimtmetį reikės festivalyje Zagrebe. išspręsti nemažai problemų, Vakarai buvo paskirti nugalėti trūkumus. Palinkėki diskotekoms, kurių metu me Darbo ekonomikos kated grojo lenkų ansamblis ros kolektyvui ir naujam ka „Anda", Bydgošče espe tedros vedėjui doc. K. Ra- ranto ansamblių konkurse zauskui geros kloties moksli užėmęs pirmąją vietą, nio ir pedagoginio darbo ari ir kt. Pasaulyje yra nemaža L. Skirpsto nuotraukoje: viduryje — Sverdlovsko liau muose. R. EIMUTAVICIUS, šeimų, kurios vartoja es dies ūkio instituto Darbo ekonomikos katedros vedėjas profesorius M. Melnikovas, kairėje — VU Darbo ekonomi Darbo ekonomikos katedros peranto kalbą kasdieni aspirantas niame gyvenime. Tų šei kos katedros docentas J. Ragalevičius.
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI Jau nurimo 1967 metą jruodzio 26 dieną Didžiojoje Universiteto taryboje vyku•iob diskusijos Darbo- ekOTlomikos katedros Irkime klausimu. JaTlyg ir pamiršta kaista doc. L. Jasinsko kalba, kur jis įrodinėjo, kad reikia įkurti naują — Darbo ekonomikos — katedrą. Įžymus įvykis katedros istorijoje — Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos 1968 m. vasario
Esperanto~tarptautinė kalba
DEŠIMTMEČIO RIBĄ PERŽENGUS 20 d. įsakymas dėl Pramonės ekonomikos katedros peror ganizavimo į dvi: Pramones ir Darbo ekonomikos kated ras. Jau perduotas į kuriamą fakulteto istorijos muziejų pirmasis 1968 metų rugsėjo 18 dienos katedros posėdžio protokolas. Laikas daro sa vo. .. — Darbą pradėjome ketu riese, — prisimena pirmasis katedros vedėjas doc. K. Vyšniauskas, dešimtmetį lai kąs katedros vairą. — Z. Gaigalienė, J. Ragalevičius, R. Kirlaitė ir aš'. Šiuo metu katedroje — 11 etatinių dėstytojų: tai docen tai Z. Gaigalienė, J. Ragale vičius, K. Vyšniauskas, M. Krejeris, R. Razauskzs, vyr. dėstytojai K. Kirlaitė, V. Grigoras, A. Šalčius, G. Samuo lis, asistentai K. Kovoliovaitė, R. Valys. Katedrai talkina ar talkino žinomi respublikoje specialis tai: ekonomikos daktaras K Purvinskas — TSRS CSV są junginio valstybinio technolo ginio apskaitos instituto Lie tuvos filialo direktorius, ek. kand. E. Stancikas — Lietu vos TSR Baldų ir medžio ap-
mų vaikams buvo suruojtas specialus XVI-asis ma. žas kongresėlis, kurio tikslas — auklėti vaikus internacionaline dvasia, panaudojant bendrą kalbą — esperanto. (Kongreso metu gimė dar viena nau ja esperantiška šeima, ku rią sukūrė jugoslavas ir japonė). Esperanto šventė bai gėsi kitais metais esperan tininkai susitiks 64-ajame UEK, kuris vyks Lucernoje (Šveicarija). Šiuo metu Vilniaus mieste veikia du esperan tininkų klubai: vienas bendras, kitas — jaunimo „Junesko" („Jaunystė"). Vilniaus elektros suvirini mo įrengimų gamyklos kultūros namuose „Energi. ja". Klubų susirinkimai vyksta kartą per savaitę. Jų metu galima paklausy ti ne tik įdomios paskaį. tos, bet ir gauti naujausią esperantišką literatūrą, užsiprenumeruoti esperan. tiškus žurnalus, sužinoti naujienas iš esperantinin kų judėjimo... Labai džiugu, kad Maskvos ra dijas transliavo keletą lietuviškų dainų esperantiškai, kad išėjo specia lus laikraščio „Moscow News" numeris su TSRS Konstitucijos vertimu j esperanto kalbą. Šių klubų darbe labai aktyviai dalyvauja buvęs Teisės fakulteto studentas Povilas Jegorovas. Jis vra visų tarybinių esperanti ninkų judėjimo sekreto rius. Esperanto kalba — pui ki bendravimo priemonė įvairių tautų žmonėms. Varnoje aš pirmą kartą sutikau savo draugus iš Bulgarijos, Lenkijos, Pran cūzijos.
Laimius STRAŽNICKAS
TAUSOKITE IR GAUSINKITE Gražią dovaną VLKJS 60-mečiui pateikė Univer siteto studentai. Juo malo niau, kad Universiteto komjaunimo muziejus du ris atvėrė visiems mums mielos šventės — Alma Mater 400-mečio išvaka rėse. Į muziejaus atidary mo iškilmes, kurios įvyko komjaunimo XXIV konfe rencijos metu, susirinko visų kartų VU komjauni mo aktyvistai. Susirinko tie, kurie savo kruopščiu nenuilstamu darbu kūrė komjaunimo organizaciją organizavo renginius, kū rė tradicijas. Dabar tai jau istorija... Komjaunimo konferen cijos delegatus sveikino pirmasis pokario metų VU komjaunimo organizacijos sekretorius Viiniaus mies to gimdymo, namų vyr gydytojas L. Maleckas. Jam vadovaujant universitetiečiai kūrė pirmąsias darbines tradicijas — da lyvavo sostinės atstatymo darbuose. Į muziejaus ati darymo šventę atvyko bu REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
vę VU komjaunimo orpanizacijos sekretoriai, dabar prorektoriai docentai B. Sudavičius, J. Grigonis, Gamtos fakulteto dekanas R. Tarvydas, LTSR „Žirujos" draugijos pirmininko pavaduotojas A. Skrupskelis, VU docentai J. Karosas, S. Imbrasas, daugelis kitų buvusių mūsų o;ganizacijos aktyvistų. Komjaunimo muziejaus atidarymo iškilmes pradeda LLKJS VU komiteto sekretorius H. Ramonas Kalba Universiteto partinio komiteto sekretorius doc. K. Poškus, Teisės f-to IV k. studentė V.
Monstavičiūtė. Daug šiltų žodžių tariama tiems, kurių nuotraukas, komjaunimo dokumentus, apdovanojimus netrukus pamatySime muziejaus stenduose. Tęsiasi atmintinos minutės — malonios ir jaudinančios, kurių svarbą turbūt galutinai suprasime tik praėjus kuriam laikui, tik tuomet, kai pats muziejaus įkūrimo faktas taps istorija. Visų pasisakymuose skamba šilti padėkos žodžiai šio muziejaus ikūrejams. Padirbėta tikrai daug — niekas nė neįtaria, kad viskas, šiame mu-
ziejuje pradedant baldai ir baigiant smulkiausiais eksponatais, padaryta U-niversiteto entuziastų rar.komis. Nuošiidų ačiū taria Universiteto komjaunuoliai muziejaus moksliniam konsultantui VU partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojui docentui V. Gobiui. Jis buvo šio muziejaus .kūrėju, siela. Ne tik mokslinis, bet ir praktiulis vadovas, muziejiniukų globėjas. Daug valaudų, negailėdami savo leisvalaikio, paskyrė šiam darbui Fil F studentas R. Butanavičius ir FF studen-
tė R. Grabauskaitė. Po jų prisilietimo stendai iš neišvaizdžių juodraščių ta.pdavo ryškiais, gražiais turiningais. Renkant medžiagą, kruopščiai padu bėjo Istorijos fakulteto studentai A. Morkūnas, V. Neverdauskas, R. Kazlau;-kas, A. Stukelytė, mate matikės D. Jankauskaitė ir D. Gapšytė, šių studentų organizatorius ir vadovas Universiteto kraštotyros klubo tarybos pirmininkas EKFF vyr. dėst. V Mačiekus. Visus baldus muziejui pagamino Fizikos fakulteto studentas Vilius Anmonas. Iki šiol neatsistebime, iš kur Vilius turėjo tiek energijos ir sumanumo Dirbo ne tik ištisom die nom, bet ir naktim... Komjaunimo komiteto sekretorius U. Ramonas prašo Universiteto Rekto rių prof. dr. J. Kubilių perkirpti juostelę ir atida ryti komjaunimo muziejų Rektorius linkėjo, kad šis kol kas kuklus, bet mie las visiems mums muzie jus, atidarytas VU 400mečio išvakarėse, taptų tikru mūsų Universiteto pasididžiavimu. Tam rei kia ne tik turtinti muzie jaus fondus. Tam reikia ilgo, turiningo, prasmingo visų mūsų darbo. G. KALC1NSKAS
L. Skirpsto nuotraukoje — VU Rektorius prof. J. Kubilius atidaro muziejų.
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617820, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko Ir spaudė LKP CK leldykloa spaustuvė Vilnioje
I
Tiražas 3000 LV 15013
Skelbimai Nauji klausytojai į Gamtos apsaugos skyrių bus priima mi lapkričio 21 d. Atvykti 19 vai. į Gamtos fakulteto (Ciur llonio 21) Augalų fiziologijos laboratoriją (II rūmai kieme) • Dingusį studento pažymė jimą Nr. 750921, išduotą Liubinskui Romualdui, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėj'mą Nr. 750912, išduotą Kaunaitei Romai, laikyti nega liojančiu. Nuoširdžiai užiaučiame buvusia kuratore doc EDITĄ JASINSKIENĘ dėl mylimo vyro mirties. Chemijos fakulteto III kurso II chemiku qrupės studentai Filoloqijos fakulteto tie tuviu k. Ir lit. sDec. I' kurso I qrupės studentą' ir kuratorė nuoširdžiai už’aučia ALDONĄ KRUSE VIC10TĘ dėl mylimos mj. mytės mirties. Chemilos fakulteto '• kurso antros arupės stu dentai nuoš rdžia1 užiau iia kuratore E. JASINS. KIENĘ dėl mylimo vyro m rties.
EKFF Statistikos kated ros darbuoto’ai nuošir. džiai užjaučia docente Onute MOLIENE dėl myli mo tėvelio mirties.
Užs. Nr. 3217
1
REDAKTORĖ
A. NUGARAITE