Tarybinis Studentas, 1957 m. gruodžio 19 d. Nr. 35 (274)

VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!

O

V

Dėmesio! Dėmesio!

O g

x-:

VILNIAUS VALSTYBINI O V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO KURO, REKTORATO, KOM JAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 35 (274) ♦ 1957 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis > Kaina 20 kap.

4Ja: >Sio

Spaudos platinimas—svarbus - . . . reikalas politinis i ..

.

Vieningas pritarimas

Studente, diena iš dienos artėja Naujieji Metai.

1958 metus sutik iškil­ mingai ir džiaugsmingai!

Universiteto Aktų salėje vyks maskaradas. Grojant dūdų ir estradiniams or­ kestrams, išpuoštose salėse šoksime nuo gruodžio mėn 31 dienos 20 vai. iki kitų metų 6 vai. ryto.

Senųjų Metų išleidimo ir Naujųjų sutikimo momen­ tas Jūsų širdyse neišdils Iki amžiaus galo.

Maskarado metu Jūsų nuotaiką dar pakels pulkus koncertas.

Veiks su visais patogu­ mais ir dideliu asortimen­ tu įrengtas bufetas.

Geriausios kaukės bus premijuojamos. Todėl, stu­ dente, taisyk savo kaukę taip, kad ji būtų verta pri­ zo.

Maskarado dalyviai tu­ rės progos pameškerioti po „laimės šulinį”, kuriame galės sužvejoti net foto aparatą.

Pakvietimus į ši maskaradą bus galima įsigyti Universiteto Kultūros klu­ be nuo gruodžio 25 d. iki gruodžio 30 d. Kas dėl ku­ rių nors priežasčių nesuge-

Dėmesio? bės ar negalės pasigaminti kaukės, įeidamas pakvieti­ mą turės keisti į kaukę.

Maskarado metu tvarką palaikys velniai ir raganos, kurie labai nemėgsta gir­ tų, chuliganų ir bekaukiu.

Veiks persirengimo kamba­ riai.

Pradžia 20 vai. Įeinama su pakvietimais ir kaukėmis 20—22 vai.

Taigi, studente, ne tik jats renkis, bet ir draugus paragink tinkamai ir kultū­ ringai sutikti Naujuosius Metus.

Studentų Kultūros Klubas

Vakar įvyko universiteto partinės organizacijos susirin­ dvi kimas, skirtas komunistų ir ta darbininkų partijų Deklaraci­ )s. se: Spauda pas mus yra viena k-tui bei fakultetinėms kom­ jai ir Taikos Manifestui ap­ aln svarbiausių ideologinio auk- jaunimo organizacijoms, ku svarstyti. įas jimo priemonių ir patikimas rios betarpiškai užsiiminėja ir Pranešimą padarė LKP CK iej nklas Komunistų partijos tiesiogiai atsakingos už spau­ narys G. Zimanas. un akose, mobilizuojant liaudies dos platinimo darbą.

Universiteto komunistai Didelę reikšmę sėkmingam karštai B ases partijos ir vyrausybės pritarė šiems istori­ spaudos platinimui turi sava ­ keltų uždavinių įgyvendiniP' niams dokumentams. Numaty­ \ ui. Iš čia išplaukia ir tas dl- laikis spaudos pristatymas į tos priemonės Deklaracijai ir studentų bendrabučius, kuris Manifestui studijuoti: studen­ gtjlelis ,1L dėmesys, -č__ kurį skiria bi artija spaudos platinimo dar­ iki šiol, reikia pasakyti, buvo tai nagrinės šiuos dokumentus blogai organizuotas. ksl ni. seminariniuose užsiėmimuose, v Mūsų universitetas yra paPastaruoju metu universite­ darbuotojai susipažins su jais ro rindinė kadrų kalvė respubli- to partinis biuras kartu su partinio švietimo rateliuose ir au: aje, kur ruošiami daugiausia komjaunimo komitetu, kėlė seminaruose.

Susirinkimas pa­ pri teologinio fronto darbuotojai, klausimą „Sąjunginės spau­ brėžė, jog paskaitose Neseniai baigėsi aspirantų žinias ir kita apie Lietuvos vadovus iš atitinkamų univer­ būtina tai odėl spaudos vaidmuo būsi- dos” organams dėl spaudos ilgiau aiškinti revizionizmo apmokymo metai. Mes kreipia­ TSR mašinų-traktorių stotis. siteto katedrų. Jie studijuoja u tųjų darbuotojų paruošime pristatymo « bendrabučius pa­ žalą tarptautiniam revoliuci­ mės į aspirantūros skyriaus ve­ Geriausių tarpe — Lietuvių ir rašo mokslinį darbą, neatsi­ I k ra ypatingai didelis. gerinimo. Tačiau maža, niam judėjimui, demaskuoti jo dėją J. Jasilionį, prašydami k. aspirantas J. Kazlauskas ir traukdami nuo tiesioginio dar­ ugi Apie nepatenkinamą spau- savalaikiu spaudos išnešioji­ klasines šaknis. papasakoti apie tuos, kurie šie­ rusų kalbos L. Drotvlnas. bo. tl os platinimo darbą universi- mu po bendrabučių kambarius met baigė aspirantūrą, Abu Jau universiteto dėstyto­ — Išleisdami būrį jaunų Gi ste kalba tai, jog daugiau turi tiesiogiai rūpintis bend­ — Šiemet aspirantūros ap­ jai. Dalis jųdviejų disertacijų lto aip pusė universiteto studen- rabučių Tarybos Ir f-tų kom­ mokymo metus baigė 11 žmo­ medžiagos jau paskelbta spau­ mokslininkų, jūs tikriausiai priėmėte naujų žmonių į aspi­ uė , neužsisako laikraščių ar jaunimo organizacijos.

DAR VIENAS MOKSLINIS nių. Geriausius rezultatus pa­ doje. rantūrą? urnalų. Čia, žinoma, skaityrodė teorinės fizikos katedros Šiuo metu universitete pra­ Blogesni reikalai su kitų — Taip. Šiemet į aspirantū­ BŪRELIS is ojai gali pažymėti, kad nebū- vedama spaudos prenumerata aspirantas A. Kancerevlčius. baigusiųjų aspirantų disertaci­ rą priėmėme 8 žmones. Jų tar­ Besimokydamas aspirantūroje, jomis. Galimas tą ina prenumeruoti, galima juk sekančių metų pirmajam ket­ daiktas, kad jų Gruodžio 11 dieną įvyko drg. Kancerevlčius studijavo kaityti ir kioske nusipirktą virčiui. Visų f tų partinių ir pe lietuvių k. specialistas J. jjj aikraštį. Žinoma, galima, ta- komjaunimo organizacijų už­ prie rusų kalbos katedros vei­ gausią mokslinę ir periodinę gynimas nusitęs per porą metų. Balkevičius, turįs 16 metų mo­ Disertacijų gynimas dabar su ­ kiančio vertėjų būrelio rinki ­ "fl iru toks skaitymas dažniau davinys, yra laiku ir gerai literatūrą, dalyvavo katedros sijęs su tuo, kad aspirantas kytojavimo stažą, parašęs kele­ minis susirinkimas. Kol kas j iai yra ne sistemingas. organizuoti spaudos prenume­ būrelyje yra 15 narių — dau­ mokslinėse diskusijose. Visa savo mokslinį darbą turi pa­ tą mokslinių darbų, fizikos tai jam padėjo sėkmingai už­ skelbti spaudoje. Tai įparei­ spec. R. Baltrušaitis, politinės lt: Šiuo metu visose grupėse ratos pravedimą. Universiteto gumoje II kurso rasistai. ekonomijos spec. A. Rimkevi­ baigti disertaciją ..Dviejų D yksta TSRS Aukščiausiosios komjaunimo komitetas turi iš čius, TSKP istorijos spec. A. Būrelio vadovas drg. Zaske- elektronų sistemų kvantiškai- goja atsakingai dirbti. f tarybos jubiliejinės sesijos pagrindų pagerinti vadovavi­ — O kaip su neakivaizdi­ Beržinskaltė ir' kt. ičl nedžiagos, socialistinių šalių mą spaudos platinimo darbui, vičus supažindino su perspek­ mechaninio tyrimo. klausimu”. ninkais? :s omunistų ir darbininkų parti- sustiprinti spaudos prenume­ tyviniu darbo planu. Buvo nu­ Dabai' A. Kancerevičtus di"ba — Kiek dabar žmonių mo­ — Šiais metais aspirantūrą te ų pasitarimo deklaracijos ir ravimo eigos kontrolę fakulte­ tarta rinktis du kartus į mėne­ fizikos institute jaunesniuoju baigia kosi aspirantūroje?

23 aspirantai — neaki ­ moksliniu bendradarbiu. sį.

Užsiėmimų metu bus per ­ os< taikos Manifesto apsvarsty tuose, kad šis svarbus ir atsa­ Neakivaizdiniu — Viso 33 žmonės. Iš jų y, nas. Sis apsvarstymas parodė, kingas darbas nebūtų paliktas skaitytas vertimų teorijos kur­ Aspirantūroje mokosi' įvai­ vaizdininkai. būdu aspirantūroje mokosi 4 stacionare 19. Dauguma aspi­ sas, aptariami ir nagrinėjami _f ;ad yra studentų, kurie silprių specialybių žmonės. Štai, savieigai.

Tik gerai organi ­ -f:i.' jjį įai orientuojasi svarbiausiuose zuojant spaudos prenumeratos studentų teoretiniai darbai. ekonomistas S. Uosis, kuris metus. Kaip ir stacionarai, taip rantų yra visuomeninių moks­ ir aspirantai — neakivaizdinin­ specialistai — 24, tiksliųjų rti larptautinės padėties bei mū­ pravedimą ir savalaikį spau­ Kiekvienas narys turės prak­ jau dėsto ekonomikos mokslų kai turi savo mokslinio darbo lų — tiškai versti grožinę, specialią sų šalies vidaus politikos klau ­ fakultete, baigia disertaciją dos pristatymą ’ bendrabučius tai simuose, nežino tarybinės liau­ mes pasieksime, kad neliks nė ir publicistinę literatūrą iš lie­ ,,MTS finansavimo pagerinimo ' I iki 1dies atslekiraų komunizmo vieno studento, nė vieno kom­ tuvių kalbos ir atvirkščiai. būdai”. Rašydamas disertaciją, pr statyboje, atitrūkę nuo respub- jaunuolio, kuris neprenume­ Pereitų metų darbo patyrimas aspirantas kruopščiai išstudija­ t; likos jaunimo gyvenimo. ruotų ir neskaitytų mūsų tary­ parodė, kad kai kuriais užsi­ vo visą medžiagą, statistines ėmimuose paliestais klausimais padėtis . spaudos binės spaudos. ry\ ■ Blogiausia r ~ - .. __ Pasakoja Chemijos fakulteto Neorganinės chemijos katedros buvo parašyti diplominiai dar­ j' platinimo darbe yra IstorijosV. Damidavičius, vedėjas doc. K. Daukša.

Lt.. ...... rn filologijos, Medicinos, Ekonobai.

Universiteto partinio N. Kabeckaitė mikos f-tuose. Taip IFF iš Neorganinės chemijos ka­ vandenų, gruntinių medžia­ biuro narys „i maždaug 1200 studentų spau­ tedra savo 'darbo specifika gų, gydomųjų versmių, podir)ri st Ją nrenumeruoja maždaug — skiriasi ne tik nuo filologų, vinio ., vandens, dirvožemio /kl 200—250 stud. Minėti faktai ekonomistų ar medikų darbo, mikroelementų, žodžiu, bet ir nuo Chemijos fakulteto vietinės reikšmės _______ Lin; rodo, kad spaudos platinimo problemą._ kitų katedrų. Iki šiol katedros Katedra pasiryžo ištirti 'visa jų sąrašus, vaikščiojo pas rin­ 5 J darbas universitete yra apleis­ personalas analizinėje chemi­ tai, ant ko gyvename: dirvo­ kėjus, aiškino jiems musų rin ev tas. Kaltė už tokią padėtį vi­ joje turėjo bendrą problemą žemį. vandenį, naujas minera­ kimų sistemos demokratišku­ S0( sų pirma tenka f-tų partinėms organizacijoms, kurios visiš­ — tyrė, kaip nustatyti ele­ lines mą. padėjo išleisti agitpukmedžiagas, derindama g< kai nustojo rūpinusios spaudos mentus. Vyr. dėstytojas Na- tuos darbus su Chemijos in­ av tuose ne vieną įdomų sien­ platinimu studentų tarpe. Ne rušk.evičius dirbo prie stibio stituto prie MA, KPI, Žem­ laikraštį. mažesnė kaltė tenka U-to komj. nustatymo tyrimo būdų, asis­ dirbystės instituto prie Žemės Rinkimų dieną agitatoria' tentė Jasinskienė — prie ūkio ministerijos S tyrimais iki vėlaus vakaro budėjo agit kompleksinių junginių panau­ (darbais). punktuose, tikrino jiems pri dojimo nustatymo. Dirbta prie Gerai veikia skirtų gatvių rinkėjų sąrašus Vien tiriamuoju-eksperimenmangano, sieros ir kitų elelankėsi į namus pas tuos, ku Gerai veikė pereitais moks­ Imentų nustatymo.

Asistentas tiniu darbo baru neapsiriboja­ rie dėl rimtų priežasčių paty lo metais Valstybės ir teisės Ramanauskas tyrė Vilniaus ma.. Katedros personalas su­ į agitpunktą ateiti negalėjo. įeorijos būrelis. Tai skaitlin­ vandenis. Visi šie darbai sėk­ interesuotas tu.o, kad studen­ ... Agttpunktas Nr. 5. Ko ii giausias ir veikliausias būre­ mingai tęsiami. Vyr. dėstyto­ ridoriais. nešini sąrašų lapais, lis Teisės mokslų fakultete. dirbusi prie tai būtų aprūpinti vadovėliais, iš vieno galo į kitą zuja stu­ agitatoriai. Daug jie prisidėjo ja Ramonaitė, Vr Būrelio mokslinis vadovas doc. geležies aliuminio ir titano nu­ kad būtų gerinama Chemijoje prie to, kad rinkimai praeitų dentai.

Tai — agitatoriai.

Jų š K. Domaševičius, seniūnas statymo, planuoja ateityje tir­ vartojamos kalbos kultūra. tvarkingai, kad nebalsavęs tarpe kiekvieną minutę galėjai jai Žiemys.

Aktyvus nariai: šią ti Baltijos pajūrio smėlius. neliktų nė vienas, turįs ir energingą moterį, pamatyti Baužys, A. Taraškevičius, Artimiausiu laiku katedra Kai kuriais vadovėliais: „Ne­ duodančią jiems įvairiausius garbingą teisę.

Valančiauskaltė, R. Caika mano imtis tirti mažus medžia­ organinė chemija”, „Kokybinė „Tar. studento” nurodymus. Ta moteris — kt. gos kiekius: visos Lietuvos analizė”, „Kiekybinė analikorespondentas. agitatorių kolektyvo vedėja Per praėjusius metus būre­ _zė , „Sintezė”, studentai jau Nuotraukos A. Šarkio Mūsų universiteto studen­ M. Finkelšteinaitė. Vieniems lio susirinkimuose buvo ap­ ji duoda sutikrinti balsavusių j naudojasi. Atiduotas spausdintai kartu su visa tarybine liau ­ svarstyti Z. Nojiko „Tarybų kitiems nurodo kurie ti lietuvlškai-rusiškas ir ruvaldžios susikūrimas Lietuvo­ dimi vieningai atidavė savo sąrašus, prašė aplankyti juos je 1918 m.", S. Smolskaltės balsus už geriausius musų piliečiai siškai-lietuviškas Chemijos žo­ namuose. respublikos žmones, saugojan ­ „Lietuvių tautos kelias į so­ dynas, „Pusiau mlkroanalizė”, Štai sučirškė telefonas. Su­ A. Valančiauskai- čius mūsų teisę ir ramybę: už t: cializmą”, liaudies teisėjus ir tarėjus. ruošiama „Bendroji laborato­ sijaudinęs balsas praneša, kad tės „Teisinės garantijos, už ­ t' rinė chemija”, numatoma pa­ Agitpunkte Nr. 25. esan­ Stiklių gatvės viename bute tikrinančios socialistinį teisė­ mūsų šalyje'’ ir kiti čiame studentų miestelio teri­ susirgo senutė ir į rinkiminį r i tumą rengti „Bendrąją chemiją”, moksliniai studentų darbai. torijoje, vieni iš pirmųjų pra­ punktą negali ateiti. Praeina taisomi ir papildomai leidžia­ Apsvarstyta J. Bulavo knyga dėjo balsuoti bendrabučių gy­ vos kelios minutės, ir M. Flnmi ankstesnieji leidiniai. Ka­ kelšteinaltės nurodymu du „Rinkimai ir „tautos atstova­ ventojai. tedroje veikiantį medžiagų pa­ vimas" buržuazinėje Lietuvo­ Nuotraukoje prie urnos ma­ rinkiminės komisijos atstovai je". tome Fizikos-matematikos fa­ su urna išeina į nurodytą vie­ roda nuolat papildoma nau­ Neseniai teorijos būrelį pa­ kulteto studentes A. Platoky- tą. jais eksponatais. pildė pirmo kurso studentai tę, G. Talaikytę, A. Slkšnytę.

Tai tik vienas pavyzdys iš Per ilgus gyvavimo metus J. Ramanauskaitė, Z. PlūkaiDaugeliui mūsų studentų daugelio, kuriuos galėjai ma­ neorganinės chemijos katedros tė ir kt. teko garbė būti agitatoriais. tyti rinkimų dieną. bendradarbiai kruopščiai dir­ A. Glaudenis Kartu su agitatoriais iš įmo­ ba savo pasrinktą ir pamėgtą Centrinės SMD Tarybos nių, gamyklų, kitų aukštųjų Tikrai didelį darbą dirbo pirmininko pavaduotojas mokyklų jie sudarinėjo rinkė- mūsų universiteto studentaidarbą.

■■■

/4P/E JAUNUOSIUS SPECIALISTUS

anai

RšNKIMŲ DIENĄ

KOMJAUNIMO

GYVENIMAS

VIENA KOJA UNIVERSITETE, KITA.

• ••

Atsiianko kartais ir draugai

i

(VAIZDELIS) — Oberfuk z Uždarome „Šiuos studentus, kaip ne-daakis vaikinas vikriai pašo- formulavai ne taip sakinį — be to, komjaunuolis. Bet kalta lunkias bendra-O jinai. Atstun sugebančius įsisavinti istori­ ka, ir sviedinys lekia į kitą ir viskas. Aš, rodos, stengiau­ ir kurso komjaunimo organi­ bučlo duris, nebegirdim įky- ji atvirukų, čekiškų pinig p jos mokslų ir silpnai pasiruo­ tinklo pusę. . . si atsakinėti trumpais, aiš­ zacija, nepadėjusi laiku savo raus durų trinksėjimo, amžino Bet tai dar ne viskas, J; šusius šiai sričiai, laikyti ne­ Aišku, čia nieko blogo. kiais sakiniais. . . Ir vis tiek draugams, -kalti ir dėstytojai, triukšmo, vaidų dėl pamiršto gal dveji metai jis susirasiu tinkamais istorijos mokslų Netgi labai gerai, kad uni­ nepatiko. . . laiku neprispyrę atsiliekančių primuso, ’ užsukto garsiakalbio, ja su Urzel Richard iš Voki z studijoms. versitetas turi daug sportinin­ O gal doc. Galvydis žiūri rimtai sėsti prie knygų. nevalytų dulkių ir daugelio tijos, pasikeičia atvirukai Šie studentai iš vidurinės kų. Labai gerai buvo padary­ ne į atsakinėjimo stilių, o į jo Tegul šis pavyzdys būna ge­ kitų kasdienybių. Prieš mus nuotraukomis. Bet susitik 1 mokyklos atėjo labai silpnai ta ir tai, kad Vladas vienas turinį? Kaip manai, drg. Lu­ ra pamoka visiems studen — miesto žiburiai, mašinų jiems dar neteko. pasiruošę, neturėdami elemen­ iš pirmųjų užsirašė važiuoti į koševičiau? Juk istorikai, ne­ tams, prisėdantiems prie kny­ dūzgimas, triukšmingos pla­ Nedrąsus fizikas Jonas P tarių žinių, be to, pasirodė plėšlnines žemes. Tik gaila, žinantieji, kur buvo čartistai gų tik paskutinę naktį prieš čios gatvės ir tylūs kreivi vilaitis, ilgai tylėjęs, prašu I nesugebą suprasti istorijos kad drg. Lukoševičius pamir­ — neverti studentų vardo. O egzaminus, ir dėstytojams, per skersgatviai. Ne į vieną šių proceso dėsningumus ir įsisa­ šo savo pirmąją studentišką ir tokių atsirado IV k. istorikų vėlai susigriebusiems, kad Lu­ gatvių pasuka po paskaitų ko:— Svajoju ir aš būti žu C vinti šį mokslą". komjaunuolišką pareigą — tarpe! studentai. Juk ne visi galėjo nalistu. Tai bent žmonės. P Tarp Istorijos katedros nu­ mokslą: juk kai baigs uni­ Taip. Komjaunuolis Luko­ koševičiai, Strakšytės, Sal- patekti, o kai kurie ir neno­ tinka man labai tas darbu f Belinskaitės ir rėjo gyventi bendrabutyje. Ką Tik pabijojau egzaminų, ir n tarime išvardintų IV kurso is­ versitetą, žmonės iš jo parei­ ševičius jau tik viena koja kauskaitės, torikų yra ir komjaunuolio kalaus, ne gerai mušinėti svie­ stovi studentų tarpe. Dėl to jiems panašūs yra netinkami jie veikia po paskaitų, kaip stojau. Taip ir liko svajonė Vlado Lukoševičiaus pavardė. dinį, o gerai pažinti savo kalčiausias, aišku, jis pats; studentai. praleidžia laisvalaikį, kaip jie — E, jis ir ansamblio nei r Kaip atsitiko, kad šis kom­ specialybę. juk jis — suaugęs žmogus. gyvena? drįso įstoti, o šokėjas jis R. Žvirblis jaunuolis, pasiekęs IV kursą, Bet gal Lukoševičius gal­ Gatvės žibintų šviesoj už- oho, — apskundė Olegas. staiga pasirodė nesugebąs stu­ voja sportu ir Kazachstanu O mūsų Vytautas boksuoj C rašų knygutėj išskaitom pirdijuoti? Ir pats Lukoševičius „atsipirkti“, gauti diplomą ne si. Žiūrėk, kokį trečladienii t mą pasitaikiusį adresą: pasipiktinęs kalba: už mokslą, o už visuomeninę — Hm. . . Lauko g-vė? To- pirmadienio ar ketvirtadieni — Kodėl anksčiau nematė, veiklą? Tur būt, taip ir bus, kla yra. . . Ne? Lokių? Kur vakarą ir traukia į Gorki kad aš negabus? nes nedaug ką Išmokęs mo­ čia ta Lokių gatvė, — raus­ gatvės sporto salę treniriu I Deja, visa bėda ta, kad kykloje, jis ir universitete Neseniai Vilniaus Valstybi­ XIV—XV a. a. žemutinis damasis storoje knygoje ir tis . . . matė. Matė ir dėstytojai, ma­ būtų nuo pat pirmųjų dienų Fizikė Galina Vektaryt 1 viena akim stebėdamas mašinų tė ir kurso draugai, matė ir ėmęs stropiai lankyti paskai­ nio Universiteto Lietuvos is­ miestas buvo apjuostas mūro judėjimą, murma milicijos pa­ matematikė Vida Dacytė, ge pats katedros vedėjas. O da­ tas, skaityti specialią literatū­ torijos būrelio nariai viešėjo siena su bokštais. Iki mūsų reigūnas. logė -Joana Bunelytė ir ge bar jie prisipažįsta: rą,' stengtis kad pasivyti ki­ Estijos sostinėje Taline. Čia dienų Išliko įdomūs priešvar— O štai, radau. Žinot grafe Vida Vasanaviciūtė pt jie aplankė miesto istorinius čiai, gynę miesto vartus.

Vie ­ — Buvom per daug libera­ tus savo draugus. Žvėryne, stojamuosius egzaminus sus bei architektūrinius pamink­ ni Jų yra Plkk gatvės gale. Mičiurino gatvę lūs.

O kaip buvo iš tikrųjų? prie ..žvaigždės” kiinoteat- pažino bendrabuty, ir likim; Lukoševičius baigė Vilniaus Labai paprastai. Paskaitas lus, plačiau susipažino su Prie priešvarčių pastatytas ir ro? Netoli bus ir Lokių gat- jas atvedė i Būgos 36. Iška I vidurinę mokyklą. Baigė ne Vladas lankė blogai, egzami­ broliškos estų tautos preitimi „Storosios Margaritos” bokš­ vė. matyti, kad gyvena mergina tas, gavęs vardą nuo šiame taip jau gerai: brandos ates­ nams mokėsi tik per sesiją, ir ir kultūra.

Vargais negalais suradom Kambarys dar kvepia išplat Talinas, apsuptas viduram bokšte pastatytos, stambaus tate stypsojo ir trejetukai. O todėl jau nuo pat pirmo kur­ tą klaidžią Lokių gatvę. Dvi- tomis grindimis, pasieniuos iš istorijos jis turėjo ketvertą. so dėstytojai ėmė jį „tempti". žius primenančiais bokštais kalibro patrankos, vadinamos dešimtas numeris. Pasibeldžia- baltuoja lygiai paklotos lovo t’i bei sienomis, yra prie Talino „Storoji Margarita ” .

— Visada istorijos specia­ — Lukoševičius gaudavo ir rankdarbiais papuošta lentj Suomių Senojo Talino pastatai iš­ rne. . . :// lybę pasirinkdavo studijuoti ketvertų. Bet daugelis jų ly­ užūtėkio pietiniame Pasirodo, kambaryje gyve­ nėlė, stalas. m koks šešetas studentų, kitur gūs trejetui. Tik dėl stipendi­ įlankos krante. Senojo Talino laikė viduramžių gotikos žy­ na penki pirmakursiai. Palei geriau gyven — Daug neįstojusių arba negalvojusių jos dėstytojai parašydavo „ge­ centre iškyla didžiulė uolų mes. Siaurose gatvelėse kyla sienas išsirikiavusios penkios bendrabutyje, ypač sesijstoti, kadangi pas mus nebū­ rai”, — aiškina katedros ve­ aukštuma — aukštutinis mies­ į viršų smaili namų stogai ir lovos. pasiruoši metu: lengviau tas, arba Toompea. Čia — bokštai. davo konkurso, — kalba Isto­ dėjas. įskaitom. O čia, užkampy, i i — Algis Patašius — an ­ seniausia miesto dalis.

Kadai ­ Žemutinio Talino centre sto ­ rijos katedros vedėjas.

Lietuvos istorija, pietų-vadraugės retai atsilanko, r Nežinau, ar jis ir Lukoševi­ karų slavų istorija ir klek dar se joje buvo estų gyvenvietė. vi Rotušė. Tai — XIV a. pa­ samblio repeticijoj. Pažįstat pasakoja juodukė Gina.

Estų tauta legendomis api­ statas. Senovėje prie pastato gal tokį: kartu gi kolūky bul­ s! čių priskiria prie tokių. Ta­ istorijų Lukoševičiui reikėjo — Gera dabar čiuožyklo pynė senąją savo sostinę. esančioje aikštėje buvo pre­ ves kasėt. Pirmakursis litua­ — svajingai šneka matomai & čiau pastarasis teigia: perlaikyti po du kartus?!

Labiau pažįstamas — Aš mėgstu istoriją ir O dabar — naujųjų amžių Liaudies padavimuose šis kal­ kyvietė, o joje — gėdos stul­ nistas.

Grudzinskas pasiro­ kė Vida. — Tik gaila, kad n ,e noriu ją studijuoti. istorija. Tai labai sunkus da­ nas vadinamas senovės didvy­ pas, kur būdavo rišami nusi­ Leonardas do šnekiausias.

Vadinkim jį visad suspėji nueiti. Žiūrė ’n kaltėliai.

Gėdos stulpas buvo Bet jis mėgsta ir sportą. lykas. Reikia mokėti orientuo­ paprastai Levuku, drau­ — pašalus susiruošė!, o v; Dar gal netgi labiau už is­ tis, logiškai samprotauti. Drg. rio Kalevo kapu. Apie jo at­ ir prie Rotušės durų. Ir daba” gai jį dar priedo nors kare jau šlapdriba.

Suvorovu čia yra išlikusi grandinė, ku ­ siradimą pasakojama, jog kal ­ toriją.

Galvydis pasirodė principin­ Vakarais, kai visos sugrj: ” vadina. ria žmogus būdavo už kaklo Nueikite vakarais į sporto gas, nepripažįstąs liberalizmo nas susidarė iš akmens luitų, ■ta į namus, prasideda diskus '1 prirakinamas prie sienos, o — Nuo ko čia pradėti? — jos apie gyvenimą, profesija 'i salę. Kone kasdien pamatysi­ dėstytojas. Ir štai, 9 šio kur­ kuriuos legendarinio didvyrio raktą turėdavo budelis. užima svečius Levukas. Gal Yra kas pakalbėti ir apie m r i te tokį vaizdą: so studentai — klupo. Laikė Kalevo našlė Linda prijuostė ­ Viename Rotušės aikštės pa­ norit pažiūrėti ’ Čekoslovakijos tytus filmus, spektaklius, ska Zi — Na, Vladai, op! po du ir po tris kartus. . . Neje nešusi ant vyro kapo. Ji ne­ state yra 1422 m. įkurta vais­ vaizdų? Čia — knygos.

— Kirsk! .. Et, pro ša- 2 š l^aikė u tytas knygas. lį. ..

— Dėstytojui Galvydžiui šė tol, kol trūko prijuostės tinė. Tai seniausia vaistinė — O, jis tai turi ką paroŠeštadienio vakarą merg Tarybų Sąjungoje.

Mieste ne ­ — Na, dar kartą! . . reikia mokėti atsakinėti, — raiščiai, tuomet nusiminimo dyt, kitaip nebūtų filologas, noms ilgai netrukdome: jo Judrus, vidutinio ūgio, ru- teisinasi Lukoševičius. — Su­ slegiama, nuvargusi moteris maža puikių senovės pamink­ — įsiterpia geologas Olegas rengiasi į Aktų salę pasišok ■ lų, sukurtų ilgus amžius pa­ Pustelnikovas. (Tarp -kitko pa­ Joana jau pinasi kasas. . . d griuvo ant žemės ir pradėjo vergtos estų liaudies rankų. stebėsim, jis viename kurse c Užsukame į Subačiaus r; Vokiečių Livonijos ordinas su Vytautu Matuku, ir dar joną. Jeruzalės 13. Mažam /l. gailiai verkti. Iš Lindos ašarų 1558—83 m. Livonijos karo susidarė Julemista ežeras, juo­ metu nuo rusų ir lietuvių ka­ jiedu abu iš Kauno). — Mūsų namely kartu su buto savlnii .. s Levukas jau nuo 1953 m. su­ kais ir kitais gyventojais a; siąs miestą iš pietų, kurio pa­ riuomenės smūgių subyra. Ta­ sirašinėja su studente iš Pra­ sistojo ir pirmo kurso ekono . u' lino mieste ir pilyje įsistipri ­ viršiuje ir dabar yra akmuo, hos — Vlasta Appeltova. Pa­ mistė V. Jakutytė.

7i Atmename, kaip karštai rus tikrai galima užmiršti, jie na Lietuvos kariuomenės įgu­ manykit, net nuo 1953 m., — jos vardu vadinamas.

— Ką čia pasakoti? Niek l kalbėjo drg. N. Baužytė VVU nelabai ir reikalingi. la, kuri ginasi ir tuomet, kai Talentingas estų skulpto­ gero. Už šį kampą moku 71 k VH-je komjaunimo konferenDabar būreliui vadovauja rius A. Veicenbergas įamžino žemutiniame mieste jau buvo ir jis reikšmingai nusišypso. rb„ ir butpinigių negaunu ,'e •ijoje: aktorius A. Rosenas, bet liaudies padavimus, sukūręs švedai. Pagaliau 1561 m. šve Čiurlionio 23b bendrabutyji Ui — Amžinai visi kalba apie jis. . . neturi laiko. „Titaniko Lindos paminklą, kuris dabar buvo atsiradusi viena laisvi ansamblį, chorą, fakultetinę valsas” dar net ne mizansce- puošia Toompea. vieta.

Dekanatas ir profbiu < saviveiklą, tik kažkodėl cent­ nuojamas. Kita būrelio .grupė Jau VIII a. Toompea kalvo­ patvirtino mano pareiški rinio dramos ratelio niekas vadovaujama IFF V k. stu­ je buvo estų gyvenvietė. Ta­ Beliko gauti orderį. Be ■ neprisimena, Mes neturime dento Vitkausko, kiek geriau linas pirmą kartą istorijos iki šiol vis dar negau dekoracijų, todėl niekur nega­ dirba prie Sruogos komedijos šaltiniuose minimas 1154 m. „A, Jakutytė. . .” — jai lime išvažiuoti gastrolių, mes „Dobilėlis penkialapis”. Abie­ Kolyvanės vardu. 1219 m. Ta­ dekanate mane pažįsta neturime sąlygų dirbti: sceną, jų premjerų sulauksime tik liną užima danai. 1227 m.

Kiek aš ten vaikščiojau! Ištisi salę „užgrobęs” ansamblis. pavasarį. Dvi premjeros per Kalavijuočių ordinas išstumia pareiškimų byla susidarė. Su Mus užmiršo per vakarus. O metus studentų jėgomis — ar danus, stato mūro pilį, tačiau, sikroviau daiktus į čemodane parodyti tai mes turėtume nemažoka, trijų su viršum 1236 m. lietuviams sutriuški­ — bendrabutin kraustysiuosi ką. . . tūkstančių studentų aukštajai nus riterius prie Saulės, ordi­ Bet, pasirodo, į tą vietą ii mokyklai?

Gerai drg.

Baužytė Kaip malonu, kai yra tokių nas nusilpsta, ir nuo 1238 m. kažkur atkelta kita gyventoja kalbėjo, kąd dramos būrelis Taliną vėl valdo danai. 1343 Ką gi daryti. Kad būtų vieta S energingų žmonių — patys gali parodyti ir kitos rūšies — sako dekanas, — tai duo siūlosi. .. (tas mums neįpras­ įdomių dalykų: intermedijų — 45 m. m. įvyksta stambus estų valstiečių sukilimas, o po čiau. Eik vėl atgal — prašy ta). Taigi ir kultūros klubas, konferansų, gerų deklamacijų. jo 1346 m. danų karalius tvir­ kis pas šeimininkus. Toki ik ir profsąjunga, ir „Tarybinis Tai kodėl 'gi neparodo? Būre­ tovę parduoda Kalavijuočių reikaliukai.

Namo pareinu tik ų lyje yra 35 žmonės, žmonės ordinui. miegoti.

Mokausi skaitykloje. lt studentas" atsiminė centrinį gabūs, nes į būrelį patekti ne­ Estų tautos pavergėjai Tarybų gatvėje sustojant dramos būrelį ir visti iš karto buvo lengva: buvo priimama aukštutiniame mieste pastato ties 38 nr. Čia gyvena B si pradėjo juo domėtis,. Bet da- gerai organizuoto konkurso pilį su keturiais bokštais, ap­ kurso geologė Nijolė Rauli g Talinas. „Storoji Marqarita”. keliu. bar būrelio nariai nelabai suptą grioviu. Aukščiausias naitytė. Pasibeldžiam. Padvel rr Kyla klausimas: ar nereikė­ bokštas vadinamas „Ilgojo dal užima aukštutinę pilį ir Buvome ir teatre „Estomi- kia namų šiluma, jaukumu. rl smagiai jaučiasi — kad I nėra tų būrelio išplėsti, įsteigti Hermano” vardu. Mūsų stu­ įsistiprina šiaurinėje Estijoje. ja”, kur matėme nacionalinį Mus pasitinka rudaakę mote­Jik kas pasakyti. tur būt, Nijolės ma R dailiojo skaitymo sekciją. No­ dentai iš čia gėrėjosi puikiais Po šiaurės karo 1700 —1721 Lydi jos Auster baletą „Tuną", riškė Dramos būrelis buvo už- rinčių visada atsiras. Bet pa- vaizdais. Nuo jo matyti toli m. m., Petrui I sumušus šve­ pasakojantį apie XVIII a. pa­ ma. Žvilgsnis nukrypsta į ant mirštąs, bet geri dalykai ne­ siruoškime jų klausyti: vado­ jūroje plaukioją laivai, kalno dus, Talinas teko Rusijai. Nuo baigos estų liaudies gyveni­ stalo gulinčias knygas. Kas ii užmirštami. Mūsų centrinis vas .neturi laiko, nėra pinigų, papėdėje esąs senasis Talinas to meto Estijai prasideda daug mą. jų mokosi? Nijolė ar jos se s scenos mėgėjų būrelis labai nėra dekoracijų, ir t. t., ir ir pietuose spindįs iš Lindos ramesni laikai, susidaro sąly­ Mes matėme, kad šalia vi­ šuo? Nesvarbu. Aišku, ka■’i nl jau retai pasirodydavo ir ne­ t. t. Pastarieji du dalykai at­ ašarų susidaręs Julemiste eže­ gos jos ekonomikai ir kultū­ duramžių miesto klesti naujas šiuose namuose knyga mėgs žl parodė nieko gero, įdomaus, krinta (tur būt, daug nereikės ras. Bokštas iškyla 50 metrų rai plėtotis.

— tarybinis Talinas. į vaka­ tama. ’y neužmirštamo. Pernai matėme aiškinti, kad dramos būrelis, virš 'kalno, o taip pat 30 m rus nuo senojo miesto išaugo — Galima pamatyti Nijolę? nt Mes aplankėme puikius pu ­ dvi premjeras. Šįmet metų surengęs porą apmokamų va­ įsileidžia į žemę. Šio XIII a. nauji fabrikai ir gamyklos, o — Jos dabar nėra namuose. pradžioje buvo iškabintas karų, gali susirinkti minimu­ bokšto sienose įrengtos angos šynus ir maudykles, nutysu- prie pat užutėkio auga ku­ Ji agitatorė. Jūs, tur būt,- ii. ’iėU skelbimas apie būrelio vakarą, mą pinigų pakenčiamoms de­ šaudymui, o apačioje yra kalė­ sias įlankos krantais. Taip pat rortinis miestelis, kur puikiai agitpunkto? s labai jau originaliai pavadin­ koracijoms įsigyti). Dėl vado­ jimas — šulinys. Siaurės ry­ buvome Atsisveikinam su Nijolės o# ir Kloostrimetsa galės poilsiauti darbo žmonės. tą: „Juokas, meilė ir ašaros". vo — irgi reikia dairytis ki­ tų pilies kampe buvo vadina­ Daug estų jaunimo mokosi mama. Truputį gaila, kad ne- F Į Aktų salę susirinko daug to, jeigu drg. Rosenas neturi masis „Naikink vergus” bokš­ miške, kur yra žymiausių es­ aukštosiose mokyklose. Mes radom jos pačios. . . ’ Ką gi. studentų, bet juoktis ar aša­ laiko. O svarbiausia — dra­ tas. Čia įsistiprinę pavergėjai tų rašytojų, menininkų, artis­ radome gerų draugų estų stu­ gal pasimatysim kitą kartą/. ■ roti niekam neteko. Verčiau mos būreliui, kaip ir visiems norėjo paversti vergais ir iš­ tų kapinės. Čia ilsisi rašytojai dentų tarpe, kurie drauge su O gerai būt, kad dažniau kur n; valandėlę nusnūsti. Pamatėme mūsų saviveiklininkams, ma­ naikinti estų tautą.

Lydija Koidula, Eduardas Vil- vadovu Otto Aloje mus supa­ so draugai, visuomeninių or i!. keletą vaizdelių iš tų pačių, no manymu, reikia atprasti Aukštutinis miestas kartu de ir kt. žindino su gražiąja savo sosti­ ganizacijų atstovai aplankytų ik jau kelis kartus matytų pa­ vien pulti kultūros klubą ir su pilimi yra aptvertas mūro ne. Nepaprastai dėkingi mūsų ir ne bendrabučiuose gyvenan­ statymų: „Jupiteris juokiasi", kitą „vyriausybę”, o patiems siena. Jis priklausė feodalams, Pačiame pajūryje stovi pui­ draugams estams už nuoširdų čius studentus. Puiku, kad di­ > „Trečio kurso studentas", daugiau pakovoti dėl sąlygų, valdžiusiems šalį, Žemutinia- kus estų skulptoriaus Aman- priėmimą, pilni įspūdžių, mes desnioji studentų dalis gali „Apsiriko”, ir tie patys buvo pareikalauti teisių — ir tada me mieste gyveno plrkliai ir dus Adamslno paminklas „Un­ grįžome į Vilnių. gyventi bendrabutyje, bet ne ! labai nevykusiai sulipdyti, — taip pasirodyti, kad studentai amatininkai, turėję savivaldą dinė”, pastatytas 1902 m. ne­ R. Batūra, pamirškime ir likusių! ilgais monologais, įprastom jo neužmirštų.

Lietuvos istorijos būrelis ir nuolat kovoję su aukštuti­ toli Talino uosto žuvusiam ti­ N. Katelytė, i deklamacijom. Šitokius vakasų šarvuočiui atminti. nio miesto šeimininkais.

V. Paukštelytė narys F. Siniakovaitė

T A L INE

Prisiminkime „užmirštuosius“

KolduniškiŲ sodžiaus pakluonėse

/S HEINRICH HEINE

k

►

ENFANT PERDU Buvau budrus. — Jei Kovoj už laisvę trisdešimt įtariau tik ką — jau metų Tuoj kirsdavau i pilvą jo Apleistą postą vienas niekingą išlaikiau.

Aštriai ir taikliai — Mačiau — kova ne pergalę degančia kulka. man žada.

Aš nesugrįšiu jau namo Suprantama, juk pasitaiko daugiau. kartais, Tačiau vistiek budėjau — Jog niekšas lygiai smogia negalėjau atgalios, — is P Dienas naktis miegoti Ak, nemeluosiu — žaizdos >rašn kaip minia. man atvertos.

(O jei šiek tiek ir aš kada Širdis krauju nūnai gulėjau — pasruvo jos.

Knarkimas jos tuoj keldavo mane). Apleidau postą! . . Bet jei kerta vienas — Ne kartą baimė naktimis Kiti Jį seks. . . Tegu skaudi prispyrė klasta — (Tiktai kvailiems pasauly Nenugalėtas aš, ir ginklo jos nėra), plienas Bet aš išmokau švilpauti Nelūžo dar — širdis tik satyrą, sužeista.

Ir nuvijau aš baimę satyra.

Iš vokiečių k. vertė rankos ginklas ar; Taip, man iš nepradingo, J. JUSKAITIS — , ge ' g& ė pt sus ■kimi Iškai gino- (Pabaiga. Pradžią žiūr.

Confuoco (konfuozo) — su ug­ šplai nim, Nr. 30 ir 33) iluos Be ritmo negalima įsivaizduoti Appasionato — aistringai. lovo Pažymint dinamiką, garso jė­ lentj vienos dainos, nė vieno nu­ gą, kompozitorius vartoja sekan­

S

UNIVERSITETO KUL­ TŪROS KLUBAS SKEL­ BIA ATVIRĄ KONKUR­ SĄ UNIVERSITETO HIM­ NUI, DAINAI IR ŽENK­ LELIUI SUKURTI. UŽ HIMNO SUKŪRI­ MĄ SKIRIAMOS DVI PREMIJOS PO 75 RB. UŽ DAINOS SUKŪRI­ MĄ — DVI PREMIJOS PO 50 RB. UŽ ŽENKLELIO SU­ KŪRIMĄ — DVI PREMI­ JOS PO 75 RB. HIMNO BEI DAINOS TEKSTUS IR ŽENKLE­ LIO PROJEKTUS PRA­ ŠOME PRISTATYTI KUL­ TŪROS KLUBUI IKI 1958 METŲ VASARIO 15 DIENOS KULTŪROS KLUBAS

POKALBIS APIE MUZIKĄ

tierg >: jo

linio kūrinio, nes be jo neįmama jokia muzikinė frazė.

Ritmo pagrindu imamas žmous pulso ritmas (apie 70 smūi per minutę) ir ramaus kvė­ pimo ritmas (apie 16 įkvėpimų r minutę). Tankesnį negu puls ritmą mes pajuntame kaip greitintą, o retesni — kaip lėtintą. Laiko vienetas kiek>num muzikiniam kūriniui — itas. Mes visi žinome, pavyziui, maršo taktą (2/4), valso ktą (%).

Priklausomai nuo to, kokį npą kompozitorius nori savo riniui, jis naudojasi tuo ar kiitališku terminu: Largo (liargo), Adagio (adadžio), lėtai.

šok

.

yven esi jo ruoš ?y.

o, -

yklo

amai ad n iiūrė o va

ugrįi skus 'esijč e m; ska

ot/o.

tlrave — sunkiai, rimtai, dr S r: įgai. ižam Andante — lėto žingsnio rit­ irini: as (bet ne toks lėtas, kaip s a j agio). kon<"Sostenuto — sulaikytai (sulaiinas ritmo greitis Mlek oderato — nuosaikus, vidutiu 7( kas, aunu legro — linksmai — žvaliai, utyji ūmato — pagyvinta, su įkvėaisv nu, >fbiu vace (vivace) — gyvai gyviau, eiški ip alegro'., Be esto — skubotai,

mos dalies tema. Šita tema vis kartojama, kaskart kitokioje šviesoje (temos variacijos), kas kart kitaip charakterizuota, įgaunanti Allegro con brio tem­ pą.

II dalis. Adagio. Liūdna, mąsli muzika, lėtu tempu. Po Allegro con brio tempas adagio pagal kontrastų dėsningumą, dar stip­ riau, giliau užvaldo klausytoją.

Gilus apmąstymas! Bethovenas galvoja! O gal tai jūs galvoja­ te? Kiekvenas žmogus turi savo skausmus, savo rūpesčius, kiek­ vienam yra apie ką pagalvoti.

Atkreipkite dėmesį į solo parti­ ją — (pianisto kairė ranka); kuklus, tylus bet nuostabus, gi­ liai lyrinis (adagio) akomponiamentas suteikia liūdnų ap­ mąstymų formą. Tai — adagio contabile.

III dalis: Rondo alegro. Dar galima išskirti pirmos dalies'temą. Bet ji skamba visai kitaip, naujai. Tačiau mintis gyvėja, au­ ga, darosi pakili, formuodamosi į žvalią baigiamosios patetiškos sonatos dalies temą.

Paklausykite šitos nuostabios sonatos patefono plokštelėje, paskui koncerte ir jūs ją supra­ site.

Doc. J. SKLIUTAUSKAS

čius itališkus terminus: pionissimo — labai tyliai, la­ bai silpnai, piano — tyliai, silpnai, forte — garsiai, (stipriai), fortissimo — labai garsiai, la­ bai stipriai.

Be to, esant būtinam reikalui, galima pridurti tokius pažymėji­ mus: Assai molto labai, Poco — truputį.

Gyva, linksma, karinga .ener­ ginga muzika paprastai — allegro Animato, Vivace.

Liūdna, švelni svajinga muzi­ ka — andante ar dar švelnesnė — Adagio.

Kai jau pažįstamoj muzikinėj frazėj atsiranda nauja muzikinė mintis, po kurios vėl seka anks­ tyvesnė frazė, ir jei tokie perio­ dai kartojasi (tas kartojimasis suteikia visai melodijai rato for­ mą), tai tas vadinasi Rondo.

Iliustracijai pabandysim pada­ ryti perdėm elementarų, prieina­ mą kiekvienam klausytojui, VIII patetinės Bethoveno sonatos (fortepionas) nagrinėjimą.

I dalis: Grave. Keletas trum­ pų, energingų akordų, galima NOVELĖ sakyt, smūgių. Ir tuojau pat, Allegro molto tempe atsiranda aistringa: labai melodinga

egau ■ jai žįsta Ištisi . Su >dan; „Bendrai“ „reiškia66, ir uosi tą ii kitos smulkmenos... įtoja dėta Sakydami ar rašydami minAtslskirdami su draugu, atduo mes norime ją, kaip gall- sisveikindami su juo, mes ne raš.v 3 geriau ir taisyklingiau iš- kartą pasakome „tuom kart”, ’oki ikšti. Bet neretai atsitinka, „kol kas”, „iki” ar dar kaip i tL d mes, gerai nepažindami išgalvojam. Tačiau ar ne tai­ loję. Ibos dėsnių ir taisyklių. syklingiau ir gražiau būtų, jei ojan patys to nenorėdami, mes sakytume: „lik sveikas”, „viso gero”, „viso labo”?

1 I'fsidedame. auli Štai, ne vienas jš mūsų yra Norėdami, sąmoningai ar dvel mėgęs žodį „bendrai”, jį nesąmoningai, gudriau pasa­ imu rtoja ten, kur reikia ar ne­ kyti, mes nevengiame tokių n ole­ ikia. Mes girdime pasakant: konstrukcijų, kaip „apleido iną- lendrai, su juo nereikėjo kambario tvarkymą”, „tas ant asldėti”, „Bendrai, jis ne- įvykis buvo reikiamai atžymė­ is iš ogas žmogus" ir t. t. Sis žo- tas”, „prie ko čia aš?”; „šis i se s taip įaugęs, kad mes ne­ faktas turėjo vietos gyveni­ kad rtame jame ko nors blogo, me”. Juk ar kas nukentės, jei įėgs žinome, kad tai tikras ver- mes pasakysime: „netvarkė lys, kad vieton jo mes ga­ kambario”, „tas įvykis buvo iolęT nė taisyklingai pasakyti: tinkamai paminėtas”, „kuo čia lose. >u Juo iš viso nereikėjo pra- aš dėtas?”, „šis faktas yra t, i* lėti”, „Apskritai, Jis neblo- tikras, tikrai buvęs”? Niekas s žmogus", „Šiaip jis ne- nenukentės, o pati mintis bus įolės ogas žmogus”. išreikšta taisyklingai ir vine­ Panašiai klystame ir varto­ slems suprantamai. gi- mi žodį „reiškia", apibendČia tik dalis tų klaidų, ku­ ą. .. ’.ančio įterptinio žodžio „vakur nasi” vietoje. Sakinį „Reiš- rių mes vis dar neįstengiame or- a, jis buvo paveiktas blogos atsikratyti. Apie jas buvo ra­ <ytiĮ tkos” teisingai pasakysim šyta praeitų mokslo metų laik­ raščio numeriuose, apie jas nan Vadinasi, jis. . .”

1 di- Vadina kartą studentas įvairiomis progomis kalba ir gali augą į kiną: mat, „pas jį kiti laikraščiai, jas nurodo ne a laisvas bilietas”. O kodėl mūsų kalbininkai. Bloga tik, negali pasakyti, kad „jis kad mes šių klaidų ne visada rl atliekamą bilietą, jis yra vengiame. ė ėmęs bilietą” ar pan.

K. Aleksynas

Pavažiavęs nuo Anykščių į minties — tegul ir ryškūs jo ton pusėn ir paaimanavo: į rytus penketą kilometrų per kadaise buvę vaizdai ar pri­ — Seniai bebuvau — nuo krūmus, brūzgynus vingiuo­ siminimai — ištirpsta arba Biliūno laidotuvių. Sako, da­ jančiu keliuku išriedu į Koldūnlšklų sodžiaus pakluones. susilieja į vieną neišskiriamą bar ten gražu, sutvarkyta. Nė­ ra kam nuvežti, pati nebega­ Pervažiavęs, šunis lodydamas, masę. . .

— Vaikeli, ar stato Biliū­ liu. . . sodžių, perklampojęs vandeny­ je bei rudenio purve skęstantį nui paminklą? — žvilgterėju­ Atsisveikinom kaip geri se­ rugių lauką, atsiduriu erdvia­ si pro langą Anykščių pusėn ni pažįstami. Ta proga palin­ me kieme. Dar nesenas trobas kėjau jai anūkui gerą žmoną supa sodelis; kieme — rymo manęs paklausė. aukštas, aukštas kryžius, o — Stato, kaip gi, valdžia iš apylinkės mergaičių pa­ apie jį besiglaustą jurginai iš stato, — atsakiau. —- Alia to­ rinktų. . . pykčio rudenio šalnoms pajuo­ kį didelį didelį — gai apie Ir vėl „kalnais kelmuotais, dę. . .

Pro gryčios langą žiūri se­ 14 metrų aukštumo ir iš ak- pakalnėmis nuplikusiomis" ■menų. Jau baigia, — pats vingiuoju į Anykščius. Prieš nutė.

Paslbarbinu. mačiau. . . mano akis — mėlynuose to­ Nuvožęs baltą kepurę Ir Neatitraukiu visą pokalbio liuose, tarp pušelių, kylantis pasisveikinęs, pasiteirauju, metą nuo Jos aklų, Uliutės ant Liūdiškių piliakalnio gra­ kur daugiau šeimynos.

Taip ir užsimezgė kalba. veidas giedras, nuoširdus, at­ nito paminklas Jonui Biliū­ Tupsėdama senutė mane nusivedė į „geresnį" kamba­ viras. Kalbėjo pasirėmusi ant nui. Ta§ paminklas — tai rėlį, labai paprastą, kuklų, stalo, nęs jokiu būdu nepri­ „Laimės žiburys", kadaise kaimišką. . . Ji buvo apsivil­ prašiau atsisėsti. Ypač rūpes­ skelbęs, kad žemėje turi būti kusi senokais kailinukais, įšo­ tingai kalbėjo apie Jonuko šviesu ir gera, o dabar bylo­ kusi į kaliošus, ir mūvėjo raš­ tuotomis vilnonėmis pirštinė­ kūdikystę, kada jis lakstė kar­ jąs, kad Jono Biliūno svajo­ tu su kitais Niūronių kaimo nės išsipildė, — mūsų žemė­ mis.

Uliutė Juodellenė — rašy­ vaikais Šventosios pakrantėse, je šviesu ir gera. Tik šito ra­ tojo Jono Biliūno sesuo. Ta sekiojo bandą ir vėliau išėjo šytojas nesulaukė — prieš pati Julytė, su kuria rašyto­ penkiasdešimt metų toli nuo jas kūdikystės metais eidavo į didelius žmones.

Pastebėjęs senutės nuovar­ numylėtųjų Anykščių mirė. . . rarotų į Anykščius, o patirtus įspūdžius vėliau aprašė gį, rengiausi Išvažiuoti. Tik Tik nemirė jo kūriniai, kurie „Piestupyje''. Ta pati Julytė, ir tada, ir dabar skiepija mei­ tik metų kupeta padarė savo: lę ir pagarbą paprastam darbo pražildė plaukus, suraukšlėjo žmogui, meilę gimtajam kraš­ kaktą ir į rankas įspraudė laz­ delę, tik ne tą, su kuria anais tui. Dar nuo mokyklos suolo baudžiavos laikais prievaizdas mūsų vaizduotėje gyvas1 Jo­ Kučauckas (apsakyme „Lazda", niukas, vežėčiose betraukiąs vadinamas Dumbraucku) mu­ dainą apie pinaviją, apie strė­ šė rašytojo tėvą Juozą Bur­ biškiu dvaro laukuose. Ta laz­ le pervertą katytę, apie šiur­ da, prievaizdo dovanota ra­ pias ir sukrečiančias Juozapo­ šytojo tėvui, buvo saugoma tos kančias, apie Lauryną Dū­ Baranausko klėtelėje, iš ku­ dą, tragiškai baigusį savo gy­ rios karo maišatyje dingo. . . venimą kapitalistiniame mies­ — Mūsų buvo daug vai­ te. . . kų, — pasakoja rašytojo se­ Pagaliau Išsipildė ir kita suo, — bet anksti visi išmi­ Jono Biliūno svajonė — pa­ rtojo, tik nesuprantu, kaip laidoti taip, „kad matytų ka­ mane dievas iki šiol laiko. . . norėjau tą malonų bobuliuką pas sodžių, kūdikėlis kur Jonukas buvo jauniausias tš „įamžinti”. Mielai sutiko. Tik užaugau". . . Ir tikrai. Nuo ■mūsų. . . geresnėmis drapanomis apsi­ Liūdiškių piliakalnio matyti Mūsų pokalbis bučo nenuo­ daryti norėjo, bet nukalbė­ prie Šventosios kairiojo kran­ to prigludę Niūronys. Nebe seklus: tai apie orą ir raro­ jau. tus, tai apie rašytoją ir Niū­ — Kad ne lazda —■: su- tas sodžius, nebe tie žmonės. ronių sodžių, tai apie anūką griūtum žmogus, — juokauda­ Dabar ten yra Jono Biliūno Jurgį ir reikalą namuose jau­ ma paėmė kampe stovinčią vardo kolūkis, o niūroniečial nos gaspadinės. . . Supranta­ lazdelę, ir abu išėjome į kie- gyvena be prievaizdų, be Bur-* bišklų dvaro pono, be baimės ma. Sulaukus, anot jog pa­ mą. čios, „devintos dešimties be Uliutė pasisuko Niūronių pritrūkti duonutės. . .

Vyt. Karvelis dviejų metų", daug kas iš at- kaimo linkui, lazdele mostelė-

(Nepažįstamojo pasakojimas) Traukinys rieda pilkomis braukdavo be paliovos bėgan­ kalvomis. Pro langą šmėkščio- čias ašaras. Ji galėjo turėti še­ ja krūmokšniai, vieniši me- šetą metukų, buvo smulkutė, džial, protarpiais sodybos, pa- trapi ir maža. Jos mažą kaktą tamsėjusios nuo rudens liūčių, gaubė užkritę plaukai, kurių tai vėl kelio sargo būdelė. Žiū­ apšiurę galiukai raitėsi ties riu į bėgančius vaizdus. Vieno­ antakiu. Mergaitės blakstienos dai dunda ratai ir jaučiu, kaip buvo' ilgos, akys juodos ir, iš lėto smelkiasi malonus, svai­ kaip tąsyk man pasirodė, per­ ginantis snaudulys. Užsimer­ pildytos savotiško vaikiško ne­ kiu, patogiai įsltvirtnu kam­ rimo. putyje. Gal būt, taip būčiau ir — Ko tu verki? — paklauužmigęs, jeigu ne bendrakelei­ siau aš jos. Pastebėjau, jog vių pašnekesys. Kupė buvo ■mergytė krūpčioja tarytum kalbama apie meilę. Santūrūs, drugio krečiama. jau pagyvenę man nepažįstami — Mama, — sulemeno ji ir žmonės, vystė šią temą, prisi­ ėmė dar garsiau verkti. Protar­ mindami jaudinančias meilės piais plonu balseliu, neaiškiai istorijas, atsitikimus, kuriuos tardavo žodį, po to vėl srautas žmonės dažnai visą gyvenimą karštų vaikiškų dejavimų. išnešioja neatskleista paslapti­ — Kas tu tokia, mergaite? mi. Protarpiais pokalbis dary­ Nebijok, aš ne piktas dėdė, — davosi lėtesnis, tačiau būdavo pasakiau jai, stengdamasis su­ akimirkų, kada vienas sakinys telkti kuo švelnesnę išraišką. įžiebdavo jų tarpe judrumą ir Ji pažiūrėjo į mane. Jos kupė vėl prisipildydavo gyvy- akys buvo pilnos ašarų ir nuobės, stabios baimės. Ir tik dabar aš — Leiskite man. . . po vie­ įžvelgiau jos lūpų kertelėse nos tokių akimirkų prabilo ašarų suplautą purvą. priešais sėdintis žmogus. Aš — Pamečiau pln. . . niil. . neatsimerkiu. Girdžiu jo balsą — ir nebaigusi vėl pradėjo ir kartu jaučiu malonų miego •verkti, krūpčioti. svaigulį.

— Bijai į namus eiti? Čirkštelėjo degtukas. Po mi­ Ji nieko neatsakė. nutės tylos pradėjo pasakoti.

— Tėtis bars? — klausiu — Ne, neprisimenu grau- vėl. desnio verkimo, kaip šitos mer­ Mergaitė ilgai tylėjo, stovė­ gaitės. Ji kūkčiojo, protarpiais jo nuleidusi galvą, ir žiurėjo garsiai, nekreipdama į nieką, į kojas. Staiga ji pakėlė akis, net į mane, dėmesio, tai vėl keistai rimtu žvilgsniu pažiū­ nutildavo, nuleisdavo galvą ir, rėjo į mane, valandėlę pagal­ tarsi nedrąsos apimta, nu- vojo ir prabilo:

— Netuliu aš tėčio. . . Mano tėtis negelas, jis paliko mane ir mamą. . . Aš jo visai nema­ čiau. ..

Mane užplūdo gailestis. Jos pasakyti žodžiai, pagrįsti skau­ džia, bet vistiek gyvenimiškos tiesos logika, prikėlė daug pa­ mirštų dalykų. . . Tačiau reikė­ jo veikti. Nežinodamas kuo ga­ liu paguosti mergaitę, o išsiū­ buotas mano širdyje žmogiška­ sis jausmas reikalavo skubu­ mo, aš išėmiau piniginę ir pa­ siūliau jai pluoštą pinigų.

Ji kilstelėjo sušalusią ranką ir, vaikiškos vilties apimta, ra­ miai paėmė iš manęs pinigus.

Bet ji nenųbėgo. Perdėjusi jjios į kitą ranką, staiga ištie­ sė į mane laisvąją ir su neri­ mu akyse prabilo: — Aš bijau.

Supratau, jog mergaitė nedrįsta viena ėiti namo. Aš paėmiau jos mažą kumštelį į savo delną ir, leisdamas jai rodyti kelią, nuėjau.

Kai mudu priėjome atsilapo­ jusius, seniai neremontuotus vartus, kurių šešėlyje kiemas atrodė stačiai tamsia praraja, mergaitė įsikibo man į skver­ ną ir sušnibždėjo: — Cla eikite pasieniu. Ten yra šiukšlių duobė. Ji neužda­ ryta ir galima įkristi.

Lipdamas laiptais prisimi­ niau, kad nežinau mergaitės vardo, bet buvo vėlu užklaus­ ti. Sekančią akimirką atsivėrė durys, ir ji įtempė mane į kambarį. Štai čia ir įvyko tas, ko aš tikriausiai neužmiršiu visą gy­ venimą. Prieš mane stovėjo Zita. .. Taip, tai ta pati Zita, kitados mano mylėta, bučiuota.

Norėjau prabilti, ką nors pasakyti, tačiau pamačius pa-

žįstamą jos lūpose sustingusią šypseną, jaunystės prisimini­ mai užčiaupė man žadą. Netar­ damas nė žodžio, aš ryžtingai atsisukau į duris ir spustelėjau rankeną.

Staiga ji riktelėjo: — Edvardai, atsisveikink su Asmeralda!

Dabar aš viską prisiminiau, net ir tai, apie ką anksčiau ne­ norėjau galvoti. O! Juk tai mano išsvajotas vardasl Aš kalbėdavau jai, ir ji nepamir­ šo. Viską prisimenu, ir tai, kaip ant mano kelių, padėjusi grakščią galvą, ritmingai kuk­ čiojo Zita, ir Kaip aš išvažiuo­ damas pažadėjau greitai grįž­ ti, ir.. . Pajutau riedančias ašaras.

Kada atsimerkiau, prieš ma­ ne stovėjo tik viena Asmeral­ da. Nesuprasdama ko aš ver­ kiu, gležna savo rankute ji glostė mano plaštaką. Aš ją pakėliau ir ilgai ilgai bučia­ vau. Kada paskutinį kartą per­ braukiau delnu jos plaukus, ji prisiglaudė ir tyliai pasakė: — Jus getas.

Aš išbėgau į gatvę sujauk­ ta, sumindžiota širdimi. Štai jau treti metai eina nuo susi­ tikimo, o prisiminęs jį, aš jau­ dinuos, tarsi visa tai būtų įvy­ kę tik prieš valandą, — baigė jis pasakojimą.

Atsimerkiu ir žiūriu į jį.

Melsvų dūmų juostelė vingu­ riuoja nuo jo cigaretės, slenka palei langą ir tirpsta pasiekusi drėgną stiklą. Tikriausiai aš akiplėšiškai įsistebėjau, nes sekančią akimirką jis paslėpė veidą šešėlyje.

Traukinys rieda lėtindamas greitį. Artėja stotelė.

Alg. POLIS

USK

Nauja įvyko lengvosios atletikos sekcijos biuro rinkimai. Universiteto lengvosios atletikos sekcijos šeima yra gana dide­ lė. Vien rinktinėse, trenerių Mečėjaus, Morkūno, Jakelaičlo, Sabeckio ir Zumbakio vadovaujami, startuoja dau­ giau kaip 60 studentų. Čia matome ir respublikos čempio­ nus bei rekordininkus: Vaupšą, Zaiklną, Rusinovą ir ga­ bius, vos šiemet įsijungusius į universiteto sportinį gyveni­ mą, lengvaatlečius Vaičiulionį, Mikalėnaitę, Strazdą, Gir da’uską, Butkų ir kt.

Ateinantis sezonas žada daug įdomių varžybų: LTSR Aukštųjų mokyklų spartakia­ dos varžybos gegužės 25 — 28 d. d., „Sovietskaja Litva” estafetė, miesto pirmenybės, išvykos į Tartu ir Minską draugiškų susitikimų su šių miestų universitetų rinktinė­ mis. Taigi naujai išrinktam biurui, kaip sakoma, bus kur pasireikšti. Iki šiol biuras spręsdavo nekonkrečius užda­ vinius: rinktinės komplektavi-

Žinios iš užsienic

i

OLANDIJA Olandijos Studentų foto mėgėjų draugija ruošia atvirą foto konkursą. Konkurse gali dalyvauti visų universitetų studentai. Nuotraukų tema — studentų gyvenimas. Geriausioms nuotraukoms skiriamos trys premijos: I — 250 guldenų. II — 100, III — 50. Nuo traukas siųsti adresu: HOLAND, AMSTERDAM-c HERENGRACHT 505, LUSTRUM-COMITEE A.V.S.V.

kryptis mą, jų treniruočių klausimą, varžybų organizavimą ir pan., o tai daugiau ar mažiau įeina į Sporto katedros dėstytojų ir Sporto klubo darbuotojų kompetencją. Dabar gi pagrindi­ nis biuro uždavinys bus gerin­ ti lengvosios atletikos padėtį fakultetuose, kur Ji iki šiol buvo labai bloga, ypač Chemi­ jos, Teisės, Ekonomikos, Me­ dicinos fakultetuose. Arti­ miausiu laiku biuras organi­ zuos lengvosios atletikos var­ žybas žiemos sąlygomis. Vasa­ rio—kovo mėn. salėje ir lau­ ke vyks visų fakultetų atski­ rai tarpkuirslnės varžybos. To­ kios varžybos mūsų bus vyk­ domos pirmą kartą.

Reikia manyti, kad naujai išrinktas biuras: Urbonavičiū­ tė (IFF), Mikalėnaitė (TMF), Didžiapetrls (EMF), Zabulio­ nis (FMF), Žukauskas (CHMF), Gaigalas (GMF), But­ kus (MMF) — pasistengs iš­ keltus uždavinius įgyvendinti ii- išjudins lengvosios atletikos sportą fakultetuose.

Dėst. J. Zumbakys

INDIJA Bombėjuje Studentų Klubas ruošia parodą, kurio­ je bus išstatomi visų šalių aukštųjų mokyklų leidiniai.

Studentų Klubas prašo visus studentų spaudos darbuo­ tojus atsiųsti jiems savo leidinius adresu: INDIA, BOMBAY 16, RUPAREL COLLEGE UNI TED NATION STUDENTS CENTRE „Student Mirror”

Gruodžio 10 d. ryte nuo 4 iki 8 vai. MMF III k. stud.

Radikas Juozas tu­ rėjo budėti bendra­ buty. bet jis, kaip matome:

Sekmadienį vykusiose Vilniaus m. „Žalgirio ’ LSD komandir ,'echtavimo varžybose pajėgiau šia pasirodė universiteto l-ji.

Varžybos baigtos

I

IX

I

L_

>

IX

/

1

.

.

.

.

(HUMORESKA, SKIRTA NESĖKMINGOMS ĮSKAITOMS PAGERBTI)

TRYS KOMANDOS — PO PRALAIMĖJIMĄ.

EKONOMISTŲ SANTYKIS GERESNIS. GAMTA — A GRUPĖJE Trečiadienį įvyko paskuti­ atkakli kova. Pradžioje fortū­ nės komjaunimo komiteto tau­ na šypsosi filologams. Jie ve­ rės krepšinio varžybos. Pir­ da šešiais, septyniais, dešim­ mieji žaidžia filologai su eko­ čia taškų. Gerai mėto Minnomistais. Filologai laimėtų tautas, Batūra, Vaineikis. Bet — jie išeitų nugalėtojai, o į kėlinio galą ekonomistai su­ pralaimėjus viską lemtų šių siima, tiksliais Mikalausko ir dviejų komandų ir Fizikos- Ivanausko metimais rezultatą matematikos fakulteto tarpusa- išlygina ir persveria savo naudai. Kėlinys baigiamas, esant ekonomistų persvarai — 27:24.

Antrame kėlinyje įtampa padidėja. Filologai pasiveja ekonomistus, tačiau tikslūs Gedvilo, Valatkos ir Labanaus­ ko metimai vėl išveda EMF komandą į priekį: jie veda 6, 7 taškais. Vėl filologai vejasi, stengiasi vytis. Tačiau tai jiems tik iš dalies pavyksta.

Rungtynės baigiasi, o santy­ kis skiriasi 6 taškais. Prieš pat teisėjo finalinį švilpuką Vaineikis pelnė 2 taškus. Nu­ galėjo ekonomistai — 51:47.

Vienas taškas padėjo jiems iš­ kepti į pirmąją vietą,, .antrojon nustūmus filologus.

Tačiau tvirtinti, kad atsitik­ Momentas iš IFF—FMF rungtynių. Atakuojamas filologų krep- tinumas atėmė filologams vie­ tą — negalima. Mes esame šis. tos nuomonės, kad buvęs EMF vlo susitikimų krepšių santy-■ pralaimėjimas buvo savo rūkis. Filologai galėjo rungtynesi sies atsitiktinumas, o galutinė trimis taškais pralaimėti — ir■ ekonomistų pergalė — loglštoks pralaimėjimas jiems dar■ ka ir pelnyta. atneštų pergalę. Ekonomis­ Pereinamas rungtynes su tams būtinai reikėjo pergalės, „B” grupės nugalėtojais — ir didesnės, negu. trys taškai.. medikais laimėjo GMF, likęs Iškart aikštelėje užverda „A” grupėje.

G. ~ Pinigls

BUDRE1KA (EMF V k.):

— Atrodo, kad jums reikia — Kaip jums (komjaunimo š Man rodos, kad nėra reikalo jei studentas, žinoma nepapras­ bui) negėda taip žiauriai pasie smulkiai, iš filosofinių pozici­ tai mandagiai, „pavarys” ger­ dar pasiskaityti. . . ti( perduoti milicijos globai!)

Taip ir neprabilęs išgūrinau niekuo nekaltą (triukšmavu jų, aiškinti įskaitos, kaipo to­ biamą profesorių kad ir šiais kios sąvoką, jos kilmę, vysty- žodžiais: „Maestro, atleiskite pro duris. Grįžęs namo, pasi­ laužiusi duris ir besikeikus*) j; k. stud. TARASO nosi raidą, jos ateities per­ man, bet aš šiandieną Jūsų ne­ skolinau užrašus ir nuodugniai nuolį (TMF Vpat, kaip ir jus, s jis taip spektyvas. Neabejoju, kad visi galiu priimti. Ateikite, prašau, susipažinau su Spinoza. Pasi­ Juk dentas!!! šie klausimai jums puikiausiai sekantį kartą ir pasiruoškite rodė, kad tai ne pelėda, bet žinomi, išskyrus gal tik pasku­ paklausinėti mane iš marsiečių olandų filosofas. Ne, dabar tai nebetylėsiu. tinįjį. Tiesa, žmogus — ši kalbos gramatikos”.

Tačiau ir antrą kartą pade­ Kai kurie studentai skaityk aukščiausiai išvystyta gyvoji Taigi, ateityje studentų gy­ garsiai kalba, triukšmai' būtybė, savo tobulai sukon­ venimas, mano nuomone, bus monstruoti savo vokalo neteko se svaidosi popieriais. struoto smegenų mechaniz­ nepaprastai žavingas. Belieka —• gavau pasakoti visai ne Dar vienas būdas užmegzti mo dėka, sugeba fantazijos tik apgailestauti, kad tai dar apie Spinozą, o apie kažkokį žint. . . bangų pagalba užmesti žvilgs­ tik bus ir kad to dar, deja, nė- Bekoną.

Trečią „užbėgimą” dariau nį į ateitį, pabandyti atspėti, ra. po poros dienų, perskaitęs vi­ kas gi bus už dešimties, šimto, Ak, tos įskaitos! Koks tai sus užrašus. Tačiau dėstytojas tūkstančio metų. vis dėlto didžiulis malonumas matyt neturėjo laiko su manim Pasinaudodamas šia aparatū­ gauti įskaitą iš trečio, penkto, terliotis ir nutarė tiesiog atsi­ ra, aš jau ne kartą bandžiau ar net dešimto karto! Kokia kratyti manimi, net neklausisužinoti, kaip gi tolimojoj atei­ karti nesėkmės taurė! nėjęs. ty bus su įskaitom ir ar, sa­ — Ar skaitėte tokį ir tokį O man, prisipažinsiu, nese ­ kysim, 2057 metais studentas vadovėlį? turės drebančia ranka tiesti niai teko išmaukti tokių taurių — Ne.. . profesoriui aptrintą studijų net trylika! Taip, nei mažiau, — Tai perskaitykite. nei daugiau, kaip trylika kartų knygelę išganingam parašuL ir sakiau dėstytojui „labą dieną” Išėjau beveik įsiutęs. Reko­ išgirsti nelemtingąjį Nojaus laikų „ateikite sekantį kartą”, ir trylika kartų girdėjau „iki menduoto vadovėlio nutariau arba „man rodos, jums reikės pasimatymo”. Dabar aš pats neskaityti. stebiuosi savo atkaklumu ir Sekantį kartą gavau pasako­ dar pasiskaityti”?

Sekančią dieną, eidama . dėstytojo kantrybe. Man rodo­ ti apie šiek tiek žinomus daly­ katedrą suskaičiavau, kad ■ Ne, mano .nuomone, šiuo at­ si, kad mudu abu buvome vie­ kus, todėl pyliau vandenį bent tryliktą kartą einu pas (i žvilgiu ateities perspektyvos nodi užsispyrėliai. . . valandą laiko. Deja, be reika­ tytoją įskaiton. Staiga pris : kaip niekad šviesios. Guldau Prasidėjo visa tai nuo to, lo tik putojau — pavarė. niau, kad trylika — man s savo madingai sušukuotą gal­ Penktą kartą bandžiau na- mingas skaičius. Tryliktą < , vą, kad ateityje studentų bus kad vieną saulėtą rytą į mano chališkai ”, bet rezul­ ną aš gimiau, 13-to visada r žymiai mažiau nei profesorių „tvartelį” (taip aš meiliau va­ tatas buvo,,skiesti toks pat. ka stipendijas, o be to čig (suprantama: švietimas žengia dinu savo kambarį bendrabu­ Šeštą sykį — užpykau ant išvardijo, kad apsivesiu iš t į priekį), todėl ir įskaitų vaiz­ tyje) užėjo kurso draugas ir das nuostabiai pasikeis. Ne stu­ pranešė nemalonią staigmeną dėstytojo ir tylėjau. Sis būdas likto karto ir vaikų tai pat nedavė efekto. tikrai turėsiu trylika!

R1 dentas eis pas profesorių, bet — šiandieną filosofijos istori­ taipSeptintą kartą dėstytojas buvo jau ...............Mokytis ' atvirkščiai — profesorius pas jos įskaita!

Lyg ant sparnų aš nulėk c į* mane pasitiko su šypsena. Pa­ studentą (!) Na, o tokiu atveju, vėlu ir fiziškai neįmanoma, te­ galvojau, į katedrą. Ir, vos pravėręs kad dabar tikrai pa ­ man rodos, visai bus natūralu, dėl, pakilęs iš migio, nušiau- sirašys. Bet. . . ris, atkišau knygelę. šia u tiesial į fakultetą. Pake— Dėstytojau, žadėjote.

— Matau iš veido, kad ne­ liut stengiausi prisiminti, ką simokėte, — pareiškė akiniuo ­ „Senis” šaltai žvilgterėj aš žinau iš filosofijos istorijos.

Savo didžiausiam siaubui kons­ ta galva, — pavartykite dar fi­ mane ir abejingai paėmė k gėlę. Linksmai stebėjau, k tatavau. kad — nieko. Ban­ losofijos žodynėlį. . .

Nugalėjo filologai. Kaip tinklininkės. Iš kitų komandų tinklinis. Sėkmingiau galėjo džiau prisiminti senovės filo­ Namo grįžau net pažaliavęs. jo kietos rankos atsuko pai matome iš lentelės, jie lygiau­ progresas ypač matomas flz- pasirodyti lengvaatlečiai. sofų vardus. Smegenų užkam­ Žodynėlio, žinoma, nebandžiau rio galvutę, atvertė keletą k siai sukovojo beveik visose matuose ir medikuose. Galime Neįvyko stalo teniso varžy­ piuose aptikau tik Diogeną, vartyti. Rytojaus dieną buvau gutės lapelių. Plunksnos g' rungtynėse. Baimės filologams nesuklysdami tvirtinti, kad ne­ bos. Tačiau dėl to kaltinti Demokritą. Hegelį, Feurbachą pasiryžęs kibti ,,seniui” į plau­ staiga kažkodėl pakibo ore. dėl jų tolimesnio likimo įva­ USK nėra pagrindo: labai ir dar vieną kitą, apie kuriuos kus. Deja, mano pykčio banga jutau, kad artėja kažkas s: rė tik estafetė ir moterų trukus medikai pirmąją vietą daug laiko atėmė rudens tal­ girdėjau pirmame kurse. Vii ištižo i šaltą laborantės frazę: bingo.

J< krepšinis. Užtat didvyriškai dalinsis su nugalėtojais. Da­ kos ir plėšiniai.

— Dėstytojas savaitei iš­ > damasis, kad gal dėstytojas — Na, jaunikaiti, tai sukovojo jų tinklininkai ir bar juos į galą tempė moterų J. Surgintas nii duos klausimą apie vieną iš vyko. toks buvo Konfucijus?

Per savaitę laiko susigyve­ id jų, pravėriau duris ir įžengiau Ir čia supratau, kad įsk. nau su ujamojo dalia ir nulei- slysta iš rankų.

ESJA FETE R.A INKI N 1 S Tl NK LIN i5 K, R, E P Jin n £ įrį į auditoriją. < dau rankas.

Devintą kartą nu ­ •V VYRAI moV ERYJ VYR Al m, M01 ERYJ VY ?AI IMI T(U „Senis” (taip vadinome dės­ ėjau laikyti įskaitos absoliu­ — Konfucijus buvo, — m, O tytoją), ntlA TflJ l)K. vltlR v1.

TU. VIETA TIK, VII P tIu. VIETA tIk. vieta TU vieta TJT WA net kaip reikiant nepa­ čiai abejingas ir, žinoma, bu­ lemenau nedrąsiai ir tyliai, 110! žvelgęs į mano šukuoseną ir vau „paprašytas” ateiti vėliau. įžymus romėnų filo. . . ini IV 123 i IMIMIJA 2/ I 6 VU III 14 III 16 II 1$ l 16 ii rainai-mistišką kaklaraištį, Dešimtą kartą prisistačiau ir — Ką? — sušuko dėst ?li: sviedė man klausimą it akme­ net nebedaviau studijų knygu­ jas ir, sviedęs man nepasir; įsi V IJ 1 12 IV 16 II 12 IV 14 /// 116 ii IV H III 2 GAIŠTA ni: tės — vis tiek pragins. Neap­ tą knygelę, piktais žingsn P iškaukšėjo iš kabineto. .

— Ką žinote apie Spinozą? sirikau.

VI m 14 IV III 10 3 V II 12 14 llb II Ii 1 3 FIZ-MAT Smūgis buvo netikėtai ks Pajutau, kaip nuo išgąsčio Per sekantį „pasimatymą” dėl to baisus. Skausmą reik tiz širdis padarė „salto ” ir nusmu ­ pajutau, kad dėstytojui prade ­ IV 1! 1 115 MEDICINA III 16 II 6 VII 10 v U 1 14 III 10 užgesinti ir nedvejodamas ii du nusibosti.

Supratau, kad ne ­ ko kažkur į žarnyną Spinoza? sukau į bariuką.

Išgėriau tr kl įdomu, kas tai per tipas.

Prisi ­ užilgo gausiu įskaitą ir visai 99 IV 11 II v 16 12 12 16 VI M 6 ¥1 1 / 5 EKONOMIKA ka bokalų alaus ir, rodos, I >da miniau, kad vienas pažįstamas neatsakinėjęs. inteligentas šiuo vardu vadina Iš tikrųjų, dvyliktą kartą, kur kažką sumušiau. Dabar D VII i J v 6 ml 6 TEIST VII prijaukintą pelėdą. Taip. Bet vos tik įkišęs galvą pro duris džiu po milicijos priežiūra ivi laukiu teismo.

Tikriau ko čia filosofija? išgirdau: I CHEMIJA 7 VII prieMano VI J VI 6 VU 6 6 6 VII ar 6 VII — Ryt atneškit knygutę, pa­ gausiu trylika parų. tylėjimą sudrumstė R. Šypsnys sirašysiu. mandagus dėstytojo balsas: Štai kaip atrodo varžybų suvestinė. it.

T A U R E

8 F F

HO

1

2<i 21 I2 IS

LV 14237.

II

M 10 16

.S

V

II

l! s

5

IV

l 10 V 5 5 VII

10 V

w

Užs. Nr. 1978Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių

ir žurnalų leidyklos spaustu* ė.

REDKOLEGIJ a«