visu saLią
vienystes •
caRVBims scti nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 35 (1414)
1987 M. LAPKRIČIO 20 D. PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
ĮTEIKTI GARBES KASIAI
TSKP Centro Komiteto, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir TSRS Ministrų Tarybos
PRAN ESIMAS TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu mas ir TSRS Ministrų Taryba su giliu liūdesiu praneša, kad 1987 m. lapkričio 14 d., eidamas 64-uosius metus, staiga mirė TSKP Centro Komiteto narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos depu tatas, Lietuvos Komunistų partijos CK pirmasis sekretorius Pet ras GRIŠKEVIČIUS.
TSKP CENTRO KOMITETAS
1987 m. lapkričio 14 d., eida mas 64-uosius metus, staiga mi rė žymus partijos ir valstybės veikėjas, TSKP Centro Komite to narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Ko munistų partijos CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. P. Griškevičius gimė 1924 me tais Lietuvoje, buvusios Rokiškio apskrities Kriaunų kaime darbi ninkų šeimoje. Darbinę veiklą pradėjo 1941 metais Kurgano srities Petuchovo rajono kolūkio „Bronevik" kolūkiečiu. Didžiojo Tėvynės kar ro metais tarnavo Tarybinėje Armijoje, buvo Lietuviškosios divizijos karys kursantas Gorkio srityje. Nuo 1943 metų iki res publikos išvadavimo iš vokiškų jų fašistinių grobikų kariavo priešo užnugaryje Lietuvos TSR teritorijoje Žemaitės partizanų būryje. 1945 metais P. Griškevičius įs toja j Komunistų partijos gretas. Xuo to laiko visas jo gyveni mas ir veikla neatskiriamai susi ję su Lenino partija, su darbo
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS
žmonių kova dėl Tarybų val džios stiprinimo, socializmo kū rimo Lietuvoje. Pokario laiko tarpiu P. Griškevičius dirbo žur nalistinį darbą. Buvo rajono, sri ties laikraščių redaktorius, res publikinio laikraščio redakto riaus pavaduotojas. Daugiau kaip 30 metų P. Griškevičius dirbo vadovaujantį partinį darbą. Jis buvo renka mas partijos Vilniaus miesto ko miteto sekretoriumi, antruoju sekretoriumi, buvo Lietuvos Ko munistų partijos CK organizaci nio partinio darbo skyriaus ve dėjas, vadovavo Vilniaus miesto partinei organizacijai. Nuo 1974 metų — Lietuvos Komunistų partijos CK pirmasis sekretorius. P. Griškevičius aktyviai dalyr vavo visuomeniniame ir politi niame gyvenime. Tarybų Sąjun gos Komunistų partijos XXV, XXVI ir XXVII suvažiavimuose jis buvo renkamas TSKP CK na riu. Buvo IX, X, XI šaukimų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Visuose partinės ir valstybi-
TSRS MINISTRŲ TARYBA
nės veiklos postuose P. Griškevi čius dirbo pasiaukojamai, paro dė didelius organizacinius suge bėjimus, pasiryžimą siekti tikslo ir atkaklumą, dideliu indėliu prisidėjo prie Lietuvos, TSR dkonomikos, mokslo ir kultūros vystymo, lietuvių tautos drau gystės su broliškomis TSRS tau tomis stiprinimo. Dideliu idė jiškumu, partiniu principingumu, paprastumu ir kuklumu, jautru mu ir dėmesingumu žmonėms Petras Griškevičius pelnė didžiu lį autoritetą, komunistų, visų res publikos darbo žmonių meilę ir pagarbą. Komunistų partija ir Tarybų valstybė aukštai įvertino P. Griš kevičiaus nuopelnus. Jis buvo apdovanotas dviem Lenino or dinais, Spalio revoliucijos ordi nu, dviem Darbo raudonosios vėliavos ordinais, Tėvynės karo I ir II laipsnių, „Garbės ženklo“ ordinais, daugeliu medalių. Petro Griškevičiaus, ištikimo Komunistų partijos ir tarybinės liaudies sūnaus, atminimas visa da liks mūsų širdyse.
M. Gorbačiovas, V. Cebrlkovas.A. Gromyka, A. Jakovlevas, J.Ligačiovas, V. NikonovaS, N. Ryžkovas, N. Sliunkovas, M. Solomencevas, V. Sčerbickls, E.Sevardnadzė, V. Vorotnlkovas, L. Zaikovas, P. Demlčevas, V. Dolgichas, D. Jazovas, J. Solovjovas, N. Talyzlnas, A. Blrlukova, A. Dobrynlnas, A. Lukjanovas, V. Medvedevas, G. Razumovskis, I. Kapitonovas, J. Sokolovas, B. Pūgas, K. Vainas, J. Razumovas, R. Songaila, V. Sakalauskas, N. Mltklnas, V. Ast rauskas, J. Bernatavičius, A. Brazauskas, A. Kalrells, V. Mtkučiauskas, A. Ferensas, L. Še petys, P. Šileikis, E. Mieželaitis, A. Raguotis, Z. Stulpinienė.
UNIVERSITETO
komjaunimo komitete lapkričio 16 d. įvykusiame po‘ėdyje Universiteto komjaunimo °mitetas pritarė naujam visuo meninės-politinės praktikos nuosprojektui, nutarė pateikti jį varstyti visiems studentams. Susumuoti lenktyniavimo tarp dudentų būrių rezultatai. Tarp dalybos būrių: I vieta — „Ker navė“ (FF), n vieta _ rrFilba1,1 *leta ~ “Aitvaras" IMaFj. yarp nestatybinės kryp ti1, būr'ų: I vieta — „Temidė“ iki’ 11 vie,a — „Archeos" N. III vieta — „Merkurijus" '“Į ir „Sūduva" (FIIFJ. Tarp išariuojamųjų būrių: I vieta — AHuanika", II vieta — „Ekono-
mika", III vieta — „Vilnia". Nu galėtojai bus apdovanoti baigia majame studentų būrių vakare. Svarstyta ChF komjaunimo biu ro sekretoriaus M. Jasiukėno per sonalinė byla. Už alkoholinių gėrimų vartojimą jam pareikštas griežtas papeikimas su Įrašymu j įskaitos kortelę. Chemijos fa kulteto komjaunimo biurui reko menduota perrinkti sekretorių. „T. S." inf. XXX
Informacijoje apie Universite to komjaunimo komiteto posė dį, išspausdintoje „T. S." Nr. 33, rašėme: „EKFF studentui Ramū nui Bertašiui už alkoholinių gėri mų vartojimą pareikštas papeiki mas su įrašymu Į įskaitos korte lę". Tuo, gerbiamieji skaitytojai, suklaidinome jus, nes buvome suklaidinti ir patys (kaip, beje, ir Universiteto komjaunimo ko-
mitetas). Jam EKFF komjaunimo komitetas pateikė savo posėdžio protokolo Uralą, Kuriame mini mas Ramūnas Bedalius, o ne Gintaras Bedalius — tikrasis lios istorijos kaltininkas. Manome, kad EKFF komjaunimo komitetas išsiaiškins, dėl kieno kaltės įsi brovė tokia grubi klaida, na, o kaltininkui vedėtų bent atsipralyti Ramūno. X
X
X
Trečiajame puslapyje spaus diname visuomeninės-politinės praktikos nuostatų projektą. Pasiūlymus dėl visuomeninėspolitinės praktikos organizavi mo, lio projekto pataisymus, pa pildymus; savo pageidavimus pralome perduoti Universiteto arba fakultetų komjaunimo komi tetams iki gruodžio 1 d.
UEHTPAJibHMB KOMMTET KIICC COBET MMIIMCTPOB CCCP BHCIJC H IJK BJ1KCM
TO! ETHA5I ITAMOTA 3A AOCTMXEHME HAUBbICLLIMK PE.IYAI.TATOB BO BCECOK13HOM COUMAAriCTMMECKOM COPEBHOBAHMH B MECTI, 7O-AETM3 BEAUKOK OKTSliPK KOM COL1MAAWCTMMECKOM l’EBOA KILIMU
Universiteto kolektyvas apdo vanotas TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK Garbės raštu už pasiektus gerus rezultatus visasąjunginiame sof cialistiniame lenktyniavime Di-
džiosios Spalio socialistinės re voliucijos 70-mečio garbei. XXX Tokiais pat raštais apdovano ti ir Universiteto darbuotojai: Vygantas-Bronius PŠIBILSKIS, TSKP istorijos katedros vedėjas, Liudvikas KIMTYS — FF profasorius, Algimantas MALICKAS — skai čiavimo centro direktorius, Tatjana VLASOVA — FilF docente, rūmų Teresė ŽIŽMARIENČ komendante, Petras Povilas ŽEBRAUSKAS — MF docentas, Birutė BUTKEVIČIENE — Moks linės bibliotekos direktorė, Jonas KUNČINĄ — PEF prodekanas, docentas, Audronė NUGARAITE — IF asis tentė, Vizgirdas MACKEVIČIUS — MaF docentas.
SPRĘSKIME PROBLEMAS DRAUGE Vilniaus universitete spalio pabaigoje įvyko seminaras res publikos ankštųjų mokyklų bib liotekų darbuotojams „Ideologi nio darbo uždaviniai XII penk metyje". Seminarą organizavo Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka. Jame dalyvavo res publikos aukštųjų mokyklų bib liotekų vadovai, masinio idėjinio darbo ir aptarnavimo skyrių dar buotojai. Seminaro dalyviai su didėliu susidomėjimu išklausė istorijos mokslų daktaro, prof. J. Jermalaviėiaus pranešimą „Ideologinio darbo uždaviniai". Pranešėjas pa lietė mūsų visuomenės aktualias problemas, pažymėjo, jog kai kurie socialinės korozijos reišl.ciiniai paruošė palankią so cialinę ir dvasinę dirvą tam tik rai buržuazinės ideologijos įta kai išlikti, pabrėžė negatyvių reiškinių šalinimo svarbą. Kauno A. Sniečkaus politech nikos instituto mokslinės biblio tekos masinio idėjinio darbo sky riaus vedėja M. Mykolaitienė dalijosi savo patirtimi, rengiant masinius renginius. Sis darbas atliekamas bendradarbiaujant su instituto studentais, kurie patys siūlo masinių renginių temas ir noriai juose dalyvauja. Seminare dalyvavo VU kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darG. Maniušis. Jo pranešime nu skambėjo aiškus jaunimo rūpini masis Universiteto bibliotekos reikalais. G. Maniušis pateikė konkrečius pasiūlymus bibliote kos darbo gerinimui: dėl biblio<tekos darbo valandų sesijų me-
tu, dėl bibliotekėlių įsteigimo studentų bendrabučiuose. Atkreipė dėmes; į spręstinas proble mas, susijusias su studentų ap tarnavimu fakultetų biblioteko se. Pranešėjas pažymėjo, jog glaudesnis bibliotekos bendradar biavimas su komjaunimo aktyvu padės išspręsti daugelį problemų. Seminaro dalyvių pasisakymus apibendrino VU MB direktorės pavaduotojas A. Čaplikas. Seminaro metu Iškelta visoms aukštųjų mokyklų bibliotekoms aktuali, bet gana sunkiai spren ūžiama studentų aprūpinimo mokymo literatūra problema. Kitą dieną po seminaro šiuo klausimu VU mokslinėje biblio tekoje įvyko pasitarimas, kuria me dalyvavo VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduo tojas G. Maniušis, bibliotekos direktorė, pavaduotojai, fakulte tų bibliotekų, metodinio skyriaus vedėjos, automatizacijos sekto riaus vedėjas. Bibliotekos direk torė B. Butkevičienė bei kiti kalbėjusieji pažymėjo, kad vi sos bibliotekos grandys yra pa jungtos skaitytojų aptarnavimui. Stenqiamasi, kaip galima, ge riau sukomplektuoti fondą, ope ratyviau sutvarkyti reidinius, in formuoti apie juos, pateikti nau dojimuisi; organizuojamos atvi rų durų dienos studentams. Šiandien bibliotekos fondą su daro per 4,5 milijono spaudi nių. kasmet fondas pasipildo apie 130 — 140 tūkst. egzemplio rių, iš jų apie 25o/„ sudaro mo kymo literatūra. Mokymo litera tūros komplektavimas — vienas sudėtingiausių bibliotekos dar bo barų, nes čia jau nebeužten ka vien bibliotekos gerų norų. Vienas pagrindinių bibliotekos komplektavimo šaltinių — Res publikinis bibliotekų kolekto rius. Biblioteka užsako vadovė lius santykiu 1:1, t. y. kiekvie nam studentui po vieną, o lie tuvių k. ir daugiau, tačiau ui-
(nukelta | 2 psl.)
FOTOPARODA GREIFSVALDE Jau 20 metų draugystė ir ben dradarbiavimas sieja mūsų ir Greifsvaldo universitetus. Šios su kakties proga buvo suruošta fotoparoda „Vilniaus Universite tas” ir nugabenta į VDR. Ekspo zicijoje 120 fotografijų. Jose už fiksuotos ne tik šiandieninio gy venimo akimirkos, bet pateikta ir fotokopijų iš senųjų Mokslo muziejaus rinkinių. Todėl galime išvysti ir litografiją, ir graviūrą, (net Batoro universiteto įsteigi-
mo momentą), kiemelių fres kas. .. Dabartinį Universiteto laikmetį atspindi žymių profesorių por tretai, įvairių renginių akimirkos, studentiški etiudai, praktikų ir SSB vaizdai, darbas skaičiavimo centre ir auditorijose. Gruodžio mėnesį svečiai iš VDR eksponuos savo parodą mūsų Universitete.