visu saLią
vienystes •
caRVBims scti nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 35 (1414)
1987 M. LAPKRIČIO 20 D. PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
ĮTEIKTI GARBES KASIAI
TSKP Centro Komiteto, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir TSRS Ministrų Tarybos
PRAN ESIMAS TSKP Centro Komitetas, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu mas ir TSRS Ministrų Taryba su giliu liūdesiu praneša, kad 1987 m. lapkričio 14 d., eidamas 64-uosius metus, staiga mirė TSKP Centro Komiteto narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos depu tatas, Lietuvos Komunistų partijos CK pirmasis sekretorius Pet ras GRIŠKEVIČIUS.
TSKP CENTRO KOMITETAS
1987 m. lapkričio 14 d., eida mas 64-uosius metus, staiga mi rė žymus partijos ir valstybės veikėjas, TSKP Centro Komite to narys, TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos Ko munistų partijos CK pirmasis sekretorius Petras Griškevičius. P. Griškevičius gimė 1924 me tais Lietuvoje, buvusios Rokiškio apskrities Kriaunų kaime darbi ninkų šeimoje. Darbinę veiklą pradėjo 1941 metais Kurgano srities Petuchovo rajono kolūkio „Bronevik" kolūkiečiu. Didžiojo Tėvynės kar ro metais tarnavo Tarybinėje Armijoje, buvo Lietuviškosios divizijos karys kursantas Gorkio srityje. Nuo 1943 metų iki res publikos išvadavimo iš vokiškų jų fašistinių grobikų kariavo priešo užnugaryje Lietuvos TSR teritorijoje Žemaitės partizanų būryje. 1945 metais P. Griškevičius įs toja j Komunistų partijos gretas. Xuo to laiko visas jo gyveni mas ir veikla neatskiriamai susi ję su Lenino partija, su darbo
TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS
žmonių kova dėl Tarybų val džios stiprinimo, socializmo kū rimo Lietuvoje. Pokario laiko tarpiu P. Griškevičius dirbo žur nalistinį darbą. Buvo rajono, sri ties laikraščių redaktorius, res publikinio laikraščio redakto riaus pavaduotojas. Daugiau kaip 30 metų P. Griškevičius dirbo vadovaujantį partinį darbą. Jis buvo renka mas partijos Vilniaus miesto ko miteto sekretoriumi, antruoju sekretoriumi, buvo Lietuvos Ko munistų partijos CK organizaci nio partinio darbo skyriaus ve dėjas, vadovavo Vilniaus miesto partinei organizacijai. Nuo 1974 metų — Lietuvos Komunistų partijos CK pirmasis sekretorius. P. Griškevičius aktyviai dalyr vavo visuomeniniame ir politi niame gyvenime. Tarybų Sąjun gos Komunistų partijos XXV, XXVI ir XXVII suvažiavimuose jis buvo renkamas TSKP CK na riu. Buvo IX, X, XI šaukimų TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Visuose partinės ir valstybi-
TSRS MINISTRŲ TARYBA
nės veiklos postuose P. Griškevi čius dirbo pasiaukojamai, paro dė didelius organizacinius suge bėjimus, pasiryžimą siekti tikslo ir atkaklumą, dideliu indėliu prisidėjo prie Lietuvos, TSR dkonomikos, mokslo ir kultūros vystymo, lietuvių tautos drau gystės su broliškomis TSRS tau tomis stiprinimo. Dideliu idė jiškumu, partiniu principingumu, paprastumu ir kuklumu, jautru mu ir dėmesingumu žmonėms Petras Griškevičius pelnė didžiu lį autoritetą, komunistų, visų res publikos darbo žmonių meilę ir pagarbą. Komunistų partija ir Tarybų valstybė aukštai įvertino P. Griš kevičiaus nuopelnus. Jis buvo apdovanotas dviem Lenino or dinais, Spalio revoliucijos ordi nu, dviem Darbo raudonosios vėliavos ordinais, Tėvynės karo I ir II laipsnių, „Garbės ženklo“ ordinais, daugeliu medalių. Petro Griškevičiaus, ištikimo Komunistų partijos ir tarybinės liaudies sūnaus, atminimas visa da liks mūsų širdyse.
M. Gorbačiovas, V. Cebrlkovas.A. Gromyka, A. Jakovlevas, J.Ligačiovas, V. NikonovaS, N. Ryžkovas, N. Sliunkovas, M. Solomencevas, V. Sčerbickls, E.Sevardnadzė, V. Vorotnlkovas, L. Zaikovas, P. Demlčevas, V. Dolgichas, D. Jazovas, J. Solovjovas, N. Talyzlnas, A. Blrlukova, A. Dobrynlnas, A. Lukjanovas, V. Medvedevas, G. Razumovskis, I. Kapitonovas, J. Sokolovas, B. Pūgas, K. Vainas, J. Razumovas, R. Songaila, V. Sakalauskas, N. Mltklnas, V. Ast rauskas, J. Bernatavičius, A. Brazauskas, A. Kalrells, V. Mtkučiauskas, A. Ferensas, L. Še petys, P. Šileikis, E. Mieželaitis, A. Raguotis, Z. Stulpinienė.
UNIVERSITETO
komjaunimo komitete lapkričio 16 d. įvykusiame po‘ėdyje Universiteto komjaunimo °mitetas pritarė naujam visuo meninės-politinės praktikos nuosprojektui, nutarė pateikti jį varstyti visiems studentams. Susumuoti lenktyniavimo tarp dudentų būrių rezultatai. Tarp dalybos būrių: I vieta — „Ker navė“ (FF), n vieta _ rrFilba1,1 *leta ~ “Aitvaras" IMaFj. yarp nestatybinės kryp ti1, būr'ų: I vieta — „Temidė“ iki’ 11 vie,a — „Archeos" N. III vieta — „Merkurijus" '“Į ir „Sūduva" (FIIFJ. Tarp išariuojamųjų būrių: I vieta — AHuanika", II vieta — „Ekono-
mika", III vieta — „Vilnia". Nu galėtojai bus apdovanoti baigia majame studentų būrių vakare. Svarstyta ChF komjaunimo biu ro sekretoriaus M. Jasiukėno per sonalinė byla. Už alkoholinių gėrimų vartojimą jam pareikštas griežtas papeikimas su Įrašymu j įskaitos kortelę. Chemijos fa kulteto komjaunimo biurui reko menduota perrinkti sekretorių. „T. S." inf. XXX
Informacijoje apie Universite to komjaunimo komiteto posė dį, išspausdintoje „T. S." Nr. 33, rašėme: „EKFF studentui Ramū nui Bertašiui už alkoholinių gėri mų vartojimą pareikštas papeiki mas su įrašymu Į įskaitos korte lę". Tuo, gerbiamieji skaitytojai, suklaidinome jus, nes buvome suklaidinti ir patys (kaip, beje, ir Universiteto komjaunimo ko-
mitetas). Jam EKFF komjaunimo komitetas pateikė savo posėdžio protokolo Uralą, Kuriame mini mas Ramūnas Bedalius, o ne Gintaras Bedalius — tikrasis lios istorijos kaltininkas. Manome, kad EKFF komjaunimo komitetas išsiaiškins, dėl kieno kaltės įsi brovė tokia grubi klaida, na, o kaltininkui vedėtų bent atsipralyti Ramūno. X
X
X
Trečiajame puslapyje spaus diname visuomeninės-politinės praktikos nuostatų projektą. Pasiūlymus dėl visuomeninėspolitinės praktikos organizavi mo, lio projekto pataisymus, pa pildymus; savo pageidavimus pralome perduoti Universiteto arba fakultetų komjaunimo komi tetams iki gruodžio 1 d.
UEHTPAJibHMB KOMMTET KIICC COBET MMIIMCTPOB CCCP BHCIJC H IJK BJ1KCM
TO! ETHA5I ITAMOTA 3A AOCTMXEHME HAUBbICLLIMK PE.IYAI.TATOB BO BCECOK13HOM COUMAAriCTMMECKOM COPEBHOBAHMH B MECTI, 7O-AETM3 BEAUKOK OKTSliPK KOM COL1MAAWCTMMECKOM l’EBOA KILIMU
Universiteto kolektyvas apdo vanotas TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK Garbės raštu už pasiektus gerus rezultatus visasąjunginiame sof cialistiniame lenktyniavime Di-
džiosios Spalio socialistinės re voliucijos 70-mečio garbei. XXX Tokiais pat raštais apdovano ti ir Universiteto darbuotojai: Vygantas-Bronius PŠIBILSKIS, TSKP istorijos katedros vedėjas, Liudvikas KIMTYS — FF profasorius, Algimantas MALICKAS — skai čiavimo centro direktorius, Tatjana VLASOVA — FilF docente, rūmų Teresė ŽIŽMARIENČ komendante, Petras Povilas ŽEBRAUSKAS — MF docentas, Birutė BUTKEVIČIENE — Moks linės bibliotekos direktorė, Jonas KUNČINĄ — PEF prodekanas, docentas, Audronė NUGARAITE — IF asis tentė, Vizgirdas MACKEVIČIUS — MaF docentas.
SPRĘSKIME PROBLEMAS DRAUGE Vilniaus universitete spalio pabaigoje įvyko seminaras res publikos ankštųjų mokyklų bib liotekų darbuotojams „Ideologi nio darbo uždaviniai XII penk metyje". Seminarą organizavo Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka. Jame dalyvavo res publikos aukštųjų mokyklų bib liotekų vadovai, masinio idėjinio darbo ir aptarnavimo skyrių dar buotojai. Seminaro dalyviai su didėliu susidomėjimu išklausė istorijos mokslų daktaro, prof. J. Jermalaviėiaus pranešimą „Ideologinio darbo uždaviniai". Pranešėjas pa lietė mūsų visuomenės aktualias problemas, pažymėjo, jog kai kurie socialinės korozijos reišl.ciiniai paruošė palankią so cialinę ir dvasinę dirvą tam tik rai buržuazinės ideologijos įta kai išlikti, pabrėžė negatyvių reiškinių šalinimo svarbą. Kauno A. Sniečkaus politech nikos instituto mokslinės biblio tekos masinio idėjinio darbo sky riaus vedėja M. Mykolaitienė dalijosi savo patirtimi, rengiant masinius renginius. Sis darbas atliekamas bendradarbiaujant su instituto studentais, kurie patys siūlo masinių renginių temas ir noriai juose dalyvauja. Seminare dalyvavo VU kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darG. Maniušis. Jo pranešime nu skambėjo aiškus jaunimo rūpini masis Universiteto bibliotekos reikalais. G. Maniušis pateikė konkrečius pasiūlymus bibliote kos darbo gerinimui: dėl biblio<tekos darbo valandų sesijų me-
tu, dėl bibliotekėlių įsteigimo studentų bendrabučiuose. Atkreipė dėmes; į spręstinas proble mas, susijusias su studentų ap tarnavimu fakultetų biblioteko se. Pranešėjas pažymėjo, jog glaudesnis bibliotekos bendradar biavimas su komjaunimo aktyvu padės išspręsti daugelį problemų. Seminaro dalyvių pasisakymus apibendrino VU MB direktorės pavaduotojas A. Čaplikas. Seminaro metu Iškelta visoms aukštųjų mokyklų bibliotekoms aktuali, bet gana sunkiai spren ūžiama studentų aprūpinimo mokymo literatūra problema. Kitą dieną po seminaro šiuo klausimu VU mokslinėje biblio tekoje įvyko pasitarimas, kuria me dalyvavo VU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduo tojas G. Maniušis, bibliotekos direktorė, pavaduotojai, fakulte tų bibliotekų, metodinio skyriaus vedėjos, automatizacijos sekto riaus vedėjas. Bibliotekos direk torė B. Butkevičienė bei kiti kalbėjusieji pažymėjo, kad vi sos bibliotekos grandys yra pa jungtos skaitytojų aptarnavimui. Stenqiamasi, kaip galima, ge riau sukomplektuoti fondą, ope ratyviau sutvarkyti reidinius, in formuoti apie juos, pateikti nau dojimuisi; organizuojamos atvi rų durų dienos studentams. Šiandien bibliotekos fondą su daro per 4,5 milijono spaudi nių. kasmet fondas pasipildo apie 130 — 140 tūkst. egzemplio rių, iš jų apie 25o/„ sudaro mo kymo literatūra. Mokymo litera tūros komplektavimas — vienas sudėtingiausių bibliotekos dar bo barų, nes čia jau nebeužten ka vien bibliotekos gerų norų. Vienas pagrindinių bibliotekos komplektavimo šaltinių — Res publikinis bibliotekų kolekto rius. Biblioteka užsako vadovė lius santykiu 1:1, t. y. kiekvie nam studentui po vieną, o lie tuvių k. ir daugiau, tačiau ui-
(nukelta | 2 psl.)
FOTOPARODA GREIFSVALDE Jau 20 metų draugystė ir ben dradarbiavimas sieja mūsų ir Greifsvaldo universitetus. Šios su kakties proga buvo suruošta fotoparoda „Vilniaus Universite tas” ir nugabenta į VDR. Ekspo zicijoje 120 fotografijų. Jose už fiksuotos ne tik šiandieninio gy venimo akimirkos, bet pateikta ir fotokopijų iš senųjų Mokslo muziejaus rinkinių. Todėl galime išvysti ir litografiją, ir graviūrą, (net Batoro universiteto įsteigi-
mo momentą), kiemelių fres kas. .. Dabartinį Universiteto laikmetį atspindi žymių profesorių por tretai, įvairių renginių akimirkos, studentiški etiudai, praktikų ir SSB vaizdai, darbas skaičiavimo centre ir auditorijose. Gruodžio mėnesį svečiai iš VDR eksponuos savo parodą mūsų Universitete.
2 Tarybinis studentas
SPRĘSKIME PROBLEMAS DRAUGE (atkelta
Iš
1
psl.)
sakymai neretai ivykdoml tik 500/, dėl mažo Išleidžiamų va dovėlių tiražo Šiuo metu ypač trūksta vlsuomenlnių-politlnių disciplinų vadovėlių lietuvių kalba, išleistų prieš 10 — 15 ar daugiau metų. Dalis jų susidė vėjo, dalį pametė skaitytojai (kasmet skaitytojai pameta per 700 bibliotekos Knyųų). Klausi mas dėl pakartotinio Jų Išleidi mo ne kartą keltas (vairiuose pasitarimuose.
Negalėdama Įsigyti reikiamo vadovėlių kiekio, biblioteka šias spragas stengiasi užpildyti ki tais būdais. Dalis Jų neišduoda ma ( namus, o paliekama skai tyti skaityklose. Taupant stu dentų laiką, nuo kitų metų vi suomeninių disciplinų vadovė liai Iš Centrinio abonemento bus perduoti fakultetų bibliote koms. Sutvarkius tinkamai ben drabučių skaitykloms skirtas patalpas ir į darbą pasitelkus studentus, galima būtų juose (steigti skaityklas. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti nau ja periodinių leidinių skaitykla (šalia mokslo darbuotojų skai tyklos centriniuose Universiteto rūmuose). Studentai aptarnaujami 22 skaityklose, kuriose 1164 darbo vietos. To aiškiai nepakanka, plečiant studentų savarankišką darbą.
Ir darbo sąlygos kai kuriose iš Jų nepatenkinamos: šaltos, blo gai vėdinamos fizikos, ekonomlkos-teisės fakultetų skaityklų patalpos, medicinos fakulteto skaityklą netgi šiuo vardu ne drąsu vadinti. Nenuteikia dar bui ant skaitymui skirtų stalų sudėti paltai užsienio filologijos, istorijos fakulteto skaityklose, nes nėra rūbinės. Deja, patalpų klausimas — ne bjbliotekos kompetencijoje. Ne visada kul tūringai skaityklose elgiasi ir patys studentai. Jie čia ateina ne tik skaityti, bet ir megzti, valgyti, netgi patriukšmauti.
Didelė bibliotekos bėda — skolininkai. Tipinėse Biblioteka naudojimosi taisyklėse, patvir tintose TSRS Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo ministe rijos. bei pagal jas parengtose VU moksline biblioteka naudo jimosi taisyklėse nurodyti lite ratūros Išdavimo terminai. Jiems pasibaigus, skaitytojas privalo knygas grąžinti arba ŠĮ terminą prasitęsti, antraip Jis tampa skolininku. Skolininkams taikomos nuobaudos bibliotekos direkcijos nuožiūra. Būtų gerai, jei Į kovą su bibliotekos skoli ninkais aktyviai Įsijungtų studentai-komjaunuollal. Biblioteka teikia tarpbibliote kinio abonemento paslaugas tiek dėstytojams, tiek studentams. Per TBA galima užsakyti iš ki tų šalies, respublikos, miesto
bibliotekų literatūrą, reikalingą moksliniam uarbui, kursinių, diplominių darbų, pranešimų rengimui. Vadovėlių, kurių sty gius jaučiamas VU mokslinėje bibliotekoje, neturi ir kitos miesto ir respublikos bibliote kos, o Jei ir turi, tai leidžiama naudotis tų bibliotekų skaityk lose. Jų gavimas per TBA prak tiškai nerealus.
Komplektuoti fondą biblioteka nepajėgi be glaudžių ryšių su katedromis. Katedrų atstovų są rašas patvirtintas Universiteto Rektoriaus. Tačiau ne visi jie sistemingai peržiūri teminius leidyklų planus nejaučia at sakomybės už kokybišką mo kymo literatūros užsakymą pa gal dėstomas disciplinas. Bendradarbiaujant su VU skaičiavimo centru pradėti bib liotekinių procesų automatizavi mo darbai. Eksperimento tvar ka buvo sukurta posistemė ,,VU darbuotojų publikacijos“ kuria ma nauja posistemė „Mokymo literatūros komplektavimas ir apskaita“. Pastaroji — elektroni nio katalogo dalis. Tačiau dar bai vyksta lėtai, nes dirba tik 3 žmonės. Labai praverstų stu dentų pagalba šiame svarbiame bibliotekos darbo baf-e.
Tikimės, jog dauguma proble mų Išsispręs pastačius Saulėte kio alėjoje naujus bibliotekos rūmus, kurių projektinė užduo tis pradedama rengti. O esamo mis sąlygomis bibliotekos darbą reikia gerinti tik sutelktomis rektorato, bibliotekos, VU kom jaunimo komiteto, studentų ak tyvo pastangomis.
O.
SMALIUKIENE
T. SVIKLIENE
TĘSIAME VIKTORINĄ Kartojame IX visuomenės mokslų viktorinos klausimus ir pranešame, kad ji pratęsiama Iki lapkričio 30 dienos.
XXX 1. Išvardinkite keturis XIX a. įžymiausius pasaulinės reikš mės pažangius socialinius politi nius įvykius. 2. Išvardinkite šešis XX a. pasaulinės reikšmės Įžymiausius pažangius socialinius politinius įvykius. 3. Kas bendro tarp TSKP pro graminės politikos persitvarkymo klausimais ir Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos?
4. Kiek valstybių sudaro so cialistinę sistemų ir kiek iš ■ jų įeina į socialistinių šalių san draugų? 5. Kokiuose darbuose V. Leni nas pirmų kartų pagrindė tai kaus sambūvio su valstybėmis, turinčiomis skirtingą socialinę santvarkų, politikų? 6. Kokia ir kada pirmoji pa saulio valstybė uždraudė savo šalyje karo propagandų? 7. Kalciu tikslu TSRS vyriau sybė sudarė 1939.VIII.23 su hit lerine Vokietija nepuolimo su tartį, ir kokia jos reikšmė? 8. Kaip ir kokiuose darbuose V. Leninas apibūdino biurokra tizmų?
Mokslo ir meilės
sunkumai Pirmuose kursuose buvo su rengta anketinė apklausa, kurios metu išryškėjo nemažai opių studentiškų problemų. Jos visos bendražmogiškos tik giliau jau čiamos, kartais net perdaug dra matizuojamos. Mokslo ir meilės sunkumai, silpna sveikata ir nesu tvarkyta buitis, susižavėjimas bo hemišku gyvenimu, studentiš kos šeimos bėdos: vaikas ar abortas! konferencija: kokia ir kaip! įsidarbinimas: kur ir už kiek! t
(stojęs j aukštąją mokyklą, jau nuolis tampa naujos socialinės grupės nariu. Keičiasi jo socia linė aplinka, silpnėja ankstesni ryšiai, formuojasi nauji. Patekęs į naują socialinę situaciją, ne pažįstamą grupę, žmogus pir miausiai stengiasi nustatyti savo vietą, vaidmenį joje. (Jam sun ku laikytis šios aplinkos reikala vimų, pateisinti jos lūkesčius, kol jų neperprato. Pagrindinė priemonė išspręsti šiuos prisi taikymo, tapimo savu naujoje grupėje sunkumus — bendravi mas, jo metu įgyjama informa cija, patiriamos emocijos. Taigi bendravimo suaktyvėjimas būdin gas grupės formavimosi etapui. Tai vienas iš rodiklių, kad gru pės narių adaptacijos procesas nepasibaigęs. Toks asmeninio bendravimo suaktyvėjimas pir miausiai ir aptinkamas pirmakur sių grupėse. Jei dauguma gru pės narių sėkmingai prisitaiko prie naujos socialinės situacijos,
vyresniuose kursuose j pirmą vietą iškyla dalykiniai ryšiai, bendra veikla įvairiose srityse. Tačiau pastarųjų dvejų metų VVU akademinių grupių tyrimai rodo, kad taip yra toli gražu ne visada. Nemaža studentiškų gru pių, kuriose pagrindiniu siejan čiu grupę veiksniu ir lieka as meninis bendravimas, daugiau siai sutinkamas bendruose lais valaikio užsiėmimuose, liečiantis grynai asmenines problemas. To kių grupių adaptacijos negalime pavadinti sėkminga — ji nėra adekvati. Tyrimai rodo, kad kaip tik šių grupių nariai skeptiškai vertina visuomeninę veiklą, mo kymosi svarbą. Papasakojus apie šių tyrimų rezultatus patiems studentams, kai kurie prieštaravo: negi nori te, kad aukštoji mokykla išleistų „kalikus", siauros pasaulėžiūros profesionalus? Atsakome: ne, auk štosios mokyklos tikslas paruošti inteligentą, įvairiapusiškai iš prususį žmogų, o tam reikia už tikrinti palankiausias sąlygas. Tuo tarpu neišsprendus adapta cijos problemų, studento savi raiškos, lavinimosi ■ galimybės su mažėja. Taigi pagalba tiek atski ram studentui, tiek ir akademinei grupei jos formavimosi laikotar piu būtina. Ją turėtų teikti ne tik administracija, bet ir visuo meninės organizacijos, pirmiau sia — komjaunimas. Todėl ir ku ratorius, kaip patyręs pagalbi ninkas, patarėjas pirmakursiams reikalingas. Nemažą paramą ga li suteikti ir VVU studentų kon sultavimo kabinetas, kurio dar buotojai pakonsultuoja tiek pro fesinės adaptacijos, tiek ir asme niniais klausimais.
Norime priminti, jog Universi tete, istorijos fakultete, prie psi chologijos katedros veikia VVU studentų konsultavimo kabine tas. kuriame telkiamos indivi dualios psichologo konsultaci jos.
KABINETO KOORDINATES: Istorijos fakultetas, 12 aud. (galima kreiptis Į psichologijos katedrą). DARBO VALANDOS: Trečiadieniais 9.00 — 13.00 Ketvirtadieniais 9.00 — 17.00
Plačiau apie pirmakursių adap tacijos problemas paprašėme pa pasakoti VVU sociologinių tyri mų laboratorijos vedėją psich. m. k. R. Ališauskienę.
KRUOPŠTAUS MOKSLININKO, PUIKAUS PEDAGOGO NETEKUS
9. Kokius žinote RTFSR ir TSRS vyriausybės dekretus, nu kreiptus prieš alkoholizmą? 10. Ką pasakė rašytojai R. Rolanas, M. Neksė, B. Šou, L. Foichtvangeris apie Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją?
11. Koks žymus partijos vei kėjas asmenybės kulto sąlygomis paskelbė atvirą laiškų Stalinui? Ką jūs manote apie šį poelgį? 12. Kokio tarybinio rašytojo romane naujai nušviečiamas 4ojo dešimtmečio šalies politinis gyvenimas?. 13. Jūsų pasiūlymai ir pagei davimai visuomenės mokslų vik torinos gerinimo klausimais.
Mirė TSKP narys, PF prekių mokslo katedros docentas, tech nikos mokslų kandidatas Juoza pas Llbonas. Velionis gimė 1944 m. rugsė jo 11 d. Pakruojo rajono IJnksmalčių kaime gausioje darbinin kų šeimoje. Baigęs Pakruojo vi durinę mokyklą, 1963 m. Įstojo j KPI cheminės technologijos fakultetą. Dėl sunkių materiali nių sąlygų jau pirmaisiais studi]ų metais dirbo darbininku „Li tekso" fabrike. Nuo 1965 m. pe rėjo | instituto vakarinj skyrių ir pradėjo dirbti Lietuvos teksti lės pramonės mokslinio tyrimo institute. Mokėsi tik labai gerais pažymiais ir 1969 m. gavo dip lomą su pagyrimu. Turėdamas didelį potraukį moksliniam dar bui ir puikius organizacinius su gebėjimus, Tekstilės Institute Išaugo nuo laboranto iki labora torijos vadovo. Nuosekliai nag rinėjo cheminių pluoštų, ypač acetatinio pluošto siūlų ir audi nių stabilizavimo būdus, siekda mas pagerinti šių audinių koky bę. Iš šių darbų 1973 m. apgy nė kandidatinę disertaciją, o 1976 m. jam buvo suteiktas vy resniojo mokslinio bendradarbio
mokslinis vardas. Toliau nagri nėdamas šluos klausimus, buvo sukaupęs gausią medžiagą dak tarinei disertacijai. Pamėgtą mokslinį darbą toliau tęsė 1982 m. perėjęs dirbti į prekių mokslo katedrą, apie sa ve burdamas ne tik dėstytojus, bet Ir studentus, pagyvindama SMD darbą. Doc. J. Llbonas ne tik publikavo savo mokslinius darbus (sąjunginėje, respubliki nėje ir užsienio spaudoje yra paskelbęs 121 straipsnį), bet rū pinosi jų Įdiegimu. Jo darbų ry šį su praktika rodo 13 autorinių liudijimų, iš kurių 7 gauti dar bo prekių mokslo katedroje me tu. Šių darbų įdiegimas leido pa gerinti respublikoje gaminamų acetatinių audinių kokybę. Pasižymėdamas tauriomis žmo giškomis savybėmis, doc. J. Ll bonas parodė puikius pedago//o sugebėjimus. Studentai ne tik įdėmiai klausėsi jo dėstomų tekstilės prekių paskaitų, bet Ir noriai bendravo su juo po pas kaitų, kreipėsi patarimų įvai riais jaunimą dominančiais klau simais. Visuomeninis darbas buvo ne atsiejama jo veiklos dalis. Kau no miesto K. Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos depu tatas, Tekstilės instituto partinės organizacijos sekretorius, šio in stituto Mokslinės tarybos narys, PF tarybos narys, profbiuro na rys, SMD mokslinis vadovas — tai pagrindiniai jo visuomeninės veiklos barai. Velionio nuopel nai neliko nepastebėti — jis apdovanotas Garbės ženklo ordi nu ir medaliais. Doc. J. Libono nuoširdžiai liūdi prekybos fakulteto dėstyto jai ir studentai. PREKYBOS FAKULTETO DEKANATAS IR VISUOMENINES ORGANIZACIJOS
XXXI-oji. KUO YPATINGA? Ką mes žinome apie SDAALR Universiteto organizacijos veiklą? Per metus pora kartų atsakingi ūž karinį-patriotinį darbą perša mums loterijos bilietus, renka nario mokesčius. Raukydamiesi mes mokam tas kapeikas. Dauge lis taip ir’ nesuvokia, už ką ir kam. Girdėjo, kad yra kažkur vairuotojų' rengimo kursai, kaž kokie būreliai, sekcijos, vyksta varžybos. Tokios, nelabai švie sios mintys, buvo apnikusios prieš konferenciją. Daug teisin gų žodžių savo ataskaitoje pa sakė SDAALR Universiteto ko miteto pirmininkas Andrejus Sapožnikovas. Gerai dirbančius pagyrė, prastai besitvarkančius su peikė. Per metus padaryta ne mažai, tačiau apstu nesklandumų bei trūkumų. Dabar gerai dirba automobilininkų sekcija bei šau liai. Jie pasiekė geriausių rezul tatų. Prieš keletą metų Universi teto trumpabangininkus žinojo ne tik respublikos, šalies radijo mėgėjai. Dabar padėtis pras
ta. Fizikai, kurie sudaro bū relio branduolį, neturi nei ge ros aparatūros, nei sąlygų vys tyti šią sporto šaką. Todėl ne paslaptis, kad daugelis Universi teto studentų, kultivuojančių karines-technines sporto šakas, at stovauja kitoms miesto organi zacijoms, įmonėms, gamykloms, netgi kitų miestų ar rajonų ko mandoms. Šių problemų neiš spręs ir naujai įkurtas Sjx>rtinis techninis klubas. Koks STK be aparatūros, be technikos? Neverta būti utopistams ir savo galimy bes lyginti su KPI ar bent VISI sportininkais. Daugelis kalbėtojų mušėsi sau į (krūtinę — padarysim, stengia mės, pasitaisysim. Vieninteliai teisininkai nuo žodžių priėjo prie darbų — įsteigė akvalangistų būrelį. Jiems padėjo respubli kinė skęstančiųjų gelbėjimd sto tis. .. Matyt, paseno ir SDAALR fa kultetų komitetų vertinimo kri terijai: laiku surinktas nario mo
kestis, išplatinti loterijos bilietai. Nesinori skambių žodžių. Mes prie jų tiek pripratom, kad kar tais nesuvokiam tikrosios pras mės. Savanoriška draugija armi jai, aviacijai ir laivynui remti — patriotinė organizacija. Forma lus požiūris, biurokratija su jos veikla nesuderinami. Susumuoti soc. lenktyniavimo rezultatai. Tarp fakultetų pirmąią vietą užima prekybos, antrąją - gamtos ir trečiąją — teises fakultetai. SDAALR Centro ko mitetas šios draugijos Garbės ženklais apdovanojo Andrejų Sapožnikovą, Universiteto komite to pirmininką ir Joną Rastenį, ka rinės katedros dėstytoją. SDAALR CK Garbės raštai įteikti Mykolui Kudriavcevui, FilF dėstytojui, fa kulteto komiteto pirmininkui ir Leonidui Majorovui, fizinio auk lėjimo (katedros dėstytojui, šau dymo treneriui. Universiteto draugijos komiteto .pirmininku iš rinktas Andrejus Sapožnikovas. Valdas VILŪNAS
TVARKOS DAUGIAU, IR BUS GRAŽIAU Spalio 28—29 d. įvyko fakulitetų vidaus tvarkos apžiūra, iš aiškinusi geriausiai besitvarkan čius fakultetus. Apie pirmosios apžiūros rezultatus rašėme gegu žės 15 d. numeryje („Dar gali ma tapti pirmaujančiais"). Ką komisija išvydo dabar? Informacija, vaizdinė agitacija. Komisija konstatavo, kad dar stokojama informuojančių užra šų, kurie būtinai turėtų būti lie tuvių, rusų, o centriniuose rū muose bei Saulėtekio alėjoje esančiuose fakultetuose ir užsie nio kalbomis. Pagerėjo fakultetų koridorių, vestibiulių bei auditorijų apipa vidalinimas — atsirado naujų stendų, skirtų Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos jubilie jui, TSKP XXVII bei LKP XIX su važiavimų nutarimų įgyvendini mui. Naujais stendais pasipuošė
gamtos, medicinos, matematikos, filologijos, istorijos, fizikos fa kultetai, vitražais — chemijos fakultetas. Naujos ekspozicijos ruošiamos prekybos fakultete. Reikia atnaujinti ekspozicijas EKFF, jas papildyti PEF. Apžiū ros metu tos pačios ekspozici jos rastos, teisės fakultete. Vaiz dinės agitacijos nėra jungiama jame korpuse. Rūbinių įranga ir panaudoji mas. Tvarka auditorijose, kori doriuose. Nors fakultetuose veikia rūbi nės; paltai, striukės, krepšiai pa liekami fakultetų koridoriuose bei vestibiuliuose. Buvo nutarta fakultetuose per traukų metu budėti, tačiau nė viename fakultete neteko paste bėti budinčiųjų. Tiek pertraukų metu, tiek po paskaitų daugely je auditorijų paliekamos netvar-
kingai išstumdytos kėdės, stalai, nevalytos lentos. Lyginant su gegužės mėnesį surengta apžiūra, pastebėta, žad koridoriuose, po laiptais, ato kesniuose fakultetų kampeliuose žymiai mažiau nereikalingo in ventoriaus, mažiau pastebėta ir neleistinose vietose rūkančiųjų. Komisija konstatavo, kad nuo lat gerai tvarkosi gamtos ir pra monės ekonomikos fakultetai, pasitempė PF, IF ir ChF. Neblo gai tvarkosi medikai, matemati kai, istorikai. Gražinant fakultetų interjerą pasitelkti Dailės instituto interjeristai diplomantai. Ateinančiai* metais jie apipavidalins gamtos ir medicinos fakultetų patalpas, o po to, kiekvienais metais dar po du fakultetus. „T. S." 'nf-
3 Tarybinis studentas
VISUOMENINĖS-POLITINĖS PRAKTIKOS NUOSTATŲ
PROJEKTAS VPP ESMĖ, TIKSLAI IR TURINYS ypp — sudėtinė aukštosios I mokyklos mokymo auklėjimo I proceso dalis, kurios tikslas — suteikti busimajam liaudies ūkio specialistui visuomeninės-politi nes veiklos žinias ir patirtį, iš ugdyti organizacinius sugebėji mus, suteikti elementarius vado vavimo kolektyvui ir darbo su žmonėmis įgūdžius. Pagrindiniai VPP organizavimui celiami reikalavimai: 1. Įdėjinio-adklėjamojo ir or ganizacinio darbo kompleksišku mas, vienovė ir perimamumas. 2. Teorijos ir praktikos vienyoės įgyvendinimas. 3. Diferencijuoto ir individua laus darbo su kiekvienu VPP nariu užtikrinimas. VPP vyksta visą mokymosi VVU laikotarpį, SSB, gamybi nių ir pedagoginių praktikų me tu. Organizuojant VPP, svarbu atsižvelgti į besimosios studen to specialybės specifiką, siekiant praplėsti jo akiratį, suteikti nau dingus busimojoje praktinėje veikloje įgūdžius. VPP turinį sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinei daliai priklauso: 1. Visuomenės mokslų studija vimas; 2. Savarankiškas marksistinėslenininės teorijos studijavimas; 3 Dalyvavimas visuomenės mokslų konkursuose, visuomenės mokslų referatų rašymas; 4 Dalyvavimas olimpiadoje .Studentas ir mokslo bei techni kos pažanga"; 5. Studijavimas visuomeninių profesijų fakultete. Praktinei daliai priklauso: 1. Darbas visuomeninių orga nizacijų ir studentų savivaldos renkamuose organuose (komjau nimo, profsąjungos, SMD ir kt.J; 2. Agitacinis-propagandinis dar bas, visuomeninė-politinė veikla studijų, gamybinių ir pedagogi nių praktikų metu, SSB. 3. Įvairių visuomeninių-politinių, kultūrinių ir sportinių ren ginių organizavimas; 4. Nuolatinių bei vienkartinių įpareigojimų ir įsipareigojimų vykdymas (darbas savanoriškoje liaudies draugovėje, komjaunimo operatyvinėje grupėje, pedago giniame būryje ir kt.)
VPP SISTEMA Svarbiausieji organizaciniai VPP struktūros elementai yra šie: 1. VPP valandėlės — marksis‘>nės metodologijos propagan dos forma, įgalinanti pasiekti or ganišką aktyvaus marksizmoleninizmo teorijos įprasminimo vienybę; 2. Visuomeninė-politinė VPP dalyvių atestacija — praktinio v PP tikslų įgyvendinimo ir krypūngos komjaunimo organizacijų bei kiekvieno studento veiklos kontrolės bei aktyvinimo forma; * VPP tarybos — visuomeni niais pagrindais nuolat veikiantys bendri administraaijos ir visuo meninių organizacijų organai, vadovaujantys VPP organizavi mui bei kontrolei, užtikrinantys PP tikslų įgyvendinimą.
VADOVAVIMAS VISUOMENINEI-POLITINEI PRAKTIKAI Universiteto VPP organizuo ta Universiteto VPP taryba, į urios sudėtį įeina rektorato, Partinio, komjaunimo ir studen< profsąjungos komitetų visuo menes mokslų katedrų, VPF atsai, fakultetų VPP pirminin-
Taryba koordinuoja VPP orSanizatorių veiklą, rengia jų mo> mus, ruošia metodines reko mendacijas, kontroliuoja VPP fa\(j tarybų veiklą, atestuoja .renkamų organų narius. t , tarybos sudaromos ir fato 'etuose. Į jas įeina dekana■ Partinio biuro, visuomeninių K ^anizacijų, visuomenės mokslų \-pp rų *r studentų atstovai, taryba tvirtinama kiekvie
nais mokslo metais (rudenį) fa kulteto taryboje. SSB metu VPP organizavimui, vadovauja komisaras, atsiskaitantis fakulteto komjaunimo komi tetui. Praktikose VPP organizavimui vadovauja praktikų vadovai bei komjaunimo biurai, atsiskaitantys fakulteto VPP tarybai. Fakultetų VPP tarybos: 1. Rengia aktyvo mokymus, organizuoja VPP tikslų, princi pų, uždavinių ir teigiamos pa tirties propagandą; 2. Sudaro pavyzdinius fakulte to VPP valandėlių planus; 3. Teikia metodinę pagalbą organizuojant VPP valandėles grupėse, užtikrina ir kontroliuo ja jų organizavimą; 4. Užtikrina VPP visuomeniniųpolitinių atestacijų organizavi mą, vykdymą ir kontrolę; 5. Atsižvelgiant į grupės už imtą vietą fakulteto socialisti niame lenktyniavime, skiria ba lų fondą už visuomeninę-politinę veiklą kiekvienai grupei. 6. Sudaro grupių VPP atesta cines komisijas ir leontroliuoja jų darbą; 7. Pasitarimuose kiekvieną se mestrą aptaria VPP eigą fakul tetuose, svarsto atestacijų rezul tatus ir tvirtina grupių atestaci jų protokolus; 8. Sprendžia visus neaiškius ir ginčytinus VPP organizavimo klausimus fakultete (grupių ates tacinės komisijos tokios teisės neturi); 9. Atestuoja fakulteto ren kamų organų narius.
VISUOMENINĖS-POLITINES PRAKTIKOS VALANDĖLIŲ ORGANIZAVIMAS
VPP valandėlė — bendras grupės, kurso, specialybės ar fakulteto renginys, kuriame sie kiama įgyvendinti VPP tikslus ir uždavinius. Jų organizavimas grupėse privalomas komjaunuo liams, dalyvavimas — būtinas. VPP valandėlės gali būti or ganizuojamos labai įvairiai. Tai — teorinės paskaitos, seminarai, disputai, diskusijos, susitikimai, dkskursijos ir pan. Jos organi zuojamos kartą per mėnesį. VPP valandėlių organizavimui grupėse vadovauja grupės kom jaunimo biuras, metodinę pagal bą teikia visuomenės mokslų dėstytojas. Teorines paskaitas skaityti pa tartina kviesti „Žinijos" draugi jos, LLKJS CK, VU lektorius, visuomeninių organizacijų atsto vus. VPP valandėlės protokoluoja mos, protokolai saugomi fakulte tų komjaunimo komitetuose. VISUOMENINĖS-POLITINES PRAKTIKOS DALYVIŲ VISUOMENINĖS-POLITINĖS ATESTACIJOS TVARKA VPP visuomeninės-politinės atestacijos metu studentai atsi skaito už savo visuomeninę veiklą mokslo metais. Grupė, tu rėdama fakulteto VPP tarybos skirtą balų fondą, paskirsto jį grupės, studentams, atsižvel gdama į kiekvieno iš jų visuo meninį aktyvumą. Sprendžiamas balsas priklauso atestacinei ko misijai. VPP atestacija organizuojama kasmet balandžio—gegužės mėn. Prieš VPP atestaciją grupės kom jaunimo organizacijos susirinki me aptariama kiekvieno stu dento veikla grupėje ir rašomas atsiliepimas. Grupė įvertina visų grupės studentų veiklą grupės viduje, įskaitant ir grupės komjaunimo sekretorių. Jei grupės studentas yra kur so, specialybės, fakulteto ren kamų organų narys, tai jo vi suomeninę veiklą įvertina fakul teto VPP taryba. Jei studentas lanko meno sa viveiklos kolektyvą, sporto sek ciją, interklubą, arba SMD, KOG ir pan., tai jo veiklą mokslo me tų bėgyje įvertina būrelio, sek cijos pirmininkas arba vadovas ir vertinimą pateikia fakulteto VPP tarybai.
Visi studento visuomeninės veiklos balai sumuojami ir ates tacinės komisijos protokole nu rodoma bendra balų suma. Pastaba: Jeigu už visuomeninę veiklą grupėje studentui nebuvo skirta balų, tai tuomet ir už vi suomeninę veiklą už grupės ri bų skirti balai jam anuliuojami. Visuomeninės veiklos balai už veiklą meno saviveiklos kolekty vuose, sporto sekcijose, tiltuose būreliuose skiriami tik tuo atve ju, jei studentas šia veikla pri sidėjo prie grupės, fakulteto vi suomeninės veiklos, įvairių ren ginių organizavimo. Si pastaba neliečia balų už SMD veikla: jei studentui gru pėje nebuvo r.kirta balų, tai ba lai už SMD veiklą paliekami. Paskutiniais studijų metais su sumuojami paskutinių ir ankstes nių studijų metų visuomeninės veiklos balai, kurie skirstymo į būsimas darbovietes metu pride dami prie pažangumo vidurkio. Jeigu studento pažangumo vi durkis žemesnis už bendrą kurso vidurkį, tai jo visuomeninės veiklos balas gali būti ne dides nis kaip 0,5. Jei balas didesnis, tai tuomet jis sumažinamas iki 0,5. Išimties tvarka fakulteto VPP tarybos nutarimu studento vi suomeninės veikios balas gali ir viršyti 0,5. Atestacija vyksta visuomeni niais pagrindais fakulteto deka no įsakymu komjaunimo komi teto teikimu. Įsakyme nurodoma fakulteto VPP tarybos sudėtis, grupių atestacinių komisijų su dėtis, atestacijos laikas ir vieta. Atestacinės komisijos skiriamos vienai atestacijai. Jų sudėtį nu stato fakulteto komjaunimo ko mitetas ir VPP taryba. Atestaciją grupėje organizuoja ir komisijos narių dalyvavimą užtikrina grupės komjaunimo biuras. Atestacija protokoluojama, nu rodant kiekvieno studento vi suomeninę veiklą bei bendrą įvertinimą. Protokolas galioja, jei yra visų komisijos narių pa rašai. Taisymai protokoluose ne leistini. Grupių atestacinių komisijų protokolai tvirtinami fakulteto VPP tarybos posėdyje. Prirei kus ji gali įvykdyti pakartotinę grupės studentų atestaciją. Šiuo atveju ankstesnis vertinimas anuliuojamas. Grupės atestacinės komisijos vertinimas gali būti apskųstas fakulteto VPP tarybai savaitės laikotarpiu. Pastarosios spren dimas galutinis. Studentui laikinai nutraukus mokslą (išeinant į Tarybinę Ar miją, akademines atostogas) ar pereinant į kitą fakultetą, jo vi sų mokslo metų visuomeninės veiklos balų suma įrašoma į pas kutinį fakulteto VPP tarybos protokolą, o išrašas iš protokolo įteikiamas asmeniškai studentui. Jei studento mokymasis (mo kymosi laikas) viršijo numatytą programoje tai specialybei, ku rios diplomą studentas gauna, tai visuomeninės veiklos balų suma jam priskaičiuojama už programoje nustatytą mokslo trukmę. Studijų pabaigoje tai at lieka fakulteto VPP taryba, iš nagrinėjusi konkrečias aplinky bes. Kitais, nuostatuose nenuma tytais atvejais, sprendimus pri ima tik fakulteto VPP taryba. Grupių atestacinės komisijos to kios teisės neturi. VISUOMENINĖS-POLITINĖS VEIKLOS BALŲ SKAIČIAVIMO SISTEMA (NURODOMAS MAKSIMALUS GALIMAS BALAS).
Universitetas
LLKJS komitetas: sekretorius 0,25 pavaduotojas 0,20 narys 0,15 Profsąjungos komitetas: pir mininkas 0,25 pavaduotojas 0,20 narys 0,15 „Tarybinio studento" redkole gijos narys 0,10
Komisijų prie komjaunimo ir profsąjungos komitetų pirminin kai 0,15 Komisijų prie komjaunimo ir profsąjungos komitetų nariai 0,10 Fakultetas LLKJS komitetas: sekretorius 0,20 pavaduotojas 0,15 narys 0,10 Profsąjungos komitetas: pir mininkas 0,20 pavaduotojas 0,15 narys 0,10 Nuolatinių komisijų prie fakul teto komjaunimo komiteto ir protbiuro nariai 0,07 Specialybė Komjaunimo sekretorius, profhiuro pirmininkas 0,10 Jų pavaduotojai 0,07 Komjaunimo bei profsąjungos biurų nariai 0,05 Kursas Komjaunimo sekretorius, pro(orgas 0,07 Komjaunimo biuro narys 0,03 Fakulteto partinio biuro narys 0,10 Kitų nuolatinių įpareigojimų ir įsipareigojimų vykdymas fakul tete 0,02 Bendrabutis Bendrabučio tarybos pirmininkas 0,15 Pavaduotojas 0,10 narys 0,08 SSB VU paruošiamojo štabo vadas 0,25 Zonos štabo komisaras 0,25 gydytojas 0,20 meistras 0,20 VU išvažiuojamųjų būrių (tik TSRS) vadas 0,25 komisaras 0,25 narys 0,07 Fakulteto SSB vadas 0,15 komisaras 0,15 meistras 0,10 narys 0,03 VPF klausytojas, baigęs VPF Už vienerius metus 0,05 Už 2 metus 0,10 Už 3 metus 0,15 SMD VU SMD tarybos pirminin kas 0,15 pavaduotojas 0.10 nariai 0,07 Fakulteto SMD tarybos pirminin kas 0,10 pavaduotojas, narys 0,04 SMD būrelio narys 0,03 Dalyvavimas mokslinėse konfe rencijose ir olimpiadose Mokslinis darbas sąjunginiame ture apdovanotas medaliu 0,2 Mokslinis darbas sąjunginiame ture apdovanotas diplomu 0,15 Mokslinis darbas pateko į są junginį turą 0,10 Mokslinis darbas respublikos tu re apdovanotas medaliu 0,06 I laipsnio diplomu 0,05 II laipsnio diplomu 0,04 III laipsnio diplomu 0,03 Moksliniai darbai apdovanoti LTSR MA geriausių studentų mokslinių darbų konkursuo se 0,06 Gautos išradimo autorinės teisės 0,20 Racionalizacinio pasiūlymo pat virtinimas 0,10 Mokslinių darbų publikavimas sąjunginėje spaudoje 0,10 respublikinėje spaudoje 0,03, universiteo 0,02 mokslinis pranešimas ne VU ribose 0,02 Operatyvinės grupės prie VU komjaunimo komiteto Viršininkas 0,15 pavaduotojas 0,11 narys 0,10 VU SLD štabas Viršininkas 0,15 pavaduotoj as 0,11 narys 0,07 Fakulteto draugovės ištabas Viršininkas 0,10 narys 0,06 draugovininkas 0,03 Centriniai klubai VU kultūros ir internacionalinis klubai Pirmininkas, prezidentas 0,15 Valdybos pirm, pavad., vicepre zidentas 0,12 valdybos narys, tarybos na rys 0,09
Fakulteto interklubas, kultūros klubas prezidentas, pirmininkas 0,10 narys 0,07 VU ir fakultetų foto, kino, kraštotyros ir t. t. klubai valdybos pirmininkas 0,10 pavaduotojas 0,07 narys 0,07 klubo narys 0,03 VU sporto, turizmo, SDAALR Pirmininkas 0,12 narys 0,05 VU sporto komandų rinktinės narys 0,10 VU meno saviveiklos kolektyvai Valdybos pirmininkas 0,10 valdybos narys 0,07 kolektyvo narys 0,05 Kitų VU renkamų organų na rys 0,05 Kitų fakulteto renkamų orga nų narys 0,03 Paskatinimai LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštas 0,15 Rektoriaus pagyrimo raštas 0,10 Dekanato pagyrimas 0,01—0,02 VLKJS ir LLKJS CK garbės raš tas 0,10 LLKJS miesto komiteto garbės raštas 0,05 LLKJS rajono (komiteto garbės raštas 0,03 LLKJS VU komiteto garbės raš tas 0,02 Nuobaudos (nurodytus balus atimti iš bendro skaičiaus) Griežtas Rektoriaus papeiki mas 0,15 Rektoriaus papeikimas 0,10 Griežtas dekano papeikimas 0,07 Pašalinimas iš VLKJS eilių 0,2 Griežtas komjaunimo papeiki mas su įrašymu, griežtas prof sąjungos papeikimas 0,15 Komjaunimo papeikimas su įra,šymu, profsąjungos papeiki mas 0,10 Komjaunimo griežtas papeiki mas 0,07 Komjaunimo papeikimas 0,04 Komjaunimo įspėjimas 0,02 Pastabos: 1. Čia nurodyti vienerių metų visuomeninės veiklos įvertinimai. Studijoms baigiantis, balai su muojami. Sis rezultatas prideda mas prie pažangumo vidurkio, maksimali visuomeninės veiklos balų suma neturi viršyti 1,0. Jei kurse yra studentų, kurie surin ko daugiau nei 1,0 balą, fakulte to VPP tarybos nustatoma tvar ka, studento balas sumažinamas iki 1,0. 2. Siūlomi įvertinimai yra maksimalūs ir, komisijai nutarus, gali būti sumažinti. Sumažinti įvertinimą gali pasiūlyti ir or ganizacija, kurioje studentas dir ba. 3. Studentas, dirbęs dviejuose organuose, kur jo veikla yra vie na ir ta pati, '(pvz. fakulteto komjaunimo komiteto narys, at sakingas už internacionalinį dar bą ir kartu fakulteto inteifdubo pirmininkas) gauna vieno iš dviejų įvertinimų balą. 4. Jei studentas yra kokių nors ne VU renkamų organų na rys, dalyvauja juose be VU ži nios, tai jam visuomeninės veik los balai už pareigas neįskaito mi. 5. Jei studentas dalyvauja ko kios nors organizacijos veikloje už VU ribų, bet nedalyvauja ati tinkamos VU organizacijos vei kloje, tai jam balai neįskaitomi. 6. Pridėtinių balų už visuome ninę veiklą skirstomo metu (paskutiniame kurse) fakulteto komjaunimo komitetai gali pa pildomai skirti ir nuimti iki 0,05 balo. 7. Jei studentas pašalinamas iš renkamos organizacijos, tai jam visuomeninės veiklos balai neskiriami. 8. Jei studentas yra miesto ir VU sporto rinktinės narys, jis balus gauna tik kaip miesto rinktinės narys. Tačiau jei stu dentas negina VU garbės, balų negauna. 9. SMD būrelio narys yra tas studentas, kuris paruošia ir per skaito bent vieną pranešimą per metus. 10. Tarptautinio išvažiuojamo jo studentų būrio nariai balų negauna.
4 Tarybinis studentas
„džiaugiuosi, kad aš žarija neužgesus“ Pasitinkant Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 70-metj, Universiteto mokslinės bibliote kos fojė buvo atidaryta paroda, skirta mūsų Universiteto prote* šoriui, aktyviam revoliucinio ju dėjimo dalyviui, lietuvių tarybi niam literatūrologui, LTSR nusi pelniusiam mokslo veikėjui, LTSR valstybinės premijos lau reatui, memuaristui Broniui Pranskui-Žalioniui (pažymint 85sias jo gimimo metines). B. Pranskus — pirmasis lietu vių literatūros profesorius, vie nas pirmųjų lietuvių tarybinių istoriografų. Jis pirmasis mark sistinės metodologijos pagrindu plačiai išnagrinėjo lietuvių lite ratūros ryšių su nacionaliniu judėjimu problemų. Paroda pradedama B. Pransr kaus eilėmis: „džiaugiuosi, kad aš — žarija neužgesus, nedingus didžiam revoliucijos lauže". Parodoje eksponuojamos knygos, rankraščiai, fotografijos atspin di tik nedidelę dalį jo moksli nio ir kūrybinio palikimo, sau gomo Universiteto mokslinės bibliotekos rankraščių skyriuje. Parodoje B. Pranskus atsklei džiamas kaip vienas iš pirmųjų Lietuvos komjaunimo organiza cijos kūrėjų, aktyvus visuome nininkas, revoliucionierius, lietu vių proletarinės literatūros at stovas kryptingai, atkakliai ir kūrybiškai dirbęs šioje srityje. Nuotraukose matome jį Mari jampolės komjaunuolių ir visuo menininkų kuopelės narių tarpe (1923 m.), su pirmosios lietuvių proletarinių rašytojų konferenci jos Maskvoje dalyviais (1928 m.), tarp lietuvių komunistų pa sitarimo prie Baltarusijos KP CK dalyvių (1929 m.), „Raudo nojo artojo" redakcijoje.
Tvirta komunisto-revoliucionieriaus pozicija atsispindi vi sose B. Pranskaus-Žalionio pa rengtose, parašytose knygose, straipsniuose-atsiminimuose. Pa rodoje — jo ajtsiminimai apie (komjaunimo organizacijos įkūrimą Lietuvoje, „Komunisto" įsteigimą, atsiminimų knygos „Artimieji toliai" (V., 1962), ei lėraščių, poemų rankraščiai; kruopščiai surinktos proletarinių rašytojų, jo dėka įėjusių į lietuvių literatūros istoriją, biblio grafijos. VVU mokslinės bibliotekos rankraščių skyriaus, skaitytojų aptarnavimo sektoriaus vedėja S. STAKULIENĖ
Vargu ar ką nors stebina už darbiaujantis studentas. Jį gali ma pamatyti visur: šluojant gat ves ir nešant krovinius, prižiū rint vaikus ir slaugant ligonius. Tikriausiai daugumas organizaci jų net neįsivaizduoja savo darbo be jaunųjų pagalbininkų. Tinka mai pritaikytas darbo laikas, ne mažas užmokestis dažną studen tą sugundo savarankiškai ieškoti pragyvenimo šaltinių. Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje studentai pradeda darbą nuo 20.00 valandos. Kodėl mes pasirinkome šią įstaigą! Ti kriausiai todėl, kad darbas čia mums atrodė susijęs ne tik su fizinėm, bet iš dalies ir su psi chologinėm pastangom. Iš dalies paveikė ir ligoninės aplinka: grotos, durys be rankenų, užrak tai. Tačiau Robertas Mosėjus ir Gytis Gudaitis žiūri į savo darbą žymiai realiau negu mes. šie istorijos fakulteto studentai budi naktimis 13 kartų per mėnesį. Vaikinus patenkina darbo laikas (nors dažnai
Sportai
VU ŠAŠKININKAI -
Čempionai Septynias dienas Kapsuke vy ko Lietuvos komandinės šaškių pirmenybės. Jose dalyvavo 1986 metų prizininkai Vilniaus „Moks lo", Klaipėdos šachmatų ir šaš kių klubo, Alytaus eksperimenti nio namų statybos kombinato bei Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Kapsuko miestų pir menybių nugalėtojai. Nugalėję visas komandas, Uni versiteto šaškininkai: Vladislava Androloic, filo logijos fak. V. k. studentė, Daiva Dubosartė, filologijos fak. I. k. studentė, Kęstutis Jungevičius, teisės fak. III k. studentas, Igoris Golubajevas, teisės fak. I k. studentas, Antanas Damašas, prekybos fak. IV k. neak. sk. studentas, Aleksandras Ginzburgas, ma tematikos fak. IV k. neak. sk. studentas, — iškovojo respublikos čempionų vardus. Antrąją vie tą laimėjo Alytaus eksperimenti nio namų statybos kombinato, trečiąją — Kapsuko „Sūduvos“ komandos. šių varžybų išvakarėse Vladis lava Androloic TSRS pirmenybė se Gorkio mieste trečiąkart iš kovojo aukso medalį ir šalies čempionės titulą. Jai pirmajai res publikoje suteiktas TSRS rusiškų šaškių didmeistrės vardas. Algirdas STANYS Fizinio auklėjimo k-ros vyr. dėstytojas
KUR MES DIRBAME
LIGONINĖJE,
tenka praleisti ligoninėje šešta dienius ir sekmadienius), nes vi sa diena būna laisva. Patenkina ir uždarbis. Tiesa, darbas psi chiatrinėje ligoninėje ne iš leng vųjų: naktimis reikia budėti priesunkių ligonių, visokeriopai pa gelbėti seselėms, o dažnai besigydantys čia pacientai su alko holio sudarkyta psichika sukelia konfliktines situacijas.
Gytis dar neapsisprendė, ką pirks už gautą atlyginimą: „ar striukę su užtrauktukais, ar bal tas kelnes" — juokauja. Tiki mės, kad jo uždarbio užteks abiems daiktams įsigyti... Robertą paskatino ieškotis darbo noras pagelbėti motinai, kuri išlaiko šeimą. Be to, Rober tui reikalingi pinigai ir netrukus įvyksiančioms jo vedyboms...
* Gytis buvo neseniai pradėjęs budėjimą. Gintaro KUDABOS nuotr.
PO PASKAITŲ...
Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje dirba sanitarais ne tik Universiteto studentai. Med. seselėms talkino Darius Mališaus kas, VVPI antrojo kurso studen tas. Čia Darius dirba jau trečias mėnuo.
Jolanta ŽENTELYTE
ŠITAIP GALIME TIK MES Praėjęs šeštadienio vakaras niekuo nesiskirtų nuo kitų, jei ne Universitetą aplankęs Stu dentų festivalis, skirtas Pasauli nei jaunimo ir studentų dienai. Iki pilnutinės laimės, rodos, be trūko tik gero oro, (būtent tą dieną pliaupė lietus), tačiau ir jis, kaip vėliau teko įsitikinti, buvo bejėgis sužlugdyti gerą nuotaiką, nuplėšti nuo veidų palaimingas šypsenas. Visą va karą senosios Alma Mater kie mai kiemeliai pripildyti jaunat viško juolko, muzikos, kuri kvie tė pasinerti į studentiškos šven tės verpetą. Kas nebuvo joje — daug ką prarado, o svarbiausia — nepatyrė vienos iš įdomiau
sių jūsų gyvenimo akimirkų. Ne veltui Gorkio gatve skubėję praeiviai linksėjo galvomis: „Ši taip gali tik studentai..." Šio renginio tikslas, kaip pa sakė filologijos fakultete vyku sios preskonferencijos dalyviai, — ieškoti kūrybingo jaunimo, naujų talentų. Norėtųsi pridurti — ir ne tiktai... Jau seniai aiš ku, jog studentams išradingumo, jumoro jausmo netrūksta. Svar biausia — patirti niekuo neiš matuojamą jausmą: festivalis „Žemei taiką, žmonėms draugys tę", leido pasijusti viena darnia šeima, kurią jungia Universite tas Ingrida SKUODAITE
NORI, KAD TAVO KŪRYBĄ SKAITYTŲ TORONTE? Taip? Tad rašykite „Tarybi niam studentui". Temos: moky mo procesas, profesinis paruoši mas; savarankiškas darbas; spe cialistų skirstymas; kaip pragy venti už stipendiją; ką veikiate laisvalaikiu; kokį alų mėgstate; buitis, bendrabučiai, savivalda; studentiška šeima; kaip priside date saugant ir tvarkant istori jos ir architektūros paminklus; šventės ir t. t. ir t. t. Viskas iliustruotai Ne daugiau trijų mašinraščio puslapių (Jei labai daug norite pasakyti _ keturi mašinraščio puslapiai)! Rašykite lietuviškai, rusiškai arba angliškai (bus mažląu dar bo vertėjams). GERIAUSIOS PUBLIKACIJOS PER APN (Agenstvo pečatl Novostl) BUS PERDUOTOS TORON TO UNIVERSITETO LAIKRAŠ ČIUI! Po publikacija galite nurody ti savo adresą, (susirašinėjimui). LAIKO NEDAUG IKI GRUODŽIO 1 D. Kūrybinės sėkmės!
BHI4MAHHE! Bcex
KUM
nOnbCKOM
naiOLUHX co3AaHHH
UJKO/lkl
CpeflHHe
npenoflaaaHHeM
okoh-
BTY,
CTyfleHTOB
MHB111HX
Ha
S3blKaX,
npHHSTb
we-
yųacTHe b
KonneKTHaa
xyAOwecTBeHHOH
c
pyccsoM
(-ob)
caM0«e»-
renbHOCTM (Kaune hmchmo — Bbi peiUMTe cbmh) npocuM 26 HOBČpS B 18 ųaCOB npHHTH B KOMHTeT KOMCOMona Bfy (ųeHrpanbHOe aflaHHe, komhbtb N° 41) h/ih nosBOHHrb no renecpoHy 61-79-20 (očpamarbca k T. MaHtoiuHcy).
SALINAMI XE TIK STUDENTAI Sodą bendrijoje: „Ąžuolynas“ spalio mėn. pradžioje buvo su daryta komisija patikrinti, kaip sodo nariai tvarko savo sklype lius. Pirmiausia tikrinome tuos sklypelius, kurių šeimininkai dar pavasarį buvo (spėti. Pasi rodė, joq kai kurie per vasarą sukruto, pasitempė, o kiti visai nereaqavo i perspėjimus ir ra ginimus. Tokius apsileidėlius komisija pasiūlė pašalinti Iš so do narių, o jų sklypelius skirti naujiems nariams, šiai nuomo nei spalio 16 d pritarė Unlversl-
teto darbuotojų profsąjunqos komitetas. Komisija sudarė Ir antrą są rašą. i kur( pateko nauji, pirmą kartą perspėti, bloqai besitvar kantys sodininkai. Ateinančių metų qequžės-biržello mėn. jų sklypai vėl bus tikrinami, nere agavę j perspėjimą sodininkai bus pristatyti šalinimui iš sodų bendruos narių. Sis apsileidėlių sąrašas atrodo taip: V. Kunqis (MaF, IV —148), L. Martlnkėnienė (FF. VII — 63), A. Bernotas (Ėst. I. k.. VII —112). J. Valiūnie-
nė (MF, VII —124), G. Jakimavi čius (MaF, VII —125), J. Petkevi čius (Kt. orq„ VII —211), A lanauskas (Kt. orq., VII —223), A. Skačkauskienė (IF, VII —234), R. Baranauskas (FF, VII — 232. L. Gaižauskas (EKFF. V —73) ir A. Visackas (FF, V-74). Kas pažįstate čia išvardintus, praneškite jiems apie tai.
Doc. Virgilijus JUODAKIS SB ..Ąžuolynas" valdybos narys
JEI GALO SU GALU SUDURT NEGALI STUDENTUS jSIDARBINTl KVIEČIA (Įmonės pavadinimas; koks dar bas, telefonas pasiteiravimui.) Radijo komponentų g-kla, su rinkimo cechuose; 63 *5 81 (kadrų skyriaus viršininkas). Žuvies gastronomijos kombi natas, žuvies apdorojimas, 64 00 71 (kadrų skyrius). „Lelijos" gamybinis susivieni jimas; pagalbiniai darbai, pap
Karatisto pramankšta! Aerobika! Ne, jis tik ruošėsi žygiuoti sportinėje kolonoje. G. K. nuotr.
Pamenate „T. S." Nr. 34. išspausdintas Tomo SREBALIAUS fotomįsles? Tikriausiai jas ir ats pėjote: kairiojoje nuotraukoje pavaizduoti labai padidinti teptuko plaukeliai, o dešiniojoje — pats paprasčiausias pipiras, o ne naujai atrastas asteroidas. Tokių fotomįslių galite ir jūs mums atsiųsti.
rasčiausi siuvimo darbai; 63 04 41 (kadrų skyrius). „Vilijos" trikotažo fabrikas, pagalbiniai darbai, siuvimas, 61 21 43(pasiteiravimui); 62 88 35 (kadrų skyrius). „Spartos" kojinių ir trikotažo fabrikas, pagalbiniai darbai, 63 02 75 (kadrų skyrius). Spec. ATĮ, teritorijos valy
mas, 75 26 82 (kadrų skyrius). Tarybų rajono butų ūkio val dyba, teritorijos valymas, 63 07 82 (viršininkas). Lenino rajono gamybinė butų ūkio valdyba, teritorijos valy mas, 73 42 81 (viršininkas). Įsidarbinti jums padės VU komjaunimo komitetas tel. 61-79-20.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830896, išduotą IF studentei Lolitai ANDZIULEVIČIŪTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusius studento pažymėjimą ir studijų knygelę Nr. 8710369 išduotą MF studentui Gintarui KARABEVICIUI, laikyti negalio jančiais. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8610491, išduotą FilF stu-
dentei Irenai BIELIAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840433, išduotą PF studentui Arnoldui MERKELIUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710266, išduotą PEF studen fei Astai MATULYTEI, laikyt, negaliojančiu.
Ekonomlnės Istorijos ir ge ografijos katedros darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia doc. Leoną JASINSKĄ mirus bro liui.
Gamtos fakulteto kolekty vas nuoširdžiai užjaučia bendrosios geografijos kated ros laborantę Eleną NOREI KAITĘ dėl brolio mirties.
Fizikos fakulteto darbuoto jai nuoširdžiai užjaučia vyr. mokslini bendradarbį Vidą KALESINSKĄ mirus tėvui.
Astronomijos ir kvantinės elektronikos katedros kolek tyvas nuoširdžiai užjaučia bendradarbį Vladą SIRUTKAlTĮ dėl motinos mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame pre kybos ekonomikos specialy bės II kurso studentę Nerin gą KAVALIAUSKAITĘ mi rus mamytei. Grupės draugai, kuratorius
ūkio padalintų darbuotojai užjaučia techninlo-eksploataclnto skyriaus vyr. inžinie rių Alfonsą TAMOLUNĄ mi rus tėvui.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 2425 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. ..CoaeTCKHH cryĄeHT# — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMBTeTa KOMcoMOAa, npocĮiKOMa opAeHOB TpyAOBOr° KpacHoro 3HaMenH h ĄpyjK6u ■apoAOB BHAbHioccKoro yHHBepcirreTa hm. B. Kancyxaca. Bhabhioc. PeAaicrop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom aatiKe.
Redaktorius A. LIPSTAS