Visu šalių proletarai, vienykitės!
S C ARVBI rlis SCUDGDCaS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
Eina nuo 1950 metų
+
REKTORATO,PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1969 m. lapkričio mėn. 28 d.
...teisė į mokslą Šiandien Lietuvoje yra 57000 studentų. Tūkstančiai jaunuolių lanko technikumus ir spec. vidurines mokyklas. Privalomas aštuonmetis išsi lavinimas. Tokie skaičiai ir
Nr. 35 (695)
GRUODŽIO 5-OJI —TSRS
Kaina 2 kap.
KONSTITUCIJOS DIENA
faktai, kurie TSRS Konstitu cijoje nusakyti keliais žo džiais: „.. .teisė į mokslą" Teisė be jokios išimties tūks tančiams, milijonams Tarybų šalies piliečių.
PASKUTINĖ PASKAITA
dijavimas. Nes tokia mū sų teisė ir pareiga — mo kytis. Toks Lenino priesa Šiais metais i pirmą kur kas — mokytis. Ir mes jį są priimta 1450 studentų, vykdome. beveik 900 diplomantų dieniniame ruošiasi palikti Universite Universiteto apie tą. Tarp jų — ir Ekonomi skyriuje studijuoja kos fak. finansų-kredito 6600 studentų. 4900 mokama Jiems dėsto dau specialybės ketvirtakur- stipendija. giau kaip tūkstantis dėstyto siai, kuriems jau pasku- jų. Gamybines ir pedagogines inė paskaita. Bet kelias praktikas vyresniųjų kursą mokslą dar nesibaigia — studentai atlieka geriausiose iu laukia diplominiai, dar respublikos įmonėse ir mo bas — vėl nuolatinis stu kyklose.
PRAKTIKA Filologijos fakulteto penkto kurso rusistų peda goginė praktika jau bai giasi; Vilniaus 31-oje viduri nėje mokykloje praktiką atlieka septynios studen tės, kurioms vadovauja doc. P. Užkalnis. Apie jas šiltai atsiliepia ne tik prak tikos vadovas, bet ir patys mokytojai, kartais net nu sistebėdami studenčių su gebėjimu surasti kalbą su mokiniais. O doc. P. Už
Materialinio-techninio apįpinimo spec. antrakursiai štadienį kavinėje suruošė ikarą „Studentijos vieta viomenėje". Jame dalyvavo kitų fakulteto specialybių udentai, dėstytojai. Apie ponijos jaunimo problemas įlbėjo LTSR Aukščiausiosios arybos Prezidiumo referens J. Leikauskas. Dėstytojas . Skrupskelis papasakojo ilionės po arabų šalis Įspūžius. R. KVIETKAUSKAS
• TEISES FAK.
1870—1970 fakultete su [STORUOS planuota gana daug ir įvairių renginių, skirtų
Lapkričio pirmąją dieną Universitete studijavo 5571 neakivaizdininkas. Dauguma jų pragyvenę nemaža metų, bet noras žindti kuo daugiau, būti Seru specialistu atveda Juos į auditorijas. Dieninio skyriaus stu dentai dar tik galvoja apie
• ISTORIJOS FAK. Antradienį I k. istorikai su sitiko su Partijos istorijos ins tituto darbuotoju P. Staru, knygos „Partizaninis judėji mas Lietuvoje", šiemet apdo vanotos Respublikine premi ja, autoriumi. P. Staras papasakojo, kaip ruošė knygą, kaip buvo su rastos nežinomos antifašistų pogrindininkų grupės. Pasiro do, Didžiojo Tėvynės karo metu Lietuvoje velkė ne 37 būriai su 3000 partizanų, o 54 būriai, jungiantys 10000 kovo tojų. Dideli partizanų nuopel nai: sunaikinta 14000 hitleri ninkų, nuversti 577 ešelonai... P. Staras karo metais dirbo 'auno pogrindinės komjaumo organizacijos pirmuoju kretoriumi. Bendri tikslai, ipesčiai jungė jį su J. Alek>niu, H. Borisą, A. Ceponiu. asakotojas prisiminė jų žygarbj. E. TERVIDYTE
® EKONOMIKOS FAK
kalnis mums pasakė: — Ši rusisčių grupė yra viena iš geresnių, kurių pedagoginėms praktikoms vadovavau per dešimtį metų. Mes apsilankėme Vil niaus 31-oje vidurinėje mokykloje tuo metu, kai rusistės R. Binder ir L. Maksimova dešimtoje kla sėje diskutavo su moki niais apie altruizmą ir egoizmą. Nuotraukoje: pokalbį pradeda R. Binder.
artėjančią sesiją, o ne akivaizdininkams dabar pats darbymetis. Eilinę se siją laiko ir IV kurso žur nalistai neakivaizdininkai. Nuotraukoje: IV k. žur nalistai -neakivaizdininkai po sėkmingai išlaikytos lietuvių kalbos įskaitos. Iš kairės į dešinę — Ro kiškio ra j. laikraščio „Spa lio vėliava" fotokorespon
Praneša ,,TS“ korespondentai
Už ilgametį vaisingą pedaoginj darbą ir nuopelnus, ystant istorijos mokslą, ryum su 60-siomis gimimo me nėmis Universiteto Istorijos įkulteto Visuotinės istorijos atedros profesorius, istorijos tokslų daktaras B. Dundulis pdovanotas Lietuvos TSR ukščiausiosios Tarybos Preidiumo Garbės raštu. Mūsų inf.
PLANAS TURI PADĖTI
SESIJA
DIENOS IR ŽMONĖS
dentas A. Zibolis, T. Meiželis iš Šilutės raj. laikraš čio „Komunistinis darbas", „Minties" leidyklos dar buotoja G. Gudjurgienė, kaunietė G. Talkevičiūtė ir palangiškis K. Paulius. Šios M. KURAIČIO, A. BUCKAUS ir J. MAŽEIKIO nuotraukos — kasdieniškos. Bet jos puikiai pasakoja apie Čnūsų šviesią teisę į mokslą.
V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. Fakulteto partinės organizacijos biuras ir mokslinė fakulteto taryba neseniai drauge svarstė, kaip vykdomas jubiliejinių rengi nių planas. Fakulteto renginių tarpe —■ mokslinės konferen cijos ir specialūs moksliniai leidiniai, specialūs studentų darbai, paskaitos jubiliejine tematika visuomenei, išvykos J leninines vietas, susitikimai, konkursai, vaizdinės agitaci jos priemonės ir t. t. Ruošia masi numatytoms 1970 m. pradžioje filosofų, istorikų („LKP kova už V. Lenino idė jų įgyvendinimą respubliko je"), SMD ir kitoms įžymiai datai pažymėti skirtoms kon ferencijoms. Numatomų jubi liejinių mokslinių darbų tarpe
Pažinti žmonių tarpusavio, vyro ir moters santykius vi suomenėje, šeimoje — ypač svarbu busimiesiems teisinin kams. Todėl fakulteto kom jaunimo organizacija skatina studentų auklėjamojo darbo renginius: kolektyvines eks kursijas, susitikimus su akto riais, įžymiais žmonėmis ir pan. Praėjusį savaitgalį teisinin kai suruošė pokalbį „Meilė, jaunimas, šeima" Universiteto kavinėje. Į svečius pas fakul teto studentus atvyko Vil niaus m. Spalio raj. liaudies teismo pirmininkas K. Lipei ka, kuris atsakė j daugybę studentų klausimų, papasako jo apie teisminėje praktikoje pasitaikančius jaunimo, šei mos klausimus. Nuomonėmis aktyviai dalinosi studentai N. Papirtis, O. Spajus, J. Lau čius, L. Spieva ir kt. Apie studentų tarpusavio santykius papasakojo fakulteto dekanas P. Kūris. Vakare keletą kūrinių atli ko fakulteto estradinis an samblis. J. SURBLYS
— „LKP istorijos klausimų" IX tomo I sąsiuvinis, jubiliejaus proga ruošiamasi išleisti spe cialų periodinio filosofinio-sociologinio leidinio „Proble mos" numerį, specialius straipsnius ir kt. Kai kurie fakulteto dėstytojai ruošiasi dalyvauti sąjunginėje konfe rencijoje, antai doc. A. Sinke vičius skaitys pranešimą są junginėje konferencijoje Uljanovsko mieste. Fakulteto studentai, dau giausia istorijos, biblioteki ninkystės ir žurnalistikos specialybių, yra parašę ar ra šo daug kursinių ir diplomi nių darbų specialiomis, su le ninine tematika susijusiomis problemomis, o taip pat paruošę ar ruošia jubiliejinės tematikos renginius gamybi nės bei pedagoginės praktikos Antrakursiai susitiko su Ci metu respublikos mokyklose, vilinės teisės proceso kated pionierių stovyklose, bibliote ros vedėju docentu J. Žėruo kose, redakcijose. liu. Docentas studentams pa pasakojo apie šiuolaikinę (Nukelta i 2 psl.) tarptautinę padėtį.
TARYBINIS STUDENTAS
2 p*
to dėstytojai pažymėjo savo paruoštų paskaitų temas, jų nepatikslino. Studentų para šyti specialūs darbai kated Sekmadienį Teisės fakulte rose turi būti atidžiai, daly simas. Šiais mokslo metais kiškai įvertinami. Sudarytas te svečiavosi vienas iš parti tokių klausimų teoriniuose fakulteto renginių zaninio judėjimo organizato seminaruose žymiai padaugė planas turijubiliejinių padėti telkti ren rių Lietuvoje Didžiojo Tėvy jo. ginių dalyvių jėgas, gerinti nės karo metais Marijonas Taigi, daugelis fakultete renginių kokybę, jų idėjinį- Miceika ir Universiteto Kari suplanuotų jubiliejinių rengi auklėjamąjj poveikį. nės katedros dėstytojas, bu nių ruošiama arba jau įvyk Vyr. dėst. E. KRAKAUSKAS vęs Lietuviškojo junginio ka dyta. Greta to, bendrame par rininkas papulkininkis Vincas Istorijos fak. liaudies Ragauskas. tinio biuro ir mokslinės tary kontrolės grupės bos posėdyje buvo atkreiptas Komjaunuolių grupė, vado pirmininkas vaujama fakulteto komjauni dėmesys, kad ne visi fakultemo organizacijos sekretoriaus A. Ablingio, kartu su svečiais tą dieną praėjo partizanų ko vų takais. Pirčiupyje studentai padėjo gėles prie Motinos monumen Krupskaja rašė taip: „.. .Aš m. visą pasaulį apskriejo to, aplankė sudeginto kaimo nežinau, kodėl Vladimiras II- skaudi žinia apie Lenino mir muziejų. Rūdninkų girioje prie par jičius pasirinko pseudonimą tį, vienas iš Havanos miesto „Leninas", niekada jo apie tai municipalitetų išleido dekre tizanų žeminių buvęs būrio neklausiau. Lenos įvykiai bu tą, kviečiantį visus piliečius vadas M. Miceika papasako jo, kaip kūrėsi pirmieji liau vo jau po to, kai jis pasirinko šį pseudonimą. Tikriausiai, gedulu paminėti „didžiojo dies keršytojų būriai, kurie, pseudonimas paimtas atsitik pasaulio piliečio Nikolaso Le žygius pradėję nuo smulkių operacijų, perėjo prie didelio tinai, lyg sekant tuo, kad Ple- nino" mirtį. „bėgio" karo. chanovas kartą rašė pseudo Pratęsdamas pasakojimų, nimu „Volginas". Iki Spalio revoliucijos dau gelį savo kūrinių Vladimiras Iljičius pasirašinėdavo „N. Leninas", o ne paprastai „Le ninas". Netgi po Spalio revo liucijos pirmajame jo raštų leidimo tituliniame lape buvo „N. Leninas" (V. Uljanovas). Šiaip inicialas „N" nieko ne reiškė, ir pats Vladimiras Iljičius niekada nepasirašė „Ni kolajus Leninas", bet užsie nyje ii iššifravo būtent kaip vardą Nikolajus. Štai 1921 m. žinomas anglų rašytojas B. Šo atsiuntė Leninui savo kny gą su užrašu: „Nikolajui Le ninui, vieninteliam valstybės veikėjui Europoje, kuris turi talentą, charakterį ir žinias, ■atitinkančius jo užimamą atsakingą postą". Kada 1924
PLANAS TURI PADĖTI (Atkeltą iš 1 psl.)
Artėjančio jubiliejaus pro ga patikslinta skaitomų visuo menei paskaitų tematika. Fa kulteto dėstytojų dauguma yra „Žinijos" nariai. 1968—69 mokslo metais visuomenei jie perskaitė daugiau kaip 400 paskaitų ir daugelis tų paskai tų tiesiogiai nušviečia lenini nę problematiką, idėjinį V. eninas — vienas iš
L
pseudonimų, tiksliau, pagrindinis Vladimiro čiaus Uljanovo pseudonimas, tapęs jo antra pavarde. Skaičiuojant įvairius to pa ties pavadinimo variantus yra 140 su viršum Iljičiaus pseu donimų. Spausdiname V. I. Lenino pseudonimų sąrašą: B. V. Kuprijanov, Bazilj, Bolševik, V. I. Ivanovskij, V. I-in, V. II., V. Iljin (N. Le nini, VI. Iljin, Vlad. Iljin, Vladimir Iljin, V. Lenin, VI. Lenin, Viljam Frei, Diadia, L Petrov, Iv. Petrov, I. Frei, Ivan, Iljič, Iljin, K. lvanov, Kar-ov, Karpov, K. T-in, K. Tulin, Karič, Lenin, Mejer, Mirianin, N. K-ov, N. Karpov, N. Konstantinov, N. Lenivcin, N. Lenin, Nabliudatelj, Nedeputat, Ne-liberalnij skeptik, P. Osipov, P. Petrov, P. Piriučev, Peterburžec, Petrov, Postoronij, Postojanij čitatel „Pravdy", Pravdist, R. Silin, Ruski) komunist, Sotrudnik „Pūtį Pravdy". Starik, Starik i K°, Stastik, F. F. Ivanovskij, Frei, Citatelj, Citatelj „Prav dy" i „Lučia", Jakob Richter,; A. Linitsch, J. Richter, Lenin, Mejer, N. Lenin, N. Lenine, Petroff, W. Lenin, W- Lenine. Nuo pat savo revoliucinės
Lenino palikimą. Kaip ir anksčiau, aktyviai šioje sri tyje reiškiasi dėst. P. Pečiūra. Klausytojų susidomėjimą sukelia prof. K. Navicko, doc. E. Meškausko ir kitų dėstyto jų skaitomos paskaitos. Teoriniuose seminaruose jau praeitais metais buvo svarstomi lenininės tematikos klausimai, pvz., kultūros klau-
Pušys ošia šlovę
140 PSEUDONIMŲ Ilji-
veiklos pradžios Vladimiras Iljičius buvo priverstas laiky tis griežtos konspiracijos, nes caro ochranka nepavargdama sekė jauną revoliucionierių. Žandarų šefas Zubatovas vie name pranešime rašė, kad re voliucijoje nėra nieko stam besnio už Uljanovą, ir siūlė „šią galvą nupiauti nuo re voliucijos kūno". Pseudonimas „Leninas" yra po daugybe straipsnių, doku mentų ir kt. Pirmąkart juo Vladimiras Iljičius pasirašė laiške G. V. Plechariovui 1901 m. sausyje. Tų metų gruody marksistinio žurnalo „Zaria" Nr. 1 jis iš spausdino straipsnį „G. g. kri tikai agrariniu klausimu". Pa rašas tas pats — „Leninas". Nuo 1902 metų, nuo knygos „Ką daryti?" pasirodymo šis pseudonimas tapo pagrindi niu. Kartais klausiama, kodėl Vladimiras Iljičius pasirink davo sau tą ar kitą pseudoni mą. Atsakyti labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Nieko konkretaus negalima pasakyti ir apie „Lenino" kilmę. N. K.
AR VERTA EIKVOTI LĖŠAS? Rektoriaus 1969.111.11 d. įsakymu buvo paskelbtas konkursas dėl Universiteto mokomųjų patalpų, bendra bučių ir jų teritorijų švaros, tvarkos bei meninio apipavi dalinimo paųerinimo. Kad bū tų galima objektyviau įver tinti fakultetų pastangas, įsa kyme buvo numatyta šį kon kursą organizuoti dviem eta pais. Pirmojo etapo rezultatus komisija suvedė prieš Gegu žės Pirmosios šventę. Ir štai žinomi antro etapo rezultatai: paskelbtas Rektoriaus įsaky mas. Mokomųjų patalpų tarpe pirmąją ir antrąja vieta pasi dalijo Fizikos bei Matemati kos ir mechanikos fakultetai. Fizikos fak. dekanui doc. V. KYBARTUI, partinio biuro sekretoriui A. SMILGAI, profbiuro pirmininkui E. MONT RIMUI, o taip pat Matemati kos ir mechanikos fak. deka nui doc. A. RAUDELIONUI,
partinio biuro sekretoriui P. PADERVINSKUI ir profbiuro pirmininkui A. NAGELEI pa reikšta Rektoriaus padėka. FF komjaunimo organizacijos sekretorius S. BIRŽYS, stu dentų profbiuro pirmininkas E. NORVAIŠA bei MMF kom jaunimo orųanizacijos sekre torius J. BAGDONAS ir stu dentų profbiuro pirmininkas A. LAURINČIKAS apdovanoti piniginėmis premijomis po 30 rb. Trečią ir ketvirtą vietą pa sidalijo Medicinos bei Ekono mikos fakultetai. Med. fak. dekanui doc. S. PAVILONIUI, partinio biuro sekretoriui M. SAKALINSKUI, profbiuro pirmininkui V. GAVELIUI, o taip pat Ekonomi kos fak. dekanui doc. L. JASINSKUI, partinio biuro sek retoriui J. DVILEVIČIUI ir profbiuro pirmininkui V. LASTUI pareikšta Rektoriaus padėka. Medicinos fak. stu dentų komjaunimo organiza-
cijos sekretorius E. PARAZINSKAS, studentų profbiuro pirmininkas D. LIEPAS bei Ekonomikos fak. komjaunimo organizacijos sekretorius K. ČERNIAUSKAS ir studentų profbiuro pirmininkas J. MORKONAS apdovanoti pini ginėmis premijomis po 20 rb. Penktą vietą užėmė Teisės, šeštą — Chemijos, septintą — Filologijos, aštuntą — Is torijos ir devintą — Gamtos fakultetas. Bendrabučių tarpe geriau sias buvo bendrabutis Nr. 2. Bendrabučio tarybos pirmi ninkė B. ZARELYTĖ apdova nota 30 rb. pinigine premija. Antrąją vietą užėmė bend rabutis Nr. 5. Bendrabučio tarybos pirmininkas R. KRIOKA apdovanotas 20 rb. pini gine premija. Trečiąją vietą užėmė bend rabutis Nr. 4, ketvirtą — bendrabutis Nr. 1, penktą — bendrabutis Nr. 6.
Universiteto vadovybės pa stangos įvesti geresnę tvarką, švarą, meniškiau apipavida linti patalpas yra būtinos ir savalaikės. Kai kas ėmė gal voti, kad daugelis patalpų yra senos, Universitetas turės įsikurti naujose, todėl ar ver ta eikvoti lėšas ir žmonių energiją? Ir visgi reikia! Kas dėl švaros ir tvarkos, tai čia jokių lėšų nereikia. Reikta būti tik reiklesniems sau ir kitiems. Dėl mokomųjų pa talpų, bendrabučių estetinio apipavidalinimo ir vaizdinės agitacijos tai čia, suprantama, reikia kiek lėšų, bet svar biausia suvokti šio reikalo politinio ir estetinio auklėji mo reikšmę. Ypač tai svarbu ruošiantis sutikti V. Lenino gimimo 100-ąsias metines. Norėtųsi iš karto pabrėžti, kad komisija, suvesdama ant ro etapo rezultatus, buvo ga na reikli ir griežtoka. Štai Medicinos fakultetas. Pirmame etape jis buvo už-
ėmęs I-ą vietą. Komisija tą syk vieningai priėmė šį spren dimą. Tačiau antrame etape fakultetas smuktelėjo žemyn. Ir tai atsitiko todėl, kad Me dicinos fakulteto vadovai „už migo ant laurų". Turėdami neblogas patalpas, jie nežen gė pirmyn, gerindami meninį apipavidalinimą bei vaizdinę agitaciją. Antai tematiniai stendai retai atnaujinami. Didžioji auditorija yra repre zentacinė, o užlaikoma nepa kankamai gerai': įėjus krinta į akis apgriuvę laipteliai, ku rių sutvarkymui, matyt, ne reikia daug lėšų. Po remonto dar iki šiol nenuvalyti lan gai, durų stiklai. Visai kitą įspūdį padarė Fizikos, Matematikos ir me chanikos fakultetai. Ankstes nė kritika jų adresu, matyt, buvo veiksminga, ir vadovai padarė atitinkamas išvadas. Nebloga tvarka, švaru. Kabi netai, laboratorijos, nežiūrint perkrovimo aparatūra, jau-
kios, nemaža gėlių, paveiks lų. Kaip galima padaryti pa talpą jaukia, malonia darbo vieta darbuotojams bei stu dentams, rodo elektros labo ratorija. Tiesa, auditorijos tvarko mos kiek kukliau, nors kai kurie bandymai jau matosi. Mūsų manymu, būtina labo ratorijų, kabinetų jaukumą perkelti ir į auditorijas. Pa geidautina, kad patalpų me ninis apipavidalinimas būtų kryptingesnis, plačiau atsi spindėtų fakultetų mokslinis, mokomasis darbas, studentų praktika, visuomeninė veikla ir pan. Neblogą įspūdį paliko Eko nomikos fakultetas. Nežiūrint, kad tai didžiausias fakultetas, matosi gana kryptinga fakul teto vadovų veikla, palaikant švarą, tvarką, estetiškai api pavidalinant mokomąsias pa talpas. Fakultete gausu sten dų. Blogiau, kad stendai dau
giausia koncentruojami patal pose prie dekanato, o pasi gendama jų kitose vietose, kur studentų judėjimas gana intensyvus. Pageidautina sudaryti jau kesnę aplinką auditorijose, kabinetuose, ypač skaičiavi mo stoties patalpose. Teisės fakulteto patalpos nedidelės, lengviau aprėpia mos. Koridoriuose pasirodė nauji tematiniai stendai, šū kiai, skirti V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms. Neblo gai atrodo sienlaikraštis „Mū sų žinios". Tačiau kol kas mažiau padaryta, įrengiant jaukesnes auditorijas. Deka nato ir katedrų darbuotojai skundžiasi valytojų blogu darbu. Chemijos fakulteto patalpo se matosi kontrastų. Vienos laboratorijos geriau apipavi dalintos, kitose neužtiksi nei jokio paveikslėlio, nei gėlės. Sakytum, vieni dėstytojai bei labotorijų darbuotojai sten giasi padaryti darbo vietą jaukesnę, patrauklesnę, o ki ti nejaučia tokio poreikio. Apie Filologijos ir Istorijos fakultetus šiuo metu sunku spręsti. Ten atskirose patal pose baigiami remonto dar bai, o kai kuriose — ruošia masi remontui. Ši aplinkybė, matyt, nulėmė, kad Spalio šventėms patalpos nebuvo reikiamai paruoštos, nors ir tose sąlygose buvo galima žymiai daugiau padaryti. Praeitame etape palyginti neblogai atrodė Gamtos fa kultetas. Tada jis užėmė III vietą. Šį kartą nebuvo jaučia ma pažanga. Spalio švenčių išvakarėse kabėjo X. 5 d. sienlaikraštis. Trūko kryptin go patalpų apiforminimo. Tie sa, koridoriai siauri, užgriozdyti spintomis ir nelengva plačiau užsimoti. Vis dėlto galima daugiau padaryti. Štai, kad ir auditorijos bei kabi netai, kurių žymi dalis naujai
atremontuoti, atrodo neblo gai, o jaukumo nėra. Patalpose yra rūbinė, o kai kuriose auditorijose viršuti niai rūbai buvo sudėti ant suolų. Komisija antrame etape di delį dėmesį skyrė aplinkos, kiemų sutvarkymui. Ir jei Fi zikos, Matematikos ir mecha nikos bei Chemijos fakultetų rūmai daugiau ar mažiau ge riau prižiūrimi, tai to negali ma pasakyti apie Universiteto rūmus, esančius Čiurlionio gatvėje. Štai tikrinimo metu lijo stiprus lietus. Vanduo bėgo nuo stogų stipria srove ne vamzdžiais, o tiesiog ant šali gatvio. Praeiti buvo neįmano ma. Vaizdas nemalonus ir da rantis gėdą aukštajai mokyk lai. Kiemas, ypač prie sporto salės, šiukšlinas, apsemtas vandeniu. Komisija ir praeitą kartą tai nurodė, bet išvadų nepadaryta. Kieme trūksta ža lių plotų. Norėtųsi pateikti komisijos pasiūlymus, liečiančius visus fakultetus: pareikalauti iš fa kultetų vadovų, kad jie iki š. m. XII. 15 d. pristatytų rek toratui perspektyvinį vidaus patalpų meniško, kryptingo apipavidalinimo priemonių planą ir imtų jį numatytais terminais įgyvendinti; pagal voti, ar nebūtų galima paves ti šefuoti atitinkamas audito rijas atskirų kursų, grupių studentams (nežiūrint, kad jose užsiima įvairių kursų bei specialybių studentai), kurie būtų atsakingi už tų auditori jų meninį apipavidalinimą; griežčiau prižiūrėti patalpų vėdinimą, sanmazgus, švarą; sutvarkyti kiemus, paruošti planą jų apželdinimui; koor dinuoti savo pastangas, palai kant švarą, tvarką patalpose, kuriomis naudojasi keli fa kultetai. Doc. V. GERMANAS Komisi jos pirmininkas
buvęs Lietuviškojo jungin, > žvalgas V. Ragauskas pabrė žė, kokią svarbią reikšmę par tizanų veiksmai turėjo fron tui. Nuleisti nuo bėgių ešelo nai, svarbių žinių surinkimunemaža dalimi prisidėjo pn, sėkmingų Tarybinės Armijos dalinių puolimų. . . .Ramiai ošia Rūdninkų girios eglių ir pušų viršūnės. Dabar čia tylu. Tik ręstai įuotos žeminės ir gyvi part zaninių kovų liudininko žo džiai priminė komjaunuoliam, tas dienas ir naktis, kada ne išmintais takais į kovines už duotis išeidavo tie, kurie drą siai akis į akį stojo į kovą su mirtimi, su fašizmu. J. SURBLYs K. TRAŠKOS nuotraukoje: su teisininkais M. Mlceik (viduryje) ir V. Ragauskas •pirmas iš dešinės).
DIENOS IR ŽMONĖS Praneša ,.TS“ korespondentai e MEDICINOS FAK. Praėjus) šeštadienį prasidė jo tarpkursinlų meno savi veiklos vakarų konkursas. Pa gal seną tradiciją pirmieji koncertą surengė fuksai Kruopštus V. Kilaitės, A Stankūno, P. Cibulskio ir kitų triūsas susilaukė neblogo Įvertinimo. S. KERŠANSKAS Įvyko atviras partinės or ganizacijos susirinkimas. Ja me dalyvavo studentai, gyve nantys bendrabutyje, dėstyto jai. Buvo kalbama apie ideo loginį auklėjimą. Įdomų pra nešimą šia tema padarė dės tytoja J. Andriuškevičienė. J. SURVILAITE • FIZIKOS FAK. Rugsėjo pabaigoje respub likos Mokslinės metodikos kabinetas organizavo respub likos aukštųjų mokyklų fizi kos demonstracinių kabinetų ir laboratorijų apžiūrą. Ji pa rodė, kad geriausiai yra (rengtos mūsų universiteto fizikos laboratorijos. Pažymė tina elektros laboratorija (ve dėjas vyr. dėst. S. Stonkus) Iš demonstracinių kabinetų geriausiu pripažintas taip pal mūsų universiteto kabinetas (vedėjas vyr. dėst. V. Lauži kas). VVU elektros laborato rija ir demonstracinis kabine tas apdovanoti LTSR Aukšto jo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos I laipsnio diplo mais, Pagyrimo raštais — vyrdėst. S. Stonkus ir vyr. dėst. V. Laužikas. Mūsų ini-
3 pst.
tarybinis studentas
Mūsų Universitetas ne tik seniausia aukštoji mokykla Tarybų Sąjungoje, bet ir stambus pasaulinio garso mokslo ir kultūros centras, čia labai senos klasikinių kal bų, istorijos, gamtos mokslų, medicinos, astronomijos, ma tematikos mokymo ir mokslo tradicijos. Senas ir susidomė jimas mūsų gimtojo krašto istorija, papročiais. Jis siekia net XVI amžių. Ypatingai vi sais šiais dalykais susidomėta XIX a. I pusėje, garsiaisiais romantizmo laikais. Išliko jis — tas susidomėjimas — ir buržuazinės santvarkos me tais. Ne vienas to meto profe sorius ar studentas, dažnai būlamas opozicijoje viešajai nuomonei, atkakliai dirbo rinkdamas kalbos paminklus, tautosaką, liaudies meną, tyri nėdamas ir pagal išgales skelbdamas visas tas neįkai nojamas tautos vertybes. Dar džiugiau, kad atkūrus ta rybinę santvarką Lietuvoje, praūžus karo audroms, Uni versiteto dėstytojai, ypač istorikai, archeologai, etno grafai, kalbininkai, tautosa kininkai ir jų auklėtiniai įsi liejo į daugelio mokslo įstai gų ir muziejų organizuojamas kraštotyrines ekspedicijas ir • mesi nuoseklaus, sistemingo darbo. Šios gražios tradicijos iebetęsiamos ir šiandien. Man, buvusiam Universiteto moki niui, ypač malonu pažymėti
Mūsų universiteto kai ku rios studentų veiklos sritys išaugo iki nesitikėto lygio: meno saviveikla, sportas ir kt. Savotišku klubu jau galėjo būti ir kraštotyrinė veikla. Tam sąlygos pačios palan kiausios — niekas tokių sąly gų respublikoje net negali turėti. Čia kvalifikuoto vado vavimo galimybė, Universite to kraštotyrininkas taip pat valifikuotas. O kokios kompleksiškumo, mokslišku mo galimybės universitetinėje kraštotyroje!? Apie kraštotyrinio darbo reikalingumą negali būti nė kalbos. Begalė darbo klestin čiame mūsų krašte. Reikalin ga didelė talka. Vienok visa da reikia apsidairyti pirmiau-
DIRBTI REIKIA VISIEMS tą faktą, jog kaip tik Univer didžia dalimi priklauso ne siteto auklėtiniai, kultūros r.uo „biurokratinių" žinybų ar darbuotojai, ėmėsi nepapras įstaigų, o nuo pačios visuo tai gražios iniciatyvos įkurti menės, nuo jos sąmoningumo Lietuvos TSR Kraštotyros ir kultūrinio lygio. Deja, tuo draugiją (1961). Kiek vėliau pasidžiaugti dar ne visada ga (1965) ji buvo pertvarkyta į lime. Štai čia, mano manymu, Paminklų apsaugos ir krašto ir reikalingas Universiteto (ir tyros draugiją, kuri dabar turi ne tik Universiteto!) dėstyto arti 30.000 narių. jų ir studentų laiku pasakytas Kai kurie Universiteto pro žodis, įspėjimas, na ir.. . žai fesoriai ir dėstytojai, kaip dr. biška informacija paminklų J. Kubilius, dr. P. Dundulienė, apsaugos įstaigoms. Bet kol dr. J. Palionis, dr. Z. Zinke kas tai daugiau „teorinis" pa vičius. doc. J. Balkevičius, geidavimas. Praktikoje būna doc. C. Kudaba, doc. R. Šar kiek kitaip. Kaip ir visas maitis, doc. A. Šidlauskas, vyr. akademinis jaunimas, Univer dėst. A. Kazlauskas, vyr. dėst. siteto studentai (turistai, kraš R. Vėbra ir kiti vienaip ar ki totyrininkai ir jiems prijau taip padėjo Draugijai kurtis, čiantys) daug keliauja, daug dalyvavo ir dalyvauja jos ką pamato, o kartais ir savo praktinėje veikloje. Tai ne tik jėgomis bando kai ką padary didelė ir nuoširdi parama ti, pataisyti. Bet... reikalas mums, visuomenininkams, bet tuo ir baigiasi. Tik iš vieno ir skatinantis pavyzdys. kito sulauki kuklios informa Kultūros ir gamtos pamink cijos. Nejaugi visiems kitiems lus, kaip ir visą kitą kultūrinį trūksta pastabumo, akylumo. palikimą, saugo valstybė, ati Matyt, čia ne tai svarbiausia. tinkami ir gana griežti įstaty Juk keliauja ir tie, kurie dar mai. Tačiau, tikriausiai, nie visai neseniai, vidurinėje mo kam nekelia abejonių tai, jog kykloje užtarnautai nešiojo šių įstatymų įgyvendinimas jaunojo kraštotyrininko vardą.
Vadinasi, vėl problema: ko dėl mes, tapę studentais(l), kartais abejingai praeiname pro dar pasitaikančius gėdin gus paminklų žalojimo atve jus? Arba vėl. Universiteto kom jaunimas seniai ir plačiai pa garsėjo šauniomis darbo ir poilsio stovyklomis, pastatė daug ūkinių, kultūrinių pasta tų. Tai labai gerai. Bet įdomu, kodėl iki šiol niekam nešovė mintis, jog vienos kitos bri gados darbščios rankos galėtų paremti ne vieno paminklo ir ne vieną kertę. O juk šitaip bent kelinti metai daro Mask vos, Kijevo, Rygos universi tetų ir kitų aukštųjų mokyklų mokytojai ir studentai. Ne jaugi mes abejingesni? Ma nau, kad ne. Paprasčiausiai šioje labai reikalingoje darbo srityje neturime tradicijų. O kad jas išugdytume, komjau nimas, na ir kitos visuomeni■ės organizacijos, turėtų akty viau skatinti visą studentiją dar labiau domėtis paminklų apsaugos ir kraštotyros darbo problemomis.
LAPKRIČIO 25 - 30 — KRAŠTOTYRINĖS
DIENOS UNIVERSITETE
Siame puslapyje mūsų dės tytojai ir studentai dalijasi kr aštotyrinio darbo paslaptimis ir rūpesčiais.
NELIESTA PRADALGE šia po savo namus. Kraštotyri nis sąjūdis pirmoje eilėje tu ri įtraukti visus fakultetų en tuziastus į savo kolektyvų is torijos tyrimą, taip pat į nuo latinį metraštinį darbą. Istoriją reikėtų pradėti nuo galimai senesnių laikų. Kai kurių fakultetų ji yra labai turininga, įdomi. Daug pamo komo yra pačiuose seniau siuose įvykių ir darbų paliudi jimuose. Dar svarbesnė yra Univer siteto kraštotyrininkų pareiga ir būtinybė tirti mūsų tarybi nio lietuviško universiteto is toriją (tarybinis Universiteto
laikotarpis yra ir pirmas jo istorijoje lietuviškas laikotar pis). Per palyginti neilgą, 30ties metų, laikotarpį įvyko la bai daug permainų, dar dau giau atsirado visiškai naujo. Visas tas laikotarpis leidžiasi tiriamas kraštotyriniais bū dais — ieškant gyvų liudinin kų, atrenkant vertingas žinias, dokumentus ir kt. Bene sun kiausias iš tų tyrimų yra žinių apie mūsų universiteto auklėt'nius rinkimas. Jų keliolika tūkstančių, o kiekvieno gyve nimas, veiklos ir kūrybos ke liai labai tolimi, ilgi, įdomūs, ir, deja, mums visai nežinomi.
Visuose pasaulio žemynuose ir vandenynuose jie dirbo ar ba dirba; įvairiausiose, uni versaliausiose srityse juos rastume. Ką galėtum paklau sinėjęs apie bet kurio fakul teto auklėtinius sužinoti tame pačiame fakultete? Beveik nieko. Gal būt, parodytų juos vinjetėje, kurią kursas paliko. O kaip žmogus toliau išaugo, kokius darbus padarė — ne visada žinoma. Kitą kartą visai netikėtoje vietoje susitinki su mūsų uni versiteto auklėtiniu arba jo pėdsaku. Vasarą Žemaitijoje, pakeliui iš Varduvos (buvusi Ž. Kalvarija) į Barstyčius, te ko pasivaikščioti po įdomius Žarnelės kaimo laukus. Ten, tarp kitko, labai originalus
Jau treti metai Universiteto turistų klube gyvuoja krašto tyrininkų sekcija. Nuo pat pradžios jai sėkmingai vado vauja Matematikos ir mecha nikos fakulteto diplomantas V. Kučas. Turistinės studentų grupės kartas nuo karto gau na kraštotyrines užduotis, įpareigojamos kelionių metu užfiksuoti fotojuostelėje bei
aprašyti liaudies meno, archi tektūros, istorijos, gamtos pa minklus. Turistų klubo nariai dalyvauja kompleksinėse kraštotyrinėse ekspedicijose, organizuoja kaimuose susiti kimus su vietos dainininkais, imituodami klojimo teatrą, rengia paskaitas metodine te matika. O svarbiausia — pro paguoja paminklų apsaugą
bei kraštotyrą keliaujančių studentų tarpe, kurių šiemet yra jau per tūkstantį. Buvo keliauta revoliucinio Žemai čių pulko keliais, dalyvauta žygyje po Dariaus ir Girėno gimtines, buvo užpildomos sociologinės anketos Merki nės apylinkėse. Labai šaunią dovaną turistams (ir ne tik mūsų Universiteto) pateikė V. Kučas, paruošdamas daugiatiražinį leidinį „Atmena turistui".. Šioje „Atmenoje"
...GAMTOS
vasario semestre subūrė vi sus entuziastus j kraštotyros būrelį. Pavasarį būrelyje bu vo dvidešimt du tikrieji na riai. Jiems vadovauja valdy ba. Pirmininkas — III kurso geografas T. Duksa. Pirmieji būrelio veiklos metai — tai savotiškas ieško jimas. Gamtininkams sunkiau rinkti ir suprasti liaudies me ną, tautosaką. Jiems artimes nė gamta. Todėl ir kilo min tis specializuotis — t. y. do mėtis daugiau gamtos sukur
tais paminklais, vykstančiais procesais, kurie žmonių at mintyje paliko gilius pėdsa kus meniškų legendų, pada vimų, vietovardžių pavidalu. Doc. C. Kudabos pasiūly mu fakulteto kraštotyrininkai pradėjo tyrinėti Dūkšto apy linkes (Vilniaus rajone). Vie ta įdomi tiek gamtiniu, tiek istoriniu požiūriu. Čia vin giuoja vaizdingas Dūkštos upelis, stūkso senų ąžuolų gi ria, kaimo kapinėse palaidoti mūsų universiteto profesoriai
Mykolas Danilavičius, E. Siesadskis, F. Golanskis. Būrelis pradėjo rinkti ir ka taloguoti medžiagą apie van dens malūnus. Ta tema buvo išleistas fotostendas apie Du bysos, Virintos malūnus. Kraštotyrininkai į savo pla nus įtraukė paskaitas liaudies meno, architektūros, archeo logijos klausimais, išvykas į įvairius etnografinius rajonus.
IR ISTORIJOS FAKULTETŲ KRAŠTOTYRININKAI
vėlinių šventę Dūkšte, vado vaujami istorijos mokslų kan didato A. Ordos, aplankė Ber nardinų kapines, kuriose il sisi eilė žymių ir nusipelniu sių Lietuvai žmonių, apie ku riuos, deja, labai mažai žino ne tik respublikos ar miesto visuomenė, bet ir mūsų uni versiteto studentai. Paskatin ti juos susidomėti šių žmonių gyvenimu ir veikla kraštoty rininkai laiko vienu iš svar biausių savo uždavinių.
TURISTŲ KLUBO...
Prieš porą metų fakultete raštotyros būrelio dar nebu vo.' Užtat buvo daug kraštoynninkų-entuziastų ir jiems prijaučiančių studentų. Jie važiuodavo į Čepkelių raistą, Prie Dubingių, klausinėdavo amonių apie miškus, akmenis, domius žmones, istorinius pa minklus. Parašydavo vieną itą straipsnelį. Tarp jų buvo 1 Motuzą, kuris 1968 m. pa
Lietuvos istorijos būrelis .'kūrė 1968 metų pradžioje, am pradėjo vadovauti vyr. dėstytojas A. Kazlauskas. Istorikai susitvarkė savo au ditoriją (106), kurioje vyko uslrinkimai, pokalbiai. Pavasarį buvo sutvarkyti mūsų universiteto profesorių, ^laidotų Rasų kapinėse, ka dai. būrelio steigėjai ir ini ciatoriai, dabar IV kurso is
Na, o sakykite, ką veikti tiksliųjų mokslų atstovams — fizikams, matematikams, eko nomistams? Atrodo, kad ir jiems atsirastų įdomaus darbo. Kol kas dar negilūs, mažai besiremią tiksliaisiais mokslais įvairūs dabarties sociologiniai tyrinėjimai. Yra ir visai nesu dėtingų, visiems „įkandamų", bet neatidėliotinių darbų. Tai suregistruoti (geriausiu atve ju aprašyti) ir pranešti atitin kamo profilio įstaigoms, mu ziejams, o ypač jauniausiam ir labiausiai reikalingam para mos LTSR Liaudies buities mu ziejui apie visus nykstančius, dažniausiai jau nebenaudoja mus, bet etnografiškai vertin gus daiktus, baldus ir kt. Yra skubių ir visai konkre čių užduočių. Sakysim, patik rinti „N" paminklo būklę, nu statyti tikslias to ar kito et nografinio reiškinio koordina tes, paplitimo ribas, užfiksuo ti (nufotografuoti, nufilmuoti arba nupiešti) namų apyvo kos daiktus ir kt. Tokį uždavinį iškėlė prieš penkerius metus Maskvos
torikai V. Juknlūtė, J. Luko ševičius ir V. Kauklys, para šė darbus, kuriuose nušvietė kapinių istoriją nuo seniau sių laikų iki mūsų dienų bei žymių žmonių, palaidotų Ra sose, biografijas. Tuos darbus numatoma iš leisti atskiru leidiniu. šiemet būrelis pasipildė naujais nariais. Atėjo ne tik istorikai. Išaugo tarybos na
rių skaičius, iškilo reikalas išsirinkti pirmininką. Kad būtų galima apjungti kuo daugiau žmonių ir kad dar bas (gautų aiškesnę kryptį, būreli teko dalinti į dvi sek cijas: archeologų ir etnogra fų. Šiemet istorikai buvo susi tikę su architektu istoriku, restauruojančiu Jono bažny čią. R. Jaloveckų. organizavo
rekomenduojama eilė princi pų, kaip rinkti, fiksuoti liau dies kultūros paminklus, kur kreiptis, surinkus medžiagą ar pastebėjus barbarizmo pa sireiškimus. Labai pageidautina būtų centrinio VVU kraštotyrinin kų klubo įkūrimas, kuris koordinuotų įvairių fakulte tų, kartu ir UTK, krašto my lėtojų veiklą.
kraštovaizdis, garsėjama me- I zolito radiniais, yra išvaizdin- I gas piliakalnis, labai impozan- I tiškas paviršiaus reljefas ir t. | t. Taigi ten 1921 m. gimė ir I išaugo Vytautas Mačernis. Vė liau mūsų universiteto auklė tinis, studijavęs anglistiką ir filosofiją. Vokiečių okupaci- | jos metais, uždarius Universi- , tetą, jis vėl grįžęs gyveno I gimtoje Žarnelėje, skaitė, rašė | eilėraščius, savo „pamėgtas" vizijas. Fronto mūšiams ei- I (Nukelta Į 4 psl.)
VII tarptautinis etnografijos ir antropologijos mokslų kong resas, kuriame teko būti ir šių eilučių autoriui. Nutarta per artimiausius 10—15 metų parengti ir atspausdinti ne tik daugelį nacionalinių, bet ir visų Europos tautų etnografi nį atlasą. Šiuo metu mūsų respubli kos mokslininkai kaupia me džiagą Pabaltijo tautų etnogra finiam atlasui ir todėl jiems reikalinga labai skubi talka. Į šią talką mes kviečiame vi sos respublikos kraštotyrinin kus, daugeliu atvejų mažai patyrusius šioje darbo srityje. O rezultatai geresni, negu bu vo tikimasi. Vadinasi, Univer siteto dėstytojai ir studentai taip pat gali surinkti tokią medžiagą bent jau savo gim tinėse, kuriose jie laikas nuo laiko vieši. (Apskritai, visais atžvilgiais negalima pamiršti savo gimtinių). Darbą lengvina ir tai, kad yra visa metodinė literatūra, klausimai, anketos. Reikia tik darbščių rankų ir karštų šir džių, aistringai mylinčių savo gimtąjį kraštą ir savosios liaudies neišsenkančias kūry bos gelmes. Manau, kad tokių entuzias tų atsiras vis daugiau, o ypač po konkrečių pokalbių kraš totyros dienose. A. STRAVINSKAS
KAD
GYVENIMAS BŪTU L-
GRAŽESNIS...
V. BALTRŪNAS
N
A. ALMINAS
VI. BRAZIŪNAS
Turtinqa ir savita mūsų liaudies meno šaka — skulptū ra. Šiandien neqalime pasakyti, ar ji atsirado tik po krikš čionybės įvedimo Lietuvoje, ar paveldėta iš senųjų stab meldystės laikų, nors paskutinieji archeoloqiniai radiniai lyq ir patvirtina pastarąją mintį. Visi mums žinomi liaudies skulptūros pavyzdžiai sukurti krikščioniškosios religijos siužetais. Tačiau pažvelkime ati džiau į tuos šventuosius ir po jų šventumo aureole pama tysime paprastus kaimo žmones: vyrus ir moteris, nelai mės nuliudintus ir šventiškai džiauqsminqus, apmąstan čius savo nelengvą qyvenimą ir sustinqusius palaimintos ramybės būsenoje. Kas qi tas rūpintojėlis, jei ne nuo sun kių darbų pavarqęs ir susimąstęs kaimo žmoqus, simbo lizuojąs visą mūsų liaudies sunkią dalią, protestą prieš išnaudotojus. Dvasiškiams nepatiko „stabmeldiški“ kryžiai ir primity vios liaudies žmoqų vaizduojančios šventųjų statulėlės. Vyskupai čia įžiūrėjo netinkamą paqarbą krikščionių die vui ir bandė net uždrausti tokių kryžiųir skulptūrėlių statymą. 1891 m. žinomas klerikalas A. Jakštas-Dambrauskas rašė: „Kryždirbiai turi daryti kryžių ne iš savo qalvos, bet paqal paveikslą jiems duotą ir dvasiškos valdžios užtvirtintą. . . (statinėjimas budelių su paveikslais šventų jų į medžius — tur būt visiškai užqintas“. Bet arui qalima uždrausti tai, ką liaudis paveldėjo iš sa vo protėvių ir kas tapo kasdieniška būtinybe: jausti ir kur ti qrožį; puošti savo aplinką paqal tradicijas, susiforma vusias ilqoje tautos raidoje ir išreiškiančias tautos dvasia, jos pasaulėjautą? V. KUČAS
NELIESTA PRADALGĖ (Atkelta iš 3 psl.)
šimtmetį, skiriantį mus nuo reikšmingos mūsų kultūrai datos — Universiteto 400 me tų sukakties. Plačiame pasi ruošimų bare yra kraštotyri ninkų pradalgė, kurios pats laikas dabar imtis. O Univer siteto kraštotyrininkai ta pro ga turėtų ir daug padaryti, ir gražiai pasireikšti. Šį dešimt metį ir tektų paskirti Univer siteto auklėtinių veiklos tyri mams. Šiuo metu Universitete yra nemažas būrys kraštotyrinio darbo entuziastų. Vienok jų nejungia kokia nors didesnė, atsakingesnė darbo idėja. Yra daug dairymosi, blaškymosi, prarandamas brangus laikas. Gi mūsų mokyklos didžiajam jubiliejui skirti vidaus krašto tyriniai darbai yra neatidėlio tini ir reikalingi.
nant, ten, gimtuosiuose lau kuose,ir žuvo .Tai buvo labai jaunas, neeilinio talento poe tas. Kodėl apie jį parašiau? O todėl, kad apie jį sužino jau ne Universitete!. . Taip dėl kraštotyrinės iniciatyvos stokos lieka užmirštas mūsų vertingų ir įdomių žmonių atminimas. O kur mūsų visuomeninių organizacijų veiklos apžval gos arba istorijos? Dar liūdniau, kad dėl to paties aplaidumo mes nesis tengiame paliudyti dabarties. Labai įdomi Gamtos fakultete yra fotografija, kurioje mato me visą Kauno universiteto Gamtos-matematikos fakulteto kolektyvą. Rodos, nieko ypa tingo tuokart — žmonės rado laiko ir reikalą, visi susirin Doc. C. KUDABA ko ir nusifotografavo. Vidu ryje fakulteto dekanas prof. Z. Žemaitis, seniausias Lietu vos geologas prof. Jodelė, ta da dar jauni dabartiniai prof. K. Daukšas, P. Brazdiūnas, A. Minkevičius ir kt. Ta nuotrauka mums laba įdomi, ver tinga, nes reta. O šiandien ar Įdomius tyrimus daro dažnai mes taip susėdame? Universiteto Fizinio auklė Fakultetų kraštotyrininkai, jimo katedros vedėjas vedantieji metraštį, galėtų Pranas Urbonas. Beje, pa kasmet paprašyti katedrų, ko mitetų taip „susėst". Manau, ti aparatūra, kuria naudo nesunkiai tai būtų padaryta. jasi P. Urbonas, yra nau O kiek proginių atvejų, kada jovė mūsų šalyje. Veloernet fotografuojame, filmuoja gometras yra gautas iš me, tačiau nekaupdami to į Švedijos, o aparatas „Spivieną vietą, viską pamažu iš- rolyt", skirtas dujų apy barstome. kaitai žmogaus organiz Visus mūsų studentijos me tirti — iš VDR. Šių veiklos daiktinius ir rašytinius paliudijimus reikėtų kaupti įrenginių pagalba galima vienoje vietoje, gal būt, atei nustatyti žmogaus fizinį sportininko tyje atidaryti specialų fondą išsivystymą, VeloergoMokslinės bibliotekos rank treniruotumą. raštyne. Pačių visuomeninių metras gana universalus organizacijų rankose ta bran — tiriamajam galima duo ti įvairius krūvius, tirti gi medžiaga neišsilaiko, grei tai išsibarsto po parodas, dujų apykaitą ištvermės ir dingsta dėl neatsakingo po greičio pratimų metu. Ant veloergometro balnelio žiūrio į ją. Pradėjome paskutinį de- jau sėdėjo daugiau kaip
Net labai gerai. Tokį įspūdį išsinešėme iš penk tadienio (XI.21) koncerto Centriniu rūmų Aktų sa lėje. Konservatorijos stu dentai — vokalistai su sa vo pedagogu n. a. Valen tinu Adamkevičium pa dainavo eilę dainų, ro mansų, arijų, duetų. Be maž dviejų valandų kon certas neištjso iki nuobo dulio, o priešingai — į ga lų vis entuziastingiau bu vo klausytojų įvertintas. Keturi studentai, kurie ko ridoriuje, gatvėje gal at rodytų „kaip kiekvienas", scenoje darė didelius da lykus, gražius dalykus. Ši tai pajutau aš, manau, ir kiti klausytojai, kurie nuo širdžiausiai nusiteikę at ėjo šį vakarą paklausyti savo bendraamžių meno. Sunku būtų pasakyti, kas koncerte patiko la-
KOLEGOS DAINUOJA GERAI! „Trys gaideliai", ir A. Skarlačio muzika, sukurta prieš 300 metų, atgimė vi su savo žaviu nekaltumu. Iš orkestrinės duobės pa kilti ateityje į sceną pre tenduoja ir Rimantas Tar vydas (baigęs Konserva torijos kontrabaso klasę, jis groja Operos orkestre). Na, o plodami studen tams, plojome tuo pačiu ir jų mokytojui. Niekur ki tur, tur būt, nėra tokia reikšminga mokytojo as menybė, kaip dainavime. Valentinas Adamkevičius ir pats mielai padainavo duetus su savo studentais, bei keletą kūrinių solo, parodydamas vokalinio meno brandumą ir giliai išgyventą interpretaciją.
Niekam iš klausytojų gal nebuvo tekę girdėti taip dainuojamą M. Petrausko harm. lietuvių L dainą „Tykiai tykiai". Kaip daug galima išreikšti piano pia nissimo garsu! Otelo liiirties scena (iš Dž. Verdžio operos) man priminė seną H. Spenserio teiginį, kad muzika prasidėjo iš sujau dintos kalbos intonacijų. Tam tikrais talentingos kūrybos ir interpretacijos atvejais užmiršti muzikinę simboliką ir matai prieš akis, be jokio tarpininko, patį gyvenimą...
P. Urbonas dirba vado vaudamasis VDR moksli ninko dr. F. Belou metodi ka. Tai pirmas tokio po 200 Universiteto studen širdies darbas, galės ge būdžio darbas mūsų res tų. P. Urbonas lygina ne riau koreguoti savo auklė publikoje. tik sportuojančių ir ne tiniu darbą. C. GRENCEVICIUS sportuojančių fizinį išsi vystymą, bet ir lengvaat lečių, rankininkų, slidinin kų, povandenininkų, plau kikų ir kt. fizinį pasiruo šimą, treniruotumą. Pa grindinė P. Urbono darbų kryptis — dujų apykaitos pakitimai fizinių pratimų įtakoje. Didelę praktinę reikšmę turi ne tik pats mokslinis darbas, bet ir tyrimų duomenys, nes to kių aparatų respublikoje tik trys, ir nė vienas iš jų nepriklauso sportinėms organizacijoms. Treneriai gavę duomenis apie tai, kaip reaguoja sportininko organizmas į įvairius krū vius, kaip greitai atsistato
J. MAŽEIKIO nuotrau koje: Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas K. Orentas, katedros vedė jas P. Urbonas prie velo ergometro.
blausiai. Gražų ir stiprų balsą parodė turįs Gedimi nas Gringis. Įminė svar biausias dainavimo meno paslaptis Vidas Bakas, puikiai sudainavęs sudė tingas Onegino, Aleko, Pilypo arijas. Beje, Vidas Bakas jau laureatas. Tarp respublikiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Kišiniove jis pelnė bronzos me dalį. Danguolė Juodikaity tė — diplomantė. Nese niai ji Operos teatre su kūrė Džildos vaidmenį D. Verdžio „Rigolete". Kon certe taip pat girdėjome Džildos ariją, ne mažiau patiko D. Juodikaitytė, kaip kamerinė dainininkė. Tylaus grožio kupina skambėjo lietuviška daina
DVIRATIS BE RATŲ
Daugiau kaip 430 laikraš čių ir žurnalų įvairiose šaly se periodiškai spausdina Arto Buchvaldo feljetonus. Gerai jie žinomi ir tarybiniam skai tytojui. Spausdiname šio ame rikiečių satyriko feljetoną.
SVEČIUOSE BENDRABUČIO Nr. 2 „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS“
A. PUIŠYS Muzikologas, Universiteto Estetinio lavinimo katedros dėstytojas
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllinimj-jii
Dabar pateiksim faktą vieną
Ne apie meilę ir ne raudą,
Dekite, bitlai, dekite! Aš, lojalus ir dievobaimin gas amerikietis, labai susier zinau, kada perskaičiau, kad Džonas Lenonas, vienas iš bitlų, pareiškė: „Mes dabar populiaresni už Jėzų Kristų. Aš nežinau, kas pirmiau mirs — rok-n-rolas ar krikščiony bė". Pirmą akimirką aš nesumo jau, ką ir bedaryti? Kaip drįs ta kažkoks anglas sulyginti lok-n-rolą ir krikščionybę! Kur išlieti pyktį? Tuo metu Birmingeno muzikinės pro gramos diktorius per nacio nalinę televiziją pakvietė vi sus pademonstruoti savo ne pasitenkinimą bitlais: viešai sudeginti jų fotografijas ir plokšteles. Aš prieš knygų deginimą, kaip ir daugelis žmonių bet kurioj demokratinėj visuome nėj, bet plokštelių deginimai — tai kas kita. Vos baigėsi telelaida, aš puoliau į dukters kambarį ir griebiau visas jos bitlų fotografijas ir plokšte les. — Ką tu darai?! — suriko mano dešimtmetė duktė. — Deginsiu bitlus, — pa sakiau aš. — Kodėl? — Jie antireligiškai kalba, aš to nepakęsiu. — Bet čia juk mano nuo
traukos ir plokštelės, o ne tavo! — sukukčiojo duktė. — Ant mano pečių atsako mybė — atkeršyti jiems už dievo niekinimą. Pačio Džono Lenono mes negalim sudegin ti, todėl reikia simbolinio ges to. Duktė verkdama puolė prie motinos, kuri įėjo į kambarį ir paklausė, kas čia darosi. — Galas bitlams, — pareiš kiau aš. — Iš proto išėjai! Kas tave verčia deginti Dženiferės plokšteles? —• Todėl, kad šituose na muose nėra vietos ateistams. — Bet Džonas Lenonas pa reiškė, kad jo frazę išėmė iš konteksto. Jis kalba, kad ne norėjo nieko įžeisti, — tarė žmona. — Visi jie taip kalba. Rei kia juos pagaliau pamokyti. Visoje šalyje nuo okeano iki okeano suliepsnos laužai. Su degs bitlai iki panagių. Jos bandė mane sulaikyti, bet aš išėjau į kiemą su plokš tele pažasty ir degtukais ran koje. — Pasitraukite į šoną, — tariau aš, — o tai atsirūgs. Žmonai teko laikyti dukrą. Į triukšmą subėgo kaimyni nio kiemo vaikai. — Tėtė nori sudeginti ma
no bitlų plokšteles, — mau rojo duktė. Vaikai suerzeliavo. — Jūs visi komunistai! — sušukau aš jiems. Uždegiau degtuką ir priki šau prie pirmos plokštelės. Mano pykčiui ji neužsidegė! Ji net tirpti nepradėjo. Tada aš išsiėmiau iš kišenės žieb tuvėlį ir vėl pabandžiau už degti plokštelę. Jokių rezultatų! Susirinkusieji kieme ėmė juoktis. Aš uždegiau laikraštį, bet netgi plokštelės etiketė neno rėjo pulti į liepsną. Su pasišlykštėjimu aš iš traukiau dar vieną plokštelę, bet ir su ja patyriau nesėk mę. Visi sudeginimo ceremo nialo privalumai buvo pra rasti — vaikai iš juoko var tėsi žolėje. Kvatojo net duk tė, negalėjo susilaikyti žmo na. Įpykęs trenkiau plokšteles žemėn ir grįžau namo. Po valandos aš sėdėjau, klausiausi „Noriu tave už rankos paimti" garsų, kurie sklido iš dukters kambario. Į galvą įstrigo mintis: rytoj nu eisiu į knygyną ir nusipirksiu Džono Lenono knygą. Knygą sudeginti kur kas lengviau negu plokšteles!
O apie tai, kaip „panų dieną"
Sekantis numeris išeis gruoi džio mėn. 12 d.
Vaikinas duše šunį maudo.
Ant durų raštą užkabinęs, Vanoja baltą kudlių jis, Nebebijodamas, kad merginos
Jo nuogą kūną pamatys.
O, viešpatie, aukštyn išskridęs, Tas kudlius kambary gyveno. Nejaugi negali suprasti, Kad daugeliui mūsų merginų Linksmai sau lojo naktimis Reikia padėti vyrą rasti. Todėl turi pačios kurti Tik kaip galėjo tai pakęsti Gyvenimą tolesnį savo, Net priverstos jos kortom Tas zweiundvierzig (42) burti Ir gerti stiprią juodą kavą. kambarys. (Nelaimingos 48 kambario gyventojos) R. GRICIŪTĖS pieš.
Dar galima užsisakyti „Ta rybinį studentą" ateinantiems metams. Laikraščio kaina 3 mėn. — 24 kap., iki mokslo metų pa baigos — 48 kap. Prenumerata priimama laik raščio redakcijoje (C. R. 32 kamb.) Gruodžio 5 dieną Įvyks iškilmingas Joniškio I vid mokyklos 50-mečio minė jimas. Studentus, baigu sius šią mokyklą, kviečia me dalyvauti. Mokyklos vadovybė Miela Emilija ŠIMAITIENE, jeiąu mūsų nuoširdi užuo jauta qali sumažinti Jūsų skausmą, mirus mylimam vyrui, priimkite ją. Administracijos darbuotojai
RMflRGfRI ?
B uaRVBipis SUEIDenUA! REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko Ir spaudė LKP CK lei dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 14430 Užs. Nr. '477.1