visų Salių proletarai, vienykitės!
capvBos scciDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO
1950 METŲ
KONKURSAS
GERIAUSIAM
1979 m. lapkričio 30 d.
MOKSLO
RUOŠIASI
TIRIAMAJAM DARBUI 1980 M. IŠAIŠKINTI
KONKURSUI
Kasmet vis didesni in- MA premijomis ir medaGeriausių konkursui pa dėlį į šalies mokslinį- liais, sąjunginių respubli- teiktų mokslo tiriamųjų technini progresą įdeda kų Ministrų tarybų pre- darbų autoriams numatyaukštosios mokymo įstai- mijomis, VLUPP diplo- ta iki 10 pirmųjų premigos. mais ir medaliais. jų po 2 tūkst. rublių, iki Šiuo metu šalies aukšSvarbią reikšmę, toliau 20 antrųjų premijų po 1 tosiose mokyklose dirba vystant aukštojoje mo- tūkst. rublių ir iki 50 treper 440 tūkstančius pro- kykloje mokslo tiriamąjį čiųjų — po 500 rublių, iesorių ir dėstytojų. Iš jų darbą, turi TSKP CK ir Pirmasis konkursas 17 tūkstančių mokslo TSRS Ministrų tarybos vyks 1980 metais, 28 daktarų ir daugiau kaip 1978 m. balandžio 6 d. mokslo ir technikos sky150 tūkstančių mokslo nutarimas Nr. 271: „Dėl riuose. kandidatų. Tiktai TSRS mokslinio tiriamojo darKonkursui gali būti priAukštojo ir specialiojo bo efektyvumo didinimo statomi mokslo tiriamieji vidurinio mokslo ministe- aukštosiose mokyklose" ir darbai, liečiantys aktuarijai priklausančiose aukš- nutarimas „Dėl tolesnio lias visuomeninių, gamtosiose mokyklose 1978 aukštojo mokslo vystymo tos, technikos ir humanim. mokslo tiriamųjų dar- ir specialistų ruošimo ge- tarinių mokslų problebų atlikta per 1 milijar- Tinimo". mas, turintys svarbią dą rublių Jai 9,8% dauVienas iš renginių, nu- reikšmę liaudies ūkini, giau negu ankstesniais matytų TSKP CK ir TSRS Darbai turi būti atlikti metais. Vis daugiau stu- Ministrų tarybos 1978 m. 1978 ir 1979 metais, dentų dalyvauja šiame balandžio 6 d. nutarime Darbų autoriais gali būdarbe. Nr. 271, yra organizuoti ii profesoriai, dėstytojai, Per trejus X penkmečio konkursus moksliniam ti- moksliniai bendradarbiai, metus aukštųjų mokymo riamajam darbui, atliktam aspirantai, studentaiįstaigų darbuotojai gavo šalies aukštosiose mokyk- bendraautoriai ir kiti asapie 29 tūkst. autorinių lose, išaiškinti. menys, betarpiškai dalypažymėjimų, beveik 1000 Tokius konkursus vieną vavę, atliekant konkursui patentų. Už pasiekimus kartą per dvejus metus pateiktą darbą. mokslo ir technikos srity- organizuoja TSRS AukšJau dabar kiekviena je 96 mokslininkai apdo- tojo ir specialiojo viduri- katedra turi išanalizuoti vanoti Lenino ir valstybi- nio mokslo ministerija savo mokslinio darbo renėmis, 47 žmonės — kom- kartu su žinybomis, ku- zultatus bei atrinkti gejaunimo premijomis. Taip rioms priklauso aukšto- riausius darbus ir, padepat didelis būrys aukštų- sios mokymo įstaigos, ir dant fakultetų ir univerjų mokymo įstaigų moks- atitinkamų profsąjungų siteto taryboms, išsiųsti lininkų apdovanoti TSRS CK, juos i atitinkamą ministe
Nr. 35 (1100)
riją ar žinybą (pagal aukštosios mokyklos pri klausomybę) iki 1980 me tų sausio 1 dienos. Darbai gali būti indivi dualūs ir kolektyviniai. Pristatyto konkursui dar bo autorių kolektyvas ne turi būti didesnis kaip 12 žmonių. Mokslo tiriamieji dar bai turi būti pateikti kaip monografijos arba moks linės ataskaitos, apifor minti pagal GOST-o 19600-74 reikalavimus. Konkurso laureatams kartu su premija bus įteikiami TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir Švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos CK prezidiumo diplomai ir medaliai. Šis konkursas — tai ša lies aukštosiose mokyklo se atliekamų mokslinių tyrimų apžiūra. Jis padės suaktyvinti profesorių, dėstytojų, mokslinių bendradarbių ir studentų mokslo tiriamąjį darbą. V. I. KRUTOVAS TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos mokslinės techninės tarybos pirmininkas, konkurso ekspertinės komisijos pirmininkas
Žurnalistikai 30 Daugiau kaip 800 žurna listų laikraščių ir žurnalų redakcijoms, Televizijos ir radijo komitetui, leidykloms, kitoms įstaigoms paruošė Vilniaus V. Kapsuko univer siteto žurnalistikos katedra, švenčianti savo trisdešimtme tį. Išleista 22 stacionaro ir 20 neakivaizdinio skyriaus laidų. Apie žurnalistinių kadrų rengimą Vilniaus universite te, tolesnius masinės propa gandos ir agitacijos uždavi nius, vykdant partijos nutari mus ideologinio darbo klau simais, buvo kalbama žurna listikos specialybės absolven tų susitikime, kuris jvyko lapkričio 24 dieną VU di džiojoje auloje. Susitiki mą pradėjo universiteto Susitikimą pradėjo prorektorius profesorius A. Bikelis. prorektorius, profesorius A. Bikelis. Pranešimą padarė žurnalistikos katedros vedė jas, Lietuvos TSR nusipelnęs valdybos pirmininkas A. Lau- ■ Žurnalistus pasveikino Lie tuvos KP CK propagandos ir žurnalistas doc. V. Žeiman- rinčiukas. Valstybinius apdovanoji agitacijos skyriaus sektoriaus tas. Respublikinės ir rajoni nės spaudos atstovai pasida mus grupei žurnalistų (teikė vedėjas A. Stankevičius. Lietuvos TSR Aukščiausio Susitikime dalyvavo Lietu lijo darbo patyrimu. Susitikime kalbėjo Lietu sios Tarybos Prezidiumo sek- vos KP CK propagandos ir agitacijos skyriaus vedėjo vos TSR žurnalistų sąjungos retorius S. Naujalis.
L. SKIRPSTO nuotr.
R. Mališauspavaduotojas kas. Buvo padėta Relių ant Vil niaus universiteto žurnalisti kos katedros organizatoriaus ir ilgamečio vedėjo Jono Ka roso kapo.
Siame NUMERYJE: FIZIKU PASIEKIMAI
JUBILIEJINIŲ IŠKILMIŲ AKIMIRKOS
BENDRADARBIAUJA ERFURTAS—VILNIUS
Kaina 2 kap.
MUSŲ TIKSLAS AUKLĖTI ŽMOGŲ Lapkričio 20 dieną Di džiojoje auloje įvyko SDAALR 26-oji ataskaiti nė-rinkiminė konferenci ja. Joje dalyvavo Vil niaus miesto SDAALR komiteto pirmininkas J. Kindurys, Vilniaus m. Le nino rajono SDAALR ko miteto pirmininkas F. dijo sekcijoje susibūrę Prokopiukas, universiteto radijo ryšių mėgėjai ir partinio komiteto sekre „lapių medžioklės" entu toriaus pavaduotojas J. ziastai. VU radijo stotis, Bagdonas, komjaunimo gerai žinoma ne tik mū komiteto sekretorius E. sų šalyje, bet ir užsieny Bieliūnas, karinės kated je. Tradicija tapo daly ros viršininkas V. Repšys, vauti. respublikinėse ultkiti svečiai. ratrumpųjų bangų varžy Ši organizacija — vie bose ir užimti prizines na (masiškiausių universi vietas, — pažymėjo radi tete. Jos gretose per de jo sekcijos vadovas R. vynis tūkstančius narių. Rakauskas. Drauge su komjaunimo, „Lapių medžioklės" en profsąjunginėmis organi tuziastai gali didžiuotis zacijomis, karine ir fizi modernia technika. Ta nio lavinimo katedromis čiau dar iškyla ir įvairių mūsų aukštojoje mokyk ■problemų. Apie jas užsi loje atliekamas atsakin minė FF studentas A. Žu gas karinis - patriotinis kauskas. Sprendžiant įvaiauklėjamasis darbas. irius klausimus labai svar Apie nuveiktus per bi studentų iniciatyva. ataskaitini laikotarpi dar GF SDAALR organizaci bus kalbėjo universiteto jos pirmininko pavaduo SDAALR komiteto pirmi tojas Stakėnas pabrėžė, ninkas A. Sapožnikovas. •kad kai kuriose grupėse Nuo praėjusių metų lap dar šis darbas yra gero kričio mėnesio perskaity kai apleistas. Ten apsiri ta apie puspenkto šimto bojama tik loterijos bilie paskaitų, beveik dešimt tų platinimu ir nario mo tūkstančių žmonių daly kesčio rinkimu. vavo 68 susitikimuose su Kulkinis šaudymas — karo bei darbo vetera populiariausia karinėnais. Gamtos, Medicinos techninė sporto šaka mū ir kitų fakultetų studentai sų senajame universitete. dalyvavo 70 žygių bei Mūsų komanda — res ekskursijų. publikos aukštųjų mokyk SDAALR komitetas sa lų varžybų nugalėtoja. vo darbe glaudžiai bend Per ataskaitinį laikotarpį radarbiauja su universite buvo surengta 12 kulki to komjaunimo komitetu. nio šaudymo varžybų. Buvo suorganizuota daug Tačiau rūpesti kelia tai, įvairių renginių, skirtų kad daugelis fakultetų Tarybinės armijos ir ka neturi galimybių organi rinio jūrų laivyno dienai, zuoti šaudymo varžybas. taip pat sąjunginio kom Džiugu, kad šaudyklos jaunimo jaunimo žygio statybos klausimai jau dalyvių trečiasis VU są sprendžiami. Apie tai kal skrydis Pergalės dienai bėjo karinės katedros pažymėti. viršininkas V. Repšys. Skelbiami socialistinio Kitais metais, pagerėjus lenktyniavimo, skirto VU mokymo bazei, bus pri 400 metų jubiliejui, nu imama daugiau žmonių, galėtojai. Jais tapo: Che norinčių įsigyti vairuoto mijos (pirmininkas R. Ma jų teises. žeika), Istorijos (pirm. A. Baigėsi diskusijos. Kon Luchtanas), Gamtos (pirm. ferencijos delegatai išrin A. Smilgevičius) fakulte ko naują universiteto tų pirminės SDAALR or SDAALR komitetą ir revi ganizacijos. zinę komisiją. Aktyviau Išsamų pranešima kon siems organizacijos na ferencijoje padarė revi riams buvo įteikti Garbės zinės komisijos pirminin raštai ir kiti apdovanoji kas P. Belikas. mai. Mūsų aukštosios mo kyklos studentai aktyviai Danutė DRANGINYTE, dalyvauja SDAALR būre Audronė liuose bei sekcijose. Ra KAVALIAUSKAITE
'Ukrainos MA Fizikos insti tutu ir Prahos universitetu I iiria organinius puslaidinin kius. Palaikomi tamprūs ry šiai su valstybiniu optikos Įvyko universiteto Stu institutu ir Leningrado Ger- dentų mokslinės draugi ceno pedagoginiu institutu jos ataskaitinė rinkiminė elektrograiinių tyrimų srity konferencija. je. Sutar is su Magdeburgo Delegatai ir svečiai išaukštosios Otio von Guericke mokyklos fizikos ] klausė universiteto SMD technikos sekcija įgauna ESPT koordi-1 tarybos pirmininko E. Butnuojamų darbų statusą. . Už-1 kaus ataskaitą. Kalbėdamezgamas bendradarbiavi-1 mas supažindino SU mas su VDR MA Šutu draugijos darbu 1978/79 nlnkių elektronikos aukį,ąja Į mokslo metais, pazymeKarl-Marks-Štato technikos mokykla. Profeso-1 damas teigiamus ir prie dus E. Montrimas skaito pa- j kaištingUS veiklos mo skitas „Orwo" firmos spe-1 mentus. cialls'.ams. Ataskaitiniais metais kaPuslaidininkių fizikos veikė 87 būreliai, susikū tedroje toliau vystomos kelios mokslinės kryptys, Pro- rė ir nauji — fizikos, tei fesoriui A. Sakalui vadovau sės, istorijos fakultetuose. (jant, __ r _______ ___ _ _apar_ SMD narių buvo 2820, o sukuriama unikali ratūra Holo efeklui 'irti di-1 tai sudarė 33% visų stadelės varžos puslaidininkiuo- I cionaro studentų. Sustose. Doc. J. Vaitkaus grupėje | jęs kiekybinis narių grenagrinėjamos stipriai suža- tų augimas tik skatina NukeSta į 3 psl. kokybiškesnį būrelių
XXXII PASIBAIGUS
Viena iš vedančių fizikos dentai j Budapeš’o universi Stiprėja ryšiai su užsienio fakulteto mokslinių krypčių tetą. Baigę aukštąsias mo laboratorijomis. 1965 m. yra puslaidininkių fizika, kyklas dalis absolven ų to prof. J. Viščakas sudaro apimanti platų objektų ir ty liau tobulinasi tikslinėse as bendradarbiavimo sutartį su rimo metodų diapazoną. Sa pirantūrose. Maskvoje akade Prahos universitetu bend lia kristalinių puslaidininkių miko R .Chochlovo ir nario riems optinių ir fotoeleki rityrlamos amorfinės bei orga korespondento F. Bunkino nių puslaidininkių savybių ninės medžiagos, aiškinamos laboratorijose su kieto kūno tyrimams ir nuo 1970 m. su jų elektrinės, optinės, termo lazeriais dirba A. Piskarskas daroma sutartis su Magde dinaminės savybės. Tyrimams ir E. Maldutis. Kijeve pas burgo Aukštąja technikos naudojami modernūs prietai prof. V. Sugakovą kieto kū mokykla elektrograiinių reiš sai, jų tarpe ir lazeriai, re no teorijoje specializuojasi kinių fizikai tirti. Į puslaidi zultatams apdoroti ir prog E. Skalstys. Glaudūs kontak ninkių katedrą stažuotėms nozuoti pasitelkiamos skaičia tai optoelektroninių keitik ir moksliniam darbui atvyks vimo mašinos. Fakulteto lių, A2B6 kristalų tyrimo, la ta dr. W. Herms, dr. H. Romokslininkai palaiko tamp zerinės televizijos bei opti gass ir prof. H. Fidler iš rius ryšius su šalies ir užsie nės informacijos apdorojimo Magdeburgo, dr. J. Jęndrzenio tyrimo centrais, vykdo taikymo srityse užmegzti su jevski iš Varšuvos Politech bendrus darbus, keičiasi pa TSRS MA Fizikos institutu. nikos instituto. Didelė grupė tyrimu ir moksline informa Po sažuotės pas Nobelio užsienio mokslininkų daly cija. premijos laureatą akademiką vauja universiteto organizuo Ryšiai su kitais moksli N. Basovą 1965 m. doc. jamose konferencijose, skir niais centrais prasideda aka J. Vaitkus su fizikos ir ma tose elektrograiinių reiškinių demikų P. Brazdžiūno ir A. tematikos mokslų kandidatu, fizikai (1969 m.) ir A.>B, pus Jucio iniciatyva bei jiems tuo metu dar studentu, R. laidininkiams (1972 nį.), eksiAptariamos Balramiejūnii paleidžia pir tonams kristaluose (1974 m.) vadovaujant, su mąjį mokslinio darbo kryptys 1 respublikoje lazerį ir procesų, Elektrografinių vedančiais TSRS mokslinin- pritaiko jį puslaidininkių ty amorfinių ir organinių pus kais akademikaisi A. Jofe, rimams, Tobulinamos foto- laidininkių tyrimas sudaro V. Foku, B. Vulu. Studentai elektrinių ir optinių puslai- 1974 m. įsikūrusios kieto kū supažindinami su centrinėse dininkių savybių Ivrimo no elektronikos katedros mokslinėse laboratorijose metodikos, didelis dėmesys mokslinę tematiką. Prof. E. vykdomais darbais. 1948 m. skiriamas elektrograiinių Montrimo vadovaujamas ka mokytis į Maskvos Valstybi reiškinių fizikai. tedros kolektyvas drauge su nį universitetą (MVU) pa siunčiami trečio kurso studen'.ai J. Požėla (dabar LTSR MA viceprezidentas, Puslai dininkių instituto direktorius) ir V. Mickevičius (dabar fi zikos fakulteto docentas). 1949 m. doc. h*. Jonaitis su grupe studentų lankosi Kije ve akad. V. Laškariovo pus laboratorijoje, laidininkių Stažuotėse ir aspirantūroje tobulinasi J. Požėla, J. VišV. Mickevičius, čakas ir specialistai akiyParuošti viai įsijungia j mokslinį darbą. Respublikoje pradeda formuotis puslaidininkių tyri mo kryptis. 1960 m. Įsikuria puslaidininkių fizikos kated ra, vadovaujama prof. J. Viščako. Katedroje pradėtus tyrimus tęsia jo mokiniai, dabar mokslo daktarai E. Montrimas, A. Sakalas, JVaitkus. Stiprėjant fakulteio moks linei ir pedagoginei bazei, plečiasi ir vystosi studentiški kontaktai. 1960 m. studentų grupė, vadovaujama* doc. M. Mikalkevičiaus, atlieka prak tiką Prahos universitete. Aktualioms mokslinėms sri tims įsisavinti j Maskvos ir Kijevo vedančias aukštąsias mokyklas toliau siunčiami studentai. Auga skaičius stu dentų, atliekančių praktiką užsienyje. Be tapusių regu liariais nuo 1966 m. ryšių su Prahos universitetu prasideda keitimasis studentų grupėmis su VDR ir Lenkijos aukšto siomis mokyklomis. Berlyno Humboltų universiteto diplo mus gauna G. Strižka ir V. Urbonavičius. Siunčiami stu-
įsu dėstytoju j šokio sūku rį, o po vakaro studentai Į jaukų „Žaltvykslės" jautėsi lys tikrai pabuvo pusrūsi j susitikmą su ję Prancūzijoje. katedros Žurnalistikos Rimvydas DELKUS vyr. dėstytoju, menotyros kandidatu, kino kritiku Laimonu Tapinu rinkosi būsimieji žurnalistai. NUGALĖJO Dėstytojas 10 mėnesių Prancūzijoje, „KUMŠTIS" stažavosi Sorbonos universitete ir „Linksmųjų išradingųjų neblogai susipažino su jo gyvenimu, studentais, jų (klubas ir diskoteka" — taip vadinosi lapkričio 16 rūpesčiais. Susirinkusieji, padeda dieną, Filologijos fakultete mi svečio ir gausybės jo surengtas poilsio vakaras, skaidrių, pakeliavo Eli skirtas Tarptautinei studentų ziejaus laukais, išvydo dienai. Eifelio bokštą, pabuvojo Vakarą sudarė dvi dalys: Žoržo Pompidu kultūros linksmųjų išradingųjų klucentre, apsilankė Lotynų bas ir diskoteka, kurią sklandžiai pravedė atvykę , kvartale ir kitur. Šiuolaikinė prancūzų pas mus svečiai iš VISI. muzika įsuko visus kartu Linksmųjų bei išradingųjų MATĖME PRANCŪZIJĄ
varžybose rungėsi rusistės lituanistų „Demiurguos", „Kumštis", užsienio ' kalbų studentai. subūrę komandą .Penkiese prieš komisiją" j j Jr, ..................... Dalyvių žinoma, ssirgaliai. sąmonę ir■ erudiciją vertino jungtinė dėstytojų bei stu dentų komisija. Susumavusi balus už atsakymus į temi nius klausimus, sugebėjimą eiliuoti, „organizuoti mases“, pikantiškiausio patiekalo pa gaminimą ir t. t. žiuri pripa žino „Kumščio" jėgą ir įtei kė lituanistams pirmąjį pri zą — tortą, kurį triumfuojanitys nugalėtojai pasidalino su teisėjais, buvusiais priešininkais ir sirgaliais. „Demiurguos" buvo antros, o „užsieniečių" penketui nu galėti komisijos taip ir ne pavyko. Po to — vieni šoko, kiti
tė, dabartinio IV kurso gamtininkas J. Deltuva, nys, skirtas VU 400-mekonferencija „VU-400". Ypač stiprius darbus čia pateikė tuometinis penk takursis A. Bumblauskas, V kurso ekonomistė A. Rinkevičiūtė. Jie pirmieji buvo apdovanoti jubilie jiniais SMD diplomais. Buvo sukurta nauja fa kultetų tarybų ir būrelių darbo kontrolės forma — išvažiuojamieji posėdžiai. Pernai įvyko 3 tokie po sėdžiai. Ataskaitiniu laikotarpiu Jubiliejinėse iškilmėse da-iyeikl£»- Pagirtina BiblioteNuo-1 kininkystės katedros veik- buvo pagamintos ir pla lyvavo daug svefių traukoje iš kairės į dešinę: reorganizuojant Lygi- tintos SMD nario įskaitos bibliotekinin- kortelės ir mokslinių bū v. m. b. K. Jarašiūnas, pus namosios laidininkių katedros vedėjas I kystės būrelį. Dabar jo relių dienynai. Tarybos dr. J. Vaitkus, akad. N. Ba- j vietoje dirbs 5 mažesni, rūpesčiu pagaminti SMD sovas ir akad. J. Viščakas. Ibet tvirtesni būreliai, jubiliejiniai medaliai ir j Kaip teigiamos veiklos gairelės. I pavyzdys, parodantis nauLabai gerai buvo pro | jų darbo formų ieškoji- paguojama SMD veikla. imus ,buvo paminėtas Tai didelis Tarybos nario IEKFF Ekonominės kiber- V. Savicko nuopelnas. Inetikos būrelis, kurio Draugijos veikla susilau I veiklos forma tapo moko- kė ir respublikinių perio jmasis seminaras. Tačiau dinių leidinių dėmesio. lyra ir tokių katedrų, kuI rios nepakankamai rūpi- Nepasisekė išleisti III jnasi studentu moksline geriausių VU studentų įveikia. O nuo katedros mokslinių darbų tomo. j požiūrio į studentų moks- Dalinai gaišino FF, vėluo I linj darbr, priklauso toli- ta surenkant leidinį, o |mesnis universiteto SMD bemaž pagrindinė priežas I gretų kiekybinis ir koky- tis — popieriaus trūkuIbinis augimas. Buvo ak- •mas. Ateityje numatyta mokslinius Icentuota, jog gera atmo- geriausius I sfera katedroje, mokslinio straipsnius leisti sąsiuvi I vadovo, kuratoriaus auto- niais pagal fakultetų pro I ritėtas ir iniciatyva — filius. Blogai pavestą dar I sėkmingos studentų veik- bą dirbo IF dabartinio II kurso studentė R. Juške įlos pagrindai. vičiūtė, kuri buvo atsaPrisiminus mūsų uni- kinga už korespondenciI versiteto XXXI-ają SMD j ois ir I konferenciją, kurios metu tvarkymą. dokumentacijos įdirbo 78 sekcijos ir buvo Kalbėję delegatai j perskaityti 1069 prąnešiSMD būrelių nariai, vado I mai, peržvelgus rėzultaItus, buvo pasiūlyta atei- vai, iškilusiose diskusijo I tyje organizuojant tokio se sprendė būrelių darbo I tipo renginius, skaito- formų, atsiskaitymo, kon organizavimo I miems darbams kelti di- ferencijų klausimus. I dėsnius reikalavimus. PraSusumavus geriausio I ėjusiais metais įvyko ir I teminių konferencijų, mokslinio būrelio kon I Draugijos nariai gausiai kurso rezultatus, I vietą I dalyvavo kitų aukštųjų užėmė M F Bendrosios I mokyklų konferencijose. chirurgijos būrelis, II vie Į Respublikiniame ge tą — IF Lyginamosios riausių visuomeninių, bibliotekininkystės būre gamtos ir humanitarinių lis, III vietą — GF Zoolo studentų mokslinių darbų gijos būrelis. Buvo pažy konkurse iš 153 išsiųstų mėti ir sėkmingai kon I darbų 18 gavo medalius, kurse dalyvavę TF Bau klausė — ir visiems vakaras 10 — pirmo, 10 — antro džiamosios teisės būrelis, paliko gerą įspūdį. ir 14 — trečio laipsnio ChF Fizikinės chemijos I sąjunginius būrelis, FF Molekulinės Linas BALSYS diplomus, konkursus išsiųsta 41 uni- spektrą skopi jos, MF FIosversiteto studentų dar- pitalinės terapijos, pe SUSITIKIMAS SU diatrijos ir vaikų chirurbas. , gijos, Anatomijos būre Tarybos iniciatyva bu- liai. POGRINDININKU vo atnaujintas geriausio Konferencijos metu ak Neseniai pas kraštoty mokslinio būrelio konkurrininkus viešėjo revoliu-1sas' skirtas VU 400-me- tyviausiems SMD nariams įteikti Studentų cinio judėjimo dalyvis, | čiui. Bet ne visi būreliai buvo buvęs pogrindininkas, I savo veikla tinkamai pa- įprofsąjungos komiteto ir dėstytojas Laurynas Ka-jS®1"^ jubiliejų. Prekybos SMD tarybos apdovanoji počius. Svečias pąpasako-1 fakulteto būrelyje prak- mai. Konferencija, išklausiu jo apie Tarybų valdžios I tiškai nieko nepadaryta, kūrimą Lietuvoje 1918 m., jo vien tik Lyginamosios si ataskaitą, delegatų ir apie sunkią ir pavojingą j bibliotekininkystės būre- svečių pasisakymus, vienrevoliucionieriaus veiklą. 11Vie parašyta 7 praneši- balsiai nutarė VU SMD Vakaronės dalyviai išgir- jmai, susiję su universite- veiklą 1978/79 mokslo do įdomių faktų ir apie I to istorija. Gerai dirbo metais vertinti teigiamai. pogrindinės spaudos pro-1 Medicinos fak., surengęs Naujame nutarime numa I daug vakarų, kur buvo tyta tęsti pradėtus SMD pagavint Vytautas I skaitomi pranešimai uni- darbus, plečiant ryšius su KUDARAUSKAS I versiteto istorijos temati- kitomis aukštosiomis mo kyklomis, kelti kokybi I ka. I Pagrindinis SMD rengi- nius reikalavimus moks I I tuometinė lietuvių kalbos liniams darbams, siekti, | ir literatūros specialybės kad studentai, užsiiman Į diplomantė R. Burnevičiū- tys moksline veikla, dirb — J I čiui buvo universiteto tų propagandini darbą.
400 METŲ JUBILIEJAUS ŠVENTĖS AKIMIRKOS — Atrodo, kad atvažiavom į gerų pažįstamų šventę, — sako Austrijos Graco universheto profesorė I. TALER (viršuje — kairėje).
Jubiliejinių iškilmių metu Dailės instituto II kurso stu dentai eksponavo viename iš kiemelių savo darbus, skirtus jubiliejui (viršuje — dešinė je).
Šventiniame koncerte „Sal ve, Alma Maier" pasirodė mūsų aukštosios mokykloj kiemo teatro aktoriai (apa čioje — kairėje). *
Jubiliejinių iškilmių sve čiai senajame universitete (apačioje — dešinėje). Leonardo Skirpsto nuo traukos.
ntiiiiiiiiiriiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiniiiiiiHiiitiiiiiiiiiiiitiiiiuiniiiuiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiuiiiniiuiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiniiiiiiiii
FIZIKA — MOKSLAS KOLEKTYVINIS
ERFURTAS - VILNIUS:
Atkelta iš 2 psl.
bendradarbiauja higienistai 1976 metais Erfurto mų metodikomis ir rezul medicinos akademijos tatais ne tik vykdomų prorektorius Darbo higie universiteto Higienos ka nos instituto direktorius tedroje, bet ir visos res prof. dr. N. Sunkas lanky publikos mastu: sanitari damasis Vilniaus univer nėse - epidemiologinėse sitete užmezgė pirmuo stotyse, Kauno medicinos sius ryšius su Higienos instituto Higienos kated katedra ir pasirašė toles roje, Vilniaus inžinerinia nio konkretaus mokslinio- me statybos institute, techninio bendradarbiavi Vilniaus termoizoliacijos mo planą-programą darbo institute ir kt. Iš savo pu higienos ir profesinės pa sės, jungtiniame Higienos tologijos problema. katedros, Respublikinės Vykdant šią programą, higienistų mokslinės drau 1979 m. spalio 10—25 gijos valdybos ir Darbo d. d. turėjau laimes at higienos bei profesinės vykti i Vilnių ir kartu su patologijos probleminės Vilniaus universiteto Hi komisijos posėdyje pada gienos katedros bendra riau pranešima apie anks darbiais, kuruojant doc. čiau minėtais klausimais A. Bitei, padirbėti ir pla vykdomus mokslinius ty čiau pasikeisti mokslinio rimus Erfurto darbo hi darbo patirtimi kovos su gienos institute ir Vokie triukšmu pramonės įmo tijos Demokratinėje res nėse ir žemės ūkyje bei publikoje, o taip pat at paukštininkystės fermų skirą pranešim Vilniaus mikroklimato ir apšvieti universiteto Medicinos mo higieninio įvertinimo fakulteto VI kurso higie klausimais ,t. y. ta tema nos specialybės studen tika, kuri yra įtraukta į tams. abiejų aukštųjų mokyklų Be to kartu su Univer mokslinio tiriamojo darbo siteto Higienos katedros Planus. Esu labai dėkin vedėju prof. dr. V. Kvik gas, kad turėjau galimv-' liu paruošėme tolesnio t>ė susipažinti su šių ty. ;- mokslinio-techninio bend
radarbiavimo projektą 1981—1985 m. apie tai informavome Universiteto prorektorių prof. A. Bi ke li ir nutarėme prašyti abiejų aukštųjų mokyklų rektorius ji tvirtinti. Taip pat publikuoti bendro darbo irezultatais straips nius Tarybų Lietuvos ir VDR medicinos ir techni kos žurnaluose bei siųsti su pranešimais atstovus i organizuojamas tais klausimais mokslines kon ferencijas. Esu labai patenkintas pirmu mano apsilankymu seniausioje aukštojoje mokykloje, maloniu pri ėmimu ir darbo rezulta tais. Ta proga noriu pa reikšti nuoširdžią padėką pastoviai mane lydėju siam, labai rūpestingam kuratoriui darbo higienis tui doc. A. Bitei bei ka tedros vedėjui prof. V. Kvikliui. K. HUKE VDR Erfurto medicinos akademijos Darbo higienos instituto mokslinis bendradarbis
dintų puslaidininkių opiinės ir elektrinės savybės, spren džiamos kai kurios optoelektronikos ir kvantinės elektronikos problemos. Ti riami kristalai išauginti Le ningrado, Kijevo, Kišiniovo, Baku mokslinėse laboratori jose. Stipriai sužadintų pus laidininkių liuminescencija, eksitonų kondensacijos bei dnamlnlų hologramų proble mos nagrinėjamos bendradar biaujant su Ukrainos MA Fizikos ir puslaidininkių ins titutais, TSRS MA Flzikosechnikos institutu. 1969 metais vadovaujant dac. A. Piskarskui fakultete pradėti ultragreitos lazerių spektraskopijos tyrimai. 1974 (kurta astronomijos ir kvan tinės elektronikos katedra, kurioje sukoncentruoti moks liniai lazerių fizikos lyriniai. Čia sukuriami pirmieji dau giaspalviai pikosekundiniai lazeriai. Kartu su Maskvos universitetu iiriami biologi nės fotosintezės mechanizmai ir lazerinio spinduliavimo poveikis į biomolekules. Drauge su Prahos universite tu sprendžiami organinių kompleksų ir biologinių ob jektų spektraskopijos klausi mai. 1979 metais pradedame bendradarbiauti su prof. B. Wilhelmi iš Jenos Fridri cho Šilerio universiteto ne tiesinės optikos laboratorijos. Docento J. Slavėno iniciaty va sudaroma sutartis su Greifsvaldo universitetu ir bendrai vykdomi dujų plaz mos tyrimai lazerinės spekt
raskopijos metodais. Prof. V. Kraeft iš Greifsvaldo skai to paskaitų ciklą apie teori nius rezultatus gau-us nagri nėjant ėlektron skylinę plaz mą stipriai sužadintuose pus laidininkiuose. 1978 metais kartu su Lietuvos TSR MA Fizikos institutu, TSRS MA Spektraskopijos institutu bei Maskvos universitetu organi zuojamoje pirmoje Vilniaus tarptautinėje lazerių taikymo mokykloje dalyvauja fizikai iš 15 šalių tame tarpe iš Jenos universiteto ir Berly no Optikos ir spekiraskopijos instituto. Fakultete didelis dėmesys skiriamas pjezoeleki rinių ir segnetoelektrinių puslaidi ninkių tyrimams. Pastarieji pradėti tirti doc. M. Mikalkevičiaus, sėkmingai tę siami doc. J. Grigo, kuris šiuo mc u vadovauja šių me džiagų tyrimų programai. Šie darbai sukoncentruoti prof. V. Kybario vadovaujamoje'* radijo fizikos katedroje. Kartu su TSRS MA Tolimų jų Rytų mokslo centru kom pleksiškai tiriami s ibio jun giniai. Palaikomi ryšiai su TSRS MA Kristalografijos institutu, Maskvos ir Lenin grado universitetais, Lvovo' Politechnikos institutu. Mo lekulinės akustikos laborato rijose nagrinėjama akustinių bangų ir elektronų sąveika puslaidininkiuose. Laborato rijos mokslinė kryptis vys tėsi bendradarbiaujant su Kauno Politechnikos institu tu, TSRS MA Radioelektroni kos ir Fizikos-technikos ins titutais, TSRS MA Sibiro skyriaus Puslaidininkių insti tutu. Užmegzti ryšiai su
Drezdeno ir Budapeš o aukš tosiomis mokyklomis, Šlonsko politechnikos institutu. Naudingi kontaktai ir ry šiai su pasauliniais moksli niais centrais užmezgami stažuočių ir ilgalaikių ko mandiruočių melu. Fakulteto mokslininkai lankosi JAV, Kanados, VFR, Prancūzijos, • Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos vedan čiose laboratorijose. Auga pranešimų ir dalyvių skaičius iarptautinėse konferencijose. Nemažą indėlį fakultetas (neša ir praktiniame rezulta tų taikyme. Sis darbas pa grindinai vykdomas ūkiskaiti nių darbų būdu, kurie prof. J. Viščako iniciatyva buvo pradėti 1962 m. Kuriami Įvairūs fotoelektriniai keitik liai, puslaidininkinių para metrų matavimų prietaisai Ir t. 1. Daugelis iš jų apdovanoti Liaudies ūkio pasiekimo pa rodos medaliais, eksponuoti Leipcigo mugėje. Aktyvus keitimasis idėjo mis ir informacija, pas'ovus bendravimas su kitomis mokslinėmis įstaigomis padė jo fakultete susiformuoti ori ginalioms puslaidininkių fizi kos kryptims, apimančioms didelės varžos puslaidininki nių savybių ir nepusiausvy rinių reiškiniij puslaidinin kiuose tyrimus, turinčioms tiesioginį ryšį su šiuolaikinė mis optoelekironikos, mikro elektronikos ir kvantinės elektronikos problemomis. Eimutis-Aloyzas SKA1STYS Fizikos-matematikos mokslų kandidatas, Puslaidininkių fizikos katedros asistentas
MENUI NĖRA RIBŲ lia gailestį. Pavyzdžiui, pi- miesto vicemeru, municipali Vidževaio mieste, staty teto atstovais. Nemažai nauta pagač Leonardo da Vinči jų draugų įsigijome iš stuprojektą, iš išorės takia di dentų tarpo. Tai labai dinga, o viduje išgriauta, širdūs, svetingi žmonės, dažnai nelengvai besiskin apleista, netvarkoma. Aidas: — Italus visada kelią į gyvenimą. Ko vaizdavausi labai karštus, studentai siuntė daug linkė temperamentingus, o mus jimų mūsų Universiteto stu pasitiko paprasti, nuoširdūs dentams, kuriuos norėčiau ir žmonės, besirūpinantys mu perduoti. mis kiekviename žingsnyje. Arvydas: — Įdomu buvo Kas iš mūsų širdyje nėra Kaip saike Rima, apvylė tik susipažinti su vienuoliu Padaistringas keliautojas? Prisi- oras, nes visą laiką buvo ap re Sisto, vienu žymiausių pa knygų restaurato skaičius apie įvairias pasau siniaukę, palydavo, o tai ne saulyje lio šalis, taip ir norisi dum daug priminė dažnai girdė- rium, dideliu TSRS draugu. Aidas: — Labiausiai įstrigo ti kur nors tolėliau. Kaip, tus žodžius ,,saulėtoji Italididžiulis dėmesys ir rūpini būna gera, kai svajonės iš. j®"Arvydas :— Dar būdami masis, noras parodyti visa, sipildo. Tokia laimė nese niai nusišypsojo universiteto, Vilniuje, svajojom pamatyti kas gražiausia, ašaros akyse nusipelniusio dainų ir šokių Veneciją, garsųjį Milano La atsisveikinant Milano aero ansamblio šokėjų bei muzi Skalos teatrą. Svajonė išsi- uoste. Pamatėme viską, kas kantų grupei. Susidraugavus pildė. Tai, ką pamatėme, buvo numatyta ir dėl to no Kodėl pasukome į SuvalkiVilniaus ir Pavijos mies paliko nepakartojamą jspū- risi dar kartą tarti nuoširdų ją! Ekspedicijų, žygių būta Uį. ačiū šeimininkams. tams, mūsų respublikos kul Aukštaitijoj, Žemaitijoj, ke— Kaip sutiko italai mūsų Rima: \ isą kelię mus| liauta po Dzūkiją, o sudūvių tūros darbuotojų delegacija, nacionalinę muziką? lydėjo seserys Pinučija ir I krašte buvota tik 1970 metų į kurią įėjo ir ansamblie Aidas: — Italai su dideliu Anna Soggiu. Mes joms la-1 vasarą. Suvalkiečių universičiai, bu/vo pakviesta pasi dėmesiu priima tai, kas nau bai dėkingi. Jos tarsi atsto-1 teftf kraštotyrininkų klube svečiuoti Italijoje. Jie vyko ne vien pasižvalgyti į italų ja, nematyta .Tokia jiems ir vavo džiugią ir betarpišką I taip pat mažoka — visiems mūsų liaudies muzika. Jau Palijų Į norėjosi susipažinti su šiuo meno vertybes, bet ir atsto - Kas labiausiai patiko? |kraš,u- Tad septyniolika mūpirmas koncertas pranoko vauti mūsų nacionalinį meI sų klubo narių keturias dievisus lūkesčius: daugelį nu . ną. O kaip sekėsi ansamb Arvydas: — Stebino italų Į nas į 1979.XI.7-10. J praleidoliečiams, užklausiau Rimą merių teko kartoti, o pilna draugišk urnas, „ paprastumas, i me Vilkaviškio bei Sakių rasalė, scena gėlių ir publikos Marti nėntenę 1F V kurso sužavėjo Milano katedra, Į jonuose. ovacijos dar kartą patvirtino studentę, Aidą Karpavičių Venecijos „vandens gatvės". i Jau buvo pusiaudienis, kai ’ ’ ‘ ! Kybartus, LKP Rima: — Man didžiausią | pasiekėme PEF stažuotoją ir Arvydą Po seną tiesą, kad menui sienų nėra. Labiausiai italams pati įspūdį paliko Pavijos vie- Į I kūrėjo P. Eidukevičiaus bei cių TF IV kurso studentą. 1 ko linksmi šakiai „Gaidys", nuolynais. Gal jo didingu- Į• ™— slįį dailininko I. Levitano — Kokiuose miestuose .Pakeltkofis", respublikos so i gimtinę. 1901—1903 m. per sveėiavotės, kiek koncertų listų A. Stasiūnaitės ir G. Pa- mas paveikė, o gal tas Į Kybartus buvo gabenama surengėt? makščio atliekamos lietuvių nuostabusis vienuolis Padre | „Iskra". Susipažinę su miesSisto, apie kurį kalbėjo Ar | tu ir apžiūrėję paminklus Rima: — Pabuvojom Ve liaudies ir italų dainos. Stenecijoje, Milane, Pavijoje, bejosi mūsų klumpėmis, vydas, nežinau, bet galvoda ! I. Levitanui bei tarybiniams ma apie Italiją, aš visada I pasieniečiams, 1941 m. biržeVidževane. Mūsų kelionė skrabalais, birbynėmis. pirmiausia prisimenu Pavijos I ly atkakliai gynusiems Kybarburvo numatyta tik į Paviją, — Ar linksmai, muzikan | tus ir žuvusiems karo kobet šeimininkai parodė tru tai, griežėt, ar lengvai, šokė- vienuolyną. Kalbėjosi I mendantūros pastate, patrauputį daugiau. jai, kojas kilnojot? | kerne Kudirkos Naumiesčio Surengėme du koncertus Rima: — Koncertai (ypač j link. Laima BUTKEVICIC t E Fraskini teatre. Vieną — pirmasis) buvo labai atsa, Mus stebino šio krašto garbingiems miesto atsto kipgi. Turėjom įrodyti, kad I gamta — nemaži čionykščiai vams, partijų lyderiams, o naujiems draugams atvežėm I miškai buvo ištisai iškirsti ir | dabar mūsų kelias tęsėsi lauantrą — vylesniųjų klasių gerai paruoštą programą. I* kais bei vieškeliais. Šaltas moksleiviams. Pasisekimas Stengėmės iš paskutiniųjų. rudens oras nelepino ir po didelis. Mums labai padėjo gyva ilsio valandėlę praleisti lau— Ar susdkurtas Italijos publikos reakcija. ■ ke nesiryžome. Užuovėjos vaizdas atitiko realybę, neAidas: — Pajutus publikos | paprašėme šio krašto gyvenapvylė? šilumą, tarsi kažkas naujų įtojų. Papietavę padėkojome Į už nuoširdumą, šilumą ir Rima: — Italiją svajonėse jėgų įpylė. Tikrai didelis I pastogę skambia daina. matydavau saulėtą ir šiltą, koncertų pasisekimas parodė Kudirkos Naumiestį, prisi o mus pasitiko lietus Bet bent jau tai, kad padarėm, glaudusį prie pat Kaliningratai nesumažino šios šalies ką galėjom. Į do srities sienos, pasiekėme grožio. Nuostabūs ir labai — Naujos pažintys, nauji Į pavakary. Miestas įkurtas la įspūdingi architektūriniai pa draugai? bai gražioje vietoje. Jį juo Aidas: — Pažinčių labai minklai: Milano katedra, Sv. sia Šešupės ir Širvintos upės. Morkaus bažnyčia Veneci daug, (domiausios iš jų su Čia susipažinome su kraštoty joje. Bet matėme ir tokių Pavijos universiteto, įkurto rininke, mokytoja N. Manipaminklų, kurių vaizdas ke- 1361 metais, rektorium, kiene. Ji papasakojo Kudir kos Naumiesčio istoriją, pa rodė mokykloje įsteigtą kraštotyros muziejų, kuriame | gausu medžiagos apie V. I Kudirkos, J. Jablonskio, P. Mašioto ir kitų visuomenės bei kultūros veikėjų gyveni Antano BUNIKIO piešinys. mą, darbą. Kitos dienos ry tą, mokytojos N. Manikienės globojami, apžiūrėjome mies tą, aplankėme V. Kudirkos kapą, vietą, kur gyveno rašy tojas, 1934 m. skulptoriaus V. Grybo sukurtą paminklą, įamžinantį V. Kudirkos atmi nimą. Mokytoja mums parodė vietą, kur kadaise stovėjo tiltas, apie kurį V. Kudirka rašė „Tilto atsiminimuose". Dabar jo vietoje stovi kitas tiltas, 1943 m. kareivio V. Zi-
mino išsaugotas nuo pražūties. Atsisveikinę su Kudir kos Naumiesčiu, mes aplan kėme Kubilėlius, J. Jablons kio gimtinę (mokslininko gimtosios sodybos vietą žy mi prieš kelis metus pastaty tas paminklinis akmuo). To liau mūsų kelias vingiavo į Sintautus, kur gimė ir palaidolas poetas P. Vaičaitis. Čia mus maloniai sutikusi moky toja M. Podžiukartienė paro dė mokykloje įrengtą poeto P. Vaičaičio memorialinę ekspoziciją. Bene įspūdingiausia žygio diena buvo trečioji, kada, nepaisydami. šlapdribos, nu ėjome per 25 kilometrus. Tą dieną mes pabuvojome Sa kiuose. Ten aplankėme poe tų E. Steponaičio ir V. Valai čio kapus, pasiekėme V. Grybo gimtinę Pelenius; Luk šius, kur skulptorius praleido nemažai metų ir vadovavo partinei organizacijai. Vėlai vakare mes, šlapi ir purvini, pasiekėme Griškabūdį, kur gavom nuostabią nakvynę. Griškabūdis garsus savo isto rine praeitimi. Medinė aštuo niakampė bažnyčia yra res publikinės reikšmės architek tūros paminklas. Ji išsiskiria puošniu interjeru — gausia tapyba. Paskutiniąją kelionės die ną aplankėme Rygiškius, ra šytojo A. Tatarės gimtinę.
Ktugas
Rygiškiuose daug metų atos togaudavo kalbininkas ir pe dagogas J. Jablonskis. Pagal šios vietos pavadinimą jis pasirinko ir slapyvardį — Rygiškių Jonas. J. Jablonskio atminimui čia' įsteigtas muzie jus. 1970 metais šiam muzie jui eksponatus rinko ir uni versiteto kraštotyros klubo nariai. Apžiūrėję muziejų, pasukome palei Novos upės vingius (ji laikoma zanavykų tarmės riba]... Nuo kitų daugiadienių mū sų žygių šis skyrėsi tuo, kad apie žymiausius to krašto žmones, vietoves, įvykius pa sakojo ne tik žygio vadas, klubo entuziastas Viktoras Dagys, bet ir visi dalyviai, Džiugu, kad kraštotyrininkų kelionė buvo apgaubta draugiškos nuotaikos ir dainų, jungiančių ne tik klubo vete raną, bet ir pirmakursį. Loreta SLABOŠEVlClOTĖ VU kraštotyros klubo narė
DAILININKAS ŠYPSOSI
- 59*'
R. GUIGOS nuotr.: viršuje — prie V. Kudirkos kapo; apačioje — Kybartų geležinkelio stotyje.
Jei nori treniruotis povan deninio sporto sekcijoje, pra šom kreiptis į VU SDAALR komitetą arba pas P. Stonkų (Čiurlionio 27—64). Visi norintieji užsiiminėti Fotoklubo „Momentum" šia sporto šaka rašo pareiš nariai renkasi gruodžio 3 d. kimą, taip pat turėti medici pažymėjimą. Sekcija 20 vai. Saulėtekio ai. jung. nos pradės savo darbą 1980 m. korpuse. kovo mėn.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studenlas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. • Tapatinime cTyAenTac. («CoBeTCKH* CTyAern®). Oprarr napncoMa, peKTopaTa, KOMrrera AAKCM, MecrsoMa a nporpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpamoro 3naMeHH h ĄpyncObi HapoĄOB BHAbmoccKoro yHHBepcHTera hm. Bnirųaca Kancyxacą Amt. CCP. Ha ahtob<XQm «3Mxe.
Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 761525 išduo tą EKFF studentei Jūra tei TURAUSKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 771830 išduo tą MF studentei Loretai ŽVIRBLYTEI, laikyti ne galiojančiu.
Tiražas 4757 Užs. Nr. 3005 LV 09688
redaktore
A. NUGARAITE