visų
$auų proletarai,
ŠIAME NUMERYJE:
vienykitės i
Nr. 35 (346) Vilnius,
1959 m.
p JĮ
Reportažas apie draugystės šventę
lapkričio mėn.
26 KETVIRTADIENIS
— 2 psl. <
---------------------------VIINIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 20 kap.
<
: F. Sileriui —200 metų — 3 psl.
Jubiliejinė paroda atidaryta
,,Universiteto jubiliejinė paroda”, — skelbia afišos prie įėjimo į kraštotyros muziejų. Stendai, diagramos, vitrinos, pasakoja lankytojams apie Universitetą. Visi parodos eksponatai suskirstyti laikotar piais: Vilniaus akademija 1579—1773 m., Vyriausioji Lietuvos mokykla iki 1803 m.. Imperatoriškasis Vilniaus Universitetas iki 1832 m., Universitetas pirmaisiais Ta- , rybu valdžios metais, Universitetas dabar ir t. t. Ekspozi cijos labai įdomios ir turtingos. Jas .ruošė visi fakultetai, visos katedros, daug medžiagos Iš rankraštyno, archyvų. Čia mes rasime ir pirmojo rektoriaus togą, ir pirmąsias lietuviškas knygas — Kojalavičlaus ..Lietuvos istoriją”, Daukšos „Postilę”, Sirvydo žodynus, teleskopus ir t. t. Labai plačiai byloja eksponatai apie Universitetą tary biniais metais, Universiteto perspektyvoms septynmetyje paskirtas specialus stendas. Si įdomi. Universitetui skirta paroda, buvo atidaryta / praeitą penktadienį kraštotyros muziejuje. Lygiai 11 vaiUniversiteto Rektorius drg. J. Kubilius perkerpa juoste lę ir trumpai pasakoja svečiams — LKP CK, miesto ko miteto ir rajono komiteto atstovams bes gausiai susirin kusiems kitiems lankytojams šios senosios mokslo įs taigos istoriją, nušviečia jos reikšmę visam lietuvių tautos kultūros vystymuisi, nužymi didingas jos ateities perspek tyvas. Po to Universiteto mokslinės bibliotekos direktorius L. Vladimirovas visus dalyvavusius parodos atidaryme su pažindina su eksponatais. Šiuo metu paroda gausiai lankoma studentų, miesto darbininkų, tarnautojų, moksleivių. H. KUOLAITE
Mokomės iš Ukrainos draugų Neseniai Medicinas fakulte zlniu darbu ne tik miestuose, to partinė organizacija, pa bet ir kaimuose. tikrinusi klinikinių katedrų Siekiant supažindinti mūsų darbą, rado, kad šiose katedro Universiteto studentus su disse studentai nepakankamai ap panseriniu tuberkuliozės profi mokomi profilaktinio darbo, laktikos darbu, Medicinos mažai kreipiama dėmesio į mokslų fakulteto fakultetirtės dlspanserinį ir sanitarinio terapijos tuberkuliozės kurso švietimo darbą. Atvirame fa bazė ir tapo perkelta iš Resp. kulteto partiniame susirinkime Mokslo - tyrimo Tub. Insti buvo akcentuota, kad studen tuto klinikų į Respublikinį tai, baigę Medicinos fakultetą, Tub. dispanserį. Tuo būdu jau teturi labai menką supratimą VII semetre studentai galės apie tuberkulioze sergančiųjų susipažinti ne tik su tuberku dispanserizaciją, patronažą, liozės diagnostika, gydymu,' tuberkuliozės židinių sanaciją bet ir su dispanserinio darbo ir t. t. pagrindais. Mokslinės Tary Sužinota, kad Ukrainos me bosFakulteto išrinkta komisija, išnagri dicinos institutuose VI kurso nėjusi kurso studentų ga studentams nuo 1959 m. įves mybinėsIVpraktikos pageriamo tas 26 savaičių gydytojo-prak- galimybes, sustiprinti tikanto darbas respublikos sri gamybinės nutarė praktikos vadova čių, miestų, rajonų ir kaimų apylinkių ligoninėse. Šios vimą. gamybinės praktikos metų daugiau įjungti stu praktikos metu studentams dentus profilaktinį, sanitari metodiškai vadovauja institu nio — į švietimo darbą, kad to asistentai, ypač kreipiamas jie praktiškai susipažintų su dėmesys į sanitarinio švieti tuberkuliozinių židinių sana mo, dispanserizacijos ir profi patronažo darbu. laktinio darbo įsisavinimą. cija, Fakulteto Mokslinė Taryba Stundentai, dirbdami kaimų pavedė klinikinių katedrų ve apylinkių ligoninėse, turi sa dėjams ir fakulteto varankiškai atlikti kaimo gamybinės Medicinos praktikos apylinkės gydytojo, gydymo- nuodugniai išnagrinėtivadovui Ukrai profilaktikos sanitarinį — nos med. institutų patyrimą ir prlešepidemlnį ir sanitarinio paruošti VI kurso studentams švietimo darbą ne tik stacio pritaikytą mūsų sąlygoms ga nare, bet ir apylinkės perife mybinės' praktikos projektą, rijoj pagal apylinkės ligoni būtų ypatingas dėme nės darbo planą, o taip pat kuriame sys atkreiptas i studentų dis privalo įsijungti į kaimo apy panserinio profilaktinio darbo linkės ,,Raudonojo Kryžiaus" įsisavinimą. darbą. Tuo būdu Ukrainos draugų Taigi, Ukrainos medicinos pavyzdžiu perorganizavus VI institutų studentai turi gali kurso studentų praktikos dar mybę praktiškai susipažinti su bus, trūkumai bus pašalinti. profilaktiniu prleštuberkulioDoc. J. Runkevičius
Bendrabutis—mūsų namai į| Ar visuomet, draugai stu ant grindų nuorūkų, popierių.
dentai, mūsų buitis būna gra Jie žino, kad patiems reikės ir ži? Ar pakankamai mes įver surinkti. Ir labai gerai, kad, kaip te tiname švaraus ir jaukiai su tvarkyto kambario reikšmę ko girdėti, ir kituose bendrabus savitvarkos darbui, mokslui, mūsų pačių b.čluose, asmeninės kultūros ugdymui? penktadieniai. Taip mes patys Ar visada pakankamai mylime įprasime tvarkyti, puošti bend ir gerbiame savo studentiškus rabučius. Didžiausią vaidmenį, kovo namus — bendrabutį? Partijos ir Vyriausybės rū jant už geresnę buitį, turi vai pinimosi dėka bendrabutį mū dinti, alšiku, bendrabučių tary sų Universitete gauna bevelk bos. Jos turi rūpintis, kad visi jo reikalingi studentai. O studentai laikytųsi bendrabu kiek lėšų skiriama bendrabu čio taisyklių, jos turi ieškoti čių remontui! Trys mūsų Uni ir naujų formų, kaip kelti versiteto bendrabučiai naudo mūsų buities kultūrą. Bendra jasi dujinėmis plytelėmis, be butyje Nr. 3 (pirmininkas veik visur yra televizoriai, Garška) gyventojai nuolat gir nuolat gaunama naujo invento di geras radijo laidas, bend riaus. Buities sąlygos nuolat rabutis Nr. 6 didžiuojasi savo gerėja. Ir tik mes patys daž sienlaikraščiu „Mūsų žodis“ niausiai kalti, jeigu nesudaro (redaktorius žižys), bendrabu me sąlygų sau bei draugams tyje Nr. 5 yra klausimų dėžu tė, kur labai operatyviai atsa dirbti bei ilsėtis. Pakeliaukime po bendrabu kinėjama į iškilusius klausi mus. Energingos ir darbščios čius ir pasidairykime. štai „Tauro" 407 kambaryj bendrabučio Nr. 2 (pirminin (seniūnas Burbulevičius, II k." kė G. šmulkštytė) tarybos bibliotekininkas). Visuomet ja merginos. Patenkinti „Tauro“ ir tarybos nare me tvarkinga ir jauku. Rytais gyventojai visi daro mankštą, o 24 vai. E. Valauskaite. Bet į bendra užgęsta šviesa. Toks jau drau butį Nr. 4 (pirmininkas Čibi gų susitarimas. Malonu užeiti ras) net užeiti nesinori: nuo šiame bendrabutyje ir į 233 tvaiko ir visokių kitokių kva kambarį (seniūnas Bžežinskal- pų svaigsta galva. Taigi dar tė, V k. ekonomistė), 225 visokių yra bendrabučio tary (Pajuodytė, IV k. ekonomistė), bų. . Beje, visuose bendrabučiuo kambarį, bendrabučio Nr. 3 58 kambarį (seniūnas Sapago- se dar nusiskundžiama kai ku Jie ne vas FMF), 40 (seniūnas Sta riais pirmakursiai šaitis GMF), bendrabučio Nr. reaguoja į teisingus jiems da 672 kambarį (seniūnė Mika romus priekaištus dėl tvar lauskaitė IFF), 76 (Sarnickal- kos bendrabutyje, būdami tė IFF) ir kitus kambarius. gerokai išpuikę.' O bendrabu Beje, kaip taisyklė, šių kam čiuose jiems teks gyventi dar barių gyventojai ir mokosi tiek metų! Turėtų kai kurie gerai, ir geri visuomenininkai. pirmakursiai žinoti, kad rei Tačiau yra, kaip sakoma, ir kia kovoti ne tik už savo „antroji medalio pusė“. Gero kambario, bet ir už bendra žodžio negalima pasakyti apie bučiu gerą vardą, ir kad nuo V kurso fizikus Charlušą, Vo šios pareigos niekas neatlei sylių, Baliuką. Jie ne tik ne džiamas. Studentų buitimi, jų gyve moka tvarkingai gyventi, bet negerbia savo draugų. Šie stu nimu bendrabučiuose, turėtų dentai neseniai bendrabučio daugiau domėtis fakultetų bufete girtuokliavo, visa komjaunimo ir profsąjungos bendrabutį sukėlė ant kojų. O organizacijos. Juk metai iš ką rodo dvejetai bendrabučio metų biuruose renkami bui tvarkymo grafikose? Deja, to ties sektoriai. Tačiau teko įsi kių „atžymėjimų“ dar nemažai tikinti, kad šie buities sekto tenka matyti bendrabučių riai ir apskritai fakultetų organizacijos vestibiuliuose iškabintuose gra visuomeninės per mažai domisi studentų fikuose. — Labai daug darbo? — buitimi, tarsi ji neįeitų į ko teirauiamės I. Filonovaitę, munistinio auklėjimo uždavi bendrabučio Nr- 6, jau nuo nių ratą. O juk neklysime pa praėjusių metų Jveduslo savi- sakę, kad gyvenimas bendra butyje palieka vieną iš di tvarką, tarybos pirmininkę. — O ne, studentai jau įpra džiausių pėdsakų penkerių to, tvarkosi gerai, tik pakon metų studentiškoje „biografi troliuoti kartais reikia. . . joje”. Bendrabutis mus auklė Tikrai, kur tvarkosi patys ja. B. VAITKŪNAITE studentai, nepamatysi mėtant
’
-----------Tęsiame diskusiją
Laikraščio platinimo konkurso sąlygos — 4 psl.
Liaudies draugovės susirinkimas Įvyko organizacinis liaud ės draugovės susirinkimas. P-anešimą apie liaudies draugo — vės uždavinius padarė Luino rajono liaudies draugovės lažy bos viršininkas A. Uljanovar. Jis papasakojo apie keliamus draugovei uždavinius bei jos narių pareigas. Kalbėjęs komjaunimo komi teto sekretorius C. Kudaba už tikrino, kad visi komjaunimo aktyvistai bus jos nariais. Apie draugovės tarybą, jos struktūrą papasakojo jos virši ninkas 4. Sadauskas. Kalbėję drg. drg. A. Purvi
nis, A. Navaitis ir kiti pabrėžė, kad sėkmingas darbo laidas — tvirta drausmė, iškėlė kai ku riuos trūkumus ankstyvesniame darbe. Numatytos priemonės — kuo daugiau įtraukti studentų į šią draugovę, vykti į Minską pa sižiūrėti, kaip ten dirba ' liau dies draugovės, pravesti eilę priemonių draugovės išpopulia rinimui Universitete, dažniau leisti satyrinį laikraštį, regulia. riai budėti miesto gatvėse, klu buose ir kitose vietose. A. PETRAUSKAS
Susitinka, istorikai Sekmadienį II kurso istori kai priėmė svečius. Jų kvieti mu atėjo pedagoginio’institu to antrakursiai istorikai. Sve čius pasveikino, supažindino su kursu, grupės darbu II kurso studentė V. Lukinskaitė. Buvo pasikeista dovano mis. Po to auditorijoje sma giai' skambėjo daina, studentai šoko, dalyvavo atrakcionuo se.
Prasidėjusi draugystė tęsis. Įvyks susitikimas pedagoginia me institute, o pavasarį sve čiai dalyvaus mūsų istorikų kursinių darbų skaityme ir aptarime. Si draugystės pradžia buvo gera. Ja patenkinti ir svečiai, ir šeimininkai. A. Stankus
Kiek išd'rbom valandų talkose LAPKRIČIO 25 AI D.
viiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniitiitiiiiitiiiiiui
Tęsiame' diskusiją
Pirmiausia—žmogus Man dvidešimt pirmi me tai. Tai toks amžius, kada jaunuolis stengiasi aprėpti vi są gyvenimą, nori viską suži noti, išsiaiškinti. Tokiame amžiuje žmonės ypač mėgsta diskutuoti, ginčytis. Ką gi ne blogai — juk ginčuose paaiš kėja žmogaus idėjos, mintys, pažiūros, ginče galima geriau pažinti žmogų. Kaip ti.k įvai rių diskusijų dėka aš dabar pažįstu, galima sakyti, visus savo grupės narius, žinau jų pažiūras, nuotaikas, kartais net įspėju jų mintis. O kada gerai pažįsti žmogų, žinai ir kokią užduotį jam duoti — pagal jo jėgas. Juozai, tu klausi, kaip reikia veikti, kad susirinki mai būtų įdomus, kad jie jaudintų kiekvieną komjau nuolį. Tave Jaudina grupės pažiūros į Rimanto elgesį — įtrauk visus į nuoširdų ginčą. Diskusijoms parink įvairiau sias temas: tiek iš mokslo srities, tiek iš religijos, tiek
E elgesio kultūros, tiek iš technikos, tiek iš grupės gy venimo ir pan. Vienas patari mas: žiūrėk, kad žmogus kal bėtų tą, ką jis galvoja, o ne tam, kad kalbėtų. Užklrsk ke lią tokioms kalboms dėl for mos kalbėti! Kartais gali pa leisti frazę kuri net priešta rautų tavo įsitikinimams, kad gimtų ginčas ir pan. Pasi stenk įtraukti Rimantą į vi sas diskusijas. Tu tiesiog pa klausk jo nuomonės. Tada pamatysi, ar grupės pažiūros teisingos, ar ne. Aš vis dėl to netikiu, kad Rimantas ne sugyvenamo charakterio, — reikia tik mokėti prieiti prie žmogaus. Juozai, sakau atvirai, tu blogas grupės sekretorius. Tau. kaip sekretoriui, rei kia domėtis visų gyvenimu, domėtis, kas priverčia kartais žmogų padaryti neprotingą žingsnį. Tu rašai apie Algį: „. . .Aš jo neapkenčiu. . . įe(Tęslnys 2-me psl.)
Fakultetai I. 2. 3. 4. 5. 6. 7.
Teisės Fizikos-mat. Istorijos-fil. Medicinos Chemijos Gamtos Ekonomikos
Stud.
skaičius 215 628 927 492 218 333 378
3191
Išdirbta vai. 1511 3056 3459 1780 702 836 918 12262
Vidurkis 70 4.8 3,7 3,6 3,2 2,5 2,4
3,8
>
15-kos tautu širdys kalba draugystės kalba Draugai pasakoja apie mokslą
Aktų sale/e
rusas, lietuvis, uzbekas.. Armėnų poetas Gevork Emin eilėraštyje „Neries pa krantėje” su nuoširdžiu jaus mu apdainavo lietuvę mergai tę, padovanojusią jam rūtų ša kelę. šiandien lietuvaitės rūtas prisegė Armėni Jos Kūno kul tūros instituto studentams. — Mano vienintelis troški mas, kad visad būtume tokie draugiški, — dėkodamas 'ii šiltą sutikimą, karštai kalbėjo Instituto komjaunimo organi zacijos sekretorius Zorž Agadžanjan.
vos studentiją kirgizų jauni mo vardu sveikina Kirgizijos Valstybinio universiteto diplo mantas Satar Akbanov. — Tegyvuoja mūsų tautų draugystė! — kažkas šūkteli Iš salės — Valio! Valio! — aidi ga lingas šimtų krūtinių šūksmas. Jėga, nuostabi jėga — ta rybinių studentų draugystė. Tu negali likti abejingas šitai jėgai. Ir spaudi savo bičiuliui iš Kazachijos, Estijos, ranką, sakai Jam toki mielą žodį „Družba”, jauti tvirtą jo ranpaspaudimą, kos nuoširdų girdi „Družba! Da”. — Tegu širdys kalba viena kalba —draugystės kalba, — pasakė tą vakarą LLKJS CK sekreto rius drg. Fėrensas. O jos, širdys, jaunos, karštos stu dentų širdys kitos kalbos ir neturėjo. Rusas, latvis, uz bekas, lietuvis gy vena vienais tiks lais, vienomis min timis. Kurti, statyti — toks tarybinio jaunimo devizas. Griauti, žudyti — mums nepriimtina. Ir kada salėje skamToks Tarptautinės studentų ba rūstūs Muradeli ...____ dainos„ (jų dienos minėjimas respublikoje atlieka mūsų ansamblis) „Bu pirmą kartą. Dar daugiau — chenvaldo varpai” žodžiai, tai pirmas Įvykis šalyjegruzinas, tadžikas, ukrainietis Salėje nepaprastai pakili, stipriau susikabina rankomis. entuziastinga nuotaika. Lietu-Daug ---- o-----j—tekių pat jaunų. širdžių,
Sag olun, dostlar!
Mes, azerbaidžaniečiai stu dentai, labai patenkinti, kad dalyvavome studentų draugys tės šventėje. Mes daug skaitom apie jū Kai į valso taktą mo klasikų veika — Mano busimo sų miestą. O aš , kaip filolo salėje sukasi poros, lus. Universitete ji specialybė — ag gė, susipažinau su jūsų litera paprastai mintys veikla daug moksli ronomas, medvilnės tūra ir sužinajau daug dau apie mokslą nuslen nių ratelių, kuriuo augintojas, — pa giau apie Vilnių. Man labiau ka į smegenų už se studentai ruošia, sakoja Damyr Jed- siai patiko S. Neries ir P. kampius. Tačiau si savarankiškam garovas iš Taškento Cvirkos kūryba. draugai, atvykę iš darbui. Jie derina Žemės ūkio institu O studentai! . . Tokie links broliškųjų respubli mokslą su visuome to. — O žiūrėdamas mi, draugiški. Aš turiu daug draugų Turk kų, šiandien mielai niniu darbu; štai vien Į knygą med pasakoja ir apie tai, drg Frangiz yra li vilnės neišauginsi. mėnijoje, Uzbekijoje, Ukraino kaip mokosi ir dir teratūros būrelio Todėl mūsų studen je, Maskvoje, Bulgarijoje, Al ba. narys, aktyvi visuo. tai vasarą dirba banijoje, bet jų tarpe dar ne Šiuo plantacijose. Darbas buvo lietuvių. O dabar filo — Aš manau, menininkė. kad mūsų — azer metu ji — savojo sunkus, sunkus net logę Laimą, ekonomistę Stefą, baidžaniečių ir lie fakulteto komjauni gi mums, pripratu- Nijolę, Augustę, teisininkes organizacijos siems prie pietų Ireną, Stasį ir jus visus kvie tuvių — studentų mo saulės, o ką kalbėti čiu pas mus j Baku. tikslai tie patys. sekretorius. Įdomu, kad vietoj apie studentus, at Ačiū už šiltą, nuoširdų pri Taigi, ir skirtumo var tarp darbų nėra, — mums įprastų kalbų vykusius 1 Tašken ėmimą. iš Azerbai tą Iš šiaurinių ra dan meilės žmogui, vardan kalba Baku univer draugai Frangiz KADIRLI studijuoja sa. jonų. Tačiau mums, šviesios ateities. Buchenval siteto V kurso filo džano Baku Klrovo v. unlversi svetimas kal medvilnininkams, das, Osvencimas, Maldenekas logė Fraugiz Kadir- vąsias padirbėti, teto V. k. filologė nepasikartos! Tai sakome mes, li — Štai paskaitos bas — iraniečių, būtina persų, turkų. Jei neg (Ola -Taimyras, penkiolikos tarybinių respub pas mus prasideda mes studijuojame nusišypsojęs ištarė 8,30 ir tęsiasi iki likų studentai. Europos ’i- uzbekišką patar'ę. — Draugą galima rasti tik 14 vai., nes po ple. Vakarų teratūrą, tai jiems kurios turinys kaip Ačiū, bičiuliai! tų t auditorijas ren vieną kartą ir reikia stengtis lietuviškos). Rytų tau. Lr ji išsaugoti, — jau kelintą kasi jau kita stu artimesnė Gruzinų jaunimo delegacijos „Veršiu nebllovęs, sykį kartoja švelnaus simpatiš dentų pamaina. Pa. tų literatūra. nariai, atvykę į Vilnių, į Tarp jaučiu nebaubsi ” . skaitąs užrašinėjaNeiškenčiau ne ko veido mergina Iš Tadžiki tautinės studentų dienos minė Su kuriuo stu jimų, labai džiaugiasi, kad su jos Delba Ašurova X amžiaus —“— jame. Tiesa, studen paklausęs, kaip gy tai, laisvai skaitą vuoja mano specia dentu bekalbėtum, sitikimas su Lietuvos aukštųjų poeto Saadi žodžius. — O kiek puikių draugų rusiškai, paprastai lybės draugai. Štai ar su kazachu Mak- mokyklų studentais sujungė užrašų neveda, nes Baku universiteto sutu, tadžiku Dil- juos j vieną šeimą. Mes dėkin mes čia radome. .. Taip, daug puikių draugų gali naudotis litera studentai — žurna bar, baltarusiu Be- gi už vaišingumą, kurį parodė mes turime, ir šventai saugo tūra rusų kalba, ku listai penkias die klšu ar su estu Kre- draugai lietuviai. Si naujai už sime visų tautų jaunimo drau rios yra pakanka nas savaitėje lanko gers, matai ir džiau simezgusi draugystė Ilgam liks paskaitas, vieną giesi, kad jie žino, mūsų atmintyje. gystę. Draugystę, kuri nepri mai. Azerbaidžaniečiai dieną paskiria sava, c.ė. ko gyvena, kad Ačiū, brangūs bičiuliai, Linpažįsta kalbų skirtingumo, studentai, taip kaip rankiškam prakti. studijuoja neveltui. kime sėkmės visuose jūsų gykilometrų, sienų. mes mokosi nlam darbui, bestu Jie kruopščia! ruo — ši daina per žemę skam ir dialektini dijuodami universi šiasi pagrindiniam venimo jrontuose. ba nemari, — sakoma demo TSKP, materializmą Ir t. t. tete parašo tris kur tarybinio žmogaus kratinio Jaunimo himneRevaz KADZAJA semina sinius darbus, ga užsiėmimui — dar O su daina skrieja ir drau ruošiasi Gruzijos TSR Žemės Okio praktiką bui, jie Ji myli. rams, analizuoja mybinę gystė. Nemari draugystė! instituto V kurso studentą* L. Teiberis marksizmo - leniniz- pradeda III kurse. V. PUPLAUSKIS t'iiiiiiitiiiiiiiiiiiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiinuiuiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiu
Gyvenimo mokykla rūsti
Teko kalbėti ne su vienu metų traktorinėje brigadoje. pirmakursiu, neseniai pradėju Ir pervedė dirbti Į MTS sių dirbti. Ir iš daugelio išgir buha.teįiu-instruktoriumi- Te ko daryti kolūkiuose revizijas. dome ta patį: — Metu darbą ir pereinu Bevelk visą laiką praleidau svetimuose pastogėse, tarp kitur! Cla man per sunku. Tačiau yra ir tokiu, kurie ■mažai pažįstamų žmonių. Akis į a'Kį sus-dū. iait su kolūkini* merausdamt saiko: — Man gėda būt paprastu turto grobstytojais, su sąmo ningais kenkėjais ir su tikrai® dar b ninku! kovotojais už kolūk.ų ekonoArba: — IŠ manęs juokiasi, kad mmių rodiklių audimą, visuo meninio turto saugojamą. T> dirbu lašKanešiu. Taip, gėda draugai, tik gė kIuis žmones dažnai sunau bu da ne .oue., xa >ems ten.»a vo atskirti: pirmieji vykusiai toks darbas dirbti, o gė.la. maskavusi, o pastarieji turė jo priešų, kur.e sugebėjo kad jūs šitai sakote. Juk kiekvienas naudingas „meistriškai” šmeižti juos. ;\eturė.au ne. specialaus <šdarbas yra kartu garbingas ir niekada jis žmogaus nepaže sjlavim mo, nei žinių, teko ieš koti laikraščiuose nutarimų, iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiHiiiiiiiHummiimmniiu mins. Skundžiatės, kad is jū straipsnių, studijuoti gavari. 1sų šaiposi. Žinokite viena: tie, kurie palys ve-tl Klškai žemės ikoio artelės tus reikalus. Suprantama, tl: ką geriau rinktis — ar Iš šaiposi Įstatus, o kai porą mėnesių ne pašalp.s, bet panleao6. kada žmogų svarsto paskubo vidaus supuvusi, tačiau dailia Tęsiame diskusiją sunku. Taip, sunku. padirbus, reikėjo į mlndsteriją mis, dėl formalumo, jis gali išore, ar viduj sveiką, bet iš BetSakote, pradedančiam visada buvo vežti 8 kolūkių meknes atane tokį gražų rimtai užpykti ant sekreto paviršiaus lr bu® sunku. Man teko diroti sdta.tas, tai daug naktų teko obuolj. O tokioms merginoms riaus, ant visos grupės. Ne ses.s me-us. .\esaxau, sad pir uoueū kontorose bu miego. pamiršk, Juozai, kad svarsty aš patarčiau daugiau gražinti mi mano ravarank ’ški gyveni Buvo valandų, kai nesinorėjo me dalyvauja ir pats kaltina savo vidų, o ką gamta davė, mo žingsniai buvo kažkuo galvoti, tac.au viskas pcae,o lai tai lr lieka tokiu — juk (Tęsinys iš 1 psl.) nors grupės narį, pirmiausia masis. Svarstant būk princi natūralus ypatingi. O ne! Kaip ti.< lo Lr aš pripratau prie darbu- Ir grožis brangesnis sldomlu ir jo asmeniniu gy iškelk Į dienos šviesą gerą pingas, tiesus, atviras, sto jei ne d.ae.ė mei.ė literatūrai, dė! Ir noriu apie juos kalbėti. už dirbtini. vėk tvirtose, komjaunuoliško venimu. . O kas gi tai? Ar sias Jo ypatybes, o paskui šarvo darbą buč.au pamėgus. Pradėjau dL btl MTS labai Žmogus vystėsi, augo; kartais qe smulkus miesčioniš kritikuok už blogus poelgius. se pozicijose. Labar aš ozlaug.uo61, kad dirkukjlo-e craKtorinės brigados drauge vystėsi ir augo moks Taip, Juozai, aš sutinku kumas? Kaip galima neapkęs, Juk jeigu žmogus padarė oau, kad gyven mas mane ne apskaitininko pareigose. Mano ti žmogaus, gerai jo nepazl-' nusikaltimą, tai dažniausiai su tavimi, kad dar didelė da las, technika, kultūra; žmo brigados darbuotojai — visi lepino, bet grūdino. nūs? Kiek supratau, jūsų dau nesuprasdamas Jo žalos, o lis vyrų nelaiko moters ly gus Išrado religiją — pats Iki v.eno vėjo įgairintals vei Jeigu, jūs, draugai, pama guma, nepasidomėję, neišaiški tu, Juozai, nagrinėjant per giateise, negerbia Jos. Jie ją ir palaidojo, nes religija dais, sudlrzuslum rankom. > k1 tysit gjve lmo neriamas mu Irena nę sąlygų, kurios privedė Al sonalinę bylą, pamiršti, kad negerbia ir motinos, kuri — pažangos stabdis. Gyveailmą paskutinės siūlės tepalais pri- ses, neišsigąskit! Tai studentė, studijuoja marksiz sgėruslais gi padaryti smulkų chuliganiz žmogus —tai ne daiktas, o davė jiems gyvenimą, relKia myied ne tolų, kuri drabužiais, grubus Tu mo-leninizmo klasikus ir mą, griežtai pasmerkė ji- mąstanti būtybė su jai būdin lengvapėdžiai, egoistai. elgesiu. Grubūs, net ,s.vaizduojame, bet t-kĮ, koxs drauge ei-a Į bažnyčią. O savo s Taip, žmogų reikia smerkti gais jausmais .ydomis ir pan. Juozai klausi, kaip suorgaanaiptol ne blogi (Beje, aš tai Jis yra, lr negalime užmerkti paklausk, tokla tu, sekretoriau, susirinkimą už blogus poelgius, bet jo Jeigu tu, kaip sekretorius, nizuotl aiKlu nei pr.es gražiąją, nei supratau vėilauj. nereikia palikti vieno, at iškelsi gerąsias žmogaus pu tema. Pakviesk seną motiną ar Ji Iš viso kuo tiki, ar kar purviną Jo pusę. Jei gy Pradžioj buvo tiesiog baisu- prieš skirti nuo grupės. Reikia, ses, jis vis dėlto pagalvos, — lai ji papasakojai apie tais neapgaudinėja pati savęs. venime matysune tik tai, kas kad jis suprastų savo klaidą kad visą laiką jis gali būti moters gyvenimą anksčiau ir Patariu grupėje panagrinėti Grubios kalbos, nereti išgėri gražu, tai nesugobės.me kovo Selnmano mai, pokštai. Man atrodė, kad ti su tuo kas b,oga — ir prie ir Ją ištaisytų. Tu rašai, geras, kad jis gali, kaip sa- dabar. Kad prievarta pasiek šia tema M. N popiežių Is- j .e iš manęs juoicasi, nepasiti šingai, — jei matysim vien knygą „Trumpi tum tikslą — netikiu: žmo kad Algis po pašalinimo iš koma, — šviesti -............... pats kitiems, Bet svar- ki, o aš tiesiog bijomu |ų. b.ugąją pusę, nesugebėsime jo terlios bruožai ” , gaus prigimtis užsispyrusi, VLKJS eilių dar liko audi sudegdamas. Tu rašai, kad ir ji kartais tyčia daro tai, blausia. Juozai, nenusimink, Laikui bėgant pasirodė, kad torijoje su ašaromis akyse, o gerųjų pusių iškėlimas įmy.ėtl. O gyven.mas yra ie' ” įkalnuojamas vien _,au dėd to. pirmų jie visai ne tOKle ’balsus, nenuleisk rankų. po visi išėjo, jų tarpe ir tu. tai laiko gaišinimas, 0 ar pa kas draudžiama dideli dalykai Sunkus darbas juos padarė kad mes turime te.sę paty3 Tikrai skaudu Ir juokinga, nesėkmių, Sakau tiesiai — jūs visi galvojai, sekretoriau, kad grubiais, bet tokios nesusival puošti JĮ, palikote draugą nelaimėje, svarstymas vien iš blogosios kad mūsų merginos dažo lū greitai nekuriami. valyti gyvendmą dymo va.andėlės buvo vis re nuo šlūKšlių lr matyt; kaip Apskritai, sekretoriau, dau pas, antakius, lakuoja nagus pabėgote nuo jo! Nėra pas pusės kartais gali pasukti tesnės. Pamažu mes pradėjo Jus grupės kolektyvo, sekre žmogaus gyvenimą į šunke Ir pa o. Taip, tada Jos pagra giau skaityk, domėkis politi d.ena dienon Jis gražėja. toriau! Žinok, Juozai, pir lius. Svartant žmogų, negali žėta (nors čia irgi priklauso ka, mokslo Ir technikos pasie me pasitikėti vieni kitais. Jei Kol yra pasaulyje dvi sto nuo to, kaip kas supranta kimais, būk, pagal A. Micke iš pradžių dėl girtuoklystės vyklos. kol vyksta kova tarp miausia išmok mylėti žmones, trūkti laiko. Jei trūksta, rei groži). Bet, man rodos, kad vičių, linksmas kaip graikas, jiems bijojau žodį pasakyti, jų, neturime teisės ieškoti o tik paskui — neapkęsti! Juozai, žmoguje yra du kia atidėti Į šalį lr visus ki- čia klausimą taip reikia spręs- ir pulk kaip romėnas, Su vėliau jie Jau nebepyxo ir už lengvo darbo L- pigios duo grupės draugais būk drau- gerokai, aštrią pašaipą. Kiek nos. Išlepę Ir lengvo gyveni pradai — blogybė ir gėris. bilk vienas žmogus turi daugiau mo iešką, niekada nepastaty giškas Ir, svarbiausia, Kaip tik jų santykis nulemia DRAUGAI STUDENTAI! ŽMOGUS, pilna šio> žodžio gero negu blogo, tat ieškokim sime komunizmo lr neturėsim žmogaus būdą, charakteri kokį juose tų gerųjų pusių ir mo- teisės vadintis komunistiniais prasme, — toks, apie < LANKYKITE UNIVERSITETO JUBILIEJINĘ PA pmelglus, pažiūras ir kt. Su kėKm pasinaudoti jomis. Tik rašė M. Gorkis. prantama: didelį vaidmenį RODĄ KRAŠTOTYROS MUZIEJAUS PATALPOSE! neužsime/kit prieš blogąsias. žmonėmis. PARODA ATIDARYTA, ISSKYRUS ANTRAI. VAICIULIONIS vaidina ir aplinkos sąlygos. I. JOCYTE, Aš baisiai nemėgstu buhal GMF geologi os spec. III k. Vis dėl to žmoguje vyrauja ; DIENI, KASDIEN 12—19 VAL. I. k. lituanistė terijos. Ir štai neišdirbau nė sekretorius kuri gėris, todėl svarstant
Pirmiausia —žmogus
CHORAS :
MHijonus tesulieja Vienas karštas bučinys. Broliai, kur žvaigždžių ugnis. Ten namai visų globėjo. Kam pasisekė patirti Draugo broliškus jausmus. Kas laimėjo moters širdį, — Džiaugsmą teneša pas mus. Tas, kurs meilės nejgijo. Einant žemiškais keliais, Tas greičiausiai mus draugiją Su rauda tegu apleis.
CHORAS :
Tavo meilė teapskrieja Žemės rutuly visus į žvaigždes ji kelias bus. Iš gamtos krūtinės geria Džiaugsmą padarai gyvi Ir kiekvieną — bloga, gerą Traukia jos sunka gaivi. Ji mums davė vynuogynus. Meilę ir tikrus draugus. Dievo veidu — cherubinas. Kirminas — geismu džiugus. f. sileris
Džiaugsmas liejasi iš taurių Kraujas vynuogių kvapus Švelnina žmogėdrą niaurų Paverčia narsiais silpnus. Lai kiekvienas atsiistoja. Lai padangėn kils puta' Už tave, dvasia geroji. Nūn taurė ši pakelta!
CHORAS :
Rieda per padangę žvainą Skaidrūs džiaugsmo šviesuliai. Broliai, eikite žvaliai, Kaip karys laimėti eina.
Džiaugsmas mokslo vyrui žiba Veidrodyje išminties. Džiaugsmas į doros aukštybę Kantriojo takus lydės. Vėliavom skaisčiom pakyla Jis tikėjimo kalne, Net j gūdžią karsto tylą Liejas angelų giesmė.
CHORAS :
Už tave, dvasia geroji! Tau ir angelų giesmė. Ir baltų žvaigždžių versmė Garbę amžiną kartoja.
CHORAS : Broliai, jiems šlovė tebūna. Mokantiems pakelt skausmus. Nedrebantiems prieš galiūną. Skubantiems užtart silpnus. Kas už tiesą eina tvirtas. Priesaika kieno tvirta, Tam šlovės vainikas skirtas, Niekšui — kilpa paskirta!
Milijonai, kęsk it viską Dėl pasaulio ateities. Didis dievas apmokės Ten, kur baltos žvaigždės tviska.
CHORAS :
Himnas džiaugsm ui
Ko, pasauli, kniūpsčias puolei? Ar kūrėją tu matai? Jo ieškoki ten aukštai, Kur baltų žvaigždynų toliai.
D žiaugsmas laikrodį Visatos Varo savo spyruokle Ir gamtos didysis ratas Judinamas Jo galia. Iš daigų jis gimdo žiedus, Gimdo saulės rūkuose. Astronomams neregėtas Džiaugsmo sferos erdvėse.
Džiaugsme, Eliziejaus vaike. Spinduly dievų švelnus, Atidarome apsvaigę Tavo dangiškus namus. Tu sujungi, ką lig šiolei Skynė papročiai griežti Ligi vieno žmonės broliai Tavo sparno paliesti..
Atsiteisti jiems per menkas į dievus būk panašus. Džiaugsmo galiai nusilenkęs Sielvartas tegu pražus. Kam rūstybė, kerštas priešui? Tegu jam atleista bus. Tegu jo širdies neplėšo Skausmas atgailos šiurpus.
CHORAS :
Prisijunk prie mūsų rato, Prie taurės prisiek šventai. Kur baitų žvaigždžių skliautai, Priesaiką teisėjas mato
CHORAS :
Lai skolų knyga prasmenga. Tegu santaika ateis. Teisia taip, kaip mes kadals Viešpatis žvaigždžių padangėj.
Vertė
VL.
ŠIMKUS
Sukaustyty rankų Kaip komjaunimo organizacijos kovoja už draugystė gerą mokymąsi (Knyga apie Kapsuką)
Tokiu klausimu praeitą 3avaltę Istorljos-fllologljds fa kultete Įvyko atviras partinės organizacijos susirinkimas. Fakulteto komjaunimo biuro‘ ",■________ --------------—’ ■ ■,, __ veiktą šią kryptimi darbą su sirinkime atsiskaitė fakulteto komjaunimo biuro sekretorius VL. ANDRIJAUSKAS. Prane šėjas pažymėjo, kad fakulteto komjaunimo biuras ir fakulte to pirminės komjaunimo orga nizacijos pastaruoju metu ėmė labiau domėtis mokymosi klausimais. Mokymo reikalais nuolatos fakultete rūpinasi specialiai tam reikalui paskir tas biuro narys, biuro posėdy je buvo griežtai apsvarstyti studentai — skolininkai, arti miausiu metu fakulteto kom jaunimo biuras svarstys III k. bibliotekininkų Ir II k. ang listų organizacijų darbą. VI. Adrijausko pranešime buvo analizuojama ir atskirų kom jaunimo grupių veikla. Tose grupėse, kur komjaunimo or ganizacijos aktyvios (V k. isto rikų, IV k. rasistų, II k. isto rikų, II k. žurnalistų, II k. rasistų ir kt.), ten mokslo klausimams skiriama daug vietos, ir pasiekiami teigiami rezultatai. Bet yra grupių, kur mokymosi ir akademinės drausmės klausimais komjaut
Rusų tarybinio rašytojo I. plai, kur apie V. Kapsuką paKozlovo vardas, be abejo, pa- sako lama kaip apie draugą, žįstamas daugeliui literatūros žmogų, yra labiausiai Jaudi■mylėtojų. . . Mums ypač nantys. persunkti karštu jausbrangi paskutinė jo knyga mu. „Visus gražiausius žmo„Katorga” , kurioje daug gaus jausmus turėjo Vikentišvlesių, jaudinančių puslapių jus Semionovičlus. . . Mes jaupaskirta V. Mlckeivlčlul-Kap- tėme jo tėvišką meilę ir rūpisukui. 'nimąsi visais. Ir mes, savo . ■ .Pirmą kartą įstumtas į ruožtu, atsimokėdavome nuotamsų karcerio rūsį jaunasis šlrdžlauslu prieraišumu. Mes Kozlovas nuo stipraus prlžlū- JĮ mylėjome, gerbėme. . . ne, rėtojo kojos smūgio užlekia ne tik žodžiais! Mes jį garblant „draugo Vlkentijaus”. nome. dievinome. . . Jis, kaip Taip susitinka du revollu- ir Frunzė, buvo mūsų dievaicionierlal — rusas ir lietuvis, tis, idealas, mūsų minčių valCla, karceryje, užsimezga V. dovasl” (138 psl.) Kapsuko ir I. Kozlovo draupats kankinamas sunkios ’l. gystė, vėliau trukusi ilgus gos, v. Kapsukas ,savo Unks nėtus. mu būdu” saugojo kamerose Autorius, pasakodamas apie optimizmą ir gerą nuotaiką. Kapsuką, daugelyje knygos Jis niekada neišsidavė kenčiąs puslapių pabrėžia, kad tiek lr visada stengėsi suprasti jam, tiek kitiems kameros draugų kančias. Su juo retai draugams jis buvo didelis mo- ginčydavosi, nes žinojo, kad kytojas. Jis, revoliucionierius- „Jeigu Vikentljus Semlonoviinteligentas, savo išsilavinimu čius pradėjo ginčą, reiškia, jis visose srityse buvo visa galva įsitikinęs savo tiesa”. Užgauaukštes.nis už darbini,nkus-re- na širdį knygos puslapiai, kur voltucionlerius. Kapsukas sun- I. Kozlovas prisimena, kaip kiose kalėjimo sąlygose sukū- V. Kapsukas, gavęs siuntinį, rė darbininkų universitetą ir neperkalbamai dalindavosi su tapo jo aistringu vadovu. Čia politkaliniais menkomis atsar. buvo mokomasi ne tik mark- gomls, kai tuo tarpu jam pa sižino tiesų, bet ir matemati- čiam, džiovos graužiamam, kos. užsienio kalbų, literatu- būtinai reikėjo geresnio mais. ros. Ypač kamerų draugus to. Net karceryje jis likdavo stebino V. Kapsuko žinios iš tas pats — linksmas, svajotoistorljos ir literatūros. „Apie jas geras pasakotojas, ar kai kokį istorijos laikotarpį jis reikia — rimtas ir princlplnbūtų pasakojęs, — rašo I. gas įdomu yra tai, kad neKozlovas, — visada rasdavo retai „Katorgos” autorius p'igallmvbę gan nuodugniai su- atminimuose apie V. Kapsuką pažindlntl su Lietuvos ir lie- pasikartoja kai kurie V. Kaptuvių tautos istorija ir mokė- suko apsakymų epizodai. Tai dav0 gyvai sudominti kiaušy- rodo, kad kurdamas kai kutojus” (152 psl.). Kapsukas riuos savo beletristinių kūrikarštai mylėjo Lietuvą. Jis nių herojų paveikslus rašytodaug ir aistringai šnekėdavo jas daugiausia rėmėsi savo apie lietuvių literatūrą, dai- paties išgyvenimais caro kai nuodavo liaudies dainas, sek- jimuose. davo legendas apie savo tau„Katorgoje” atskleistas, tur tos praeitį. Jis išmokė daugelį būt, visų mažiausiai lštyrinėcarinės Rusijos tremtinių my- tas V. Kapsuko biografijos lėti Nemuną, Biliūną, legendą periodas. I. Kozlovas daug apie geležinį Vilniaus vilką ir naujo pasakė apie to laikotartuo pat metu su patosu dėklą- plo V. Kapsuko veiklą, pažlūmuodavo Nekrasovą. Tai di- ras, išryškino Jo kaip žmogaus delis patriotas, degąs meile sa- paveikslą. Tačiau ne vien tuo vo gimtai tėvynei, kartu dide- knyga vertinga. Ji parašyta lis internacionalistas, revollu- aistringai, daugeliu puslapių cionierius. skaitytoją sukrečia gyvenimu, I. Kozlovas „Katorgoje” pa. kurt Iškentėjo kovotojai už so. sakoja ir apie tai, kaip nežmu- clalizmą niūriais reakcijos niškomis kalėjimo aplinkybė- siautėjimo metais. Ji viena iš mis V. Kapsukas tęsia savo, geriausių memuarinių kūrinių kap revolluclanieriaus-profe- apie lietuvių revoliucinius veisionalo, darbą. kėjus, kupina lnternaclonaliz„Kato.goje” I. Kozlovas mo dvasios, pasakojant! apie prisimena V. Kapsuką ne tik revoliucionierių draugystę ir kaip revoliucijos kovotoją, va. susitelkimą pačiu juodžiausiu dovą, bet lr kaip nuostabų, istorijos metu. jautrų žmogų. Knygos pusiąR. SADAUSKAS
l.itei’sitai Kaseiniuose Vakaras užsitęsė gana ilgai. Publika plojo ir džiaugėsi, kad iš Vilniaus Universiteto daug svečių. Verta. R. Sadauskas, S. Kalpo kaitė, M. Martinaitis, C. Kalenda ir kiti paskaitė geriausius savo eilėraščius, o V.
Dėnas supažindino klausytojus su pirmąja savo knyga vaikams „Gandrai, parskrido“. Išvažiuodami mūsiškiai paruošė literatūrinį puslapį Rašeinių rajono laikraščiui įta linietis".
.’ inuoliai nesirūpina. Tai II tina savo žinias, labai jau daug reikšdami pretenzijų dėstytojams, nors per egzami lr kt. organizacijos. nus paaiškėja, kad jie neįsisaPranešėjas daug vietos sky vtno dar lr elementariausių rė ir tam dideliam vaidme dalykų. Komjaunimo organi niui, kurĮ turi atlikti katedros zacijos turėtų daugiau mobi ir atskiri dėstytojai kovoje už lizuoti studentus savarankiš studentų gerą mokymąsi. koms studijoms. Nors ir akty Tačiau, kaip buvo matyti iš viai dalyvauja seminaruose, paties pranešimo, fakulteto pvz., Iv kurso žurnalistai, bet komjaunimo biuras dar nepa jie dažnai kalba paviršutiniš kankamai kovoja ir kontro kai, „ iš bendro išsilavini liuoja mokymosi klausimų mo”. Ką apie tai mano šios sprendimą grupėse. VI. Andri grupės komjaunimo aktyvas? jauskas savo pranešime dau Dėstytojas SMELSTORIUS gelių atvejų apsiriboja atski pažymėjo, kad yra grupių, rų grupių sekretorių ir studen kur seminarų metu nesijaučia tų graudenimu vietoj to, kad komjaunuolių avangardinio duotų fakulteto partiniam su vaidmens. Pvz., II kurso ang sirinkimui konkrečią ataskai listų sekretorius Raila pats tą, kas biuro padaryta ir kas laužo akademinę drausmę, ne bus daroma akademiniam dar simoko. bui grupėse sustiprinti. Įdomus buvo studento NA Kritinių pastabų fakulteto VAIČIO pasisakymas. Jis komjaunimo organizacijos ad daug kalbėjo apie patyrimą, resu, pasiūlymų, kaip į aka kurį fakulteto komjaunimo deminio darbo pagerinimą tu aktyvistai įgijo lankydamiesi rėtų Įsijungti ir dėstytojai, Minsko universitete. Minsko padarė po pranešimo vykusio į paskaitas ateina se diskusijose kalbėję dėsty studentai jau pasiruošę, nes jie iš anks tojai ir studentai. Dėst. BO- to žino paskaitų tematiką. To REIKAITĖ pažymėjo, kad kai dėl per paskaitas Jie kelia kurie studentai dažnai perver- daug klausimų dėstytojams. Navaitis siūlo fakulteto deka natui ir katedroms, sudarant mokymo planus, gerinant dės tymą, daugiau remtis komjau nimo organizacija, labiau įsi į komjaunuoliųKiek blogesnė padėtis su klausyti rusų literatūros ir kalbos spec. studentų nuomonę. Apie padidėjusį komjauni komjaunimo organizacijomis. Čia jaučiamas pasyvumas, pa mo organizacijos vaidmenį sakyčiau individualizmas. Tai fakultete, apie dėstytojų reik iš dalies yra todėl, kad dauge lumą studentams, apie fakul lis komjaunuolių laikosi dar teto katedrų ir dėstytojų dar per daug išdidžiai, per daug nepakankamą auklėjamąjį pasipūtę (tai, atrodo, lemia darba kalbėjo dėst. VLADIstažas). Štai fakultetas ruošė MJROVIENĖ, stud GROBOsi krosui, skirtam komjaunimo VAS, stud. VITKAUSKAS. 41-sloms metinėms. Argi bėgs Rimtų priekaištų fakulteto krose žmonės, kurie dar taip komjaunuoliams padarė susineseniai buvo įvairūs darbuo tojai. Taip atsitiko su rasis tais. Mes tikimės, kad šie draugai supras, Jog stažininkai yra pranašesni už nedirbusius studentus, bet iš stažlnlnkų daugiau ir reikalaujama. Apibendrinant galima pasa kyti, kad IFF pirmųjų kursų komjaunimo organizacijos iš esmės stovi ant tvirto pagrin do, ir jos įvykdys visus Joms keliamus uždavinius. Artėja pirmoji sesija. Nuo to, kaip išlaikys šią sesiją pirmakursiai, priklausys ir to limesnis jų mokymasis. Tam šiuo metu svarbiausią dėmes; ir turėtų skirti pirminės kom jaunimo organizacijos. Reikia pasakyti, kad mūsų fakulteto pirmakursiai komjaunuoliai kol kas dar to nesuprato. Tačiau apskritai pirmakur siai — mūsų viltis. O ar mūsų lūkesčiai bus pateisinti, priklausys, žinoma, nuo jų darbo bei mokymosi.
Pirmakursių pirmi žingsniai Norlu pasidalinti trumpomis pastabomis apie pirmų kursų komjaunimo grupių veiklą, už kurią fakulteto komjaunimo biure esu atsakingas. Štai I kurso lituanistų kom jaunimo organizacija (sekreto rius Br. Jasiulionis)- Šioje grupėje yra 22 studentai, iš Jų 18 komjaunuolių, 2 komunis tai. Sle skaičiai rodo, kad kur so gyvenimas priklausys /islškal nuo to, kaip dirbs kom jaunimo organizacija. Reikia pasakyti, kad per du pirmus mėnesius ši organizacija pada rė nemažai. Grupėje regulia riai pravedami susirinkimai. Būdinga visos organizacijos savybė — prlnclplškumas, tvirta draugiška kritika, pa reigingumas. Kurso komjau nuoliai aktyviai dalyvauja Universiteto tvarkymo darbuo se, įvairiose talkose. Kurse yra aktyvas. Kad organizacija iš tikrųjų dirba, rodo ir tas faktas, kad Į komjaunimą pri imtas vienas narys, ruošiasi įstoti ir paskutiniai du studen tai. Tiesa, ne visais atžvilgiais ši organizacija xra „susigrojęs ansamblis”. Kai kurie draugai c’ar abejingi kurso gyvenimui, mokslui. Antai, stud. Šinkū nas į savaitę be pateisinamos priežasties praleidžia 12 —14 vai. užsiėmimų. Teigiamai galima apibūdinti Ir bibliotekininkystės spuc. komjaunimo organizaciją (sek retorius J. Vytuils), žurnalisti kos spec. komjaunimo organi zaciją (sekretorius D Mickevi čius).
P. VAITKEVIČIUS IFF komjaunimo biuro narys
V .
rinkimo pabaigoje kalbė’ę fa kulteto prodekanas FROLOVAS, Universiteto prorekto rius S. LAZUTKA. Fakulteto komjaunimo biuras neturėtu apsiriboti vien skolininkų pri statymu dekanui Ir rektoratui braukti juos iš studentų są rašų. Tai Universiteto ir fa kulteto vadovybė gali padary ti ir be komjaunimo pagal bos. Komjaunimo organizacija svarbiausią dėmėsi turėtą skirti tam, kad studentas ne patektų 1 skolininkų sąrašą, užbėgti šiai nelaimei už akių. Reikia siekti, kad būtų dir bama nuo mokslo metų pra džios, reikia dažniau aptarti, susirinkimuose mokymosi kia daugiau svarstyti grupių klausimus. To iki šiol fakulpasikvlečiant į tokius pasita rimus ir dėstytojus, studentų pasirengimą seminarams, relteto komjaunimo biuras iš kom jaunimo grupių, deja, dar nesugeba išreikalauti. Istorijos-filologijos fakul teto partinė organlzacia, svarstydama komjaunimo or ganizacijos vaidmenį kovoje už mokslo pažangumą, sutel kė jai rimtą pagalbą. Tačiau susirinkimui dar trūko dalykiškesnlo priėjimo prie kom jaunimo organizacijos darbo trūkumų. Susirinkime kalbė’ę kai kurie komunistai nepakan kamai giliai analizavo kom jaunuolių klaidas, nukrypdami nu o pagrindinės susirinkimo temos, mažai duodami fakul teto komjaunuoliams kon struktyvių, konkrečių pasiūly mų be] patarimų. Labai jau bendros ir kai kurios susirin kimo išvados, užfiksuotos pri imtame nutarime. Bet, nepai sant šio trūkumą, su sirinkimas turės didelės reikš mės msbllizuojant fakulteto komjaunuolius sėkmingai ko vai už gerą mokymąsi. L. DIRDAITĖ
, i ■■
Pabalęs VįJnius.
V.
PUPLAUSKIO
fotoetiudas
Ir vėl po chemijos laboratorijas „Kantrybė ne visada vietoje” — tokia korespondencija buvo išspausdinta „Tarybinio studen to’ Nr. 14 (325). Korespondencija apie Chemijos fakulteto labora torijas. Neseniai reido brigada, kurioje dalyvavo Chemijos fa kulteto p rof komiteto pirminin kas vyr. dėstytojas E. Rama nauskas, iš VVU studentų profkomiteto Prapiestis, iš komjau nimo komiteto Jaksebaga, „Tary binio studento” atstovai Z. Garunkštytė ir B. Vaitkūnaitė, vėl aplankė Chemijos fakultetą.
žinojome, Iš anksto mes kad Chemijos fakulteto rūmai remontuojami Ir ypatin gos tvarkos bei gerų darbo sąlygų nėra ko tikėtis. Bet žmonės ten dirba. Studentai išsėdi po 10 —11 valandų la boratorijose, jie negali lauk ti, kol bus baigtas remontas ir viskas blizgės. Bet ir to kias sąlygas galima pagerin ti. Tik reikia trupučio jautru mo ir atsakingumo. Tiesa, daba- jau veikia traukos spin tos (reido metu tik viena bu vo sugedusi), studentai turi naujus chalatus, yra išskirti atsakingi už laboratorijas. Atrodo, turėtų sąlygos page rėti. Studentai mums nesi skundė. „Gerai”. „Dirbam” — skambėjo atsakymai. Visur buvo pilna dulkių. Neorgani nės chemijos laboratorijose ant stalų galima pirštu rašy'l formules ar meilės prisipaži nimus, spintas slegia pusės
metų dulkių sluoksnis. O stu dentai atrodo to net nemato. Skaitykloje, kur valo Mikalauskienė irgi baisi ne tvarka. Prieš keletą dienų užklijuoti langai, o jau švil pia vėjas, popieriai aptaškyti klijais, lentynose pilna dulklų. į skaityklos vedėjos G. Zalnieriūnaitės pastabas drg. Mikalauskienė nekreipia dėmėšlo. „Jeigu nepatinka, gali studentai patys nusivalyti” — atrėžia. Yra juk dėstytojai atsakin gi už laboratorijas. Argi jie nežino, kad laboratorijų švara taip pat kartais reikia apsirūpinti, Valytojos galvoja, vis tiek remontas, dulka, tai kam dar valyti. Bet išvalyti galima, Nuslleiskim į fizinės chemijos laboratorijas
Ar jas pažįstate? Šij metų sausio 27 d. bend rabučio Nr. 3 administratorė vėl gavo anoniminį laišką. Po eilės „reikalavimų” (jie visiems gerai žinomi!) ir gra sinimų, laiško gale prirašyti žodžiai: „Tokia visų studentų nuomonė”. įžeidinėti ir šmeiž ti žmogų, kuris nesigaili jėgų, laiko, savo poilsio tam, kad bendrabutyje gyvenantieji studentai gyventų kultūringiau, geriau! Tačiau blogiausia yra tai, kai tas individas pareiškia, „jog tokia visų studentų nuo monė”. Tai jau ir studentų kolektyvo apšmeižimas! . . Šituo įvykiu buvo susido mėta giliau, ir iškilo aikštėn, kad anoniminius laiškus rašo člų darybinių studenčių: „Zižmonės, kurie po poros metų tute, tegul mūsų paslaugos tau baigia Universitetą, išeis į gy būna malonios ir priimtinos po venimą. Kas gi jie? Tai to pa visų vakaro „malonumų” (aist ties bendrabučio 100 kamba ringų bučinių ir geidulingų rio gyventojos GMF IV kurso glamonių), kurių, tikimės, su studentės: D. Mačionytė, Z. silaukėte”. Tolesni komentarai nereika Minionaitė ir N. Seštakauskai„ tė (pastaroji bendrabutyje bū lingi! na ne leistinai). Šios studen Ar galime pakęsti mūsų tės pripratusios rašynėtl pana sveikoje, taurių jausmų ir tau šius laiškus. Štai jų laiškas raus elgesio tarybinių studen kambario draugei, kurį gėda tų šeimoje šlykščių anonimi ir cituoti, nes nepatikėsi, kad nių laiškų autores? tokie ciniški žodžiai galėtų būti parašyti moterų, studenE. GARŠKA
Ir mus maloniai nustebina5 tvarka. Valytoja Krasauskienė! turi dar blogesnes sąlygas | dirbti, o susitvarko. Jos va-i lomos patalpos iki pusės lan- = gų užvertos šiukšlėmis, plyt-i galiais, kuriuos nerūpestingai = kur pakliuvo pila statybiniu- = kai. Dulkės čia skverbiasi i Pasibaigė visą rudęnį vydaug labiau, bet jos valomos^kęs Vilniaus miesto II grupės — patalpos švariausios. Dė-=komandų futbolo pirmenybių kingi studentai ir dėstytojaižl ratas. Šiose varžybose daly, valytojai Valtiemei. =vavo ir universiteto futboliPriekaištas ir statybinin-=ninkai. Paskutines rungtynes kams. Bet kur versdami plyt-=jie turėjo žaisti su „Kaitra”, galius ir lentų nuolaužas, jiešbet varžovams neatvykus, be išdaužo langus, trukdo dirbti f kovos laimėjo du taškus ir tuo tikslius laboratorinius darbus§Pačiu užsitikrino sau II vietą, svarstyklių skyriuje, užverčia= Prisiminus, kad Univers.tei * ■ =to futbolo komanda prieš me. langus šiukšlėmis. =tus įUV0 visal j5jrusi_ galima Draugai chemikai, dulkes=sajęyti jog tai neblogas paslereikla vieną kartą išgyven-=kimas. dintl iš laboratorijų. = » 10 žaistų rugtynių jie su brinko 16 taškų ir tik du kar tus pralaimėjo. Tai didelis vi sos komandos ir trenerio J. Danilos pasiekimas. Ir visgi galima buyo pasi rodyti daug geriau. Pasibaigusios pirmenybės parodė daug trūkumų, kuriuos šreikla greitai pašalinti. Stusdentai žaidimo technika prailenkė savo grupės komandas. =Tačiau išnaudoti šį savo prašnašumą ne visada pavykdavo. =Ir svarbiausia tai, kad buvo Šblogai pasiruošę taktiškai. Juk
Futbolininkai užbaigė sezono kovas
Komisija! ~ Tikrina!., pasi iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinr girsta bendrabu. čio Nr. 2 kori nistratorių, bet ir tada pasijun. tame bejėgiais. Tik po atkak doriuje. Trinkteli du lios administratoriaus, komisi rys, suklega bal. jos narių atakos spraktelėjo sai ir vėl ramu. užraktas. Studentų nepra — Įmigome! — lemeno juo šyti ir nelaukti daplaukė mergina, stovėdama svečiai užsuka viduryje drabužiais, įvairiauį vieną, antrą, siais niekučiais netvarkingai trečią kambarį... užgriozdinto kambario. Neprikibsi — Likusios penkios merginos, merginos tvar dangstydamas kosi pavyzdin. antklodėmis gal, pasiruošu raustančius veidelius, drybsojo sios kiekvienu lovose. Laikrodžio rodyklė 'Omomentu priimti dė 19 vai. 30 minučių. — Matot, praėjusią savaitę svečią. Matyt, komisijos vieš nebuvome nei akių sudėjusios... štai ėmėm ir nagė taip ir bū. Dirbom. .. Tai tų pasibaigusi prigulėm šiek tiek ankstėliau, be ypatingų kambario tvarkymą lyg ant bė nuotykių, bet.. dos palikom rytojaus dienai. . . Užsukime pažiūrėti į 42- — sklido balsas iš po antklo ąjį kambarį pas IFF II kurso dės. svetimkalbes, — pakviečia bend Neretai matome . antrakurses rabučio tarybos pirmininkė Gra Denytę, Matulevičiūtę, Zagorsžina Smulkštytė. kytę, Knapkytę, Vaituškaitę ir — Užsukime, — pritaria ko Bartuškaitę einančias į paskai misijos narys Juozas Kulakaus tas, skubančias į šokius. Rodos, nieko neprikiši iš kitų neiš kas. Pasibeldžiame. Tyla. Po mi- skirsi ir tvarkingos, ir dailiai nieko neprikiši, iš kitų neiš- pasirėdžiusios. Niekada, žmo desys, drabužių šiurenimas. gau, nepagalvosi, kad šios jau. Laukiame. Beldžiamės... Kapų nuolės savo kuklų studentišką tyla. Ryškiai liejasi šviesa pro kambarį gali paversti migiu. duryse žiojėjusius plyšelius. Ne A. BERŽELIONIS tekę kantrybės, į talką pasi Buitinės komisijos narys kviečiame bendrabučio admi-
buvo rungtynių, kai buvo žai džiama, atrodo, be jokio pla no. Gal todėl, kad nebuvo at rinktas pagrindas ir į aikštę buvo leidžiami vis nauji žai dėjai Gynėjai ir puolėjai ma žai padėdavo vieni kitiems: kai vieni žaisdavo, kiti ramiai žiūrėdavo. Labai nevykusiai buvo Iš naudojami kampiniai, baudos ir laisvi smūgiai. Puolėjai ne moka naudotis keitimo vieto mis taktika, nesugeba naudo ti paprastų derinių .kaip žai dimų du prieš du („sienelė”), krašto ir puskraščio pasikeisi mą vietomis, centro perėjimą j kraštą ir kt. Komandai būdingas indivi dualus žaidimas, kamuolio ve džiojimas. Todėl atakos dažnai iširdavo priešininko baudos aikštelėje, trūko tikslių baigia mųjų smūgių, nors aikštės vi duryje Ir būdavo aiški studen. tų persvarą. Tačiau pati pagrindinė stu dentų pralaimėjimo priežastis vis tik ne ta. Komandoje trūksta drausmės, kolektyviš kumo, atsakomybės jausmo. Juk pralaimėta — ir dar tokiu aukštu rezultatu, — 0:4 Elektros suvirinimo įrenginių gamyklai buvo vien tik todėl, kad neatėjo patys geriausie ji žaidėjai, kaip Narevičius, Žeberskis, Pajaujis ir kt. Ta pati komanda 100-sioms tele grafo metinėms skirtose tau rės pirmenybėse buvo lengvai nugalėti (3:0). O būna ir to kių atvejų, kai žaidėjai nekrei pia dėmesio į trenerio pasta-
K
' ■■
:
vf-sssi • irMm -... ; v.
k
SĄLYGOS: 1. Konkurse gali dalyvauti visų septynių fakultetų kom jaunimo ir profsąjungos orga nizacijos. 2. Pirmąją vietą ir premi ją laimės tas fakultetas, kuris pagal išplatintų egzempliorių skaičių surinks DAUGIAUSIA TAŠKŲ. 3. Atsižvelgiant į studentų skaičių atskiruose fakultetuo se bei kitas aplinkybes, prenu meratorių normos, už kurias, suvedant konkurso rezultatus, bus fakultetui užskaitoma 100 TAŠKŲ, nustatomos sekan čios: IFF — 690 egz. EMF — 370 egz. TMF — 195 egz. 490 egzFMF ChMF — 195 egz. GMF — 295 egz. MMF — 410 egz.
4. Prie šio skaičiaus bus prlskaltomi tik tie prenumera toriai, kurie „Tarybinį studen tą” užsisakys ne vėliau, kaip nuo S. M. GRUODŽIO 15 D. IKI 1960 M. BIRŽELIO 25 D. Prenumeratos kaina šiam laikotarpiui — 4.60 rub. LV 12015
Redakcijos adresas:
Vilnius, Universiteto 3. Telefonas 7-79-17
A. STAPONKUS
Ekonomistai „triuškina“ filologus Prasidėjusiose Universiteto krepšinio vyrų pirmenybėse dalyvauja 8 komandos. Kiekvienam fakultetui atstovauja po 1 komandą, o Ekonomikos — 2 Kai į aikštelę išbėgo EMF I ir IFF komandos, niekas neabejoja ekonomictų pergale, bet retas kuris tepagalvojo, kad susitikimas pasibaigs tokiu didellu skirtumu. Iki pirmojo kėlinio pabaigos dar buvo likusios 5 minutės, o ekonomistai vedė 32:9. Pirmasis puslalkis pasibaigė „triuškinančiu” rezultatu 40:18. Antrame kėlinyje ' s taip pat pranašesni buvo ekonomistai, kurie pelnytai ir nuga lėjo 88:59. Medikai (tolimų Drąsučio metimų dėka) nugalėjo che mlkus 74:70. , Kiti susitikimai buvo blankūs, neįdomūs. FMF įveikė EMF II rezultatu 65:31, o GMF pralaimėjo TMF 33:49. Plačiau apie krepšininkų kovas skaitykite sekančiame numeryjeAlg. PAUTIENIS
HEPŽligūn^PSAlUK I
KONKURSAS „Tarybinio studento” redak cija, Universiteto profkomitetas ir Universiteto Komjauni mo komiteto biuras skelbia „TARYBINIO STUDENTO” PLATINIMO KONKUR SĄ.
bas, nesportiškai elgiasi aikš tėje. Tai didžiausia gėda stu dentams! Taip yra todėl, kad žaisti suinteresuoti tik 1—II kursų studentai, nes jie turi gauti fi zinio lavinimo įskaitą. O aukškaip sistemingas treniruočių si laisvi nuo tokių pareigų, tesnių kursų studentai jaučlalankymas. Nuo jų noro pri klauso ar ateis žaisti, ar ne. Laikas, pagaliau, grupių komjaunimo organizacijoms įtraukti į savo darbo planą ir darbą su grupės sportininkais. Kas žaidžia rinktinėse, be abe jonės yra seniai žinoma. Ginti Universiteto sportinę garbę — komjaunuolių užda vinys. Tai turi suprasti kiek vienas rinktinės narys Jis tu ri būti atsakingas prieš grupę. Tai žymiai palengvintų trene rių darbą, ir rezultatai būtų aiškūs, — išnyktų „laisvi” sportininkai. Visus tuos trūkumus galima pašalinti tik kruopščiu, įtemp tu darbu. Universiteto futbolo komandos pavasarį laukia 11 ratas. Pereiti į I grupę ji gali. Tai rodo ir telegrafo taurės pirmenybių rungtynės su I grupės nugalėtoju — Karinin kų Namais. Universiteto fut bolininkai nenusileido prieši ninkams ir tik didesnis patyri mas leido KN išlyginti ir per sverti rezultatą paskutinėse minutėse (3:2).
5. Premija, kuri bus įteik ta laimėjusio 1-mą vietą fakul teto komjaunimo ir profsąjun gos biurams, — RADIOLA „KAZANJ”. 6. Geriausi „Tarybinio stu dento” platintojai Universitete bus premijuojami vertingomis asmeninėmis dovanomis. Įtei kiant prenumeratą redakcijai, prie jos turi būti pridėtas ge riausių fakulteto platintojų sąrašas, nurodant, klek egz. išplatino (sąrašas turi būti pa tvirtintas fakulteto komjauni mo biuro sekretoriaus arba fakulteto profbiuro pirminin ko). 7. Konkursinė prenumerata priimama tik per fakulteto vi suomenines organizacijas iki S. M. GRUODŽIO 15 D. 8. Konkurso rezultatai bus paskelbti „Tarybiniame dente” iki 1960 m. sausio •l
KONKURSO ŽIURI KOMISIJA
v PARAŠIUTININKŲ DĖMESIUI!
1
Sių metų lapkričio 30 d. 19 vai. Aviacijos Sporto klubo patalpose (Basanavičiaus 15) įvyks parašiutininkų susirin kimas. Dalyvavimas bū tinas. VVU instruktoriusvisuomenininkas
Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyk los spaustuvė.
Medlciinos mokslų fakulteto komjaunimo organizacijos biu ras. atsakydamas į straipsni „Sėkmingo darbo pagrindas", at spausdintą „Tarybinio studento’ Nr. 31, praneša, kad nutarta per žiūrėti komjaunimo grupių dar bo planus, daugiau dėmesio krelp ti 1 politiniĮ-auklėJamąJį darbą Ateityje sustatant fakulteto kom jaunimo biuro darbo planą, dar bo plano projektas bus duoda mas komjaunimo grupėms ap svarstyti. Vilniaus miesto valgyklų tres tas praneša, kari mūsų straipsny je „Svariau, greičiau, pigiau’’ iš kelti trūkumai „Tauro" valgyk los ■ darbe teisingi. Trūkumams darbe pašalinti priimtos konkrečios priemonės: „Tauro" valgykloje pietų metu dirba daugiau išdavėjų, bufete Nr. 117 įjungta rozetė ir bus prekiaujama šiitais patiekalais: dešrelėmis, arbata, kava. Kava bus verdama su paprastu pienu. Valdybos vadovybė aptarė bu fetų aprūpinimo produktais klausimą, kad jie pastoviai turė tų realizacijoj daržovių, bulku člų. pieno ir kt., o taip pat dau giau palaikytų švarą bufetuose ir valgykluose. Kultūros klubas praneša, kari „Tarybiniame studente’’ iškelti faktai neginčijamai tikri. šiuo metu bilietų ir pakvieti-l mų platinimo būdas pakeistas Bilietai prie (ėjimo i salę nepar l davinėtam!, o platinami fakulte I tuose ir bendrabučiuose. Klubas deda visas pastanga-’I kad būtu pą»-organizuotas Aktui salės radijo mazoias, bet tam rei I kalingi kapitaliniai idėjimail BubaJterila padėti atsisako, todėl klubas iš savo santaupų išskvr-l pinigų dalį radijo aparatūros nul Pirkti j Tari reikia tikėtis, kad muziko I transliacija bent pagerės. j
Redaktorius J. STEPŠYS Užs. Nr. 17811