Visų šalių proletarai, vienykitės!
sccroencas 1975 m. lapkričio 6 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 35 (935)
SU DIDŽIOJO SPALIO ŠVENTE, BRANGŪS DRAUGAI! Šventinis interviu su partijos universiteto komiteto sekretoriumi K. POŠKUMI Didžiojo l(uo reikšminga Kalio šventė, kokias sukelia Kciaci jas! K's klausimas labai dažnas, Kėl beveik neįmanoma į jį (akyli ne šabloniškai. Man, Kp ir kiekvienam piliečiui, ■oysis Spalis užtikrino gyveKą, kuriame yra likviduotas (ogaus išnaudojimas. ■ Pačios šventės man reikšIngos tuo, kad jų metu fa une liaudis ir viso pasau li dorieji darbo žmonės de lnai pagerbia tuos, kurie, Isigailėdami jėgų ir gyvy■i, kovėsi už šį gyvenimą I šnaudojimo. ■ 0 asocijuojasi man Didysis Balis su milijonais raudonų liavų, kurias nešė j mūšį Kptynioliktais metais bolševiI, vėliavų, nudažytų ne tik Balio aušros, bet ir darbininI bei valstiečių krauju. Gal Ip tik todėl per Spalio lentes mes taip ryškiai įsiIzduojame tuos, kurie anuolai krito mūšiuose už nauI žmonijos erą. Į kaip jūs vertinate jaunąją Irtą, tuos, kurie tęsia vyresLu revoliucines, darbo ir fvų tradicijas! Koks, Jūsų Uis. turėtų būti „optima lu studento variantas"! I Galima būtų pratęsti pirmoĮ atsakymo mintį: (kiekvienai Irtai visuomenės gyvenime Irtas savo likimas, savo kdmuo istorijoje. Didžiojo kalio jaunoji karta titaniškai Rojo už kapitalistinės san takos likvidavimą, už prohriato diktatūros įvedimą; betas tolesniųjų dešimtmečių po kovos už socializmo r-'gaię šalyje laikotarpis, ko ps, kurios pirmosiose gretof stovėjo nauja jaunoji karF penktasis šio amžiaus dehtmetis buvo vėl naujos Mos žūtbūtinių kovų su fazmu metai. Ko buvo reikaMama iš tų kartų gyvenimo? «is reikėjo, pirmiausia, karšt; širdies, mylinčios savo “udj, savo šalį ir kovojan:°s žūtbūtinę kovą už jos ’ėsią ateitį, reikėjo begali!° ryžto, pasiaukojimo, iš'ermės ir begalinės neapyantos klasiniams priešams, so to reikėjo ir tolesnėms irtoms. Tačiau joms to nebe teko. V. Leninas RKJS III "ažiavime nurodė, kad „Pir'esniosios kartos uždavinys buvo nuversti buržuaziją. ..
Naujajai kartai yra iškilęs sudėtingesnis uždavinys. .. Prieš jus — statybos uždavinys, ir jūs galite jį išspręsti tik įsi savinę šių laikų žinias..." Mūsų laikų jaunajai kartai ir to jau nebepakanka. Dabar, kai laipsniškai pereinama iš socializmo į komunizmą, kai susikūrė pasaulinė socializmo sistema, kai vyksta aštri politi nė ideologinė kova pasauli nėje arenoje, jaunajai kartai iškyla dar sudėtingesnis užda vinys — įveikti kapitalizmą ir intelektualinėje plotmėje. Ar pasiruošusi mūsų jaunoji kar ta ir, pirmiausia, mūsų studen tija, šiai kovai? (Sis pasiruoši mas ir turi būti jaunosios kar tos vertinimo kriterijus!) Ma nau, kad — su mažomis išim timis — taip, nes kitaip būtų neįmanoma paaiškinti tų di džiulių ideologinės kovos pergalių (ir ne tik ideologi nės!), kurias pasiekė tarybinė liaudis. Vadovaudamasis šiais sam protavimais, galėčiau bent schematiškai nubrėžti mūsų studento tokį „optimalų mo delį": šiandieninis tarybinis studentas turi aktyviai veikti, kad aukštojoje mokykloje įgy tų ne tik pakankamą kiekį mokslų ir informacijos, bet ir įsisavintų jų metodologiją, op timaliai išugdytų savo proti nes galias, visuomeninio poli tinio darbo mokėjimus ir įgū džius, įsisavintų komunistinę pasaulėžiūrą ir sugebėtų ak tyviai veikti, turtindamas žmo nijos mokslo, technikos bei kultūros patirtį, be ko neįma nomas yra žmonių visuomenės progresas. Y. Leninas mokė, kad ge riausias būdas paminėti Di džiosios Revoliucijos metines — tai sutelkti dėmesį į neiš spręstus uždavinius. Kas jus, kaip komunistą, labiausiai jau dina: kokie trūkumai, buities ar elgesio negerovės ir pan.! Kokie nauji darbai laukia! Nenorėčiau, kad draugai studentai mano atsakymą į šį klausimą suprastų kaip mora lizavimą. Atsakysiu nuošir džiai, kad mane, kaip komu nistą ir apskritai pilietį, jaudi na pirmiausia kai kurių stu dentų ir šiaip piliečių dyki nėjimas, nepareigingumas ir nevalyvumas. Man amžinai neduoda ra mybės mintis, kad labai daug
^kilmingas minėjimas
Lapkričio 5 d. universiteto Aktų salėje įvyko iškilmin45 Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos 58-ųjų meminėjimas.
mes nustojame dėl kai ku rių piliečių dykinėjimo. Pra ėjusiais mokslo metais, talki ninkaudamas kartu su studen tais žemdirbiams, aš su šird gėla stebėjau, kaip kai kurie mūsų studentai ir, deja, kai kurie žemdirbiai, ne dirba, o tyčiojasi iš darbo, kaip liau dis sako, viską daro atbulo mis rankomis. Aš ir dabar ne galiu abejingai žiūrėti j studentus, per paskaitas veltui patį leidžiančius laiką — brangiausią žmogaus turtą. Kiek materialinių ir dvasinių gėrybių mes prarandame, kiek daug nesužinome per dykinėj imą! Mane visada kurių studentų ir čių nevalyvumas, nomis buvau naujuosiuose rū muose Saulėtekio alėjoje. Žvelgi į aprašinėtus stalus au ditorijose ir netiki savo aki mis, kad tai galėjo padaryti studentas, busimasis aukštos kvalifikacijos specialistas, ku ris ryt poryt turės auklėti ki tus žmones. Žvelgi į merginą ar jaunuolį, numetusį nuorūką ant išblizgintų grindų ar už gesinusį ją į poliruotą stalą, žvelgi į tokį, atsiprašant, žmo gų ir nerandi žodžių sivo nuostabai išreikšti. O kaip dažnai savo nevalyvumu mes dar įžeidžiame kito žmogaus asmenybę, mindžiojame jo žmogiškąjį orumą ir nepagal vojame, kiek daug dar per tą nevalyvumą turime išpuikėlių, storžievių, besiformuojančių karjeristų ir biurokratų! Galima būtų nemažai pa priekaištauti studentams ir dėl jų nepareigingumo, nedraus mingumo, kurie, galima sakyti, yra tartum tramplinas ,šokant žmogui į visų blogybių be dugnę. Bet aš esu optimistas ir neperstoju svajojęs, kad at eis laikas, kai visų šių blogy bių (arba beveik visų) nebe liks, nes šioms blogybėms įveikti mes šiandieną turime visas sąlygas, nes šio užda vinio įgyvendinimas priklauso nuo mūsų pačių — auklėto jų ir auklėtinių, nuo jaunosios kartos gerų norų ir aktyvios veiklos šiems norams reali zuoti. Iš šių minčių galima išves ti ir naujų darbų kryptį: visų mūsų — pačių studentų, dės tytojų, visuomeninių organiza cijų — vienas pagrindinių už davinių yra ugdyti darbščius, protingus, drausmingus ir kul tūringus tarybinės visuomenės narius. Sėkmės šiose veiklos IS TSKP CK ŠOKIŲ srityse aš kaip tik ir norėčiau DIDŽIOSIOS SPALIO palinkėti mūsų kolegoms — SOCIALISTINĖS REVOLIU studentams ir dėstytojams, vi CIJOS 58-OSIOMS METINĖMS. sam universiteto darbuotojų kolektyvui švenčių proga.
ŠLOVĖ
DIDŽIAJAI
TARYBINEI
LIAUDŽIAI
KOMUNIZMO
STATYTOJAI!
Salėje susirinkusius profesorius, dėstytojus, studentus, darbuotojus pasveikino ir minėjimą pradėjo partijos ko miteto sekretorius K. Poškus. Pranešimą apie Spalio idėjų nemirtingumą, jų įtaką isto rijos procesui, apie respublikos ir mūsų universiteto pa siekimus tarybų valdžios metais skaitė partijos Lenino ra jono komiteto pirmasis sekretorius C. Slyžlus. Švenčių proga geriauslems studentams ir darbuotojams buvo pareikštos rektoriaus padėkos. Po iškilmingos dalies susirinkusiems koncertavo Vals tybinės filharmonijos simfoninis orkestras ir „Ąžuoliuko" berniukų choras.
Liutauras DEGĖSYS V k. psichologas
„IZ ISKRY VOZGORITSIA PLAMIA“
Po šitiek metų nerimas ateina Tarytumei šešėlis — lengvas, keistas, Praskrieja ir išnyksta tolumoj. Ak, taip iš kibirkšties liepsna išauga Baltesnė užu saulės žiedą jauną, Ir kas dainuoja — miršta ir nutyla, Bet paklausyk — dainoj jo balsas skamba, Ir jo balsu kiti draugai dainuoja, Ir vėl, ir vėl pro niūrų masių gausmą Toli toli jo atvaizdas iškyla Jaunų, galingų demonstrantų rankoj, Šalia Anželos, Luiso, Ce Gevaros, Salvatorės Tas vienas bendras vardas LENIN, LENIN. Kitoj šaly, ugniniam kontinente, Ties vėliavom — keistom ir paslaptingom. Ties lozungais visai kitom kalbom Lyg žiedas, tarsi vėliava vieninga šis vardas netikėtai išsiskleidžia. Ir kibirkštis — į tūkstančius išauga Gražių liepsnų — jaunų, baltų, galingų. Ak, stebimės mes žodžiais pranašingais — O vis kasdien nauja liepsna išauga — Į šviesą, saulę — naujos minios eina. Nuskamba — LENIN — vis naujoj šaly, žvaigždė nukrinta ir nauja sužimba, Iš tos mažos laimingos kibirkšties — Liepsna išaugus, ak, liepsna išaugus!
In
Memoriam.
ŽUVUSIEMS
UŽ
REVOLIUCIJĄ
Taip siūbuoja ir kvepia žiedai, nuo šalnų sidabriniai ir aiškūs, Kambariuos, kur dabar gyvenai, nužydėjusios gėlės per vaiskios. Nesijuok, nesijuok. Mano balsas liūdnesnis už mirtį, Ak, kaip gaila, kad niekas negirdi: Tu Gražesnė Gėlė palikai.
Lyg nutolsta per sniego laukus ___ rūstūs metai, be laimės Praėję, Bet prisimeni — krinta žmogus — dar lig šiandien gyventi galėjęs, Revoliucijai mirdamas kalba — rankom . spausdamas verkiančią širdį, Ach, kaip gaila, kad niekas negirdi: „Tu Gražesnė Gėlė palikai!“
Ir po daugelio metų ilgai jus visus prisiminsime jaunus. Švies nejaukiai ugniniai žiedai krištolinėj išbalusioj taurėj, Ir kažkur — ten snieguos — pumpurai, ir jau greitai jiems lemta pražysti, Mes pasenstam ir verkiam jaunystės, Nepasensta tik jūsų veidai. Baltą vyšnių žydėjimo laiką kaip vėlai mes sutinkam, vėlai, Taip, jau rudenio gėlės per vaiskios — jų sušalę stikliniai žiedai, Jūsų veidus sapnuojam ir šiandien — tų akių sidabrinį paviršių, Ir. tur būt, niekada neDamiršim: „Tu Gražesnė Gėlė palikai“.
į f
»
/ i
Naujas komjaunimo komitetas Henrikas RAMONAS (MF darbuotojas) — sekretorius Leonas CLBUTAVlClUS (FF V k.) —sekretoriaus pa vaduotojas ideologiniam darbui Jonas BAGDONAS (MMF dėst.) — sekretoriaus pava duotojas organizaciniam darbui Zita BESASPARYTĖ (IF III k.) — sekretoriaus pava duotoja akademiniam darbui
Į
■j'
IDEOLOGINIS SKYRIUS J. Pečkaltis (TF dėst.) — visuomeninės-politinės prak tikos sektorius F. Džiautas (IF IV k.) — agitacijos-propagandos ir ateizmo sektorius V. Alksneris (FAF II k.) — šefavimo sektorius V. Elinskas (GF III k.) — internacionalinio darbo sektorius A. Kasperūnas (PEF dėst.) — kultūrinio-masinio dar bo sektorius A. Žilinskas (ChF II k.) — karinio-patriotinio auklė jimo ir sporto sektorius A. Trumpulis (TF III k.) — ideologinio darbo bend rabučiuose ir ryšių su profkomitetu sektorius
•>' ■ |įe a
AKADEMINIS — MOKSLO SKYRIUS D. Kaunas (IF dėst.) — studentų mokslinio tiriamojo darbo sektorius J. Ramanauskaitė (Fil. F III k.) — darbo su pirma kursiais ir parengiamojo skyriaus klausytojais sekto rius K. Kirša (MMF III k.) — mokymo-auklėjamojo dar bo sektorius
/
ORGANIZACINIS SKYRIUS A. Vaičiulytė (GF III k.) — komjaunimo aktyvo mo kymo sektorius I. Daugėlaitė — VLKJS narių įskaitos sektorius L. Leščlauskaitė (MMF II k.) — organizacinio-metodinio darbo sektorius A. Taminskas (MF dėst.) — SSB ir darbinio auklėji mo sektorius O. Diubčenko (FAF III k.) — spaudos platinimo sek torius J. Kiriytė (PF III k.) — komjaunimo bilietų keitimo sektorius A. Sakalauskas (TF III k.) — liaudies draugovės sek torius
Pradėti statyti „Vilniaus statybos" tres to aštuntosios valdybos kolektyvas Studentų mies telyje pradėjo dviejų šešiolikaaukščių bendrabu čių su aptarnavimo bloku statybą. Šių bendrabučių šeimininkais bus Vilniaus studentai, universiteto Naujuosius statinius, kuriuose galės gyventi daugiau kaip tūkstantis stu dentų, projektavo Miestų projektavimo statybos instituto specialistai B. Krūminis, K. Pempė ir V. Rožaitis. Aptarnavimo blokas bus statomas pagal individua lų projektą. Jis bus erd vesnis, architektūriškai įdomesnis.
JIE GAUNA VARDINES STIPENDIJAS V. LENINO STIPENDIJA Nijolei Petkevičiūtei — IF psichologijos spec. V k. Algiui Serapinui — MF gy domosios med. spec. V k. Valerijui Ciučiulkai — TF teisės spec. III k. Petrui Musteiklui — GF geologijos spec. IV k.
į i
■' V
<<•
'
i
L. KLISAUSKO nuotraukoje: grupės proforgė V. Dau noravičiutė Murmaltė.
ir
seniūnė
D.
Apie geriausią pirmakursių akademinę grupe 1974/75 m. m. pasakoja psichologijos spec. II k. seniūnė Danguolė vieną iš jų atskirai. Gal bus Violeta (ji proforgė): GruMURMAITE kur kas objektyviau, jei kal- pėje susirinkę žmonės, kurie Kažkuris iš mūsų pasakė, bės patys mano bendramoks domisi savo būsima profesija, kad aš, seniūnė, geriausiai liai. gal dėl to galima paaiškinti pažįstu grupę. Atseit, pri Vos ne kas antras man / pasiekimus moksle bei gerą versta bendrauti su kiekvie- vienaip ' ar kitaip atsakė į paskaitų lankymą. Kartu nu. Tas tiesa, Per tą laiką, klausimą, ką jis mano apie žmonės labai skirtingų inte kuris jau spėjo prabėgti kar- kolektyvą, apie mus visus resų, pažiūrų. Ir tik domėji tu besimokant, man teko ne kaip žmones, koks jo požiū masis psichologija jungia tą kartą (pakalbėti su kiekvienu ris į mokšlą ir visuomeninę būrį. iš kurso draugų, įsigilinti j veiklą, į santykius, kurie su Dana: Susirinko labai išsi jo gyvenimą. O juk kalbėti siklostė tarp grupės drauuų. lavinę ir protingi žmonės. apie grupę — tai reiškia kal Taigi, paklausykim, ką jie Daugelis iš jų labai užsidarę bėti apie žmones, apie kiek- kalba. ir netgi savanaudiški. Visus
vienija tik noras iįj^, „Aš individualybė' . Gražina: Originalus kol tyvas! Margarita: Labai gerai, da žmonės skirtingi. Su malonu bendrauti be,.“ kritinis skirtingumo laics kurio ribą peržengus, ano gali nerasti bendros kai-. Romas: Ką čia daug si. Normali, neblogu'g-j Lina ir Vida: Atskiriu nės geri, bet tarp savęs „nešikly uoja" ir niekad nebus. Juk į absoliutinį di mą telpa ir pliusas, irmsas. Antanas: Žmonės susira labai gabūs. Bet kai ku turėdami tuos gabumus, miršta, kad ir dirbti daug kia. Jei būtų išnaudoti rezervai, grupė pasiektu ne tokių rezultatų. Kaip matome, vieni nusr kę niūriai, kiti gana optii tiškai. Gal ir nėra gruį| tos savitarpio pagalbos, J mo už kitus, siekimo gyvi ti ir veikti kažką bendrai. | juk mes suaugę žmones kiekvienas turim atsakyti save, pasirūpinti savimi.
Mano interviu su
J
Šventinis interviu su komjaunimo komiteto sekretoriumi H. RAMONU Ką iš reikšmingesnių dar bų, atliktų paskutiniaisiais me tais komjaunimo organizacijo je, galėtumėte paminėti! Mūsų organizacijoje buvo įdiegta visuomeninė politinė praktika ,kuri įgalino suakty vinti ne vieną grandį, patiki miau koordinuoti visuomeninę veiklą. Manau, tai gana dide lis ir svarbus darbas. Ką Jūs laikytumėte pagrin diniu organizacijos uždavi niu mūsų aukštojoje mokyklo je! Manome, kad vienas svar biausių uždavinių, kuriuos sprendžia komjaunimo orga nizacija, — studentų mobili zavimas gerai studijuoti. Konkrečiai tai atrodo taip — kuo operatyviau pastebėti ne pažangumo tendencijas, būti nepakantiems tinginiams, kiek galima svariau panaudoti pir mūnų patyrimą. Kas Jus labiausiai jaudina studentų gyvenime: žinių pa-
viršutiniškumas, abejingumas studijoms, visuomeninei veik lai ir pan! Daugiausia rūpesčių kelia dalis studentų, kurie vadina mi trejetukininkais. Nėra ko abejoti, jų žinios paviršutiniš kos, dalis jų abejingi ir stu dijoms, visuomeninei veiklai. Norint juos išjudinti, daugiau sia turėtų pasistengti grupė, specialybės kolektyvas. Žo džiu, visiems studentams rei kia būti principingiems ir kri tiškiems. Džiaugtis galima daug kuo. Gerėja pažangumas. Sudaro mos vis geresnės sąlygos pra leisti laisvalaikį, gražėja mū sų buitis. Šiemet po komjau nimo konferencijų fakultetuo se j aktyvo branduolį atėjo daug jaunų komjaunuolių, ku rie, tikime, energingai spręs įvairius mūsų gyvenimo klau simus. „Ateis kiti laikai, kūrėjai romantika mūs apkaišys". Taip
Janinai Baranauskaitei — MMF taikomosios matemati kos spec. IV k. Zigmui Kryžiui — MMF taikomosios matematikos spec. V k. Vidui Kundrotui — PF pre kybos ekonomikos spec. IV k. Gediminui Račlukaičiui FF fizikos spec. III k. Edmundui Kuokščiui — FF fizikos spec. V k. Galinai Siundiukovai Fil. F rusų k. ir lit. spec. IV k. Elenai Macevičiūtei — IF bibliotekininkystės spec. IV k. Aušrelei Lebetkevičiūtei — MF gydomosios med. spcc. IV k.
Reginai Emužytei — MF pediatrijos spec. IV k. Violetai Kvedaraitei — GF biologijos spec. IV k. Elenai Kalasauskaitei — ChF gamtinių junginių che mijos spec. V k. Elenai Vaitechovskajai — PEF pramonės planavimo spec. IV k. Alvydui Uzielai — FAF ekonominės informacijos spec. IV k. Sauliui Lapinskui — Fil. F vokiečių k. ir lit. sipec. IV k.
vienoje V. Rimkevičiaus pje sėje kalba pokario metų kom jaunuoliai. Sakykit, ar dabar komjaunimo organizacijos veikloje yra vietos revoliuci nei romantikai! Mes gyvename visuomenė je, kurią pertvarkė, kūrė vy resniųjų kartų žmonės. Mūsų gyvenimas ir veikla paskirta jos tolesniam vystymui. Lai kui bėgant, pakito organizaci jos veiklos pobūdis, tačiau tradicijos išliko tokios pat kovingos ir revoliucingos, Sių dienų komjaunuoliai taip pat atlieka daug naujo, gero dėl mūsų šviesios ateities. Kokiomis mintimis gyvena naujasis komjaunimo komite tas, kaip organizacija ruošia si pasitikti partijos XXV su važiavimą! Mes kartu su visa tarybine liaudimi sieksime suvažiavimo garbei naujų laimėjimų. Tai labiau sutelks mūsų organiza ciją, padarys ją koVingesne. Visi komjaunuoliai įsijungia į socialistinį lenktyniavimą dėl teisės pasirašyti VLKJS rapor tą partijos XXV suvažiavimui. Numatoma papildoma visuo meninės politinės praktikos atestacija, kuri susumuos mū sų darbą.
F. DZERŽINSKIO STIPENDIJA
Nijolei Juškaitei — PEF pra monės planavimo spec. V. k. L. TOLSTOJAUS STIPENDIJA
Auksei Puraitei — Fil. F anglų k. ir lit. spec. IV k. P. CVIRKOS STIPENDIJA
Gražinai Meilutytei — Fil. F lietuvių k. ir lit. spec. V k.
K. MARKSO STIPENDIJA
V. KAPSUKO STIPENDIJA Gintautui Jakučiui — FAF ekonomines informacijos spec. Valdemarui Razumui III k. ChF chemijos spec. III k.
Pasirodo, kad ir takia g pė gali būti pirmaujančia jai yra visi šansai toliau kia likti. Baigėsi paskaitos. Atsisv kinam ir kiekvienas skub kas sau. Auditorija, taiki mūsų įgrupę savo saujoj, tuštėjo. Už universiteto su) rėjom j daugelį mažų grų lių. Išaušus naujai dienai, suvienys noras gilintis i t kas nežinoma, negirdėta įdomu.
nesivaržydami, atvirai Pagrindinė Gamtos lakulteto prolbiuro darbo krypt s rūpinimasis studentų buitimi. Darbe pasitaiko įvairia ■' sunkumų, iškyla problemų. Dauguma jų kartojasi r: mos profsąjungos fakulteto konferencijose. Šiemet man konferencija patiko tuo, kad buvo da giau diskusinio pobūdžio, kad studentai nesivaržydar netingėdami kritikavo profbiuro darbą, atvirai kalte apie sunkumus, davė įvairiausių pasiūlymų ir pageida' mų. Žodžiu, nedubliavotne ankstesnių ataskaitų, o kiekv: nas supratom savo darbo esmę, jautėm trūkumus ir i? kojom kelių, kaip juos šalinti. Auditorija ilgai plojo E. Rudnickaitei (IV k. geologe kuri savo pasisakyme teisingai sukritikavo bendrabuė skirstymą — kad daugiausia vietų gauna ta grupė, kuri proforgas ar gruporgas dalyvauja svarstyme. O jeigu ge logai, dviem savaitėm likus iki bendrabučio skirstymo p sėdžio, išvažiuoja į praktiką? .. Buitinio sektoriaus vardu kalbėjęs M. Mikštas (Ui geologas) išdėstė savo nuomonę, kaip geriau palaiki bendrabučiuose švarą ir drausmę. Jis priėjo konkrečia vadą: Besitvarkančius ir nedrausmingus studentus šalii iš bendrabučio, nes kitos priemonės jau neveiksiu:-'.? Buvo taip pat kritikuoti bendrabučio remontuotojai: <> jų blogo darbo gavo nukentėti nemažai gyventojų, nebranigina bendrabučio patalpų. Daugelis baldų irgi / nebetinkami naudoti. Pagyrimų ir gerų atsiliepimų susilaukė kultmasinis se torius, kuris sudarė mūsų fakulteto kultūros klubo bra duolį. Sis klubas, vadovaujamas P. Vancevičiūtės ir R kausko, pagyvino kultmasinį darbą fakultete, užmezi draugystę su LŽŪA Miškų ūkio fakultetu ir VPI Gar? ir geografijos fakultetu. Profsąjungos konferencijoje f pat dalyvavo šių fakultetų profbiurų pirmininkai, jie P dėkojo už nuoširdžią draugystę ir įteikė prisiminimo neles. Studentų profkomiteto pirmininkas A. Kairys padėt mūsų diplomantėms: R. Kanavolaitei, Z. Kaunaitei, O. 1 kaitytei ir prolbiuro pirmininkei R. Pemaravičiūtei už gailaikį darbą profbiure ir įteikė pagyrimo raštus, palink jo sėkmės ir pasisekimo darbe naujam profbiurui ir na jam pirmininkui A. Kvietkui. A. RUPKE IV k. geog*
e
BAIGĖSI gražus ir DIDELIS TEATRO RENGI NYS, TRUKĘS DAUGIAU KAIP SAVAITĘ. ŽIŪRO VAI DĖKINGI RENGĖJAMS UŽ ŠIĄ NUOSTA BIĄ ŠVENTĘ. SĖKMĖS JUMS VISIEMS: REŽISIE RIAMS, ATLIKĖJAMS, DAILININKAMS! KŪRY BINGŲ ATEINANČIŲ ME TŲ, IKI NAUJŲ SUSITI KIMŲ!
Tradicijos žavėjo, eksperimentai neapvylė
Nutilo šurmulys, kiekvieną vakarą aidėjęs senosios Al ma Mater skliautais, bet šventės atgarsiai dar labai gyvi žiūrovų atmintyje. Šis renginys, suruoštas mi nint 405-ąsias metines nuo pirmo mokyklinio Lietuvos teatro pastatymo (Tuščio „Herkulis“), sutraukė kaip niekad daug svečių. Kaipgi praėjo ši šventė? Klemo teatro vyr. režisierius V. Limantas sako, kad ji bu vo išties puiki, kad kolekty vai, atidavę visas savo jėgas, pasiekė pačių geriausių, ko kių tik buvo galima laukti, rezultatų. Jau pats pirmas spektaklis susilaukė gausaus V. VERBAUS (centrinė fo- žiūrovų būrio ir šilto priėmi Šią R. Samulevičiaus to-kino laboratorija) nuotrau mo. pjesę „Kaip vėjas laukuose“ kose matome scenas iš netrukus teatras veš į Klai ro Navicko išpažinties". pėdą, į Muzikos fakulteto rengiamą šventę. Teatro salės scenoje pasiro dė ir jaunieji Jaunimo teatro aktoriai. Patys tik prieš kelis mėnesius „išaugę" iš studen tų, tebegyvenantys tomis pa čiomis mintimis ir jausmais, jie buvo labai šiltai priimti publikos. Parodė, jie dar Konservatorijos laikų spek taklį — , .Šekspyrą". Scenoje gyveno šių dienų jaunuoliai, gyvai pakartojantys šekspy riškas mintis, tik prieš tai perieidę jas per savo pasau lėžiūros prizmę. — Daugiau tokių renginiui Padarykime juos dar populia resniais, kad įsijungtų visų teatrų jaunimas. Ir darykim juos kaip tik universitete, nes niekur savo bendraamžių žiū rovas taip šiltai nepriima, kaip čia, — susijaudinusi po spektaklio kalbėjo režisierė D. Tumalevičiūtė. KPI Liaudies teatro režisie rius A. Tumpa labai džiaugia si tokiu renginiu, kaip Stu dentų teatrų dienos. Kaunie čiai dalyvauja jame nuo pat pradžios, o netrukus ruošiasi ir Kaune pradėti rengti stu dentų teatrų festivalius. Švelnūs dzūkiškų dainų garsai sukvietė studentus į Stuokos-Gucevičiaus kiemą. Čia vyko Poezijos ir muzikos vakaras. Savo eiles skaitė jaunieji respublikos poetai, jiems talkininkavo vakalinisinstrumentinis Jaunimo teat ro ansamblis. O po valandos, vos už vienos sienos didžiuliu kontrastu šiai lyriškai nuo taikai nuaidėjo griausmingos juoko salvės — ekrane atgi jo studentiškų filmų herojai. Jei pirmoji studentiškų filmų vakaro dalis buvo labiau rim ta, joje matėme KPI režisie riaus Mikulskio darbą apie
studentų gyvenimą, dokumentinį filmą „Balys Buračas“, Panevėžio moksleivių studijos „Kam girnos — mu zika“, tai antrojoje dalyje birte pabiro studentiškas są mojis, šmaikštumas ir valiū kiškumas. „Madų aukos“, .Aitvarai", ,.Balsuoju už mei lę" ir ypač „Petras Navickas" pavergė žiūrovų širdis. D. JUOCERYTĖ
O Paskutinis „Studentų teatrų dienų-75" festivalio spektak lis. Universiteto kiemo teat ras vaidina J. Broškevičiaus „Senos kronikos receptą" (rež. N. Kurklietytė). Iš tiesų senokai bematė studentai panašų vaidinimą — originalų, jaunatvišką, šmaikštų. Pjesėje perkuriama renesanso epocha su savo laikmečio ro mantiškai pakylėtomis meilė mis, kurioziškomis intrigo mis. . . Tačiau čia reikia su stoti ir paaiškinti, kad liko apvilti tie žiūrovai, kurie iš sižioję laukė spektaklio re peticijų klasikinėmis šekspy riškomis temomis. Buvo su vaidinta įdomi renesanso epo chos variacija. Žiūrovai pa matė naująją Šekspyro „Ro meo ir Džiuljetos“ versiją. Mus aplankė ne Romeo, bet... Džūlijus (atl. K. Urba) ir ne Džiuljeta, o. . . Romenilė (atl. V. Koševaja). O ko kia jų meilė buvo! Arba pri siminkim Montikvo (atl. V. Paškonis) ir Kapulio (atl. V. Dubinąs) tragikomiškas sce nas. Visas spektaklis kupinas nuotaikingos muzikos. „ 1 ik ras miuziklas", -— pasakytų ne vienas. Atlikėjai vaidino „viduram žių dvasia", nemažai parodi juodami savo herojus. Visi artistai kaip susitarę gerokai hiperbolizuoja ir taip jau karštus kuriamų herojų jaus mus, kuriuos „atšaldo" tepeticiijų .režisierė (atl. V. Mickevičiūtė). Smagu, kad Kiemo teatro artistai tokie entuziastiški, moka studentiškai aštriai pa juokauti ir neužmiršta savo akademiškai sausų „recenzorių"... Nuotaikingumas ir netuš čias jumoras žiūrovų ovaci jas sukėlė net viduryje spek taklio! V. JURKONYTĖ
Studentų teatrų dienos Uni versitete rengiamos |au se niai, tačiau svečių iš kitų TSRS respublikų susilaukėme pirmą kartą. Todėl norėtųsi plačiau supažindinti su Mask
Įtemptos darbo valandos bibliotekose, susirinkimai, pa kaitos, o tikslas vienas — tapti geru specialistu. „Mes už studentą su .kokybės ženklu!“ — tai rektoriaus J. Kubiliaus žodžiai, nuskambė ję universiteto komjaunimo Konferencijoje. Šiandien jie tik dar labiau pabrėžia bet kokios mūsų veiklos kryp tingumą. Nenuostabu, kad ir istorijos fakulteto SMD na tini, atskubėję j ataskaitinę savo konferenciją, glaudžiau susispietė. Kaip fakultete su daryti mokslinio kūrybinio darbo atmosferą, pasiekti, kad Kiekvienas studentas į savo specialybe žvelgtų platesniu
mastu? — tie klausimai jau dino kiekvieną mokslinės draugijos aktyvistą. Fakulteto SMD šeima nėra gausi — 220 narių. Tvirtinti, kad jų tarpe visi rimtai dir ba mokslinį darbą — negali me. Todėl tą skaičių tenka gerokai dar apkarpyti. Istorijos fakultete mokosi per 900 studentų. Fakultetas pavasario sesijoje pasiekė geriausią pažangumą Univer sitete. Nesuklysime pasakę, kad SMD nejungia net vi sų gerai ir labai gerai besi mokančių. Pirmūnas, kuris negilina savo žinių SMD, — „zubryla“. Tai vieninga kon ferencijos dalyvių nuomonė.
Iki šiol SMD Taryba neteikė rekomendacijų dekanatui, kai buvo durstomos padidintos stipendijos mokslo pirmū nams. Pasirodo, tai dar vie na priemonė, galinti stimu liuoti studentų mokslinę veik lą. Masiškumas — nėra viena iš aktualiausių problemų SMD darbe. Konferencijos dalyvius labiausiai jaudino mokslinių darbų kokybė. Pa sitaiko atvejų, kai studentai pradeda rašyti mokslinius darbus tik artėjant konferen cijoms, lipant ant kulnų dar bų apžiūroms respublikoje ar sąjungoje. Tada ir „išskren da" darbelis, panašus į apipe-
šiotą viščiuką, menkavertis. Veltui lauksime konferencijo se diskusijų, konkursuose — diplomų ar medalių. Vadinasi, tuščiai švaistom brangų stu dijų laiką. Didesnę atsakomy bę turėtų pajusti ne tik stu dentai, bet ir jų vadavai. Sėkmė priklauso ir nuo su siklosčiusių darbo formų pa čiuose būreliuose. Kalbėjusie ji teigiamai įvertino pai ogiau sių fakultete Etnografijos ir Informatikos būrelių darbą. Tokios veiklos formos, kaip susitikimai su mokslininkais, ekskursijos į respublikos mu ziejus, draugystė su sąjungi nių respublikų bei užsienio aukštųjų mokyklų studentais, rodo, kad galimybių paįvai rinti SMD darbą dar gana daug, tik reikia noro. K. JURGUTIS
nauja UNIVERSITETO SMD TARYBA
katedros dėst.) — visuomeni nių mokslų sektorius P. Būtėnas (MMF IV k.) — pavaduotojas organizaciniams reikalams E. Kuokštis (FF V k.) — SMD konferencijų organiza vimas A. Gasėnas (MMF V k.) •— apžiūros P. Jegorovas (TF III k) —
SMTD kontrolė L. Gadeikis (Fil. F III k.) — ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis A. Markutė (PF II k.) apžiūros, ryšiai su jaunųjų lektorių mokykla V. Rakštelis (IF II k.) propagandos sektorius, konferencijų organizavimas A. Putinaitė (IF IV
archyvas, informacijos rinki mas SMTD klausimais D. Griniūtė (GF IV k.j kompleksiniai darbai J. Nlaura (FAF staž.) konferencijų organizavimas L. Apšegaitė — (PEF III k.) — konferencijų organizavi mas J. Pazikaitė (IF II k.) sekretorė
SMD: pokalbis apie kokybę
D. Kaunas (IF dėst.) ■— pir•'■įninkąs J. Jurkevičiūtė (ChF staž.) ~~ pavaduotoja mokslo reika•ams J. Paleckis (TSKP istorijos
vos ir Leningrado studentų teatrais, vaidinusiais mūsų Kiemo teatro scenoje. Maskvos Medicinas institu to Muzikinis studentų teatras, vadovaujamas režisieriaus ir kompozitoriaus G. Ginsburgo, susikūrė 1974 m. rugsėjo mėn. Just. Marcinkevičiaus „Siena" — pirmas šio teatro darbas. Su šiuo spektakliu teatras iškovojo laureato var dą šiemet pavasarį Leningra do Laivų statybos institute vykusiame Studentų teatrų festivalyje. Sumanymas pasta tyti „Sieną" režisieriui kilo netgi anksčiau, negu buvo su kurtas teatras. Kandidatus į busimuosius aktorius režisie rius atrinko sėdėdamas su baltu chalatu per paskaitas auditorijose ir stebėdamas stu dentus. Po to — kūrybinis konkursas. Tokiu būdu buvo sudaryta aktorių trupė. Su ja pradėjo bendradarbiauti insti tuto vakalinis-instrumentinis ansamblis „Osteon". Taip gi mė darnus kolektyvas — stu dentų muzikinis teatras. Pa grindinis .teatro bruožas — muzikos ir aktoriaus meistriš kumo vienybė. Jo dalyviai kartu ir vaidmenis atlieka, ir kiekvienas moka groti ku riuo nors muzikos instrumen tu bei dainuoja. Šito reikalau ja muzikinis-poetinis žanras, kuriam pasišventė teatras. „Sienoje" muzika yra neatsie jamas spektaklio komponentas. G. Ginsburgas šiam spektakliui parašė dideles, išplėstinęs, po keletą leitmotyvų turinčias muzikines scenas: „Adomas ir Marcelė", „Pilko ji siena", „Kančių vaivorykš tė“, „Siena ir paukštis", „Po grindininkų daina". Maskvos Medicinos institu te kasmet vyksta festivalis — konkursas „Pavasaris Pirogovo gatvėje". Jame su savo programa dalyvauja visi ins tituto fakultetai ir muzikinis studentų teatras, atvyksta studentų teatrų iš kitų aukš tųjų mokyklų. Į sekantį tokį festivalį pakviestas ir mūsų universiteto Kiemo teatras. Leningrado Finansų ir ap skaitos instituto studentų teatras susikūrė 1972 m„ o 1974 m. Leningrado studentų teatrų apžiūroje laimėjo prizą už geriausią režisūrą. Iki 1972 m. institute veikė teatrinė studija, kuri statė vodevilius ir intermedijas. Dabar teatre vra apie 50 nariu. Tai labai darbštus ir draugiškas, teatrui atsidavęs kolektyvas. Net ir atostogas jie dažniau siai praleidžia kartu, vasarą važiuota į pionierių stovyk las, rodo vaikams spektak
lius ir intermedijas. Teatre vyrauja griežta disciplina, ak toriams tenka nemažai dirbti, nes stengiamasi pasiekti pro fesionalios vaidybos lygj, daug eksperimentuojama. Stu dentai stengiasi tęsti ir kū rybiškai atnaujinti rusų klasi kinio teatro tradicijas, ypač didelis dėmesys skiriamas ru sų klasikinei komedijai. To dėl daugiausia statomi rusų literatūros klasikų bei tarybi nių autorių kūriniai. Teatro repertuaTe — Suchovo-Kobylino „Tarelkino mirtis", Go golio „Vedybos", Vampilotvo „20 minučių su angelu", Šukšino „Požiūris“. Salia „rimtojo“ repertuaro studentai patys ruošia kom pozicijas iš intermedijų ir ko miškų scenelių — vadinamuo sius „kapustnikus“. Gruodžio mėnesį teatras da lyvaus Pergalės 30-mečiui skirtoje Leningrado studentų teatrų apžiūroje — festivaly je, kurioje pasirodys apie 150 kolektyvų. Leningradiečiai pakvietė Kiemo teatrą atvyk ti j šį renginį ir atvežti spek taklį „Senos kronikos recep tas“. V. KRIVICKAITĖ
Studentų teatrų festivalyje matėme nemaža svečių. Vie ną iš jų užkalbinome, pasi baigus šventei. Tartu univer siteto istorijos specialybės antrakursis, studentų teatro režisierius ir „Vainemuinės" ,Vainemulnės‘ teatro aktorius Titas Lutsas štai ką pasakė: Visų pirma stebina, kad Jūs turite tiek daug skirtui gų grupių su savitais, nepa našiais stiliais. Nuostabus ir Požemio teatras, kurio patal pų galėtų pavydėti bet kuris profesionalus teatras. Labai patiko „Petro Navic ko šeimos kronika“ — leng vas vodevilio stilius ir suge bėjimas saviškai juoktis iš pasaulio. Viduramžių kiemelis, geri dramaturgija bei pastatymas, tikslios mizanscenos spektak ly „Heroica" padarė neišdil domą įspūdį. Taigi, visi devy ni kiemeliai laukia spektak lių. Būčiau laimingas, galėda mas ativažiuoti į Jūsų festi valį kartu su savo spektak liu. Studentų teatrai, kaip jo kie kiti, neturi bijoti ekspe rimentuoti, išeiti į žiūrovų sales. Visas sąlygas ieškoji mams sudaro Jūsų festivaliai. Noriu padėkoti už visą tai, ką mačiau, už priėmimą ir draugiškumą. Aš iš tikrų jų jaučiausi kaip namie.
Interviu su Teisės fakulteto partinės organizacijos sekretoriumi A. VILEITA Kas naujo Jūsų ir kolektyvo gyvenime įvyko per šį penk metį! Per šį penkmetį Teisės fakultete įvyko dideli kokybiniai ir kiekybiniai pasikeitimai: fakultetas persikėlė į naujus rū mus Saulėtekio alėjoje, studentų kolektyvas išaugo iki 1600 studentų visuose skyriuose (dieniniame, vakariniame ir ne akivaizdiniame), dėstytojų kolektyvą sudaro 47 profeso riai, docentai ir dėstytojai. Per penkerius metus apgintos trys daktarų ir šešios kandidatų disertacijos, paruošta ir išleista keletas svarbių leidinių. Tokių pasiekimų galima linkėti kiekvienam kolektyvui. Mano asmeniniame gyvenime ryškių pasikeitimų neįvy ko. Tiesa, šiais metais buvau išrinktas fakulteto partinės or ganizacijos sekretoriumi ir pirmą kartą dalyvavau universi teto partinėje konferencijoje. Komunistų vaidmuo fakultete ir jų indėlis į pasiekimus. Mūsų fakultete, kai kalbame apie pasiekimus (žinoma, tai liečia ir nesėkmes), aišku, negalim priešpastatyti komunis tų visam kolektyvui. Didžiąją kolektyvo daugumą sudaro komunistai ir kandidatai į TSKP narius (iš viso 34), kurie kartu su nepartiniais ruošia kadrus respublikos valdymo ir teisingumo organams. Dvidešimt du komunistai studentai neabejotinai turi didelę įtakų studentų kolektyvui. Komu nistai sudaro branduolį, apie kurį telkiasi visas kolektyvasKokie trūkumai, neišspręsti reikalai, buities ar elgesio negerovės jus, kaip komunistą, labiausiai jaudina! Į šį klausimą gana sunku atsakyti. Problemų, pradedant asmeninėmis ir baigiant visuomeninėmis, gana daug. Kal bėti apie jas trumpai neverta, nes gali tikti nesuprastas, štai ir iškyla dar viena problema: žmonių savitarpio san tykių, savitarpio supratimo problema. Tai svarbi problema. Nuo jos priklauso kiekvieno žmogaus asmeninė laimė ir net ištisų kolektyvų darbo sėkmė.
V. VERBAUS nuotraukose matome Prahos Karlo mm slteto sportininkų viešnagės Vilniuje akimirkas. Kartu svečiais — šeimininkai.
Spalyje gamta atiduoda savo rūbą ‘žemei, dosniai beria lapus.. . Dosniai, lyg tų lapų, ruduo pažėrė sportininkams ir taurių, prizų, diplomų, garbes raštų... „Mokslo" klubo tarybos pirmininkas E. Paškevičius tarp šių trofėjų jaučiasi kaip nugalėtojas ant pakylos. Tą die ną, kai aš bandžiau nors apytiksliai suskaičiuoti tuos tro fėjus sporto klubo „buveinėje", sportininkai vykdomajame komitete išsidalijo VI Vilniaus miesto vasaros spartakia dos nugalėtojų prizus. Aukštųjų mokyklų grupėje meist riškumo varžybose mūsiškiai buvo nepralenkiami — jiems įteikta pereinamoji taurė ir I laipsnio diplomas (2. VISI, 3. KPI). Pagal masiškumą universiteto sportininkai — tre ti (l.VPI, 2. VISI), už tai jiems ingi prizas! O kiek tų dip lomų! Vien pirmąsias vietas iškovojo gimnastai, stalo te nisininkai, tinklininkai (vyrai ir moterys), rankininkės.
Kino pasaulyje
SUSITIKIMAS SU VLADIMIRU KORENEVU
Universiteto fakultetų lengvaatlečiai išbandė jėgas „Komjaunimo taurės" krose. Vyrai rungtyniavo 1 km, o merginos 0,5 km distancijose. Meistriškumo varžybose mo terų grupėje pirmavo filologės, antros — matematikės, trečios — pramonistės. Vyrų grupėje nenugalimi buvo matematikai (antri — fizikai, trečia ir ketvirta vietomis pasidalino gamtininkai ibei istorikai). Tikimasi, kad po Spalio švenčių ir antrakursiai išmė gins savo jėgas rudens kroso varžybose. Tada paaiškės ir galutiniai rezultatai. Jau dabar besidžiaugiant rezultatais ir rekordais, negalima nepaminėti ir tai, kad, pavyzdžiui, meistriškumo varžyboms Medicinos fakultetas nesugebėjo sukomplektuoti moterų komandos, teisininkai startavo ne visa komanda. Nepilnų sudėčių rungėsi ir Fil. F, ChF, PEF vyrų komandos. Masiškumo varžybose tik Pramonės ekonomikos, Ma tematikos ir mechanikos, Filologijos ir Gamtos fakultetai sugebėjo paruošti krosui komandas. O kitiems kažko pri trūko. . . Tai nedaro garbės nei šių fakultetų komjaunimo biurams, nei patiems studentams. Pirmą įkartą buvo organizuotas krosas ir geriausioms uni versiteto komandoms išaiškinti. Moterų grupėje, kur rung tyniavo 7 komandos, nugalėjo lengvaatlečių komanda. Antroje vietoje liko slidininkai, treti — rankininkai. Devynios komandos startavo vyrų grupėje. Slidininkų grupė pasirodė pajėgiausia. Antri — krepšininkai, treti liko irkluotojai.
KĄ ŽADA KINEMATOGRAFININKAI Visai neseniai LTSR kine matografininkų sąjungoje vy ko naujų dokumentinių filmų peržiūra. Čia buvo parodyt! septyni nauji dokumentalistų darbai, kurie artimiausiu lai ku išeis į ekranus. Dokumentinis filmas — la bai aktualus ir reikalingas, nes jis sprendžia įvairias gy venimo problemas, sugeba įamžinti žmogaus dvasinės būsenos kulminacinius taškus. Žymus latvių kino režisie rius H. Frankas sakė: „Kiek vienas žmogus, pats to ne įtardamas, yra iš dalies doku mentalistas". Esu tikra, kad naujieji mū sų dokumentiniai lilmai su domins ir tuos, kurie anks čiau buvo abejingi šiam ki nematografijos žanrui Aš nesiruošiu recenzuoti šių naujų darbų (tą atliks ki no kritikai), bet pabandysiu trumpai nušviesti jų tematiką. S. Valiulis labai teigiamai atsiliepė apie režisieriaus V. Starošo ir R. Šilinio filmą „Skridimas naktin". Si juosta aukštai įvertinta ir Maskvoje vykusioje peržiūroje. Joje pa sakojama apie partizaninį ju dėjimą Lietuvoje. Tiksliau — ryškiai atkuriamos 1944.TV.23 dieną įvykusios lėktuvo ava rijos detalės. Lėktuvo, kuriuo į priešų okupuotą Lietuvą skrido tarybiniai žmonės — partizanai. Filme su mumis
kalba suos avarijos liudinin kai: M. Sumauskas, V. Uo gintas, S. Andriukaitis, J. Narkevičiūtė (mirė, baigiant kurti šį filmą) ir kt. Rež. Z. .Putilovo filmas „At mintis" — taip pat karo te ma. Retas, tur būt, liks abejin gas, žiūrėdamas rež. H. Šab levičiaus filmą „Žiniuonė". Tai filmas apie mokslų dak tarę E. Šimkūnaitę. Šioj spal votoj juostoj vyrauja nuosta bus spalvų žaismas, autoriui pavyko visapusiškai atskleis ti asmenybės charakterį. Rež. B. Pajėdienės juosta „Uždegu spalvą" sprendžia vadovo ir darbininkų problemas. Tai pasakojimas apie vaikų rūbų siuvimo fabriko „Aušra" (,.Lelijos" filialas) di rektorę J. Varnienę. Labai maloniai nuteikia rež. G. Skvarnavičiaus fil mas , .Prie mėsos — reik drą sos". Nors jame vystoma rimta ir aktuali — gyvulinin kystės kompleksų — tema, tačiau filme gausu jumoro, įspūdingų vaizdų. Kas domisi menu, galės su malonumu žiūrėti rež. V. Imbraso juostą „Disputas". Rež. P. Abukevičiaus spal votoj juostoj „Namai po dangaus žydryne" žiūrovas gėrėsis puikiu spalvų deri niu, Žuvinto ežero gyvento jais, žinoma, ir mūsų gražuo lėmis gulbėmis. I. DRIZGAITE
— Mano profesija tokia įdomi, kad apie ją galėčiau pasakoti ištisus metus, — šiais žodžiais susitikimą Au loje su studentais pradėjo Maskvos Stanislavskio teatro aktorius Vladimiras Korene vas. Paskui pridūrė: — Taip, labai myliu savo profesiją. Tos nepilnos dvi valandos, prabėgusios, bendraujant su aktorium, daugeliui pasiliks ilgam atminty. Prisiminsime jaunatvišką (jis iš tiesų dar jaunas, jam 35-eri), linksmą greitakalbę, pasakojimą apie sunkų įdomų artisto darbą. Štai kaip svečias pasakoja apie filmo „Žmogus — am fibija", kuris kartu buvo ir aktoriaus debiutas, kai ku riuos filmavimo epizodus. Gavęs pasiūlymą filmuotis, aktorius buvo paklaustas, ar moka plaukti. Pasirodo, kad Vladimiras plaukioja.. . „šu niuku"! Buvo nuspręsta, kad scenose po vandeniu filmuosis prityręs plaukikas, spor to meistras. Aktorius nepasi davė: jis pats norėjo filmuo tis šiuose epizoduose. Per 6 mėnesius, treniruojamas net 3 .trenerių („Jie kažkodėl pa galvojo, kad kuo daugiau trenerių, tuo geriau" — šyp telėjo svečias), Vladimiras 10 metrų gilyje išmoko jaustis gana pakenčiamai. Tiesa, ne apsieita be „aukų" — šių treniruočių metu aktorius ne teko 7 kilogramų svorio, kuo labai susirūpino draugai ir, kiekvienai progai pasitaikius, stengėsi Volodią kuo geriau
Universiteto krepšininkių komanda, vadovaujama trene rės L. Gedminienės, bene .kiečiausia". Merginos rugsėjy je tapo respublikos čempionėmis, o štai prie šio garbingo titulo visai neseniai pridėjo „Vakarinių naujienų" taurės nugalėtojų vardą. Sėkmingai žaidžia ir dėl „Sporto" laikTaščio krepšinio taurės.
KĄ SUGALVOJA
Mūsų fakulteto kultūros klubas susikūrė praėjusiais metais. Energingi pirmakuršiai: T. Mockevičiūtė, R. Juciūtė, A. Puskunigytė, dar keli jų kolegos sudarė jo branduolį. Klubo pirmininkė Liuda Meškauskaitė tada irgi pirmi metai studentišką duo ną krimto. Jau pačioje pra džioje iškilo rimti sunkumai, o didžiausias rūpestis — ras ti patalpas vakarams. Padėjo kaimynai — VISI studentai. Pirmasis renginys ir buvo teisininkų bei inžinierių drau gystės vakaras, kuriuo liko patenkinti dalyviai ir organi zatoriai. Klubas nemažai rūpinosi
studentų meninio-muzikinio skonio ugdymu. Surengiamas diskotekų ciklas sudomina net ir kitų fakultetų studen tus. Dar nespėja išblėsti įspū džiai iš vakaro susitikimo su muzikologu M. Urbaičiu, kai organizatoriai praneša apie naują renginį, kuriame teisi ninkų svečių bus visų mėgs tamas ir populiarus artistas Vytas Kernagis. — Ar dar liko bilietų? — jau prieš savaitę nuolat girgž dėjo komjaunimo biuro du rys. Deja, visiems norintiems bilietų neužteko, todėl šiais metais klubas pažadėjo dar kartą surengti panašų vaka rą
Sėkmingai rungtyniauta aukštųjų mokyklų sporto klu bų varžybose. Trakuose akademinio irklavimo atstovai už ėmė antrą vietą (moterys — pirmos, aplenkusios KKI (!), akademinio irklavimo kalvę, vyrai — treti). Varžybose baidarėmis, kur atstovavo tik „Žalgirio" draugijos sporti ninkai, užimta antroji bendnakomandinė vieta. Rankinin kai iškopė j finalą, kuris vyks Kaune lapkričio pabaigoje.
Sužaistos paskutinės rungtynės ir tarpfakultetiniame fut bolo turnyre. Geriausi futbolininkai šįkart buvo iš Istorijos fakulteto. Jie filialinėje dvikovoje nugalėjo Finansų ir ap skaitos fakulteto atstovus. Treti — Pramonės ekonomikos fakulteto futbolininkai. Prie žaliųjų stalų moterų grupėje nenugalima buvo FAF komanda, aplenkusi teisininkes ir matematikes. Vyrų gru pėje sėkmingiausiai startavo Matematikos ir mechanikos fakulteto tenisininkai. Antra — Pramonės ekonomikos, trečia — Medicinos fakulteto komanda. Bendrakomandinėje įskaitoje laurus nuskynė matematikai, antroje vietoje palikę finansininkus, trečioje — pramonistus. Apmaudu ir treneriams, ir komandos draugams, kad kartais studentai užmiršta universiteto sportinę garbę. Dar prieš porą metu sėkmingai startavusi stalo teniso varžybose, rengiamose tiek universitete, tiek respublikoje ir Sąjungoje, pelniusi garbingą sporto meistrės vardą, FAF kibernetikos specia lybės ketvirtakursė A. Misiukaitė šiandien varžybose da lyvauja. . . už vieną Vilniaus gamyklos komandą!? Orientacininkų komanda, vadovaujama V. Januškio, są junginėse studentų varžybose pelnė antrą vietą! Gražus pasiekimas! Praėjusį savaitgalį mūsų universitete viešėjo svečiai iš Prahos universiteto. Tinklinio ir krepšinio aikštelėse pa jėgesni buvo šeimininkai. Apžvalgą paruošė mūsų visuomeninis korespondentas I k. žurnalistas J. STEPONAVIČIUS
LAIKRAfiTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
TEISININKAI
DĖMESIO!
Prie „Tarybinio studento“ 17 vai. Jei nepatingėsite, atredakcijos steigiamas fotomė- sinešklte ir savo darbų, gėjų būrelis. Visus jaunuo sius fotografus kviečiame už sukti pas mus lapkričio 18 d. Redakcija,
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
pavaišinti... Iš viso filaj mo metu po vandeniu tl išbūti daugiau kaip 450 1 landų. Pačias pavojingiau! scenas vietoj aktoriaus J kinėjo speciali medine l ■O štai vienos scenos j kai aktorius, nuo geria! draugo gavęs per galvą 1 ležine žvakide, krito ant 1 mės ir neteko sąmonės, rJ sierius džiaugsmingai susui Pagaliau pasisekė suvi dinti natūraliai! V. Korenevas, mūsuose •biau žinomas kaip kino aki rius, pirmenybę atidua teatrui. — Teatras — gyvas I nas. Čia betarpiškai .bendra •ji su žiūrovu... Būtent tas .betarpiškuml tas galėjimas atskleisti v] save, tam tikrais momen'J net savaip pakeisti veiksJ tėkmę, ir artimas aktori dėl to toks brangus ir md mas jam šis darbas. P. RUTKAUSKAI!
PASTABOS PARAŠTĖ! Mudvi su drauge atėjo! truputį anksčiau. Prie dul sėdėjo „kasininkas“, kuri paprašė iš mūsų po 50 kai o duryse su šypsenėle pa! tiko „kontrolierius“. Nusipl kę bilietus, (ėjome į salę. I .. .Aktorius Korenevas ka bėjo Ir šypsojos... pustušti auditorijai. O qal čia ir buvo šuo oi kastas? Gal merginos, sus žavėję kerinčia šypsena, ui miršo „ačiū“ pasakyti? Tik aš nekaltinu vien ai ditorijos. Iš kur ji ąalėjo a noti, kad Po 50 kap. bus od maža kukliai atminimo dovi nėlei ar bent porai žiedų. M. GUREVICIŪT II k. bibliotekininld
Nebuvo pamiršti ir šių ma tų pirmakursiai. Nesena „fuksai" gavo pirmąjį pala pimą. Šiam vakare grojo VIS IV rūmų estradinis ansamblis Jį studentai pamėgo jau nul praeitų metų, todėl „Hipeli bolė" dažnas teisininkų svd čias. Tiesa, fakulteto studentą bando sukurti savo ansambli Kaip jiems seksis, parodų ateitis. Statybininkai netrūkų pradžiugins naujomis patalpų mis. Taigi, rūpesčių sumai® nors jų gal niekada Dui truks... Jie tarsi druska, Slr teikianti darbui skonį.
Milda BUDRY
Nuoširdžiai užjaučiame Vitą GAILIŪTĘ dėl tėvelio mirties. IV k. istorikai ir kuratorius
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 16636 Užs. Nr. 3340
REDAKTORIUS ATGIS KUSTA