Siame numeryje: SVEČIUOSE — JEREVANO UNIVERSITETAS
!:
XXX „KOMJAUNIMO PROZEKTORIAUS" REIDAS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ___________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. lapkričio 26 dienu,
KELI KLAUSIMAI KATEDROS VEDĖJAI
Visi skaitome knygas, dažnai lankomės bibliote kose. O kas ruošia bib liotekų darbuotojus? Tai IF bibliotekininkystes ir mokslinės informacijos katedros, įsikūrusios nau-
juose rūmuose Saulėtekyj e. Kai nuvykau tenai, buvo pertrauka. Aplinkui šurmuliavo. Pro katedros duris ten ir atgal zujo studentai. Juos priiminėjo maloniai besišypsanti moteris. Taip ir supratau, kad tai — bibliotekininkystės katedros vedeja docentė G. Raguolienė. Pradėjom kalbėtis. — Pirmiausiai norėčiau paklausti, kaip studentai
rašo diplominius darbus? — Galiu pasakyti, kad intensyvaus darbo nėia. Studentams sesija, po to atostogos, po atostogų grįžę vėl rašo. Kol kas vyksta parengiamasis darbas. Studentai ieško medžiagos, po to sudaro planą, parodo jį darbo vadovui. — Kokias temas pasi renka diplominiams darbams? — Pagrindinės temos
BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI
MEDIKŲ KONFERENCIJA Vilniaus universiteto nervų ir psichinių ligų katedra šiomis dienomis pažymi gražų jubiliejų — praėjo 60 metų nuo 1922ųjų lapkričio, kada buvo įkurta ši katedra. Per tokį ilgą laikotarpį katedros kolektyvas pa siekė gražių laimėjimų kovodamas su nervų si stemos infekcinėmis, sme genų kraujotakos sutriki mų ir paveldimomis ligo mis, galvos smegenų trau momis. Daug nuveikta sprendžiant šizofrenijos bei alkoholizmo proble mas. Svarus katedros dar buotojų indėlis kovoje su smegenų kraujotakos su trikimais. Nervų ir psichinių ligų katedra savo jubiliejų pa
Konferencijoje.
sitinka su dideliais kūry TSRS medicinos mokslo biniais laimėjimais ir gra įstaigų atstovai. žiais ateities darbų suma Prof. J. Grigonis atida nymais. ro konferenciją. Pirminin kaujančiu išrenkamas XXX TSRS Medicinos Mokslų Akademijos narys kores Šių metų lapkričio 11— pondentas, medicinos mo 12 dienomis Medicinos kslų daktaras prof. N. S. fakultete vyko respubliki Misiuk. nė mokslinė konferenci Pirmąjį pranešimą — ja „Smegenų kraujotakos „Vilniaus universiteto sutrikimai", skirta Nervų nervų ir psichiniųligų ir psichinių ligų katedros katedros vystymasis ir 60-mečiui. mokslo pasiekimai" — Į konferenciją atvyko skaito prof. P. Visockas. ne tik žymiausi mūsų Skaidrėmis iliustruotas respublikos mokslininkai, pasakojimas supažindina sprendžiantys smegenų konferencijos dalyvius su kraujotakos sutrikimų reikšmingiausiais kated problemas, bet ir garsių ros gyvenimo faktais. Dnepropetrovsko, Simfe .. .Per pirmąjį posėdį ropolio, Tartu, Minsko, konferencijos dalyviai iš Petrozavodsko ir kitų klausė prof. V. N. Mirtov-
V. NAUJIKO nuotr.
Nr. 35 (1214)
UTK DARBAI
Kaina 2 kap.
— tai temos iš spaudos kininkystės katedroje — istorijos, temos, skirtos ■'masinių bibliotekų, vaikų TSRS įkūrimo 60-mečiui. ir jaunimo bibliotekų. Konkrečiai galima pami- Mokslinės informacijos nėti S. Dodonovaitės „Se- katedroje — techninių ir nosios lietuviškos kny- mokslinių bibliotekų spegos menas" (iki 1861) cializacijos. (darbo vadovas — vyr. — Kokios nuotaikos jūdėstytojas D. Kaunas), V. sų kolektyvuose? Kalesnikaitės „Junesko" — Darbo nuotaika nepagalba besivystančių ša- bloga. Turime ir labai ge lių bibliotekoms" (darbo rai besimokančių studenvadovė — dėstytoja E. tų. Tai D. Kazakaitytė, R. Macevičiūtė). Šiaip ge- Bacevičiūtė. R. Bakutis riausiai sekasi tiems, ku- gauna Dzeržinskio stipenrių diplominiai darbai iš- diją. Džiugu, kad studeaauga iš kursinių. tai laiku ir gerai atlieka — Kokios specializaci- savo darbus. Tikėsimės, jos jūsų katedrose? kad ir šiemet taip bus. Abiejose katedrose mo kosi 100 žmonių. BiblioteSaulė DAUNYTĖ
skajos iš Dnepropetrovs ko medicinos instituto, prof. A. G. Glaurovo iš Krymo medicinos institu to, doc. V. A. Paužos iš Kauno medicinos instituto ir kitų mokslininkų pra nešimus. Per pertrauką mintimis apie konferenciją papra šiau pasidalyti Tartu uni versiteto vyr. mokslinę bendradarbę medicinos kandidatę A. NOORMA. — Į Vilnių dalyvauti mokslinėje konferencijo je atvykau antrąjį kartą, — pasakė mokslininkė. — Pirmoji pažintis su Jūsų universitetu įvyko prieš 20 metų, kai dar buvau IV kurso studentė. Dabar dirbu Smegenų kraujota kos ligų laboratorijoje, kuri plačiai bendradar biauja su Vilniaus univer siteto mokslininkais. Ti kiuosi, jog ir per šią kon ferenciją sužinosiu, kaip sprendžiamos įvairios sme genų kraujotakos susirgi mų problemos Vilniuje ir kitose TSRS medicinos mokslo įstaigose, kokie naujausi gydymo meto dai. Būtų gražu, kad ir Tar tu universiteto studentai medikai dalyvautų pas jus vykstančiose SMD konferencijose... TSRS Medicinos Moks lų Akademijos narys ko respondentas, Minsko me dicinos instituto Nervų ligų katedros vedėjas me dicinos mokslų daktaras profesorius N. S. MISIUK pasakė: — Kiekvienas moksli ninkas, važiuodamas į konferenciją tikisi gauti naujos informacijos, kuri jį praturtintų. Be to, klau sydamasis kolegų, moksli ninkas patikrina ir savo pozicijas. Tik bendrų pa stangų dėka galima rasti
XXX
Universitete svečiavosi Jaunimo teatro aktoriai. Teatro vyr. režisierė D. Tamulevičiūtė kalbėjo apie aktorių darbus, supažin dino su naujaisiais teatro pastatymais, planais. Šiltą įspūdį paliko akto riaus A. Latėno skaityti P. Širvio eilėraščiai, K. Kazlauskaitės Ir K. Smori gino dainuotos parodijos. Susitikimo pabaigoje sve. čiai atsakė į žiūrovų klau simus. A. ŠILALYTĖ
teisingą kelią, kaip gydy ti, kad visai nebūtų tokių susirgimų kaip insultas ir kiti. O į Vilnių atvykstu dažnai, nes glaudžiai ben dradarbiauju su Nervų ir psichinių ligų katedra ir asmeniškai su jos vedėju prof. P. Visocku. Norė čiau palinkėti katedros kolektyvui ir toliau taip sėkmingai dirbti smegenų kraujotakos sutrikimų sri tyje ir kad Vilniuje kuo mažiau būtų tokių susir gimų — tai bus geriau sias katedros mokslininkų darbo rodiklis. Po posėdžio vyko dis kusijos. Pirmoji konferencijos darbo diena baigėsi svei kinimais Universiteto ner vų ir psichinių ligų ka tedrai jos gyvavimo 60mečio proga. Pasveikinti katedros kolektyvą atvy ko buvę studentai, moks lininkai iš įvairių respub likos kampelių, taip pat iš daugelio TSRS medici nos mokslo įstaigų. Kitą dieną konferenciia tęsė darbą. Mokslininkai dalijosi savo atradimais, patyrimu, mintimis —, kad jų bendras darbas prisidėtų prie laimingo tarybinių žmonių gyveni mo kūrimo.
Vilniaus pedagoginia me institute buvo organi zuotas tradicinis literatų vakaras — konkursas „Li teratūrinis ruduo-82". Ilgą laiką šiam konkursui pir mininkauja dabartinis mū sų literatų būrelio vadovas M. Martinaitis. Žvakių šviesoj skamba liaudies dainos, skaitomos eilės, diskutuojama įvai riais literatūros, gyvenimo klausimais, patariama jau niesiems literatams. Poetas M. Martinaitis įteikė lau reatams prizus, nors tiek pateiktoje konkursui po ezijoje, tiek prozoje — per mažas reiklumas žo džiui, per siauras jo se mantinis laukas, maži rei kalavimai pačiam sau. Apie prozos „derlių" kal bėjo rašytojas S. Šaltenis, pavyzdžiais iliustravo te mų lėkštumą, klaidas ir ne lygumus, autoriaus požiū rį ir pilietinę pareigą pro zos kūrinyje. Vakare dalyvavo poetė O. Baliukonytė, instituto filologijos fakulteto dės tytojai, mūsų Universiteto literatų būrelio atstovai. Tokie susitikimai pade da giliau pažinti literatū ros mįsles, vieniems kitus, įnešti gaivesnio vėjo į studentų kūrybą. Birutė SUTRIKAITE L. VITKAUSKAS
Universiteto fakultetų komjaunimo organizacijų sekretoriai Rimas MALIUKEVIČIUS — MaF Petras NARBUTAS — FF Rimas RAUDONIS — ChF Vilius STRIBINSKIS — GF Kęstutis TRAINAVlClUS — MF Kęstutis STANKEVIČIUS — IF Raimundas SYVYS — PEF Virginija ŽIVULSKAITĖ — PF Dalia KARGYTĖ — EKFF Egidijus KŪRIS — TF Aleksandra ANANJEVA — F11F
KOMJAUNIMO ATASKAITOS IR RINKIMAI
ISTORIJOS FAKULTETE 1982 metų lapkričio 12 Mūsiškiai buvo nuvykę į dieną Universiteto Didžio Minską, Lvovą, Lucką, Is joje Auloje įvyko Istorijos torijos fakultetą aplankė fakulteto XV ataskaitinė- Rygos, Lvovo, Tartu Uni rinkiminė konferencija. versitetų studentai. Konferencijos darbo Istorijos fakultetas ren tvarkėje buvo trys klausi gia ideologinės sferos dar mai: ataskaita, naujo kom buotojus. Specialiai tam jaunimo komiteto ir ,,KP" yra skirta lenininė įskai rinkimai. Ataskaitini pra ta. Dar ne viskas tobula nešimą perskaitė fakulte VPp veikloje, tačiau ją IF to komjaunimo komiteto galima vertinti teigiamai. sekretorius Linas JanuleBaigdamas ataskaitinį pranešimą, L. Janulevivičius. Praėjusiais mokslo me čius akcentavo, jog pa tais IF komjaunimo komi grindinis visų komjauni tetas padirbėjo gerai, ta mo organizacijų uždavi čiau išryškėjo ir kai kurie nys — garantuoti kuo ge trūkumai: žemi visuome resnį studentų mokymą ninių mokslų rezultatai, si, kuo stipresnį liaudies mažai rūpinamasi studentų ūkio specialistų rengimą. paskaitų lankymu. Tam Ir nors Istorijos fakulte komjaunimo aktyvas turė to studentų pažangumo vi tų skirti didesni dėmesį. durkis aukštesnis, ne Karinis patriotinis darbas gu kituose fakultetuose buvo suvedamas į šablo (98,9%), bet tuo komjau niškas varžybas ii bilietų nimo aktyvas pasitenkinti platinimą. neturėtų. Tačiau organizacijos Paskui kalbėjo IF prof darbe yra ir teigiamų po sąjungos komiteto pirmi slinkių. Per ataskaitinį lai ninkas Kęstutis Abramakotarpį pagyvėjo inter vičius. Pranešėjas palietė nacionaliniai ryšiai su Ry ir šeimininkiškumo klau gos, Lvovo, Minsko istori simą. Kartais savo fakul jos specialybės studentais. tete studentai jaučiasi dau
giau svečiais, kuriems viskas galima, negu rū pestingais šeimininkais. Žodžio paprašė IF parti jos sekretoriaus pavaduo tojas doc. R. Žiugžda. Jis pritarė daugelio pranešėjų nuomonei, jog padirbėta nemažai. Per ataskaitinį laikotarpį sutvirtėjo ryšiai tarp komjaunimo komite to ir partinės grupės. Čia galima pagirti žurnalistus. Toks suartėjimas padeda greičiau perimti vyresnių jų draugų patyrimą, aiš kiai matyti savo tikslą. Partijos sekretoriaus pa vaduotojas pažymėjo, jog būtinas glaudesnis įvairių komjaunimo organizacijų bendradarbiavimas. Konferencijoje buvo ap dovanoti komjaunuoliai: A. Jurkelytė, V. Kramuitytė, A. Pranckevičiūtė, A. Valaitytė, A. Januševičius, M. Patašius, L. Ma tutytė, V. Papinigytė, S. Daugirdas ir kiti. Po to buvo išrinktas komjauni mo biuras, „Komjaunimo prožektoriaus" štabo na riai, priimtas nutarimas. Vidmantas UŽUSIENIS
NAUJAS PASKAITĄ CIKLAS Praėjusią savaitę med. dr. prof. J. Markulis Me dicinos fakulteto Didžio joje auditorijoje skaitė pirmąją paskaitą vyres niųjų kursų studentams kumo formos aprėpia tik rinių mokyklų, daugiau iš oratorinio meistriškumo nedidelę studentijos dalį. laiko skirdamas senojo ir paskaitų ciklo, kuris or Todėl po aukštosios mo šiuolaikinio Vilniaus uni ganizuotas Medicinos fa kyklos baigimo mes pa versiteto kai kurių pro kulteto studentų komjau tys privalome užkamšyti fesorių oratoriniam meist nimo komiteto iniciaty- šias spragas. Turime sava riškumui bei senosios ir va. Tokį ciklą organi- rankiškai mokytis orai ori dabartinės kartos žymes zuoti paskatino prof. J. nio meistriškumo, nes to niems oratoriams apibū Markulio parašytas ir „Ži- reikalauja tarybinio inte dinti. Pabaigoje — kvietė nijos" draugijos išleis- ligento vardas. studentus mokytis kalbėti, tas leidinys „Oratorinio Pirmoje paskaitoje, į ku įgyjant teorines žinias ir meistriškumo pagrindai". rią susirinko apie 100 praktinius įgūdžius. Šį se (V. „Žinija" — 1981). Šio vyresniųjų kursų studen mestrą įvyks 5 paskaitos veikalo pratarmėje au tų, prof. J. Markulis, su kiekvieną ketvirtadienį 19 torius rašė „ ...Nūdienė tik jam būdingais retorikos vai. Be įvadinės — aprovė iš kiekvieno propa (kalbėjimo meno) bruožais, žvalginės paskaitos, kus gandisto reikalauja, kad plačiai ir išsamiai apžvel dėstoma: retorikos pajis bet kokiu klausimu pa gė oratorinį meistrišku grindai ir principai, dokteiktų naujausių duomenų, mą Lietuvoje. Paskaitos vencija, t. y. taisyklės ir įtikintų jų naudingumu, įvade supažindino su šio dėsniai, kurių reikia lai kad jis paskaitos metu ciklo paskaitų reikšme, kytis, skaitant parengtą auklėtų klausytojus ne tik aktualumu ir tematika. Po paskaitą, ginčo menas ir žodžiais, bet ir pavyz to nurodė pagrindinius li vaizdinės priemonės. Pla džiu, kad klausytojas ne teratūros šaltinius, papasa nuojama šį ciklą tęsti ir nuobodžiai praleistų lai kojo apie šiuolaikinius ge pavasarį. ką ir po to dar apgalvotų, riausius kalbėtojus, atsk Nors šis paskaitų ciklas savarankiškai papildytų leisdamas jų kalbų ypatu skiriamas vyresniųjų kurgirdėtus dalykus." Toliau mus, aptarė vartotojus ir pabrėžė, kad „Aukštųjų dabar vartojamus termi mokyklų programose nė nus bei sąvokas. Trumpai Sį kartą lankomės 10, 11, ra oratorinio meistrišku apžvelgė šios disciplinos 12, 13 ir 14 mūsų Univer mo disciplinos. Jaunojo susikūrimo ir tobulėjimo siteto bendrabutyje. Do lektoriaus mokyklos ir ki istoriją nuo Aristotelio, mimės, atrodo, labai pa tos oratorinio meistriš- Demosteno, Cicerono reto- prastu daiktu — televizo riumi. „Ar yra jūsų bendrabutyję televizorius?" — su šiuo klausimu kreipia mės į komendantus, bend rabučių tarybų narius, gy ventojus. Lapkričio 10 dieną įvyko komendavo griežtai diferen — Turim, tuoj pastaty Universiteto Visuomeninės cijuoti paskaitų temas pagal sim, —garantuoja teisinin politinės praktikos organiza kursus. kų bendrabučio tarybos vimo tarybos posėdis, ku EKFF VPP tarybos pirmi pirmininkas. — Nesuspė riam pirmininkavo tarybos ninkas R. Valkauskas ir PEF jom po kolūkio, šiomis pirmininkas prorektorius B. komjaunimo komiteto sekre dienomis jau galėsime žiū Sudavičius. Posėdyje buvo torius R. 5yvys supažindino rėti. .. apsvarstyta nauja Lenininės tarybą su Lenininės įskaitos Antrajame 10 bendrabu įskaitos ir Visuomeninės po ir VPP organizavimo princi čio korpuse kiek liūdniau: litinės praktikos atestacijų pais savo fakultete. televizorius sugedęs. organizavimo tvarka. — Bendrabučio taryba fakulteto prodeIstorijos Posėdžio dalyviai buvo kanas doc. S. Jegelevičius visai tuo nesirūpina, jo supažindinti su atestacijų supažindino su teorinių pa kios iniciatyvos nerodo, — organizaciniais principais, skaitų kursu, skaitomu Istori kaltino studentus komen studento asmeniniu komplek jos fakultete. dantas. Nors... vargu ar siniu planu. Filologijos fakul Gaila, kad kai kurių fakul- nereikėtų televizoriumi pa teto prodekanas doc. A. Jo- tetų VPP tarybų pirmininkai čiam komendantui pasiiūvaisas padarė pranešimą nedalyvavo šiame posėdyje, pinti. apie Pavyzdinės Universiteto vietoj savęs atsiuntę tik at Trečiajame šio bendra VPP paskaitų programos stovus. bučio korpuse — ta pati privalumus ir trūkumus, reA. MORKŪNAS istorija: sugedęs, jau antri
Visiems reikalingos žinios
VPP tarybos posėdis
Gamtos fakultetas — vie nas iš pirmaujančių Univer sitete. 98% — pažangumo rodiklis. Bet geriausiame ieškome dar geresnio. Ir atrandame viena iš akademi nių grupių. Tai IV kurso bio logų I grupė. Kuo ši grupė skiriasi nuo kitų? Pirmiausia mokymosi lezultatais. Grupėje 33 žmones. Visų pažangumo vari irkis virš ketverto. Tačiau nėra namų be dūmų. Pasitaiko, kad keletui nepavyksta iš karto išlaikyti egzaminų. Dėstyto jai vienodai vertina žinias, bet ne visos disciplinos vie nodai įveikiamos. Pavyz džiui, per praėjusiųjų moks lo metų paskutinę sesija sunkiausia buvo laikyti ge netikos ir žmogaus bei gyvu lių fiziologijos egzaminus. Be abejo, jie patys puikiai su pranta, kad mokosi ne pažy miui, o gyvenimui. Juk šito tikslo vedini atėjo į Universi tetą. Užtat įdomiausia ir la biausiai sekasi specialybės disciplinos. Didelę reikšmę jų moky mosi rezultatams turi ir lan kymas. Gerai lankomos paskai tos, už tai ir atpildas. Ir trečiasis faktorius (mano nuomone, nemažiau -varbus), charakterizuojantis grupe, kaip geriausia fakultete — tai jos draugiškumas. Tą pa stebėjau vos užkalbinusi juos pačius. Visi draugiškai pasakojo apie kelią, nueitą iki ketvirtojo kurso. Ir tikrai čia tiek jos tame kelyje įsi menančių akimirkų. Ir visi
I
sų studentams medikams, bet jis prieinamas bei rei kalingas ir jaunesniųjų kursų studentams. Nema žiau reikalingas ir visiems, nežiūrint amžiaus ir patir ties, dėstytojams, nes ir mūsų niekas nemokė, daro me savo paskaitose grubių metodologinių klaidų, stu dentai negali kalbėjimo meno mokytis iš mūsų. Tenka sutikti su prof. J. Markulio šioje paskaitoje teiginio „žinok dalyką — žodžiai patys atsiras" kri tika ,kad reikia gerai žino ti dalyką, bet taip pat svarbu mokėti teisingai savo mintis dėstyti. Labai gaila, kad ne visi klausytojai šią paskaitą konspektavo, nes tos me džiagos kiekvienam gali greitai prireikti. Dar la biau gaila, kad nebuvo magnetofoninio įrašo. Ta da jį galima būtų išklau syti ir kitose auditorijose. Tą vertėtų atlikti bent jau kitose paskaitose. Prof. V. KVIKLYS „KOMJAUNIMO
KONKURSUI AKADEMINĖ GRUPE
MES - TAI KOLEKTYVAS drauge, ir moksle, ir žygyje, ir kolūkio talkose... Bend raudamas su kitais, studen tas suvokia savąjį „aš“. Sis bendravimas turi milžinišką reikšmę visapusiškam asmeny bės tobulėjimui ir darbingu mui. Pernai Universitete vyko geriausios akademinės grupės konkursas. Gamtos fakultetui atstovavo būtent ši grupė su savo surengta programėle. Užėmė trečiąją vietą. — Didelės dvasinės įtampos, natūralaus atvirumo minutės nedažnos. Ir nereikia ių nuolatos tikėtis. Didžiausia grupės gyvenimo dalis — kas dienybė. Todėl mes stengia mės išmokti ją turtinti bend romis pastangomis, ieškome joje grožio, — sako Edmun das Aleliūnas, grupės kom jaunimo organizacijos sekre torius. — Šauni mūsų grupė. — pridūrė seniūnė Vita Mažuolytė, — vieni aktyvūs iš prigimties sugeba organizuoti ir vadovauti, kiti nors ir ne tokie aktyvūs, gerai atlieka patikėtus įpareigojimus. Kaip mano kiti apie tai,
Gal pastebėjote, kad ne seniai po Universite to kiemelius vaikštinėję eks kursantai šnekėjo keisti kal ba: lyg ispaniškai, lyg ita liškai? O ant kiekvieno krūti nės švietė žalia žvaigždutė. 5ie žmonės — esperantinin kai, suvažiavę j Vilnių iš vi sų Tarybų Sąjungos kampe lių. Kaip ir kiekvieną rudenį, čia juos pakvietė literatūrinis esperantininkų sąskrydis „Muzo-82". Jau keturioliktą kartą vyko šis populiarus esperan tininkų renginys. Išaugęs iš Vilniaus jaunimo klubo „Juneco" organizuoja mų turistinių žygių, „Muzo“ pamažu tapo rimtu renginiu, į kurį susirenka geriausia vi. sos Tarybų Sąjungos ,ašy*ojai bei atlikėjai — esperanti ninkai. Suvažiavo 180 svečių iš Kijevo, Rygos, Ma. skvos, Tiumenės ir kitų miestų pasidalinti patyrimu, paskutinėmis literatūrinėmis naujienomis, na, ir pasivaržyti. Vyko originalaus prozos kū-
PROŽE KTORIAUS"
REIDAS
AR YRA BENDRABUTYJE TELEVIZORIUS? metai-nerodo. — Gerai būtų, jei kas nors pataisytų, — ne labai tvirtai kalba pirmininkas Viktoras Mirošničenko. — Bet nežinome, kur jį sta tyti. .. Bendrabučio tary bos kambarys mažas. — O fojė? — kištelim mintį. — Gal... Tik vis budėji mo nesutvarkom, pastaty sim, išmontuos. Kai svečių kambarį įsirengsim, tada viską ir sutvarkysim, — pažada. 11 bendrabučio nė vie name korpuse televizo riaus neradome. — Turim 4, iš jų 2 su gedę, — kalba komendan te. — Pirmajame korpuse tuoj bus, reikia tik atnešti iš 64 kambario, trečiame — irgi-
Kai užsukome į 64 kam barį, jo šeimininkas gūž čiojo pečiais: „Rugsėjo mėnesį tikrai stovėjo, kai buvom kolūkyje, gal į tarybos kambarį kas nune šė. .." pirmininko taip ir nesutikome. — Kol nesutvarkysim budėjimo, televizoriaus nežiūrėsim, — paaiškino istorikų bendrabučio I korpuso pirmininkas V. Kiaušas. — Jau antri metai su gedęs, — pasakoja apie savąjį Artūras Mickevi čius (II korpuso pirminin kas). — Pernai buvom sa vo jėgom susitaisę, savai tę parodė ir vėl... Dabar niekas nesirūpina... 14 bendrabutyje televi zoriaus nesimatė. Kai pa klausėm tarybos merginų,
kokia turėtų būti taip vadi namoji „gera grupė" ir kokių pastangų reikia tokiai gru pei suformuoti?
Iš skirtingų nuomonių išryš kėjo pagrindinis faktorius, kuris formuoja grupės gyve nimą — tai kolektyvas. Jis — aukščiausia grupės raidos sta dija, kuriai būdingas stip rus atsakomybės jausmas, o grupės narių nuomonė apie bendros veiklos tikslą — vie ninga. Tam tikrame kolektyve kiekvienas jo narys gali at skleisti savo sugebėjimus bei parodyti iniciatyvą. Tik gerai organizuotame kolek tyve io narys turi galimybę įgyti tarybinio studento pa grindines vertybes ir idealus. Kolektyvas yra ir kiekvieno jo nario užtarėjas, jeigu ns priima kolektyvo normas. A. de Sent Egziuperi teigė, kad sugebėjimas bendrauti yra pati didžiausia žmogaus vertybė. Tik sugebėdami su prasti save, mokėdami įver tinti savo veiklos peispektyvas ir tarpusavio santykius grupėje, galėsime rasti savo vietą kolektyve ir tvirtinti
ii.
Tokia IV kurso I biologų grupės nuomonė apie tai, ko kia turėtų būti gera grupe. Ir ne tik nuomonė — pati grupė tokia. Prisiminiau akademiko A. Juciaus žodžius: „Nebūkite individualistai. Dirbti reikia kolektyviai, vienas žmogus moksle maža tegal pasiekti". Alvyda BIRIUKAITE
MUZO - 82 rinio, originalios poezijos bei dainos teksto konkursai. Per traukų metu buvo skaitomos paskaitos Esperanto ir kul tūros temomis, organizuoja, mos ekskursijos po senąjį Vilnių. Prie šio renginio organizavimo aktyviai prisi dėjo ir Universiteto studen tai, Esperanto klubo „June co" nariai: Genutė Noreikai tė ChF V k., Dalia Bičiūnaitė PEF V k., Jūratė Baronaifytė MaF V k., Rimgaudas Ki liulis FF II k. ir kiti. Galbūt ir Jūs susidomėsite Esperanto kalba bei esperan tininkų renginiais? Naujai steigiamas Universiteto Es peranto kalbos klubas žada padėti Jums įdomiai ir nau dingai praleisti laiką: greitai įvaldyti Esperanto kalbą, susi rasti draugų visame pasauly je, susipažinti su originalia ir verstine literatūra Espera:'o kalba, Esperanto tradrc:jomis. Aušra LIAUBAITĖ EKFF II kurso studentė
šios negalėjo atsakyti, ar yra jų bendrabutyje toks daiktas, sugedęs ar svei kas. .. XXX Sutaisys, pastatys, žiū rės, rodys. Pažadų išgir dome daugybę. O kada j.'e bus ištesėti — neaišku. Daugelis bėdą rudens tal koms vertė, nors po jų beveik 2 savaitės buvo praėjusios. O gal, kad at neštinu ir pastatytum te levizorių ir poros mėnesių neužtenka? Nors fizikai suspėjo, per savo televizorių futbolą žiūrėjo. — Patys sutaisom, patys žiūrim, — tvirtino. — Ir nieks „neišmontuo ja"? — Juk musų pačių tele vizorius! — nustebo. Pasirodo, ne rudens tal kos, o paprasčiausias ap laidumas kaltas.
Vaiva MILEIKAITĖ Gediminas MATUTIS
Sl SAVAITE
SKIRTA TARYBŲ ARMĖNIJAI
MOKSLO IR KULTŪROS ŽIDINYS NEMUNAS IR ARATAS ARTIMI... Šiandien spausdiname straipsnius, pareng tus Jerevano Universiteto laikraščio „Jerevan Almalsaran" redakcijos.
IS ISTORIJOS Pirmasis Lietuvoje parašy tas darbas apie armėnų lite ratūrą — žinomo rašytojo ir kritiko Antano Kriščiukaičio (Aišbės) straipsnis „Armėnų beletristai", 1894 metais iš spausdintas penkiuose „Var po" žurnalo numeriuose (3, 5, 8, 10 ir 12). Lietuvių kri tikas supažindino tėvynainius su žymiųjų armėnų rašyto jų Chačaturo Aboviano, Raffė ir kitų kūryba. A. Kriščiukaitis trumpai supažindino su reikšmingiausių kūrinių tu. riniu, juos analizavo. Savo laiku šis A. Kriščiukaičio straipsnis buvo labai popu liarus Lietuvoje, jis buvo įtrauktas į Lietuvos mokyk los literatūros chrestomatiją. XXX Pirmasis išverstas iš armė nų į lietuvių kalbą poezijos kūrinys, publikuotas „Varpo" žurnale — R. Patkaniano eilė raštis „Arakso ašaros". Eilė raštį 1897 metais išvertė po etas Marcelinas Sikšnys-šiaulėniškis. XXX 1902 metų „Varpo" žurna lo pirmajame ir antrajame nu meriuose buvo išspausdintas rašytojos Gabrielės Petke vičaitės-Bitės straipsnis „Tigranas Erkatas (Geležinis). Sce na iš armėnų sukilimo", skir. tas savitos ir įdomios asme nybės — armėnų žurnalisto ir rašytojo Karapeto Bilekzidžiano — veiklai. XXX 1904 metais žymus armėnų poetas Avetikas Isaakianas kelyje į Vokietiją pabuvojo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdo je. Apie tai 1955 metais jis papasakojo rašytojams A. Venclovai ir V. Reimeriui, kad kai jie svečiavosi pas Avetiką Isaakianą Jerevane. XXX 1946 metų spalio mėnesį lietuvių rašytojai Petras Cvir. ka, Juozas Paukštelis, Albi nas Žukauskas ir Antanas Vienuolis pirmą kartą lan kėsi pas plunksnos draugus armėnus. Per keletą dienų jie susipažino su respublikos įžymybėmis, senąja jos kultū ra, literatūra, susitiko su ar mėnų rašytojais, inteligen tija, pramonės įmonių ir že mės ūkio darbininkų kolek tyvais. Lietuvių rašytojai sa vo įspūdžiais dalijasi spau doje. XXX 1948 metų „Sovetakan gra. kanutiun ev artest" žurnalo šeštasis numeris buvo pa skirtas lietuvių literatūrai.
Antano Stanevičiaus
Žurnale spausdinami L. Giros, K. Korsako, A. Churgi ną, K. Kielos, S. Nėries, V. Mozūriūno, V. Valsiūnienės, A. Venclovos ir P. Cvirkos kūriniai, kuriuos j armėnų kal bą išvertė A. Graši, G. Eminas, S. Kaputikianas ir kiti. XXX Atskiromis knygomis Ar mėnijoje išleista P. Cvirkos „Lakštingala“ (1942 m.) ir „Aukso obelis" (1969 m.), A. Vienuolio „Paskutinė vietele" (1975 m.), A. Venclovos „Ei lėraščiai" (1953 m.) ir „Siau rės sidabras", K. Sajos „Ei, slėpkitės!" (1974 m.), V. Pet kevičiaus „Gilės nuotykiai Ydų šalyje" (1968 m.), V. Dautarto „Jis — Kapitonas Pramuštgalvis" (1976 m.), E. Mieželaičio „Žmogus" (1965 m.), V. Barausko „Lopšinė", J. Baltušio „Parduotos vasa ros", A. Markevičiaus „Pože mių vaiduokliai" (1978 m.), Just. Marcinkevičiaus „Min daugas". XXX Jerevano „Luje" („Šviesa“) leidykla vidurinių mokyklų moksleiviams išleido chres tomatiją „Draugų balsai", ku rioje reikšminga vieta po. eto Eduardo Mieželaičio kūrybai. Knygoje spausdina ma poeto nuotrauka ir bio grafija. XXX Tumaniano centrinės bib liotekos mokslinė taryba su Kirovakano pedagoginio ins tituto literatūros katedra iš leido eivi knygas apie lietuvių ir armėnų literatūros ryšius. Pirmoji knyga — E. Mie želaičio „Čia Armėnija"; ku rioje spausdinami poeto straipsniai apie Armėniją, ar mėnų literatūrą ir kultūrą. Antroje knygoje — „Nemu nas ir Araratas artimi", pirmą kartą publikuojami lietuvių rašytojų straipsniai apie Ar mėniją ir armėnus. Šiuo metu rengiamas „Lietuvių ir armėnų liferatū-os kultūros ryšių metraštis" ir „Armėnų literatūrinės m;nties apie Lietuvą ir vius“ rinkinys. XXX Jerevane, „Draugystės" par ke lietuvių skulptorius J. Narušis iš armėniško teofo su kūrė skulptūrą „Draugystė". Si skulptūra — lietuvių ir armėnų draugystės simbolis. Parengta pagal Felikso BACHCINIANO straipsnį „Draugystė, tęsusis amžius".
nuotraukoje: Jerevano fontanai.
Jerevano universiteto jkūrimas — didžiulis Įvykis armėnų liaudies kultūros gyvenime. Universitetas simbolizuoja nacionalini atgimimą, mūsų kultūros žymiausių veikėjų amžių svajonės išsipildymą, jis vienodai brangus kiek vienam piliečiui. Jau viduramžiais Ani, Gladzore, Tateve veikė univer sitetai. Tačiau, Armėnijai ne tekus valstybingumo, krašte neliko švietimo židinių — iki 1920-ųjų metų čia nebuvo aukštosios mokyklos. Be to, tik dalis jaunimo, gavusio išsilavinimą ikirevoliucinėje Rusijoje ir Europos šalyse, negrįždavo j Armėniją, ka dangi čia jų veiklai nebuvo sferos. Nuo 1920-ųjų metų lapkri čio mėnesio, nuo pirmųjų Ta rybų valdžios įkūrimo dienų prasidėjo didžiulis liaudies ūkio atstatymo darbas, taip pat buvo sprendžiami švietimo klausimai. Svarbus įvykis buvo 1920ųjų metų gruodžio 6 dienos dekretas, kuriuo armėnų kal ba paskelbta valstybine res publikos kalba. O 1920-ųjų metų gruodžio 28 dieną bu vo paskelbtas dekretas apie Jerevano universiteto įkūri mą. Jaunos respublikos liaudies ūkiui atstatyti, švietimui ir mokslui vystyti reikėjo aukš tos kvalifikacijos specialistų — juos parengti galėjo tik aukštoji mokykla. Šio garbin go ir atsakingo uždavinio ir ėmėsi Jerevano valstybinis universitetas.
Kuriant ir ugdant naciona linę aukštąją mokyklą, di džiulį indėlį įnešė įvairių spe cialybių žymiausieji armėnų mokslininkai ir pedagogai: Akopas Manandlanas, Manukas Abegianas, Grigoras Kapancianas, Arsenas Terterlanas, Stepanas Gambarianas, Akopas Ovanesianas, Avetlkas Ter-Pogeslanas ir kiti. Nuolatinio partijos ir vals tybės rūpinimosi dėka per šešiasdešimt metų Jerevano valstybinis universitetas ne atpažįstamai išaugo, pasikeitė, Jis augo ir plėtojos pa gal liaudies akio, mokslo ir kultūros reikalavimus ir tapo stambiausia respublikos mokymo ir mokslo centrų, kur rengiami mokslo darbuo tojų ir aukštųjų mokyklų dės tytojų kadrai. Šiandien Jerevano univer sitete 16-o|e fakultetų mo kosi 3000 studentų, 500 aspi rantų. Pagal nusistovėjusią tradiciją universitete studi juoja ir užsienio šalių jauni mas. Universitetas tapo pagrin dine baze, iš kurios vystėsi ir kiti institutai; jis parengė dirvą Armėnijos TSR Moks lų akademijos įkūrimui. Universitete atliekami moks liniai tyrimai gamtos ir vi suomenės mokslų srityse. Plačiai žinomi astrofizikos, fizikos, matematikos ir me chanikos moksliniu darbų rezultatai. Populiarūs kvan tinės fizikos ir kietojo kūno fizikos problemų tyrinėji mai. Nemažą indėlį i moks lo vystymą įnešė darbai, nagrinėjantys armėnų ir kitų
pasaulio tautų istoriią ir kultūrų. Jei iki 1970-ųjų metų moks linių tyrinėjimų rezultatai buvo atskirų mokslininkų darbai, tai nuo 1970-ųja jau dirba stambūs moksliniai ko lektyvai. Pavyzdžiui, galima pateikti tokj laktą: 1970-
tąįį išsilavinimą, Šiame pasiekime svarus universiteto indėlis. Daug jo absolventų tapo žymiais mokslininkais, rašytojais, visuomenės, vals tybės ir kultūros veikėjais. Žymūs mokslininkai — TSRS Mokslu akademijos nariai Norairas Sisakianas, MikaeIas Cailachianas, nariai kores pondentai Ezrasas Astratianas, Sergejus Mergelianas, Armėnijos MA akademikai Artašešas Saginianas, Gračlja Buniatianas, Gagikas Davtianas, poetai Ralrl Zarjanas, Parulras Sevakas, Ovanesas Sirazas, Silva Kaputikian —
Etnografijos muziejus . auditorija Jerevano universitete
alsiais metais mokslinių tyri nėjimų apimtis siekė ilk 750 tūkstančių rublių, o šiuo metu — 6 milijonus rublių. Per 60 gyvavimo metų universitetas davė šaliai 40 tūkstančių jaunųjų specialis tų, kurie aktyviai dalyvauja komunizmo statyboje, dirba Armėnijoje ir kitose broliško se respublikose. Šiuo metu Armėnijoje iš 1000 dirban čiųjų 143 žmonės turi aukš-
mūsų universiteto auklėti niai. Šiandien universiteto kolek tyvas imasi priemonių, kad pakeltų kadrų rengimo ko kybę, įvykdytų TSKP XXVI suvažiavimo iškeltus uždavi nius.
grafika — tai lyg skulptū ra, perkelta į popierių. Iš tikrųjų, kompaktiška kom pozicija, linijos ritmas, kuo mažesnis komponen tų skaičius, — visa tai būdinga tiek šios dailinin kės skulptūrai tiek ir grafikai. J. Mozūraitės-Klemkienės kūrybai nestinga liau diškų bruožų, Daugelio paveikslų motyvai, paimti iš liaudies dainų, pasakų, Dailininkė užakcentuoja liaudiškas formas: kai kurie daiktai hiperbolizuojami (žmogaus dydžio žu vys, žmonės sulig me džiais ir pan.), paveikslų žmonės čia primena liau dies menininkų drožtas medines figūrėles. J. Mozūraitė-Klemkienė savo kūryboje vengia ana tomiško vaizdavimo. Ji iš reiškia žmogaus vidų ir išorę savitomis priemonė mis. Žmonės paveiksluo se niekuomet nebūna iš dailinti, bet, žiūrėdamas į juos, jauti gilią mintį ir visumą, o juk tai yra svar-
blausia. Skulptūriškumas, formos apibendrinimas jos raižiniuse iš dalies paaiš kina pačios dailininkės žodžius „liaudies menas ir Egipto menas man vis kas". Svarbu teisingai supras ti J. Mozūraitės-Klemkienės ryšį su liaudies me nu. Nors dailininkės es tampai labai lakoniški, bet juose nėra to liaudies kū ryboje sutinkamo primity vumo. Jai būdingas pa prastas, nerafinuotas, bet kartu ir labai subtilus vaiz davimas. Gerai įsižiūri į dailinin kės darbus ir išeini iš pa rodos su tokiu geru jaus mu, staiga apsidžiaugęs, kad supratai, suradai kaž ką tokio, ko visą laiką ieškai parodų salėse — tą mažą stebuklą, kurį gali sukurti tik tikras meninin kas.
L. GARIBDŽANIANAS Armėnijos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras
Tarybų Armėnijos universi tetas.
PARODOS
Stebuklas, kurio ieškome s
Duonos medis. Gyvybė, auganti ir kerojanti iš pa čios žemės. Visus pamaiti nantis duonos medis. To kiu poetišku, pasakišku paveikslu prasideda Jad vygos Mozūraites-Klemkienės darbų paroda, esan ti VVU Skaičiavimo cent re (Saulėtekio alėja, 9). Pa veikslas kviečia mus į ant rą aukštą, kur eksponuoja mi ir kiti šios dailininkės grafikos darbai. Sį kartą parodoje — tik maža dalis jos linoraižinių ir sausa adata darytų estampų, ta čiau ir iš tų keliolikos dar bų nesunku suprasti, kad ši menininkė tikrai įdomi, kad jos kūrybos savitumas iš esmės yra nepakartoja mas. J. Mozūraitė-Klemkienė — ne tik grafikė, bet ir skulptorė. Gal todėl jos
Rasa KABAILAITĖ
TURISTŲ PERGALES
Apie mūsų klubo koman dos pasirodymą svarbiausia me šių metų respublikos tu rizmo renginyje — >11 LTSR Profsąjungų turistų sąskrydy je — rašyta „Tarybiniame studente" birželio 25 dieną. „Pasirodyta gerai" — skelbė straipsnelio pavadinimas. Klubo komanda pajėgi varžytis su geriausiomis res. publikos turisfų komandomis. Tai jinai įrodo jau nuo 1981 metų pavasario, kada iškovojo LTSR aukštųjų mo kyklų turistų sąskrydžio nu galėtojos vardą. Puikiai ko manda (kapitonas R. Valčiu kas), kurios daugumą sudarė
Pramonės ekonomikos fakul teto studentai, varžėsi są skrydžiuose, varžybose ir šį rudenį. Rugsėjo 11 —12 dienomis iškovota „Inžinerijos" taurė. Vilniaus miesto „Žal girio" sąskrydžio nuostatai kažkodėl „užmiršo" aukštą, sias mokyklas. Jos, o tiksliau tik Universiteto komanda, startavo be konkurencijos ir... gerai pasirodę kliūčių ruožo bei turistinių lenktynių trasose, užėmė bendrakomandinę I vietą. Aišku, be konkurencijos, tai be konku rencijos. Nugalėtoju pripa žintas „Komunaro" kolekty vas, jam įteikta taurė, o mū sų komanda tegavo ti.k gai relę. Še tau! .. Tikėsimės, kad ateityje „Žalgirio" tary ba rengs turistų sąskrydžius ne tik gamybiniams kolekty vams. Juk Kaune tokiuose są skrydžiuose dalyvauja ir ga. myklos, ir mokyklos, kolekty vai varžosi 5 grupėse.
Naujokų trasos Susigrūdome traukiny. Daug mūsų, norinčiu Dzūkijos ke liais pavaikščioti, turistų krikštynose pabuvoti. Kas sto vi, kas ant kuprinės įsigud rino atsisėsti, o mes su Giedre ir Loreta iki keturio likos skaičiuojame. Kai šitiek kartu traukinys sustos, galėsi me pagaliau išlipti Zervynose. Atvažiavom. — Valčiukas veda! Jei veda, tai ir pirmyn. Mū sų būrelis nedidelis: keturios visiškai nepatyrusios keliau ninkės, dvi jau antrus me tus Universiteto turistų žy giuose dalyvaujančios, ir du Turistu klubo senbuviai. Žinojome, kad teks apie
dešimtį kilometrų iki Pauosupio nueiti. Vadas prie kyje, mes iš paskos kulniuojam. Keliu ėjome neilgai, Viena tvora, antra, o trečioii dar ir spygliuota. Tik ropškis. — Nepakabinkite akių ant šakos! — perspėjo Algis. Kaip nors nepakabinsim. Braunamės paskui mus vedan tį Rimą mišku be kelio take lio. Eini tamsoje ir galvoji: „Ir ko tų rąstų čia tiek daug privartę, slidūs visi, drūti neapsakomai. Medžių šakos lyg susitarusios į veidą ka binasi. Et, dabar vis tiek.“ Manėme, jog greitai nueisi me iki stovyklavietės, tačiau priekyje riogsojo pelkė,
N. Kisieliaus nuotraukoje: Girinis skelbia priesaiką.
Vos ne pusė Pabaiga. Pradžia nr. 34.
Mūsų pagalbos neprireikė. Sužeistuosius pernešė ark liais. Sužinoję, kad teks pa sitenkinti stebėtojo vaidme niu, tikriausiai ne vienas at siduso — tas pats kelias žemyn, tik su sužeistais žmonėmis rankose, tikrai būtų buvęs gerokai ilgesnis. Rugpjūčio 13 d.
Dabar prasidėjo užplanuo. toji aklimatizacija. Tik su nemažom geografijos mokslo priemaišom. Kylame į kalnus ir vis sustojame. Ne tik šiaip pailsėti, bet ir aplankome pakely įsikūrusius Tian Šamo geografinės stoties postus. Rugpjūčio 14 d.
Cukrus. Niekada gyvenime nevalgiau tiek daug cukraus. Eini, pritrūksti jėgų, įsidedi gabaliuką į burną ir jau ge riau. Pradedu suprasti tas vietas grožinėje literatūroje, kur rašo apie karą ir vis
Everesto
Spalio 2—3 dienomis Lazdėnuose vyko respublikinis pėsčiųjų ir kalvų kelionių da lyvių sąskrydis, kurio progra moje 4 etapų kliūčių ruožo trasa, fotonuotraukos, skaid rių ciklo, kinofilmo ir savos gamybos inventoriaus konkursai. Kliūčių ruože geriausiai pasirodė prityrusi Kauno „Pluošto“ komanda (51.49). Universitetoi I komanda (R. Valčiukas, G. Rakauskas, V. Dvareckaitė, G. Janušauskas), sugaišusi trasoje 1:01.19, už ėmė II vietą. Trečioje vietoje Vilniaus „Komunaro" I ko manda (1:15.36), ketvirtoje — MA (1:19.14). VISI ir VVFI komandos užėmė atitinkamai 7 ir 8 vietas. Universiteto komanda ži nojo, kad būtina dalyvauti visuose sąskrydžio konkur suose ir... neapsiriko, juk už dalyvavimą vis po tašką skaičiuojama, už prizines vie-
mums keturioms naujokėms, tai buvo rimtas išbandymas. Žiūri, kaip čia tą koją ant kupsto pastatyti. — Mano kojos jau šlapios, — kažkur iš tamsos girdisi Svetos balsas. — Kad tik toj baloj batų nepatikčiau. — Aš su naujomis kojinė mis, — prisiminė Algis. — Vaikai, reikia persikelti per upeliuką, — parodė mūsų vadas siauruti upeliūkštį. — Ieškom rastų, darom lieptą. Su lieptu nieko neišėjo. Bristi irgi nėra kaip: nugar mėsi i to upeliūkščio dumb liną dugną. Lina drąsiausia. Bandė pereiti liaunu medeliu, betįsančiu skersai upelio. Deja, vien drąsos nepakan ka. — Tai ką darom, vaikai? Bandom apeiti tą pelkę? Ech, Rimai... Po tą pelką mus dar ilgokai pavedžiojai. Atrodė, jog viską atiduo tum, kad tik iš jos išlįsti ga lėtum. Paskui tu vedei mus puikiosios Ūlos pakrante, pa sakei, kad turime perbristi upę. Ji, laimei, buvo gili, todėl nereikėjo bristi paskui tave. Gerai, kad aptikome medi, kuriuo tu šliaužeiį ki tą krantą. Mes. likusieji, ėjo me. Reikėjo pereiti. Skriste neperskrisi. Tu, Rimai, gal ir pats netikėjai, kad Ūloje nė vienas neišsimaudysime. Išbandei mus. Šešias valandas ėjome „naujoku trasa". Sekmadienio rytą klūpojome būrelyje naujokų ir kar tojome Senelio Girinio žo džius: „Pasižadame saugoti gamtą, pasižadame pirmadie nį nemiegoti paskaitose, pa sižadame. .." Tai turistų prie saika prie įspūdingo Matu čio namelio.
įveikta. Trys kilometrai ir septyni šimtai metrų virš jū ros lygio. Virš mūsų Balti jos. Vakare j mūsų stovyklą atjojo kirgizas. Iš kitos upės pusės. Jam reikėjo žibintu vėliui lemputės. Per visas kuprines šiaip taip radome. Paskui ir pokalbis užsimezgė. Piemuo gerą pusmetį pralei. džia kalnuos. Be žmonių, be naujienų. Tik sava šeima ir avys. Daug, labai daug avių.
prisimena kareivį, padovano jusį gabaliuką cukraus. įkūrėme stovyklą. Tiksliau lyg ir dvi nedideles: ketu rios palapinės aukščiau, ke turios žemiau. Su mumis ke liaujantis būsimasis architektas iš VISI sako, kad tai lyg ir nedidutis palapinių statybos šedevras. Puiki išdėstymo kompozicija, gerai pajausti tūriai ir spalvinė ga Rugpjūčio 17 d. ma. Nežinia, ar toks palapi Autobusu apvažiavę be nių sustatymas mūsų archi tekto nuopelnas, bet kad veik pusę Isyk Kulio, atsidu gražiai išaiškinta, tai tikrai riame priešingoje ežero pu tik jam turime būti dėkingi. sėje ir tęsiame savo kelionę Rugpjūčio 15 d. pėstute. Kelionę į kalnus, Jau vakar iš apačios žvel- bet ne atgal. Tenka eiti per slėnį, kurį gėme į Arčatoro perėją. La bai jau traukė akį. O šian prieš kokią savaitę nusiaubė dien galime pasidairyti nuo sylis galingas vandens perėjos viršaus. Ir dairomės. srautas, išsiliejęs iš kalnų Išdidžiai, lyg jausdami ne ežero, įvairiausių akmenų ir tik pakilusį savo kūną, bet smėlio mišiniu užtvindytas Vos įmanoma ir vertę. Juk pirmoji, nors ir visas slėnis, nedidelė, bet vis tik kliūtis prasibrauti. „Štai kur jėga",
tas — papildomi taškai. I vieta laimėta skaidrių kon kurse (S. Deveikio ir S. Ži linskaitės ciklas profesoriui T. Ivanauskui — gamtininkui ir keliautojui atminti), II vie tą pelnė penktakursio fiziko G. Januševičiaus filmas apie kelionę Vakarų Kaukaze. Bendroje sąskrydžio jskai. toje nugalėtoja pripažinta Universiteto turistų klubo I komanda. Taigi, šių metų klubo ko mandos pasiekimai turizmo varžybose išties gražūs. Pa siekta visa tai neatsitiktinai. Uolios, atkaklios treniruotės, komandos susikaupimas, — ir štai jums rezultatai, už ku riuos daug padėkos žodžių nusipelno Pramonės ekono mikos fakulteto furisfai, vie nas kitas gamtininkas, istori 1982 metų lapkričio 21 die kas, fizikas. Komanda treni ną staiqa mirė V. Kapsuko ruojasi ir laukia, ieško naujų universiteto Prekybos fakul teto materialinio-techninio mėgėjų, sportinio turizmo ateisiančių pakeisti „veteranų". Stepas DEVEIKIS, UTK komandos vadovas ir treneris
Tikrąjį turistinį krikštą ga vome paapinėse miegodami, kadagiu arbatą ir košę (ją virė mūsų šaunusis vadas), į kurią galima dėti viską, Turistai mokės valgi ir iš kirvi o išvirti, kaip toje pasakoje sakoma. Dainos, šokiai ir laužas — užmiršti ir nuo vargį ir miegą. X X X stovyklavietę, Paliekame Ant pečių —- palengvėjusios . ._ . kuprinės. Žygiuojame Rud nios link. Vėl veda Rimas VALČIUKAS. Be abejo, keliu ilgai neisime. Keliais, kaip sako mūsų vedlys, ir Vilniuje pasivaikščiojame. „Tiesiai ar čiau, aplink greičiau," — va kar kartojome, klampodami po pelkes. Aplink gal ir ne visuomet greičiau, bet. tiesiai eidamas, gali praeiti tau kas tik aplinkiniais takais pasie kiama. Vakar išėjome devy netas beveik nepažįstamų žmonių, o šį rytą mus sieja tie nueiti kilometrai ir turis tinis draugiškumas, kuris gimsta, valgant iš to paties katilo, padedant vienas kitam, tikint, jog nebūsi bėdoįe pa liktas. .. .Rimas rašo į maršrutinį lapą mūsų pavardes: LORE TA GRYBENAITE, GIEDRE ALEKSANDRAVIČIŪTE (abi pirmakursės bibliotekininkės), VYTAUTAS SVIGARIS (pen ktakursis fizikas), LAIMA RINKEVIČIŪTĖ, LINA KIVERYTE (antrakursės žurnalis tės), SVETA KELIOTYTE (pir makursė žurnalistė), ALGI MANTAS PELKAUSKAS (baigęs fizikos fakultetą) ir šių eilučių autorė — pirma kursė žurnalistė ANDŽELA ŽEMGULYTE.
— pagalvoji. Ir džiaugiesi, kad susiduri lik su jėgos pa sekme. Pasidžiaugti turėtų ir mūsų profesūra — busimieji geografai mato tai, ko kito, mis aplinkybėmis reiktų il gokai ieškoti. O čia viskas kaip ant delno.
ĮVAIRENYBĖS
aprūpinimo IV kurso studen tė Alma KATILIŪTĖ. Alma Katiliūtė qimė 1961 meta is qruodžio 26 dieną Radviliškyje, tarnautojų šei. moję. Mokėsi Radviliškio v vidurinėje moi Valsiūnienės kykloje. Komjaunuolė A. Ka. tiliutė 1979 metais įstojo į Vilniaus V. Kapsuko universi. teto Prekybos fakultetą. Alma Katiliūtė visus stu dijų metus mokėsi tik qerai ir labai qerai, aktyviai daly, vavo visuomeninėje veikloje. Grupėje buvo išrinkta seniū nės pavaduotoja, noriai orga nizuodavo įvairius kultūrinius-masinius renginius. Tarp qrupės fdrauqų “--------- ----' turėjo didelį autoritetą, Buvo sąžininga ir drausminqa. Kurso draugai, dėstytojai ir visi, kas pažinojo Aimą, ilgai ją i . prisimins . ______________ M kaip gabią studentę, nuoširdų drauqą. Kurso draugai
jis. Vos 4 dienom praėjus nuo nepaprastai brutalaus filmo telepremjeros, kuriame nepilnametę mergaite išpneva rtau i a jos vienmečiai, San policija sužinojo Francisko tokią pačią istoriją. Tik ši kartą realią. Devynių metų Olivija Neni tapo truputi vyresnių nusi kaltėlių auka. Olivijos tė vai teisman patraukė kom panija NBC, reikalaudami di delės piniginės kompensaci jos. Bet nieko nelaimėjo. Apskaičiuota, kad JAV ktiminalus žiūri apie 165 mm. vaikų nuo trijų iki vienuo likos metų amžaus. Taigi, traktuoti televiziją kaip elektroninį žaisleli ne beįmanoma. Tai stiprūs nuo dai, veikiantys vaikų psichi ką.
JAV televizijos kanalu va kariniu programų metu žiūro vai pamato per valandą 5 žmogžudystes I Aštuoniolik metis amerikietis Per savo gyvenimą matė net 18 tūks tančių teležmogžudvsčiu ar kitų sunkių nusikaltimu. Televizija tampa vis bruta lesnė! Tai pasilinksminimas, . panaudojant kraupiausius me todus. Televizijos rodami nu sikaltimai skelbia agresijos bangas vaikams ir jaunimui. Tokia JAV psichologu nuonusikalstamumas auga ne dienom, o valandom. Daugelis nusikaltimu yra atliekami pa gal matyto serialo scena ri ju. Keturiolikmetis Ronis z>. no va nušovė 83 metu kaimynę. „Padariau visai kaip filme apie Kodžaką", — paaiškino Parengė S. URBONĄVlClCTĖ
Skelbimai Š. m. gruodžio 15 d. jvyks XIII konferencija „Stu dentų sveikata". Darbus su autorių ir moksli nių vadovu pavardėmis pra šome pateikti iki lapkričio 25 d. į MF Higienos katedrą A. Baubinui. Universiteto turistu klubo patalpose (Saulėtekio ai. 31) veikla turistinės literatūros parodėlė „Lietuva — lašelis tyro gintaro". Aplankyti ga lima ketvirtadieniais 18—20 vai.
Universiteto turistų klubo sporto sektorius kviečia visus i sportines turizmo treniruo tes. Ateikite visi, kurie no rite užsigrūdinti žygiams, iš mokti turizmo technikos pa. grindų, pasiruošti varžyboms. Užsirašyti galima ketvirta dieniais Universiteto turistų klube nuo 18 vai. arba JK nuo 20 vai. Treniruočių laiką sutarsime. UTK valdyba X X X
Dingusi studento pažymėji mą Nr. 801734, išduotą EKFF studentei Eglei Rutkauskaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800044, išduotą MaF studentei Daliai Januškevičiū tei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 781167, išduotą TF studentei Jolantai Celnerytei, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 811374, išduotą PF studentei Danutei Menčinskaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810178, išduotą MaF studentei Gražinai Kalrevičlūtel, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 810110, išduotą MaF studentei Raimondai Urbletytel, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800153, išduotą MaF studentei Angelinai Veinickaltei, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažymė jimą Nr. 800138, išduotą MaF studentei Eglei Šultnskaitei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790726, išduota MF studentei Laimai SAVIC KAITEI, laikyti negaliojan čiu.
Rugpjūčio 19 d.
Kopiame į Ak Su perėją — aukščiausią mūsų kelionės tašką. Keturi kilometrai ir šimtas metrų, Iki aukščiausios pasaulio viršūnės — Everesto (8848 m.) dar toloka, bet jaučiu, kad mintyse bręsta gal ir nevisiškai kuk lus kelionės įspūdžių pava dinimas — „Vos ne pusė Everesto". Kyla noras ir nebetęsti šio dienoraščio. Juk kilti nors ir sunku, bet garbinga, O leistis reikia, nors ir nevisada malonu, Ypač, kai nesi tikras, kad bus kitas kartas, ir tu galėsi pasiekti jei ne Everestą, tai bent Ak Su... G. ALEKNAVIČIUS
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 790681, išduotą MF studentei Danguolei SERKŠNAITEI, laikyti negaliojan čiu.
Grupės draugai ir kura torius nuoširdžiai užjau čia istorijos specialybės II kusro I qrupės studen tą Valentą BRANDIŠAUSKĄ dėl mylimo tėvelio mirties.
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės orqanizacijos nuoširdžiai užjaučia Nervų ir psichi nių liqų katedros vedė ją prof. Petrą VISOCKĄ dėl tėvo mirties
Dėl PF materialinio ap rūpinimo specialybės iV kurso II qrupės studentės Almos KATILIŪTĖS štai. qios mirties liūdi qrupės drauqai, kuratorius, ka tedra.
Medicinos fakulteto Fi ziologijos ir biochemijos katedros darbuotojai nuo širdžiai užjaučia doc. Eleną GINEITIENĘ dėl vy. ro mirties.
Universiteto Medicinos fakulteto Nervų ir psichi nių liqų katedros darbuo tojai nuoširdžiai užjau čia profesorių Petrą VI SOCKĄ dėl jo tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto R. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16426. Iškilioji spauda, Užs. Nr. 3070 1 spaudos 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTCKHH cryĄeHT* — opraH napncoMa, pescropara, KOMmera AKCM Ahtbm, npocjmOMa opĄeHOB TpyĄOBoro KpacHoro 3HaMenn h Apyac6M HapoĄOB BHAbHioccKoro ynuBepcm-eTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom SBMKe. PeĄaKTop H. BapauHHiĮKairre.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ