Visų šalių proletarai, vienykitės!
TARPTAUTINEI
STUDENTŲ SĄJUNGAI — 30
s uam/Bims suuoenuas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Iškilmingo susirinkimo, skirto Tarptautinės studentų sąjungos 30-mečIul paminėti, svečiai su mūsų studentais.
DRAUGYSTES GALIA Ką tik pasibaigė Spalio šventės, ką tik išsiskirstė universiteto Internacionalinio klubo svečiai iš Leningrado, Maskvos, Užgorodo, Talino, Tartu, Rygos, Šiaulių, viešė ję pas mus ištisą savaitę, da lyvavę pirmame šiais mokslo metais išties dideliame mūsų interklubo renginyje. Nepa prasta buvo ši įvairių tautų studentų šventė, skirta Tarp tautinės studentų sąjungos trisdešimtmečiui. ★ * * ...1939 m. spalio 28 d., Čekoslovakijos respublikos paskelbimo metinių dieną, fašistų okupuotos Prahos gatves užtvindė tūkstančiai demonstrantų. Jiems kelią užtvėrė fašistų kulkos. Mirš ta sužeistas Janas Opletąlas, Karlo universiteto Medicinos fakulteto studentas. Jo laido
tuvių dieną, lapkričio 15-ąją, vėl pratrūksta susikaupęs pyktis — vėl demonstracijos gatvėse. Lapkričio 17-osios naktis. Ginkluoti esesininkų būriai, policija ir gestapas apsupa studentų bendrabučius ir įsi veržia į juos. Suimama apie 2000 žmonių, daugelis jų ry tojaus dieną išsiunčiami į koncentracijos stovyklas. Tragiškus Lapkričio 17osios įvykius išgirdo visas pasaulis. 1941 m. tarptautinė studentų taryba kartu su Anglijos studentų sąjun ga paskelbė šią dieną Tarptautine studentų diena. Ši diena tapo pasaulio jauni mo kovos prieš imperializmą, smurtą ir .beteisiškumą sim boliu, ji įkvėpė studentus vienytis kovai už taiką ir
Ketvirtakursių sekretorė Pramonės ekonomikos fakultete vieni iš geriau sių — darbo ekonomikos spec. IV kurso 2 grupės komjaunuoliai. Praėjusiais metais jie daug nuveikė. Štai kad ir susirinkimai, pokalbiai, susitikimai. Bene geriausi iš jų — „Liaudies ūkio laimėjimai, pasitinkant TSKP XXV suvažiavimą", „VLKJS — priešakinis ir sąmon in g iausj a s j aun imo būrys". Juose buvo įdo mu pasiklausyti J. Valantinaitės, L. Simoliūnaitės ir L. Labanauskaitės išsa mių pranešimų. TSKP XXV suvažiavimo me džiaga buvo toliau nagri
nėjama ir kituose susirin kimuose: „Svarbiausi TSKP XXV suvažiavimo nutarimai", „Pagrindinės liaudies ūkio vystymo kryptys 1976—80 m." Kad susirinkimai būtų turinin gi, reikia gerai jiems pa siruošti, parinkti temas. Tuo tikslu grupė surengė susirinkimų aptarimą. Daugelis buvo tos nuomo nės, kad vis dėlto susirin kimams ruošiamasi neat sakingai, atmestinai, to dėl jie kartais būna ne įdomūs, nuobodūs. Šiame pokalbyje 'komjaunuoliai aptarė artimiausių susirin kimų temas. Ta pačia pro ga reikia paminėti vieną
progresą. 1946 m. Prahoje įvykęs pasaulinis studentų kongresas paskelbė apie Tarptautinės studentų sąjun gos įkūrimą. X pasauliniame jaunimo festivalyje iškeltas šūkis ,,Už antiimperialistinį solidarumą, taiką ir draugystę!" savo po litiniu turiniu yra aktualus ir šiandien, todėl jį kartos ir 1977-ųjų vasarą pasaulio jau nimo delegatai XI festivalyje Kuboje. Viskas — susitiki mai, konferencijos, mitingai,, festivaliai — rengiami var dan taikos. Štai apie ką buvo kalbama iškilmingame konferencijos ,.Studentų internacionalinio auklėjimo klausimai" atidary mo posėdyje lapkričio 5 d.
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS iš įdomiausių susirinkimų — „Oratoriškumas ir me nas", kuriame D. Girčytė ir R. Kasickaitė daug kal bėjo apie garsius senovės Romos, Graikijos orato rius. Savo patirtimi dalijo si grupės kuratorius doc. V. Lastas. Visi grupės komjaunuo liai aktyviai dalyvauja vi suomeninėje veikloje. Daugelis iš jų yra fakul teto SMD nariai. R .Jarmalavičiūtės ir I. Jukavičiūtės pranešimams, per skaitytiems SMD konfe rencijoje, skirta trečia vieta. Vasarą, atlikdami gamy binę praktiką, daugelis
Aktų salė pilnutėlė. Prezi diume LLKJS CK sekretorė G. Šaltenienė, LTSR jauni mo organizacijų komiteto at sakingasis sekretorius P. Kaupys, LLKJS CK jaunimo turizmo biuro pirmininkas A. Nedzveakas, LLKJS CK stu dentų skyriaus vedėjas M. Vitkauskas, universiteto stu dentai, svečiai. Susirinkimą pradeda universiteto komjau nimo komiteto sekretorius H. Ramonas. Žodis suteikiamas LLKJS CK sekretorei G. Šaltenienei. Ji apžvelgia trisde šimtmetę Tarptautinės stu dentų sąjungos istoriją. Apie internacionalinių klu bų veiklą, komjaunimo komi tetų darbą kovoje už taiką, pasaulio jaunimo draugystę kalbėjo universiteto interklu bo viceprezidentas Z. Pečiu lis, Maskvos Energetikos ins tituto studentas A. Dovldkinas, KPI studentas V. Sirotfca ir kiti. Iškilmingo susirinkimo da lyviams koncertavo respubli kos komjaunimo premijos laureatas — universiteto dai nų ir šokių ansamblis. Konferencijos antroji da lis. Čia vyko karštos disku sijos apie tai, kaip geriau organizuoti interklubų dar bą, kaip įtraukti kuo daugiau studentų į internacionalinę veiklą. Diskusijose dalyvavę mūsų interklubo taryba ir svečiai — studentai iš aukš tųjų šalies mokyklų. Konferencija baigėsi. Mū sų draugai ilgai prisimins dienas, taip greitai prabėgu sias mūsų respublikoje, pri simins pažintis su universite to fakultetais, draugystės va karus juose, prisimins kaip visi drauge žygiavo šventinė je Spalio demonstracijoje. Suvenyrai, kuriais pasikeitė me su svečiais, ilgai visiems primins, kad mes turime daug puikių draugų įvairiuo se plačiosios mūsų Tėvynės kampeliuose, kad mes visi kovojame už taiką ir drau gystę. Eleonora CIBULSKAITE
studentų dalyvavo gamyk lų komjaunimo organiza cijų darbe: skaitė paskai tas, dirbo talkose. Grupės komjaunuolių nuveiktuose darbuose di delis indėlis priklauso komjaunimo sekretorei L. Labanauskaitei, kuri per vienerius sekretoriavimo metus pasirodė kaip akty vi visuomenininke ir gera organizatorė. L. Labanaus kaitės darbas fakulteto komjaunimo konferencijo je buvo įvertintas labai gerai. Praėjusį mėnesį grupė išrinko ją socialis tinio lenktyniavimo '"60 spartaus darbo savaičių — Didžiojo Spalio 60-mečiui" nugalėtoja.
I. STRAVINSKAITE PEF studentė
1976 m. lapkričio 12 d. Nr. 35 (977)
VISUOMENININKĄ UGDANT
ATASKAITOS IR RINKIMAI KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOSE
— Visų mūsų — dekana to darbuotojų, dėstytojų — tikslas yra paruošti ne tilk aukštos kvalifikacijos teisi ninkus, bet ir idėjiškai už grūdintus žmones, — api bendrindamas pasisakiusiųjų mintis, kalbėjo šeštojoje Tei sės fakulteto komjaunimo konferencijoje dekanas prof. P. Kūris. — Žinome, jog tei sininkas — ypač sociaiLiška asmenybė, veiklos žmogus. Tad tie, kurie pasirenka tei sininko kelią, turi pasirūkti visuomenininko kelią. Tam turi pasitarnauti ir fakulteto komjaunimo organizacija. Taigi, ką ji nuveikė šia linkme? „Vos keli mėnesiai prabė go nuo istorinio TSKP XXV suvažiavimo, — savo prane šimą pradėjo komjaunimo biuro sekretorius V. Kravčiukas. — Jau išryškėjo mū sų, jaunimo, ryžtas būti pir mose komunizmo kūrėjų gre tose, kovoti už .partijos plar nų įgyvendinimą". Didelis dėmesys praėjusiais metais buvo skiriamas visuo menės mokslų studijoms. Gausus būrys studentų galė jo išbandyti jėgas organizuo tuose konkursuose. Jų metu gimė net 81 mokslinis dar bas partijos istorijos, politi nės ekonomijos, marksistinės filosofijos klausimais. Ypač daug sugebėjimų šiame ba re parodė IV k. studentas V. Šeškas. Sumanumo ir rūpestingumo reikalavo Lenino raj. vaikų kambario, spec. profesinės technikos mokyklos šefavimas. Per 80 vaikinų ir mer ginų aktyviai dalyvavo fa kulteto draugovininkų veik loje. Įkurta internacionalinio darbo sekcija užmezgė ryšius su Kijevo, Tartu universite tų bendraamžiais, suorganiza vo Tarptautinės studentų są jungos metinių minėjimą, su sitikimus su užsienyje pabu vojusiais dėstytojais, statybi nių būrių nartais. Studentai pamėgo internacionalinį dar bą. „Ugdyti studentų komunis tinį požiūrį į įvairiausius mū sų gyvenimo socialinius reiš kinius", — tokia buvo dar viena teisininkų komjaunimo biuro veiklos kelrodė. Čia daug pasitarnavo aktyvo mo
kyklos organizavimas. „Jau nimas smerkia imperializmą", „ideologinė diversija", „Pa dėtis šiuolaikinėje Prancūzi joje" — toli gražu ne visi surengti teminiai užsiėmimai. Prie komunistinio požiūrio į darbą formavimo daug pri sideda studentų statybiniai būriai. Šią vasarą trečiajame semestre dalyvavo trys teisi ninkų būriai — „Temidė" Sakių raj., „Versmė" Šven čionių raj, „Justicija" Lazdi jų raj. Darbų atlikta už i246u(j rub. vietoj planuotų 81020 rub. „Temidės" būrio vadas A. Mesonis kalbėjo: „Visa mūsų veikla susideda iš dviejų pagrindinių dalių — paruošiamojo laikotarpio ir gamybinio. Ypač svarbus yra pirmasis. Negailima formaliai pažiūrėti į būsimą kulltmasinį, sportinį, idėjinį būrio gy venimą, kas vienaip ar ki taip atsispindi darbe". .. .Grupių pirminės komjau nimo organizacijos — pa grindinis komjaunimo veik los baras. Suprantama, jog kiekviena grupė, nepriklau somai nuo joje esančių VLKJS narių skaičiaus, turi būti aktyvus organizatorius. Tokio organizatoriaus vaid menį praėjusiais metais sten gėsi vykdyti 22 fakulteto pir minės organizacijos. Komjau nimo biuras stengėsi padėti, patarti joms visais klausi mais. Biuras posėdžiuose iš klausė IV k. studentų ata skaitą apie ideologinį dar bą, II k. 4 gr. — apie dar bą, įtvirtinant komunistinės moralės .normas ir kt. Šian dien, jau susumavus grupių lenktyniavimo rezultatus, ga lima pagirti III k. 3 .grupės, II k. 2 grupės, IV k. 3 gru pės komjaunuolius. „Kiekviena organizacija stipri savo organizaciniu pa grindu, — pasakė partinio biuro narys doc. A. Cirtautas. — Nuo jo priklauso jū sų darbo sėkmė visose sri tyse. Ta sėkmė pradedama kalti darbo planavimu. Gai la, kad mūsų komjaunuolių planuose yra daug šablaniškumo, „valdiškumo". Būtina pasiekti, kad planuose numa tyti religiniai būtų reikalin gi visai grupei, juos ruoštų visa grupė. Pageidautume, kad dar daugiau būtų .politi nio idėjinio auklėjimo rengi nių". Konferencijoje dalyvavęs VU komjaunimo komiteto na rys V. Elinskas gerai įverti no Teisės fakulteto komjau nuolių darbą, aktyviausiems įteikė Garbės raštus. Jais ap dovanoti A. Kravčiukas (V k.), R. Andrikis (V k.), N. Seilemonaitė (V k.), dėst. V. Sinkevičius, E. Baltutytė (V k.) ir kt. Virgilijus KAUPAS „TS" visuom. koresp. I k. teisininkas
laboratorija
ŠIANDIEN VYKSTA
UNIVERSITETO STUDENTŲ
MOKSLINES DRAUGIJOS ATASKAITINĖRINKIMINĖ
KONFERENCIJA
Pramonės ekonomikos fakulteto studentų mokslinė veikla daugiausia pasireiškia dalyvavimu SMD būreliuose, Jų fakultete yra trys: pirąmonės ekonomikos, darbo ekonomikos ir pramonės įmonių planavimo ir organizavimo. Siekiant gerinti aukštos kvalifikacijos specialistų ruoŠimą, įtraukti studentus į svarbių liaudies ūkio pToblemų sprendimą, supažindinti
su ekonomikos aktualijomis, šiemet pavasarį buvo patvirtinta mūsų studentų ekonominė mokslinių tyrimų laboratori ja (SEMTL). Daugiausia triūso, ją steigiant, padėjo pramonės ekonomikos būrelio mokslinė vadovė e. doc. p. K. Prunskienė. Šios laboratorijos nariu gaIi būti kiekvienas gerai ir labai gerai besimokantis studentas, aktyvus visuomeni-
ninkas, turintis polinkį moks lo tiriamajam darbui. SEMTL narių .grupės dalyvauja ka tedros biudžetinių ir ūkiskai tinių sutarčių vykdyme. Šiuo metu keturi studentai diria pagal ūkiskaitinę sutartį su Kauno duonos kepimo įmonių susivienijimu — tiria darbo sąnaudų struktūrą, aštuoni studentai visuomeniniais pagrindais nagrinėja gamybos ekonominio efektyvurno didinimo kelius Vilniaus duonos kepimo įmonių susivienijime. Nagrinėjamos temos atitinka specialybės profilį, padeda ugdyti moks-
linio darbo įgūdžius. Laboratorijos mokslo .tiria mojo darbo probleminius klausimus sprendžia taryba, kurią sudaro penki žmonės. Baigtas SEMTL darbas įfor minamas kaip mokslo tiria mojo darbo ataskaita, apta riamas laboratorijos taryboje, svarstomas katedros posėdy je ir įteikiamas Mokslinių tyrimų sektoriui bei užsako vui. O. LISAUSKAITE PEF IV k. studentė, iakulteto SMD tarybos pirmininkė
Iš Tartu — į Vilnių Tartu pasitiko žvarbiu oru, tačiau mūsų — aštuoneto universiteto studentų — negąsdino. Vykome ne poilsiauti — į pirmąją Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR stu dentų humanitarinių ir gamtos mokslų konferenciją. .Tartu Darbo Raudonosios Vėliaivos ordino universitetas konferencijos dalyvius .pasitiko labai šiltai. Organizacinis komitetas daug padirbėjo, kad konferencija vyktų .rimtai ir sklandžiai. Dirbome sekcijose, kurioms vadovavo vertinimo ko misijos. Buvo perskaityta per šimtą pranešimų visuome nės, istorijos, biologijos, geografijos, filologijos, fizikos, chemijos, matematikos, ekonomikos ir teisės mokslų sek cijose. Mūsų universiteto studentai Skaitė pranešimus istorijos, filologijos, ekonomikos ir teisės mokslų sekci jose. Vertinimo komisija nesišvaistė apdovanojimais. Todėl džiugu, kad net keturi mūsų studentai buvo apdovanoti pagyrimo raštais. Juos gavo IF trečiakursis Jonas Ėriu kas už (pranešimą „J. Lelevelis kaip Lietuvos istorikas ir geografas", Fil. F IV k. stud. Juozas Pabrėža už darbą „Žagarės šnektos fonetinės ypatybės", PEF studentė Vilija Vaitiekūnaitė <už pranešimą „Darbo jėgos resursai ir jų geresnio naudojamo rezervai LTSR pramonėje" ir trečio kurso teisininkas Ričardas Girdziušas už pranešimą „So cialistinė valstybė kaip socialinė vertybė". Galėjom pasimokyti iš estų, kaip organizuoti tokio ly gio konferencijas. Estai supažindino su universitetu, pa rodė miestą. Pačios konferencijos metu vyravo darbinga, jauki atmosfera. Kad ir maža smulkmena — kiekvienam pranešėjui įteikdavo gėlę — daug sako. Pranešimai buvo išklausomi labai rimtai, reikėjo atsakinėti į daugelį klau simų. Mums, .universiteto delegatams, ypač buvo džiugu, kad konferencijoje dalyvavo mūsų .prorektorius J. Grigo nis. Iškilmingame konferencijos uždaryme išgirdome malo nią naujieną^- Antrąją Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR studentų humanitarinių ir gamtos mokslų konferen ciją nutarta surengti 1978 metais Vilniuje, mūsų univer sitete. Konferencijos dalyviai kaip estafetę mums perdavė knygą — dalyvių atsiliepimus apie pirmąją konferenciją. Mes stengsimės, kad po antrosios atsiliepimai būtų dar šiltesni.
MOKSLINIS DARBAS — TAI NUOSTABI
ROMANTIKA, PASISEKIMO
DŽIAUGSMAS, KURIS VIRŠIJA NESĖKMIŲ
NUSIVYLIMĄ IR ĮKVEPIA
DIRBTI IKI GALUTINES MĄSTYMO, LOGIKOS IR
PROTO PERGALES
PRADŽIA BUVO TOKIA
1946 m. spalio mėn. universitete steigiasi pirmieji moksliniai būreliai. Akstiną šiai veiklai davė universite to vadovybė. 1947 m. visi moksliniai būreliai buvo sujungti Į Studen tų mokslinę draugiją (SMD). Išrenkama draugijos univer siteto Taryba. Jos pirmasis pirmininkas buvo Medicinos fakulteto studentas A. Biliūnas, draugijos mokslinis vado vas — prof. V. Girdzijauskas. 1947 m. spalio mėn. 26—27 d. įvyko pirmoji universi teto studentų mokslinė konferencija, kurioje dirbo trys sekcijos. Ją atidarė Lietuvos TSR Mokslų Akademijos prezidentas J. Matulis.
Laima KARPAVlClUTĖ FAF SMD Tarybos pirmininkė, Vladas RAZUMAS ChF SMD Tarybos pirmininkas
Domimės partijos istorija Svarbia idėjinio-politinio studentų auklėjimo, jų toli mesnio pasiruošimo savaran kiškam moksliniam darbui forma universitete tampa dar bas studentų moksliniuose būreliuose. Ne išimtis ir TSKP istorijos būrelis. Jo na rių skaičius per pastaruosius metus išaugo daugiau negu du kartus: dabar turime 30 žmonių. Tas rodo, jog parti jos istorija domisi vis dau giau studentų. Būrelio na riams praėjusieji mokslo me tai buvo laibai turiningi. Sa vo darbo rezultatus studentai
pateikė 1975 m. gruodžio 18 d. SMD konferencijoje, skir toje 1905—07 m. revoliuci jai. Konferencijoje buvo per skaityti 6 pranešimai, gvilde nantys įvairias problemas. Be tradicinėmis .tapusių temų, iš girdome ir visai naujų. Toks I k. žurnalisto J. Steponavi čiaus darbas (I vieta) „1905— 07 metų revoliucija Šiaulių apskrityje", moksl. vadovas e. doc. p. P. Vitkauskas. Ge rai įvertintas R. Puzinaitės pranešimas „Lietuvos ir Bal tarusijos ekonominis bendra darbiavimas 9-ojo penkmečio
metais", J. Litvinavičius — „Mano gimtojo Lazdijų rajo no revoliucinės ir darbo tra dicijos" (ūbiems vadovavo doc. V. Kašauskienė). Stu dentai ėmė daugiau domėtis savo gimtųjų vietų praeiti mi. Brandus studentų darbas atsispindėjo ir pavasarį vy kusioje mokslinėje konferen cijoje, skirtoje TSKP XXV suvažiavimui. Perskaityta 16 pranešimų. Į mūsų konferen cijas ateina ir buvusios bū relio auklėtinės D. Raugalai tė ir A. JanNionytė, susilau
VALSTYBĖS IR TEISĖS MOKSLO VAIDMUO Teisės fakultete vyko mokslinė konferencija tema „Valstybės ir teisės mokslų vaidmuo išsivysčiusioje so cialistinėje visuomenėje". At vyko gausus būrys svečių iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos TSR, Kaliningrado srities ir Maskvos aukštųjų mokyklų. Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo Teisės fakulteto dekanas prof. P. Kūris. Kon ferencijos darbe dalyvavo
Lietuvos TSR teisingumo mi nistras A. Randakevičius, kiti atsakingi Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo, LTSR Ministrų Ta rybos darbuotojai. Perskaitytuose pranešimuo se buvo nagrinėjami aktualūs valstybės bei teisės teorijos ir istorijos, valstybinės, admi nistracinės teisės, Taryfbų dar bo, valstybinio valdymo klausimai. Daugelis problemų
buvo nagrinėjamos vadovau jantis TSKP XXV suvažiavi mo nutarimais: prof. P. Kū ris skaitė pranešimą „TSKP XXV suvažiavimas ir kai ku rie aktualūs tarybinio tarp tautinės teisės mokslo užda viniai", doc. A. Girtautas — „TSKP XXV suvažiavimas apie tarybinės visuomenės politinės sistemos vystymąsi", doc. K .Lapinskas — „TSKP XXV suvažiavimas ir liau
kėme svečių iš Tartu ir Kali ningrado universitetų. Kon ferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo kiekvieno praneši mo aptarime, ko pasigesda vome ankstesniais metais. La bai gerai įvertinti R. Vosy liaus, L. Klišausko, O. Sidaravičiūtės, J. Steponavičiaus, J. Kochansko ir 'kitų studen tų darbai. Paruošėme pažymėjimus kiekvienam būrelio nariui bei specialią .registracijos knygą, kurioje .bus žymimi studen tų perskaityti konferencijose pranešimai .bei jų įvertini mai. Pasitinkant Didžiosios Spa lio Socialistinės revoliucijos 60-ąsias metines, būreliui iš kyla daug uždavinių. Jiems
spręsti būrelis pasiruošęs. Pa didėjo narių skaičius, į val dybą renkami įvairių kursų ir specialybių studentai. 1977 m. rudeniui numatoma pa rengti kilnojamą parodą, skir tą Spalio 60-mečiui, apie uni versiteto komjaunimo darbą pirmaisiais X penkmečio me tais. Su parodos ekspozicija galės susipažinti visų fakul tetų studentai. Jau parengta orientacinė tematika darbų, kurie bus skaitomi konferen cijoje, skirtoje mūsų univer siteto jubiliejui. Tai taip pat daug kam įpareigoja būrelio narius. Nuolat ruošime įvairius su sitikimus, pokalbius aktualio mis temomis. Šiais metais būrelio bran
dies ūkio valdymo tobulini mo teisinės problemos". Įdo mius pranešimus taip pat perskaitė konferencijoje prof. S. Vansevičius (VU), prof. A. Tille (Maskva), Tartu uni versiteto Teisės fakulteto de kanas prof. A. Unstalis, tei sės daktarai profesoriai G. Kliava ir M. Jemeljanova (Ryga). Konferencijos rekomendaci jose pažymima, kad TSKP suvažiavimų nutarimai ir kiti .partiniai dokumentai, .priimti paskutiniaisiais metais, sąly gojo ' mokslinių tyrinėjimų valstybės ir teisės mokslų srityje kryptingumą ir juos stimuliavo. Buvo konstatuota tam tikri .pasiekimai šioje srityje tarybinio Pabaltijo,
Baltarusijos TSR ir Kalinin grado srities universitetų teisininkų-mokslininkų darbuo se. Kartu buvo pažymėta, kad yra nemaža aktualių nū dienos problemų, laukiančių neatidėliotino sprendimo ir turinčių didelę praktinę ir teorinę reikšmę. Rekomenda cijose išreikštas įsitikinimas kad Tarybų valdžios atkūrimo Pabaltijo respublikose 40mečio proga tikslinga paruoš ti ir išleisti bendrą rinkinį ar monografiją tema „Pabal tijo .respublikų tarybinis na cionalinis .valstybingumas iš sivysčiusio socializmo sąlygo mis", organizuoti sąjunginę teisininkų mokslinę konferen ciją.
duolį sudarys TSKP istorijos specializacijos studentai. Ma tyt, dirbti seksis geriau. Pernai užmezgėme ryšius su S. Nėries vid. mokyklos būreliu „Gaublys". Čia daug pasidarbavo buvęs mūsų bū relio narys G. Glebavičius, dabar TSRS istorijos katedros dėstytojas. Savo referatus vi suomenei skaitė J. Kochanskas, Z. Besasparytė^Šiais metais TSKP istorijos būrelis numato kuo daugiau stu dentų mokslinių darbų skai tyti kitose aukštosiose bei vidurinėse mokyklose. Tai tu rėtų pagyvinti būrelių tarpu savio bendradarbiavimą. R. KELIUOTIS
TSKP istorijos .būrelio pirmininkas
Dienas skaičiuoja prieš eg zaminus, stipendijas -po, o studentus — pavasarį. •
*
*
Studentai panašūs į drie žus: rudenį pametę „uode gas", po sesijos įsigyja nau jas. * * * Gydytojas: Kuo skundžia tės? Studentas: Fizika, matema tika, chemija. Ko
nesupratai paskaitoje,
A. KATKU.S suprasi per egzaminą.
Teisės fakulteto antrakur siams džiugi naujiena: jų, antroji, grupė pernai metų geriausios akademinės grupės konkurse — antra! Iškart nu švito visų veidai, o labiau siai — tų, kurie daugiausia prisidėjo prie šio laimėjimo. Iš kairės: V. Kirdeikls — grupės proforgas, L. Kiaušaitė, E. Gylytė — visad pirmo sios Įvairiuose grupės rengi niuose, J. Langys — kontro liuoja draugų mokymąsi, A. Kučinskas — TSKP narys, aktyvus grupės visuomeninia me gyvenime, R. Janlšauskaltė — šiemet Išrinkta gruporge, A. Kumža — grupės se niūnas. Stoję nuotraukoje nėra dviejų, kurie daug pa dėjo grupei, — buvusio gru pės komjaunimo sekretoriaus, dabar fakulteto komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduo tojo K. Calvičiaus ir grupės kuratoriaus docento M. Makslmalčlc. L. KLlSAUSKO nuotr.
Kelias, kuris prasideda katedroje Nedidelis Prekių mokslo kaitedros kolektyvas: tik vie nuolika dėstytojų. .Nuveikti tenka daug. Katedra rengia dviejų profesijų specialistus. Išklausę ketvertų metų kursą, studentai įtampa pramo nės prekių ar maisto prekių žinovais. Per tuos ketverius metus reikia daug ko iš mokti. Pirmame kurse di džiausias dėmesys — tikslie siems mokslams. Studentai gauna gerus chemijos, fizi kos, matematikos žinių pa grindus. Nuo antro kurso prasideda jau specialybės disciplinos — elektrotechni ka, mikrobiologija ir dar daug daug kitų. Diena die non studentai gilinasi į pre kių pasaulio paslaptis. Ne vien teoriškai — apie 40 procentų visų užsiėmimų su daro laboratoriniai darbai ir pratybos.
nepatogu neišmokti. Taip, bendromis pastangomis, ug domi jaunieji specialistai. KOKYBĖS Prekių žinovas — tai ne fundamentali, o praktinė spe cialybė. Matyt, ir dėl to aukš PENKMETY — tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje nutarta, kad ją išmokti galima per KOKYBIŠKAS ketverius metus. Tuo labiau, kad neperseniausiai verkiant reikėjo specialistų. ŽINIAS Per tuos pačius metus stu dentui reikia suteikti ne tik specialių žinių. Būtina išug dyti ir gerą nuovoką, tam tikrą specialisto „uoslę" nu matyti žmonių poreikius ateityje. (T.ur būt, ne visi žino, kad prekių asortimentas mū sų parduotuvių vitrinose daug kuo priklauso inuo -pre kių žinovo. Kokią jis suda Prekybos fakulteto materta- ju, o ar bus to vertas, parys paraišką (atsižvelgdamas į poreikius), tokias prekes ir limo techninio aprūpinimo rodys ateitis. Fakulteto dekano charaktegalėsime pirkti.) Tai, tur būt, spec. IV k. studentas Aloyatsakingiausias uždavinys, gu zas Namajūnas — toks žmo- ristiką papildė paties Aloyzo lintis ant dėstytojų pečių. gus, kurio jau patys pirrnie- curriculum vitae. — Gimiau kaime, Rokiškio Tą prekybininko „uoslę" stu ji žingsniai universitete verrajone, — pasakoja A. Nadentai lavina praktikų metu tė sekti jo pavyzdžiu. - Tai studentas, turintis majūnias. — Mokiausi JužinDirba tikrais prekių žinovais busimosiose darbovietėse. savo nuomonę ir nebijantis tų vidurinėje mokykloje. BaiSavo žinias .tikrina ne tik stu ją pasakyti. Duok bet kokį gus ją, padaviau pareiškimą dentai, bet ir.. . dėstytojai. darbą ir visuomet busi tik- į universitetą. Nebuvo lemta Praktikų ataskaitos, organiza ras, kad tavęs neapvils, pa- įstoti — trūko balų. Teko cijų atsiliepimai — geriausias teisins pasitikėjimą, — saiko grįžti į gimtinę. Metus dirdėstytojo darbo įvertinimas. fakulteto dekanas doc. L. Būt- bau mokykloje, fizinio iaviAloyzas turk net nimo mokytoju. 1973 m. tuGalima tik pasidžiaugti, kad keviči-us. kol kas tas įvertinimas pui tris rektoriaus padėkas už denį — vėl stojamieji. Sį kus. Tą patvirtinti galėtų ir stropų mokslą ir aktyvią vi- kartą įstojau! Specialybę pakatedros absolventų nuotrau suomeninę veikią. Nuo pat sirinkti paskatino tai, kad kų galerija. Pareigybės įvai pirmo kurso yra akademinės per vasaros atostogas tekdariausios: pradedant LTSR Pre grupės seniūnas. Šiemet jam vo dirbti vietiniame koopekybos ministro pavaduotoju paski.rta Lenino stipendija, ratyve prekių žinovu. Tas ir baigiant parduotuvių sky Anksčiau vardines stipendi- darbas man patiko. Pirmieji žingsniai? Buvau rių vedėju, bazės vyr. prekių jas gaudavo tik prekybos žinovu. Tik geriems specia ekonomikos ir prekių mokslo išrinktas grupės sesiūnu. 32 listams, gabiems organizato spec. studentai. A. Namajū- studentai — darbo užteko, riams patikimos tokios parei nas — pirmasis _ studentas iš Be to, neaplenkiau ir kommateriaiinio aprūpinimo spe- jaunimo biuro — buvau atsagos. TSKP XXV suvažiavime cialybės gaus šią stipendiją, kingas už fakulteto sportinį Atverdamas savo mažą gyvenimą. Štai čia ir prasipriimtose Pagrindinėse TSRS liaudies ūkio vystymo kryp paslaptį, dekanas pasakė, kad dėjo „didieji lakstymai". Reityse 1975—1980 metams pa A. Namajūnas yra numato- kėjo susipažinti su sportiniusakyta, -kad tarybiniai žmonės mas palikti fakultete dėstyto- kais, organizuoti varžybas. turi gauti daugiau ir geres nių prekių. Sis uždavinys jau pradėtas vykdyti. Katedros dėstytojų nuomone, jo pa grindas yra toks: kuo dau giau gerų prekybos specialis tų, tuo geresnis gyventojų aptarnavimas, tuo daugiau ir geresnių prekių. Ateities prekyba pradeda savo kelią Prekių mokslo ka tedroje.
'1
NEPAŽANGŪS
stud. J. Grabauskaitė, Teisės fakulteto stud. N. Lapiriova Finansų ir apskaitos fakulteto stud. R. Kalitytė,
iš antro kurso — Istorijos fakulteto stud. G. Bakanaltė. Filologijos fakulteto stud. G Tamošiūnaitė, Pramonės eko Iš pirmo kurso — Istorijos nomikos fakulteto stud. K. fakulteto stud. L. Kudaraus- Raupys, Finansų ir apskaitos kaltė, Filologijos fakulteto fakulteto stud. V. Janavičius.
STUDENTAI
Susumuoti septintojo geriausios akademinės grupės kon kurso, vykusio 1975. IX. 1—1976.XI.1, rezultatai. Bendro komjaunimo ir studentų profsąjungos komiteto posėdžio nutarimu geriausiomis pripažintos (kursai nurodomi pra ėjusių mokslo metų):
PIRMAS KURSAS I vieta — MF gyd. medicinos spec. 1—2 gr. (seniūnai K. Masilionis ir J. Cepinskaitė, komjaunimo sekretoriai P. Nemeikaitė ir E. Alekna, proforgal I. Mažonaitė ir V. Dzendoieitaitė). II — TF teisės spec. 2 gr. (A. Kumža, K. Galvičius, V. Kindeikis). III — PF prekių mokslo spec. (R. Bertulytė, N. Jovaišytė, A. Buiteikytė). ANTRAS KURSAS I — TF teisės spec. 2 gr. (T. Mockevičiūtė, N. Repseviėiūtė, V. Pocevičius), II — Fil. F. angių k. 2 gr. (L. Merkytė, T. Volkovaitė, R. Raudonyto), III — FAF ekon. kibernetikos spec. 2 gr. (G. Vedančius, B. Šocytė, V. Virganayičiūtė). TRECIAS KURSAS I — FF puslaidininkių fizikos spec. 3 gr. (B. Paukštė, J. Liangviinaitė, V. Karalkevičiūtė), II — MMF taik.* matematikos spec. 1 gr. (K. Gečas, V. Mockutė, G. Ničiūtė), III — ChF chemijos spec. 1 gr. (I. Lapinskaitė, V. Celkonaitė, Z. Mazaliauskaitė). KETVIRTAS KURSAS I — GF biologijos spec. 1 gr. (G. Aidietytė, S. Žilins kaitė, J. Tuminąusikaitė), II — PEF pram. planavimo spec. 2 gr. (A. Vilkaitytė, D. Kniukštaitė, L. Utarienė). III — IF žurnalistikos spec. (R. Putnikaitė, B. Brazaitė, A. Malakauskaitė). Pastaba. Grupė, užėmusi pirmą vietą, apdovanojama 250 rub. premija (pinigus galima atsiimti universiteto kasoje), antrą ivietą — 125 rub. premija (pinigus atsiimti studentų profkomitete), trečią vietą —- 75 rub. premija (pinigus at siimti komjaunimo komitete).
„Myliu atvirus žmones../'
Dabar šiose specialybėse mokosi 105 studentai, taigi, ir apklausti ir Įsiminti visas gerąsias bei .blogąsias jų sa vybes nesunku. Žinant jas, lengviau ir dėstyti. Gal dėl to katedros dėstytojai neturi didelio vargo nei su nepažangiais, nei su nedrausmingais studentais. Katedros kolektyvas gerai supranta', kad užsiėmimai — ne vien mokymo, bet it auklėjimo proceso dalis. Su maniai pradėti kalbą apie studentams rūpimus dalykus, Visa tai mūsų korespon patarti, pamokyti juos ,— tam reikia ir talento. Studentas, dentui L. Kllšauskui papasa nuolat dėstytojo stebimas, kojo katedros vedėjas doc. jaučia pareigą mokytis — J. PRlClNAUSKAS
PAŠALINTI
Geriausios grupės
Amžinai laiko stokodavau Nepastebėjau, kaip atėjo ir pirmoji sesija. Pirmąjį egzaminą pavyko išlaikyti sėikmin.gai — studijų knygelėje iš TSKP istorijos puikavosi pirmasis penketas. Taip viena po kitos .bėgo pilnos įvairių reikalų dienos, Nepastebėjau, kaip išsprogo medžiai ir atėjo vasara. Eu vau išrinktas studentų statybinio būrio komisa.ru. Vėl užplūdo rūpesčiai: čia ir darbus paskirstyti, ir koncertą suruošti, ir sienlaikraštį išleisti. Tik sukis! Mokslas per visus trejus metus sekėsi gana gerai, Taip „bekrutant" atėjo ketvirtieji studijų metai. Šiemet (tradicija!) vėl grupės seniūnas. Esu 'komjaunimo biuro narys, atsakingas už karinįpatriotinį auklėjimą. Nelengva dalyvauti visuomeninėje veikloje. Viską tenka derinti su mokslu. Paskaitos užtrunka ilgokai, po jų komjaunimo biuro susirinkimai, sportinės varžybos, Mokytis stropiai reikia: spe
cialybės dalykai — būsimos profesijos pamatas. Labai pa tinka katedros vedėjo doc. J. Stankevičiaus dėstomas materialinio aprūpinimo ir realizavimo 'kursas, su įdomu mu klausausi dėst. A. Monke vičiaus paskaitų. Paklaustas, ar sunku tapti pirmūnu, Aloyzas šypteli ir sako: — Daugelis galvoja, kad pirmūnas tik sėdi knygomis apsivertęs ir saulės danguje nemato. Anaiptol, jokios čia užburtos lazdelės neturiu. Paprasčiausiai sąžiningai lan kau visas 'paskaitas, konspek tuoju. Paskui 'belieka paskai tyti papildomą literatūrą, perversti konspektus, ir jau „pasikaustęs". Truputį padeda ir nebloga atmintis. Labai mėgstu grožinę lite ratūrą. Pats mėgstamiausias rašytojas J. Paukštelis. Per skaičiau visas jo knygas. Vieną kitą valandėlę skiriu ir sporto karalienei — lemgvajai atletikai. Nuo šio rudens laiko aruo do delį tenka skirti ir Jaunų jų lektorių mokyklai. Tai taip ir gyvenu. Nieko čia ne žemiško nėra. Kitaip, tur būt, ir negalėčiau. Gera, kai jauti, 'kad gyveni, o ne eg zistuoji. Linksma, kad gerai su gru pe sutariu, nors ir čia būna savų problemų. Manau, svar biausia pasakyti savo nuomo nę į akis. Mėgstu atvirus žmones. Pyktis netenka, vi suomet susitariame, visus ginčus sprendžiame taikiai. Atsisveikiname. Skuba Aloyzas. Jo laukia draugai ir pradėtas kursinis darbas. Sigitas GUDŽIŪNAS 1 k. bibliotekininkas „TS" visuomeninis korespondentas
Autoriaus nuotraukoje: Le nino stipendininkas Aloyzas Namajūnas
STUDENTŲ TEATRAS
Yra toks Kiekvienas iš mūsų turi — Ko norėtumėt iš žiūro savo hobi, savo mėgstamą vų? užsiėmimą. Tas, galvą užver — Pritarimo mūsų suma tęs, stebi naktimis dangų, nymams, abipusio bendru ieško novos, anas visą dieną mo, supratimo. praleidžia Parodų rūmuose, o — Koks metų laikas Jums aš dievinu teatrą, nes jis — labiausiai patinka? ištisas nuostabus pasaulis. — Gražiausias man — pa. Juk teatras susideda iš veiks vasaris. Jis prabėga greitai, mo, kuris yra aktoriaus vai bet prasmingai. Gamtą jun dybos siela, iš žodžių, kurie tame pačioje scenoje, nes yra .pjesės kūnas, iš linijų dauguma vaidinimų vyksta ir spalvų, kurie yra sceno lauke. Kiemo teatro spektak vaizdžio širdis, .iš ritmo, ku liai reikšmingi kolektyvo gy venime. „Pavasarį išnešamos ris yra pati šokio esmė. Galimybė — tai nuostabi rūkų vėliavos, ir į sidabrinį paukštė, kuri .plasnoja virš žemės dubenį krinta giesmių mūsų. Mūsų universitete du lašai". Aštriausiai juntamas kartus per savaitę vyksta kūrybinis pakilimas. — Kas iš studijos narių dramos studijos užsiėmimai, vacoi sujauni režisieru t rado tapo profesionaliais meninin Eimanto ir Nijolės Kurklie- kais? — Mūsų garsūs aktoriai: tyes. Čia mokoma iš naujo vaikščioti, .tylėti, svajoti, ru- J. Budraitis, kuris studijavo sikaupti... Ne veltui apie šį teisę, R. Adomaitis, buvęs fi nuostabų teatro meną, apie zikas. .. Taip pat dramatur jo .įvairovę, sudėtingumą ir gas R. Šavelis, lankė mūsų žavesį prirašyti tūkstančiai studiją. — Laimingiausia akimirka tomų. Jūsų darbe su studentais? Prieš kiekvieną užsiėmimą — Buvo daug labai laimin 31 auditorijoje sustumiamos gų akimirkų: kai susitinki pusračiu kėdės. su jaunu žmogumi, kuris žiū — Uždanga, — sako reži ri į gyvenimą šviesiomis sierius. akimis, tiki, iškyla virš kas Visi keliasi, nusisuka ir su dienybės, darosi tauresnis. .. — Ką žiūrovams parodėte stingsta. Po kiek laiko vie nu metu sugrįžta į pradinę šiais metais? — Vaidinome Kaune, Klai padėtį. Dabar įvyksta ste buklas. Auditorija virsta sce pėdoje, Rokiškyje, Leningra na. Čia nevalia triukšmauti. de. Žiūrovai labai šiltai pri Teatras — šventovė. Čia ar imdavo mūsų pastatymus: R. 2-jų dalių ba dirbk šventai, arba neš Samulevičiaus pjesę „Kaip vėjas laukuose", dinkis lauk. Po užsiėmimo apipilu Dra J. Broš'kevičiaus 2-jų dalių temomis repeti mos studijos vado/-, klausi klasikinėmis mais. Si studija, pasirodo, ciją „Senos kronikos recep Nuotraukoje kairėje: prie! ii daug kitų. įsikūrė universitete 1950 m. tas" Spuiio vidury, Profsąjungos startą mankštinasi B. Stepo Jai vadovavo aktorė M. Pavyko Vilniaus navičiūtė. Ji tapo kroso nu liukonienė, J. Meškauskas. Rūmuose teatrų festivalis galėtoja. Apačioje: nebūgš Nuo 1963 m. Dramos studi Liaudies jai vadovauja prityręs reži „Aušra-76". Jūsų teatras pa taukite, trenere, neapvilsisirodė su R. Granausko tri me... sierius V. Limantas. 1969 m. jų dalių poetiniu spektakliu studijai už aukštą idėjinį ir „Jaučio aukojimas". Ką dar meninį lygį suteikiamas Liau žadate artimiausiu laiku padies Teatro vardas. rodyti publikai? Klausiu: — V. Šekspyro >,Antonijų — Ar patenkintas esate ir Kleopatrą", V. Šukšinokošiuo darbu? mediją-pasaką „Iki trečiųjų — Labai. Jis buvo akme gaidžių", V. Krėvės „Šarū nuotas, spygliuotas, smėlė ną". .. .. .Viskas gana paprasta, tas, duobėtas. Ir nebuvo lai — Ką norėtumėte palinkė kai vedliai, pasitikę mus ko nuobodžiauti. ti įstojusiems į studiją na Pakretonės geležinkelio sto — Koks studijos užsiėmi riams? tyje, geraširdiškai .pasisiūlo — Surasti ryšį su teatru. nuvesti į būsimo krikšto vie mų tikslas? — Teatras, visų pirma, Patikrinti save, ar teatras bū tą. Bet mes nebūtume ne kultūros priemonė. Jis pade tinas jų gyvenime, suvokiant krikštai, jeigu savo kudlotom da pažinti žmogų per vaidy save ne kaip aktorių, o kaip mintim nesumaišytume tų neabejingą žiūrovą, visų gerų norų. Miško vidu bos meną, pajusti kolektyvo gerą, jėgą, jaunus žmones nu per teatrą pažinti savo pro ry vienas iš vedlių, nepaisy kreipti į gyvenimo proble fesijos sudėtingumą. Juk te damas, kad dėl to gali gero atras iškelia problemas, ku kai pašlyti jo autoritetas, pa mas. — Ką labiausiai vertinate rias patys turime spręsti gy galiau išsitraukė kompasą ir sutirštėjusioje vakaro priete aktoriaus profesijoje, talentą venime. bando susigaudyti. .. .Išeinu. Pradedu supras moje ai darbą? ti kad būti menininku — „Čia“, — parodo dvišake barz — Pirmiausiai eina sava tai augti, kaip auga medis, da į tankumyną, ir visa ei noriškas darbas, o jo rezul kuris neskubina savo syvų, sena ■— apie 30 nekrikštų tatas — talento laipsnis. bet su pasitikėjimu spiriasi universiteto kraštotyrininkų — Ar žadate sumiž'rti didžiosioms pavasario vėt — stenėdami ir murmėdami šien’et įstojusių } studiją roms, nebijodamas, kad gali skinasi kelią. „laimingųjų" skaičių? Kažkurioje kryžkelėje atsi neateiti vasara. skyrėlis kūrena laužą. Ne — Studentai patys atsisijosvarbu, kad senis be ūsų ir ja. Dažniausiai tie, kurie ne Laimutė VASILIAUSKAITE be barzdos, kad jis be galo suderina mokslo, asmeninių 1 k. žurnalistė matytas kažkur universitete. ir teatro reikalų.
KAS GREIČIAUSI?
AmuMi y ATSAKO KAIP BAIGIASI „JUOKAI“ 1976.X.15 d. „Tarybinio stu dento" 31-ame numeryje pa skelbtame straipsnyje „Jis norėjo pajuokauti..yra ap rašytas skaudus faktas fakul
KAINA 2 KAP.
tetui tuo labiau, kad tiek su visais bendrabučio gyvento jais, o taip pat ir su mini mais straipsnyje studentais ilgą laiką buvo dirbamas auk lėjamasis darbas. Studentai G. Normantas ir P. Šiaučiulis jau iki tol buvo padarę tam tikrų nusikaltimų, nesuderina mų su tarybinio studento vardu; jie buvo svarstyti gru pėje, katedrose, komjaunimo biure ir dekanate, jiems buvo ne kartą pareikšti griežti pa peikimai, buvo padaryta po
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
paskutinį perspėjimą. Labai gaila, kad šie studentai taip su niekuo nesiskaitė, bet gal gyvenime jie prisimins, kiek fakultetas dirbo ir norėjo ti kėti jais, kada jie nuolankiau siai žadėjo taisytis. Negalima sakyti, kad deka natas ir visuomeninės organi zacijos visai nežiūri tvarkos bendrabutyje: kasmet rengia me susirinkimą su bendrabu čio gyventojais auklėjamojo pobūdžio klausimais: šie klausimai svarstomi grupėse,
REDAKCIJOS ADRESAS:
K. JANKAUSKO FOTOREPORTAŽAS
Svarbu, kad sužinome, į ku rią pusę traukti. . . Kelionėje traukiniu iš Vil niaus į Ignalinos rajone esan čią Pakretonę užtrukome valandą. Ieškodami kelio į miške stovintį malūną — apie dvi. Būtume, be abejo, greičiau suvaikščioję, jei ne tie statūs Kretuonėlės šlai tai, kur galvą nusisukti — ne problema, jei ne akį ve rianti tamsa, jei ne šmėklų būrys, užpuolęs Žeimenos ežero pakrantėje, o visų šių kliūčių ruožo .pabaigoje efek tingas ėjimas užtvenktos Kretuonėlės ledu, kai padus semia vanduo, o vedlys at kakliai kartoja: atsargiai, at sargiai. .. Eini ir netiki, kad po kojomis ledas — spalio mėnesio ledas... .. .Ežero pakrantėje suklau pusi virtinė nekrikštų. Prie saika lieka priesaika.
Įvyko universiteto sportinio tobulinimosi grupių rudens krosas. Blogas oras neužtemdė sportininkų šventinės: nuotaikos ir ryžto nugalėti pasiekti kuo puikesnių rezultatų. Lengvosios atletikos sekcijos surengtose varžybose merginoms teko išbandyti jė gas 500 metrų atkarpoje, o vaikinams — 1000 m. Pirmosios į startą stojo merginų rinktinės. Gausiai ir organizuotai dalyvavo leng vosios atletikos, slidinėjimo, krepšinio, rankinio koman dos. Pirma finišą perkirto lengvaatletė B. Steponavičiū tė — 1:23 (FU. F I k.), ant rąja liko R. Mikolaitytė — 1:25 (FAF I k.), trečia atbė go V. Tamošaitytė — 1:28 (Fil. F I k.). Iš vaikinų nepralenkiamas buvo taip pat lengvaatletis Gediminas Verbus — 2:39 (FF II k.), antras A. Balvočius — 2:41 (MF IV k.). Tiek merginų, tiek vaikinų geriausiai pasirodė lengvo sios atletikos rinktinės, nuo jų šiek įtiek atsiliko slidinin kai, trečios krepšininkės ir futbolininkai. Toikios varžybos vyko jau Nuotraukoje: Fizikos fakul antrą kartą ir manoma, kad lteto antrakursis G. Verbus jos taps gražia tradicija. pirmas nubėgo kilometrą.
Iki vėlyvos nakties lieps noja įspūdingas laužas, devy ni prakaitai sunkiasi po pol kų, valsų ir žaidimų. Bonifa cas Stundžia užgulęs akor deoną, bet spėja ir pats pa šokti, ir užtraukti „Dumkai", kurią padainuoti, sako, turi teisę tik jisai ir doc. A. Gir denis. Kai laužas ima blėsti, šokių ir dainų centras persi kelia į malūną. Apie ketvirtą valandą .ry to koridoriuje suskamba mu šama keptuvė. Tuzinas baisų 'pritaria: „Kelkitės, fuksai, jau gana miegoti, Lipkte iš lovų ir apsimazgokitl .."
Lengva pasakyti — kelki tės, kai tik prieš dešimt mi nučių neiškentęs atsigulei. Ką jau čia „kelkitės, fuksai",
jei nevienas„senis" iš koto išvirto! .. Ką jau čia, ką jau čia... O vis dėlto šaunuoliai tie, kurie visą naktį drebino vandens malūną... Šiemet į VU Kraštotyrinin kų klubą atėjo apie 40 nau jų žmonių. Daug, bet ma žiau, negu pernai. Kai ku riems užteko ir vieno susiti kimo. . . Į krikštynas atvyko ne visi. Ką gi, visada lieka ištikimiausieji. Kaip tik ištikimiausiųjų kraštotyrai reikia. Kaip visada, į klubą at ėjom daugiausia filologų ir istorikų. Kaip visada, dau giausia merginų. Vyrai, ar girdite — koks gi Kraštoty rininkų klubas be vyriškos dainos! .. .. .O .buvo puiku. Kas iš mūsų nenorėtų dar vienų to kių krikštynų! .. Vaidotas DAUNYS, Robertas PETRAUSKAS
I k. lituanistai
kuratoriai, dekanato ir visuo meninių organizacijų atstovai kartais lankosi bendrabutyje. Bet po šitokio fakto, aišku, yra pagrindas mesti tokį kal tinimą fakultetui, o fakultetas taip pat negali tvirtinti, kad viskas buvo padaryta. Fakulteto dekanatas, kated ros ir visuomeninės organiza cijos numato suaktyvinti auk Šiandien (XI. 12), 20 vai., fakulteto auditoriją. Pasakos lėjamąjį darbą bendrabučiuo kviečiame visus, kurie nori Jolita Petkevičiūtė (VDI). se. susipažinti su dailininko A. Žmuidzinavičiaus gyvenimu ir Kraštotyrininkų Gamtos fakulteto Dekanas kūryba, j 92-ąją Filologijos klubo valdyba
232000 Vilnius —- MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas“ Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 2981S
LKP CK leidyklos spaustuvė
LV 15217
Užs. Nr. 3301
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA