canvBinis sutroencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO
<r. 35 (817)
PRANEŠA SKAITYTOJAI
Įsikūrė Filologijos fakulte. b įdomiųjų susitikimų klubas 'Pegasas". Šeštadienį, gruo do 2 d., kavinėje vyko pirįasis šio klubo vakaras — usilikimas su Jaunimo teato aktoriais. Susitikimą pradėjo „Pegaj“ pirmininkė A. Bilevičiūtė, askelbusi klubo nuostatus ir iipažindinusi su dešimčia taybos narių. Aktorės E. Laucevičiūtė ir L Kudlaitė paskaitė studentų iles ir prozą, o V. Marčinsaitė pažadėjo net įtraukti iuos eilėraščius į savo ruoiamą poezijos vakarą. S. Siaitis „suvaidino" A. Cechoit> apsakymą, G. Girdvainis,
jo paties žodžiais tariant, — ,,buvusio studento Just. Marcinkevičiaus'i" eilėraščius padeklamavo. O ten, kur ateina Veronika Janulevičiūtė — vi sada traukiamos gražiausios lietuvių liaudies dainos. Aktoriams buvo padovano tas pegasas be sparnų. (Pir mininkė: „O kas kada sakė, kad vienos valandos pegasai jau turi sparnus?") Po pertraukos studentų kū rybą skaitė patys autoriai ir jų draugai. R. NOREIKAITĖ
Prekybos fakulteto profsąjungos aktyvas bei Linksmųjų ir išradingųjų komandos na
riai buvo išvykę į Kauną. Jie susipažino su miesto įžymy Mūsų Universiteto studentų bėmis. profsąjungos komitetas yra Musų inf. pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Talino Politechni kos instituto studentų profsą Penktadienį LTSR švietimo jungos organizacija. aukštųjų mokyklų ir mokslo Keičiamasi delegacijomis, įstaigų darbuotojų profsąjun patyrimu. Šią savaitę į Vilnių gos Respublikiniame komitete buvo atvykę penkiolika Tali įvyko aukštųjų mokyklų stu no PI studentų. O mūsų prodentų pirmininkų pasitarimas. forgų delegacija viešėjo Esti Buvo apsvarstyta studentų joje. A. ŠEPUTIS, profsąjungos veikla, pasitin S. BUCHAVECKAS kant TSRS 50-metį, numatytos Jau kelintą kartą dėstyto tolimesnės aukštųjų mokyklų studentų profsąjungų bendra jas A. Vaišnoras susitinka darbiavimo gairės. Pasitarimo su savo naujais studentais, pabaigoje įspūdžius iš turisti nės kelionės po JAV pasako jo KPI studentų profkomiteto pirmininkas, LTSR Aukščiau siosios Tarybos deputatas Bronius Ascila. E. DARAŠKEVlClUTĖ
norinčiais išmokti italų kal bos. Dabar jų yra net dvi grupės — 24 žmonės. Tai tre čioji italų kalbos fakultatyvi nė grupė mūsų Universitete. Pirmosios grupės atstovai (prieš du metus pradėję lan kyti šiuos kursus) jau gali kalbėti itališkai įvairiom te mom, skaito itališkus laikraš čius, italų rašytojų kūrinius. Studentai klauso klasikinės ir šiuolaikinės italų muzikos įrašų, žada kolektyviai ap lankyti operą, kurioje parti jas italų kalba atliktų V. No reika ir G. Kaukaitė. V. ARIMAVICIŪTĖ
SKAITYTOJAI PRANEŠA
REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAST1S
1972 m. gruodžio 8 d.
LLKJS
UNIVERSITETO KOMITETE Jau septinti metai bendra darbiauja Krokuvos Jogailos universiteto Socialistinio jau nimo sąjungos (SJS) ir Vil niaus Universiteto komjauni mo organizacijos. Lapkričio pabaigoje mūsų Universitete viešėjo draugai lenkai —Krokuvos universi teto SJS komiteto narys J. Zdenkovskis, K. Laščakas ir V. Koricinskis. Komjaunimo WU komitete aptartas bend radarbiavimą sutarties pro jektas, tarptautinių darbo ir poilsio stovyklų Druskinin kuose bei Krokuvoje veikla. 1
GERI POELGIAI
TSRS—50 TSRS—50
BUKIM PAŽĮSTAMI:
Lapkričio 9 d. Poškos gatfeje kilo gaisras. Degė gyvelamas namas. Kaip pranešė ūlniaus m. 3 priešgaisrinės alies viršininkas, gesinant aisrą daug pastangų ir enerjjos padėjo Universiteto ludentas, materialinio ir riminio aprūpinimo spec. tmakursis Viktoras Miliausis. Jo pastangų dėka gaisras nvo likviduotas ir išgelbėtas fvt namas namas nuo ugles, Universiteto Rektoriaus akymu studentas už šį gerą Jelgį apdovanotas 40 rub. higine premija.
Istorijos fakulteto IV k. udentė Jonė Genevičiūtė ne tų, kurie gali švaistyti į lirę ir į dešinę tėvų uždirbis pinigus. Tuo gražesnis jos žiningumas, kuris pasireiši ne taip dažnai pasitaikanomis aplinkybėmis. Mergina <lo piniginę su dokumenis ir nemaža pinigų suma. Genevičiūtė nedvejodama dinį atnešė į fakulteto de dalą. A. DARGUŽIS
ėmesio! GRUODŽIO 16 DIENĄ AKl SALĖJE (ČIURLIONIO I ĮVYKS IŠKILMINGAS IRYBŲ SOCIALISTINIŲ SĄJUNGOS SPUBLIKŲ
Grimo 50-ųjų metinių Dėjimas, pradžia 19 IL.
ėmesio!
LATVIJOS VALSTYBINIS
Įvyko WU komjaunimo komiteto posėdis. Jame svars tytas Fizikos fakulteto kom jaunimo biuro akademinis darbas (pranešėjas J. Galinaitis), kalbėta, kaip Teisės fakulteto komjaunimo organi zacija pažymi TSRS 50-metį (pranešėjas J. Pečkaitis).
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO P. STUCKOS UNIVERSITETAS •
Rugsėjo 22 d. buvo pasirašyta drau gystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus ir Rygos universitetų. Ji numato , bendradarbiavimą mokslinio, mokymo ir kultūrinio darbo srityse. Šiandien 3-iame laikraščio puslapyje pasakojame apie Rygos universitetą. Centrlnių rūmų koridoriuje veikia fotoparoda. Ji supažindina su Rygos universiteto žmonėmis ir jų darbais.
REKTORATAS
PRIMENA, kad studentas — numatytu laiku 1 negavęs įskaitų, neturi teisės laikyti egzaminų, — neišlaikęs trijų ir daugiau egzaminų, šalinamas iš Universiteto, — neišlaikęs vieno ar dviejų egzaminų,, gali juos perlaikyti iki vasario 9 d. Įskaitų laikymas ir sesija prasidės normaliai, mokymo planuose numatytu laiku.
GERIAUSIOSE GRUPĖSE
Kiekviena akademinė gru pė turi savo džiaugsmų ir rūpesčių. Artėja žiemos sesi ja, raukia kaktas ir stena prie knygų studentai. „Gerai gyvenu, — į mandagų klausi mą atsako dažnas, — bet kaip su tais mokslais bus?“ Pernykštė žiema buvo gan sėkminga PEF darbo ekono mikos II g. fuksams. Sesija išlaikyta be priekaištų, gru pėj daug visuomenininkų, sporto, saviveiklos entuzias tų: V. Zinkutė, V. Tamulionis, V. Purkinaitė ir kt. Balas prie balo — ir pir ma vieta fakultete. Džiugu, malonu. Apie tai, kokiu bū du grupė tapo pirmaujančia, pasakoja seniūnė Vida Zin-
kutė: „Mūsų dvidešimt devy ni. Skirtingi charakteriai, skirtingi temperamentai. Ta čiau visi draugai žino, kad nuo studijų metais įgytų ži nių priklausys būsimo dar bo rezultatai. Todėl mokosi stropiai, atidžiai. Tikuos, kad mokslo ugnelė, įsidegusi nuo pat pirmųjų studijų dienų, neblės dar ketverius metus". Gražūs žodžiai. O juk ant rieji studijų metai aukštojoje mokykloje bene patys svar biausi ir vieni iš sunkiausių. Ar visi grupės draugai įveiks šį barjerą? „Malonu, kad bet kurį va karą, užsukęs į Universiteto skaityklą, rasi savo studentą besiruošiantį seminarui ar
koliokviumui, berašantį kur sinį darbą. Gerai lankomos paskaitos ir kiti užsiėmimai. Manau, kad ir keli grupės studentai, ne taip rimtai žiū rintys į studijas, tam didelį savarankišką darbą, veikia mi teigiamos atmosferos, sukrus", — džiaugiasi kura torius Vyt. Grigoras. Paminėjus grupės vadovą, studentų veiduose nušvinta šypsena. Kiekvienas prisime na jo pagalbą sunkiame „fuk. so” gyvenime; draugišką pa tarimą, pamokymą. Pats iki kaklo paskendęs moksliniame darbe, vadovas dažnai pasi domi grupės darbo plano vykdymu, dalyvauja rengi niuose, padeda juos organi
zuoti. Nedavė stipendijos, trūksta bendrabučio — kreipies į vadovą. Visi žjno — išklausys, padės. O kuratorius pasakoja: „Bendro darbo stovyklose ir įvairių priemonių dėka gru pė formuojasi kaip vienetas, „sergantis" ne tik už savo, bet ir už bendrus kolektyvo reikalus. Grupės aktyvas yra autoritetas ir organizatorius". Džiugu, kai gali pasidžiaug ti, pasididžiuot. O rūpesčiai? Jų daugėja. Juk iš geriausių daug reikalaujama. „Apmaudu, kai organizuo jamam renginy dalyvauja mažai žmonių. Neįdomu? Bet darbo planus sudarom visi
kartu. O vykdymą užkrau nant gruporgui, seniūnui, proforgui. Kad tik nuo savo pe čių bet kokią naštą nume tus! Nenorėkime gi mes, su augę žmonės, kad vedžiotų už rankutės, nesislėpkime už aktyvo nugaros. Jeigu kiek vienas iš mūsų parodys gru pės gyvenime tiek entuziaz mo, kiek, neabejoju, išlieja kitur, gyvensim dar draugiš kiau ir linksmiau. Norėčiau, kad' grupė gyventų pagal se ną ir gerą šūkį — _,,Visi už vieną, vienas už visus", — dar priduria Vida. D. TYLAITĖ PEF komjaunimo biuro narė, „TS" korespondentų posto narė
Vienas Chemijos fakulteto semestras Kaip jau pranešėme. Universiteto Tarybos ir partijos komiteto posėdyje buvo svarstytas studentų mokymo ir auklėjimo darbas Chemijos fakultete, vykdant TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimą „Dėl priemonių, pade dančiu toliau tobulinti aukštąjį mokslą šalyje". Žemiau pateikiame kai kurias mintis iš Chemijos fakulteto dekano doc. E. RAMANAUSKO pranešimo.
Mokymo proceso organizavimas, jo pravedimas nulemia jaunųjų specialistų paruošimo kokybę. Mūsų fakultete mo kymo procesas yra gana sudėtingas. Studentai šalia teori nių kursų labai daug dirba laboratorijose, kuriose įgyja pagrindinius chemikų įgūdžius. Reikia pripažinti, kad stu dentiškos laboratorijos dar mažai aprūpintos1 šiuolaikine aparatūra. Katedros beveik visą gaunamą aparatūrą naudo, ja moksliniams-tiriamiesiems darbams, o studentų apmoky mui dažniausiai skiriama pasenusi. Studentų žinios labai priklauso nuo skaitomų paskaitų kokybės. Nuo to, kaip skaitomos paskaitos, priklauso ir paskaitų lankymas. Rei kia pastebėti, kad mes dažnai bijome naujovių ir stengia mės dirbti taip, kaip dirbome prieš 10 ar 20 metų. Paskai tų skaitymą galima reformuoti. Štai pavyzdys. Organinės chemijos kursą skaito doc. L. Jasinskas. Kadangi autorių kolektyvo organinės chemijos vadovėlis išėjo iš spaudos, tai pilnas šis kursas nėra skaitomas. Perskaitomi tiktai sunkesni, mažiau studentams suprantami skyriai, išaiškina mi studentų nesuprasti klausimai, studentai priverčiami daugiau dirbti savarankiškai ir įgytos žinios kontroliuoja mos. Kaip parodė praktika, studentų žinios iš organinės chemijos yra neblogos. Katedrose reikėtų efektyviau technizuoti mokymo pro cesą. Nors šia linkme ir dirbama, tačiau tam fakultetas dar per mažai kreipia dėmesio. Labai opus klausimas — tai studentų savarankiškas dar bas bei jo normavimas. Nors fakultete šis tas daroma, ta čiau kiekvienas dėstytojas mano, kad jo disciplina yra svarbiausia ir duoda pernelyg dideles namų užduotis. Fa kultetas turėtų imtis efektyvių priemonių tuos krūvius sunormuoti. Prie katedrų sudarytos 5 metodinės komisijos, kurioms yra priskirti atskiri kursai, ir jos privalės rūpin tis šių kursų mokymo proceso reguliavimu. Šiuo metu 13 studentų dirba pagal individualius planus, ypač jų daug III kurse — 10 studentų. Blogą fakulteto pažangumą iš dalies galima paaiškinti vis silpnėjančiu kontingentu, bet didžiausia kaltė tenka fakul tetui. Pirmoje eilėje dekanatas turėtų būti reiklesnis, griež čiau kovoti su skolininkais. Katedros turėtų daugiau rūpin tis nepažangiais studentais ne egzaminų sesijos metu, o
per visą semestrą, išsiaiškinti atsilikimo priežastis. Nepažangiems studentams nepakantesnė turėtų būti ir fakulteto komjaunimo organizacija. Tiesa, jie svarsto sko lininkus, kai kam parašo papeikimus, tačiau to per ma ža. Teisingai fakulteto komjaunimo konferencijoje Univer siteto komjaunimo komiteto atstovas paklausė: „Kiek nepažangių studentų pašalinta iš komjaunimo?". Pasirodo — nė vieno. Mūsų nuomone, tinginiams ne vieta komjaunime. Kiekvieno komjaunuolio pagrindinis uždavinys yra gerai mokytis. Savo laiku mes siūlėme komjaunimo organizacijai orga nizuoti studentų visuomeninį dekanatą, kuris padėtų deka natui organizuoti mokymo procesą, o taip pat kontroliuo tų paskaitų lankomumą, dirbtų su silpnesniais studentais, kovotų už geresnį fakulteto pažangumą. Į jų funkcijas ga lėtų įeiti ir tvarkos palaikymas auditorijose bei kiti pana šūs klausimai. Mokymo procesas glaudžiai siejasi su studentų idėjiniupolitiniu auklėjimu, su jų mokslinės pasaulėžiūros forma vimu. Fakultetas savo darbe vadovaujasi TSKP XXIV su važiavimo nutarimais ir stengiasi prisidėti prie sėkmingo tų nutarimų vykdymo. Akademinėse grupėse plačiai ap svarstyta TSKP XXIV suvažiavimo medžiaga. Studentų auklėjamajame darbe vadovaujamės Universiteto komunis tinio auklėjimo programa. Fakultete atskiros katedros šefuoja studentų grupes. Vi siems pirmiesiems kursams katedros skiria kuratorius, ku rie bendradarbiaudami su kursinėmis komjaunimo organi zacijomis ir praveda politinio auklėjimo darbą. Kuratorių darbas dažnai svarstomas partinio biuro posėdžiuose. Ku ratoriai yra geri dekanato pagalbininkai, padeda organi zuoti ir kontroliuoja mokymo procesą. Tenka pastebėti, kad per mažai mūsų studentų lankosi muziejuose, mažoka politinių renginių. Dalis studentų neatlieka jokio visuome ninio darbo. Dažniausiai ši našta kraunama tiems studen tams, kurie jau turi visuomeninius įpareigojimus. Fakul teto visuomeninių' organizacijų uždavinys į visuomeninę veiklą įtraukti visus studentus. Juk šiandieniniams stu dentams ateityje teks organizuoti gamybą, dirbti su žmonė mis. Aišku, mokymo ir auklėjimo darbe dar yra daug klausi mų, kurie čia nebuvo paminėti. Chemijos fakultetas dės visas pastangas, kad mūsų darbo trūkumai būtų ištaisyti, stengsis įgyvendinti TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nutarimą „Dėl priemonių, padedančių toliau tobulinti aukš tąjį mokslą šalyje", o taip pat LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos nutarimą „Dėl priemonių toliau tobulinant aukštą jį mokslą respublikoje".
Pasakoja doc. S. RAMONAITĖ
žangus iš Universiteto. Dabartiniu metu dar yra keletas ypač ilgalaikių Lygindami tarpusavyje skolininkų. Dar nepasikelių praėjusių egzaminų stengė gauti užsienio kal sesijų rezultatus Chemijos bos įskaitos L. Žukauskie fakultete, esminių pakiti nė (III k.), R. Ūselis (IV mų lyg ir nematysim.. k.), egzamino — diplo Fakulteto egzaminų pa mantas A. Misiūnas. T. žymių vidurkis visa Bacevičiūtė ir L. Bliumaida lygus beveik ketu tė, neturinčios polimerų riems. Tačiau šitą ketver analizės įskaitos, taip pat tą sudaro ir vien labai ge diplomantės. rais pažymiais besimokan Studentų darbas semest tieji ir neišlaikę egzami ro metu keletą metų mūsų nų. Labai džiugu, kad pra fakultete buvo tikrinamas ėjusioje sesijoje 75% eg trijų balų vertinimo siste zaminų išlaikyta pažy ma. Tačiau paskutiniu me miais „labai gerai" ir tu jos atsisakėme. Minė „gerai". Iš 304 egzaminus tuoju būdu tikrinamas vi laikiusių studentų — 34 sų studentų darbas. Svar pirmūnai. Malonu, kad biausia gi išaiškinti atsinemaža pirmūnų yra ir liekančiuosius. Atrinkus žemesniuose kursuose. juos pagal balus, vis tiek Daugiausia vargo dėsty būtina žodžiu išsiaiškinti tojams, dekanatui ir, tur atsilikimo priežastis. Be būt, patys sau sudarė tie to, būna ir taip, kad dės 52 studentai, kurie sesijos tytojas trijų balų vertini metu neišlaikė vieno ar mo lape surašo „dveje kelių egzaminų. Susirūpi tus", o per egzaminą tie nimą kėlia tai, kad kas tie patys studentai irgi met didžiausias skolininkų gauna... dvejetus. Todėl skaičius fakultete būna iš dabartiniu metu akademi aukštosios matematikos ir nė komisija kiekvieną fizikos. O juk žinios iš šių mėnesį pasikalba su labo dalykų reikalingos. ratorinius darbus, semina Ruošiantis sesijai nėra rus ir kitus praktinius nesvarbių disciplinų. Tai užsiėmimus vedančiais gali patvirtinti buvęs III dėstytojais ir imasi prie kurso chemijos specializa monių padėti atsiliekan cijos studentas E. Eseli- tiems. Dauguma jų — bu nas, kuris neturėjo fizi vę skolininkai. nio lavinimo įskaitos, to Dažnai iki vėlyvo vaka dėl jam pavasario sesijoje ro laboratorijose ar palin nebuvo leista laikyti eg kę prie knygų skaitykloje zaminų. Per savo apsilei mūsų studentai dirba dimą pasidaręs didžiuliu kruopščiai ir įtemptai. To skolininku, susitvarkyti dėl norisi tikėti, kad atei nepasistengė iki šiol. nančioje sesijoje juos ly Jis pašalintas kaip nepa- dės sėkmė.
TEISININKO ŽODIS Mūsų korespondento V. Belovo pokalbis su Baudžiamosios teisės ir proceso katedros vyr. dėst. R. GREIČIUMI: — Labai didelę žalą daro neatsakinga kai kurių stu dentų pažiūra į socialistinę nuosavybę. Sakysime, dar neišgyvendintas barbariškas paprotys — knygų, tų iš minties lobynų, plėšymas, puslapių iškarpymas. Ar pa galvoja tokius „mokymosi metodus" praktikuojąs stu dentas, kad jo sugadinta knyga būtų galėjusi dar daug kam pasitarnauti, duoti taip trūkstamų žinių? Užeiki me į senųjų Universiteto rūmų auditoriją: kėdės vos gyvos, stalai neatpažįstamai subiauroti. Pažymėtina, kad visa tai daroma, pasislėpus nuo pašalinių akių. Vadina si, suprantama, kad elgiamasi neleistinai. Atrodytų, paminėti atvejai — lyg ir smulkmenos, ta čiau garbingu reikia būti ir jose. Beje, tarybiniai įsta tymai numato bausmes visais socialistinio turto gadini mo atvejais. Dar V. Leninas kalbėjo apie naują socialistinės nuosa vybės prigimtį. Šios gyvenimo tiesos įsisąmoninimas privalomas visiems, kad kiekvienas gausios studentų šeimos narys jaustų asmeninę atsakomybę. Už duotąjį žodį, už veiksmus. Juk jis — busimasis mokytojas, privalėsiąs būti elgesio, kultūros, etalonu kitiems. To dėl svarbu ugdyti kiekvieno studento atsakomybę, pa siekti, kad tai, kas bendra visų, būtų gerbtina. Seniai praėjo tie laikai, kai žodis „mano" buvo visagalis, vie nok dar egzistuoja principas „savi marškiniai arčiau kūno". Vargu ar kas namuose piaustytų stalo paviršių Nemažą darbą, ugdant asmeninės atsakomybės jaus mą, tausojant socialistinį turtą, galėtų nuveikti Uni versiteto visuomeninės organizacijos. Šie klausimai pri valėtų būti įtraukti į grupių komjaunimo ir profsąjun gos darbo planus. Stiprinti asmeninės atsakomybės jausmą — kiekvie no tarybinio studento reikalas!
NUTARIMAS Neseniai (vykusiame Uni versiteto tarybos ir VVU darbuotojų profsąjungos ko miteto bendrame posėdyje „Dėl universiteto ūkio tarny bų darbo pagerinimo“ buvo atkreiptas dėmesys ir į socialistinės nuosavybės tausobuvo j imą. Posėdžio metu kalbėta, kad studentų auklė, ___ _____ r __ dėme jimo darbe per maža sio skiriamą kultūringo elge-
Buvau įsitikinęs, kad bend rabučiuose studentai kasdien sulaužo mažiausiai po kėdę, nuplauna bent po vieną stalo koją ir pan. Matyt, tai buvo įsitikinimas iš tradicijos, nes jį nesunkiai sugriovė pokal bis su šešto bendrabučio ko mendantu S. Skuodžiu. — Aš pats suinteresuotas, kad nedingtų nė viena kėdė, kad bendrabučio inventorius būtų sveikas, nes esu mate rialiai atsakingas. Tai viena medalio pusė. Antra — tuo rūpinasi ir bendrabučio tary ba. Bendrom jėgom ugdom visų bendrabutiečių atsako mybę. Tvarka bendrabutyje įsiga lėjo ne iš karto. Socialistinio turto gadinimo atvejų anks čiau pasitaikydavo ne taip jau
šio įpročiui ugdyti, socialisti nės nuosavybės tausojimui, nepakantumui aplinkos terši mui ir tvarkos pažeidimams. Universiteto tarybos ir VVU darbuotojų profsąjun gos minėto posėdžio nutari me primenama visiems dar buotojams ir studentams, jog SOCIALISTINĖS NUOSAVY BĖS APSAUGA, TAUPUS VI SŲ PINIGINIŲ IR MATERIA LINIŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJI MAS, PAVYZDINGAS VISŲ UNIVERSITETO PASTATŲ IR
KOMENDANTO NUOMONĖ retai. Komendantui teko pa rodyti tvirtą ranką, užsispyri mą. Štai, sakykim, kambary sulūžo kėdė. Jo gyventojai, bandydami išsisukti, „pasiskolindavo" kitam kambary, pertaisydavo inventoriaus numerį ir ramūs atsiskaitydavo. — Nusipirkau krautuvėj žymeklį. Juo pažymėtą in ventoriaus numerį jau sunku pataisyti ar išskusti. Skaityk loje sustatėm vienos rūšies kėdes, vestibiuly — vėl kitos. Iš karto aišku, kur kieno kė dė atsidūrus, — pasakoja ko mendantas. Bendrabutyje yra invento riaus paskirstymo sąrašai. Tuoj po rugsėjo pirmosios įteikiami jie kiekvienam
kambariui. Seniūnas žino, koks inventorius kambary, jis pasirašo už jį. Tačiau už sugadintą atsako ne jis vie nas, o visi kambario gyven tojai kartu: komendantas nie kam iš jų nepasirašo atsi skaitymo lapely, kol inven torius nebus sutaisytas. Dabar smulkesnį gedimą pataiso patys studentai. Jei gu nepajėgia, kreipiasi į sta lių. Prieš jam ateinant, bend rabutyje aiškioje vietoje iš kabinamas skelbimas, atseit, pasinaudokite paslaugomis. Jeigu ir stalius jau nebegali sutaisyti, jis surašo aktą. Šiuo atveju inventorių suga dinusiam studentui nebelieka kitos išeities, kaip bėgti į
STOK! AR PAGALVOJAI, KĄ DARAI? £------------------------------------------------------------------------------
APLINKOS SUTVARKYMAS, NUOLATINIS TVARKOS PA LAIKYMAS BEI NESITAIKS TYMAS SU JOS PAŽEIDIMU YRA BENDRAS VISO UNI VERSITETO REIKALAS IR KIEKVIENO JO KOLEKTYVO NARIO PAREIGA. Siekiant la biau įtraukti studentus į pa vyzdingos tvarkos palaikymą ir- padidinti jų pilietinę atsa komybę už socialistinio tur to tausojimą bei apsaugą, darbuotojų ir studentų prof sąjungos ' komitetams paves-
ta paruošti ir 1973 m. sausio 1 d. patvirtinti bendrame su rektoratu posėdyje studentų dalyvavimo socialistinio tur to apsaugoje ir tausojime, švaros ir pavyzdingos tvar kos palaikyme nuostatus.
Rekomenduota Universite to komjaunimo ir studentų profsąjungos komitetams, vi sų padalinių profbiurams sis temingai svarstyti socialisti nio turto apsaugos laikymą si.
j baldų parduotuvę. — Suminėtos mūsų pr monės davė savo rezultat] Studentai saugo jiems patiM tą turtą, jie žino, kad reitj atsakyti už jį, žino — jei sulaužys kėdę, neturės j sėdėti. — Pernai tik vieną »■ parnešė studentai iš bąli parduotuvės, — priduria H mendantas. — Tai irgi "j kad sąlygų turto gadiniJį nėra. S. Skuodžio nuomonei d pritariame: pirmiausia tvari turi padaryti komendantas taryba, o tada jau galima :| kalauti iš bendrabučio eyva tojų. Ir priduriame: dar I visuose bendrabučiuose tl saugomas visų turtas. A. JUODl'I|
1
Daug tradicinių linksmų švenčių organizuoja rygiečiai. Viena įdomiausių, masiškiau sių — Aristotelio šventė, jos metu visi pirmakursiai „pakrikštijami“ (nuotr. kairėje). Botanikos sodas gavo dar vieną originalų šiltnamį. Jame auginamos palmės.
Latvijos Darbo Raudonosios Vėliavos P. Stučkos valstybinis universitetas — seniausia tarybinė aukštoji mokykla Latvijoje. Jis įkurtas 1919 metų vasario 8 dieną Latvijos TSR vyriausybės dekretu, kurį pasirašė vyriausy bės vadovas P. Stučka ir švietimo komisaras Janis Berzinis-Ziemelis. Universitetas buvo įkurtas Rygos politechnikos instituto bazėje. 1919 metų pradžioje Universitete buvo 8 fakultetai. Mokslas universitete buvo nemokamas, dėstoma latvių ir rusų, labai retais atvejais, ir kitomis kalbomis. Kovo mėne sį universitete studijavo jau 3078 studentai, iš jų — 2123 studentai pirmakursiai. Tai buvo daugiausia darbininkų, valstiečių vaikai. BURŽUAZINES reakcijos metai Šios santvarkos metais Latvijos aukštoji mokykla buvo vadinama Latvijos universitetu. 1939 m., reakcijai sustiprėjus, buvo įkurtas Teologijos fakultetas. Universitete mo kėsi daugiausia valdančiosios klasės atstovai. Už mokslą reikėjo mokėti nemažą mokestį. Tie, kurie negalėjo sumo kėti mokesčio, nors ir labai gabūs studentai, buvo privers ti palikti universitetą. NUVERTUS BURŽUAZINĘ DIKTATŪRĄ Tarybų valdžios atkūrimas 1940 m. Latvijoje vėl atvė rė plačias galimybes universitetui, Latvijos mokslui. Buvo pertvarkyta universiteto struktūra, įkurta 10 fa kultetų. 1940—41 m. m. pradžioje universitete aktyvią veiklą iš vystė pirminė partinė organizacija (sekretorius A. Cindermanas), komjaunimo organizacija (sekretorius P. Balinš), studentų draugija ir kitos. Universiteto tolesnį vystymąsi nutraukė klastingas fašis tinės Vokietijos karas. Daug dėstytojų ir studentų įsijun gė į aktyvią kovą su nuožmiu priešu — kovojo fronte, partizaniniuose junginiuose. Narsiųjų mirtimi krito profe sorius V. Jungas, dėstytojas K. Vicinšas, studentai J. Valeris, V. Jegorovas, J. Loginas, V. Misa ir daugelis kitų. Jų atminimas visada gyvas šiandieninių profesorių, dėstytojų ir studentų širdyse. UNIVERSITETO SUKLESTĖJIMAS Išvadavus Latviją, dideli darbai prasidėjo universitete. Pirmiausia buvo labai išplėsta jo materialinė bazė. Tai lei do 1950 m. Medicinos fakultetą reorganizuoti į Rygos me dicinos institutą. Dabar universitete dėsto tikrai aukštos kvalifikacijos dėstytojai, universitetas ruošia aukštos kvalifikacijos pla taus profilio specialistus. 1967 mėtų vasario 7 dieną TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku už nuopelnus, vystant aukštąjį mokslą, ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus, Rygos universitetas buvo apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. Universitetas palaiko glaudžius ryšius su Latvijos Moks lų akademija, mokslinio tyrimo centrais, kitomis respubli kos aukštosiomis mokyklomis. Universitete skaito paskai tas ir vadovauja disertacijoms Latvijos Mokslų akademi jos akademikai, profesoriai iš Maskvos, Leningrado, Mins ko, Kijevo, Vilniaus ir kitų Sąjungos aukštųjų mokyklų. PARTINĖ ORGANIZACIJA Visuomeninio gyvenimo ir politinio jaunų specialistų auklėjimo centru buvo ir lieka partinė organizacija. Pokariniu laikotarpiu organizacija nuveikė milžinišką darbą, komunizmo idealų dvasia auklėdama jaunimą.
Platų sąjūdį sukėlė naujų PDG normų laikymas. Daugiau “aip pusantro tūkstančio studentų patraukė į miesto statlionus, sporto aikštynus. Čia juos egzaminuos fizinio laminimo katedros dėstytojai, pasižymėję sportininkai.
Kiekvienais metais auga komunistų skaičius. Dabar par tinės organizacijos eilėse beveik 500 pačių geriausių uni versiteto darbuotojų, studentų. Didelį darbą dirba komunistai, revoliucijos mokyklą iš ėję audringuose gyvenimo sūkuriuose, — profesorius E. Karpovic, partijos narys nuo 1909 m., doc. J. Vilks, doc. E. Udris, partijos nariai nuo 1915 m. ir daugelis kitų. „PADOMJU STUDENTS" Latvijos Darbo Raudonosios Vėliavos P. Stučkos valsty binio universiteto partijos komiteto, rektorato, LLKJS, profsąjungos komitetų laikraštis. Redaguoja jį — Dz. Sondore, lit. darbuotoja V. Liepa. „Padomju students" — lietuviškai „Tarybinis studentas". Ne tik vienodais pavadinimais artimi Rygos ir mūsų uni versitetų laikraščiai. Spausdinamos medžiagos tematika ir gi panaši. Kalbant apie Rygos universiteto laikraštį, negalima ne paminėti darbščių žurnalistikos specialybės studentų. Visų kursų žurnalistikos specialybės studentai, išskyrus diplomantus, turi rašyti universiteto laikraščiui. Tai įeina į jų mokomosios praktikos programą. Gražu ir simboliška — visų Latvijos žurnalistų kūrybi nis kelias prasideda būtent čia, universiteto laikraštyje.
PUBLICISTINIAM KONKURSUI
AŠ — TSRS PILIETIS DVIEJŲ UNIVERSITETŲ DRAUGYSTĖ Rygos P. Stučkos universiteto prorektorius mokymo rei kalam Stanislovas Graužinis papasakojo, kad nors bendra darbiavimo sutartis tarp Latvijos ir Vilniaus universitetų sudaryta, palyginti, neseniai, glaudūs ryšiai tarp dviejų kaimynių broliškų tautų egzistuoja jau gerokas laiko tar pas. „O sutartį sudaryti reikėjo jau anksčiau" — sako pro rektorius. Tie draugystės ryšiai tarp universitetų būtini. Jie padeda suartėti tautoms, padeda geriau pažinti draugų laimėjimus, mokslo išsivystymo lygį, ir, žinoma, pasimo kyti vieniems iš kitų. Pagal bendradarbiavimo planą ry giečiai laukia atvykstančių profesorių A. Žilėno, K. Na vicko ir kitų. Mūsų universitete lankysis ir skaitys paskai tas žymiausi Rygos seniausios aukštosios mokyklos profe soriai ir dėstytojai: biologijos mokslų dr. prof. H. Maurinis, ekon. m. dr. K. Andžanas, doc. V. Fricbertas ir kt. WU prof. A. Bolotinas kartu su latviu Z. Cirule tęs bend rus tyrimus. P. Stučkos universitetas panašias bendradarbiavimo su tartis yra sudaręs su Rostoko (VDR) ir Prahos (CSR) uni versitetais.
Jau 50 metų veikia Rygos P. Stučkos universiteto observatorija. Nuotraukoje dešinėje: observatorijos vedėjas prof. K. Šteins darbo metu,
ORBITOJE SAVIVEIKLININKAI... P. Stučkos universitete sėkmingai dirba penki universi teto ir dešimt fakultetų meninės saviveiklos kolektyvų. Vieni iš pagrindinių — liaudies šokių ansamblis „Dancis“ ir liaudies choras „Juventus". Kur tik nekoncertavo „Dancis"! Ir visur jis buvo sutin kamas plojimų audra. Ne veltui, kada kalbama apie savi veiklą, latviai visada pradeda nuo „Dancio". Susikūręs dar teberūkstant karo ugniaviečių dūmams, 1957 m. „Dan cis" koncertavo Šeštajame pasauliniame jaunimo ir stu dentų festivalyje Maskvoje. Jo koncertiniai maršrutai nu sitęsė VDR, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių keliais. Už didelius nuopelnus propaguojant šokio meną, 1966 metais „Dančiui" suteiktas garbingas nusipelniusio liaudies kolektyvo vardas. Beje, pernai „Dancis" koncertavo ir WU salėje. Liaudies choro ,Juventus" gimimo data beveik tokia pat, kaip ir universiteto — 1920 m. Choro kolektyvas — draugiška ir darni entuziastų šeima, negailinti nei jėgų, nei laiko vienam, bet pačiam kilniau siam tikslui — nešti žmonėms gėrį, supažindinti plačiąsias liaudies mases su muzika, daina. Daugelį studentų vilioja scenos menas. Jau daug metų Universitete sėkmingai dirba dramos kolektyvas, kuriam vadovauja aktorius S. Adermanis. .. .IR SPORTININKAI Kamuoliukas žaibo greitumu laksto po mažytį žalią stalo teniso stalą. Plaukai krinta ant akių, nėra kada net atga lia ranka jų nubraukti. Ir kada rankas tarsi švino kažkas pripila, kojas padaro nelanksčiomis, mergina vos girdi teisėjo informatoriaus balsą: — Nugalėjo Zaiga Jansen. Ne visada, aišku, teisėjai pa sako, kad laimėjai tu. Ypač džiugios pergalės VDR, Pakis tane, Lenkijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Meksi koje, Liuksemburge. Bet Zaiga Jansen, nusipelniusi sporto meistrė, du kartus Europos čempionė, priešingą teisėjo tei ginį nedažnai tegirdi. Grįžta Zaiga iš tolimesnės kelionės, bet jos lange iki ryto negęsta šviesa. Ilsėtis nėra kada: naujų įspūdžių, kovos aprašymų nori skaitytojai. Rašo Z. Jansen, juk ji — busimoji žurnalistė. Studentai, mėgstantys sportą, gali užsiiminėti 18-oje Sporto klubo sekcijų. Užtenka paminėti, kad pasaulio eks-čempionas M. Talis šlovę tarptautiniuose šachmatų turnyruose įgijo dar be studijuodamas Filologijos fakultete. Ne vien garsių vardų ir aukštų rezultatų vaikomasi. Sporto klubo pagrindinis uždavinys — kad sportu užsi iminėtų visi, kad sportas padėtų ir moksle. *
*
*
Daug dar būtų galima papasakoti apie Rygos universite tą, jo puikius dėstytojus, profesorius, darbščius studentus. Universiteto perspektyvos — didžiulės: žymiai išsiplės materialinė bazė, bus pastatyti nauji mokymo korpusai. Latvijos Darbo Raudonosios Vėliavos ordino P. Stučkos universitetas yra stambus mokslo ir kultūros centras, ruo šiantis tarybinės inteligentijos kadrus. Teisinga Tarybų Sąjungos Komunistų partijos politika, tarybinės santvarkos tvirtumas ir neišardoma mūsų didžio sios tėvynės tautų draugystė — tarybinio mokslo su klestėjimo pagrindas. Juozas MAŽEIKIS
Violeta PALUBINSKAITĖ II k. žurnalistė PO KARO >•
Nijolė MACKEVlClUTĖ IV k. žurnalistė IŠSISKIRIANT Teisybė kartais guli negiliai: Tereikia akmenį nuverst ar grumstą. Tačiau, regėjot, kertasi keliai, O debesų vanduo ne žydras —- drumstas.
Išsišakoja paukščio sparno brydė, Bet nesuranda teisingos krypties... Kaip netikėtum — vis tiek pasiklydai, Ir tai — pradžia. Dar liepos nežydės. TESTAMENTAS
Pamirški lietų — jau žolė pražilo. Tie sunkūs žingsniai šaukia kaip varpai... Sapnuok. Saulėlydy regėk kaip gyvą Svajonę savo rytmečio plaukais. i
Sukurk žodžius, dar niekur negirdėtus — Lyg talismaną ilgame kely. Praeik pro kančią. Jos nepastebėtas Išmok praeit. Tai — viskas, ką gali.
GEROS VALIOS ŽMO NĖS — Šis posakis nu skambėjo įvairiomis Eu ropos kalbomis po III Tal kos šalininkų kongreso Stokholme 1950 metais. Pasirodę kongreso atsi šaukime, šie žodžiai tvir tai įėjo į pažangiosios spaudos leksikoną. MOKYTIS MOKYTIS IR DAR KARTĄ MOKYTIS — Šie žodžiai pirmą sykj pasirodė V. Lenino straips nyje „Geriau mažiau, bet geriau". Posakis dažnai ci tuojamas ir ligi šiol nepra rado savo aktualumo.
sparnuoti p osakiai VISŲ ŠALIŲ PROLETA RAI, VIENYKITĖS — Tai baigiamieji „Komunistų partijos Manifesto" (1848) žodžiai, tapę viso pasaulio darbininkijos šūkiu. REVOLIUCIJA — ISTO RIJOS LOKOMOTYVAS — Šį tikslų palyginimą pirmą sykį pavartojo K.
Dienos nestovi vietoje
Dabar — saulę užstoja medžio galva — Rūkas šviesa auksine nenušvinta. Atmintis dar nežydėjusių pienių Tavo plaukuos, o senas žmogau, Nebežvelki j veidrodžius — Ir ten tik balta atmintis.
Spėrios
Nelengvi šie metai Univer siteto sporto mėgėjams. Mokslo metai prasidėjo vienu sporto organizacijų 1973 metų mėnesiu vėliau. Gausu pas varžybų kalendoriaus. (Jos kaitų, praktikos darbų, įskai nebus imamos į kompleksinę tos lipa ant kulnų, o čia dar spartakiados įskaitą). treniruotės, svarbių varžybų Universitete vidaus varžy Dabar — tik tikėk: gūsis. Respublikinė studentų bos jau prasidėj'o. Rugsėjo Neišeisiu jau niekur ir niekam tavęs nepaliksiu spartakiada, „Sporto", „Tele mėnesį įvyko pirmakurs ; Tik nekalbėk, vizijos" taurės", respublikos, krepšinio ir tinklinio varžy Nepasakok nieko — „Žalgirio" pirmenybės spalio bos. Liūdna ir taip, Pasibaigė „Komjaunimo ir lapkričio mėnesiais iš mūsų Juk tavo plaukuos — komandų pareikalavo nemaža taurės" tinklinio ir šaudymo Nematančių žydinčių pienių balta atmintis. jėgų ir brangaus laiko. Sporto varžybos. Pakelta ir Univer klubo valdyba, atsižvelgdama siteto spartakiados varžybų * * * į padidėjusį mokymosi krūvį, vėliava. Pirmieji programų > sporto organizacijų varžybų pradėjo plaukikai. Šiuo metu Užmerkiu akis grafikus, nutarė susiaurinti vi vyksta Universiteto tinklinio Ir dangus — daus varžybų apimtį. „Kom pirmenybės, kuriose aštuomos Vien tik saulė auksinė sustingus. jaunimo taurės" varžybų pro merginų ir dešimt vaikinų Vėl pro blėstantį rūką kaitroj gramą sudaro keturios sporto komandų kovoja dėl nuga' Regiu tavo baltas rankas šakos, sumažintas ir Universi tojų vardo ir pereinamųjų Glostančias eglių kamienus. teto spartakiados varžybų taurių. skaičius. Į kompleksinę tarpUniversitete įvyko faku'neJuntu — Artimi tampa žmonės, fakultetinę įskaitą bus ima tų sporto kolektyvų rinkimai, Kai bėga j girią mos tik tos sporto šakos, ku Į sportinį-visuomeninį darbų Juoką išblėsusį aidu gražinti: rių varžybos gali trukti įsitraukė net astuonios naujos Ten ašaros, netikėtai atleidus, 1—2 dienas. Atsisakyta labai sporto kolektyvų tarybos populiarių ir tradicinių krep (nauji pirmininkai), Neseniai Pavirsta rasa... šinio, rankinio, tinklinio var išrinkta ir nauja „Mokslo žybų. Šių sporto šakų varžy valdyba. Universiteto sportinis gy bos bus vykdomos tik tuo at veju, jeigu atsiras laiko jas venimas vietoje nestovi. Marksas savo veikale kratas (469—399 p. m. e.) V. MATULAITIS surengti, tai priklausys nuo „Klasių kova Prancūzijoje Šis sparnuotas posakis pla nuo 1848 iki 1850 metų". čiai išplito visame pasau lyje. VALSTYBĖS MAŠINA I PAŠALINTI KAIP NEPAŽANGUS VALSTYBĖ VALSTYBĖ — Taip pasakė anglų filo JE — Posakis tikriausiai sofas ir valstybės veikėjas Medicinos fakulteto III k. stud. I. Vaškaitė, Tomas Hobesas (Thomas atsirado Prancūzijoje hu Filologijos fakulteto II k. stud. D. Blozneiytė, Hobbes 1588—1679), kuris genotų karo metu (1562— Fizikos fakulteto II k. stud. R. Kalmatavičiūtė, ir IV k. 1598). Pirmą sykj jį pavar stud. V. Fursovas. valstybės mechanizmą ly gino su mašinų mechaniz tojo prancūzų rašytojas mais. Šį posakį plačiai var Agrippa d'Abigne (Agriptojo ir vokiečių švietėjas pa d'Aubigne — 1552— J. G. Herderis. Neužmirš 1630), kovotojas prieš ka tas jis ir dabar. talikybę. Posakis reiškia grupę žmonių, organizaci AŠ ŽINAU, KAD NIE ją, kuri ignoruoja valsty KO NEŽINAU — taip pa bės įstatymus, ir susikuria sakė graikų filosofas Sosavo gyvenimo normas.
(
I pi
VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS TEATRINĖS DIENOS
LABAI TIKRAS MALONUMAS Jeigu kam verta pavydėti, tai gastroliuojančiam Univer siteto Etnografiniam ansamb liui. Paskutinį lapkričio šešta dienį išvažiavom į Varėnos rajono Dubičių kaimą rodyti programos „Kermošius”. Visą kelią dainavom liaudies dai nas — dvi valandas nė viena daina nesikartojo. Kaime mūsų autobusus pa sitiko vaikai, sulėkę iš aplin kinių kiemų, o mes, tik išlipę, išdidžiai paskelbėm: — Tijatras atvažiavo. Salė nedidelė, scena dar mažesnė, o persirengimo kambarys tik vienas — nie ko originalaus, įprastas ir net būtinas gastrolių vietų apibūdinimas. Persirenginėjant du kartus subirbė tele fonas, ir mes vėl su derama atsakomybe pranešėm, kad „koncertas jau atvažiavo ir ruošiasi". Užkandom, nusigrimavom, išrinkom simpatiškiausią mer gaitę (t. y. — mane, nes bu-
Toks skelbimas pakvietė praėjusio šeštadienio vakarą užsukti į Fizikos fakulteto pirmakursių „krikštynas". Su plaukė minios smalsuolių. Vi si troško pasižiūrėti, kaip dar nespėję apsipūkuoti studen tėliai taps tikrais fuksais, kaip, krikštatėvių žodžiais ta riant, „iš nieko atsiranda kaž kas". „Apeigos“ prasidėjo iš kilminga procesija, kurios priekyje degančiais fakelais nešini oriai žengė diploman-
vau jsipynus po tris kaspi nus) pranešti, kad koncertą pradedame. Ir pradėjom. Dai navom, vaidinom, į salę žvilgčiojom ir matėm, kad lyg ir patinkam. .. Čia gali ma pasakyti išsireiškimą, kurį- prieš mėnesį sukūrė mūsų ekspirmininkas Kazys: — Koncertas pavyko — plojimų buvo. Po to buvo vakaronė — šokiai su susirinkusiais. Sce noje pasodinom muzikantus — grojo armonika ir būgnas. Mes, nulipę nuo scenos su sa vo tautiniais drabužiais, ragi. nom visus žiūrovus nusivilk ti paltus ir pakilti iki mūsų baisiai geros nuotaikos. Trypėm valsus ir pasiutpolkes — vyko šokiai su perspėjimu: „Nesustokim, nes užmuš." Ir tikrai — ta maža saliukė at rodė kaip pasakų svirnas, pilnas siaučiančių velnių, grasinančių sutraiškyti visus, nedalyvaujančius jų patra kusiame šokyje. Aš niekad netikėjau, kad šitaip bepro-
tiškai galima įsilinksminti šo kiuose, kai griežia tik pa prasčiausia armonika, būg nu išmušami trys taktai. Aš pastoviai išsigąsdavau, pa kviesta polkai — tai toks pasiutėliškas šokis, kai vienu apsisukimu nuskrendi tris metrus ir nelieka laiko nu stebti, kad dar gyvas. Ir taip godžiai gėrėm paprastą ledi nį vandenį, taip susižavėję klausėm kaimo moterų dainų, taip neskubėjom išsipinti ka sų. . . Antrą valandą nakties iš važiavom į kolūkietės Stasės namus. Leisgyviai suvirtom j mėlyną trobą, susėdome ant ko pakliuvo ir vėl dainavom, dainavom. Kaimo valgiai la bai skanūs — bulvės, kopūs tai, grybai, Gėrėm kvepiančią oranžinę vyšnių šakų arbatą. Stasės mamutė padainavo senų dzūkiškų dainų — klausėm išsižioję, išsišiepę, laimingi be galo. Po kelių valandų vėl su lindom į autobusus ir dainuo-
DIPLOMANTAI „KRIKŠTIJA“ FUKSUS tai, o iš paskos kiek sunerimę traukė busimųjų fuksų voros... Trenkė tradicinis fizikų „žaibas”, ir iš aukšto sosto į susirinkusius prabilo Didysis Krikštatėvis. Diplomantai šiais metais pagaliau atgavę „krikštynų" organizatorių pa reigas, rūsčiai pasmerkė vi-
duramžiškus inkvizicijos me todus, kuriuos taip mėgdavo antrakursiai, „krikštydami" nedaug jaunesnius už save draugus. Diplomantai gi be velijo rūpestingu tėvišku žo džiu padėti jauniesiems kole goms įaugti j didelę fizikų šeimą. Aišku, čia netrūko linksmo juoko, sąmojaus, iš-
darni pasukom į Vilnių. Vėl nė viena daina nesikartojo; visos negirdėtos ir visos liau dies — iš kur jų tiek daug? Man atrodė, kad net oras aplink mūsų autobusą buvo nudažytas dainų ir mašina tiesiog švietė jomis. Mes va žiavom ir visur aplink bėgo daina. Toks labai keistas ir labai linksmas autobusas — stačiai dainų kometa. O jau namuose, sapnuoda ma, aš netyčia pagalvojau: „Niekada daugiau taip ne be. ..” Nebus? Kodėl? Juk tai buvo tik pirmas šio sezo no koncertas, pirmas naujų narių pasirodymas, už kurį vadovė Aldona Ragevičienė stipriai pabučiavo, karščiau už geriausius atsiliepimus. Mes dar daug važinėsim — mes patys to norim, o ką jau bekalbėti apie tuos, kuriems mes vežam tai, kas mums la biausiai patinka. Tikriausiai visi ansamblio pasirodymai būna labai links mi, o man šitos gastrolės bu vo tokios tikrai pirmos. To dėl aš visai ne iš tradicijos sakau, kad niekad jų nepamiršiu. Rūta NOREIKAITĖ
Vaidinimai vyksta teatrinės studijos patalpose Čiurlionio g. 21. Įėjimas per Medicinos fakultetą.
Gruodžio 15 — SAULĖS TILTAS. Tarybinių tautų poezijos ir muzikos koncertas, skirtas TSRS 50-mečiui. Režisieriai — A. Cepaitytė, N. Kurklietytė. Dalyvauja Universiteto teatro aktoriai ir Konservatori jos Kamerinės katedros ansambliai. Gruodžio 17—18 d. Numatoma premjera Ch. Sachani. L Pirandelas, Lukianas NUO IRANO IKI PRAGARO Trijų dalių satyrinė reklama. Režisierius — V. Limantas. Dailininkas — G. Kličius. Muzika — Martinaičio. Režisie riaus asistentai — E. Orlauskas, G. Indriūnas, R. Tubelytė Gruodžio 19 — J. Baltušis. NOVELĖS APIE MEILĘ. Inscenizavo G. Žilys. Režisierius — L. Ciunis. Dailininkas — R. Dichavičius. Gruodžio 20 — PASKENDĘS VARPAS Režisierius — L. Ciunis, Dailininkas — Br. Bartusevičius ! Muzikinis apipavidalinimas — A. Lapinsko. Gruodžio 21 — MUZIKOS VAKARAS Dalyvauja Konservatorijos studentai. Bilietai parduodami nuo gruodžio 11 d. VVU studentui profsąjungos komitete nuo 11.30 iki 17.30 vai. Vaidinimų pradžia 20 vai. Priimamos kolektyvinės paraiškos.
Gruodžio 11d. 17 vai. Ak tų salėje įvyks koncertas-pašnekesys. Programoje: J. S. Bacho, L. van. Bethoveno, F. Listo, B. Smetanos, S. Prokof jevo kūriniai. Dalyvauja Kon servatorijos vyr. dėst. R. Kontrimas ir I k. stud. I. Širadingų patarimų. mulytė. Estetinio lavinimo katedra Maloni staigmena buvo ir vestibiulio papuošimas — gausybė linksmų, nuotaikin Studentų profkomitete yra gų, šmaikščių plakatų ir pie poilsinių kelialapių į Karpa šinių. Taigi, pasitaikiusius tus žiemos atostogų metu krikštynų nesklandumus, (12 dienų). Kaina — 46 rub., kartais ir originalumo stoką studentų profsąjungos na tikrai kompensavo didžiulis riams — 15 rub. Pareiškimai priimami tik diplomantų entuziazmas, orga tarpininkaujant profbiurui. nizatoriškas užsidegimas. Studentų profkomitetas * * ★ E. TAMAŠEVICIUS Gruodžio 17 d. 15 vai. AkFF profbiuro narys
tų salėje susitinka MMF n ChF Linksmųjų ir išradingųjų komandos. Pakvietimus gali ma įsigyti fakultetų profbiuruošė.
Studentų profsąjungos ko mitete yra abonementų į Ba cho kūrinių koncertus, kuriel įvyks gruodžio—sausio—vai sario mėnesiais Filharmoni-I joje. Abonemento kaina 1^1 rb„ studentų profsąjungos na-l riams — nemokamai. Kreiptini į studentų profkomitetą.
bf. IU.'
G. Pa
Ps
Reiškiame gilią užuO; jautą IF IV k. psichologe' Danutei ULINSKAITEI dėl tėvelio mirties.
Klasės draugai
to
tAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
1 KAINA 2 KP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stndentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ;29815.
Užs. Nr. 4844
LV 07358
REDAKTORĖALGIS KUSTŠ
!ai