caKvmis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. lapkričio 22 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 35 (894)
Musų bendras džiaugsmas Mūsų akademinei grupei antrų kursų tarpe paskirta antroji vieta. Iš pradžių nu stebome — kuo mes geres ni? Gal nulėmė neblogas pa žangumas, kuris pernai po žiemos sesijos buvo 4,47 balo. O kada gerai sekasi studijos, tai ir nuotaika geresnė. Ji padeda lengviau tvarkyti ki lus grupės reikalus. Malonu, kai seniūnas išmoka stipendi jas beveik visiems grupės studentams, o V. Kvedaraitei, S. Žilinskaitei, J. Naujaliui ir dar šešiems jų draugams — padidintas. Skolininkų grupė je neatsirado ir po pavasario i'gzaminų sesijos, kuri buvo kur kas sunkesnė, negu žie mą. J. Naujalis ir R. Bud rys — mūsų pažiba ■— nuo šių mokslo metų pradžios stu dijas tęsia Maskvos Lomono sovo universitete. Per Spalio šventes mes vėl susitikome Vilniuje: jie buvo grįžę ke'ioms dienoms paviešėti. Jo
nas ir Rimantas džiaugiasi, kad studijos Maskvoje jiems sekasi taip pat gerai. Gera ir mums: džiaugsmu dalinomės visi. Daugelis grupės studentų savo jėgas bando SMD veik loje. Praėjusioje konferenci joje net keturi mūsų kurso studentų — J. Naujalio, S. Žilinskaitės, G. Aidietytės ir A. Mažono — darbai iškovo jo prizines vietas. Grupėje visi komjaunuo liai ir visi aktyviai dalyvauja grupės ir fakulteto visuome niniame darbe. Didžiuojamės, kad mūsų Virgilijų — Keparutį — šiemet išrinko fakul teto komjaunimo biuro sek retoriumi. Abejingų, nuobo džiaujančių nebūna ir susirin kimuose, nes temas pasiren kame patys įdomias ir aktu alias. Daugiausia ginčijamės, kalbame jaunimo problemo mis, domimės ateistinėmis temomis Gerai pažindami vie
ni kitus, greitai pastebim ne sklandumus ir nemažinam retkalavimų sau, atvirkščiai — aukštesniame kurse stengia mės daugiau dirbti. Mes mėgstame savo pasi rinktą profesiją. Su ja arti miau susipažinome per dvi mokomąsias praktikas Molėtų ir Trakų apylinkėse. Ją pa mėgti skatina įdomiai skaito mos doc. R. Kazlausko entomologijos, prof. P. Bluzmano mikrobiologijos, doc. J. Gruo dienės ecitologijos ir kitos paskaitos. O jau matytumėt, kokie įdomūs būna istorinio materializmo seminarai. G. Daniliauskaitė, A. Mažonas, V. Keparutis visada pirmieji ir įdomiai išsako savo nuo monę. Neatsilieka ir kiti. Taip ir gyvenam. Visur ’r visada kartu: džiaugsme ir , sunkumuos.
KAIP SUPRANTAM PAREIGĄ
pranta savo tiesioginę parei gą — gerai mokytis. Kurso pažangumo vidurkis — 4,3. Turime šešis mokslo pirmū nus — V. Ažukaitytę, L. Ber kis, V. Plytnikaitę, R. Puluikytę, M. Kunskaitę ir S. Sa baliauskaitę. Iš trijų kurso grupių geriausiai mokosi ant roji: mažiausiai praleidinėja paskaitų, stropiau lanko su sirinkimus, politinformaciją, aktyviau dalyvauja visuome niniame darbe. Nedaug atsi
lieka ir kitos grupės. Tikriau siai todėl nebuvo vargo ir per visuomeninės-politinės praktikos atestaciją: visam kursui buvo pasirašyta iš kar to, nes kiekvienas studentas turėjo mažiausiai po du įsi pareigojimus. Paskaitų lanky mas, komjaunuoliškų įsiparei gojimų vykdymas, aktyvus dalyvavimas visuomeniniame darbe rodo studentų politinį sąmoningumą. V. CERVINSKAJA
GRUPĖ—DRAUGIŠKA ŠEIMA
Po paskaitos visi jau skirs tėsi namo, bet kažkuris at skleidė naują „Tarybinio stu dento" numerį ir šūktelėjo: — Vėl nugalėjom! Dabartinio fizikų III kurso 3 grupės seniūnas Gediminas Eidžiūnas tarstelėjo: — Taip ir turėjo būti, ne gi mus dar gali kas nors „apstatyti"? Pasakė tokiu tonu, lyg čia viskas būtų savaime aišku. Grupės sekretorius Kęstu tis Černiauskas irgi nepralei džia progos truputį juokau ti: — Pirmų kursų tarpe tu rėjome tik II vietą, o kai išrinkot mane, tai ir pirmą iškovojom.
Dabartinis germanistų III kursas praėjusiais mokslo me tais pagal pažangumą ir vi suomeninę veiklą buvo tre čias Universitete. Mano draugai puikiai su
Rita ZNATAVlClŪTĖ III k. biologė
ŽODIS — GERIAUSIOMS AKADEMINĖMS GRUPĖMS
Visai čia pat egzaminų sesija. Kaip mums seksis šiais metais? Atrodo, jau mažiau ji baugina, nei pernykštė. Ko kie tie pirmieji studijų metai mums buvo? Sunkūs, įdo mūs, geri... Sėkmingi. Nė vienas žmogus „nenubyrėjo", visi dar labiau pajuto, ką duoda Universitetas. Dažnai mūsų klausia, kaip čia dabar — „fuksai" ir ge riausia grupė fakultete? Mes šypsomės. Nėra jokios pa slapties. Paprasčiausiai, grupėje susirinko tokie, kurie tik rai žino, kad įstojo mokytis, siekti tikslo, o ne tik gauti diplomą. Grupėje žmonės labai darbštūs, pareigingi, gabūs. Ta čiau nemanykit, ne namisėdos ir „kalikai". Pernai mes dar varžėmės vieni kitų. Argi galėsim susigyventi, galvojom, kai visi esame skirtingi? Sudaryti tokį kolektyvą, kad vie ni kitus suprastų, vertintų? Dabar galima tvirtai sakyti: grupė — viena draugiška šeima. Padėjo ir bendri var gai grupėje, ir studijos, ir vasaros mokomoji praktika, talka kolūkyje. Išryškėjo kiekvieno sugebėjimai, sąžinin gumas. Esam labai patenkinti, kad nenusivylėm vieni ki tais, kad ir Universiteto geriausios akademinės grupės konkurse buvom antri. A. ŠTAUPAITE II k. biologė, kurso komjaunimo sekretorė
PETRAS MUSTEIKIS Pirmąjį klausimą, kurį ruo šiausi užduoti Petru/ Musteikiui, geologijos specialybės trečiakursiui, Lenino stipen dininkui, sugalvojau dar ge rokai prieš tai, nei išlipau „Čiurlionio gatvės" sustojime ir pasukau Gamtos fakulteto link. Klausimas buvo labai paprastas: „Kaip pavyko tai pasiekti?" — Tiesiog nežinau, — sako Petras. — Yra mūsų kurse ir daugiau gabių studentų. Ta čiau kai kurie mokosi nevie nodai. Vieną sesiją išlaiko penketais, kitą jau silpniau. Matyt, kartais pristinga kant rybės, gal net pasiaukojimo. Aš pats niekada nebuvau „apvalus" penketukininkas. Pradinėse klasėse buvau pras tas mokinys, aštuonias bai giau .turėdamas kelis trejetus, brandos atestate — du ket
vertai iš humanitarinių daly kų, visi kiti — penketai. Noras mokytis, ką nors pa siekti atėjo, kaip sako, su protu. Maždaug septintoje, aštuntoje klasėje, kada jau pradedama galvoti apie atei tį, Petras susidomėjo geologi ja. Rinko retesnius akmenis, vėliau su Geologijos instituto ekspedicijomis važinėjo po Lietuvą, Kaliningrado sritį. Kai reikėjo spręsti, kur pa sukti, didelių abejonių nebu vo — geologija. Prasidėjo tretieji studijų metai. Už labai gerą studija vimą, aktyvią visuomeninę veiklą P. Musteikiui paskirta Lenino stipendija, draugai iš rinko jį į komjaunimo biurą (atsakingas už akademinį dar bą). Petro pranešimas „Geolo gijos išvystymas Lietuvoje Tarybų valdžios metais" res
Vėl nugalėjom! Tai kaipgi iš tikrųjų mes gavome tą pirmą vietą? Jau pernai gyrėmės „Tarybinia me studente", kad esam neištižę ir moksle, ir visur ki tur. Matyt, gyrėmės ne vel tui. Tiesa, sunki pavasario sesija gerokai apkarpė penketukininkų skaičių: iš 9 li ko tik 2, bet atsigriebėme kitose srityse. Turim po po rą savo atstovų ir fakulteto komjaunimo bei profsąjun gos biuruose, o visai visuo meniniu darbu neužsiimančio žmogaus grupėje, tur būt, ir nesurastum. Po rudeninės
talkos kolūkyje dar labiau „susicementavome", nors „cemento" užteko jau ir po praeitos vasaros darbo Šir vintose. Vis dėlto dar vie nas mėnuo drauge dirbant ir drauge gyvenant daug ką reiškia. Jau apsvarstėm, ką ir su premija darysim. Nutarėm, kad reikia kur nors už tuos pinigus nukeliauti kartu su savo kuratoriumi, fiz-mat. kand. P. Mackumi, kuris irgi nemažai prisidėjo prie šios mūsų pergalės. O kelio nės metu gal sugalvosim,
DRAUGŲ PORTRETAI
publikinėje studentų moksli nių darbų apžiūroje užėmė antrą vietą ir pasiųstas į Maskvą. Neseniai P. Mustei kis sudarė individualaus mo kymosi planą. Specializuosis paieškos ir geokartiravimo srityje. — Na, o kaip laisvalaikis? — Tiesą sakant, daug lais vo laiko neturiu. Iki septin tos aštuntos valandos po pa skaitų dirbu laborantu kated roje, paskui mokausi, ruošiuo si užsiėmimams. Prisidėjo ir šeimyninių rūpesčių: sūnui Gintui neseniai sukako mė nuo. . . Svajonės? Galvoju apie mokslinį darbą. Tam po truputį ruošiuosi jau dabar. Taip ir nepavyko man iš siaiškinti, sužinoti receptą, kaip tapti pirmūnu. Matyt, to kio recepto ir nėra. .. Žygimantas PEČIULIS
kaip ir šiais metais visus nugalėti. Lengvai niekam nepasiduosim. Pabaigai dar suteiksim žo dį grupės proforgui Zenonui Silevičiui, nes jis ir besi džiaugdamas nepamiršta trū kumų pakritikuoti: — Gal ir greičiau šią pre miją gausim, mat, ją Rekto ratas turi išmokėti, o ne profsąjunga. Atsimenat, ko kie pernai buvo „kryžiaus keliai", kol atsiėmėm, kas priklausė. Jo žodžiai ne be pagrindo: tiems, kas premijas dalina, reikėtų pasirūpinti jas pa tiems ir įteikti.
LYGIUOKIMĖS Į UNIVERSITETO MOKSLO PIRMŪNUS!
Saulius KAClULIS
Tarėsi visuomenės mokslų dėstytojai Lapkričio 15—16 d. Kaune įvyko respublikos aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų dėstytojų pasltarimas. Jame dalyvavo aukštųjų mokyklų vadovai, partinių organizacijų sekretoriai. Į pasitarimą atvyko Lietu vos KP CK pirmasis sekreto rius P. Griškevičius, atsakin gi partiniai, tarybiniai dar buotojai, mokslininkai.
Pasitarlmą pradėjo Lietu vos KP CK mokslo ir moky mo Įstaigų skyriaus vedėjas J. Bielinis. Apie visuomenės mokslų reikšmę, idėjiškai auklėjant jaunąją kartą, visuomenės mokslų katedrų darbo tobuli nimo uždavinius pranešimus padarė Lietuvos KP CK sek retorius A. Barkauskas, TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu-
rinio mokslo ministerijos vi suomenės mokslų skyriaus viršininkas, profesorius A. Šeptulinas, respublikos aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis. Antrą dieną aukštųjų mo kyklų visuomenės mokslų dėstytojai dirbo sekcijose. TSKP istorijos, filosofijos, po litinės ekonomijos ir mokslidėstytojal nio komunizmo aptarė mokslinio tiriamojo darbo klausimus, jų koordinavimą, pasidalijo darbo pa tyrimu, numatė būdus moky mo procesui tobulinti. ELTA
Profsąjungos Vietos komitetas Lapkričio 13 d. jvyko Uni darbuotojų profsą jungos ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Delegatai iš klausė profsąjungos vietos komiteto pirmininko V. Staskonio ataskaitinį pranešimą apie atliktą darbą per dve jus metus. Apie Revizij os komisijos veiklą kalbėjo jos pirmininkas J. Kairys. Diskusijoje kalbėjo doc. J. Balkevičius, R. Šimkūnas, doc. A. Bitė, V. Kindurys. Konferencijos darbe dalyva vo, Vietos komiteto darbą apibendrino ir į delegatų klausimus atsakė Švietimo, aukštųjų mokyklų ir moks lo įstaigų darbuotojų profsą jungos respublikinio komite to sekretorius J. Valančius. Konferencija išrinko naują vietos komitetą.
I versiteto
Pirmininkas — doc. V. STASKONIS Pirmininko pavaduotojas — doc. I. ŽEBERSKIS Pirmininko pavaduotojas •— B. ŠAKALYS Iždininkas — V. KONSTANTINAVICIUS Sekretorė — J. CIESIŪNAITĖ KOMISIJOS I. Gamybinė V. Urbonas, A. Nagelė II. Kultmasinė, turizmo ir sporto V. Tavoras, I. Degutytė, E. Bodindorlas III. Darbo su vaikais B. Usinienė IV. Butų-buities V. Pakalniškis, V. Bulotienė, E. Palskys V. Soc. draudimo A. Sviklius VI. Poilsio namų V. Kindurys, A. Vidugiris VII. Darbo apsaugos, saugumo technikos ir gamybinės sa nitarijos A. Bitė, P. Kadziauskas VIII. Šefavimo ir spaudos A. Širvaitis, N. Teiberienė
Jau kelinti metai keičiasi' šė pranešimą apie darbą su studentų grupėmis Vilniaus kadrais Tarybų Sąjungos uni universitetas ir Talino Poli versitetų bibliotekose. technikos institutas. Gegužės Z. GRENCEVICIENE mėnesį pas mus viešėjo estų studentai. Per Spalio šventes Pirmo kurso žurnalistų studentų profsąjungos aktyvas komjaunimo organizacija už mezgė draugiškus ryšius su Prieš kiek laiko „Tarybi aplankė Taliną. „Tiesos" redakcijos kom niame studente" rašėme apie E. DARAŠKEVlClUTE jaunuoliais. Atvykę į svečius, Akademinio choro viešnagę naujieji pažįstami įdomiai pa Bulgarijoje. Sofijoje leidžia mas jaunimo laikraštis „NaVašingtone šiomis dieno pasakojo apie savo žurnalis rodna mladež" informavo sa mis vyksta Tarptautinės bib tinį kelią. Redakcijos kom vo skaitytojus apie vieną ge liotekininkų asociacijos ge jaunimo organizacijos sekre Nauji fakultetų rą mūsų studentų darbą sve neralinės tarybos sesija. Ta torius J. Žalys supažindino su organizacijos darbu, pasiūlė čioje šalyje. Laikraštis rašo: rybinių bibliotekininkų dele laikraštyje. komjaunimo biurų sekretoriai „Trys autobusai su Vilniaus gacijoje yra ir du Universite bendradarbiauti universiteto studentais choris to docentai. L. Vladimiro- Sutarėme drauge rengti spor tais pasuko į „Rodopos" vy vas, šios asociacijos bibliote to varžybas, išvykas, vakarus. Matematikos ir mechanikos fakulteto — Vytautas Bernotas nuogynus. Jie atvyko padėti kininkystės mokyklų sekci Daug įdomaus išgirdome ir iš (dėstytojas), , kitų „Tiesos" komjaunuolių: nuimti derlių. jos pirmininkas, vadovauja Fizikos fakulteto — Leonas Cibutavičius (IV k. studentas), V. Kavaliausko, K. Žilėno, — Šiemet, — pasakė agro sekcijos darbui ir skaitys Chemijos fakulteto — Jadvyga Latakaitė (IV k. studentė), nome K. Voinova, — gerai pranešimą apie tarptautinį C. Grencevičiaus. Svečiai ne Gamtos fakulteto — Virgilijus Keparutis (III k. studentas), gailėjo mums naudingų pata užderėjo vynuogės. Mes dė bibliotekų ir kitų informaci Medicinos fakulteto — Algirdas Blažys (VI k. studentas), kojam kiekvienai darbščiai jos tarnybų bendradarbiavi rimų. Neseniai pirmakursiai lan Filologijos fakulteto — Kęstutis Pečkus (IV k. studentas), rankai, kuri ateina į pagal mą, sprendžiant mokslinės Istorijos fakulteto —■ Algimantas Bajorūnas (III k. stu bą. Mes dėkojam Vilniaus techninės revoliucijos iškel kėsi „Tiesos" redakcijoje, su dentas), , sitiko su savo draugais, ku studentams, kurie nepagailė tas problemas. K. Sinkevi Prekybos fakulteto — Sigita Mažulytė (III k. studentė), rie aprodė spaustuvę, papasa jo viešnagės Bulgarijoje lai čius, universitetų Bibliotekų Finansų ir apskaitos fakulteto — Gediminas Kalčinskas ko ir jį skyrė talkai". sekcijos nuolatinio konsulta kojo, kaip gimsta laikraštis. (III k. studentas), A. DARGUŽIS cinio komiteto narys, paruoD. TAMULEVIČIŪTE ' Teisės fakulteto — Vitalijus Geržonas (IV k. studentas).
Respublikinės Studentų mokslinės draugijos Tarybos posėdis lapkričio 14 d. vyko mūsų universiteto Medicinos fakultete. Čia dalyvavo fa kultetų SMD moksliniai vado vai, fakultetų SMD tarybų pirmininkai, katedrų atstovai — atsakingi už studentų mokslo-tiriamąjį darbą. Vie nas iš posėdžio darbotvarkės klausimų — Medicinos fakul teto Studentų mokslinės drau gijos įnašas, vykdant moksli nes biudžetines temas, drau gijos veiklos analizė, vertini mas ir pasidalinimas patirti mi. Specialistų komisija, pa skirta Respublikinės Tarybos nurodymu, smulkiai susipaži no su fakulteto studentų moksline veikla, jos organi zavimo formomis, pasiektais rezultatais. Posėdžiui pirmininkavęs Respublikinės SMD Tarybos pirmininkas profesorius J. Tamošiūnas suteikė žodj Medicinos fakulteto prodekanui, prof. J. Markuliui. Glaustame, vaizdžiame prane-
Šime profesorius pabrėžė, kad tatus. Fakulteto 17-oje katedkasmet vis daugiau studentų įų 199 dėstytojai ir probleužsiima moksline veikla fa-, minių laboratorijų mokslo kultete: 1970 — 30%, 1972( darbuotojai sudaro apie 360 — 39%, 1973 m. — 52,47% aukštai kvalifikuotų specialisstudentų buvo tikrieji SMD tų būrį, kuris ir vadovauja nariai. j daugiau kaip pusės tūkstančio Fakultetas palaiko glaudų ’ studentų — ŠMD narių ryšį su 35-iomis Tarybų Są mokslo-tiriamajai veiklai. jungos bei užsienio aukštųjų Studentai aktyviai dalyvauja mokyklų studentų mokslinė visuose biudžetiniuose ir iš mis draugijomis: keičiasi dalies ūkiskaitiniuose mokslomoksline, metodine informa tiriamuosiuose darbuose, kuo cija, dalyvauja vieni kitų prisideda prie visų fakulte mokslinėse konferencijose. to mokslinių darbuotojų Pranešėjas nurodė, jog sprendžiamų problemų. mokslinio vadovo vaidmuo Studentų — SMD narių na daug lemia plečiant pačios gingomis rankomis ir kruopš draugijos veiklą. Didelis nuo čiu darbu sukurtos vaizdinės pelnas šiame darbe priklauso priemonės naudojamos moky buvusiems ilgamečiams jos mo procese. vadovams — prof. P. Čibi Kiekvienais metais fakulterui, prof. S. Paviloniui ir da to pedagoginį atžalyną papil bartiniam vadovui — prof. A. do aktyviausi, labiausiai SMD Dirsei. Fakulteto Mokslinės veikloje pasižymėję absolven Tarybos prieš keletą metų tai. Dalis jų skiriama dirbti priimtas nutarimas, kuriuo į problemines laboratorijas. Baigdamas profesorius nu buvo įpareigotas kiekvienas dėstytojas vadovauti 1—3 rodė, jog dekanato, katedrų, studentams, dirbantiems moks visuomeninių fakulteto orga linį darbą, davė gerus rezul- nizacijų rūpinimosi studentų
moksline veikla dėka draugi ja įneša svarų indėlį į viso fakulteto mokslinę veiklą bei busimųjų žmogaus sveikatos saugotoju profesinių-mokslinių įgūdžių formavimą. Kalbėjęs fakulteto SMD Tarybos pirmininkas IV k. studentas A. Serapinas pažy mėjo, kad studentų mokslinė veikla aktyvinama ne tik or ganizuojant kasmetines Uni versiteto SMD konferencijas, bet ir rengiant temines kon ferencijas fakultete. Interna cionalinio savitarpio suprati mo dvasia vyrauja kasmet vykstančiose Pabaltijo respub likų ir Baltarusijos TSR aukš tųjų medicinos mokyklų stu dentų mokslinėse konferenci jose. , Nelieka be pėdsakų įvykiai, susiję su fakulteto SMD gy venimu. Ilgamečio SMD moks linio vadovo prof. S. Pavilonio pastangų dėka pradėtas fakulteto SMD metraštis da bar jau atspindi įvykius drau gijos gyvenime nuo 1946 me tų. Metraštį papildo draugijos narių moksliniai darbai (su rinkti nuo 1956 m.), ataskai tos, susirinkimų protokolai, būrelių veiklos žurnalai ir kt. Posėdyje kalbėjęs Respub likinės SMD Tarybos skirtos
Dėmesio!
nomikos, prekių mokslo, bu halterinės apskaitos ir finansų kredito, istorijos, teisės, literatūros, kalbų, pedagogi kos, psichologijos, metodi kos, menotyros, architektū ros, statybinių konstrukcijų, miestų statybos ir kelių, sta tybos darbų organizavimo ir mechanizavimo. Darbai (su vadovo recen zija, sekcijos pavadinimu ant viršelio) apžiūrai Univer sitete pateikiami iki š. m. gruodžio mėn. 9 d. 12 vai. Į Universiteto Mokslinio tyri mo sektorių. Darbai turi būti rašyti mašinėle ar atspausdinti, su studento pavarde, vardu, tėvo vardu, aukštosios mokyklos, kurso, kated ros ar specialybės ir darbo
pavadinimu, o taip pat mokslinio vadovo pavarde ir inicialais, jo moksliniu laipsniu ir vardu. Kauno Medicinos institute veiks mašinų gamybos tech nologijos, taikomosios me chanikos, tiksliosios mechani kos, vibrotechnikos, mašinų teorijos ir eksploatacijos, mašinų ir mechanizmų konst ravimo, automatikos, skaičia vimo technikos, radiotechni kos ir elektroninio ryšio, rakonstravimo, dioaparatūros energetielektrotechnikos, kos, lengvosios pramonės technologijos, tekstilės mė džiagotyros, statybinių mėdžiagų, santechnikos, chemi nės technologijos, taikomotaikomosios matematikos,
sios fizikos, vidaus ligų, aku šerijos ir ginekologijos, chi rurgijos, bendrosios medici nos, higienos ir studentų sveikatingumo, morfologijos, stomatologijos, farmacijos, agronomijos, žemės ūkio me chanizacijos, hidromelioracijos ir žemėtvarkos, miškų ūkio, gyvulininkystės, veteri narijos, fizinės kultūros ir sporto sekcijos. Darbai apžiūrai Kaune pa teikiami iki š. m. gruodžio mėn. 9 d. į Kauno Medici nos institutą arba iki š. m. gruodžio 3 d. į Universiteto Komjaunimo komitetą. Kviečiame aktyviai dalyvauti apžiūroje! Universiteto SMD taryba
Ko galima pasimokyti iš medikų
Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegija ir LLKJS CK Sekretoriatas 1974 m. spalio 29 d. nutarė organi zuoti 1974—75 m. m. respub likinę aukštųjų mokyklų stu dentų geriausių mokslinių darbų apžiūrą. Ji pagal ati tinkamas šakas vyks tuo pa čiu laiku Vilniaus universi tete ir Kauno Medicinos ins titute. šios Universitete veiks sekcijos: matematikos,- fizikos, chemijos, geologijosbiologijos, mineralogijos, geografijos, liaudies ūkio ekonomikos, prekybos eko-
komisijos narys KMI doc. E. Rimša pažymėjo, jog Medici nos fakulteto SMD dirba ak tyviai: turi daug narių, gau su pranešimų jos mokslinėse konferencijose, nemaža darbų apdovanojama respublikinėse bei sąjunginėse studentų mokslinių darbų apžiūrose. Draugija, vadovaujama paty rusių, aukštos kvalifikacijos vadovų ir turėdama gerą bazę mokslo-tiriamajam darbui, ga li ir toliau siekti dar geresnių rezultatų savo veikloje. Tam pritarė ir kiti kalbėjusieji. Posėdžio dalyviai turėjo progą susipažinti su dalimi vaizdinių priemonių, paga mintų studentų — SMD na rių, eksperimentinėje fakulte to bazėje — vivariume — stebėjo studentų atliekamą eksperimentą. L. KLIŠAUSKAS
Lapkričio 15 d. Gamtos fa kultete įvyko SMD ataskaiti konferenci ja nė-rinkiminė išklausė SMT Susirinkusieji pavaduotojo A pirmininko Zuklir, ataskaitą. Per ataskaitinį. laikotaro' SMD veikloje dalyvavo 38r studentai, o tai sudaro 65' besimokančiųjų fakultete. Ge riausiai dirbo augalų fizioio gijos ir mikrobiologijos bū relis (pirmininkė IV k. stud L. Guobytė), blogai — bota nikos (pirm. III k. stud. D Taurinskaitė) ir hidrologijo' — meteorologijos (pirm. IV k. stud. L. Kupčinskaitė) bū reliai. Studentams, laimė’u siems pirmąsias vietas XXVI SMD konferencijoje, buvo įteiktos atminimo dovanėlės. SMD tarybos pirmininku iš rinktas A. Brazauskas.
Rygoje, Latvijos universi tete, įvyko IV tradicinis in terklubų festivalis, kurian dalyvavo šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų atstovai, Jų tarpe buvo du mūsų Iiiterklubo nariai. Festivalio dalyviai svarstė teminius interklubų darbo klausimus, Daug naujų gerų pasiūlymų iškėlė studentai iš VDR, šiuo metu studijuojantys Maskvoje, K. Kraisig, K. Mainchornas, festivalio sve čias iš Rostoko (VDR) univer siteto V. Friolingas. Palanki i dalyviai sutiko mūsų unive> siteto atstovo pasiūlymą įku ti Pabaltijo aukštųjų mokyk lų interklubų koordinacini centrą. Kartu su šimtais Rygos stu dentų dalyvavome mitinge kuris buvo skirtas Tarptauti nei studentų dienai ir solida rumui su Čilės liaudimi. Į su sirinkusius kreipėsi vienas iš Čilės pažangiųjų jaunimo organizacijų atstovų Rafaelis Korero. Po mitingo įvyko demonstracija Rygos gatvė mis; buvo padėtos gėlės prie Lenino paminklo. Vakare Ry gos Kultūros rūmuose įvyko draugystės vakaras. Kartu su Rygos studentais, IV festiva lio dalyviais jame dalyvavo ir Čilės studentai, dabar be simokantys Maskvoje. Buvo pademonstruotas svečių pa dovanotas kino filmas apie karinės chuntos žvėriškumus Čilėje. Po to teko dalyvauti Lat vijos TV laidoje. Lapkričio 17 d. buvo or ganizuota ekskursija į Sajaspilio memorialą. Tą pat dieną, vakare, įvyko atsisveikinimo vakaras. Pasi keitėme suvenyrais, skambėo studentiška daina, visiems buvo linksma ir... kiek liūd na: keturios festivalio dienos Drabėgo labai greitai. Bet jos mus sujungė draugystei — keletas kartu praleistų vaka rų, „Demokratinio jaunimo himnas", nuskambėjęs lat viškai, ukrainietiškai, vokiš kai, lietuviškai. Išsiskyrę il gai nepamiršim vieni kitų. V. ELINSKAS
Jungtinėse Amerikos Vals tijose viešėjo Prekybos fa kulteto dekanas doc. L. But kevičius ir Gamtos fakulteto docentas V. Ščemeliovas. Jie apžiūrėjo Spokano mieste vykstančią pasaulinę parodą „Ekspo — 74", lankėsi Niu jorke, Čikagoje, Losanžele, I. OSAITE Sanfranciske.
DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU !R VIENĄKART, PAVASARI,
SULAIKĘS JUODBĖRI STAIGA,
TU VĖL ATJOSI DRĄSIAI. —
| ŽEMĘ PAŽIŪRĖSI:
O MYLIMAS PAVASARI, MANĘS JAU NEBERASI-------
Vilniuje, Liudo Giros gat vėje, prie Salomėjos Nėries mokyklos, atidengtas pamink las garsiajai Nemuno krašto poetei. Jj sukūrė skulptorius V. Vildžiūnas.
IR ŽEMĖ TAPS ŽIEDAIS MARGA... AS DIEMEDŽIU ŽYDĖSIU------
Praeitą savaitę Auloje buvo paminėtas Salomė jos Nėries septyniasdešimtmetis. Minėjimą pradėjo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Liaudies rašytojas Juozas Baltušis, poetas Va cys Reimeris pasidalino mintimis apie S. Nė ries asmenybę, jos poetinį kelią. Apie karo meto poeziją kalbėjo profesorius Donatas Sauka. Valstybinės konservatorijos; studentai skaitė S. Nėries eilėraščius, ištraukas iš poemų. Skambiai liejosi eilės apie gyvenimą, jaunystę. Kiekvienas studentas, dalyvavęs vakare, naujai pajuto S. Nėries poezijos jėgą, įtaigumą. K. MIKOLIŪNAS
PAGERBĖ
ATMINIMĄ
Nuotraukoje: S. Nėries sep tyniasdešimtmečio minėjimas Auloje. Kalba prof. D. Sauka.
Lieka poetai...
T a1en tas Saulė žeria ankstų rytą Daug auksinių valandų. Rytą auksu parašytą Savo vardą aš randu. .. Tokiomis nuoširdžiomis, vaikišku naivumu perpintomis eilutėmis Salomėja Nėris pradėjo savo pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą". Tokio nuoširdumo nebuvo nei iro niško B. Sruogos, nei pramuštgalvio K. Binkio, nei intelek tualo V. Mykolaičio-Putino eilėraščiuose. Be to, tas švie sus talentas buvo moteris. Kritika nepraėjo negirdomis pro šį rinkinį. Atsiliepimai gana įvairūs ir gana prieštarin gi. Gal skeptiškiausiai „Anksti rytą" įvertino F. Alijošius („Lietuvis", 1927): jis pripažįstąs tik intelektualią poeziją, rašomą žmonių, turinčių didelę gyvenimišką patirtį. Nieko ■smingesnio, išskyrus, jo žodžiais tariant, „teliačij vostorg", S. Nėries eilėraščiuose neįžvelgęs. Tačiau „S. Nė ries eilėraščių rinkinėlis — pirmas bandymas susivokti sa vo vidaus pasauly, pirmas bandymas pergyvenimus for muoti (. ..) ir šiuo atžvilgiu (...) įvertinimas gali būti tik teigiamas. (...) S. Nėris turi aiškų poetės talentą, nors sa vo originalaus veido dar nesugeba rodyti: ji tebesiblaško visokiose įtakose ir vėjuose, ir nežino, kur eiti." Pirmasis kritikas, jau 1924 m. konstatavęs S. Nėries ta lentingumą, buvo L. Gira. Apie ažūriškai skaidrias, papras tas pirmojo rinkinio eilutes jis taip atsiliepė: „Jos yra kažkokios intymios. S. įNėries intymumas savotiškas, tai naujai įvedamas mūsų poezijon žanras." V. MykolaitisPutinas taip pat akcentuoja šią savybę ir teigia, kad „poe tė mokėjo išvengti dirbtinio patoso ir šabloniškų mūsų ei lėdaros formų, kurios, jei dar leistinos poetams su turtin gesnių vidaus turiniu, tai S. Nėries poeziją būtų visai pražudžiusios“, perspėja >ą, kad nesivaikytų jokių nepaprastų vaizdų — simbolių, nes jai pasaulis ir be to dar tebesąs pasakiškai slėpiningas, nors ir nebauginąs. Netgi neigia mai vertindami Salomėjos Nėries perėjimą j Trečią frontą, buržuaziniai kritikai negalėjo paneigti, kad ji vis dėlto .talentingiausią moterų atstovė mūsų poezijoje. Konkuren tės kol kas ji neturi. S. Nėries negalima nemėgti" (A. M., ■ Šviesos keliai", 1935), kad „grynu jausmu, kas poezijoje yra svarbiausia ji viską atperka". Nėra tokio reiškinio kuris, palietęs žmogaus psichiką, nepaliktų joje pėdsakų. Tiesiogiai tie pėdsakai dažniau siai pasireiškia jaunystėje, kai dar trūksta žinių ir susigaudymo savyje, kada taip greitai pasiduodama sugestijai. Todėl, tyrinėjant anksti pradėjusių rašyti poetų kūrybą, randama įvairiausių sąšaukų su amžininkais ir su anksty vesnių kartų menininkais. Pagaliau ir žmonija vystosi, rem damasi ankstesnių kartų patyrimu. Įtakų neišvengė nei A. Puškinas, nei M. Lermontovas. Neišvengė jų ir S. Nėris. Esamų ir menamų recenzentai priskaičiuoja gana daug. Vos pasirodžius rinkinėliui „Anksti rytą", L. Gira rašė: Vidujinio harmoningumo, savaimingumo ir formos meist
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii™
riškumo žvilgsniu Nėris griežtai prašoka visus pirmąsyk pasireiškusius mūsų poetus. S. Nėris — tikrai nauja ir ne maža jėga mūsų literatūroje. Jėga sveikintina, nes ne tik nemaža, bet ir giliai kultūringa ir nebijanti pasakyti savo žodį. Tuo pirmuoju savo rinkinėliu ji pas mus užima savo atskirą padėjimą — nelyginant Ana Achmatova Rusuos, tuo skirtumu: Achmatova jau moteris, degusi ir perdegusi savo pačios širdies ir aistros liepsnose, o Nėris visa dar tik neaiškiam ir svajingam laukime". P. Serapinas („Pradai ir žygiai", 1927), be teigiamų poezijos savybių, konstatavo, kad „kai kur kaip gyvi kartojami naujosios literatūros dai nių Fausto Kiršos, K. Binkio, B. Sruogos, Tysliavos sudėti niai elementai". Ad. Jakštas gi teigia, kad, nors „žymu Tysliavos sekimas", bet „ji savo sveiku, savitu talentu jau ir dabar Tysliavą yra praaugusi" („Lietuvis", 1927). F. Alijošius įžiūrėjo panašumą su K. Jurgelioniu („Lietuvis" 1927). J. Paukštelis savo prisiminimuose rašo, kad L. Gira sakęs: „Žinoma, dar gerokai jaučiasi Putino ir Sruo gos simbolizmo įtaka, bet. .. talentinga". Pasirodžius „Pėdoms smėly“, recenzente, pasirašiusi E. M.-te, pastebi: „Jei anksčiau kai kas ir pavadino ją (Sa lomėją Nėrį) tam tikra prasme Putino sekėja, tai šiame rinkiny jau labai retai kur suskamba grynai putiniški „pe simizmo himnų" aidai („Naujoji vaidilutė", 1931). Rašydami apie rinkinį „Per lūžtantį ledą", V. Jocaitis („Lietuvos aidas", 1935) ir Ant. Jsn. („Jaunoji Lietuva", 1935) pastebi ibseniškus motyvus, J. Brazaitis („Židinys", 1935) įžiūri nusižiūrėjimą į H. Lukauskytę, J. Vilutis džiau giasi, kad „neblogas, nuotaikingas, nors vertinskiškai me lancholiškas eilėraštis „Kaip ir tas vėjas“. Salia teiginių, giriančių ir priekaištaujančių, rado vietos ir, atrodo, para doksaliai priešingas. F. Žvingalas („Vairas", 1938). apžvel gęs S. Nėries poeziją nuo rinkinio „Anksti - rytą" ilki „Diemedžiu žydėsiu", teigia, kad „būdama savaiminga, lais va nuo svetimų įtakų, Salomėja Nėris susilaukė savo pase kėjų jaunesniųjų lyrikų tarpe". Prisiminus, kaip skaudžiai S. Nėris reaguodavo į kiekvie ną smulkmeną, galima įsivaizduoti, kokias emocijas jai sukėlė toks nenuoseklus vertinimas. O juk ji galėjo būti ir niekuo dėta. Žmogus gana dažnai pakliūna į panašias situacijas, pergyvena panašius jausmus, ir, nežiūrint meni ninkų nuoširdaus noro būti originaliais, atsiranda panašūs kūriniai. Iš poetų patirties šitai akivaizdžiai iliustruoja V. Mykolaičio-Putino laiškas L. Girai. Gal būt, tie patys sun kiai nusakomi dėsniai, kurie tiksliųjų mokslų atstovus, no rinčius neprarasti autorystės teisių, skubina greičiau užpa tentuoti savo atradimus, kažikokiu laipsniu veikia ir meni ninkus. Skaitytojas arba kritikas taip pat turi teisę sa vaip suvokti ir interpretuoti. Kas gi lieka kūrėjui? Matyt, nepaisant neišvengiamybės, esamų ir menamų įtakų, steng tis kūriniuose išreikšti savo vidinę tiesą, savo santykį su pasauliu. Tai ir padarė S. Nėris. Ir kritikų, ir tų, su ku riais ji buvo lyginama, pavardės išblėso iš žmonių atmin ties, o ji liko. Vienintelė tokia. Ir be jos jau nebegalime įsivaizduoti lietuvių literatūros.
Milda DAUKŠIENE TV k. lituanistė
S. Nėries poezijos pasau lis — vienintelis, turįs savo likimą, o kartu >— bendras visiems. Todėl ji yra bendra keleivė mums, ieškantiems gyvenimo prasmės ir siekian tiems šviesių idealų, nesitaikstantiems su visu tuo, kas pilka ir žema. S. Nėriai žmogus be idealų atrodė lyg paukštis be spar nų. Gyvenimas jai bevertis, jei jo neapšviečia didelių tikslų ir troškimų saulė, jei jį užpildo tik kasdienybės rū pesčiai ir kūno pomėgiai. „Man rodos, žmogaus gyve nimas nėra gyvenimas, jeigu jis kasdien tom pačiom vė žėm slenka, be naujų kovų, naujų siekimų, kančių ir per galiu," — rašė ji dienoraš tyje. Poetė ieškojo tokių idea lų, kurie įprasmintų žmogaus būtį, būtų aukštesni už asme ninį atskiro žmogaus gyveni mą. Lai gyvenimas būna trumpas, tačiau aistringas, kaip Paganinio smuiko dai na. Lai jis pralekia žeme kaip vėjo gūsis, griaudamas ramy bę ir tamsą. „Tegu bus tavo gyvenimas — pora žodžių! Tokių žodžių, kurių niekas nepamirš! — Krauju įrašytų, ugnimi įdegintų — pora ne mirštamų žodžių", — rašė poetė savo dienoraštyje. „Garbingai mirti nebaisu — baisu beprasmiškai gyventi" buvo mėgstami S. Nėries žo džiai. , Poetė bijojo laimės, matuo
jamos pinigu, niekino prievar tą ir rietenas, peštynes dėl turto, šlovės. Kiekviena bui tinė smulkmena poetę įskau dindavo, o menkiausias gro žis, tikras nuoširdus jausmas jos dienas paversdavo nepa mirštamomis šventėmis. Daug tokių švenčių ji pergyvenda vo susitikime su muzika. Bendravimas su didžiųjų kom pozitorių kūriniais ją jaudin davo iki sielos gelmitĮ. Žavė josi ji Čiurlionio, Grygo („Kaip nemėgti viesulų dai nos"), Vagnerio muzika, bet labiausiai gerbė ir mylėjo Bethoveną. Tai buvo jos sie los karalius. Jo vardas dažnai minimas poetės dienoraščiuo se, o jo kūryba — skaudi, humaniška, kupina tragizmo ir nesunaikinamos valios, ne kartą įkvėpė poetę. S. Nėris sielojosi, kad vra žmonių, kurie „nieko didvy riško, kilnaus netrokšta", ją nuolat kankino „teisingo, stip raus, tobulo žmogaus ilgesys". Vardan to žmogaus ji troško kovos ir sparnų, siekė išdaly ti save žmonėms. Mąstant apie Salomėją Nė rį, nejučia prisimena E. Mie želaičio eilės: Žvaigždė sušvinta ir dega, Rytui atėjus, užgesta. Lieka, praėjus nakčiai žvaigždėtai, Vieni tik poetai. . . Regina ŽLIOBAITE I k. istorikė
Mokslinė konferencija Lapkričio 13 d. Filologijos fakulteto Mažvydo salėje vy ko respublikinė studentų ir mokytojų mokslinė konferen cija, skirta S. Nėries 70osiom gimimo metinėms. Kon ferenciją pradėjo Universite to absolventė T. Puriuškienė pranešimu „Žmogaus koncep cija S. Nėries karo metų poe zijoje" (vadovė doc. L. Lisenkaltė). Namų įvaizdį poetės kūryboje nagrinėjo VPI stu dentė M. Lukšytė, jūros Įvaiz dį — viešnia iš Klaipėdos mu zikos fakulteto I. Kondrotaitė. Statistinius duomenis apie
įvairiaskiemenių žodžių san tykį, dinamines formas, tarpklrtinius intervalus S. Nėries eilėraščiuose pateikė VPI studentė B. Kazokaitė. Dalyvių susidomėjimo susilaukė Uni versiteto IV k. lituanistės M, Daukšienės pranešimas „S. Nėris ir A. Achmatova" (vad. — doc. V. Areška). V k. stu dentas V. Gužauskas skaitė pranešimą „Filmas apie S. Nėrį literatūros pamokoje" (vad. — dėst. B. Katinienė). V. TERLECKAITE IV k. lituanistė
•t*
*£•
BALTAM MIESTE, KLEVŲ PAVĖSY, PRO ŽEMĖS SMILČIŲ DALELES IŠAUGUS, DIEMEDŽIU ŽYDĖSI,
ŽIEDU NEVYSTANČIOS GĖLĖS.
T. TILVYTIS
Už geresnę tvarką
bendrabutyje Įvyko išplėstinis studentų profsąjungos komiteto posė dis. Buvo svarstomi bendra bučių vidaus tvarkos pažeidi mo klausimai. Posėdyje daly vavo prorektorius doc. B. Sudavičius, bendrabučių ko mendantai ir butų skyriaus viršininkė J. Ragaišienė. Profsąjungos komiteto pir mininkas A. Grabauskas kal bėjo, kad pastaruoju metu buvo svarstoma nemaža nu sižengėlių, bendrabučio vi daus tvarkos taisyklių pažei dėjų. Bendrabučiuose vis dar nėra reikiamos tvarkos. Tai labai įpareigoja buities sektorių: reikia imtis prie
Nauji fakultetų studentų profbiurų pirmininkai
monių, kad neužsitęstų to kia padėtis. Pradėti reikia nuo budėji mo. Tur būt, nė viename iš bendrabučių nėra lig šiol tinkamai budima. Kam rei kalingas toks formalus „pa sėdėjimas" prie paradinių durų? Leidimus tikrinam ne todėl, kad kažin kas susigal vojo „tokį darbą“, o todėl, kad nemažėja vagysčių. Įėjo kas nors, ir še tau — gaudyk paskui vėją laukuos. • Apie tai kalbėjo komendantai ir bendrabučių tarybų pirminin kai. Teisingai buvo pastebė ta, kad per mažai dirba tary bos nariai.
Prorektorius B. Sudavičius apibendrino visų išsaicytas mintis. Taip, bendrabučiuose tvarkos trūksta. 1974 m. ap vogta apie 30 žmonių. Bu dėjimas formalus, komendan tai irgi mažai kontroliuoja. Raktai palikinėjami po duri mis, kabinti juos lentoje prie labai „akylo" budinčio irgi neverta — šiam abso liučiai nesvarbu, kas tą rak tą paims ir ką darys paėmęs. Keista tik, kad pasigedę daik tų, studentai niekuomet bu dinčiojo nekaltina. Kaltas komendantas ir dar kas tik nori, bet ne budintysis. O iš tiesų atvirkščiai yra. Nuolai dų budinčiajam negali būti jokių. Negali būti nuolaidų ir tokiam bendrabučio gy ventojui, kuris nesiteikia ro dyti leidimo, arba visai jo neturi. Ne mažiau rūpesčių kelia netvarka kambariuose. Gam
Matematikos ir mechanikos fakulteto — Antanas Garnys (III k.) Fizikos fakulteto — Vitas Saldžiunas (IV k.), Istorijos fakulteto — Audronius Ulozevičius (II k.), Pramonės ekonomikos fakulteto — Aurelija Sarpalytė (II k.), Teisės fakulteto — Sigitas Gurevičius (IV k.), Finansų ir apskaitos fakulteto — Rimas Šklėrius (IV k.), Gamtos fakulteto — Regina Pernaravlčiūtė (IV k.), Medicinos fakulteto — Zigfridas Dermeikis (IV k.), Filologijos fakulteto — Gintautas Kundrotas (IV k.), Prekybos fakulteto — Edvardas Zvolinskas (II k.), Chemijos fakulteto — Kęstutis Račiukaitis (IV k.).
tininkai čia nepralenkiami: niekuomet vaikinai kampų neapsikuopia. Negi jiems au sys neraustą. Nors... gal iš šiukšlių krūvos ir tų ausų nesimato. Posėdyje priimtas nutari mas. IS STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETO POSĖDŽIO, ĮVYKUSIO 1974 M. LAPKRIČIO 13 D. NUTARIMO: 1. Įpareigoti bendrabučių komendantus ir tarybas su stiprinti kovą su bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių lau žytojais: perspėti juos ir svarstyti tarybų posėdžiuose. 2. Fakultetų profbiurų buiti niai sektoriai privalo vieną kartą per savaitę rengti rei dus po bendrabučius ir atsi skaityti už atliktą darbą stu dentų profkomitetui. 3. Bendrabučių tarybų pirmi ninkams ir komendantams
iki š. m. lapkričio mėn. 26 d. pristatyti neteisėtai gyve nančių bendrabutyje stu dentų sąrašus. 4. Tarybų pirmininkams iki lapkričio 25 d. įvesti Pasta bų knygas prie budinčiųjų. 5. Įpareigoti bendrabučių draugoves dažniau organizuo ti reidus bendrabučiuose: tik rinti budinčiųjų darbą ir lei dimų rodymą ir apie atliktą darbą du kartus per mėnesį atsiskaityti studentų profkomitete. 6. Tarybų pirmininkams iki lapkričio 20 d. pristatyti ne turinčių leidimų gyventojų sąrašus. 7. Prašyti Butų skyriaus kontroliuoti, kaip komendan tai apgyvendina studentus bendrabučiuose. 8. Įpareigoti komendantus ir tarybas du kartus per metus atsiskaityti studentų profko mitetui apie nuveiktą darbą.
Nauji bendrabučių tarybų pirmininkai
Bendrabutis Nr. 3 — Jonas Stonkus (MMF III k.), Vėtrinas (FAF IV k.), Bendrabutis Nr. 4 — Juozas Bendrabutis Nr. 5 — Teodo ra Amankevičiūtė MF V k.), Bendrabutis Nr. 6 — Stanis lovas Blinstrubas (FF IV k.), Bendrabutis Nr. 7 — Algir das Zalnierlauskas (TF III k.), Bendrabutis Nr. 8 — Jonas Kairys (PF I k.)
„Komjaunimo taurės“ varžybos: FUTBOLAS
Prieš pat Spalio šventes da neturėjo kuo džiaugtis. discipilina: neateisi į varžy Aktų salėje buvo iškilmin pralaimėdavo bas — kalbėsi su dekanu. gai paminėta lapkričio 17-oji- baigėsi Universiteto „Kom Rungtynes ji organizacijos — tarptautinė studentų die jaunimo taurės" futbolo tur dažnai vos ne dešimčia įvar Komjaunimo nyras. Didžiausių, žinoma, pa čių, o turnyro pabaigoje ir biuro nario V. Čepo suki na. LKP CK skyriaus darbuoto gyrų verti Finansų ir apskai liko viena paskutiniųjų. Is masis davė vaisių. jas Alfonsas Zdanavičius tos fakulteto vaikinai: — torikų nesėkmes reikėtų aiš Puikiai buvo sužaista su studentams kalbėjo apie pa jie — nugalėtojai, iškovoję kinti prastu žaidėjų pasiruo Teisės fakulteto vienuolike. saulio jaunimo problemas. taurę ir pirmo laipsnio diplo šimu. Blogas rūpinimasis „iš Istorikai 1 : 0 nugalėjo ir negalėjo pakelti praėjusių metų čempionus — Jau 29 metai vyksta aktyvus, mą. Tačiau šių tradicinių viršaus" kryptingas jaunimo judėjimas varžybų organizatorių ir va vaikinų entuziazmo. medikus, kurie prieš varžy Kai fakulteto sporto tary bas ne be pagrindo žadėjo už progresą, už demokratiją, dovą Fizinio auklėjimo ka tedros dėstytoją S. Šeiboką bai ėmė vadovauti psicholo už taiką, prieš rasinę diskri „uždėti kokius penkis". minaciją, fašistinius režimus. stebino istorikų, likusių ant gas Vytas Čepas, reikalai Nesunkios pergalės ir jų pagerėjo. Futbolininkams bu Šiomis dienomis vykusi Var roje vietoje, spurtas. . . .Praėjusių metų varžybo vo išrūpinta vienoda sportinė džiaugsmas istorikus lyg ir noje PDJF asamblėja pritarė Kubos delegacijos pasiūlymui se Istorijos fakulteto koman apranga, griežtesnė tapo ir apakino. Finalinėse rungtynė jaunimo ir studentų festivalį surengti Kuboje. Šiuo aktu pasaulio jaunimas dar kartą palaikė didvyrišką Kubos jau nimą, daug jėgų atidavusį ko voje prieš Amerikos agresiją, už savo respublikos suklestė Praeitą penktadienį — du gyvavimo metų darbas, ap jas K. Račkauskas, Draugijos jimą. Kraštotyrininkų klubui svar tarta dabartinė klubo padėtis. Vilniaus miesto skyriaus ta Pasaulio demokratinis jau būs įvykiai. Pirma, LTSR Pa Visiems džiugu buvo pripa rybos pirmininko pavaduoto nimas šiandien remia Čilės minklų apsaugos ir kraštoty žinti, kad per paskutiniuo ja filologijos kandidatė B. liaudies kovą prieš fašizmą. ros draugijos Vilniaus miesto sius metus klubas smarkiai Kerbelytė. Visas pasaulis žino jauną ko skyriaus kraštotyros darbų pašoko aukštyn tiek narių , Neliko pamiršti ir pagrin munistą, poetą ir dainininką parodos aptarime sužinojome, skaičiumi (dabar jų net 176)£ diniai sunkumai, darbo spra Viktorą Charą. Nei didžiausi kad už Sarių (Švenčionių tiek jų idėjiniu ir dalykiniu- gos. Pirmiausia, trūksta mag kankinimai, nei mirtis nepri raj.) ir Luokės (Telšių raj.) metodiniu brandumu. Tatai netofonų ir kitokios aparatū vertė jo atsisakyti savo idea kompleksinių kraštotyros eks ypač ženkliai rodo Sarių, Luo ros, nėra jokių patalpų. Ant lų. Drąsus kovotojas tapo pa pedicijų medžiagos rinkinius kės, Joniškėlio (Pasvalio raj.) ra, apgailėtinai mažas dėsty vyzdžiu ne tik Čilės, bet ir mūsų klubui pripažinta pirH kompleksinių kraštotyros eks tojų skaičius klube, todėl — viso pasaulio jaunimui, kovo moji vieta ir teisė dalyvauti pedicijų darbo turinys, tema ne visada pakankamas dalyje už savo tėvynės ir liaudies respublikinėje apžiūroje. r tika: jos pagrindą sudaro gy kinis-metodinis vadovavimas reikalus.. Antra, klubo ataskaitinis vo šiandienos gyvenimo so klubo darbui, ypač ekspedici Visus sudomino Anglų, fi rinkiminis susirinkimas. Klu ciologijos ir istorinių-revoliu- joms. Susirinkime kalbėjusie lologijos katedros vedėjo doc. bo valdybos pirmininko V. cinių tradicijų raidos tyrinė ji kėlė mintį, kad būtina su Liongino Pažūsio įspūdžiai iš Mačiekaus ataskaitoje, kraš jimai. Už tai mūsų kraštoty dominti kraštotyros darbu išvykos į Daniją. Ir šios ša totyrininkų diskusijoje ir sve rininkus gyrė LTSR Paminklų kuo daugiau dėstytojų, do lies jaunimas didžiai susido čių pasisakymuose buvo api apsaugos ir kraštotyros drau centų, profesorių, būtina koo mėjęs Tarybų Sąjunga, nori bendrintas penktųjų klubo gijos pirmininko pavaduoto peruotis su dalykiniais būre pamatyti, „ką komunistai vei kia", anot vieno Kopenhagos universiteto studento. reikšta kritika komjaunimo nizacijose. Organizacinio ko Šių metų rugpjūty Konge miteto nariai įspėti, kad atei biuro adresu yra teisinga. vyko Kongo ir TSRS draugys Fakulteto komjaunimo biu tyje panašūs atvejai nepasi tės festivalis. Tarybinės de ras apsvarstė „krikštynų" or kartotų. legacijos sudėty buvo ir Uni FAF komjaunimo biuro na ganizavimo klausimus. Posė versiteto komjaunimo organi dyje dalyvavo šio renginio rys V. Taraškevičius buvo at zacijos sekretorius S. Imbraorganizatoriai ir elgesio tai sakingas už tai, kad per sas. Sekretorius papasakojo syklėms nusižengę studentai. „krikštynas" budėtų draugo apie Kongo jaunimo indėlį, Pripažįstame, kad repliko Duotas nurodymas specialy vė. Jis savo pareigos neatli kuriant naują gyvenimą, apie Kongo socialistinio jaunimo je apie Finansų ir apskaitos bių komjaunimo biurams ap ko: jam pareikštas griežtas organizacijos veiklą, studentų fakulteto „krikštynas" („Tary svarstyti šią repliką visose papeikimas su įrašymu į įs gyvenimą. G. LEIKAITĖ binis studentas", Nr. 32) pa pirminėse komjaunimo orga kaitos kortelę. Jis pašalintas
Ką nuveikė kraštotyrininkai?
fiZZZ utn J
C ATSAKO
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
se, kurios vyko „Darbo re zervų" stadione lapkričio 4 dieną, jie pralaimėjo finansi ninkams rezultatu 1 : 0. Keli rungtynių momentai. Jau šeš tą minutę antrakursis A. Griškonis išbėgo vienas prieš vartininką, tačiau reali zuoti galimybės nepavyko... Tokią progą 10 minutėje tu rėjo ir priešininkai. Deja, tik progą. Vis dėl to jų pranašu mas nebuvo bevaisis. 29-oje minutėje V. Karpuška puikiu smūgiu iš toli „pradūrė" is torikų vartus.
Antroji vieta po tiek ne sėkmingų metų — neblogai. Gal būt, 1975-ieji istorikams bus laimingesni? ..
Č. IŠKAUSKAS
liais ir SMD, su katedromis tartis, kad Kraštotyrininkų klube atliekami darbai būtų derinami su kursinių ir dip lominių darbų temomis (ši taip daroma Vilniaus peda goginiame institute). Šioms mintims pritarė ir paramą prižadėjo LLKJS Universiteto komiteto sekretoriaus pava duotojas J. Pečkaitis. Jis taip pat priminė kraštotyrinin kams vieną labai aktualų dar bo barą — rinkti Universiteto darbuotojų prisiminimus, pri sidėti prie artėjančio Univer siteto jubiliejaus deramo su tikimo. Susirinkime išrinkti delega tai į Draugijos Vilniaus miesto skyriaus konferenciją ir nauja klubo valdyba (pir mininku liko V. Mačiekus).
Spalio 26-osios vėlų vaka rą bandrabučiu Nr. 6 pra ėjo nuostabą kelianti „opera tyvinė grupė“, kurios sūdė tyje buvo Fizikos fakulteto I kurso studentai R. Milikas. G. Niaura, A. Norkus. Šie „operatyvininkai" šokiuose susirado naują draugą ir su sitarė susitikti su Juo tą pa tį vakarą bendrabutyje Nr. 6. Sutartą valandą jie pradėjo ieškoti draugo. Prisistačius kaip operatyvinė grupė ir tai patvirtinusi kažkokiu Miliko parodytu dokumentu, tri julė „patikrino“ beveik visus bendrabučio kambarius Bendrabučio gyventojai, pa sipiktinę netaktišku „opera tyvininkų“ elgesiu, pasiskun dė tą patį vakarą apsilan kiusiai tikrajai operatyvinei. Šitas linksmas trijulės pa sivaikščiojimas po bendrabu tį baigėsi liūdnai. Nors gru pės pirminės komjaunimo or ganizacijos susirinkimas pa reiškė draugams tik įspėji mą, Universiteto Komjauni mo komitetas į tai pažiūrėjo rimčiau. R. Milikui, D. Niau rai, A. Norkui pareikštas griežtas papeikimas. Be to, R. Milikas paša tintas iš bendrabučio, o A. Norkus išbrauktas iš studen tų sąrašų. Pirmuosius studi jų metus šie draugai pradėjo ne taip, kaip reikėtų.
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Lapkričio 14 d. įvykusiame komiteto posėdyje buvo svarstyta, kaip Filologijos fa kulteto rusų kalbos ir litera tūros specialybės II kurso komjaunimo biuras įgyvendi na visuomeninę-politinę prak tlką. Jo darbas Įvertintas ne patenkinamai (Plačiau skaity kite kitame laikraščio nume ryje). Už aplaidumą komjau nimo darbe pareikštas griež tas papeikimas buvusiai gru pės biuro sekretorei S. Petro vai, papeikimas — specialy bės biuro sekretorei L. Palomarenko. Už akademinių skolų nelikvidavimą pareikšti griežti papeikimai su įrašymu į as mens dokumentus PEF III k. studentėms O. Samsonaitei, O. Jucevičiūtei,' R. Merkytei. Filologijos fakulteto II k. stud. N. Mantvydaitei už el gesį, nesuderinamą su Uni versiteto komjaunimo komi teto nario vardu, pareikšta s griežtas papeikimas. Ji paša linta iš komjaunimo komite to.
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
Fizikos fakulteto I k. stud A. Bujauskas, Matematikos ir mechani kos fakulteto I k. stud. O. IJsičkina, Chemijos fakulteto III kstud. E. Kutkytė, Medicinos fakulteto II k. stud. D. Jeziorskienė, Filologijos fakulteto I k. stud. H. Lotužis, Pramonės ekonomikos faB. RAZIUNAS kulteto II k. stud. R. Merkytė, Finansų ir apskaitos fakul teto I k. stud. I. Pokusajeiš FAF komjaunimo biuro. II vas. k. stud. A. Keleris ir G. Vols Mokymo skyriaus ko kis už netinkamą elgesį taip lektyvas reiškia gilią pat griežtai nubausti. užuojautą darbuotojai Bi Komjaunimo biuras dės vi rutei PAULAUSKIENEI dėl sas pastangas, kad ateityje mylimo sūnelio mirties. panašūs atvejai nepasikarto tų. Giliai užjaučiame dėsty
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
G. KALČINSKAS FAF komjaunimo biuro sekretorius
LV 07885
toją Leonginą VARLASINĄ dėl tėvelio mirties. Rusų kalbos katedros kolektyvas
Užs. Nr. 3810
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA