canvBos sccioencas Visų šalių proletarai, vienykitės!
s
VILNIAUS VALSTYBINI» V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
1970 m. lapkričio 6 d.
Nr. 35 (733)
Kaina 2 kp.
SU
ŠVENTE,
BRANGUS DRAUGAI!
Dali. M. STIRBYTES pieš.
KUR GRŪDINOSI DARBŠTUOLIAI UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJAI ĮTEIKTA LTSR STATYBOS MINISTERIJOS PEREINAMOJI VĖLIAVA
Kokiame tik respublikos rajone neapsilankytum vasarą, visur sutiksi Lietuvos aukštųjų mokyk lų studentų ir techniku mų moksleivių. Ir šiemet jie statė, prakaitavo ūkių laukuose, o vakarais skambėdavo linksmos stu dentiškos dainos. Patys geriausieji šios vasaros darbo ir poilsio stovyklų darbštuoliai rin kosi ketvirtadienį ir penk tadienį į statybininkų rū mus, kur vyko respubli kinis darbo ir poilsio sto vyklų sąskrydis. Pasipuo šę, šventiški, sustiprėję, vėjo nugairintais veidais, jie ėjo vienas prie kito, rinkosi būreliais, kvatojosi ir, tapšnodami vienas ki tam per pečius, klausinė jo: „Prisimeni?..
Sąskrydį atidaro LLKJS CK studentų skyriaus ve dėjas V. Sviderskis. Žodis suteikiamas Lietuvos LKJS Centro komiteto sekreto rei V. Klikūnienei. Savo pranešime ji pažymėjo, kad darbo ir poilsio sto vyklos turi didelę reikšmę žemdirbių gyvenime. Kai me daugelis stovyklų ta po propagandinio ir kul tūrinio masinio darbo centrais. Kartu ir patys studentai brendo, grūdino si, mokėsi nugalėti pasi taikančias kliūtis ar trū kumus. Daug vertingų pasiūly mų savo pasisakymuose pateikė VPI komjaunimo komiteto sekretorė ■>. S'ekmokienė, Vilniaus Inžine rinio statybos instituto (Nukelta Į 3 psl.)
Spalio vėliava Spalio vėliavą didžią iškėlę mes nešam. Ji šventa — ją užgrūdino darbas, kova. Ir dabar, kaip kadais, tam šilke jsirašom Taikų Sąjungos simbolį aukso spalva.
IŠKILMINGAS MINĖJIMAS
Trečiadienį Revoliucijos 53osios metinės buvo paminėtos Aktų salėje. Iškilmingą minė Revoliucijos salvės griovė seną pasaulį jimą įžanginiu žodžiu pradėjo Ir įamžino laisvę, lygybę tautoms. Universiteto rektorius, prof. Prometėjas — žmogus Žemei Įžiebė Saulę J. Kubilius. Šiltai susirinku Ir paliko liepsnoti ir degti kartoms. v. Černiauskaite siųjų sutiktas pranešimą skai II k. istorikė tė Vilniaus m. Darbo žmonių
deputatų tarybos Vykdomojo komiteto pirmininkas V. Sa kalauskas. Vakare koncertavo mūsų kolegos iš Šiaulių, — peda goginio instituto moterų cho ras „Pavasaris". Mūsų inf.
Mokymas ir auklėjimas — neatskiriami Studentijos auklėjimo klau simai visada aktualūs. Apie tai buvo diskutuojama „Tie soje". Neseniai įvyko respub likinis aukštųjų mokyklų dar buotojų pasitarimas studentų auklėjimo klausimais. Dabar visose respublikos aukštosio se mokyklose svarstomas Lie tuvos KP Centro Komiteto biuro nutaririias apie studentų politinį auklėjimą. Ir tai su prantama. Veržlus šiuolaikinis mūsų gyvenimas kelia vis naujus uždavinius ir reikala vimus. Juk labai svarbu, ko kie bus paruošti specialistai,
koks bus jų politinis sąmonin gumas. Mūsų nuomone, studentijos auklėjime ypač svarbus vaid muo priklauso visuomeninių mokslų dėstytojams. Jų dėsto mi dalykai yra tiesiogiai su siję su idėjinio auklėjimo ir materialistinės pasaulėžiūros formavimo klausimais. Tačiau tai visiškai nereiš kia, kad specialiųjų disciplinų dėstytojai bent kiek galėtų sumažinti savo skaitomų pas kaitų auklėjamąjį poveikį. Jeigu būtų taip, tuomet mes nedaug galėtume padaryti ko munistiniame studentijos auk
lėjime. Svarbu pasiekti, kad visas dėstytojų kolektyvas ak tyviai dalyvautų mokymoauklėjimo darbe, kad, verti nant jų darbo rezultatus, būtų atsižvelgiama ne tiek į mokslinės-p< degoginės veiklos ly gį, bet ir į dalyvavimą idėji niame jaunųjų specialistų auklėjime ir visuomeniniame kolektyvo gyvenime. Be abejo, studentijos idėji niam-politiniam auklėjimui, jaunųjų specialistų ruošimui labai svarbią reikšmę turi auklėjamasis darbas už mo kymo proceso ribų. Tačiau tai tik viena reikalo pusė.
Studentijos idėjinis-politinis auklėjimas visų pirma for muojasi mokymo procese. Pa ruošti sąmoningą, tvirtos ma terialistinės pasaulėžiūros ir kūrybiškai galvojantį jauną specialistą — sudėtingas ir sunkus uždavinys. Tam reikia panaudoti daugelio metų auklėjimo priemonių kom pleksą, kur mokymo ir auklė jimo procesas būtų neatskiria mi. Tad neatsitiktinai V. Le ninas pabrėžė, kad „bet ko kioje mokykloje svarbiausia — idėjinis-politinis kryptingu mas". (Nukelta j 2 psl.)
■ TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
Nuo penktadienio * Istorijos fakulteto parti nė organizacija apsvarstė LKP CK Biuro nutarimą. Pranešimą skaitė fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius. TSKP istorijos katedros vedėjas prof. K. Na vickas, Mokslinio komunizmo katedros vedėjas doc. M. Damidavičįus, Lietuvos istorijos katedros vedėjas J. Dobrovolskas, prodekanė doc. G. Raguotienė ir kiti pasisakė diskusijose. Priimtame prie monių plane akcentuojama, kad būtina artimiausiu metu apibendrinti studentų anketi nės apklausos rezultatus. J so ciologinius tyrimus reikia įtraukti ir pačius studentus. Ypač svarbu skatinti studentų savarankišką darbą. Svarbus klausimas — dės tytojų mokslinių kvalifikaci jų kėlimas. Priemonių plane taip pat numatyta tinkamai sutikti XXIV partijos suva žiavimą. Nutarimas apsvarstytas visų fakultetų, padalinių partinėse organizacijose. Komunistai numatė, kaip toliau gerinti jaunosios kartos auklėjimą. N. STEPONKUTĖ • Praėjusios savaitės pa baigoje įvyko pirmas Teisės fakulteto komjaunimo aktyvo mokyklos užsiėmimas tema „Jaunimas ir idėjų kova". Fa kulteto komjaunimo organiza cijos sekretorius Justinas Pečkaitis supažindino klausy tojus su mokyklos tikslais. Po to pranešimą „Jaunimas — buržuazinės propagandos ob jektas" skaitė LLKJS CK ideo loginio skyriaus vedėjas Portniaginas. A. VAIČIULIS O Įvyko Matematikos ir mechanikos fakulteto SMD rinkiminė-ataskaitinė konfe rencija. Pranešimą skaitė bu vęs tarybos pirmininkas aspi rantas Eug. Monstavičius. Naujos SMD tarybos pir mininku išrinktas IV kurso studentas V. Mackevičius. SMD nariams apie Prancū ziją ir pasaulinį matematikų kongresą Nicoje papasakojo prof. dr. B. Grigelionis. A. JASIŪNAS * Į Fizikos fakultetą 2-jų savaičių stažuotei atvyko Pragos universiteto bendra darbė dr. E. Šubertova. • . .. Tradicinė priesaika. Klupą fuksai kartoja jos žo džius: „Neturėk kitų dievų, tik redaktorių"... „Krikštatė viai" — „Tarybinės moters" redaktorė B. Boreišienė ir Ra dijo ir televizijos komiteto vyr. redaktorius A. Matulevi čius kiekvienam fuksui įteikia dovanėles. Bučiuojama specia lybės vėliava. Taip baigėsi žurnalistų „krikštynų“, kurios įvyko praėjusią savaitę, iškilmingas ceremonialas. B. LITVINAITE
iki penktadienio
(Atkelta iš 1 psl.) Didelė studentų auklėjimo mokykla yra seminarai. Stulentai, savarankiškai pasisacydami arba ruošdami sudėingom problemom referatus, šmoksta įrodinėti, argumenuoti, diskutuoti, apginti savo poziciją. Tuo pačiu studentai įe tik įtvirtina savo materiaistinę pasaulėžiūrą, bet ir ruošiasi, kaip būsimi propa gandistai, marksizmo-leniniz mo idėjų skelbėjai. Visuomeninių mokslų dės tytojai kai kuriuose fakulteuose leidžia seminarus atski rais atvejais pravesti gabes niems studentams. Tai duoda ne tik efektą, bet ir ugdo bu simojo organizatoriaus ir va dovo įgūdžius. Dėstant visuomeninius mokslus, auklėjimo galimybės yra gerai panaudojamos, ir, atrodo, duoda vis žymesnius rezultatus. Paskaitose ir se minaruose aiškiai jaučiama kūrybiškumo dvasia ir geras dėstytojo kon .taktas su au ditorija. Išleidus pagrindinius visuomeninių mokslų vadovė lius lietuvių kalba, dauguma dėstytojų skaito kursą dau giau problematiškai, skatinda-
mi studentus savarankiškam darbui su pirminiais šalti niais ir papildoma literatūra. Bet būna atvejų, kai mes keliame problemas, neatsi žvelgdami į auditoriją, gerai nežinodami, kas labiausiai jaudina jaunimą, kuo jis do misi. Čia turėtų padėti mums artimesni kontaktai su kom jaunimo organizacijomis. Dar silpnai ugdomas klasinės nuo vokos jausmas. Studentai — jauni žmonės. Jiems praktiko je neteko iš klasinių pozicijų vertinti sudėtingus gyvenimo reiškinius. Mūsų pareiga — išmokyti juos giliai ir princi pingai, iš klasinių pozicijų vertinti kiekvieną svarbų vi daus ir užsienio politikos reiš kinį. Kartais dėl nepakanka mo dalykinio pasiruošimo ar ba pedagoginio meistriškumo stokos paskaitos būna negilios ir neįdomios. Pasitaiko, kad dar iki galo neįveiktas forma lizmas ir akademiškumas. To kiais avėjais studentai negau na to, ką turėtų gauti paskai tos metu. Paimkime, pavyz džiui, kad ir politinės ekono
mijos dėstymą. Paskaitą gali ma perskaityti formaliai. Nors ir bus prisilaikoma progra mos, vadovėlio ir kitų dėsty mo reikalavimų, tačiau to kioje paskaitoje bus perteikta tik tam tikra žinių suma ir labai nedidelis idėjinis-politi nis auklėjimo krūvis. Bet tą pačią paskaitą, gerai pasiruo šus ir pergalvojus, galima perskaityti taip, kad ir stu dentai, ir dėstytojas jaus di delį moralinį pasitenkinimą. Bet gerai perskaityti paskaitą, kuri duotų didelę ne tik mo komąją, bet ir auklėjamąją naudą, reikia ir žinių, ir pe dagoginio meistriškumo. Deja, ne visi dėstytojai gali pasigir ti pedagoginiu meistriškumu. Todėl visų pirma mūsų parei ga ir garbės reikalas — greta mokslinio darbo daugiau dė mesio skirti pedagoginio meistriškumo kėlimui. Ir tai, be abejo, pagerintų mūsų skaitomų paskaitų turinį ir formą, tuo pačiu sustiprėtų jų idėjinis-politinis ir auklėja masis poveikis. Darbo patyrimas leidžia
teigti, kad geras, turiningas paskaitas studentai noriai klauso, o įrodytus ir supras tus teiginius neblogai prisi mena. Geras dėstytojas stu dentą imponuoja ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip as menybė. Jis laukia iš dėstyto jo tiesaus ir atviro žodžio, jo pozicijos aktualiais vidaus ir užsienio politikos klausimais. Jeigu nevengiama aštrių klau simų, paskaitų ir seminarų metu atsiranda draugiška, kū rybiška atmosfera, geras kon taktas tarp dėstytojo ir audi torijos. Jei studentai tiki dėstytoju, jo žiniomis, moksli niu sąžiningumu ir principin gumu, atvirai gali pasikeisti nuomonėmis juos dominan čiais klausimais, seminarų me tu išsivysto gyvos diskusijos. Tokių seminarų metu į sudė tingus politinius klausimus sugeba teisingai atsakyti pa tys studentai. Tai sudaro pa lankias sąlygas vaisingam auklėjamajam darbui moky mo procese, kuris dažnai per sikelia ir už jo ribų. Kad mokymo proceso geri
IŠ TALKOS GRĮŽOM SU DOVANOM „Kolūkio „Iljičiaus priesa kai" valdyba ir partinė or ganizacija labai dėkingi Uni versiteto studentams už pa galbą bulviakasyje. Studen tai per 10 talkos dienų mūsų ūkyje surinko 115 tonų bul vių. Jie buvo darbštūs ir drausmingi, už tai nusipelno pagyrimo". Sis laiškas Rektoriaus var du atsiųstas iš Švenčionių ra jono. Spalio talkos dienomis gerai dirbo ne tiktai Prekybos fakulteto ketvirtakursiai, apie kuriuos aukščiau cituotame laiške rašo ūkio direktorius
C. Kulevičius. Šaunių studen tų susilaukė ir kiti kolūkiai, tarybiniai ūkiai. Busimieji teisininkai už gerą darbą ir pavyzdingą el gesį gavo padėką iš Kaišiado rių raj. „Aušros" kolūkio pir mininko Doc. M. Apanavičiaus ir vyr. dėst. A. Kazlausko va dovaujamos grupės buvo ap dovanotos ir piniginėmis pre mijomis. Universitetui padėkas at siuntė Tetėnų, Pabarės tary biniai ūkiai, kur dirbo busi mieji žurnalistai ir biblioteki ninkai.
APŽIŪRA IR TORTAS Praėjusį šeštadienį 92-ojoje auditorijoje gausiai susirinko studentų, dėstytojų. Čia įvy ko Filologijos fakulteto kul tūros klubo suruošta fakulte to meno saviveiklos apžiūra. Dekanato ir dėstytojų vardu apžiūrą atidarė fakulteto prodekanas fil. m. kand. L. Skūpas. Apžiūroje buvo keliami šie reikalavimai: masišku mas, kompozicijos darnumas, atlikimo meistriškumas, stu dentiškas jumoras. Pirmenybė išeiti į sceną su teikiama lietuvių kalbos ir literatūros specialybės pir makursiams. Šios specialybės antrakur siai scenoje atvertė nuotaikin gą puslapį iš gyvenimo kol ūkyje. Prieš mus atgyja bul viakasio pabaigtuvės.. . Scenoje liejosi lietuviškos estradinės melodijos: B. Gor-
V A R D I N ĖS Universitete yra daug pui kių studentų, kurie ne tik ge rai mokosi, bet ir aktyviai da lyvauja visuomeninėje veik loje. Patiems geriausiems valstybė moka vardines sti pendijas. Šiais mokslo metais Lietuvos TSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymu V. Lenino valstybinė stipendija paskirta 18 Universiteto studentų: GF hidrogeologijos ir inž. geolo gijos spec. V k. stud. V. But kutei, TF V k. stud. A. Dapšiui, Fil. F. IV k. lituanistui P. Skirmantui, IF IV k. istori kui Z. Burniui, III k. fizikui A. Cižiūnui, III k. chemikei
Mokymas ir auklėjimas — neatskiriami
bulskio ir M. Noviko dainos. Jas padainavo IV kurso ger manistė V. Rakauskaitė. Tai tikrai didelis pasiekimas, tu rint galvoje, kad atlikti estra dines dainas be akompani mento ir mikrofono sunku. Didžiausio pasisekimo susi laukė IV kurso lituanistai. Jiems, kaip geriausiai pasirodžiusiems, geriausiai įvykdžiusiems apžiūros reikalavi mus ir surinkusiems daugiau sia balų, buvo paskirta pirmo ji vieta. Nugalėtojams įteik tas pats didžiausias tortas. Vertinant pasirodymus, buvo atsižvelgiama į kalbos kultū rą, sąmojingumą. Antrąją vietą užėmė III kurso lituanistai. Apžiūra parodė, kad stu dentai moka kultūringai leis ti laisvalaikį. Z. SIMONAVICIUS
S T I P E N D I J O S
O. Drumstaitei, PEF darbo ekonomikos spec. II k. stud. J. Gauriliūtei, GF biologijos spec. III k. stud. J. Gražytei, PF prekių mokslo spec. III k. stud. J. Gudonytei, V k. ma tematikui A. Laurinčikui, MF gydomosios spec. IV k. stud. D. Liepui, MF sanitarijos spec. VI k. stud. G. Lukšytei, IV k. matematikui V. Macke vičiui, MF gydomosios spec. V k. stud. P. Pauliukui, FAF ekonominės kibernetikos spec. II k. stud. V. Savickui, Fil. F rusų k. ir lit. spec. IV k. stud. T. Vlasovai, III k. fizikui B. Vengaliui, V k. žurnalistei S. Zalagaitei.
P. Cvirkos respublikinė sti pendija paskirta Fil. F. anglų k. ir lit. spec. III k. stud. L. Servaitei. V. Kapsuko respublikinė stipendija — II k. chemikui V. Daujočiui. L. Tolstojaus valstybinė sti pendija paskirta Fil. F rusų k. ir lit. spec. III k. stud. V. Pavlovai. K. Markso valstybinė sti pendija — FAF ekonominės kibernetikos spec. III k. stud. J. Vasmanui. F. Dzeržinskio valstybinė stipendija — PEF darbo eko nomikos spec. II k. stud. V. Požėlai.
Gamtos fakulteto dėstyto jai ir studentai talkininkavo Varėnos ir Pasvalio rajonuo se. Jie kolūkiečiams suteikė rimtą paramą. Talkoje ypač pasižymėjo III k. 2 gr. biolo gai (vadovas dėst. A. Levic kas), III k. geografai (vad. A. Sitonis), I k. geografai (vad. A. Jankauskaitė) ir kitų kur sų studentai. 14 studentų ir nemažai grupių apdovanoti Varėnos raj. komjaunimo ko miteto Garbės raštais. Pramonės ekonomikos fak. II—III—IV kursų pramonės
PIRMŪNAI
Iki vėlumos neužmiega Universitetas — choristai re petuoja, visa gerkle traukia. Veržiasi balsai pro langus, rodos, visi vienodi. Ne, kiek vienas skirtingas, tačiau susi lieja jie į vieną darnų chorą. Taigi ir žmonės, kaip tie garsai, rodos, vienodi, tačiau kiekvienas su savo ieškoji mais ir nusivylimais — kiek vienas su savo gyvenimu. O skamba visi viename chore — kolektyve. Jame ir J. Gauriliūtė. Nuo širdi, draugiška Janutė — taip ją ir kurse vadina. Vikri, visur spėja: gruporgė, Univer siteto chore dainuoja, oratori nio meno fakultetą lanko ir Lenino stipendiją gauna. Da bar ji darbo ekonomikos spe cialybės antro kurso studentė. Kurse ją myli, tik kai kurie lyg ir priekaištaudami burbte li, kad labai jau idealais gy venanti. Girdi, pasimokys dar porą metų, ir liks iš idealų tik skambūs žodžiai, pamiršti oberfukso dienorašty. O ji nepasiduoda. .. Ji nepritaria egzistavimo principui: „gy venu tam, kad valgyčiau..." J. Gauriliūtės kitoks credo: „.. . Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą..Ir rezultatytai akivaizdūs — lenininė sti pendija. — Ar turit mokymosi siste mą? — pasiteiravau. — Ypatingos sistemos ne turiu. Sąžiningai ruošiuosi se minarams, įskaitoms, egzami nams. ■— O kaip suderinat paskai tas su milijonu kitų užsiėmi mų? — Visur skubu, o suspėti dar mokykloje išmokau. Tai
planavimo ir darbo ekonomi kos spec. studentai (274) pa dėjo nuimti derlių Eišiškių rajono tarybiniuose ūkiuose. Jų darbą gerai įvertino rajo no žemės ūkio gamybinė val dyba ir ūkių vadovai. Atlikta darbų už 4341 rb. Anykščių raj. „Naujo gyve nimo", „Švyturio" ir „Gegu žės pirmosios" kolūkiai ap dovanojo Garbės raštais FAF studentus. Šio fakulteto stu dentai labai gerai dirbo to paties rajono „Laisvės spindu lio" kolūkyje: kolūkio pirmi ninkas pageidavo net įkurti
nimas turi didelės įtakos stu dentų idėjiniam-politiniam auklėjimui, nekelia abejonių. Tačiau jo metodai ir konkre čios formos yra įvairios ir keliais štrichais neapibrėžia mos. Tai plati dirva. Šią veik los sferą reikėtų giliau ir ge rai panagrinėti. Beje, pirmie ji bandymai šioje srityje jau padaryti. Universiteto Moksli nio komunizmo katedros ir Rektorato iniciatyva atlieka-' mi apgalvotai ir Įdomūs so ciologiniai tyrimai. Studentų užpildytose anketose, greta kitų klausimų, visapusiškai nagrinėjamas visuomeninių mokslų vaidmuo studentų auklėjimui. Atrodo, bus api bendrinta labai įdomi ir ver tinga medžiaga. Reikia tikė tis, kad šios medžiagos pa grindu išryškėjusios tendenci jos bus paskelbtos, ir mes galėsime pasinaudoti' jomis, gerindami studentų auklėji mą mokymo procese. Doc. A. JABLONSKIS Tarpfakultetinės politinės ekonomijos katedros vedėjas
vasaros darbo ir poilsio sto vyklą. MMF 1 k. 6 gr. matematikai (vad. N. Zablockis) įrašyti į Ignalinos raj. Suvorovo kol ūkio „Garbės knygą". Kaip matome iš šių kelių pavyzdžių, Universiteto stu dentai gerai dirbo. Jie suruo šė ir koncertų, skaitė paskai tas. Tikri šaunuoliai! Bet, va, atsirado ir tinginių. Vieni bloga valia akmens nuo bulvės neskyrė, kiti išdrįso vi sai nevažiuoti į talką. Labai teisingai pasielgė fakultetų dekanatai, nubaudę tokius „veikėjus". Gėdos Universite tui negalima daryti. V. DARGUŽIS
Žmonių pasaulis
vis lietuvių Kalbos ir litera tūros mokytojos, klasės auklė tojos V. Butkevičienės dėka. Dažnai ji prisimena 4-tą vi durinę. Prisimena, kai auklė tojos žodžių sujaudinta ji su drauge Laima braidė ištuštėjusiomis Telšių gatvėmis ir vis mąstė: kur stoti, ar nenu sivils pasirinkta specialybe, ar nenusivils nauju kolektyvu, ar ras vietą gyvenime? Janutė su Mockevičių Lai ma tebedraugauja. Kartu stu dijuoja — džiaugsmu ir rū pesčiais dalinasi, bet grupėje ne visi iš pieno lieti — sunku perprasti žmones, ne visuomet
ir tave supranta, o kolektyve bendra kalba reikalinga. Mokslas, bendras siekimas ce mentuoja kolektyvą, tačiau grupės įkvėpėju, organizato rium, kitaip tariant širdimi turi būti gruporgas. 27 žmo nės — 27 charakteriai. Kiek žmonių — tiek pasaulių, ir kiekvienam reikalingas atski ras raktas. Dainuoja, studentai, dai nuoja. Dar minutei sustoju, stengiuosi atskirti Gauriliūtės balsą, bet jis ištirpsta garsų jūroje — studentų chore. Graži jų daina. .. D. DAUGIRDAITĖ
3 psl.
TARYBINIS studentas
Interklubiečiai Pajevonyje Glaudi draugystė sieja Universiteto Internaciona linio klubo narius su Vil kaviškio raj. Pajevoniu vidurinės mokyklos moks leiviais.
' Šioje mokykloje mes jau ne pirmą kartą. Pir masis susitikimas įvyko prieš metus. Ką tik susikū rusiam mokyklos interna cionaliniam kubui reikėjo paramos, ir mokiniai para šė laišką i Universitetą... Ir štai mes, interklubiečiai, vėl Pajevonyse. Moksleiviai pasakojo, kas nuveikta per tuos metus, ko dar trūksta. Vakaro nės su moksleiviais metu mes ir pasistengėme nužy mėti gaires tolimesniam jų darbui, patarti. Studentu klubo prezi dentas J. Ciumačenka pa pasakojo jauniesiems in ternacionalistams, ką vei kiame mes, kokie darbai dar laukia. Su įdomumu moksleiviai klausėsi mūsų pasakojimu apie studen tišką gyvenimą, interklu-*’ bo tradicijas, keliones pas savo draugus Sąjungoje ir užsienyje. Baigiantis susitikimui, studentu interklubo vice prezidentas V. Kvietkauskas įteikė pajevoniečiams atminimo dovanėles ir pa kvietė juos gruodžio pra džioje atvykti į Universi tetą ir dalyvauti interna cionalinėje šventėje. D. KUTRAITĖ
Kokiais kriterijais, jūsų ma nymu, vertintina organizaci jos veikla? Kiekvienos organizacijos veikla turi būti vertinama pa gal tai, kokius uždavinius vi suomenėje imasi ji spręsti ir pagal tai, kaip sėkmingai juos sprendžia. Negalima apsiriboti nutarimais ir gražiais žodžiais ten, kur reikalingas konkretus darbas. Todėl būtina peržiūrėti rezultatus, kuriuos turime šiandien, tam, kad geriau ir teisingiau galėtume nustatyti tolesnes veiklos kryptis. Visuomeninių organizacijų darbas ypač ideologinio ir po litinio auklėjimo srityse daro si vis reikalingesnis ir aktua lesnis. Svarbiausia to priežas tis — sustiprėjusi ideologinė ir politinė kova tarp socializ mo ir kapitalizmo. Nė viena politinė organizacija, o tuo pačiu ir mūsų komjaunimo or ganizacija, negali likti nuoša lėje nuo šios kovos, nuo tei singo jos aiškinimo, nuo ide ologinio ir politinio jaunimo auklėjimo. Ši organizacijos veiklos pusė turi virsti pačia svarbiausia ir plačiausiai vyk doma. Ideologinio ir politinio jau nimo auklėjimo stiprinimas būtinas dar ir todėl, kad pa grindinė studentų dauguma į Universitetą ateina tiesiog iš mokyklos suolo, su nesusifor mavusia pasaulėžiūra, neturi savarankiško gyvenimo paty rimo. Nemažiau svarbus dalykas yra geras mokymasis, teorinių žinių bei praktinių įgūdžių įsi savinimas. Čia yra daugybė problemų, kurias reikia iš spręsti. Skolininkai, paskaitų lankomumas kelia nuolatinį dekanato, komjaunimo komi teto, profbiuro susirūpinimą. Šalia to reikėtų iškelti „treje tukininko", „vidutinioko" problemą. Trejetukininkai ga na populiarūs mūsų tarpe. Kaip pasiekti geresnių, bent kiek apčiuopiamų rezultatų?
ma. kiekvienas komjaunuolis turėtų pagalvoti, kuo jis nau dingas savo organizacijai, ką dirba ir kaip atsiskaitys gru pės kolektyvui baigiantis įskaitai. Kokie reikalai fakultete su pirminėmis komjaunimo orga nizacijomis? Tenka pripažinti, kad nema ža jų dalis apsiriboja pačiais būtiniausiais renginiais: nario mokesčio rinkimu bei darbo plano sudarymu. Ypač silpnai dirbama tose grupėse, kur. daug skolininkų. Svarbią vietą grupės veik los organizavime turėtų užimti jos aktyvas^ ir, visų pirma,
V Neseniai Ma tematikos ir me chanikos fakulte te įvyko ataskai tinė - rinkiminė ko m j a u n i m o konferencija. Ko miteto sekreto riumi vėl išrink tas Jonas Bagdo nas, V k. stu dentas. Šiandien mes kalbamės su juo.
KONKRETAUS DARBO BŪTINYBĖ Čia daugiau dėmesio turi skir ti fakulteto akademinė ko misija, į kurios sudėtį įeina ir visuomeninių organizacijų akademiniai sektoriai. Palyginsime kai kuriuos žie mos ir pavasario sesijos rezul tatus. Po žiemos sesijos fakul tete turėjome daugiau nei 200 skolininkų, po pavasario sesijos irgi ne mažiau. Labai gerais pažymiais besimokan čius galima ant pirštų suskai čiuoti: po žiemos sesijos — 26, po pavasario sesijos — 27. Tik kelių grupių vidurkis po žiemos sesijos viršija 4 (III k. 2 gr. — 4,27, I k. 7 gr. —4,21, II k. 1 gr. — 4,05). Nepažangiausia — buvusi II k. 6 gr. (2,91). O po pavasario se sijos turime vieną grupę, kuri prašoko ketverto ribą (V k. 4 gr. — 4,14). II k. 5 gr. — 2,68. Atvirai pasakius, tai sausa sta tistika, bet ji pasako mums, kad mažai dirbame su knyga, ir prie jos puolame, kada pra sideda sesija. Taip mokantis žinios neilgam lieka atminty je. Ar būsime mes geri specia listai baigę aukštąją mokyklą?
Svarbiu įvykiu komjaunimo istorijoje buvo 1970 metų le nininė įskaita. Bet kai kas į ją žiūrėjo abejingai ir formaliai. Kuo pasireiškė tas abejingu mas ir formalumas? Pirmiausia tuo, kad tiek fakulteto, tiek Universiteto komjaunimo komitetai per mažai nušvietė šios formos esmę. Nepasiekė savo tikslo susirinkimai grupėse, kada buvo suvedami įskaitos rezul tatai. Kaip parodė praktika, „pliusų" ir „minusų" sistema, vertinant kiekvieno komjau nuolio veiklą, nepasitvirtino — įskaitą gavo ir aktyvūs komjaunuoliai, ir tie, kurie yra laikomi amžinais skolinin kais. Vadinasi, reikia ieškoti griežtesnių įvertinimo kriteri jų, atsakingiau žiūrėti į šią darbo formą. Tai žymia dalimi priklauso nuo gruporgo. Kokia linkme jis nukreips susirinki mo eigą, tokie bus ir rezulta tai. Aplamai lenininė įskaita suaktyvino fakulteto visuo meninį darbą, domėjimąsi mokslu. Bet tik iš dalies. Tad dabar, kada Įskaita yra tęsia
Iš vienos tarybinių žmonių kartos į kitą kaip brangiau sia relikvija perduodami Didžiosios Revoliucijos siekimai. Jaunos tvirtos rankos perima iš vyresniųjų mūsų laisvės simbolį — Raudonąją Vėliavą — ir ryžtingai neša ją pir myn. Kokie jie, šiemetiniai mūsų pirmakursiai, rytoj pirmą kartą studentiškoj kolonoj pražygiuosiantys šventinėmis Vilniaus gatvėmis? Apie kelis pasakoja I k. žurnalistas J. KOJELIS.
KUR GRŪDINOSI DARBŠTUOLIAI (Atkelta iš 1 psl.)
Mano laikrodis abituriento Juozo Beraus ra šinio. Aktyvus visuomenininkas — mokyklos komjaunimo orga nizacijos sekretorius — ir pasižymėjęs literatas — daly vavo iš eilės dviejuose res publikiniuose moksleivių kon kursuose, — sugebėjo apy braižoje „Laikas" suderinti idėjinį turinį su subtiliomis meninėmis priemonėmis. Vi sasąjunginio konkurso „Revo liucija turi tik pradžią — ne turi revoliucija baigties" res publikiniame ture Juozas bu vo atžymėtas LTSR Švietimo ministerijos I laipsnio diplo mu. Visai neseniai „Komjauni mo tiesoje" pasirodė žinutė, kad mūsų kurso draugą Juo zą Bėrų visasąjunginė žiuri pripažino laureatu. Juozui bus įteikti VLKJS CK ir TSRS švietimo ministe rijos garbės raštai.
nėšiai. Ji kartu skuba j pa skaitas su linksmu, niekada nepavargstančiu studentų bū riu. Dabar Onutė — kurso se niūnė. Mokykloje domėjosi lite ratūra. Rašė pati. Aktyvi vi suomenininke. Dar prieš gau dama į rankas brandos atesta tą, galvojo apie žurnalistiką. Staigi tėvo mirtis apvertė viską aukštyn kojomis. Kartu su liūdesiu, skausmu į jaunat viškas dienas atėjo ir pirmasis išbandymas. Teko dirbti, o studijos buvo atidėtos toles niam laikui. Baigus seseriai vidurinę, ji vėl pradėjo gal voti apie stojamuosius.
Į Universiteto triukšmingus koridorius, Į auditorijų rimtį egzaminų metu, į studentiškas dienas susirenka žmonės iš visų Lietuvos kampelių. Kiekvienas brandina savo mintį, ruošia sparnus skry džiui. Svajonei O kas jos ne turi. Svajoti — gražu.
ONUTE Žmogus — atskiras pasau lis. Žmogus — kelias. Skirtin gai žmonės renkasi jį, skirtin gai juo eina. Sunkumai? O kur jų nebūna? Onutę aš pirmą kartą suti kau mandatinėje komisijoje, Juozas Bėrus stojamųjų egzaminų metu. R. JAKUCIUNAITES nuotr. Prabėgo keli mokslo metų mė-
TRUMPAI • Šeštadienį Pramonės ekonomikos fakulteto studen tai, susirinkę į savo profsą junginės organizacijos konfe renciją, aptarė akademinio, kultmasinio, buitinio bei kitų sektorių darbą. Pasisakė L. Jasūdytė (III k.), S. Zeniauskas (II k.), K. Čer
niauskas — fakulteto kom jaunimo komiteto sekreto rius, vyr. dėst. V. Kunčinas —fakulteto prodekanas. Numatyta eilė konkrečių priemonių: geriausio kamba rio konkursas, suburti meni nės saviveiklos kolektyvą, įsteigti kultūros klubą. Pirmininku vėl tapo R. Mi kalauskas, IV k. studentas. A. AKUNIS
JUOZAS
..... Įprastai tiksi viso pa saulio laikrodžiai. Tik jie ne vienodos spalvos ir ne vie nodą laiką rodo. Manasis iš jų eina tiksliausiai — tiesiog Į naują laiką.. Tai ištrauka iš Veisiejų vi durinės mokyklos buvusio
gruporgas. Gruporgas — gru pės širdis. Ir kokiu ritmu ji plaka, taip ir pulsuoja grupės gyvenimas. Kaip mes sudarome grupės darbo planą? Dažnai figūruo ja tokie renginiai: išvyka į gamtą, aplankyti teatrą, kiną ir pan. Šabloniškumas. Bet pa sirodo ir tokių renginių: cepe linų vakaronė, žiūrėti prie te levizoriaus „Žalgirio" rungty nių (I). Gera auklėjimo forma yra teminės politinformacijos. Bet, deja, ne visi jas išnaudoja tinkama linkme. Planuodami grupių darbą, nepamirškime komjaunimo įstatų, kuriuose aiškiai pasakyta, kad pirminė je organizacijoje per mėnesį turi įvykti bent vienas susi rinkimas. Fakulteto komjaunimo ko mitetas per silpnai palaikė ry šį su grupėmis. Mes nesuge bėjome grupių aktyvui suteik ti bent kiek rimtesnės pagal bos. Kai kurie gruporgai abe jingai žiūrėdavo į jiems pati kėtą darbą. Tokius teko net
svarstyti komjaunimo posėdy je už nesilankymą į susirinki mus. (A. Štaras, II k., A. Martušis — II k„ V. Abaravičius III k. ir kt.). Stengsimės dau giau dėmesio skirti drausmei, organizuoti gruporgų moky mą. Juk daugeliui jų kom jaunimo darbas yra naujovė, ir jie kartais nežino, kaip pa rašyti protokolą arba kokį nors panašų dokumentą. Bet neapsiribokime komite to ir gruporgų kritika, nors tai reikalinga. Nemažiau svar bu ir eilinių komjaunuolių ak tyvumas, jų pažiūra į savo or ganizacijos veiklą. Reikėtų, kad būtų mažiau tų „kodėl aš, o ne jis".. . Savo jaunatvišką energiją, ryžtą ir norus paskirkime grupei. Grupė — tai šeima visiems penkeriems me tams. Vadinasi, mes visi ly giateisiai šeimos nariai, visų vienodos teisės ir pareigos. Visas mūsų darbas, moky masis, visa komjaunimo orga nizacijos veikla dabar, Spalio šventės dienomis, dar kartą iš naujo peržiūrima ir savikritiš kai (vertinama. Geriausi mūsų rezultatai įrašomi į raportą TSKP XXIV suvažiavimui. Kokiomis mintimis, kokiais darbais pasitiks jūsų fakulteto studentai šį svarbų jvykj? Būtina ir toliau kelti pirmi nių organizacijų organizacinio darbo lygį, sustiprinti idėjinįpolitinį auklėjimą, siekti ge resnio pažangumo moksle. To kie svarbiausi mūsų uždavi niai. Mūsų sieninė spauda ir vaizdinė agitacija turės paro dyti fakulteto gyvenimą nuo suvažiavimo iki suvažiavimo. Esame numatę išleisti stendų, skirtų TSKP XXIV suvažiavi mui, sienlaikraštyje „Matema tikų dienos" pradėti skyrelį, nušviečiantį šį svarbų įvykį. Numatoma suruošti vakarus susitikimus su XXIV suvažia vimo delegatais, komjaunimo aktyvistais ir kt.
Onutė Baldauskaitė (viduryje) su kurso draugėmis.
♦ Naujas rytas. Miestas pri pildytas šventiškos nuotai kos, miestas pripildytas laik rodžių dūžių. Laikrodžiai su skaldo mūsų studijų dieną į dalis. Iš tų suskaldytų, sudau žytų — išrenkame pačias brandžiausias.
darbuotojas, Kalnų Alta jaus respublikinio Lietu vos būrio komisaras A. Vyskupaitis, Kauno Poli technikos instituto kom jaunimo komiteto sekreto rius E. Kibirkštis, Univer siteto studentu darbo ir poilsio stovyklų štabo vir šininkas A. Dranenka ir kiti. A. Dranenka papasa kojo apie mūsų stovyklau tojų nuveiktus darbus. Sąskrydyje kalbėjo ir LTSR statybos ministras R. Sakalauskas, aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas, kitų respub likos ministerijų, statybi nių organizacijų atstovai. Tribūnoje LTSR Mokslų akademijos vicepreziden tas A. Žukauskas, Kauno Politechnikos instituto do centas R. Dačinskas ir ki ti. Jie prieš dvidešimt metų Kapsuko rajono „Še šupės kolūkyje pradėjo statyti Devinės HES, jie buvo pirmieji stovyklau tojai Lietuvoje. Ir štai ši graži tradicija gyvuoja jau 20 metų. Todėl stu dentiškų stovyklų vetera nų sveikinimo žodžiai są skrydžio dalyviams buvo ypač brangūs. Aktyviausi šios vasaros stovyklautojai buvo apdo
vanoti LLKJS CK, minis terijų Garbės raštais. LTSR Statybos ministeri jos pereinamoji vėliava įteikta Universiteto kom jaunuoliams. Jie geriau siai organizavo stovyklas, kurios veikė šios ministe rijos žinioje. LLKJS CK pereinamoji.. vėliava tech nikumų tarpe įteikta Kau no politechnikumui. Mūsų universiteto studentai H. Ramonas (MF IIIk.1, J. Ciumačenka (MF V k.), M. Pilvinis. (Fil. F. III k.j, R. Beniušis (PF III k.), S. Januška (PF IV k.), V. Lakis (FĄF IV k.), M. Biliukas (MF III k.), J. Morkū nas (FAF IV k.), P. Jurkštas (TF III k.) apdovanoti LLKJS CK Garbės raštais. Statybos ir' Kaimo staty bos ministerijų Garbės raštais apdovanoti dar penki mūsų studentai. Praėjusį penktadieni respublikinis darbo ir po ilsio stovyklų sąskrydis baigė . savo darbą. Jame dalyvavo VLKJS CK stu dentų darbo ir poilsio sto vyklų centrinio štabo vir šininkas B. Kalašnikovas, LKP CK atsakingas dar buotojas V. Žutautas, LTSR aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministras H. Zabulis, LLKJS CK sek retorius G. Denisovas.
UZ KĄ? Spalio 24 d. vakare Ak tų salėje buvo sulaikytas MjMF III k. studentas Rim vydas Paulavičius. Kuo, anot kai kurių stu dentėlių, jis neįtiko ope ratyvinei grupei? Dar rugsėjo mėnesį jis atkreipė padorių žmonių dėmesį. Už chuliganizmą operatyvininkai jį perspė jo. Bet „šaunuoliui" tai nė į galvą. Jis ir toliau ardė tvarką poilsio vakaruose,
trukdė jaunimui kultūrin gai ir ramiai linksmintis. R. Paulavičius jėga įsibro vė į Aktų salės vestibiulį. Kai jį prigriebė WU komjaunimo komiteto operatyvinės grupės na; riai, vaikinukas iššaukian čiai išpūtė savo krūtinę, pasipylė isteriški šūks niai. . . Pamanykit, palietė Rimvydą Paulavičių! Vis tik šj kartą, atrodo, neliečiamoji persona susi lauks bausmės. Už ką? Už chuliganizmą. A. JUODUPIS
rių rinkinys yra būdingas sia smulkmena. Visur UHsere kiekvienai mokslinei dar viešpatavo draugiška at vietai. mosfera." umvirsitūt boNepaisant turimų rusų „Kai pasibaigė mūsų
RAŠO „VILNIUS — VASARA 70"
Taip pavadintas IV kur so studento Ulricho Michaliko straipsnis. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet Graifsvaldo stu dentai — fizikai Vilniuje atliko praktiką. Grupėje, kuriai vadovavo drg. Sradė, buvo IV ir V kursų studentai.
„Pirmas pokalbis Vil niaus universitete, — ra šo autorius. —Mes eina me per nesuskaičiuojamas laboratorijas, susipažįsta me su įrengimais ir paga liau patenkame į mūsų laukiančią tikrą darbo at mosferą: mikroelektroni ka. Turtingas matavimo prietaisų, oscilografų, aukšto dažnumo generato
MŪSŲ
pakrantėmis Visi šiandien yra girdėję apie Zervynas, garsias išsau gotu senojo Dzūkijos kaimo koloritu, tačiau apie jos kai mynus Trakiškių ir Žiūrų kai mus nedaug ką galėtų papa sakoti. Nedaug apie juos žinojo ir Universiteto ramuviečių gru pė, vieną šeštadienį, vado vaujama dėstytojo J. Trinkū no, pasukusi link šių kaimų. Prieš akis uždavinys — kuo geriau susipažinti su Dzūkijos vietovėmis, surinkti, užrašyti dar negirdėtas dainas, pasako jimus, papročius. Kaimo . klube jų jau laukė žiūriečiai. įspūdingas buvo kraštotyrininkų ir senųjų žiūriečių koncertas. Reikėjo tik paklausyti, kaip dainuoja se nosios dzūkų moterys. Saky tum, jos j dainas sudėjo visą savo nelengvą gyvenimą, pra bėgusį tarp pušynų, savo skausmą, savo vargus. Bet pasirodo, kad ne tik liūdnas dainas moka dainuoti
ŠAKNYS
dzūkai. Sunku buvo nusėdėti, jiems trypiant linksmą polku tę, sukant negirdėtą senovišką ratelį, ypač kai juos veda se nasis dėdė Zalauskas. O dai nų, pasakojimų, papročių kiek jis žino! Prašomas niekad ne atsisakys padainuoti, papasa koti apie senoviškas dzūkų vestuves. Dėdei tai ne naujie na: daug kartų lankė jį ir ra dijo, ir televizijos atstovai, įrašytos jo dainos ir į plokš telę. Rytojaus dieną ramuviečiai, pernakvoję pas svetingus dzū kus, išsiskirstę grupelėmis, pa traukė j kaimus rinkti etno grafinės medžiagos, susipažin ti su apylinkėmis. Įdomu bu vo paklajoti po Žiūrų kaimą, pastatytą bene pačiu seniau siu, dabar jau retai kur išli kusiu kupetiniu stiliumi...
žuazinės Lenkijos polici ninkų lazdos, vijimas, ty čiojimasis, teismai, tik jaudino skriaudžiamų mo kinių verksmas. Tai jų dėka lietuviškas žodis ir daina plito ir skambėjo! Dainą savitą priverčiančią daug pergalvoti, atvežė dainininkės ir muzikantai iš BTSR Varanavos rajo no Pelesos ir Dubvčių kaimų. Tie raukšlėti šven ti veidai, gyslotos rankos, virkdančios armoniką ir vadovavusios besikurian čiam naujam gyvenimui — mūsų šaknys;• dainos, daug kentusiems žmonėms buvę tvirčiausia atrama, — syvai. Be jų, pasak Dailės instituto docento J. Mackonio, džiūtų mūsų S. KATKAUSKAITĖ Jie — gimto žodžio ne šakos. I k. žurnalistė šėjai, jų negąsdino bur A. STANKEVIČIUS Kraštotyrininkai susiti ko su senaisiais Vilniaus krašto mokytojais. Pasta rasis žodis per siauras: mokytojas buvo ir gydy toju, kalbininku, tautosa kos rinkėju, o svarbiausia — lietuviško kaimo žmo nių gynėju nacionalinės priespaudos metais. Šiame jaudinančiame susitikime pasakojo A. Beinorius, I. Šimelionis, J. Aidulis, M. Skerla, S. Pelitikienė, keturiasde šimt metų išmokytojavųsi Marijampolyje/nusipelnęs LTSR mokytojas M. Šimelionis.
ĮVYKO DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KONFERENCIJA
KITOSE AUKŠTOSIOSE
ruošė nemaža švenčių-minėjimų, aptarimų, disputų, pasi kalbėjimų. Siek tiek pajudėjo darbas, rūpinantis buvusių Universi teto darbuotojų ir žmonių, susijusių su mūsų universite tu, kapų priežiūra. Šiemet bu vo pastatytas Rasose pamink las prof. M. Riomeriui. Filolo gijos fakulteto dėstytojai ir studentai tvarkė Slovackio, Sakalausko-Vanagėlio, Tysliavos ir kitų kapus. Pradėtą kapų tvarkymą turėtų tęsti vi si fakultetai. Labai svarbus darbo baras tenka gamybinei komisijai, kuriai sėkmingai jau dveji metai vadovauja prof. Z. Zin kevičius. Gamybinė komisija patikrino dėstytojų individua lių kvalifikacijos kėlimo pla nų vykdymą ekonomikos fa kultetuose, tikrino užsienio kalbų dėstymą. Neseniai ko misija tikrino, kaip dirba pa gal individualius planus stu
dijuojantieji studentai. Paaiš kėjo, kad ši forma fakultetuo se nepopuliari ir retai prakti kuojama, nėra reikiamų me todinių nurodymų. Paruoštos rekomendacijos darbui page rinti. Ataskaitiniu laikotarpiu žy miai pagerėjo vadovavimas aspirantams. Geriau parenka mi aspirantai, katedros ir va dovai sustiprino jų darbo kontrolę. Tačiau kai kurie fa kultetai per mažai rūpinasi aspirantų darbo sąlygų geri nimu. Darbo apsauga mūsų šaly je — vienas iš svarbiausių valstybės ir profsąjungos rū pesčių, milžiniškos socialinėsekonominės reikšmės proble ma. Todėl visiškas ir savalai kis darbo apsaugai pagerinti skirtų priemonių įvykdymas buvo Vietos komiteto svar biausia darbo sritis. Darbo ap saugos, saugumo technikos ir gamybinės sanitarijos komisi
jai vadovavo doc. A. Bitė. Komisija padirbėjo nemaža. Buvo suruoštas darbo apsau gos ir gamybos kultūros ap žiūros konkursas. Darbo ap saugos ir saugumo technikos kursų metu Universiteto ka tedrų bei laboratorijų vado vams buvo išaiškintos pagrin dinės saugumo technikos tai syklės, patikrintos klausytojų žinios. Fakultetuose buvo tvarkoma ventiliacija, elekt ros instaliacija, apsauginiai įžeminimai ir kt. Dar reikėtų pagerinti sanitarinę valgyklų būklę ir studentų sanitarinįhigieninį auklėjimą. Konferencijoje buvo iškelta ir daugiau profsąjunginio dar bo problemų. Apie jas kalbė jo pranešėjas, diskusijų daly viai. Išrinktas naujas vietos ko mitetas, pirmininkas — doc. A. Šileika.
Akademijos
gyvenimo kūrimą, padėjo partinei organizacijai ir va dovybei komunistiškai auklėti žemės ūkio specialistus. Vė liau aktyviai prisidėjo prie kolūkių organizavimo ir stip rinimo, aiškino darbo valstie čiams kolektyvinių ūkių pra našumą prieš individualius smulkius ūkius. Šaunumo pavyzdį akademi jos komjaunuoliai parodė įvairiose darbo ir poilsio sto vyklose ne vien savo respub
likoje, bet ir Volgos—Dono kanalo, Kubanės drėkinimo sistemos, Ukrainos hidroelekt rinės statybose, Kazachstane, Taškente, Kalnų Altajuje. Di delė dalis akademijos talki ninkų savo krūtines papuošė medaliais „Už plėšininių že mių įsisavinimą“. Medalį ga vo ir mokyklos komjaunimo komitetas. Dabar akademijoje vien stacionariniuose fakultetuose studijuoja 2500 komjaunuo-
komjaunuolių šventė Kauno Žemės ūkio akade mijos komjaunimo organiza cija mini savo veiklos pen kiasdešimtmetį. Pirmą įrašą šios organiza cijos istorijoje padarė rokiškietis M. Mickis. Jo iniciaty
pirmoji viešnagė Vilniuje, mes neatsisveikinom su šiuo miestu, bet norėjom pasakyti: iki pasimatymo! Mes linkim, kad ir mūsų draugams lietuviams jų apsilankymo VDR metu irgi patiktų, kaip ir mums", — baigia straips nį autorius. Paruošė D. BALTRUSYTF
SKATTYTOJŲ PASTAS
Ūlos
Universiteto darbuotojų profsąjungos, Vietos komiteto ir profbiuro darbas praėju siais mokslo metais buvo glaudžiai susijęs su V. Lenino gimimo 100-ųjų metinių jubi liejumi. Eilę priemonių Vietos ko mitetas organizavo kartu su studentų profkomitetu. Bend romis jėgomus buvo apsvars tyti studentų žiemos egzami nų sesijos rezultatai, patikrin tas Universiteto valgyklų bei bufetų darbas ir apsvarstyti patikrinimo rezultatai. Vietos komitetas pagrindinį savo darbą organizuoja per atitinkamas komisijas. Su jų darbu, su darbuotojų profsą jungos veikla praėjusį penkta dienį ataskaitinės-rinkiminės konferencijos dalyvius supa žindino buvęs vietos komite to pirmininkas doc. A. Dauk ša. Per ataskaitinius metus Universiteto profsąjunga su
kalbos žinių, diskusijose ir specialybės paskaitose kartais būdavo sunkoka. Nuo šių keblumų mus gel bėdavo kolega Smetana savo puikiais kalbiniais sugebėjimais. Profesoriai, docentai ir moksliniai bendradarbiai stengėsi sa vo paskaitose panaudoti terminus vokiečių kalba, kad kiekvienam būtų su prantama ir aiški mažiau
va 1920 metų rudenį Dotnu vos Žemės ūkio akademijoje buvo įsteigta slapta komjau nimo kuopelė. Pokario metais su dideliu entuziazmu akademijos kom jaunuoliai įsijungė j naujo
M. ŽEMAITIS
Pagerbkime knygą Neseniai pasirodė Moksli nės Bibiliotekos 400 metų ju biliejui skirtas pašto ženklas. Tuoj pat į redakciją atėjo laiškas iš Leningrado. Jame rašoma: „Kaip knygos mėgėjas, aš nepraleidžiu galimybės pa gerbti ją. Ir štai ant pašto ženklo, kuris priklijuotas ant mano voko, užrašyta: „400
metų Vilniaus universiteto bibliotekai". Tai nuostabu — 400 metų! O kiek, ir dar ko kių joje knygų! Sveikinu Jus, brangūs draugai, ir linkiu pačių ge riausių pasiekimų Jūsų bib liotekiniame darbe. Kartu norėčiau pasveikinti Jus su artėjančiomis Spalio šventė mis. Borisas POMYKALAS
„PRADŽIA“ IR „GRAŽUOLĖ“ Ne visada žmogui gyveni siekimą būti laiminga. Apie mas pakrypsta taip, kaip jis tai, kaip bet kokiomis gyveni norėtų, bet nuolat rusena vil mo sąlygomis ji išsaugo savo tis, kad su laiku viskas pa žmogiškąjį orumą. sikeis, kad laimė aplankys Likimas nelepino Pašos lai ir jo namus. Ir gyvena žmo me, bet ji netampa mizantro gus su laimės viltimi, amži pu. Ji gyvena kitiems, ji skli nai siekia jos. Šią viltį saugo dina gyvenimo džiaugsmo, ji ir Paša Stroganova iš režisie labai gera. Ir staiga netikėtas riaus G. Panfilovo filmo „Pra posūkis — ją pakviečia fil džia“. muotis kine (Pašą pastebėjo Nekalbėsiu apie šio filmo saviveiklinėje scenoje, kur ji privalumus. Sakyčiau, tai vie vaidino raganą). Paša bunas iš nedaugelio filmų, apie Žana d'Ark. Ji talentingai at kuriuos nėra dviejų nuomo skleidžia prancūzų liaudies nių: „gerai" ar „blogai". Apie didvyrės paveikslą. Paša į ji jį sako: „Nuostabu! .." sudeda visą savo būdo groži Nuostabu. Bet juk jame ne ir turtingumą. Filmas sukui dalyvauja grožio karalienės, tas, ir jos daugiau nebekvie nėra nutrūkgalviškų kadrų. čia filmuotis. Atseit, ji labai Nuostabu todėl, kad papras specifinė. . . tai ir žmogiškai. Nuostabu to Bet tai tik pradžia. . . Tegu dėl, kad vaidina labai talen ir ne visai nusisekė asmeninis tinga ir nepretenzinga artistė gyvenimas, tegu kol kas jai Ina Ciurikova. Ji apdovanota nėra rolių kine, bet salėje dideliu žmogišku talentu per Pašos laukia žiūrovai — di gyventi kito žmogaus skaus džiulė dėkingų žmonių sale mą kaip savą. Todėl susidaro jai ploja, jai šaukia „Ačiū! įspūdis, tarsi visa šita istorija Tai tik pradžia. . . būtų atsitikusi ne Pašai, o jai Tikime, kad bus nauji vaid pačiai, Inai. menys, kad ateis laimė — Vienoje „Kino panoramos" mylėti ir būti mylimai, kad laidų Aleksejus Kapleris už viskas Pašai dar ateity. Išsau siminė apie vieną laišką, ku goti šį gyvenimo optimizmci rio autorius negalėjo įsivaiz Pašai padėjo vidinis vilties duoti, kaip galima susidomė balsas, tikėjimas laime. jus ir su dideliu pasitenkini Mano manymu, „Pradžia mu žiūrėti filmą, kuriame siejasi su lietuvišku filmu vaidina negraži aktorė. A. „Gražuolė". Jo herojė irgi Kapleris nepasakė artistės pa negraži. Bet ir ji turi vidinį vardės, bet aš beveik įsitiki laimės poreikį, tiki ja. Su nusi, kad kalba ėjo apie Iną grįžusi iš darbo, ji visada Ciurikovą. klausia dukros: „Ar nebuvo Ji iš tikrųjų negraži, bet kas nors atėjęs?". Ir čia ta mus pakeri vidinis artistės viltis, kad viskas pasikeis. grožis, jos nuoširdumas. To Filmas „Gražuolė" labai ly kia pat ir jos herojė — Paša. riškas, jį gaubia poetiška Ga Mergaitė, kurios niekas ne nelino muzika. O „Pradžią" aš kviečia šokiuose, bet pas ku pavadinčiau drama-komedija rią ateina šiaip sau. .. pagal Bet ir vienas, ir kitas sukelia bos. tuos pačius jausmus ir per Sis filmas — istorija apie gyvenimus. Sakyčiau, kad negražią mergaitę, apie jos „Pradžią" galima pavadinti ir didelį dvasinį grožį, apie jos „Gražuole". Iš visos širdies dėkoju gra žuolei Pašai ir Inai Ciuriko vai. lių. Jie teisėtai didžiuojasi sa s. jof£ vo vyresniais draugais, dir IV k. rusistė bančiais gamyboje. Apie 90 procentų jų — partijos, kom REDAKTORIUS jaunimo ir profsąjungos akty ALGIS KUSTA vistai, vietinių tarybų deputa tai, liaudies teismų tarėjai. Daug komjaunimo auklėtinių REDAKCIJOS ADRESAS: vadovauja kolūkiams, tarybi Vilnius, MTP-3, Universite niams ūkiams, miškų ūkiams, to g. 3. Telefonas 2-58-84. žemės ūkio valdyboms, melio Telefonas spaustuvėje (ketvir racijos statybos valdyboms, tadieniais) 2-98-15. girininkijoms, darbuojasi Tiražas 3500 egz. LV 13708 mokslo ir mokymo įstaigose. Užs. Nr. 4287